696947fa-446a-4add-9edc-cdbbc4a86111 · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2YT-2975-840/2021 Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00769-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 28 d. Kaišiadorys Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė, sekretoriaujant Almai Kazlauskienei, nedalyvaujant pareiškėjui A. J. ir jo atstovei advokatei Jurgitai Žiužnienei, suinteresuotiems asmenims M. J., V. J., S. J., I. J. ir jų atstovei advokatei Laimutei Leonavičienei, suinteresuotiems asmenims I.

J., V. G., Ž. J., bei suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovui, žodinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. J. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims I. J., M. J., V. G., V. J., Ž. J., S. J., I. J. ir valstybės įmonei Turto bankui bei pagal suinteresuotų asmenų M. J., V. G., V. J., Ž. J., S. J. ir I. J. pareiÅ¡kimÄ pareiÅ¡kėjui A. J. ir suinteresuotiems asmenims I. J. ir valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo.

Teismas n u s t a t ė : I. PareiÅ¡kimų dalykas. PareiÅ¡kėjas A. J. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ , jog: - pareiÅ¡kėjo A. J. motina O. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio M. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimÄ pradėdama faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ ; - pareiÅ¡kėjas A. J. po motinos O. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimÄ pradėdamas faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ .

Suinteresuoti asmenys M. J., V. G., V. J., Ž. J., S. J. ir I. J. savarankiÅ¡ku pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ taip pat praÅ¡ydami nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ , kad: - O. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio M. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimÄ pradėdama faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ ; - O. J., – O. J. ir M. J. duktė bei pareiÅ¡kėjo A. J. sesuo, – mirusi (duomenys neskelbtini), ir pareiÅ¡kėjas A.

J. po motinos O. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimÄ pradėdami faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . II. PareiÅ¡kimų pagrindas. PareiÅ¡kėjas A. J. ir pareiÅ¡kėjo atstovė advokatė Jurgita Žiužnienė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. PraÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ nepateikė. PareiÅ¡kėjo A. J. reikalavimai grindžiami argumentais, iÅ¡dėstytais pareiÅ¡kime. PareiÅ¡kėjo tėvai O. J. ir M.

J., kurie gyveno santuokoje, turėjo tris vaikus: V. J., mirusį (duomenys neskelbtini), O. J., mirusiÄ (duomenys neskelbtini), ir pareiÅ¡kėjÄ A. J.. V. J. turėjo vienÄ sÅ«nų I. J., o O. J. Å¡eÅ¡is vaikus: M. J., V. G., V. J., Ž. J., S. J. ir I. J.. PareiÅ¡kėjo tėvai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėjo: gyvenamÄ jį namÄ , viralinę, Å«kio pastatÄ ir kitus kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Å is turtas nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, tačiau apie Å¡io turto priklausimÄ pareiÅ¡kėjo tėvams patvirtina KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos Žiežmarių seniÅ«nijos 2019 m. gruodžio 16 d. pažyma.

PareiÅ¡kėjo tėvas M. J. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau po jo mirties niekas į notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas neiÅ¡duotas ir paveldėjimo byla neužvesta. Po M. J. mirties jo palikimÄ priėmė sutuoktinė O. J. faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti paveldimÄ turtÄ , t. y. rÅ«pinosi bendru turtu, sutvarkė likusius vyro asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentas, palaidojo vyrÄ bei toliau liko gyventi namuose, jais rÅ«pinosi, mokėjo mokesčius. Mirus O.

J. (mirė (duomenys neskelbtini)), po jos mirties niekas į notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas neiÅ¡duotas ir paveldėjimo byla neužvesta. Po motinos mirties pareiÅ¡kėjas A. J. priėmė motinos palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti paveldimÄ turtÄ , t. y. rÅ«pinosi motinos turtu, sutvarkė likusius jos asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentas, laidojo motina bei toliau liko gyventi ir iki Å¡iol gyvena motinos namuose, jais rÅ«pinasi, moka mokesčius. PareiÅ¡kėjas gyvenamÄ jį namÄ prižiÅ«ri kaip savo, t. y. pakeitė langus, duris, Å¡ienauja teritorijÄ , tvarko aplinkÄ , Å¡iuose namuose yra deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Å ie pareiÅ¡kėjo veiksmai patvirtina, kad jis po motinos O. J. mirties priėmė palikimÄ pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti. Suinteresuoti asmenys V. J., M. J., S. J. ir I. J. ir jų atstovė advokatė Laimutė Leonavičienė, taip pat suinteresuoti asmenys V. G. ir Ž. J. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. PraÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ nepateikė. Teisme gautas suinteresuotų asmenų V. J., M. J., S. J. ir I. J. atstovės advokatės Laimutės Leonavičienės praÅ¡ymas–pareiÅ¡kimas, kad suinteresuoti asmenys atsisako savo pareiÅ¡kimo reikalavimų ir praÅ¡o pareiÅ¡kėjo A.

J. pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Suinteresuotų asmenų M. J., V. G., V. J., Ž. J., S. J. ir I. J. savarankiÅ¡ki reikalavimai grindžiami argumentais, iÅ¡dėstytais pareiÅ¡kime. PareiÅ¡kime nurodoma, kad suinteresuotų asmenų seneliai O. J. ir M. J., kurie gyveno santuokoje, turėjo tris vaikus: V. J., mirusį (duomenys neskelbtini), O. J., mirusiÄ (duomenys neskelbtini), ir pareiÅ¡kėjÄ A. J.. Seneliai turėjo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Mirus seneliui M. J. jo palikimÄ priėmė O.

J. pradėdama faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ â€“ toliau liko gyventi gyvenamÄ jÄ name. O. J. mirė (duomenys neskelbtini), jos palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėjas A. J. ir O. J., pradėdami faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . O. J. toliau liko gyventi tėvų namuose, kartu su pareiÅ¡kėju A. J. mokėjo mokesčius, tvarkė aplinkÄ , rÅ«pinosi turtu. Tokiais veiksmais tiek pareiÅ¡kėjas A. J., tiek ir O. J. priėmė motinos O. J. palikimÄ , o ne tik pareiÅ¡kėjas A. J.. III. Å alių atsiliepimų argumentai.

Suinteresuotas asmuo I. J. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. PraÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ nepateikė. Atsiliepime į pareiÅ¡kėjo A. J. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo suinteresuotas asmuo I. J. nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimu iÅ¡ dalies sutinka, t. y. sutinka, kad po senelio M. J. mirties jo palikimÄ priėmė O. J., tačiau nesutinka, kad tik pareiÅ¡kėjas priėmė O. J. palikimÄ , kadangi teta O.

J. taip pat liko gyventi tėvų namuose, niekur nebuvo iÅ¡vykusi, todėl jie kartu priėmė palikimÄ pradėję jį faktiÅ¡kai valdyti. Atsiliepime į suinteresuotų asmenų M. J., V. G., V. J., Ž. J., S. J. ir I. J. savarankiÅ¡kÄ pareiÅ¡kimÄ suinteresuotas asmuo I. J. nurodė, kad sutinka su pareikÅ¡tais reikalavimais ir praÅ¡o juos tenkinti. Suinteresuoti asmenys V. J., I. J., Ž. J., S. J., V. G. ir M. J. atsiliepimuose į pareiÅ¡kėjo A. J. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo nurodė, kad su juo sutinka iÅ¡ dalies.

Sutinka, kad po senelio M. J. mirties jo palikimÄ priėmė O. J.. Tačiau nesutinka, kad pareiÅ¡kėjas vienas priėmė O. J. palikimÄ , kadangi jų motina O. J. taip pat liko gyventi tėvų namuose, todėl jie kartu priėmė palikimÄ pradėję jį faktiÅ¡kai valdyti. PareiÅ¡kėjas A. J. atsiliepime į suinteresuotų asmenų M. J., V. G., V. J., Ž. J., S. J. ir I. J. savarankiÅ¡kÄ pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad sutinka su juo iÅ¡ dalies, t. y. sutinka toje dalyje, kuri sutampa su pareiÅ¡kėjo reikalavimu, kitoje dalyje pareiÅ¡kimas atmestinas.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad tėvams priklausęs gyvenamasis namas yra dvibutis, ½ dalis namo iki Å¡iol priklauso O. J., o kita ½ dalis O. J. ir M. J., o po jo mirties tik O. J.. PareiÅ¡kėjas bÅ«tent už O. J. priklausančio turto dalį mokėjo mokesčius. PareiÅ¡kėjas gyveno Å¡ioje gyvenamojo namo dalyje ir buvo deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . O. J. gyveno visÄ laikÄ jai priklausančioje namo dalyje, pas motinÄ ir pareiÅ¡kėjÄ ji ateidavo tik į svečius. Taigi mirus motinai, palikimÄ priėmė tik pareiÅ¡kėjas A.

J., kadangi rÅ«pinosi motinos turtu, liko gyventi motinai priklausiusioje namo dalyje ir iki Å¡iol ten gyvena, remontavo bÅ«stÄ , tvarko aplinkÄ , Å¡iuo adresu yra deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Pažymėjo, kad motina ketino padovanoti jam savo turto dalį, tačiau nesuspėjo, Å¡iÄ aplinkybę žinojo ir O. J. ir suinteresuoti asmenys. O. J. naudojosi tik sau priklausančia dalimi, už jÄ mokėjo mokesčius, kai motina perleido namo dalį O. J., ji niekada negyveno motinai priklausančioje dalyje, jokių daiktų netvarkė, nes ten gyveno pareiÅ¡kėjas su Å¡eima.

Todėl abejotinos aplinkybės, kad O. J. rÅ«pinosi, iÅ¡laikė, prižiÅ«rėjo dar kitÄ namo dalį, kurioje nepertraukiamai gyveno pareiÅ¡kėjas su Å¡eima. Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. PraÅ¡oma bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepimuose į pareiÅ¡kėjo A. J. pareiÅ¡kimÄ ir suinteresuotų asmenų M. J., V. G., V. J., Ž. J., S. J. ir I. J. savarankiÅ¡kÄ pareiÅ¡kimÄ nurodė, jog neprieÅ¡tarautų pareiÅ¡kėjo ir suinteresuotų asmenų reikalavimų patenkinimui, jei bylos nagrinėjimo teisme metu pasitvirtintų pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės. Teismas k o n s t a t u o j a :

PareiÅ¡kimas tenkintinas visiÅ¡kai, o savarankiÅ¡kas pareiÅ¡kimas tenkintinas iÅ¡ dalies. IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, M. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. J., gim. (duomenys neskelbtini), buvo sudarę santuokÄ (duomenys neskelbtini). IÅ¡ 2011 m. lapkričio 10 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos matyti, kad nurodomas vardas yra M. J., taip pat pateiktas dokumentas, kad M. J., gim. (duomenys neskelbtini), O. B., gim. (duomenys neskelbtini) susituokė (duomenys neskelbtini). Todėl laikytina, kad pareiÅ¡kime ir kituose raÅ¡ytiniuose įrodymuose nurodomas M.

J., gim. (duomenys neskelbtini), yra M. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini). sudarė santuokÄ su O. B. (po santuokos sudarymo J.), gim. (duomenys neskelbtini) PareiÅ¡kėjo tėvai M. J. ir O. J. turėjo tris vaikus: pareiÅ¡kėjÄ A. J., gim. (duomenys neskelbtini), V. J., kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir O. J., kuri mirė (duomenys neskelbtini) V. J. turėjo sÅ«nų I. J., gim. (duomenys neskelbtini). O. J. turėjo Å¡eÅ¡is vaikus: M. J., gim. (duomenys neskelbtini), V. G., gim. (duomenys neskelbtini), V.

J., gim. (duomenys neskelbtini), Ž. J., gim. (duomenys neskelbtini), S. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. J., gim. (duomenys neskelbtini). Po pareiÅ¡kėjo A. J. sesers O. J. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimÄ priėmė V. J., S. J. ir Ž. J.. O. J. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: ½ dalis gyvenamojo namo, ½ kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). IÅ¡ KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos Žiežmarių apylinkės seniÅ«nijos raÅ¡tų 2019 m. gruodžio 16 d. ir 2020 m. rugpjūčio 10 d. matyti, kad 1998-2002 metų Å«kinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) (įrašų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) O.

J. ir O. J. vardais (duomenys neskelbtini)., yra užregistruota valda ir statiniai, kurie po ½ dalį priklauso O. J. ir O. J.. Taip pat iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, registro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad (duomenys neskelbtini)., yra gyvenamasis namas, viralinė, ūkio pastatas. Kadangi iš Nekilnojamojo turto registro išrašo ir kadastrinių matavimų bylos matyti, kad turtas įgytas O. J. ir M. J. esant santuokoje, todėl ½ dalis O. J. vardu registruoto nekilnojamojo turto priklauso ir jos sutuoktiniui M.

J.. Paminėtina, kad ½ dalis gyvenamojo namo ir kiemo statinių priklauso O. J. asmeninės nuosavybės teise. M. J. mirė (duomenys neskelbtini) IÅ¡ KaiÅ¡iadorių 3-ojo notarų biuro notaro 2019 m. spalio 22 d. raÅ¡to matyti, kad notaro biure paveldėjimo byla po M. J. mirties pradėta nebuvo ir paveldėjimo liudijimas neiÅ¡duotas. IÅ¡ Kauno regiono valstybės archyvo 2019 m. spalio 8 d. raÅ¡to matyti, kad archyve duomenų apie M. J. palikimo paveldėjimo bylos sudarymÄ nėra. O. J. mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties nebuvo pradėta paveldėjimo byla ir paveldėjimo teisės liudijimas neiÅ¡duotas.

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas A. J. nuo 2000 m. birželio 7 d. deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu: (duomenys neskelbtini). Å iuo adresu O. J. nuo 1964 m. spalio 10 d. deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Taip pat pareiÅ¡kėjas A. J. skolų už vandenį neturi, moka už komunalinių atliekų tvarkymÄ , taip pat elektros energijÄ , kuri tiekiama adresu (duomenys neskelbtini)., tai patvirtina mokėjimų čekiai, taip pat seniÅ«naitės 2020 m. liepos 22 d. raÅ¡ytinis patvirtinimas. IV. Dėl dalies suinteresuotų asmenų savarankiÅ¡ko pareiÅ¡kimo atsisakymo.

Suinteresuotų asmenų V. J., M. J., S. J. ir I. J. atstovė advokatė Laimutė Leonavičienė pateikė teismui praÅ¡ymÄ â€“pareiÅ¡kimÄ , kad suinteresuoti asmenys atsisako savo pareiÅ¡kimo reikalavimų ir praÅ¡o pareiÅ¡kėjo A. J. pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Pažymėtina, kad savarankiÅ¡ko pareiÅ¡kimo neatsisako kiti suinteresuoti asmenys – V. G. ir Ž. J.. IeÅ¡kovas (pareiÅ¡kėjas) turi teisę bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnis ir 140 straipsnio 1 dalis).

Tačiau ši teisė yra ribojama tuo atveju, kai yra procesinis bendrininkavimas. Ieškinys (pareiškimas) gali būti pareiškiamas bendrai kelių ieškovų (pareiškėjų) arba keliems atsakovams, jeigu ieškinio dalykas yra: bendrai pagal įstatymus jiems priklausančios teisės arba pareigos (privalomas bendrininkavimas); to paties pobūdžio reikalavimai arba įsipareigojimai, pagrįsti ta pačia medžiaga fakto ir teisės klausimais, kai kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas (neprivalomas bendrininkavimas) (CPK 43 straipsnio 1 dalis).

Kiekvienas bendrininkas byloje veikia savo vardu (CPK 44 straipsnio 1 dalis). Jeigu ginčijamo santykio pobÅ«dis arba įstatymai lemia tai, kad teismo sprendimai bus nedalomai susiję su visų bendrininkų teisėmis ar pareigomis (privalomas bendrininkavimas), visų procesinių veiksmų, atliktų dalyvavusių nagrinėjant bylÄ bendrininkų, pasekmės taikomos ir tiems bendrininkams, kurie į bylos nagrinėjimÄ neatvyko be svarbių priežasčių. Taikos sutarčiai sudaryti, atsisakyti ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) ar ieÅ¡kinį pripažinti bÅ«tinas visų bendrininkų (bendraieÅ¡kių arba bendraatsakovių) sutikimas, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡ie veiksmai yra atliekami tik nevirÅ¡ijant reikalavimų ar įsipareigojimų (CPK 44 straipsnio 3 dalis).

Taigi šios teisinės normos reiškia tai, kad privalomojo bendrininkavimo atveju bendraieškiai (pareiškėjai) atsisakyti ieškinio (pareiškimo) gali tik esant visų sutikimui arba esant CPK 44 straipsnio 3 dalyje nurodytai išimčiai. Nagrinėjamu atveju byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, suinteresuotų asmenų M. J., V. G., V. J., Ž. J., S. J. ir I. J. savarankiški reikalavimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (faktinio palikimo priėmimo) turi reikšmės visų suinteresuotų asmenų teisėms ir pareigoms.

Siekiama nustatyti, kad suinteresuotų asmenų motina O. J. kartu su pareiÅ¡kėju A. J. priėmė savo motinos O. J. palikimÄ pradėdami jį faktiÅ¡kai valdyti. Pateikti duomenys, kad V. J., S. J. ir Ž. J. kreipdamiesi į notarÄ paveldėjo po motinos O. J. mirties likusį turtÄ . Tačiau įstatymas numato ir galimybę priimti palikimÄ pradėjus jį faktiÅ¡kai valdyti, todėl ir suinteresuoti asmenys M. J., V. G. ir I. J. gali turėti teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi. Kadangi suinteresuotų asmenų savarankiÅ¡ko pareiÅ¡kimo reikalavimai negali bÅ«ti dalijami, o suinteresuoti asmenys V.

G. ir Ž. J. nepateikė pareiÅ¡kimo, kad atsisako savarankiÅ¡ko pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, todėl praÅ¡ymas priimti suinteresuotų asmenų V. J., M. J., S. J. ir I. J. atsisakymÄ nuo savarankiÅ¡ko pareiÅ¡kimo reikalavimų nepriimtinas. Tokia iÅ¡vada padaryta, atsižvelgiant į tai, kad nustatytas privalomasis bendrininkavimas, todėl laikytina, jog dalies suinteresuotų asmenų savarankiÅ¡ko pareiÅ¡kimo atsisakymas prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CPK 43 straipsnio 1 dalis, 42 straipsnio 2 dalis).

Paminėtina, kad nors advokatė Laimutė Leonavičienė praÅ¡yme nurodė, kad visi pareiÅ¡kėjai nusprendė atsisakyti pareiÅ¡kimo, su jais advokatė bendravo telefonu, susiraÅ¡inėjo žinutėmis. Tačiau nepateikti jokie įrodymai (atstovavimo sutartys), kad advokatė Laimutė Leonavičienė taip pat atstovauja ir suinteresuotus asmenis V. G. ir Ž. J.. Todėl advokatė Laimutė Leonavičienė negalėjo pareikÅ¡ti praÅ¡ymo visų suinteresuotų asmenų, kurie pareiÅ¡kė savarankiÅ¡kÄ pareiÅ¡kimÄ , vardu, o tai galėjo padaryti tik savo atstovaujamųjų vardu.

V. Dėl M. J. palikimo priėmimo. 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje palikimas atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo (kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), o M. J. mirė (duomenys neskelbtini), tai teisės normos dėl palikimo priėmimo pradedant jį faktiškai valdyti taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo bÅ«du jo įpėdiniams. Visais atvejais tam, kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais bÅ«dais ir tvarka. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimÄ ir prasideda termino priimti palikimÄ eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m.

CK 587 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo. PareiÅ¡kėjo A. J. motina ir suinteresuotų asmenų M. J., V. G., V. J., Ž. J., S. J., I. J. ir I. J. senelė O. J. iÅ¡ karto po sutuoktinio M. J. mirties priėmė palikimÄ savo vardu, nes toliau liko gyventi kartu su sutuoktiniu turėtame name, Å¡iuo turtu naudojosi ir jį prižiÅ«rėjo, t. y. palikimÄ priėmė pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti, ir Å¡ie veiksmai buvo atlikti per nustatytÄ terminÄ â€“ 6 mėnesius nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarÄ nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtÄ negavo.

M. J. turto priėmimas, pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti ir juo rÅ«pinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimÄ patvirtinančius dokumentus. Ä®vertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu iÅ¡tirtus įrodymus, pripažintina, kad O.

J. turėjo teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio M. J. turtÄ (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ginčo dėl Å¡io reikalavimo nėra. Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas ir I. J. neprieÅ¡tarauja, kad bÅ«tų nustatytas toks juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, o suinteresuoti asmenys V. J., M. J., S. J. ir I. J., V. G. ir Ž. J. patys pateikė tokį reikalavimÄ savo pareiÅ¡kime. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo motina ir suinteresuotų asmenų senelė O.

J. mirusio sutuoktinio M. J. palikimÄ priėmė per įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti pradėdama faktiÅ¡kai jo turtÄ valdyti, nustatytinas Å¡is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Å io fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymÄ gauti. VI. Dėl O. J. palikimo priėmimo. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti, kad jis – A. J. – po motinos O. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimÄ pradėdamas faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ .

Suinteresuoti asmenys V. J., I. J., Ž. J., S. J., V. G. ir M. J. pateikė savarankiÅ¡kÄ pareiÅ¡kimÄ , kuriuo praÅ¡o nustatyti, kad O. J., mirusi (duomenys neskelbtini), ir pareiÅ¡kėjas A. J. po motinos O. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimÄ pradėdami faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Nagrinėjamu atveju taikytinas 2000 m. CK (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo bÅ«du jo įpėdiniams. Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimÄ ir prasideda termino priimti palikimÄ eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ faktiÅ¡ku pradėjimu valdyti paveldėtÄ turtÄ , patvirtinančiu palikimo priėmimÄ , suprantami įpėdinio veiksmai prižiÅ«rint, valdant palikimo dalyku esantį turtÄ , naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009 ir kitos). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, pareiÅ¡kėjo A. J. pareiÅ¡kime bei atsiliepime į suinteresuotų asmenų savarankiÅ¡kÄ pareiÅ¡kimÄ nurodomos aplinkybės patvirtina, kad A. J. po savo motinos O. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai jį pradėjęs valdyti. PareiÅ¡kėjas A. J. iÅ¡ karto po motinos O. J. mirties priėmė palikimÄ savo vardu, nes likusį turtÄ prižiÅ«rėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius, t. y. palikimÄ priėmė pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, ir Å¡ie veiksmai buvo atlikti per nustatytÄ terminÄ â€“ 3 mėnesius nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarÄ nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios motinos turtÄ negavo.

PareiÅ¡kėjas A. J. nuo 2000 m. birželio 7 d. deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini)., t. y. motinai O. J. priklausančioje gyvenamojo namo dalyje, kur iki Å¡iol ir gyvena. PareiÅ¡kėjas motinai O. J. priklausiusiu turtu rÅ«pinosi ir naudojosi kaip savo. IÅ¡ kadastrinių matavimų bylos matyti, kad 2011 m. buvo atlikti paprasti remonto darbai, kas patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas motinai priklausiusiu turtu naudojosi kaip savo, be to, pateikti įrodymai, kad pareiÅ¡kėjas mokėjo mokesčius (už elektrÄ , buitinių atliekų iÅ¡vežimÄ ).

Minėtos aplinkybės patvirtina, kad A. J. po motinos O. J. mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai jį pradėjęs valdyti. Suinteresuoti asmenys V. J., I. J., Ž. J., S. J., V. G. ir M. J. nesutikdami, kad tik pareiÅ¡kėjas A. J. po motinos O. J. priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai jį pradėdamas valdyti, teigia, kad ir jų motina O. J. priėmė palikimÄ pradėjusi jį faktiÅ¡kai valdyti. Teigiama, kad O. J. visÄ laikÄ gyveno su tėvais (duomenys neskelbtini)., niekada nebuvo gyvenusi kitur. Byloje nustatyta, kad ½ dalis gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini)., priklauso O.

J. asmeninės nuosavybės teise. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o ir KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos Žiežmarių apylinkės seniÅ«nijos 2020 m. rugpjūčio 10 d. raÅ¡to matyti, kad O. J. Å¡iÄ nuosavybę turėjo dar iki savo motinos O. J. mirties. IÅ¡ ko darytina iÅ¡vada, kad O. J. gyveno ne su savo motina O. J., o bÅ«tent sau priklausančioje gyvenamojo namo dalyje. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad namas yra dvibutis, t. y. kad O. J. gyveno savo namo dalyje, o pareiÅ¡kėjas bÅ«tent motinai priklausančioje dalyje.

Nors byloje nėra pateikta, kad buvo nustatyta gyvenamojo namo naudojimosi tvarka, tačiau iÅ¡ Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos (jame esančio gyvenamojo namo plano) matyti, kad yra du įėjimai į namÄ , name dvi virtuvės, pastatas nebuvo rekonstruotas po O. J. mirties, prieÅ¡ingai rekonstrukcijos buvo atliktos O. J. esant gyvai. Å ios aplinkybės pagrįstai leidžia teigti, kad buvo nusistatyta faktinė (de facto) gyvenamojo namo tvarka, tik tarp gyvenamojo namo savininkų. O esant tokioms aplinkybėms, darytina labiau tikėtina iÅ¡vada, kad O.

J. gyveno sau priklausančioje gyvenamojo namo dalyje, o ne jos ir pareiÅ¡kėjo motinai O. J. priklausančioje dalyje. Ä®rodymų, kurie patvirtintų, kad O. J. gyveno motinai O. J. priklausančioje dalyje, jÄ tvarkė, ar už jÄ mokėjo mokesčius, suinteresuoti asmenys, pareiÅ¡kę savarankiÅ¡kÄ pareiÅ¡kimÄ , nepateikė (CPK 178 straipsnis). Dėl Å¡ių aplinkybių, darytina iÅ¡vada, kad O. J. tvarkė ir remontavo bÅ«tent savo nekilnojamojo turto dalį, mokėjo mokesčius už sau priklausančio nekilnojamojo turto dalį.

Nesant įrodymų, kad O. J. po motinos O. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai jį pradėjusi valdyti, nėra pagrindo pripažinti, kad O. J. po motinos O. J. mirties priėmė jos palikimÄ tokiu bÅ«du. Ä®vertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu iÅ¡tirtus įrodymus, pripažintina, kad A. J. turėjo teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusios motinos O. J. turtÄ (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). TokiÄ teisę taip pat turėjo ir O.

J., tačiau įrodymai nepatvirtina, kad ji palikimÄ priėmė per įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti pradėdami faktiÅ¡kai jos turtÄ valdyti. Suinteresuoti asmenys iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja, kad bÅ«tų nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad pareiÅ¡kėjas priėmė palikimÄ faktiniu valdymu, kadangi patys buvo pareiÅ¡kę tokį reikalavimÄ . Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas A. J. mirusios motinos O. J. palikimÄ priėmė per įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti pradėdamas faktiÅ¡kai jos turtÄ valdyti, nustatytinas Å¡is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, o suinteresuotų asmenų M.

J., V. G., V. J., Ž. J., S. J. ir I. J. savarankiÅ¡ko pareiÅ¡kimo dalis dėl O. J. palikimo priėmimo atmestinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Å io fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42–43, 259, 265–270 ir 448 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : Atsisakyti priimti suinteresuotų asmenų V. J., M. J., S. J. ir I. J. atsisakymÄ nuo savarankiÅ¡ko pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo.

PareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ patenkinti visiÅ¡kai, o suinteresuotų asmenų savarankiÅ¡kÄ pareiÅ¡kimÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad O. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini)) priėmė sutuoktinio M. J. (gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini)) palikimÄ po jo mirties faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldėtÄ turtÄ . Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė motinos O.

J. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)) palikimÄ po jos mirties faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldėtÄ turtÄ . Juridinę reikÅ¡mę turintys faktai nustatyti paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Å is sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mus. Teisėja Joana Kvaselytė