6967127e-e5b4-4d87-b5bf-84b8f5d1936d · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?BaudžBaudžiamoji byla Nr. 1-215-522/2019 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00027-2017-4 Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.29.1.1.; 1.2.14.5.1.; 2.3.6.4.2. VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 10 d. Širvintos Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dangyrai Kanapienytei, dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokurorui Dariui Šneideriui, kaltinamajam R.

G., jo gynėjui advokatui Vidmantui MartyÅ¡iui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui D. S., jo atstovui advokatui Česlovui Bakasėnui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: R. G., (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : R. G. apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ ir suklastojo dokumentÄ bei juo disponavo.

R. G., veikdamas iÅ¡ankstine tiesiogine tyčia, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iÅ¡ anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, prisistatydamas (duomenys neskelbtini) akcininku (bendrovė registruota (duomenys neskelbtini)), susitarė su D. S. dėl kliuÅ¡kinės fermos Å venčionių rajone pardavimo, iÅ¡ardymo, statybinių medžiagų pervežimo, naujos fermos suprojektavimo ir pastatymo už 13200 eurų, tiksliai nenustatytu metu suklastojo tikrÄ dokumentÄ , o bÅ«tent, neturėdamas įgaliojimų, pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) A.

A., kaip (duomenys neskelbtini) direktoriaus, vardu ir paraÅ¡u, bei šį suklastotÄ dokumentÄ panaudojo, 2016-02-07 pateikdamas jį pasiraÅ¡yti pirkėjui D. S.. Taip D. S. buvo suklaidintas, jog pateikta pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra pasiraÅ¡yta (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. A. ir ji bus įvykdyta. D. S. pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir, vykdydamas sutartyje esančias sÄ lygas - pervesti į įmonės (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ LT(duomenys neskelbtini) 4000 eurų avansÄ , o pervedus avansÄ , įmonė įsipareigojo nedelsiant pradėti demontavimo darbus, suprojektuoti bei gauti leidimus statybai ir pristatyti statybines medžiagas pirkėjui adresu (duomenys neskelbtini), bei pastatyti kliuÅ¡kinę fermÄ , 2016 m. vasario 8 d. pervedė 4000 eurų avansÄ Ä¯ sutartyje nurodytÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, R. G. paskambinus telefonu ir papraÅ¡ius pinigų už transportavimo iÅ¡laidas, 2016 m. vasario 29 d. į tÄ pačiÄ Ä¯monės sÄ skaitÄ pervedė 1000 eurų avansÄ transporto iÅ¡laidoms, po ko R. G. sutartyje nurodytų įsipareigojimų nevykdė ir tokiu bÅ«du jis, suvokdamas, kad apgaule suklaidino D. S., savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ - 5000 eurų ir padarė D. S. 5000 eurų turtinę žalÄ . Kaltinamasis R. G. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad buvo (duomenys neskelbtini) akcininkas ir rÅ«pinosi įmonės finansine situacija.

Ä®monė užsiėmė metalo prekyba. Kadangi buvo sunkÅ«s laikai, nutarė papildomai užsiimti prekyba naudotomis statybinėmis medžiagomis, t. y. „kliÅ«Å¡kinėmis“ fermomis, angarais. Fermų pardavimu užsiėmė įmonė kaip juridinis asmuo. Jis tuo metu buvo vaiko priežiÅ«ros atostogose, todėl nutarė įmonei padėti. Jis buvo įmonės akcininkas, turėjo 25 procentus akcijų. Jam teko bendrauti su ponu D. S., kuris norėjo nupirkti „kliÅ«Å¡kinę“ fermÄ . D.

S. žentas paskambino pagal skelbimÄ , paklausė, kiek tai kainuoja. Jis atsakė, kad 13 200 eurų plius PVM. Po savaitės po skambučio, savaitgalį, jie atvažiavo į Nemenčinę. Jie visi jo automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini) rajonÄ , kur buvo aprodyti pastatai. Tuo metu ten buvo 5 fermos. Fermos buvo pradėtos ardyti, bet tos dvi, kurias norėjo pirkti D. S., stovėjo. ApžiÅ«rėjo fermÄ , jiems viskas tiko ir tada sutarė, kad jis atveÅ¡ jiems sutartį. Jis, kaip akcininkas, nuvežė sutartį D.

S.. Jis paėmė sutartį iÅ¡ Pabradės ofiso, ant kurios buvo uždėtas A. A. paraÅ¡as. Jis ant sutarties parašė „A. A.“, nes jo tuo metu nebuvo, o jis buvo sutaręs tÄ valandÄ susitikti su D. S.. Å i sutartis buvo nuvežta D. S., kuris jÄ pasirašė. Viena sutarties kopija liko pas D. S., kita buvo atiduota į įmonės buhalterijÄ . Kai jie pradėjo ardyti pirmÄ fermÄ , siÅ«lėsi vežti statybines medžiagas D. S., tačiau dėl oro sÄ lygų jis pats sakė, kad nėra galimybės įvažiuoti į jo sklypÄ , nes ten stovi vanduo.

Toliau bendraujant su D. S. jam netiko kaina. Jis buvo atsisakęs mokėti PVM. Ta kaina bÅ«tų ne 13 200 eurų, o su PVM virÅ¡ 15 000 eurų. Čia buvo pirmas ginčas dėl kainos. Kai iÅ¡ D. S. dukters elektroniniu paÅ¡tu gavo kadastrinius pažymėjimus ir dokumentus, kad jie yra tikri savininkai, nes iÅ¡ pradžių D. S. nebuvo sklypo savininkas, buvo pradėtas ruoÅ¡ti projektas Å«kiniam pastatui ir viskas bÅ«tų buvę padaryta, jeigu nebÅ«tų tų visų konfliktų su D. S.. Po to D. S. jį pradėjo labai „spausti“, kad jis jam grÄ Å¾intų pinigus, tačiau jis to negalėjo padaryti.

Jis nuvažiavo pas D. S. geruoju pasikalbėti. D. S. griebėsi už Å¡akių, kad jis jam paraÅ¡ytų raÅ¡tÄ . D. S. paskambino policijos pareigÅ«nui, davė jam telefonÄ ir pareigÅ«nas pasakė: „Tu jam paraÅ¡yk tÄ raÅ¡tÄ ir ramiai iÅ¡ tenai iÅ¡važiuok“. Jis tada savo ranka parašė, kad jam įsipareigoja grÄ Å¾inti pinigus, nes D. S. jį privertė, nenorėjo iÅ¡leisti jo iÅ¡ kiemo. TeisiÅ¡kai, jei jis bÅ«tų jam grÄ Å¾inęs tuos pinigus, D. S. vis tiek tÅ«rėtų teisę dar papildomai reikalauti iÅ¡ įmonės pinigų, kadangi sutartį jisai ne su juo sudarė, o su juridiniu asmeniu (duomenys neskelbtini) .

Po to labai pablogėjo įmonės finansinė bÅ«klė. Yra 5 ar 6 ikiteisminiai tyrimai, kad įmonė buvo apvogta, jai padaryta labai didelė žala, todėl įmonė negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų. IÅ¡ žmogiÅ¡ko faktoriaus jis asmeniÅ¡kai iÅ¡ savo asmeninių lėšų iÅ¡ardė likusį antrÄ pastatÄ ir buvo pradėjęs vežti statybines medžiagas D. S.. Jis bÅ«tų jam visus savo įsipareigojimus įvykdęs, bet už 5000 eurų finansiÅ¡kai yra neįmanoma pastatyti.

Už tÄ kainÄ , kuri buvo sutarta, t. y. 13 200 eurų plius PVM jokių problemų nėra. Jeigu jis bÅ«tų privatus žmogus, tikėtina, kad jis padarytų tÄ pastatÄ už 13 200 eurų, bet kadangi tai daro įmonė, bÅ«tina su PVM kaina. Å ito D. S. negalėjo suprasti. Jis tiksliai negali nurodyti, kas į internetÄ Ä¯dėjo skelbimus. Kadangi su įmonės telefono numeriu internete buvo sukurta įmonės paskyra, tai galėjo bet kas pasinaudoti. Telefonas buvo įmonės, jis tuo metu buvo ofise Pabradėje, todėl ir atsiliepė, kai paskambino.

Teisiškai A. A. tuo metu buvo įmonės direktorius ir iki šiol yra. Jis ant A. A. prašymo parašė „sutinku“ žymiai vėliau, kada kitas direktorius laikinai ėjo jo pareigas. Prie jo parašo datos nėra. E. R. buvo aikštelės vadovas, kai buvo pasirašyta sutartis tarp D. S.. Jeigu įmonėje yra keturi akcininkai, tai turi būti virš 50 procentų, tai reiškia, kad turi pasirašyti mažiausiai 3 akcininkai dėl sutikimo, dėl atleidimo. Šiuo atveju ten yra du parašai, pasirašė jis ir E. R., tai reiškia, kad dauguma akcininkų nepritarė, kad A.

A. bÅ«tų atleistas. GalbÅ«t dėl to buhalterė susipainiojo ir į SodrÄ iÅ¡siuntė jo atleidimÄ . E. R. taip pat yra akcininkas. Po atleidimo iÅ¡ darbo A. A. toliau ėjo į darbÄ . Ferma, kuriÄ pardavinėjo nukentėjusiajam, buvo įmonės. Ferma buvo pirkta 2014 m. ar 2015 m. Fermos pirkimo-pardavimo sutartis turėjo bÅ«ti įmonėje. Apie sutartį, kuri buvo pasiraÅ¡yta su D. S., visi įmonėje žinojo. Pirkimo-pardavimo sutartis nėra suklastota, paraÅ¡as nesuklastotas. Sutartyje nurodyta jų įmonė, o jų įmonė susiranda subrangovÄ , kuris turi statybų atestatus, atlieka tuos darbus, t. y. iÅ¡renka ir pastato.

Jų įmonės toks darbas: jie nuperka ir parduoda brangiau ir iÅ¡ to užsidirba. Visiems kitiems darbams: pakrovimui, statyboms visÄ laikÄ ieÅ¡kodavo subrangovų. Ä®monės buhalteriniuose dokumentuose turėtų bÅ«ti visos su įmonėmis sudarytos sutartys. Tokių sutarčių buvo mažiausiai 5 ar 6. Kadangi jų įmonė užsiiminėjo metalu, todėl jie daug tokių pastatų yra sugriovę vien dėl metalo. Vienas žmogus pasakė, kad galima kaip statybines medžiagas parduoti ir iÅ¡ to uždirbti.

Žmogus jau buvo pradėjęs daryti D. S. projektÄ . Jis neatsimena, ar buvo su įmone pasiraÅ¡yta sutartis ir pinigai pervesti. Kad gautų statybos leidimÄ , buvo kreiptasi į žmogų, kuris turėjo visus tuos popierius sutvarkyti. Bet kadangi prasidėjo kivirčas su D. S., tai viskas buvo sustabdyta. J. T. turėjo kreiptis į Å irvintų rajono savivaldybės administracijÄ dėl leidimo statybai. Ä®monė gavo pinigus, įmonė disponavo tais pinigais. Statybinės medžiagos, kurios atvežtos D. S., yra tinkamos statybai.

Kai buvo išardytas pastatas, buvo atvažiavęs statybų priežiūros inspektorius, jis apžiūrėjo. Statybos būtų pradėtos, kai būtų suvežtos visos statybinės medžiagos. Būtų įvertinta kiekviena statybinė medžiaga ir pradėtų toliau daryti. Jis nedalyvavo nei pakrovime, nei iškrovime, jokių nurodymų nedavė, kaip turi būti gabenamos „kliūškės“. 60 procentų medžiagų yra suvežta D. S.. Jis neplanavo apgauti D. S.. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D.

S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ieÅ¡kojo, kas pastatys tvartÄ kieme, Alionių I k., Å irvintų r. 2016 m vasario 3 d. žentas internete rado firmos (duomenys neskelbtini) skelbimÄ , kur buvo paraÅ¡yta, kad ardomas ir statomas „kliÅ«Å¡kinis“ tvartas. R. G. atvažiavo ir prisistatė (duomenys neskelbtini) atstovu, prisistatė bendrasavininku, akcininku. Pirmo susitikimo metu viskÄ aptarė: kainÄ , kur statys, kad nuvažiuos pažiÅ«rėti tos fermos, kad už 13 200 eurų bus pastatytas tvartas: sienos „kliÅ«Å¡kinės“, stogas ir plokÅ¡tės. R.

G. papasakojo, kad jis turi fermÄ (duomenys neskelbtini) rajone, kuriÄ nupirko iÅ¡ kitų žmonių. Praėjus savaitei, jis, žentas ir žento brolis R. B. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) rajonÄ apžiÅ«rėti fermos. Atvažiavę į vietÄ , pamatė, kad stovėjo sienos „griaučiai“. Žentas nufotografavo. Jam tiko ta siena. Jie aptarė, kad veÅ¡ ir statys. Toje vietoje jis pamatė blokus. Tos vietovės tikslaus pavadinimo nežino. Ten buvo laukas, miÅ¡kai. Jį viskas tenkino. Jie susitarė, kad jis tÄ fermÄ griaus ir veÅ¡ statyti.

Sutartį pasirašė 2016 m. vasario 7 d. savo namuose (duomenys neskelbtini). R. G., kai atvežė pirkimo-pardavimo sutartį, supažindino su ja, sakė, kad Å¡iÄ sutartį pasirašė įmonės vardu. R. G. pasakė, kad sutartį pasirašė A. A.. Susitarimas buvo, kad nedelsiant pradės statyti, kai perveÅ¡ blokus. Bendra sutarties suma buvo 13 200 eurų. Kai apsilankė (duomenys neskelbtini) rajone, internetiniu pavedimu pervedė 4000 eurų avansÄ uždarajai akcinei bendrovei. Kai pervedė pinigus, R.

G. paskambino ir pasakė, kad reikia pervesti dar1000 eurų už transporto iÅ¡laidas, už blokų atvežimÄ . Jis iÅ¡ savo sÄ skaitos pervedė 1000 eurų į R. G. asmeninę sÄ skaitÄ per internetinę bankininkystę. Kai pervedė pinigus, R. G. skambino ir sakė, kad ferma ardoma ir veÅ¡. Metai praėjo, R. G. tai skambina, tai užvažiuoja. Kai pro Å¡alį važiuoja, tai užsuka, tada vėl matuoja. Kai R. G. po pusantrų metų atvežė blokus, tai ikiteisminis tyrimas jau buvo pradėtas.

Atvežė 2 fÅ«ras plokščių. R. G. paskambino ir pasakė, kad sumokėtų už transportÄ 700 eurų. Pats R. G. krovime nedalyvavo. Jis pasakė, kad nemokės, nes pervesta 1000 eurų už transporto iÅ¡laidas. Tada vairuotojai apsisuko ir iÅ¡važiavo su kroviniu. Vėliau pats atvežė ir sukrovė. Po to R. G. paskambino, kad dar rytoj 3 fÅ«ras atveÅ¡, bet dingo. Paskui vėl skambino, kad atveža pinigus. Iki Å¡ios dienos delsia. Jam atvežė dvi maÅ¡inas sulaužytų blokų, t. y. 8 vienetus blokų.

„KliÅ«Å¡kinei“ fermai reikia aÅ¡tuonių. Atvežti blokai buvo blogesnės kokybės, negu jiems rodė pirmÄ kartÄ . Jie buvo platesni ir visai sutrÅ«kę. R. G. dar prieÅ¡ tai sakė, kad jau neveÅ¡ blokų, grÄ Å¾ins pinigus, todėl kad neiÅ¡eina atvežti blokų, nes kranas sugedo ir nėra kam iÅ¡krauti. Jis neįvertino blokų kainos, nes statybininkai apžiÅ«rėję pasakė, kad jie avarinės bÅ«klės ir iÅ¡ jų negalima statyti. R. G. atvežė kitus blokus, ne iÅ¡ pirmos fermos.

Jis dar du kartus buvo nuvažiavęs apžiÅ«rėti fermos. Metai buvo praėję, kai nuvažiavo į antrÄ fermÄ . Tada R. G. parodė kitÄ fermÄ , nes pirma ferma kitaip atrodė, nuotraukas turi. Po pusės metų jis vėl skambino. R. G. pasakė, kad tuoj atveÅ¡, bet krano nėra ir liepė gauti savo kranÄ . Kaimynas pasakė, kad iÅ¡kraus. R. G. pasakė, kad toks kranas neiÅ¡kraus, reikia stipresnio. TrečiÄ kartÄ R. G. parodė kitÄ fermÄ . Po to atvežė blokus. Per tÄ laikotarpį jis sulaukė labai daug skambučių.

Pokalbiai bÅ«davo, kad atveža, o paskui dingsta. R. G. turėjo grÄ Å¾inti 5000 eurų, tačiau pasakė, kad neturi, nes iÅ¡leido. R. G. parašė raÅ¡telį, kad pinigus grÄ Å¾ins. IÅ¡ viso jis sumokėjo 5000 eurų, tai turtinė žala ir praÅ¡o priteisti 2000 eurų neturtinės žalos. Jam 5000 eurų labai dideli pinigai, didelė žala. Žmona guli ligoninėje, reikia pinigų. Jam pablogėjo sveikata, pas gydytojus lankėsi, naktimis nemiegojo. Jį sunervino tas įvykis. Dėl to labai jaudinosi.

Lankėsi pas psichiatrę dėl nemigos, jam buvo iÅ¡raÅ¡yti vaistai. PrieÅ¡ 2016 m. vasario 7 d. nėra buvęs pas psichiatrÄ . Jis kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ dėl 5000 eurų skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ (DUOMENYS NESKELBTINI) , nes nebuvo žinoma, kad sutartis yra suklastota. VisÄ praÅ¡omÄ sumÄ Kauno apylinkės teismas jam priteisė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) . Ä®siteisėjusį sprendimÄ jis atidavė antstolių kontorai iÅ¡ieÅ¡kojimui. Antstolė negali pinigų iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ firmos, nes nėra turto ir lėšų.

Liudytojas E. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad internete rado R. G., kad pastato „kliÅ«Å¡kinę“ fermÄ , sumontuoja. R. G. vežė „kliÅ«Å¡kinę“ fermÄ parodyti už (duomenys neskelbtini) miesto. Pamatė „kliÅ«Å¡kinę“ fermÄ , griaučius. Dėl tos fermos ir tarėsi. R. G. uoÅ¡viui atvežė sutartį. Sutartį pasirašė. UoÅ¡vis pervedė 4000 eurų į (duomenys neskelbtini) firmÄ . Skelbime firmos nebuvo, tik R. G., jo numeris, o sutartyje firma buvo įraÅ¡yta.

Sutartis buvo pasiraÅ¡yta direktoriaus A. A.. R. G. sakė, kad jis yra akcininkas, todėl nekilo klausimas, kodėl pats vadovas neatvažiavo. Sutartį pasirašė ir D. S.. Po metų antrÄ kartÄ jis irgi važiavo į N. Tikslas buvo atgauti pinigus. AntrÄ kartÄ R. G. parodė kitÄ fermÄ , pažadėjo fermÄ statyti. Jie patikėjo. TrečiÄ kartÄ jis rodė iÅ¡ardytÄ fermÄ . PirmÄ kartÄ važiavo apžiÅ«rėti fermos iki sutarties pasiraÅ¡ymo. AntrÄ kartÄ važiavo po metų, tada kitÄ fermÄ parodė.

AntrÄ ir trečiÄ kartÄ ferma buvo ta pati, bet ne ta, kuriÄ rodė pirmÄ kartÄ . PirmÄ kartÄ važiavo apžiÅ«rėti fermos už (duomenys neskelbtini) už miesto, o antrÄ kartÄ â€“ prieÅ¡ miestÄ , neprivažiavus (duomenys neskelbtini). AntrÄ kartÄ , kai nuvažiavo, ferma buvo medžiais apaugusi, o trečiÄ kartÄ jau buvo dalinai iÅ¡ardyta. Blokai atvežti pas uoÅ¡vį iÅ¡ antros fermos. PirmÄ kartÄ kai nuvažiavo, tai geresnius blokus rodė, o kuriuos atvežė, tai buvo sudužę. Papildomai 1000 pervedė iÅ¡ D.

S. sÄ skaitos už transporto iÅ¡laidas. Kai pervedė 1000 eurų, tai statybinės medžiagos turėjo bÅ«ti atvežtos kitÄ dienÄ , bet medžiagų nebuvo. Kai neatvežė, tada jie skambino, klausė. Jis skambindavo 2-3 kartus per dienÄ , kada pradės statyti fermÄ . Kai neatvežė statybinių medžiagų, kaltinamasis žadėjo, kad D. S. grÄ Å¾ins pinigus. PorÄ kartų žadėjo pinigus grÄ Å¾inti, ir telefonu, ir susitikus. Kai medžiagų neatvežė, tada sužinojo, kad pirkimo-pardavimo sutartis, kuriÄ pasirašė uoÅ¡vis, suklastota.

Statybines medžiagas atvežė po metų. Prie namų yra atvežtos 9 plokÅ¡tės ir kažkiek tai „kliÅ«Å¡kių“. Jos priklauso fermai, o kam ta ferma priklauso, jis nežino. R. G. atvažiavo pas D. S. į namus, pinigų neatvežė, bet parašė raÅ¡telį, kad pinigus grÄ Å¾ins. Liudytojas E. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta, anksčiau kartu dirbo, o nukentėjusiojo nepažįsta. Firmos (duomenys neskelbtini) direktoriumi buvo A. A., jo vardu buvo sudarytos sutartys.

Ä®monė buvo P. A. A. pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, todėl nedirbo, bet dažnai ateidavo. Tuo metu jam teko laikinai perimti direktoriaus pareigas. A. A. atėjęs, pakonsultuodavo, pasakydavo, kas, kur sudėta. Kad A. A. dirbtų, užmokestį gautų, tai neatsimena, kad taip bÅ«tų buvę. R. G. iÅ¡montuodavo fermas, perveždavo, ar sumontuodavo, ar ne, nežino. Jis į tÄ darbÄ nesikiÅ¡o ir nieko apie tuos reikalus nežinojo. Kas susiję su „kliÅ«Å¡kinėmis“ fermomis, jis nerašė skelbimų, o ar kas rašė, tai nežino.

R. G. (duomenys neskelbtini) buvo akcininkas. Jis taip pat buvo akcininkas, dar buvo 2 akcininkai iÅ¡ Trakų. Tuo metu jis nežinojo, kur kaltinamasis dirbo. Čia buvo įmonė metalo supirkimo, pirkimas-pardavimas. Jie technikÄ nuomojosi, įmonė neturėjo savo technikos. Kokia situacija (duomenys neskelbtini) dabar, jis nežino, nesidomi. Pasikeitė įmonės savininkas, buvo sustabdyta veikla. R. G. atvažiuodavo į P. Kai jis buvo direktoriumi, įmonės dokumentai buvo ofise, senesni pas buhalterę. Jis negali nurodyti, kur už 2016 m.

įmonės veiklÄ yra buhalteriniai dokumentai. Kai buvo įmonės laikinai pareigas einančiu direktoriumi, tai įmonės finansinė padėtis buvo sunki. Tuo metu labai didelių įsiskolinimų nebuvo, bet tie metai daugumai įmonių, kurios užsiėmė metalo supirkimu, buvo vieni iÅ¡ sunkesnių metų per kokį deÅ¡imtmetį, nes buvo labai stipriai kritusi metalo kaina, apyvarta labai silpna. Tuo metu pas juos į įmonės angarÄ buvo įsibrovę ir nemažai metalo pavogė, pridarė daug nuostolių.

Pinigai jiems ėjo į sÄ skaitÄ ir sÄ skaitų apmokėjimai buvo daromi per elektroninę bankininkystę. Kai jis buvo įmonės direktoriumi, tai prie elektroninės bankininkystės prisijungimus turėjo jis ir R. G.. Kiti du akcininkai neturėjo. Dar buvo bankinė kortelė, į kasÄ Ä¯dėti apyvartiniams pinigams. Darbuotojai galėdavo nueiti į bankomatÄ ir nusiimti iÅ¡ kortelės pinigų, tik su jų žinia. Buhalterė irgi turėjo prisijungimÄ . Kai A. A. parašė praÅ¡ymÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, tai pas save elektroninės bankininkystės prisijungimo neturėjo.

Tie prisijungimai bÅ«davo ofise. (duomenys neskelbtini). Angarai yra pagrindinės teritorijos lauke, po atviru dangumi ir po stogu. Angare buvo patalpos, kurias galima vadinti ofisu. Ofise buvo mobilÅ«s telefonai, kompiuteris, printeris. Ä®monės antspaudai buvo seife. Nemaža dalis įmonės dokumentų buvo pačiame ofise, o kita dalis galėjo bÅ«ti pas buhalterę. Ofisas ir angaras nakčiai bÅ«davo užrakinami. A. A. dažnai ateidavo pas juos ir užeidavo į ofisÄ . R. G. turėjo teisę užeiti į patalpas ir įeidavo.

Be jo į patalpas įeidavo darbuotojai, kurie tuo metu dirbo. Seifo raktus jis laikydavo pačiame ofise, spintelėje. Jis pinigus tik nuimdavo apyvartai, kaip vadovas. Jis neprisimena, ar būdavo, kai pinigus nuimdavo ir perduodavo R. G.. Gal ir buvę kažkiek, kad perduota, nebent galėjo būti susiję su fermų ardymu, darbuotojams reikia, išardymui, technikai. Tokiems dalykams galėjo būti pinigai perduoti. Išardymui reikalingos lėšos: darbas, technika, pervežimas, išmontavimas, tam yra reikalingi nemaži pinigai.

Tokiu atveju galėjo bÅ«ti perduoti gryni pinigai, kad bÅ«tų atsiskaitoma. Jis negali pasakyti, ar 5000 eurų suma buvo „įkritusi“ į sÄ skaitÄ . Jis asmeniÅ¡kai 5000 eurų nesinaudojo. Liudytoja N. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis yra jos tėvas. KaltinamÄ jį pažįsta, buvo pas juos į namus atvažiavęs pasiraÅ¡yti sutartį. Sutartyje buvo nurodyta, kad į tam tikrÄ sÄ skaitÄ pervesti tam tikrÄ pinigų sumÄ kaip avansÄ . Kadangi tėvas nemoka naudotis kompiuteriu ir internetine bankininkyste, paprašė jos padaryti pavedimÄ .

Ji, jam žinant, su jo leidimu, tai ir padarė, pervedė (duomenys neskelbtini) vasario 8 d., 4000 eurų ir vasario 29 d. 1000 eurų už transporto iÅ¡laidas. 2 sumas pervedė į tÄ pačiÄ sÄ skaitÄ , kuri buvo nurodyta sutartyje. Sutartyje buvo nurodyta, kad pervedus avansÄ bus pradėti daryti darbai, bet nebuvo jokių darbų. Vėliau prašė grÄ Å¾inti pinigus, žadėjo grÄ Å¾inti, bet pinigai nebuvo grÄ Å¾inti. Kai buvo pasiraÅ¡oma pirkimo-pardavimo sutartis, ji buvo namuose, matė, kad sutartį atvežė R.

G.. Ji jau buvo pasiraÅ¡yta ir su uždėtu Å¡tampu. Telefonu sutartis buvo aptarta. Elektroniniu paÅ¡tu sutartis nebuvo gauta. Projektas ir statybos leidimas nebuvo siųstas elektroniniu paÅ¡tu, nors buvo žadėta. Ji tikrino paÅ¡tÄ , buvo atsiųstos tiktai kelios nuotraukos „kliÅ«Å¡kinės“ fermos, iÅ¡ kurios buvo žadama statyti fermÄ . Žmogus atrodė sÄ Å¾iningas. Nebuvo rodomi dokumentai, bet patikino, kad tai priklauso pardavėjui (duomenys neskelbtini) . Ji matė ir skaitė sutartį.

Pas tėvÄ sÄ skaitoje buvo pakankama suma, kad nurodytÄ sutartyje sumÄ pervestų. Yra gautas leidimas „kliÅ«Å¡kinei“ fermai statyti, bet ne iÅ¡ to žmogaus, kuris žadėjo tai padaryti. Yra statybinių medžiagų namų teritorijoje. Kaltinamajam ji davė savo elektroninį paÅ¡tÄ , nes žadėjo kažkokius dokumentus atsiųsti, bet nieko neatsiuntė. Liudytoja S. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo vyriausiÄ ja buhaltere, suvedinėjo dokumentus, 2012 metais darydavo bankinius pavedimus, bet po to pavedimus darydavo direktorius.

Ji prisijungimų prie banko neturėjo, tik iÅ¡raÅ¡us. Bendrovė užsiėmė metalo laužo supirkimu. Paskutiniu metu supirkimo vieta buvo P. Ji ten niekada nebuvo, dokumentus vežė į Vilnių ir jai perduodavo Vilniuje. KÄ jai pristatydavo, tÄ jį ir suvesdavo. Reikėjo praÅ¡yti, kad laiku pristatytų dokumentus. A. A. buvo vadovas, bet jis išėjo. Po to vadovas buvo E. R., bet jis taip ir neįformino savo dokumentų Registrų centre, kad jis tapo direktoriumi. Kai jos atvažiavo apklausti, ji visus dokumentus atidavė.

BÅ«davo, kad dokumentus atveždavo ir R. G.. 2015 m. - 2016 m. ji išėjo iÅ¡ darbo. Sodrai buvo praneÅ¡ta dėl A. A. atleidimo iÅ¡ darbo, o į Registrų centrÄ jis pats turėjo nuvažiuoti. Kažkas buvo dokumentuose su fermų pirkimu. 2016 m. buhalterinių dokumentų tik paskutinė dalis pas jÄ buvo, kai atvažiavo paimti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nė. Kita dalis buvo atiduota E. R. ar R. G.. Kai išėjo iÅ¡ darbo, įmonė nemokėjo mokesčių Sodrai, VMI. Sodrai turėjo įsiskolinimų.

Nuo 2016 m. ji negalėjo disponuoti bendrovės pinigais. Galėjo tik akcininkai, direktorius. R. G. niekada nebuvo direktoriumi. Liudytojas A. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pas R. G. dirbo metalo supirkimo įmonėje darbininku, sverdavo ir pakraudavo metalÄ . Už Å¡itÄ darbÄ nuo 9 val. iki 17 val. jam mokėjo 5 eurus už dienÄ . R. G. toje įmonėje buvo kaip direktorius. Paskui jam pasakė, kad jis turi kitÄ firmÄ , kur jis bus direktorius. Nuvažiavo į Å venčionis ir dokumentuose jį padarė direktoriumi.

Jis galvojo, kad jo neapgaus, viskas bus gerai. Jis baigęs tik 9 klases, jo iÅ¡silavinimas nebaigtas vidurinis. Kai dokumentuose tapo direktoriumi, jis ir toliau dirbo tuos pačius paprasto darbininko darbus su metalu. Jam buvo pažadėta, kad kai taps direktoriumi, jo atlyginimas bus 160 eurų, tačiau jam ir toliau davė tik po 5 eurus už dienÄ , jokio darbo užmokesčio kaip direktorius negavo. Jis daug kartų vietoje, darbe pasiraÅ¡inėjo kaip direktorius, buvo daug popierių su pavarde A. Jis klausė, už kÄ pasiraÅ¡inėja.

Jam atsakydavo, kad reikia fÅ«rai. VienÄ kartÄ paprašė, kad duotų jam paskaityti, kas ten paraÅ¡yta, tai iÅ¡ karto pasakė, kad „ne“. Jis niekada neskaitė, už kÄ pasiraÅ¡inėja, nes nedavė. PasiraÅ¡inėjo 10 kartų, ne mažiau. Jis pasiraÅ¡inėdavo lapus su tekstu, lapai nebuvo tuÅ¡ti. Nuo pirmo dokumento iki paskutinio, kurį pasirašė, praėjo metai ar daugiau. VienÄ kartÄ nesutiko pasiraÅ¡yti. R. G. tada pasakė: „Tu nepasiraÅ¡ysi, už tave kitas pasiraÅ¡ys“ ir išėjo.

Jis žinojo apie (duomenys neskelbtini) esančias „kliÅ«Å¡kines“ fermas, nes ten dirbo kaip darbininkas. Jis galvojo, kad kaltinamasis dirbo policijoje, tai taip nepadarys. Ten dirbo dar E. Jis atneÅ¡davo metalÄ , jis pasverdavo, pasakydavo kiek ir E. mokėjo jam pinigus. Jis pasiraÅ¡inėdavo prie kaltinamojo ir prie E.. Jis pats išėjo iÅ¡ darbo. IÅ¡eidamas iÅ¡ darbo, jokių dokumentų nepildė. Kai išėjo iÅ¡ darbo, daugiau nesilankydavo metalo supirktuvėje ir su R. G. nebendraudavo. PrieÅ¡ pasiraÅ¡ant praÅ¡ymÄ dėl jo atleidimo iÅ¡ darbo, jis buvo fermoje ir nuiminėjo plytas.

Kai buvo direktoriumi, nematė įmonės buhalterinių dokumentų ir nepažinojo buhalterės. Kaltinamasis jį priėmė į darbÄ ir buvo jo tiesioginis vadovas. Jis nemoka kompiuteriu naudotis, nei raÅ¡yti, nei spausdinti. Kai jis atėjo į įmonę dirbti, turėjo skolų antstoliams. Kai išėjo iÅ¡ darbo, įmonė neapmokėjo skolų. R. G. bÅ«davo P. per mėnesį 3-4 kartus. Jis nebuvo iki paskutinės dienos metalo supirktuvėje, kol ji užsidarė visai. Nukentėjusysis D. S. tyrimo metu pateikė LKU Å irvintų kredito unijos iÅ¡raÅ¡us, iÅ¡ kurių matyti, kad 2016 m. vasario 8 d. jis į (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) pervedė 4000 Eur, mokėjimo paskirtis - avansas už kliuÅ¡kinės fermos statybÄ ; 2016 m. vasario 29 d. jis į (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) pervedė 1000 Eur, mokėjimo paskirtis - avansas už transporto iÅ¡laidas.

Å iuos duomenis patvirtina tyrimo metu gautas D. S. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2017 m. vasario 8 d. (b.t. 1, b.l. 37-38, 179-194). Ikiteisminio tyrimo metu gautas (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2017 m. spalio 1 d. patvirtina, kad D. S. 2016 m. vasario 8 d. į (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) pervedė 4000 Eur, mokėjimo paskirtis - avansas už kliuÅ¡kinės fermos statybÄ ; 2016 m. vasario 29 d. D. S. į (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) pervedė 1000 Eur, mokėjimo paskirtis - avansas už transporto iÅ¡laidas (b.t. 2, b.l. 9-14). 2017 m. gruodžio 20 d. savanoriÅ¡kų daiktų, dokumentų pateikimo metu D.

S. pateikė Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä ir dovanojimo sutartį, kuriuose yra užfiksuota, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., pagal 2016 m. vasario 25 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso D. S. (b.t. 1, b.l. 85-93). Nukentėjusysis D. S. tyrimo metu pateikė ranka raÅ¡ytÄ dokumentÄ , kuriame užfiksuota, kad R. G., (duomenys neskelbtini) akcininkas, pasižada, jog įmonė (duomenys neskelbtini) iki 2016 m. liepos 22 d. grÄ Å¾ins avansÄ .

DokumentÄ pasirašė R. G. (b.t. 1, b.l. 36). 2017 m. lapkričio 7 d. savanoriÅ¡kų daiktų, dokumentų pateikimo metu D. S. pateikė pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) originalÄ . 2016 m. vasario 7 d. pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) , į. m. kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus A. A., ir pirkėjo Å«kininko D. S. sudarė Å¡iÄ pirkimo-pardavimo sutartį, kurios objektas yra kliuÅ¡kinė fermÄ 12x32, turtas tai yra kliuÅ¡kinė ferma priklauso Pardavėjui.

Å alių susitarimu kliuÅ¡kinė ferma iÅ¡ardymui parduodama už 13 200 eurų (trylika tÅ«kstančiai du Å¡imtai eurų ) plius PVM, iÅ¡ kurių 4000 eurų Pirkėjas įsipareigoja pervesti avansÄ Ä¯ įmonės (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), pervedus avansÄ Ä¯monė įsipareigoja nedelsiant pradėti demontavimo darbus, suprojektuoti bei gauti leidimus statybai ir pristatyti statybines medžiagas pirkėjui adresu (duomenys neskelbtini), bei pastatyti kliuÅ¡kinę fermÄ . Galutinis atsiskaitymas privalo bÅ«ti atliktas pastačius fermÄ per septynias darbo dienas.

Pardavėjo pareiÅ¡kimai, patvirtinimai ir garantijos: Pardavėjas patvirtina, kad parduodamas Turtas iÅ¡ardymui niekam kitam neparduotas ir nebus parduotas jeigu sutartis įsigalios; Pardavėjas patvirtina, kad parduodamas Turtas Å¡ios Sutarties sudarymo dienai priklauso Pardavėjui; Pardavėjas užtikrina, kad yra priimti visi bÅ«tini sprendimai, reikalingi Å¡ios Sutarties pasiraÅ¡ymui ir jis pasiraÅ¡ydamas Å¡iÄ Sutartį turi visus įgaliojimus jÄ pasiraÅ¡yti, nepažeidžia LR įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų.

Pirkėjo pareiÅ¡kimai: Pirkėjas užtikrina, kad yra priimti visi bÅ«tini sprendimai, reikalingi Å¡ios Sutarties pasiraÅ¡ymui ir jis pasiraÅ¡ydamas Å¡iÄ Sutartį turi visus įgaliojimus jÄ pasiraÅ¡yti, nepažeidžia LR įstatymų, bendrovės įstatų ir kitų norminių aktų reikalavimų bei įsipareigoja atlyginti visus nuostolius, kurie gali atsirasti, jeigu Å¡iame punkte pateikta informacija yra neteisinga ir netiksli. Sutartį pasirašė: Pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), A.

A., paraÅ¡as ir antspaudas; Pirkėjas Ū.K. D. S., paraÅ¡as (b.t. 1, b.l. 78-81). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2018 m. gegužės 14 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(1907)-IS1-2682 nurodoma, kad paraÅ¡us, esančius (duomenys neskelbtini) 2016 m. vasario 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) abiejuose lapuose, pasiraÅ¡ytus A. A. vardu, tikriausiai pasirašė R. G.. RankraÅ¡tinį įraÅ¡Ä - „A. A.“, esantį (duomenys neskelbtini) 2016 m. vasario 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2-ojo lapo grafoje „Pardavėjas“, parašė R.

G. (b.t. 1, b.l. 173-176). 2017 m. spalio 2 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo metu liudytoja S. L. pateikė turimus (duomenys neskelbtini) finansinius dokumentus (b.t. 1, b.l. 102-103). 2018 m. liepos 26 d. apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėti dokumentai:

1) darbo sutartis 2015 m. vasario 18 d. Nr. 21, kurioje užfiksuota, kad A. A. priimamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi nuo 2015 m. vasario 19 d. Sutartyje nurodytas darbdavio atstovas akcininkas R. G.;

2) A. A. 2015 m. spalio 23 d. prašymas dėl atleidimo iš darbo, kuriame A. A. prašo atleisti jį iš direktoriaus pareigų savo noru nuo 2015 m. spalio 26 d. Prašyme yra raštiški E. R. ir R. G. sutikimai;

3) darbo sutartis 2015 m. spalio 26 d. Nr. 24, kurioje užfiksuota, kad E. R. priimamas dirbti (duomenys neskelbtini) direktoriumi nuo 2015 m. spalio 26 d. Sutartyje nurodytas darbdavio atstovas akcininkas R. G. (b.t. 2, b.l. 109-118). 2018 m. lapkričio 30 d. apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėti gauti (duomenys neskelbtini) buhalteriniai dokumentai, pateikti trijuose segtuvuose (2 juodos, 1 žalios spalvos), trijuose paketuose, surištuose balta juostele, dviejuose plastikiniuose raudonos spalvos užsegamuose vokuose bei septyniose celofaninėse įmautėse, dokumentai nesunumeruoti.

Apžiūrimuose dokumentuose ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nėra (b.t. 2, b.l. 179-181). Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. lapkričio rašte dėl informacijos apie (duomenys neskelbtini) pateikimo nurodoma, kad VMI 2017 m. spalio 27 d. turimais duomenimis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 17 d. (duomenys neskelbtini) sumokėtų įmokų nėra, yra tik 2016 m. kovo 17 d. antstolių pervesta 565,34 Eur (įmokos kodas 5661) suma. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 17 d.

VMI yra pateikusi Å¡ias deklaracijas, duomenis: Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (FR0600) už 2016 m. sausio rugsėjo mėn. mokestinius laikotarpius; Gaunamų pridėtinės vertės mokesčio sÄ skaitų faktÅ«rų registro duomenis (FR0671.) už 2016 m. balandžio — rugpjūčio mėn. mokestinius laikotarpius; IÅ¡raÅ¡omų pridėtinės vertės mokesčio sÄ skaitų faktÅ«rų registro duomenis (FR0672) už 2016 m. balandžio – rugsėjo mėn. mokestinius laikotarpius;

Gyventojams iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamų B klasės pajamoms, pažymas (FR0471) už 2014—2015 m. mokestinius laikotarpius; Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572) už 2016 m. sausio – rugpjūčio mėn. mokestinius laikotarpius (b.t. 2, b.l. 18-20). Civilinėje byloje Nr. eL2-20452-1043/2016 Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 29 d. priėmė teismo įsakymÄ , kuriuo nutarė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkės (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), buveinė: (duomenys neskelbtini), kreditoriui D.

S. 5000 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo, 38 Eur žyminį mokestį ir 150 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, iÅ¡ viso 188 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. IÅ¡ieÅ¡kojimo pagrindas yra 2018-02-07 kliuÅ¡kinės fermos pirkimo-pardavimo sutartis (b.t. 1, b.l. 34-35). Antstolės A. A. 2018 m. gegužės 15 d. raÅ¡te dėl vykdomo raÅ¡to nurodoma, kad 2016 m. spalio 14 d. priimtas vykdymui Kauno apylinkės teismo įsakymas Nr. eL2-20452-1043/2016 iÅ¡duotas 2016 m. liepos 29 d. dėl 5188,00 Eur skolos ir 5 proc. metinių palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) , į. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ieÅ¡kotojo D.

S. naudai. Vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ areÅ¡tuotos skolininko bankų sÄ skaitos, tačiau jose piniginių lėšų nėra. Nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Apie kitÄ turtÄ , į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , duomenų neturi. Siųsti registruoti laiÅ¡kai grįžta neįteikti. Siųsti reikalavimai pateikti duomenis apie įmonės turimÄ turtÄ Å¡iais adresais: (duomenys neskelbtini) direktoriui A. A.; (duomenys neskelbtini) akcininkui R. G.; (duomenys neskelbtini) el. paÅ¡tu (duomenys neskelbtini).

Ä® reikalavimus atsakymas pateiktas nebuvo. Turimu įmonės vadovo telefono numeriu susisiekti nepavyko. Turi tris vykdomÄ sias bylas pas antstolius (b.t. 1, b.l. 198-199). Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrÄ dokumentÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ arba žinomai netikrÄ ar žinomai suklastotÄ dokumentÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti tokias su valdymo tvarka siejamas vertybes kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos, esančios dokumente, patikimumas, normali, teisinga dokumentų apyvarta. Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus. Skirtingų rÅ«Å¡ių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to, gali egzistuoti kaip įraÅ¡ai ne tik popieriuje, bet ir elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje, bet svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktÄ . Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų bÅ«ti laikomi tokios formos raÅ¡tai, kurie yra tinkami melagingam faktui paliudyti. Pažymėtina, kad BK 300 straipsnis numato atsakomybę ne tik už dokumento suklastojimÄ ir netikro dokumento pagaminimÄ , bet net ir už tokių dokumentų laikymÄ , gabenimÄ , siuntimÄ . Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , lemti neteisingų sprendimų priėmimÄ , suinteresuotų asmenų teisių pažeidimÄ ir pan.

Pažymėtina, kad, kvalifikuojant veikÄ pagal BK 300 straipsnį, bÅ«tina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčiÄ , jog jis suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamas teisines pasekmes, ir norėjo taip veikti. Tais atvejais, kai minėtos veikos sukėlė didelę žalÄ , taikoma BK 300 straipsnio 3 dalis (kasacinė nutartis Nr. 2K-282-788/2018). Teismų praktikoje tikro dokumento klastojimas apima veiksmus, kurie pakeičia dokumente užfiksuotos informacijos teisingumÄ .

Tikras dokumentas gali bÅ«ti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotÄ informacijÄ (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, paraÅ¡o ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005), ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įraÅ¡ymas į dokumentÄ ) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007). Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens suraÅ¡yto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu suraÅ¡o, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens suraÅ¡ytÄ dokumentÄ , taip dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis.

Dokumentai klastojami įraÅ¡ant melagingÄ informacijÄ , padirbant paraÅ¡Ä ar antspaudÄ , paÅ¡alinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotraukÄ ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-35/2011). R. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes jis suklastojo tikrÄ dokumentÄ bei juo disponavo, t. y. neturėdamas įgaliojimų pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) A. A., kaip (duomenys neskelbtini) direktoriaus, vardu ir paraÅ¡u, bei 2016 m. vasario 7 d. pateikė jį pasiraÅ¡yti pirkėjui D.

S., taip suklaidindamas jį, jog pateikta pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra pasirašyta (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. A.. Nors kaltinamasis savo kaltę dėl dokumento suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu neigė ir teigė, jog sutartį pasirašė A. A., tačiau jo kaltė visiškai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu. Pirmiausiai kaltinamojo kaltę įrodo Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2018 m. gegužės 14 d. specialisto išvada Nr. 140-(1907)-IS1-2682.

Å ioje iÅ¡vadoje nurodyta, kad paraÅ¡us, esančius (duomenys neskelbtini) 2016 m. vasario 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - sutartis) abiejuose lapuose, pasiraÅ¡ytus A. A. vardu, tikriausiai pasirašė R. G., o rankraÅ¡tinį įraÅ¡Ä â€žA. A.“ toje pačioje sutartyje parašė R. G.. Tyrimo metu buvo nustatyti parašų bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai, kurie yra esminiai ir sudaro individualiÄ požymių visumÄ leidžiančiÄ teigti, kad paraÅ¡us esančius sutarties abejuose lapuose tikriausiai pasirašė R.

G.. Atitinkamai ekspertams nenustačius bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimų, jie bÅ«tų pateikę vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, jog paraÅ¡us sutartyje parašė ne R. G.. IÅ¡vada pateikta tikėtinoje formoje, kadangi tiriamieji ir lyginamieji paraÅ¡ai yra paprastos konstrukcijos, neraidinės transkripcijos, mažo informatyvumo, skirtingos tiriamųjų ir lyginamųjų parašų atlikimo sÄ lygos. Pažymėtina, kad Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2018 m. gegužės 14 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(1907)-IS1-2682 atitinka ir kitus byloje esančius įrodymus, iÅ¡ kurių matyti, kad niekas kitas be R.

G. oirkimo pardavimo sutarties pasirašyti negalėjo. Tai, kad sutartyje pasirašė ne A. A., patvirtino jis pats apklaustas teisiamojo posėdžio metu. Jis nurodė, kad metalo supirkimo įmonėje 2016 m. jis jau nedirbo, nes išėjo iš darbo. Išėjęs iš darbo jis daugiau metalo supirktuvėje nesilankė ir su kaltinamuoju nebendravo. Teisiamojo posėdžio metu jam parodžius sutartį, jis parodė, kad sutarties neskaitė ir jos nepasirašė. A. A. parodymus patvirtina jo 2015 m. spalio 23 d. prašymas atleisti iš darbo.

IÅ¡ minėto praÅ¡ymo matyti, kad A. A. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų atleistas savo noru nuo 2015 m. spalio 26 d. IÅ¡ 2015 m. spalio 26 d. darbo sutarties matyti, kad į (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas nuo 2015 m. spalio 26 d. buvo priimtas E. R.. (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2017 m. spalio 1 d. taip pat patvirtina, kad bÅ«tent E. R. buvo mokamas darbo užmokestis, o ne A. A.. Visos Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad 2016 m. vasario 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties A.

A. nepasirašė, nes, ne tik direktoriaus funkcijų realiai niekada nevykdė, bet tuo metu įmonėje jau apskritai nedirbo, todėl ir nurodyto dokumento nepasirašė. Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu (duomenys neskelbtini) direktoriumi buvo E. R., sutartį pasiraÅ¡yti galėjo tik jis. Tuo tarpu E. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie kliuÅ¡kinę fermÄ jis nieko nežinojo, tuose reikaluose nedalyvavo, o kad kažkas negerai su sutartimi dėl kliuÅ¡kinės fermos jis sužinojo tik iÅ¡ policijos pareigÅ«nų.

Taigi Å¡ie byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis R. G. 2016 m. vasario 7 d. ne tik užrašė fiktyvaus vadovo A. A. pavardę ir vardÄ , kas kategoriÅ¡kai nurodyta specialistų iÅ¡vadoje, bet ir Å¡alia pasirašė paraÅ¡u pirkimo – pardavimo sutartį A. A. vardu su nukentėjusiuoju, neturėdamas tam įgaliojimų. Tokiu bÅ«du R. G. įtvirtino tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu dalyvavo įmonės direktorius A. A.. Tokia veika yra dokumento suklastojimas nepaisant to, ar asmuo pasiraÅ¡ydamas vietoje kito asmens naudojo savo paraÅ¡Ä , ar suklastojo kito asmens paraÅ¡Ä , nes, bet kuriuo atveju, jis dokumente pateikia neteisingus duomenis apie kito asmens dalyvavimÄ pasiraÅ¡ant dokumentÄ .

R. G. suvokė, kad pasiraÅ¡o dokumente, kuris konstatuoja juridinį faktÄ ir gali sukelti teisines pasekmes, vietoje kito asmens, neturėdamas teisės to daryti ir to norėjo, todėl jo veikoje yra tiesioginė tyčia. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad R. G. suklastojo A. A. paraÅ¡Ä 2016 m. vasario 7 d. pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. SOL-16/02-08. Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. įraÅ¡oma tikrovės neatitinkanti informacija, o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigÅ«nui ar kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57/2014).

Tai, kad kaltinamasis R. G. disponavo suklastotu dokumentu, yra neabejotinai įrodyta nukentėjusio D. S., liudytojų E. B. bei N. B. parodymais. Jie patvirtino, kad bÅ«tent kaltinamasis atvežė ir pateikė D. S. minėtÄ sutartį, taip pat nurodė, kad sutartis jau buvo pasiraÅ¡yta direktoriaus ir joje padėtas antspaudas. Å ios aplinkybės neginčijo ir pats kaltinamasis nurodęs, kad jis atvežė sutartį į nukentėjusiojo namus. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad pagal nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes BK 300 straipsnio 1 dalis kaltinamojo R.

G. atžvilgiu pritaikyta tinkamai, nes jis suklastojo tikrÄ dokumentÄ bei juo disponavo, o jo veikoje yra visi numatyto nusikaltimo požymiai. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengė turtinės prievolės arba jÄ panaikino. SukčiavimÄ kaip nusikalstamÄ veikÄ Ä¯statyme apibÅ«dina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. Sukčiavimo pradžia susijusi su apgaulės panaudojimu.

Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtÄ , yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas. Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo bÅ«das, turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ , valdytojÄ ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o Å¡ie, suklaidinti apgaulės, savanoriÅ¡kai patys perleidžia turtÄ ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad Å¡is turi teisę jį gauti ir pan.

Asmuo gali bÅ«ti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės iÅ¡vengimu ar panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-620/2010, 2K-507/2012, 2K-309/2013, 2K-7-27-746/2015). Apgaulė pasireiÅ¡kia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigÄ apie jas praneÅ¡ti.

Teismų praktikoje iÅ¡skiriamos aktyvioji ir pasyvioji apgaulės formos. Aktyvioji apgaulė yra tada, kai kaltininkas aktyviais veiksmais pateikia nukentėjusiajam objektyviÄ , tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ ir taip jį suklaidina. Pasyvioji apgaulė yra tais atvejais, kai kaltininkas, pasinaudodamas nukentėjusiojo tam tikrų esminių aplinkybių nežinojimu ar netinkamu jų supratimu, iÅ¡ tikrųjų objektyviai egzistuojančius faktus nutyli ir taip klaidina nukentėjusįjį, nors apie Å¡iuos faktus turėjo teisinę pareigÄ praneÅ¡ti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-517/2004, 2K-319-693/2016).

Nors kaltinamasis neigia apgaulės savo veiksmuose buvimÄ , nurodydamas, kad sutartį su nukentėjusiuoju sudarė (duomenys neskelbtini) ir bÅ«tent ji yra atsakinga pagal sudarytÄ sutartį, su tokia kaltinamojo pozicija teismas nesutinka. Nagrinėjamos bylos atveju apgaulė kaltinamojo veiksmuose pasireiÅ¡kė tuo, kad jis nukentėjusiajam pateikė suklastotÄ pirkimo-pardavimo sutartį, dėl ko nukentėjusysis buvo apgautas, kad sutartį sudaro ne su kaltinamuoju, o su bendrove (duomenys neskelbtini) , jÄ atstovaujant direktoriui A.

A., nors realiai A. A. sutarties sudarymo metu (duomenys neskelbtini) nedirbo ir apskritai direktoriaus funkcijų neatlikinėjo. A. A. dirbo paprastu darbininku, neturėdamas net vidurinio iÅ¡silavinimo. A. A. turtinė padėtis buvo sunki, jis turėjo priklausomybių ir skolų, todėl dirbo įmonėje vos už 5 eurus per dienÄ , kas rodo jo ypatingÄ pažeidžiamumÄ , kuriuo nesÄ Å¾iningai pasinaudojo R. G., gaudamas jo paraÅ¡us ant svarbių dokumentų materialiniai naudai gauti, tikslu pačiam iÅ¡vengti bet kokios atsakomybės, o bÅ«tent, Å¡iuo atveju, iÅ¡vengti civilinės atsakomybės pagal sutartį.

Tiek nukentėjusiajam D. S., tiek kartu pasiraÅ¡ant sutartį buvusiems liudytojams E. B. ir N. B. kaltinamasis nurodė, kad sutartį pasirašė įmonės direktorius, o jis yra įmonės akcininkas. Taip pat kaltinamasis teigė, kad ferma, kuri bus ardoma, priklauso jų įmonei. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nukentėjusysis galėjo pagrįstai tikėtis, kad sutartis sudaroma su įmone ir kad ji bus įvykdyta. Teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau Å¡io sandorio metu tyčios turėjimas nevykdyti prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus.

Vien turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sÄ lygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės dėl sukčiavimo, jei vienai sutarties Å¡alių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytÄ Å¾alÄ atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Taigi, tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtÄ ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų esmingai pasunkintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-7-255/2012, 2A-7-9/2013, 2K-161/2013, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016 ir kt.).

Tai, kad R. G. jau sandorio metu turėjo tyčiÄ nevykdyti prievolės pirmiausiai patvirtina tai, kad sutartis buvo sudaryta suklastojus buvusio direktoriaus A. A. paraÅ¡Ä , o ne su (duomenys neskelbtini) tuometiniu tikruoju direktoriumi E. R.. Taip pat nors R. G. teigė, kad su nukentėjusiuoju bendravo ir kiti įmonės darbuotojai, o apie sutartį žinojo ir akcininkai, Å¡iuos jo parodymus paneigė tiek nukentėjusysis, nurodęs, kad sutarties klausimais bendravo tik su kaltinamuoju, tiek ir E. R. nurodęs, kad apie sudarytÄ sutartį jis nieko nežinojo, tame sandoryje nedalyvavo.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad E. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jų įmonė užsiėmė metalo pirkimu – pardavimu, bet ne kliuÅ¡kinių fermų ardymu ar statyba. Taip pat jis nurodė, kad R. G. iÅ¡montuodavo fermas, perveždavo, t. y. jis asmeniÅ¡kai, bet ne atstovaudamas įmonę. Tai tik dar kartÄ Ä¯rodo, kad nagrinėjamos bylos atveju civilinė atsakomybė nėra galima, nes (duomenys neskelbtini) jokių įsipareigojimų nukentėjusiojo atžvilgiu neprisiėmė, o pirkimo – pardavimo sutartimi buvo siekiama apgauti nukentėjusįjį D.

S.. Nusikalstamos veikos – sukčiavimo – esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtÄ Ä¯gyti, pasireiÅ¡kiantis objektyvios tiesos iÅ¡kreipimu, nukentėjusiojo suklaidinimu, paskatinusiu nukentėjusįjį nenaudingai disponuoti turtu, bei kaltininko tyčia. R. G. jokios realios veiklos nevykdė, pagal sutartį įgytų įsipareigojimų vykdymÄ tik imitavo. R. G., neturėdamas jokių pareigų įmonėje, jos vardu sudarė pirkimo -pardavimo sutartį su D.

S., pagal kuriÄ gavo 5000 Eur avansÄ iÅ¡ D. S., o kliuÅ¡kinės fermos taip ir nepastatė, pinigų negrÄ Å¾ino. Nors kaltinamasis nurodė, kad buvo atliekami fermos ardymo darbai, kad ferma ardymui buvo nupirkta (duomenys neskelbtini) vardu, tačiau Å¡ie kaltinamojo teiginiai vertintini kaip jo gynybinė pozicija, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s bylos duomenys. Ikiteisminio tyrimo metu peržiÅ«rėjus (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus tai patvirtinančių duomenų rasta nebuvo, tokių dokumentų nepateikė ir pats kaltinamasis.

Tas pats pasakytina ir apie fermos projektÄ bei statybos leidimÄ . Nors kaltinamasis pateikė elektroninį laiÅ¡kÄ , kuriuo neva nukentėjusiojo dukrai N. B. elektroniniu paÅ¡tu buvo siųsti architekto dokumentai dėl fermos projekto, tačiau į bylÄ nebuvo pateiktas elektroninio laiÅ¡ko ir jo priedų turinys. Be to, pati N. B. parodė, kad jokių dokumentų, susijusių su kliuÅ¡kinės fermos statymu ar projektavimu iÅ¡ įmonės negavo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių sutarties vykdymÄ .

Juo labiau, kad remiantis kaltinamojo parodymais jie visiems darbams sudarydavo subrangos sutartis, todėl manytina, kad siekiant įrodyti sutarties vykdymÄ , kaltinamajam neturėjo kilti papildomų sunkumų gaunant fermos projekto ar statybos leidimo kopijÄ iÅ¡ subrangovo, kuriam mokamas atitinkamas užmokestis. Taip pat kaip sutarties vykdymo negalima vertinti ir dalies statybinių medžiagų atvežimo, kadangi statybinės medžiagos buvo atvežtos ne laikantis sutarties terminų, o tik pradėjus ikiteisminį tyrimÄ , galimai kaip siekis jį nutraukti.

Taigi R. G. apgaule užvaldė svetimÄ turtÄ , t. y. D. S. pinigus. Liudytojas E. R. patvirtino, kad R. G. turėjo visas galimybes, taip pat ir elektroniniu bÅ«du, mokėjimo kortele tvarkyti įmonėje gautas pinigines lėšas ir juos tvarkė, t. y. nuimdavo, įneÅ¡davo, nebÅ«tinai elektroniniu bÅ«du sau asmeniÅ¡kai. Akivaizdu, kad savo pažado grÄ Å¾inti D. S. jo sumokėtus pinigus kaltinamasis neketino įvykdyti. Siekį iÅ¡laikyti apgaulės bÅ«du iÅ¡ nukentėjusiojo įgytÄ turtÄ patvirtina ir R.

G. elgesys po to, kai pervedus pinigus už transportavimo iÅ¡laidas statybinės medžiagos taip ir nebuvo atvežtos. Nukentėjusiajam ar jo žentui E. B. paskambinus kaltinamajam jis kiekvienÄ kartÄ sugalvodavo vis kitas priežastis, kodėl negali vykdyti sutarties, iÅ¡ pradžių, kad sugedo technika, po to, kad yra per Å¡lapia, po to, kad žemės sklypas priklauso ne nukentėjusiajam. Galiausiai kaltinamasis žadėjo, kad įmonė grÄ Å¾ins pinigus. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad praėjus metams po sutarties pasiraÅ¡ymo kaltinamasis tai skambindavo, tai užvažiuodavo pas juos, užvažiavęs vėl matuodavo.

Toks kaltinamojo elgesys, kuomet nebuvo vengiama kontakto su nukentėjusiuoju, pastarajam kurį laikÄ leido tikėtis, kad sutartis tikrai bus įvykdyta ir nereikalauti pervestų pinigų. Be to, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad D. S. turtinės teisės buvo apgintos civilinės teisės priemonėmis. Pažymėtina, kad nors Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 29 d. priėmė teismo įsakymÄ civilinėje byloje Nr. eL2-20452-1043/2016, kuriuo nutarė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkės (duomenys neskelbtini) kreditoriui D.

S. 5000 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo, 188 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau minėto įsakymo pagrindu skola iÅ¡ieÅ¡kota nebuvo. Antstolė A. A. 2019 m. sausio 29 d. priėmė patvarkymÄ dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grÄ Å¾inimo Nr. S-19-36-2651 CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t .y. jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iÅ¡ kurių gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma, bei iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktÄ Nr. S-19-36-2649.

IÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo akte nurodyta, kad skolininkui siųsti dokumentai grįžta neįteikti. Kitos buveinės nustatyti nepavyko. Skolininko vardu piniginių lėšų, nekilnojamojo turto ir kito registruotino turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , nėra. Ä®monė finansinės atskaitomybės neteikia. Pagal vykdomÄ jį dokumentÄ skola neiÅ¡ieÅ¡kota. Teismų praktikoje nurodyta, kad nukentėjusiajam taikomas atidaus ir rÅ«pestingo elgesio kriterijus. Vadovaujantis juo, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį.

Dėl to bylose, kuriose kyla baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo problema, nenustačius Å¡ių kriterijų, prioritetas teiktinas civilinėms teisių atkÅ«rimo priemonėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys Nr. 2K-312/2013, 2A-7-9/2013). Nagrinėjamos bylos atveju nukentėjusiojo elgesys negali bÅ«ti vertinamas kaip neįveikiantis minimalaus protingo elgesio kriterijaus. Nukentėjusiojo elgesys sudarant sandorį dėl kliuÅ¡kinės fermos įsigijimo iÅ¡ interneto tinklalapyje skelbimÄ Ä¯kėlusio asmens atitinka visuomenėje nusistovėjusį tokių sandorių sudarymo bÅ«dÄ .

Pirmiausiai pažymėtina, kad su kaltinamuoju buvo bendrauta telefonu, vėliau nuvykta į vietÄ apžiÅ«rėti perkamos fermos, pasidarytos fotonuotraukos, galiausiai aptarus sutarties sÄ lygas buvo pasiraÅ¡yta ir pati raÅ¡ytinės formos sutartis. Tai, kad sutartį kaltinamasis nukentėjusiajam atvežė pasiraÅ¡ytÄ direktoriaus paraÅ¡u ir su antspaudu, vėlgi laikytina visiÅ¡kai normalia praktika, kadangi kaip ir nukentėjusiajam prisistatė kaltinamasis jis veikė kaip įmonės atstovas (akcininkas).

Kaltinamojo R. G. veika sutarus su nukentėjusiuoju dėl kliuÅ¡kinės fermos pardavimo, iÅ¡ardymo, statybinių medžiagų pervežimo, naujos fermos suprojektavimo ir pastatymo, paėmus už jÄ pinigus (avansÄ ), tačiau fermos taip ir nepastačius, o sutarus pinigus grÄ Å¾inti, susitarimo neįvykdžius, kvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamojo panaudota apgaulė užvaldant svetimÄ nukentėjusiajam priklausantį turtÄ â€“ pinigines lėšas – buvo esminė, lėmusi D.

S. apsisprendimÄ sudaryti sandorį, kuris bus neįvykdytas, neturint jokios galimybės civiliniu santykiu pagrindu atgauti sumokėtas lėšas, nes sutartis sudaryta nei įmonės, nes ji yra suklastota, nei kaltinamojo vardu. Nusikaltinai yra įrodyti ir tinkamai kvalifikuoti. Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė (BK 59 straipsnis, 60 straipsnis). Dėl bausmės skyrimo Skirdamas kaltinamajam R. G. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis).

Teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumÄ â€“ padaryti du tyčiniai nesunkÅ«s nusikaltimai, nusikaltimai yra baigti, į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo R. G. asmenybę, t. y. kad jis anksčiau neteistas (b. l. 82), administracine tvarka per paskutinius 5 metus baustas 3 kartus, paskutinį kartÄ 2018 m. gegužės 4 d. pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį (b.l. 28-31), niekur nedirba, registruojasi darbo biržoje (b.l. 32-33).

Dėl padarytų nusikaltimų nukentėjusiajam buvo padaryta žala, kuri nėra atlyginta. Nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje, yra turtinio pobÅ«džio, padaryta siekiant asmeninės naudos. Ä®vertinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus galutinę subendrintÄ bausmę – 40 MGL dydžio baudÄ . Nustatant baudos dydį pinigine iÅ¡raiÅ¡ka teismas taiko nusikalstamos veikos padarymo metu galiojantį bazinio bausmių ir nuobaudų dydį.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio. Nukentėjusysis D. S. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo jo naudai priteisti 5000 Eur turtinę ir 2000 Eur neturtinę žalÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Jis nurodė, kad atsakovas, pasinaudodamas suklastota pirkimo pardavimo sutartimi, nuolat teikdamas tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , apgaule iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡viliojo 5000 Eur. Nors atsakovas daugybę kartų žadėjo ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti pinigus, dėl to buvo parašęs raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ , tačiau iki Å¡iol ieÅ¡kovui žalos neatlygino.

Kaltinamasis, neva siekdamas atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , ieÅ¡kovui atvežė dalį statybinių medžiagų, kurios negali bÅ«ti naudojamos statybai dėl prastos kokybės. Be to, tai tik nedidelė dalis statybinių medžiagų, reikalingų fermos pastato statybai. IeÅ¡kovui padaryta 5000 Eur turtinė žala. Atsakovas padarė tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , jis iÅ¡ anksto žinojo, kad neketina vykdyti įsipareigojimų, panaudojo žinomai suklastotÄ pirkimo - pardavimo sutartį, o pastatas net nebuvo pradėtas statyti.

IeÅ¡kovas jaučiasi įžūliai apgautas. IeÅ¡kovas ilgÄ laikÄ - kone 3 metus jaučia nepatogumus, dvasinę skriaudÄ ir pažeminimÄ , jis iÅ¡eikvojo daug laiko ir pastangų atgauti savo pinigus. Be to, atsakovas nė karto neatsiprašė ieÅ¡kovo, žalos neatlygino, yra abejingas ieÅ¡kovo problemoms. IeÅ¡kovo finansiniai praradimai yra skausmingi. Atsižvelgiant į patirtus dvasinius praradimus ir iÅ¡gyvenimus, eikvotÄ laikÄ , patirtos turtinės žalos dydį ieÅ¡kovas neturtinę žalÄ vertina - 2000 Eur.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis). SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Kadangi iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ nustatyta, kad R. G. apgaule įgijo iÅ¡ D. S. 5 000 Eur, kuriuos jis pervedė kaip 4 000 Eur avansÄ ir 1 000 Eur transporto iÅ¡laidoms, konstatuotina, kad nukentėjusysis dėl nusikalstamų R.

G. veiksmų patyrė Å¡io dydžio turtinę žalÄ . Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis betarpiÅ¡kai nustatyta, kad D. S. padaryta 5 000 Eur žala yra tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su neteisėtais R. G. veiksmais. Nukentėjusysis turi teisę reikalauti, kad jam bÅ«tų atlyginta nusikalstama veika padaryta turtinė žala (BPK 109 straipsnis). Turtinę žalÄ civilinis ieÅ¡kovas patyrė dėl apgaulės, kas ir buvo pagrindinė priežastis, dėl ko jis prarado (pervedė) savo turtÄ â€“ pinigus.

Civilinio ieÅ¡kinio dydį (5 000 Eur) pagrindžia nukentėjusiojo ir (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai. Kadangi nustatyta, jog dėl R. G. veiksmų nukentėjusysis patyrė 5 000 Eur žalÄ , civilinis ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje įrodytas ir pagrįstas, todėl jis tenkinamas. Nukentėjusysis taip pat praÅ¡o jo naudai iÅ¡ kaltinamojo priteisti 2 000 Eur neturtinę žalÄ . Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ , taip pat ir civilinės teisės normas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d., neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ä®vertinti Å¡iÄ Å¾alÄ palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Taigi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrÄ , atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikÅ¡minti, o kito – nuvertinti. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka.

Visais atvejais teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė emocinį sukrėtimÄ , iÅ¡gyvenimus, dvasiniai ir psichologiniai padariniai trunka iki Å¡iol, dėl ko sutriko nukentėjusiojo miegas, teko lankytis pas gydytojus.

Be to, nusikalstama veika yta baigta, turtas iÅ¡ nukentėjusiojo buvo pasisavintas, o nukentėjusysis sugaiÅ¡o beveik 3 metus siekdamas atgauti savo pinigus. Be abejonės, tokia situacija turi pasekmių žmogaus gyvenimui, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiajam yra likę sunkesnių liekamųjų reiÅ¡kinių ir pan. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, į teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose bei protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo praÅ¡omos atlyginti jo patirtos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 1000 eurų.

Nukentėjusysis D. S. savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti atstovÄ , dėl ko turėjo 250 Eur iÅ¡laidų. Å ios iÅ¡laidos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiajam (BPK 104 str.). Byloje liudytojams buvo iÅ¡mokėti pinigai skirti jų kelionės į iÅ¡kvietimo vietÄ iÅ¡laidoms atlyginti: 28,30 Eur (t.3, 136 l.) ir 6,77 Eur (t.3, 146 l.), viso 35,07 Eur. Å ios iÅ¡laidos iÅ¡ieÅ¡komos valstybės naudai (BPK 105 str. 1 d.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

R. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 20 MGL (753,20 Eur) dydžio baudÄ . R. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinti, iÅ¡ dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę 40 MGL (1506,40) dydžio baudÄ . Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalį, R.

G. nustatyti 12 (dvylikos) mėnesių terminÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per kurį turi bÅ«ti savanoriÅ¡kai sumokėta bauda į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti, teismas gali pakeisti baudÄ areÅ¡tu.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo D. S. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jam iÅ¡ kaltinamojo R. G. 5000 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 250 Eur proceso iÅ¡laidų. Likusioje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti valstybės naudai iÅ¡ R. G. 35,07 Eur proceso iÅ¡laidų. R. G. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti S. L..

Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismÄ . Teisėja Irina Serafin