6966e79b-d715-4e6d-9947-fa99c5e253c8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-462-281/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03175-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 55.1.3.; 41.(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 10 d.Vilnius             Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Vansevičiaus ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant atsakovės Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atstovei Eglei Bareikytei, trečiojo suinteresuoto asmens K.

Matulevičiaus firmos „Ryto žvaigždė“ atstovui Kęstučiui Matulevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, trečiasis suinteresuotas asmuo K. Matulevičiaus firma „Ryto žvaigždė“, dėl sprendimo panaikinimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas A. M. 2017-09-15 paÅ¡tu teismui pateikė skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2017-08-16 sprendimÄ Nr. (SK-41) SPR-85 „Dėl publikacijoje „Nereikia pykti, jei kas į tavo kakutį pirÅ¡tu parodo“ („Lazdijų žvaigždė“, 2017-02-24) paskelbtos informacijos“ ir perduoti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai 2017-03-03 A.

M. skundÄ â€žDėl visuomenės informavimo priemonės veiksmų, kuriais buvo pažeista A. M. garbė ir orumas“ nagrinėti iÅ¡ naujo.PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas 2017-03-03 kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybÄ , nurodydamas publikacijos „Nereikia pykti, jei kas į tavo kakutį pirÅ¡tu parodo" teiginius, kurie žeidžia pareiÅ¡kėjo garbę bei orumÄ . PareiÅ¡kėjas nesutinka su atsakovo ginčijamame sprendime pateiktu argumentu, jog publikacijoje vartojama daiktavardžių daugiskaita neleidžia vienareikÅ¡miÅ¡kai jų sieti su pareiÅ¡kėju, Lazdijų rajono meru, o jais bendrai kritikuojama Lazdijų rajono valdžia, iÅ¡sakomas subjektyvus autoriaus vertinimas.

PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, sistemingai vertinant ginčo publikacijÄ matyti, jog joje raÅ¡oma bÅ«tent apie pareiÅ¡kėjÄ , straipsnyje vartojamas žodis „tavo“, o ne „jÅ«sų“, tai patvirtina, jog straipsnyje raÅ¡oma apie konkretų asmenį, o ne apie Lazdijų rajono valdžiÄ apskritai. Pažymėjo, kad asmens garbės ir orumo gynimas yra siejamas ne tik su tikrovės neatitinkančių ir žeminančių žinių, bet ir nuomonių, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, kurie gali turėti įtakos vieÅ¡ai nuomonei apie asmenį.

Atkreipė dėmesį, jog esant prieÅ¡taravimui tarp teisės skleisti informacijÄ ir teisės į garbės ir orumo gynimÄ , bÅ«tina aiÅ¡kintis, ar buvo iÅ¡laikyta Å¡ių konstitucinių vertybių pusiausvyra. Teisė skleisti informacijÄ ir reikÅ¡ti savo nuomonę nėra absoliuti, jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys apie vieÅ¡Ä jį asmenį paskleisti turint tikslÄ jį įžeisti, pažeminti ar kitaip jam pakenkti, tai pripažįstama teisės į garbę ir orumÄ gynimo pagrįstumas.

Byloje nustatyta, kad ginčo duomenys buvo išspausdinti ir platinti straipsnyje, skirtame visuomenei, todėl ginčo duomenų paskleidimas buvo akivaizdus. Šiuo atveju, ginčo straipsnyje buvo nurodomi tikrovės neatitinkantys ypatingi asmens apie sveikatos būklę duomenys, tokiems duomenims taikoma padidinti privatumo reikalavimai. Straipsnyje pareiškėjas buvo vadinamas kerėpla, lyginamas su caru, pitbuliu ir su Hitleriu, jo darbai vadinami „kakučiais“. Publikacijoje pareiškėjas yra prilyginamas asmeniui, kuris turi priklausomybių, taigi akivaizdu, jog tekste yra skleidžiama žinia, jog pareiškėjas yra psichinis ligonis.

Akivaizdu, jog publikacija buvo siekiama skleisti nuomonę ir žiniÄ , kuri yra nesÄ Å¾ininga ir neetiÅ¡ka. Straipsniu siekiama ne informuoti Lazdijų rajono gyventojus, o pakirsti visuomenės pasitikėjimÄ Lazdijų rajono valdžia nenurodant jokių objektyvių duomenų. Paskleisti duomenys neatitiko tikrovės, todėl pareiÅ¡kėjo garbė ir orumas buvo pažeisti. PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Atsakovė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .PaaiÅ¡kino, kad ginčo publikacijos teiginiais bendrai kritikuojama Lazdijų rajono valdžia (vartojama sÄ voka „valdžia“), iÅ¡sakomas subjektyvus autoriaus vertinimas, kad jis nenori, jog vadovautų „ligoniai“, tačiau neteigiama, jog dabar taip yra.

Sprendime sutiktina, jog teiginiuose iÅ¡sakoma arÅ¡i kritika valdžiai (neįvardijant konkrečių asmenų), tačiau tokiÄ galimybę suteikia VII 9 straipsnyje, Lietuvos Respublikos teismų praktikoje bei EZTT įtvirtintas teisinis reglamentavimas. Pažymėjo, jog nors ir galima bÅ«tų sieti straipsnio teiginius su pareiÅ¡kėjo nurodomomis situacijomis, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog minėti teiginiai yra bÅ«tent apie pareiÅ¡kėjÄ : jis nėra minimas, neįvardijami jo darbai, veiksmai ir pan. Atsakovas nesutinka su pareiÅ¡kėjo skunde teismui iÅ¡sakyta pozicija, jog publikacijoje jis vadinamas psichiniu ligoniu.

Pažymėtina, jog formuluotė „sukelia įtarimų“ rodo asmeninį publikacijos autoriaus vertinimÄ , jo susidariusį įspÅ«dį. Publikacijoje nėra skelbiamos žinios, jog pareiÅ¡kėjas yra kerėpla, psichinis ligonis, caras, pitbulis, Hitleris ir pan., tačiau iÅ¡sakoma abstraktaus pobÅ«džio kritika valdžios (taip pat ir pareiÅ¡kėjui – Lazdijų rajono merui) atžvilgiu. Vertinant ginčo publikacijÄ pareiÅ¡kėjo teisių apsaugos atžvilgiu, pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas yra vieÅ¡asis asmuo, o saviraiÅ¡kos laisvės ribojimas galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais.

Remiantis VIÄ® 2 straipsnio 79 dalyje pateiktais kriterijais, laikraÅ¡tis „Lazdijų žvaigždė” yra vietinės spaudos atstovas ir turi ne tik teisę, tačiau ir savo prigimtimi nulemtÄ pareigÄ skelbti informacijÄ , susijusiÄ su vietos savivaldos aktualijomis, meru ir jo priimamais sprendimais.Teismo posėdyje atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atstovai palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Trečiasis suinteresuotas asmuo K.

Matulevičiaus firma „Ryto žvaigždė“ atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .PaaiÅ¡kino, jog Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba priėmė pagrįstÄ sprendimÄ , kuriame iÅ¡dėstė argumentuotus motyvus, todėl praÅ¡o teismo Å¡iais motyvais vadovautis ir Žurnalistų etikos 2017-08-16 sprendimÄ palikti galioti. Trečiojo suinteresuoto asmens K. Matulevičiaus firmos „Ryto žvaigždė“ atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Skundas netenkintinas. Bylos duomenims nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas A. M. 2017-03-03 skundu kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybÄ , praÅ¡ydamas:

1) iÅ¡tirti ar žurnalistas S. R. bei vieÅ¡osios Lazdijų rajono savaitraÅ¡tis „Lazdijų žvaigždė“, paskelbdami apie A. M. tikrovės neatitinkančius duomenis ir pažemindami jo garbę ir orumÄ , nepažeidė Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso bei Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatų ir pasielgė etiÅ¡kai;

2) imtis atitinkamų Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnyje numatytų priemonių vieÅ¡osios informacijos rengėjo/skleidėjo atžvilgiu: Lazdijų rajono savaitraščiui „Lazdijų žvaigždė“ taikyti įspėjimÄ dėl Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso bei Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatų pažeidimo ir įpareigoti Lazdijų rajono savaitraÅ¡tį „Lazdijų žvaigždė“ paneigti tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ (b. l. 6–9).Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba 2017-03-20 raÅ¡tu Nr. (SK-41) S-194 kreipėsi į savaitraÅ¡tį „Lazdijų žvaigždė“ praÅ¡ydama pateikti vieÅ¡osios informacijos rengėjo (skleidėjo) pozicijÄ dėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų argumentų bei galimybės skundÄ užbaigti taikiu susitarimu (b. l. 35).K.

Matulevičiaus firma „Ryto žvaigždė“ 2017-04-10 raÅ¡tu „Dėl paaiÅ¡kinimų pateikimo“ prašė pareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ atmesti (b. l. 37–40).Žurnalistų etikos inspektorius 2017-08-16 sprendimu Nr. (SK-41) SPR-85 nusprendė pripažinti pareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ dėl publikacijoje „Nereikia pykti, jei kas į tavo kakutį pirÅ¡tu parodo“ („Lazdijų žvaigždė“, 2017-02-24) paskelbtos informacijos nepagrįstu (b. l. 11 –15). Byloje yra kilęs ginčas dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo, kuriuo pareiÅ¡kėjo skundas dėl publikacijoje „Nereikia pykti, jei kas į tavo kakutį pirÅ¡tu parodo“ („Lazdijų žvaigždė“, 2017-02-24) paskelbtos informacijos pripažintas nepagrįstu.

VieÅ¡osios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarkÄ , vieÅ¡osios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklÄ reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas (redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01; toliau – ir VIÄ®). Tuo tarpu žurnalistų ir leidėjų elgesio etikos nuostatas įtvirtina Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas, patvirtintas 2005-04-15 žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkime (toliau – ir Etikos kodeksas).Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad Žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigÅ«nas, kuris prižiÅ«ri, kaip įgyvendinamos Å¡io įstatymo nuostatos.

Žurnalistų etikos inspektoriui yra pavesta funkcija nagrinėti suinteresuotų asmenų skundus ir pareiÅ¡kimus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo (VIÄ® 50 str. 1 d. 1 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pateikęs iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu Žurnalistų etikos inspektoriui pavestos funkcijos ir Å¡ių funkcijų atlikimui suteikti įgaliojimai (priimti sprendimus dėl nustatytų pažeidimų ir reikalauti nustatyta tvarka juos paÅ¡alinti, kt.) suponuoja iÅ¡vadÄ , kad Žurnalistų etikos inspektorius yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas (ABTÄ® 2 str. 4 d.).

Todėl Žurnalistų etikos inspektorius, nagrinėdamas asmenų skundus (pareiÅ¡kimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo, savo veikloje taip pat turi vadovautis ir Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAÄ®) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-03-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-343/2008).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos VIÄ® 50 straipsnio 14 dalimi, Žurnalistų etikos inspektorius, iÅ¡nagrinėjęs gautÄ skundÄ (pareiÅ¡kimÄ ), jeigu skundas ar pareiÅ¡kimas yra pagrįstas, gali priimti vienÄ iÅ¡ VIÄ® 50 straipsnio 3 dalyje numatytų sprendimų.

Tais atvejais, kai skundas ar pareiÅ¡kimas pripažįstamas nepagrįstu, Žurnalistų etikos inspektorius privalo raÅ¡tu motyvuotai atsakyti pareiÅ¡kėjui (Visuomenės informavimo įstatymo 50 str. 15 d.). Bet kokio sprendimo priėmimo atveju įstatymų leidėjas įpareigoja Žurnalistų etikos inspektorių priimamÄ sprendimÄ motyvuoti, aiÅ¡kiai suformuluoti rezoliucinę dalį. Tam, kad priimtas sprendimas bÅ«tų teisingas, Žurnalistų etikos inspektoriui suteikiama teisė ne tik gauti informacijÄ iÅ¡ vieÅ¡osios informacijos rengėjų ir skleidėjų, bet ir valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų (VIÄ® 50 str. 2 d. 2-3 p.).

Å ios teisės suteikimas turi garantuoti Žurnalistų etikos inspektoriaus veiklos neÅ¡aliÅ¡kumÄ ir teisingumÄ . Nagrinėjant skundÄ ar pareiÅ¡kimÄ nepasinaudojus suteikiama teise arba ja naudojantis nenuosekliai paprastai kyla pagrįsta abejonė, kad tyrimas buvo atliktas vienpusiÅ¡kai, neiÅ¡samiai ir sprendimas, nepriklausomai nuo jo rÅ«Å¡ies, nėra pakankamai pagrįstas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556–1594/2008). Tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad Žurnalistų etikos inspektorius, nagrinėdamas asmenų skundus dėl galimai pažeistos jų garbės ir orumo, privalo bÅ«ti aktyvus ir atlikti iÅ¡samų skunde nurodytų aplinkybių tyrimÄ , realiai naudodamasis Visuomenės informavimo įstatymo suteiktais įgalinimais, o Å¡io proceso rezultatai, pagrindžiant juos objektyviais tyrimo metu surinktais duomenimis, turi atsispindėti motyvuotame sprendime.Vadovaujantis VIÄ® 3 straipsnio 3 dalimi, vieÅ¡oji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi bÅ«ti pateikiama teisingai, tiksliai ir neÅ¡aliÅ¡kai.

Tuo tarpu VIÄ® 19 straipsnio 2 dalis, apibrėžianti neskelbtinÄ informacijÄ , nustato, kad draudžiama platinti dezinformacijÄ ir informacijÄ , Å¡meižiančiÄ , įžeidžiančiÄ Å¾mogų, žeminančiÄ jo garbę ir orumÄ . Pagal VIÄ® 22 straipsnio 8 dalį, vieÅ¡osios informacijos rengėjai, skleisdami informacijÄ visuomenei, neturi iÅ¡kraipyti teisingos, neÅ¡aliÅ¡kos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiÅ¡kiems tikslams. Taip pat pažymėtina, kad minėti skleidžiamai informacijai taikomi kriterijai skiriasi priklausomai nuo paskleistos informacijos rÅ«Å¡ies (žinia ar nuomonė).

VIÄ® 2 straipsnio 33 dalyje nuomonė apibrėžiama kaip visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiÅ«ris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobÅ«džio idėjas, faktų ir duomenų, reiÅ¡kinių ar įvykių vertinimai, iÅ¡vados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai nenuslepiant ir neiÅ¡kreipiant faktų ir duomenų.

Tuo tarpu žinia suprantama kaip visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys (VIÄ® 2 str. 69 d.). Etikos kodekso 4 straipsnis įtvirtina, kad žinios ir nuomonės turi bÅ«ti aiÅ¡kiai skiriamos. Žurnalistai ir vieÅ¡osios informacijos rengėjai privalo užtikrinti, kad nuomonė bÅ«tų reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai neiÅ¡kreipiant faktų ar duomenų. Žurnalistas ir vieÅ¡osios informacijos rengėjas be žmogaus sutikimo negali skelbti žinių apie privatų to žmogaus gyvenimÄ , nebent tos žinios yra susijusios su vieÅ¡uoju asmeniu ir svarbios visuomenei arba yra fiksuojama nusikalstama veika (Etikos kodekso 36 straipsnis).

Analizuojant ginčijamÄ sprendimÄ nustatytina, kad atsakovas, vertindamas pareiÅ¡kėjo skunde nurodytoje publikacijoje paskelbtÄ informacijÄ , teisingai taikė nuomonės ir žinių atskyrimo kriterijus ir pagrįstai nustatė, kad teiginiais „<...> tai mÅ«sų tiesiogiai iÅ¡rinkto mero perdėtai liguistas reagavimas į bet kokiÄ kritikÄ tiek asmeniÅ¡kai jo, tiek visos savivaldybės administracijos darbui“, „<...> tai sukelia įtarimų sergant rajono vadovÄ liga, kuriÄ Valstybinė ligonių kasa savo kataloguose Å¡ifruotai žymi F raide: nuo F00 iki F99“, „<...> kam baigsis kantrybė ir garsiai pasakys: nenoriu, kad mano rajonui vadovautų ligoniai“, „<...> tai sukelia įtarimų sergant rajono vadovÄ liga, kuriÄ Valstybinė ligonių kasa savo kataloguose Å¡ifruotai žymi F raide: nuo F00 iki F99“.

„O tratinti pinigus iš rajono biudžeto apmokamuose tekstuose, kuriuose tavo kakučius atkapsčiusius asmenis įžeidinėji ir giriesi nebūtais savo pasiekimais, mažiau pavojinga?“, pateikta viešosios informacijos rengėjo nuomonė, o ne žinios. Teismo vertinimu, ginčo publikacijos teiginiais pateikiami retoriniai klausimai, taip pat išreiškiamas publikacijos autoriaus subjektyvus vertinimas. Publikacijoje pateikiami teiginiai nėra konstatuojamojo pobūdžio, todėl jie nepriskirtini žinių kategorijai.

Be to, nagrinėjamu atveju informacija buvo paskleista apie vieÅ¡Ä jį asmenį – Lazdijų rajono savivaldybės merÄ (VIÄ® 2 str. 60 d.). Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtina kiekvieno asmens teisė vieÅ¡ai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigÅ«nų veiklÄ . IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalyje, kuri kaip numatanti asmens laisvės nekliudomai ieÅ¡koti, gauti ir skleisti informacijÄ garantijÄ yra neatskiriama nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios saviraiÅ¡kos laisvę ir jos apribojimus, savo turiniu iÅ¡ esmės atitinkančius Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Nurodyta, kad saviraiÅ¡kos laisvės gali bÅ«ti ribojama kitų teisinių gėrių, taip pat ir asmens garbės bei orumo, gynimo tikslu. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus teisių Teismo praktika, konkuruojant dviem teisiniams gėriams (teisei į saviraiÅ¡kos laisvę ir teisei į asmens garbės bei orumo apsaugÄ ), labai svarbu nustatyti teisingÄ pusiausvyrÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2006).

SaviraiÅ¡kos laisvė yra vienas esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir viena svarbiausių jos progreso bei kiekvieno individo raidos sÄ lygų. Å i laisvė, galiojanti su apribojimais, įtvirtintais Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje, taikytina ne tik „informacijai“ arba „idėjoms“, kurios priimamos palankiai, laikomos neužgauliomis ar nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios įžeidžia, Å¡okiruoja ar trikdo. Tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir liberalumo, be kurių nėra „demokratinės visuomenės“, reikalavimai.

Konvencijos 10 straipsnyje nustatyta, kad Å¡iai laisvei taikomos iÅ¡imtys, tačiau jos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos griežtai (siaurai), o bet kokių apribojimų reikalingumas turi bÅ«ti nustatomas įtikinamai (žr. Janowski v. Poland [GC], no. 25716/94, § 30, ECHR 1999-I; Nilsen and Johnsen v. Norway [GC], no. 23118/93, § 43; Kwiecien v. Poland, no. 51744/99, judgment of 9 January 2007).SvarbiÄ reikÅ¡mę saviraiÅ¡kos laisvės ir asmens garbės bei orumo gynimo kontekste turi atskira subjektų grupė – politikai ir kiti vieÅ¡ieji asmenys (įskaitant valstybės tarnautojus).

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje suformuluotas didesnės politikų tolerancijos kritikai reikalavimas (žr. Lingens v. Austria, judgment of 8 July 1986, Series A no. 103, p. 26, § 42; ir Incal v. Turkey, judgment of 9 June 1998, Reports 1998-IV, p. 1567, § 54). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas civilines bylas dėl visuomenės informavimo priemonėse paskleistos informacijos, pažeidžiančios asmens garbę ir orumÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-687/2004, 3K-3-973/2002, 3K-3-193/2009), kuri aktuali ir nagrinėjamai administracinei bylai.

Pažymėta, kad vieÅ¡o asmens kritika, kad ir kokia griežta ar kandi ji bÅ«tų, yra leistina. Taigi vieÅ¡o ir privataus asmens garbės bei orumo gynimo ribos skiriasi. Dėl to vieÅ¡asis asmuo turi pakęsti ir toleruoti apie jį skelbiamÄ kritikÄ (nors ir nevisiÅ¡kai tiksliÄ ), kuri privataus asmens aspektu galėtų bÅ«ti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas.Nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju visuomenės informavimo priemonėje paskleista autoriaus nuomonė buvo kritiÅ¡ka pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, griežto pobÅ«džio, tačiau nepažeidžianti pareiÅ¡kėjo, kaip vieÅ¡o asmens, garbės ar orumo.

Ginčo publikacijoje iÅ¡reiÅ¡kiama subjektyvi autoriaus nuomonė pasitelkiant įvairius palyginimus, samprotaujamo pobÅ«džio pasakojimÄ bei retorinius klausimus. Vien informacijos pateikimo pobÅ«dis, t. y. pateikiama kandaus, kritiÅ¡ko pobÅ«džio informacija, savaime nėra pagrindas konstatuoti vieÅ¡o asmens garbės ar orumo pažeidimo. Pažymėtina, kad nors ginčo publikacijoje kritikuojama pareiÅ¡kėjo, kaip politikos veikėjo, veikla, tačiau vieÅ¡as asmuo, eidamas tokias pareigas, prisiima rizikÄ , jog apie jį bus reiÅ¡kiama įvairių nuomonių, o jo veikla bus kritikuojama ir intensyviai stebima.

Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju nėra pagrindo nagrinėti ar buvo pažeistas pareiÅ¡kėjo asmens privatumas. Pažymėtina, kad ginčo publikacijoje nebuvo atskleista informacija apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę. Nors straipsnio autorius iÅ¡reiÅ¡kė subjektyviÄ , kandaus pobÅ«džio nuomonę apie pareiÅ¡kėjo veiklÄ , pasitelkiant palyginimus su sergančiais asmenimis, tai nelaikytina privataus pobÅ«džio informacija apie pareiÅ¡kėjÄ . Palyginimais, kurių pagrindu apraÅ¡omas asmuo lyginamas su psichikos sutrikimų turinčiais asmenimis, iÅ¡reikÅ¡ta subjektyvi autoriaus nuomonė apie pareiÅ¡kėjo politinę veiklÄ , tačiau Å¡iuo bÅ«du nėra atskleidžiami konkretÅ«s faktai apie pareiÅ¡kėjo fizinę ar psichinę bÅ«klę.

Tokie autoriaus teiginiai, kaip: „ <...> tai sukelia įtarimų <...>“, <...> kuris laikas stebiu iÅ¡ Å¡ono ir laukiu <...>“, rodo autoriaus pozicijÄ , o ne konkrečius atskleidžiamus faktus. Pastebėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio prasme vieÅ¡osios informacijos rengėjams nedraudžiamas vaizduojamo objekto savybių padidinimas, perdėjimas, perkeltinės reikÅ¡mės pasakymas (hiperbolizavimas), tai patvirtinama ir Lietuvos teismų praktikoje, kurioje nurodoma, kad teisė reikÅ¡ti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimÄ (hiperbolizavimÄ ) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.

B. ir kt. v. S. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-328/2003). Nepaisant pakankamai įžūlaus ginčo publikacijos pobÅ«džio, perkeltinių reikÅ¡mių ir palyginimų tekste naudojimo, taip pat įvertinant pareiÅ¡kėjo einamų pareigų pobÅ«dį, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo garbės ar orumas pažeistas nebuvo. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Žurnalistų etikos inspektorius, įvertinęs vieÅ¡osios informacijos rengėjo veiksmus, teisingai nustatė, kad analizuojamu atveju vieÅ¡osios informacijos rengėjas nepiktnaudžiavo teise skleisti informacijÄ , t. y. neperžengė saviraiÅ¡kos laisvės ribų.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nenustatyta, jog buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, pažeminusi pareiÅ¡kėjo garbę ir orumÄ , kas atitinkamai sudarytų pagrindÄ atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui spręsti klausimÄ dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje numatytų poveikio priemonių taikymo. Ginčijamas sprendimas taip pat atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis, taikytinomis teisės aktų nuostatomis, tinkamai motyvuotas, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka, jis pasiraÅ¡ytas įgalioto asmens.Dėl nurodytų argumentų laikytina, kad atsakovas, priimdamas ginčijamÄ 2017-08-16 sprendimÄ Nr. (SK-41) SPR-85 „Dėl publikacijoje „Nereikia pykti, jei kas į tavo kakutį pirÅ¡tu parodo“ („Lazdijų žvaigždė“, 2017-02-24) paskelbtos informacijos“ tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas ir naikinti Å¡io sprendimo nei pareiÅ¡kėjo nurodomais, nei kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Kadangi konstatuotas ginčijamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nėra pagrindo tenkinti ir iÅ¡vestinio pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimo perduoti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai 2017-03-03 A. M. skundÄ â€žDėl visuomenės informavimo priemonės veiksmų, kuriais buvo pažeista A. M. garbė ir orumas“ nagrinėti iÅ¡ naujo. Todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kėjo A.

M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .           Teisėjai                                                                                                                       Mefodija Povilaitienė Donatas Vansevičius Liudmila Zaborovska            Â