2025-03-05 Nr. AB-3869-3-63-3-01097-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-205-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01097-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 17.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. M. prašymą (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja E. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. rugsėjo 15 d. privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-220915-00119 ir Nr. PNSSP-30-220915-00120 (toliau – ir Privalomieji nurodymai) įvykdymo terminą ne trumpesniam kaip 6 mėnesių trukmės terminui, terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

2. Pareiškėja nurodė, kad ėmėsi aktyvių savavališkos statybos įteisinimo veiksmų, t. y. atliekama ekspertizės savavališkos statybos įmokos dydžiui nustatyti procedūra. Paaiškino, jog eksperto prašymu 2023 m. birželio 15 d. buvo parengtos naujos sąmatos, tačiau dėl eksperto užimtumo statinių ekspertizės aktas nėra gautas. Pareiškėja pažymėjo, jog 2023 m. liepos 28 d. prašyme dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos ji pateikė 2021 m. rugpjūčio 1 d. ir 2023 m. sausio 10 d. projektavimo sutartis.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į prašymą su juo sutiko iš dalies.

4. Inspekcija teigė, kad privalomajam nurodymui įvykdyti terminas turi būti protingas, realus bei pagrįstas, skatinantis operatyvų, o ne formalų savavališkos statybos padarinių šalinimą. Tvirtino, jog yra išdėstyti analogiški argumentai, kurie Inspekcijai buvo nurodyti, prašant pratęsti Privalomųjų nurodymų terminus. Inspekcijos nuomone, ekspertizės atlikimas neužtruks dar 6 mėnesius, todėl sutiko, kad vieno iš Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminas būtų pratęstas ne ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas Klaipėdos rūmai 2023 m. spalio 4 d. sprendimu pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies: pratęsė Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) pareiškėjai surašytų Privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą 3 mėnesiams.

6. Teismas nustatė šias ginčui reikšmingas faktines aplinkybes:

6.1. 2022 m. rugsėjo 15 d. buvo surašyti savavališkos statybos aktai Nr. SSA-30-220915-00106 ir Nr. SSA-30-220915-00107, kuriuose nurodyta, kad pareiškėja, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, 2022 m. vasarą suformuotame valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) įrengė II grupės nesudėtingąjį statinį – aikštelę, kurios plotas apie 133 kv. m., bei I grupės nesudėtingąjį statinį – tvorą, kurios aukštis 1,63 m., bendras ilgis apie 19,5 m.

6.2. Privalomaisiais nurodymais pareiškėja buvo įpareigota nugriauti savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingąjį inžinerinį statinį – betoninių trinkelių aikštelę apie 133 kv. m. ir I grupės nesudėtingąjį inžinerinį statinį – 1,63 m. aukščio ir apie 19,5 m. ilgio tvorą, o statybvietes sutvarkyti iki 2023 m. kovo 15 d.

6.3. Inspekcijos 2023 m. kovo 16 d. sprendimu Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2023 m. birželio 15 d.

6.4. Pareiškėja 2023 m. birželio 15 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl Privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo.

7. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 32 straipsnio, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 2, 4, 5 dalių nuostatomis.

8. Įvertinęs teisinį reguliavimą, teismas pažymėjo, kad asmuo, siekiantis įteisinti savavališką statybą, tačiau dėl svarbių priežasčių neturintis galimybės to atlikti per 6 mėnesių terminą, turi teisę kreiptis į Inspekciją dėl termino pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo pratęsimo 3 mėnesių laikotarpiui arba į teismą, jeigu Inspekcija atsisako tenkinti jo prašymą arba siekiama terminą pratęsti ilgesniam laikotarpiui.

9. Kadangi pareiškėja į teismą su prašymu pratęsti Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą kreipėsi 2023 m. birželio 15 d., teismas sprendė, jog prašymas pratęsti Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą buvo paduotas nesibaigus nustatytam terminui.

10. Teismas nurodė, kad nagrinėjamos bylos kontekste akivaizdu, jog pareiškėja turi galimybę įteisinti savavališkai įrengtą aikštelę bei tvorą ir aktyviai siekia, kad būtų atliktos visos su tuo susijusios procedūros ir gautas statybą įteisinantis dokumentas. Todėl teismas vertino, jog egzistuoja objektyvios priežastys, kurioms pareiškėja negali daryti įtakos, ir statybos įteisinimo veiksmų užbaigimas nepriklauso tik nuo jos valios.

11. Teismas akcentavo, jog nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą pareiškėjos prašyme nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis ir pratęsti Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą. Tačiau teismas, įvertinęs, kad nuo tada, kai pareiškėja kreipėsi į teismą dėl Privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo, praėjo pakankamai ilgas laikas, pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies.

III. 12. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. spalio 4 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta pareiškėjos prašymą patenkinti iš dalies ir pratęsti Inspekcijos Departamento pareiškėjai surašytų Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą 3 mėnesiams, ir pareiškėjos 2023 m. birželio 15 d. prašymą dėl Privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo tenkinti visiškai – pratęsti pareiškėjai Inspekcijos surašytų Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą ne trumpesniam kaip 6 mėnesių terminui, jį skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

13. Pareiškėja nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes, jos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjai pratęstas 3 mėnesių terminas Privalomųjų nurodymų tinkamam įvykdymui, yra per trumpas, be to, pirmosios instancijos teismui sprendime nenurodžius, jog nustatytas papildomas 3 mėnesių Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, Inspekcija terminą skaičiuoja nuo Privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pabaigos, todėl pareiškėjai dėl Privalomųjų nurodymų neįvykdymo kils neigiami teisiniai padariniai.

14. Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja bylos faktines aplinkybes ir teigia, kad aktyviais veiksmais siekė įteisinti savavališkas statybas, t. y. pasitelkė architektę, kreipėsi dėl savavališkų statinių ekspertizės atlikimo, taip pat pareiškėja yra pateikusi prašymą ir sutikimą Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šilutės skyriui (toliau – ir NŽT) dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Pareiškėja pažymi, jog iš NŽT laukia pranešimo apie paruoštą valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kad galėtų jį įsigyti, taigi tokių veiksmų atlikimas nepriklauso nuo jos valios. Tvirtina, jog deda visas įmanomas pastangas, kad įteisintų savavališkas statybas, tačiau proceso trukmė bus ilgesnė nei 3 mėnesiai, nes vien valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pareiškėja iš NŽT laukia ilgiau nei 2 mėnesius. Be kita ko, įgijus valstybinės žemės sklypą, reikės išviešinti statybų projektą, gauti leidimus ir tik tuomet teikti galutinį projektą tvirtinimui, o tai, pareiškėjos teigimu, užims laiko, todėl, įvertinus, kokius veiksmus ji privalės atlikti tam, kad būtų įteisintos savavališkos statybos ir įvykdyti Privalomieji nurodymai, pareiškėjai yra būtinas termino pratęsimas ilgesniam nei 3 mėnesių terminui.

15. Pareiškėja akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendime nėra nurodyta, nuo kada ir (ar) iki kada turi būti skaičiuojamas papildomas 3 mėnesių terminas Privalomųjų nurodymų įvykdymui. Esant tokiai situacijai, Inspekcija pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą papildomą 3 mėnesių trukmės terminą skaičiuos nuo 2023 m. birželio 15 d., t. y. nuo paskutinės Privalomųjų nurodymų įvykdymo termino dienos, iki 2023 m. rugsėjo 15 d., t. y. kada ši administracinė byla nebuvo pradėta nagrinėti teisme ir nebuvo priimtas skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 4 d. sprendimas.

16. Pareiškėja, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymi, jog tais atvejais, kai asmuo, kuriam surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, imasi teisės aktuose numatytų veiksmų, t. y. siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, teismas turėtų faktinį pagrindą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ilgesniam laikui nei nustatyta Priežiūros įstatyme, jei pakankamai akivaizdu, kad vykstančiai procedūrai suinteresuotas asmuo negali daryti įtakos. Kita procedūra, kuri taip pat lemtų reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius pratęsimą, susijusi ne tik su projektinės dokumentacijos pakeitimu, bet ir su kitų reikalingų dokumentų gavimu ar pertvarkymu.

17. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas, nusprendęs pratęsti Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą 3, o ne 6 mėnesių terminui, papildomai nenurodė jokių motyvų, kurie pagrįstų tokią pirmosios instancijos teismo išvadą.

18. Pareiškėja nurodo, kad ji nekvestionuoja fakto, jog vykdė savavališkas statybas, taip pat kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog egzistuoja objektyvios ir svarbios priežastys, kurios sudaro pagrindą pratęsti Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą. Tačiau pareiškėja tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi vienintele aplinkybe – tuo, jog nuo jos kreipimosi į teismą dėl Privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo praėjo pakankamai ilgas laikas. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada pareiškėja nesutinka ir teigia, kad ji nėra atsakinga už tai, kada buvo paskirtas bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimas ir kada buvo išnagrinėtas pareiškėjos 2023 m. birželio 15 d. prašymas. Be to, nenustatyta, jog pareiškėja vilkintų procesą. Pareiškėja pažymi, kad byla buvo paskirta ir išnagrinėta pirmosios instancijos teisme nuo prašymo teismui pateikimo praėjus daugiau nei 3 mėnesiams. Todėl, pareiškėjos vertinimu, dėl proceso teisme trukmės ji nėra atsakinga, kaip ir dėl iš to kylančių padarinių – sutrumpinant prašytą nustatyti papildomą terminą Privalomųjų nurodymų įvykdymui nuo 6 mėnesių iki 3 mėnesių. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat nenurodė, jog pareiškėjos prašomas nustatyti ne trumpesnis kaip 6 mėnesių papildomas terminas yra per ilgas.

19. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad jai yra būtinas papildomas protingas ir adekvatus laikas, nes visų atliekamų veiksmų trukmė nepriklauso nuo jos pastangų ir valios. Mano, jog 2023 m. birželio 15 d. prašyme teismui nurodytas ne trumpesnis kaip 6 mėnesių trukmės terminas Privalomųjų nurodymų įvykdymui buvo protingas, realus ir pagrįstas, skatinantis operatyvų savavališkos statybos padarinių šalinimą.

20. Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti savo procesinį sprendimą. Remdamasis vien bylos nagrinėjimo trukme ir neatsižvelgdamas į kitas esmines faktines bylos aplinkybes bei įrodymus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė Privalomiesiems nurodymams įvykdyti reikalingą papildomą terminą pratęsti 3, o ne 6 mėnesiams. Pareiškėja tvirtina, kad toks neesminis motyvas byloje negali nulemti galutinio teismo sprendimo, todėl, jos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra neracionalus, neteisėtas, priimtas neįsigilinus į esmines bylos aplinkybes ir tinkamai neįvertinus įrodymų.

21. Pareiškėja teigia, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė ir neapibrėžė pratęsto papildomo 3 mėnesių trukmės termino skaičiavimo pradžios (nuo), pabaigos (iki) ir (arba) laikotarpio (nuo–iki), todėl nebuvo aišku, kaip turėtų būti skaičiuojamas teismo sprendimu nustatytas papildomas 3 mėnesių trukmės terminas Privalomiesiems nurodymams įvykdyti. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas galėjo būti skirtingai vertinamas pareiškėjos, Inspekcijos ir (ar) Departamento. Pareiškėja paaiškina, jog siekiant sužinoti, nuo kada ir (ar) iki kada bus skaičiuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas papildomas 3 mėnesių trukmės terminas Privalomiesiems nurodymams įvykdyti, telefonu susisiekė su Departamento specialistais, tačiau negavusi jų atsakymo, su paklausimu kreipėsi į Departamentą. Inspekcijos gautame atsakyme nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas 3 mėnesių terminas Privalomiesiems nurodymams įvykdyti, bus skaičiuojamas nuo 2023 m. birželio 15 d. Pareiškėja akcentuoja, jog tai reiškia, kad 2023 m. spalio 4 d. pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas papildomas 3 mėnesių trukmės terminas baigėsi 2023 m. rugsėjo 15 d., t. y. nepradėjus šios administracinės bylos nagrinėjimo ir nespėjus jos išnagrinėti teismo tvarka. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nevertino tokios esminės aplinkybės, kuri visą teismo sprendimą daro neteisėtu ir nepagrįstu, o teismo procesą beprasmiu, betiksliu, prieštaraujančiu teisingumo, protingumo, sąžiningumo, teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo principams.

22. Vadovaudamasi Priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1V-175, Sprendimų vykdymo instrukcijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, pareiškėja teigia, jog nenurodžius, kad nustatytas papildomas 3 mėnesių trukmės terminas Privalomųjų nurodymų įvykdymui skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jai gali kilti neigiami padariniai.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

24. Vadovaudamasi Priežiūros įstatymu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Inspekcija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog pareiškėja turi galimybę įteisinti savavališkai įrengtą aikštelę ir tvorą bei aktyviai siekia, kad būtų atliktos visos su tuo susijusios procedūros ir gautas statybą įteisinantis dokumentas. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad egzistuoja objektyvios priežastys, kurioms pareiškėja negali daryti įtakos ir statybos įteisinimo veiksmų užbaigimas nepriklauso tik nuo jos valios. Inspekcijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ne tik pareiškėjos nurodytas, bet visas bylos aplinkybes, bei priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies.

25. Inspekcija akcentuoja, jog pareiškėja nurodė, kad ji ėmėsi aktyvių veiksmų savavališkos statybos padariniams šalinti, bet nespėja laiku atlikti darbų, nes dėl pasitelkto eksperto užimtumo dar negavo statinių ekspertizės akto (aktų), be kurio (kurių) negali toliau tęsti savavališkos statybos įteisinimo veiksmų. Pareiškėja taip pat teigė, jog savo jėgomis pradėjo savavališkos statybos padarinių pašalinimo procesą, tačiau jo trukmė nebepriklauso nuo jos valios ir pastangų, nes ji yra priklausoma nuo kitų asmenų, t. y. ekspertų, specialistų užimtumo ir kitų iš jų pusės atliktinų veiksmų.

26. Inspekcijos nuomone, nors pareiškėjos nurodyti duomenys ir leidžia manyti, kad vykdomos procedūros, kurių rezultatas gali suteikti galimybę įteisinti savavališką statybą, ir pareiškėjos veiksmai nukreipti į tai, jog savavališka statyba būtų įteisinta, tačiau negalima neatsižvelgti į aplinkybę, kad tapatūs pagrindai buvo nurodyti ir pareiškėjai 2023 m. kovo 15 d. prašant Inspekcijos pratęsti Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą. Tvirtina, jog tokios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad būtent ekspertizės atlikimas truks dar bent 6 mėnesius. Be to, Inspekcija atkreipia dėmesį, jog pareiškėjos pateiktame rašytiniame įrodyme apie ekspertizei būtinų duomenų pateikimą 2023 m. vasario 28 d. (pareiškėjos prašymo priedas Nr. 9), duomenys ekspertams teikiami ne pareiškėjos, o kito asmens, ir šių aplinkybių pareiškėja nepaaiškina.

27. Inspekcijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai sprendė, jog pareiškėja nepagrindžia, kodėl yra reikalingas būtent toks ilgas terminas Privalomųjų nurodymų įvykdymui. Taip pat pareiškėja nenurodė, kokie veiksmai yra numatyti tolesniam vykdymui ir kodėl numatytų veiksmų negalima atlikti per trumpesnį terminą. Todėl Inspekcija laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog savavališkos statybos padariniai šalinami pakankamai ilgą laiko tarpą ir kad pareiškėjos prašomas terminas nepagrįstai ilgas, yra pagrįsta.

28. Vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Inspekcija nurodo, kad statytojas turi būti atidus ir rūpestingas šalindamas savavališkos statybos padarinius, o pasirinkdamas paslaugų tiekėjus savavališkos statybos padarinių šalinimui, imtis priemonių, jei paslaugos, tokios kaip ekspertizės teikimas ar pan., užtrunka nepagrįstai ilgai. Inspekcijos vertinimu, nors pareiškėja nurodė, jog laukia pranešimo iš NŽT apie tai, kad paruošta valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau ji nenurodė, jog kreipėsi į NŽT dėl šių procedūrų terminų detalizavimo, todėl nėra aiški šios procedūros stadija, ar ši procedūra tebevykdoma ir nėra nutraukta.

29. Inspekcija pažymi, kad pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą sprendimą, pareiškėja kreipėsi į Inspekciją, prašydama paaiškinti, kaip Inspekcija skaičiuoja Privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius terminus. Inspekcija raštu pareiškėjai paaiškino, jog nustatytas teisinis reguliavimas bei suformuota teismų praktika leidžia daryti išvadą, kad privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminas skaičiuojamas nepertraukiamai, išskyrus atvejus, kai vykstant teisminiams procesams, jo atžvilgiu taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės ar laikinosios apsaugos priemonės. Inspekcijos nuomone, tokios aplinkybės nėra pagrindo vertinti kaip naujai paaiškėjusios po to, kai pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą, nes teisinis reguliavimas buvo nustatytas, o teismų praktika suformuota iki pareiškėjai teikiant prašymą teismui dėl termino pratęsimo, ir ji turėjo galimybę, naudodamasi profesionalia teisine pagalba, atitinkamai formuluoti teikiamą teismui prašymą bei nurodydama prašomą papildomą Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos prašymo pratęsti Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą ne trumpesniam kaip 6 mėnesių trukmės terminui, jį skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagrįstumo.

31. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pareiškėja apeliaciniame skunde bei vėliau pateiktuose prašymuose prašo prie bylos prijungti papildomus įrodymus, t. y. 2023 m. spalio 9 d. užklausimą Inspekcijos Departamentui ir užklausimo išsiuntimo elektroniniu paštu įrodymą, Inspekcijos 2023 m. lapkričio 3 d. atsakymą į užklausimą .docx, .adoc formatais ir jo gavimo elektroniniu paštu įrodymą, NŽT 2023 m. rugsėjo 25 d. raštą Nr. 17SD-5069-(14.17.137 E.) „Dėl informacijos suteikimo“ su priedu – Nekilnojamojo turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitą Nr. NZTST 2312.01, 2023 m. lapkričio 15 d. pirkimo – pardavimo sutartį, statinio savavališkos statybos vertės nustatymo statinio ekspertizės aktus Nr. 23-76E ir Nr. 23-77E.

32. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo / pridėjimo prie bylos medžiagos, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1892-662/2021). Ginčo administracinėje byloje ribas apsprendžia pareiškėjo suformuluoti reikalavimai, todėl įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti reikšmingas konkrečias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1373/2010).

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasi nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, netenkina pareiškėjos prašymo prijungti prie bylos papildomus įrodymus, nes dauguma jų buvo gauta po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, taigi, negalėjo būti vertinami pirmosios instancijos teisme.

35. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėja turi galimybę įteisinti savavališkai įrengtą aikštelę bei tvorą ir aktyviai siekia, jog būtų atliktos visos su tuo susijusios procedūros ir gautas statybą įteisinantis dokumentas, taigi egzistuoja objektyvios priežastys, kurioms pareiškėja negali daryti įtakos ir statybos įteisinimo veiksmų užbaigimas nepriklauso tik nuo pareiškėjos valios, sprendė, kad pareiškėjos nurodytos priežastys yra svarbios, todėl prašymą tenkino iš dalies ir pratęsė Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą 3 mėnesiams.

36. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, jame nenurodyta, kodėl terminas pratęstas tik 3 mėnesiams, nenurodyta, nuo kada ir (ar) iki kada turi būti skaičiuojamas nustatytas papildomas 3 mėnesių trukmės terminas Privalomųjų nurodymų įvykdymui. Be to, pirmosios instancijos teismo pratęstas Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminas (3 mėnesiams) yra per trumpas. Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė neįsigilinęs į esmines bylos aplinkybes, sprendimas yra neracionalus, neteisėtas ir nepagrįstas, prieštaraujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo principams, todėl turi būti panaikintas.

37. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

38. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

39. Administracinių teismų praktikoje akcentuojama, jog teismas, konstatavęs ypatingas aplinkybes, kai atliekant procedūras, siekiant įteisinti savavališką statybą, asmuo objektyviai negali įvykdyti privalomojo nurodymo nustatytu terminu, turi pratęsti privalomojo nurodymo vykdymo terminą, o kai asmuo nepateikia jokių duomenų, pagrindžiančių, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų savavališkos statybos padariniams pašalinti, prašymas netenkinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1144-415/2020).

40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog iš esmės įstatymų leidėjas svarbias priežastis pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos (žr., pvz., 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013; 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2358/2013; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015 ir kt.).

41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog negali būti nustatytas nepateisinamai ilgas terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti bei savavališka statyba negali tęstis neapibrėžtą laiką, priešingu atveju būtų paneigtas teisinio reguliavimo tikslas – kad statybos būtų vykdomos griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad teritorijos būtų plėtojamos, o statybos vykdomos, derinant visų suinteresuotų asmenų interesus, laikantis aplinkosaugos, gyvenamųjų vietovių, gamybos ir infrastruktūros sistemų formavimo reikalavimų, fizinių ir juridinių asmenų veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti (2015 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-609-520/2015; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015; 2020 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4-602/2020 ir kt.).

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes, susijusias su prašomo pratęsti termino trukme, trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytus argumentus, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas bei aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja aktyviai siekia, kad būtų atliktos visos statybos įteisinimo procedūros ir gautas statybą įteisinantis dokumentas, egzistuoja objektyvios priežastys, kurioms pareiškėja negali daryti įtakos, ir statybos įteisinimo veiksmų užbaigimas nepriklauso tik nuo pareiškėjos valios, taigi pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių ji prašo pratęsti terminą Privalomiesiems nurodymams įvykdyti, yra svarbios. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes bei Priežiūros įstatyme įtvirtintus tikslus, įvertinęs tai, jog nuo tada, kai pareiškėja kreipėsi į teismą dėl Privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, pagrįstai nusprendė pratęsti Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą 3 mėnesiams. Todėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, susiję su Privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo trukme, yra nepagrįsti.

43. Pažymėtina, kad pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai apie jos atliekamus veiksmus, siekiant įteisinti savavališką statybą, bei argumentai dėl procedūrų trukmės nesudaro pagrindo kitaip vertinti ginčo situaciją. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepagrindė ir nepaaiškino, kodėl reikalingas būtent toks ilgas terminas Privalomųjų nurodymų įvykdymui, nenurodė, kokie veiksmai numatyti tolesniam vykdymui ir kodėl jų negalima atlikti per trumpesnį terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja nepagrindė, kad jos nurodytoms procedūroms atlikti ir suderinti būtinas būtent 6 mėnesių terminas. Šiuo atveju Privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimas dar ilgesniam laikui būtų nesuderinamas su Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintu tikslu laiku ir nustatyta tvarka pašalinti savavališkos statybos padarinius.

44. Pasisakydama dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018; ir kt.).

45. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.). Taigi, viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, ir įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1306-629/2025; 2025 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-252-629/2025; ir kt.).

46. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-119-502/2024 ir kt.).

47. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais, susijusiais su įrodymų vertinimu bei sprendimo nemotyvuotumu. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjai, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų. Be to, netgi ir tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ir nenurodė, nuo kada turi būti skaičiuojamas Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminas (nuo sprendimo priėmimo ar nuo sprendimo įsiteisėjimo), teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju šis trūkumas savaime nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

48. Pažymėtina, kaip pagrįstai sprendime nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kad nuo tada, kai pareiškėja kreipėsi į teismą dėl Privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas. Įvertinus tai, kad pareiškėjai Privalomieji nurodymai duoti 2022 m. rugsėjo 15 d., t. y. pareiškėja neteisėtos statybos padarinius siekia pašalinti pakankamai ilgą laiką, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo sprendimu 3 mėnesiams pratęstą Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kadangi tai prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, Priežiūros įstatyme įtvirtintiems tikslams, kad savavališkos statybos padarinių pašalinimas bei savavališka statyba negali tęstis nepagrįstai ilgą ir neapibrėžtą laiką.

49. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

50. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

51. Pareiškėja prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Netenkinus pareiškėjos skundo, jai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos E. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis