2020-11-04 Nr. AB-20850-3-61-3-00796-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-4883-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00796-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2; 15.6; 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl patikrinimo akto panaikinimo.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2019 m. sausio 28 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. FPA-18-(8.28) (toliau – ir Patikrinimo aktas, Aktas). Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 0,0502 ha kitos pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas 1), kuriame yra teisėtai pastatytas II grupės nesudėtingas statinys – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – gyvenamasis namas) su lauko terasa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir lauko terasa). Šis žemės sklypas iš visų pusių ribojasi su kitu jam priklausančiu 1,3020 ha ploto miško ūkio paskirties žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas 2), kuriame yra 2 statiniai: pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pirtis) ir klėtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir klėtis). Civilinėje byloje Nr. e2-9-356/2019 (naujas bylos Nr. e2-3-356/2020) ieškovo procesinę padėtį užimanti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) ginčija pirties ir klėties statybų teisėtumą. Inspekcijos ieškinio pagrindas – šie du pastatai (pirtis ir klėtis), pastatyti Žemės sklype 2, kurio pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis yra miškų ūkio.

1.2. Pareiškėjui priklausantys žemės sklypai (Žemės sklypas 1 ir Žemės sklypas 2) (toliau – ir žemės sklypai) yra kompleksinėje saugomojoje teritorijoje, Labanoro regioniniame parke, kur statiniai statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teisės aktais, valstybinių parkų planavimo schemų (ribų ir tvarkymo planų) sprendiniais. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. D1-219 patvirtinto Labanoro regioninio parko tvarkymo plano (toliau – ir Tvarkymo planas) sprendinius pareiškėjo žemės sklypai patenka į rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupę, urbanizuotos rekreacinės aplinkos (NRU), rekreacinių pastatų bei kompleksų pozonę (NRu3), kurioje gali būti statomi poilsio namai ar kitokie rekreaciniai statiniai ir jų grupės, kuriuose teikiamos apgyvendinimo paslaugos (poilsio namai, viešbučiai, turizmo centrai ir bazės, jachtklubai, nakvynės namai, moteliai, svečių namai, vasarnamiai).

Pareiškėjas žemės sklypuose atkūrė buvusią sodybą. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 55 punkte nurodyta, kad sodyba – vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ir su šių statinių, sodybos želdinių, sodo, daržo, aikštelių užimama žeme. Pareiškėjui priklausanti sodyba šiuo metu susideda iš 4 statinių: gyvenamojo namo, lauko terasos, pirties ir klėties. Teisės aktų pažeidimas pasireiškia tuo, kad sodybos pastatai išsidėstė dviejuose pareiškėjui priklausančiuose sklypuose.

Pareiškėjui priklausantys pastatai pirtis ir klėtis yra gyvenamojo namo priklausiniai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – ir STR 1.01.03:2017) 7.17. punkte nurodyta, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatai – sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui.

Todėl pareiškėjas 2018 m. spalio 5 d. pateikė prašymą NŽT Utenos skyriui organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. NŽT Utenos skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 41FPĮ-109-(14.41.124.) nuspręsta pradėti rengti žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas), kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypus, padalinti į du ar daugiau žemės sklypų, numatyti miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us), sujungti kelis bendras ribas turinčius tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypus į vieną (sujungiant teritoriją su statiniais į vieną sklypą).

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D- 452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 65 punktas numato, kad suderintą Projektą organizatorius teikia tikrinti NŽT struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuri ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei Projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti arba netvirtinti.

Patikrinimo aktu atsakovas nepritarė teikimui tvirtinti Projektą. Taisyklių 67 punktas numato, kad Projektas gali būti tvirtinamas tik gavus NŽT struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti. Neigiama išvada reiškia, kad Projektas negali būti tvirtinamas.

1.3. Remiantis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis (toliau – ir Miškų kadastras), 1,3020 ha Žemės sklype 2 esantis miškas priklauso II B miškų grupei (rekreacinių miškų pogrupis), todėl už miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis plotą valstybei kompensuojama trigubu plotu, įveisiant mišką ne miško žemėje. Žemės sklype 2 esantis miškas nėra ekosistemų apsaugos miškas. Patikrinimo aktą surašiusi specialistė suklydo, todėl šiuo konkrečiu atveju teisės aktai nedraudžia miško žemę paversti kitomis naudmenomis.

1.4. Nors Patikrinimo akte nurodyta, kad Projekte kartografuotos žemės naudmenos neatitinka Nekilnojamojo turto registre esančios informacijos, tačiau nėra aišku, kokių norminių teisės aktų pagrindu padaryta ši išvada. Jokiame norminiame teisės akte nenustatytas imperatyvas, pagal kurį žemės sklypų formavimo pertvarkymo projekto sprendiniuose nurodytos žemės naudmenos turi sutapti su Nekilnojamojo turto registre nurodytomis naudmenomis. Rengiant projektą, kartografuojamos (patikslinamos) žemės naudmenos, o tik įgyvendinant projektą duomenys teikiami Nekilnojamojo turto registrui, kur patikslinami kadastro duomenys. Todėl esami kadastro duomenys negali sutapti su Projekto sprendinių duomenimis.

1.5. Patikrinimo akte pažymėta, kad namų valdos ribų ir ploto praplėtimas iš 0,0502 ha į 0,2599 ha nėra galimas, nes nėra numatytas Utenos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. TS-277 patvirtintame Utenos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane, (toliau – ir Bendrasis planas) ir Tvarkymo plane. Tačiau Bendrasis planas ir Tvarkymo planas yra kompleksiniai ir specialieji teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose numatytos principinės Utenos rajono ir (ar) Labanoro regioninio parko teritorijos apsaugos, plėtros, vystymo kryptys ir priemonės. Atskiri žemės sklypai nėra kompleksinio ir specialiojo planavimo objektai, todėl pareiškėjo namų valdos dydžio šie teritorijų planavimo dokumentai nereglamentuoja, neriboja ir nenustato. Be to, 0,0502 ha Žemės sklype 1 esantis gyvenamasis namas buvo pastatytas atkuriant buvusią sodybą. Tvarkymo planas nedraudžia NRu3 pozonėje atstatyti buvusią sodybą privačioje žemėje.

1.6. Visiškai nesuprantamas Patikrinimo akto argumentas, kad taksuotame miško kvartale yra pažymėti 4 miško kvartai Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose tik teisės aktų nustatyta tvarka būtų galima pakeisti taksuoto miško plotą. Tikėtina, kad Patikrinimo aktą rengusi specialistė turėjo omenyje aplinkybę, kad miško ūkio paskirties Žemės sklypo 2 kadastrinių matavimų plane pažymėtos 4 vietos, kuriose nėra miško naudmenų. Šie plotai Miškų kadastre jau pažymėti kaip ne miško žemė, todėl jiems miško pavertimo kitomis naudmenomis procedūra netaikoma. Miško ūkio paskirties ar saugomoje teritorijoje esantis žemės sklypas gali būti padalintas ir jame esančios miško naudmenos paverstos kitomis naudmenomis tik Miškų įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d.) 4 straipsnio 3 dalies 3 punkte, 11 straipsnio 1 dalies 9 punkte, Saugomu teritorijų įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d.) 31 straipsnio 8 dalies 2 punkte, 10 dalies 5 punkte numatytu atveju: kai formuojamas žemės sklypas teisėtai pastatytam gyvenamajam namui su priklausiniais ir į formuojamą žemės sklypą patenkančios miško naudmenos paverčiamos kitomis naudmenomis. Tikrinamas Projektas parengtas vadovaujantis būtent šiomis įstatymų normomis.

1.7. Pertvarkomoje teritorijoje gyvenamasis namas ir lauko terasa yra kitos paskirties Žemės sklype 1, o gyvenamojo namo priklausiniai (pirtis ir klėtis) yra miškų ūkio paskirties Žemės sklype 2. Projekto tikslas sujungti gyvenamąjį namą ir jo priklausinius viename kitos paskirties sklype. Pertvarkius žemės sklypus suformuojami du atskiri kitos paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės sklypai. Patikrinimo akte nurodyta, kad projektuojamiems sklypams taikomas Tvarkymo plano rekreacinių pastatų ir kompleksų pozonėje (NRu3) nustatytas reglamentas, juo vadovaujantis gali būti statomi poilsio namų ar kitokių stacionarių rekreacinių statinių pastatai ir jų grupės, kuriuose teikiamos apgyvendinimo paslaugos (poilsio namai, viešbučiai, turizmo centrai ir bazės, jachtklubai, nakvynės namai, moteliai, svečių namai, vasarnamiai). Netiesiogiai atsakovas abejoja, kad NRu3 pozonėje galimas sodybų kūrimas, nors to aiškiai nenurodo. Tačiau Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija yra savarankiškas Projekto sprendinių tikrinime dalyvaujantis viešojo administravimo subjektas. Projekto sprendinių atitikimą saugomos teritorijos patvirtintiems teritorijų planavimo dokumentams tikrina būtent saugomos teritorijos direkcija. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kompetentingas asmuo – Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija – būtų nustačiusi Projekto sprendinių įgyvendinimo negalimumą NRu3 pozonėje. Šis Patikrinimo akto argumentas nesusijęs su tikrinamų žemės sklypų Projekto sprendiniais. Projektu siekiama sudaryti sąlygas esamų teisėtai pastatytų sodybos statinių eksploatavimui, nesprendžiamas klausimas dėl naujų statinių statybos NRu3 pozonėje.

1.8. Patikrinimo akte nurodyta, kad Projekto byloje nėra pateiktos kita papildoma kartografinė informacija apie buvusios sodybos (neišlikusios) nustatymo juridinį bei grafinį faktą, todėl Projektas parengtas neatsižvelgiant ir į Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Nėra aiškūs šios argumentacijos motyvai: nurodomas pažeidimas, susijęs su buvusios sodybos (neišlikusios) nustatymo juridinio bei grafinio fakto ir kartografinės informacijos trūkumu. Tačiau, kaip minėta, Projekto sprendiniais siekiama sudaryti sąlygas esamų teisėtai pastatytų sodybos statinių eksploatavimui, o nesprendžiamas klausimas dėl buvusios ir neišlikusios sodybos atstatymo galimybių. Be to, kartografinė medžiaga, kuri patvirtina sodybos buvimą nagrinėjamojoje teritorijoje, yra kito žemės sklypo formavimo projekto, kurio tikslas – suformuoti sklypą buvusios sodybos atkūrimui, sudedamoji dalis. Tai yra viešai prieinama informacija.

1.9. Nėra aišku, kokiu norminių teisės aktų ar kitais pagrindais Patikrinimo akte buvo padaryta išvada, kad tik 0,0502 ha žemės sklype yra teisėtai įregistruotas gyvenamasis namas ir jo priklausinys – lauko terasa, nors tame pačiame Patikrinimo akte nurodyta, kad klėtis ir pirtis Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti kaip atskiri pastatai 1,3020 ha miškų ūkio paskirties (rekreaciniai miškai) Žemės sklype 2. Nėra aišku, kokiais norminių teisinių aktų pagrindais iš esmės neigiamas klėties ir pirties teisėtumas.

1.10. Patikrinimo akte pabrėžta, kad Taisyklių 10 punkte nustatyta, jog negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti arba esantys teisminio ginčo objektu žemės sklypai, tačiau nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre yra galiojantis įrašas apie tai, kad yra įregistruotas juridinis faktas apie iškeltą bylą, susijusią su nekilnojamuoju daiktu (pirtimi, klėtimi, lauko terasa) žemės sklypuose. Tačiau Taisyklės nustato apribojimus areštuotų arba esančių teisminio ginčo objektais žemės sklypų pertvarkymui, o Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas susijęs su pirtimi ir klėtimi, todėl nėra aišku, kokių norminių teisės aktų ar kitais pagrindais buvo padaryta išvada, kad juridinis faktas apie iškeltą bylą, susijusią su statiniais, leidžia taikyti minėtų Taisyklių 10 punkto nuostatas, apribojančias žemės sklypų pertvarkymo galimybes.

1.11. Patikrinimo aktas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu individualiu administraciniu aktu, nes yra nemotyvuotas, nepagrįstas konkrečiomis norminių teisės aktų nuostatomis. Projektą tikrinantis asmuo surašė Patikrinimo aktą savo nuožiūra interpretuodamas galiojančių teisės aktų nuostatas, klaidingai nustatė nagrinėjamai teritorijai taikomus reglamentus, netinkamai suprato Projekto sprendinius ir jų įgyvendinimo procedūras, be jokio teisinio ir faktinio pagrindo pripažino, kad pareiškėjo pateiktuose Projekto dokumentuose nepakanka duomenų apie sodybos buvimo faktą žemės sklypuose, nepagrįstai netiesiogiai pripažino, kad sodybų kūrimas turėjo būti nustatytas Tvarkymo plano NRu3 pozonėje.

2. Atsakovas NŽT atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

2.1. Pagal Nekilnojamojo turto registre esančią informaciją pirtis ir klėtis yra įregistruoti 2015 m. rugsėjo 10 d., kadastro duomenys atnaujinti 2016 m. gegužės 9 d., nuosavybės teisė į Žemės sklypą 2 įregistruota 2004 m. gegužės 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. RJ-48. Patikrinimo metu nustatyta, kad Projekte kartografuotos žemės naudmenos neatitinka Nekilnojamojo turto registre esančios informacijos, o žemės sklypų pertvarkymas prieštarauja teisės aktų nuostatoms, reglamentuojančioms žemės sklypų ribų, žemės naudmenų sudėties, pastatų ir priklausinių vietos, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės naudojimo būdo nustatymą.

2.2. Visas Žemės sklypo 2 plotas patenka į specialios paskirties miškus – ekosistemų apsaugos miškus, Labanoro regioninį parką, Paukščių ir buveinių apsaugos teritoriją. Taksuotame miško kvartale yra pažymėti 4 miško kvartai Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose tik teisės aktų nustatyta tvarka būtų galima pakeisti taksuoto miško plotą, tačiau miškų ūkio paskirties Žemės sklypą 2 padalinti į 3 dalis, 2 (dviejose) iš jų miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, keičiant naudojimo paskirtį ir būdą ir sujungiant su kitos paskirties Žemės sklypu 1, taip praplečiant namų valdos ribas ir plotą iš 0,0502 ha į 0,2599 ha, nėra galima, nes tai nėra numatyta Bendrajame plane ir Tvarkymo plane. Pagal Tvarkymo plano 21.5 punktą Žemės sklypui 1 yra taikomas rekreacinių pastatų ir kompleksų pozonėje (NRu3) nustatytas reglamentas, juo vadovaujantis, šioje teritorijoje gali būti statomi poilsio namų ar kitokių stacionarių rekreacinių statinių pastatai ir jų grupės, kuriuose teikiamos apgyvendinimo paslaugos (poilsio namai, viešbučiai, turizmo centrai ir bazės, jachtklubai, nakvynės namai, moteliai, svečių namai, vasarnamiai). Projekto byloje šių planų ištraukos su galiojančiais reglamentais nėra pateiktos ir nėra aprašytos aiškinamajame rašte, kaip yra reglamentuota Taisyklių 50.3 punkte. Projektas parengtas vadovaujantis Miškų įstatymo 11 straipsniu 1 dalies 7 ir 9 punktais, tačiau buvusi sodyba privačioje miško žemėje ir jos buvimo faktas Nekilnojamojo turto registre jau yra nustatytas ir Žemės sklypas 1 nuo 2016 m. balandžio 27 d. yra suformuotas ir įregistruotas kaip atskiras namų valdos žemės sklypas (kitos paskirties vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos žemės naudojimo būdo žemės sklypas). Projekto byloje nėra pateikta kita papildoma kartografinė informacija apie buvusios sodybos (neišlikusios) nustatymo juridinį bei grafinį faktą, todėl Projektas parengtas neatsižvelgiant ir į Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kadangi klėtis ir pirtis Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti kaip atskiri pastatai miškų ūkio paskirties (rekreaciniai miškai) Žemės sklype 2, o ne kaip priklausiniai prie gyvenamojo namo, įregistruoto kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) Žemės sklype 1.

2.3. Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 4 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad privati miško valda neskaidoma į dalis, jeigu ji yra arba tampa mažesnė kaip 5 hektarai, išskyrus, kai atidalijama privati miško valda buvusiai sodybai atstatyti. Tos pačios nuostatos išdėstytos ir Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnyje. Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad valstybiniuose rezervatuose draudžiama keisti pagrindinę konservacinę žemės naudojimo paskirtį. Draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose draudžiama keisti pagrindinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, taip pat paversti miško žemę kitomis naudmenomis, išskyrus atvejus, nurodytus 8 punkto 1–6 dalyse. Taisyklių 10 punkte nustatyta, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti arba esantys teisminio ginčo objektu žemės sklypai. Nekilnojamojo turto registre yra galiojantis įrašas apie tai, kad Žemės sklype 1 ir Žemės sklype 2 yra įregistruotas juridinis faktas apie iškeltą bylą, susijusią su nekilnojamuoju daiktu.

2.4. Atsakovas Patikrinimo akte išdėstė pagrindinius faktus, argumentus, įrodymus, teisinį pagrindą, visuomeninių santykių esmę, turinį, identifikavo žemėtvarkos planavimo subjektų teisių, pareigų, teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, taip pat nurodė Patikrinimo akto apskundimo tvarką. Todėl pareiškėjo argumentai dėl neišsamaus Patikrinimo akto yra nepagrįsti.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

4. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Patikrinimo akto, kuriuo nepritarta teikimui tvirtinti Projektą, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. spalio 5 d. pateikė prašymą NŽT organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, t. y. suformuoti žemės sklypą prie teisėtai pastatyto gyvenamojo namo ir jo priklausinių, esančių ne miško žemėje ir įregistruotų Nekilnojamojo turto registre; pakeisti žemės paskirtį iš miškų ūkio į kitą, sujungiant teritoriją su statiniais į vieną žemės sklypą. NŽT 2019 m. sausio 28 d. priėmė Patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad saugomos teritorijos miško žemėje leidžiama atstatyti buvusią sodybą ar suformuoti namų valdos žemės sklypą teisėtai pastatytam gyvenamajam namui ir jo priklausiniams, tačiau pareiškėjo teisėtai įregistruotas gyvenamasis namas ir jo priklausinys (lauko terasa) yra įregistruoti tik 0,0502 ha Žemės sklype 1.

6. Teismas pažymėjo, kad iš Patikrinimo akto matyti, jog Projektu pertvarkomo miškų ūkio paskirties Žemės sklypo 2 plotas yra 1,3020 ha, jį sudaro kelių plotas, užstatytos teritorijos plotas ir miško žemė (II miškų grupė). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis pastatai (pirtis ir klėtis) yra įregistruoti 2015 m. rugsėjo 10 d., nuosavybės teisė į Žemės sklypą 2 įregistruota 2004 m. gegužės 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. RJ-48. Taip pat iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad Žemės sklypas 2, kuriame pastatyta pirtis ir klėtis, yra miškų ūkio paskirties, o naudojimo būdas – rekreacinių miškų sklypai.

Šiam faktui neprieštarauja ir pats pareiškėjas. Be to, minėti pastatai nėra tame pačiame žemės sklype, ant kurio pastatytas gyvenamasis namas, taip pat nėra ir to pastato (gyvenamojo namo) priklausiniai. Patikrinimo metu nustatyta, kad Projekte kartografuotos žemės naudmenos neatitinka Nekilnojamojo turto registre esančios informacijos, o žemės sklypų pertvarkymas prieštarauja teisės aktų nuostatoms. Iš Miškų kadastro duomenų nustatyta, kad visas Žemės sklypo 2 plotas patenka į specialios paskirties miškus – ekosistemų apsaugos miškus, Labanoro regioninį parką, Paukščių ir buveinių apsaugos teritoriją.

Projektas, pagal kurį keičiamas Žemės sklypo 2 naudojimo paskirtis ir būdas, sujungiant su kitos paskirties Žemės sklypu 1, taip praplečiant namų valdos ribas ir plotą iš 0,0502 ha į 0,2599 ha, negalimas, nes tai nenustatyta Bendrajame plane ir Tvarkymo plane. Žemės sklypui 2 taikomas rekreacinių pastatų ir kompleksų pozonėje (NRu3) nustatytas reglamentas, todėl šioje teritorijoje gali būti statomi tik poilsio namų ar kitokių stacionarių rekreacinių statinių pastatai ir jų grupės, kuriuose teikiamos apgyvendinimo paslaugos.

Tai reiškia, kad, vadovaujantis Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 9 punktu, miško žemė, kurioje yra minėti pastatai (pirtis ir klėtis), negali būti paverčiama kitomis naudmenomis, nes tai nėra gyvenamojo namo priklausiniai. Ši teisės norma yra imperatyvi, todėl nei šioje teisės normoje įtvirtintas teisinis reguliavimas, nei susijęs teisinis reguliavimas, įtvirtintas ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, negali būti aiškinami kaip suteikiantys teisę atsakingoms institucijoms miško žemę paversti kitomis naudmenomis neteisėtai pastatytų statinių – pirties ir klėties, Nekilnojamojo turto registre įregistruotų kaip atskirų nekilnojamojo turto objektų (pagrindinio daikto), – žemės sklypui formuoti.

7. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Taisyklių 10 punktą negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti arba esantys teisminio ginčo objektu žemės sklypai. Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad yra įregistruotas juridinis faktas apie iškeltą bylą, susijusią su nekilnojamuoju daiktu (pirtimi, klėtimi, lauko terasa) žemės sklypuose. Konstatavus iškeltos bylos faktą, negali būti pertvarkomi ir žemės sklypai.

8. Teismo vertinimu, Patikrinimo aktas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Atsakovas jame išdėstė nustatytus faktus, Projekto tikslus, argumentus, įrodymus, teisinį pagrindą, visuomeninių santykių esmę, subjektų teises ir pareigas, teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, Patikrinimo akto apskundimo tvarką, todėl pagrindo abejoti, kad Patikrinimo aktas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nėra. Ginčijamu Patikrinimo aktu pagrįstai atsisakyta Projektą teikti patvirtinti, todėl pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III. 9. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

9.1. Teismas klaidingai nustatė, kad: 1) pirtis ir klėtis nėra gyvenamojo namo priklausiniai; 2) pareiškėjo žemės sklypai patenka į ekosistemos miškų teritoriją; 3) pareiškėjui priklausantys žemės sklypai yra teisminio ginčo objektai.

9.2. Pareiškėjas pateikė teismui įrodymus, kad jam priklauso 2 žemės sklypai. Žemės sklypas 1 iš visų pusių ribojasi su kitu pareiškėjui priklausančiu miško ūkio paskirties Žemės sklypu 2, kurio plotas yra 1,3020 ha, kuriame yra du statiniai – pirtis ir klėtis. Pirties ir klėties statybų teisėtumas civilinėje byloje Nr. e2-3-356/2020 ginčijamas tuo pagrindu, kad šie statiniai yra miškų ūkio paskirties žemės sklype. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad pirtis ir klėtis nėra gyvenamojo namo priklausiniai.

STR 1.01.03:2017 4.4. punkte numatyta, kad statinio priklausiniai – savarankiški prie pagrindinio statinio priskirti statiniai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu statiniu. STR 1.01.03:2017 7.17 punkte išvardyti pagalbinio ūkio paskirties pastatai – sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui. Šioje teisės normoje pirtis tiesiogiai nurodyta tarp statinių, tarnaujančių pagrindiniam daiktui.

Teisės normoje nepateiktas baigtinis tarnaujančių pagrindiniam daiktui statinių sąrašas. Statiniai panašūs į tvartus, daržines, sandėlius, taip pat priskiriami prie priklausinių. Klėties funkcinė paskirtis panaši į tvarto ar daržinės paskirtį (žemės ūkio produkcijos saugojimas), todėl klėtis turi būti laikoma statiniu, tarnaujančiu pagrindiniam daiktui – gyvenamajam namui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi.

Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui.

Registruojami daiktai turi būti atskiri ir jiems turi būti suteiktas unikalus numeris. Šie duomenys reikalingi nekilnojamajam daiktui kaip kadastriniam vienetui suformuoti ir registravimo įrašui padaryti, bet jie nenulemia daikto paskirties ir ryšių su kitais daiktais. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaip buto ar patalpos priklausinys nekilnojamojo turto registre gali būti įregistruotas tik kitas tame pačiame statinyje esantis nekilnojamasis daiktas. Šios nuostatos nereglamentuoja ir nelemia, kad daiktas ar jo dalis tik dėl jo registracijos ar dėl tokių jo savybių kaip suformavimas atskiru nekilnojamojo turto objektu arba unikalaus numerio suteikimo būtų pripažintas daikto priklausiniu.

Nagrinėjamoje byloje pagal faktines aplinkybes turi būti sprendžiama, ar pirtis ir klėtis atitinka priklausiniams teisėje įtvirtintus ir suformuotus požymius. Daikto priskyrimą priklausiniui lemia jo kriterijai ir požymiai, įtvirtinti daiktinės teisės normose. Pirtis ir klėtis naudojami gyvenamojo namo (pagrindinio daikto) savininko poreikiams tenkinti, šie statiniai funkciniu ryšiu susiję su gyvenamuoju namu, todėl yra namo priklausiniai. Teismas nenurodė teisinių argumentų, dėl kurių priėjo prie išvados, kad pirtis ir klėtis nėra gyvenamojo namo priklausiniai, todėl šis skundžiamo teismo sprendimo motyvas yra nepagrįstas.

9.3. Skundžiamame teismo sprendime nurodyta, kad iš Miškų kadastro duomenų nustatyta, jog visas Žemės sklypo 2 plotas patenka į specialios paskirties miškus – ekosistemos miškus. Šis pirmos instancijos teismo argumentas prieštarauja byloje esančiam rašytiniam įrodymui. Pareiškėjas pateikė į bylą Valstybinės miškų tarnybos 2019 m. kovo 26 d. pažymą Nr. 95651 „Apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, Miškų priskyrimo miškų grupėms schemos fragmentą“ (toliau – ir Pažyma). Pažymoje sutartiniais ženklais pažymėti pareiškėjui priklausantys žemės sklypai, kurie patenka į II grupės specialiuosius miškus (rekreaciniai miškai).

Miškų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad rekreaciniuose miškuose ūkininkavimo tikslas – formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką. Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta išimtis iš bendros taisyklės, kad miško žemę draudžiama paversti kitomis naudmenomis rekreaciniuose miškuose. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis galimas, kai pavertimo tikslas – žemės sklypui prie teisėtai pastatyto gyvenamojo namo ir jo priklausinių formuoti (Miškų įstatymo 11 str. 1 d. 9 p.). Pareiškėjo pastatyto gyvenamojo namo teisėtumas nėra ginčijamas.

Miškų įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose, arba žemės valdos projekte. Taisyklių 2 punkte numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad norint II grupės rekreaciniame miške paversti miško žemę kitomis naudmenomis, kai tai reikalinga žemės sklypui prie gyvenamojo namo ir jo priklausinių formuoti, būtina rengti žemės valdos projektą.

Vadovaujantis šiuo teisiniu reguliavimu, pareiškėjas atliko administracines procedūras, numatytas Taisyklėse, kurių rezultatas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas. Miškų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1–4 punktuose išvardyti atvejai, kai leidžiama miško žemę pakeisti kitomis naudmenomis valstybiniuose parkuose, draustiniuose. Būtent viename iš šių punktų nurodytas tas išimtinis atvejis, kai formuojant žemės sklypą prie gyvenamojo namo ir jo priklausinių būtina miško žemę paversti kitomis naudmenomis.

Teismas nors ir taikė įstatymus, aktualius nagrinėjamai ginčo situacijai, netinkamai juos interpretavo nurodydamas, kad pareiškėjo žemės sklypuose miško žemę paversti kitomis naudmenomis draudžiama.

9.4. Teismas klaidingai nustatė faktą, kad teisminio ginčo objektai yra pareiškėjui priklausantys žemės sklypai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas teisingai nustatė, kad teisminio ginčo objektai yra žemės sklypuose esantys statiniai – pirtis, klėtis ir lauko terasa. Inspekcija ginčija šių statinių statybų teisėtumą. Ginčo pagrindą sudaro aplinkybė, kad pirtis ir klėtis pastatyti Žemės sklype 2, kurio pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – miškų ūkio. Pareiškėjo parengto Projekto tikslas – pertvarkyti sklypus taip, kad visi statiniai patektų į vieną namų valdos sklypą, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita. Faktiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėjui priklausantys žemės sklypai nėra teisminio ginčo objektai, todėl Taisyklių 10 punkto nuostata, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti arba esantys teisminio ginčo objektu žemės sklypai, nagrinėjamojoje byloje netaikytina.

9.5. Patikrinimo akte ir skundžiamame teismo sprendime nenurodytos teisės normos, įpareigojančios prieš rengiant Projektą keisti duomenis Nekilnojamojo turto registre ar sumokėti kompensaciją už miško pavertimą kitomis naudmenomis. Visų pirma, rengiant Projektą, buvo kartografuojamos (tikslinamos) žemės naudmenos pagal esamą faktinę situaciją, patikslinti duomenys bus teikiami Nekilnojamojo turto registrui Projekto įgyvendinimo metu. Todėl esami žemės sklypų kadastro duomenys negali sutapti su Projekto sprendinių duomenimis. Jokiame norminiame teisės akte nenustatytas imperatyvas, pagal kurį žemės sklypų formavimo pertvarkymo projekto sprendiniuose nurodytos žemės naudmenos turi sutapti su Nekilnojamojo turto registre nurodytomis naudmenomis. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 patvirtinto Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 8 punkte nurodyta, kad piniginė kompensacija privaloma sumokėti į Lietuvos Respublikos biudžetą prieš teikiant prašymą iškirsti mišką ir (ar) tikslinti Miškų kadastro duomenis, taigi jau po to, kai Projektas bus patvirtintas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas atsisako mokėti kompensaciją už miško pavertimą kitomis naudmenomis, jis tai padarys po to, kai Projektas bus patvirtintas, kitaip teritorija, kurioje yra klėtis ir pirtis nebus išbraukta iš Miškų kadastro ir miško pavertimas kitomis naudmenomis nebus baigtas. Tad teismo argumentai, susiję su Projekte kartografuotos žemės naudmenos neatitikimu Nekilnojamojo turto registre esančiai informacijai ir pareiškėjo pareiga sumokėti į valstybės biudžetą kompensaciją už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, yra nepagrįsti.

9.6. Pareiškėjas žemės sklypuose atkūrė buvusią sodybą. Saugomų teritorijų įstatymo 1 straipsnio 55 dalyje numatyta, kad sodyba – vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ir su šių statinių, sodybos želdinių, sodo, daržo, aikštelių užimama žeme. Pareiškėjui priklausanti sodyba susideda iš 4 statinių: gyvenamojo namo, lauko terasos, pirties ir klėties. Projektu pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka šalina pažeidimą, kuris pasireiškia tuo, kad sodybos pastatai išsidėstė 2 (dviejuose) pareiškėjui priklausančiuose žemės sklypuose, kurių vienas yra miško ūkio paskirties. Taisyklių 43 punkte numatyta, kad, atskiriant kitos paskirties žemės sklypą (žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) iš žemės ūkio paskirties žemės sklypo ar miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kitos paskirties žemės sklypas formuojamas taip, kad į jį patektų gyvenamosios paskirties pastatas ir jo priklausiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės plotas. Projektas parengtas vadovaujantis būtent šiomis normomis. Patikrinimo akte nenurodytos teisės normos, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, kad Projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų.

9.7. Skundžiamo teismo sprendimo motyvai neatitinka reikalavimo, konkrečias teisės normas susieti su objektyviais duomenimis (faktais). Pareiškėjas nesupranta, kokių teisės normų neatitinka jo iniciatyva parengtas Projektas. Miškų pavertimo kitomis naudmenomis teisėtumą kontroliuoja Valstybinė miškų tarnyba, žemės sklypų formavimą – Utenos rajono savivaldybės administracija, statybų teisėtumą saugomoje teritorijoje – Aukštaitijos nacionalinis parkas ir Labanoro regioninis parkas (direkcija). Visos šios institucijos išdavė Projekto rengimo reikalavimus ir Projekto sprendinius suderino. Atsakovas, tikrinęs Projektą nenustatė, kokioms teisės normoms prieštarauja Projekto sprendiniai.

10. Atsakovas NŽT atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

10.1. Projekte kartografuotos žemės naudmenos neatitinka Nekilnojamojo turto registre esančios informacijos, o žemės sklypų pertvarkymas prieštarauja teisės aktų nuostatoms, reglamentuojančioms žemės sklypų ribų, žemės naudmenų sudėties, pastatų ir priklausinių vietos, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės naudojimo būdo nustatymą. Paversti miško žemę kitomis naudmenomis draudžiama II grupės rekreaciniuose miškuose (Miškų įstatymo 11 str. 2 d. 4 p.). Kaip matyti, įstatymų leidėjas imperatyviai įtvirtino draudimų dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis sąrašą, todėl Žemės sklype 2 negalimas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis, nes jis yra rekreacinių miškų teritorijoje.

10.2. Pagal Miškų kadastrą visas Žemės sklypo 2 plotas patenka į Labanoro regioninį parką, Paukščių ir buveinių apsaugos teritoriją. Taksuotame miško kvartale yra pažymėti 4 miško kvartai Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose tik teisės aktų nustatyta tvarka būtų galima pakeisti taksuoto miško plotą, tačiau pagal parengtą Projektą, kuriuo miškų ūkio paskirties Žemės sklypas 2 padalijamas į tris dalis, 2 (dviejuose) iš jų miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, keičiant naudojimo paskirtį ir būdą, sujungiant su kitos paskirties Žemės sklypu 1, taip praplečiant namų valdos ribas ir plotą iš 0,0502 ha į 0,2599 ha, nėra galimas, nes nėra numatytas Bendrajame plane ir Tvarkymo plane.

Pagal Tvarkymo plano 21.5 punktą Žemės sklypui 1 yra taikomas rekreacinių pastatų ir kompleksų pozonėje (NRu3) nustatytas reglamentas, juo vadovaujantis, šioje teritorijoje gali būti statomi poilsio namų ar kitokių stacionarių rekreacinių statinių pastatai ir jų grupės, kuriuose teikiamos apgyvendinimo paslaugos (poilsio namai, viešbučiai, turizmo centrai ir bazės, jachtklubai, nakvynės namai, moteliai, svečių namai, vasarnamiai). Projekto byloje šių planų ištraukos su galiojančiais reglamentais nėra pateiktos ir nėra aprašytos aiškinamajame rašte, kaip reglamentuota Taisyklių 50.3 punkte.

Projektas parengtas vadovaujantis Miškų įstatymo 11 straipsniu 1 dalies 7 ir 9 punktais, tačiau buvusi sodyba privačioje miško žemėje ir jos buvimo faktas Nekilnojamojo turto registre jau yra nustatytas ir Žemės sklypas 1 nuo 2016 m. balandžio 27 d. yra suformuotas bei įregistruotas kaip atskiras namų valdos žemės sklypas (kitos paskirties vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos žemės naudojimo būdo žemės sklypas). Projekto byloje nėra pateikta kita papildoma kartografinė informacija apie buvusios sodybos (neišlikusios) nustatymo juridinį bei grafinį faktą, todėl Projektas parengtas neatsižvelgiant ir į Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kadangi klėtis ir pirtis Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti kaip atskiri pastatai miškų ūkio paskirties (rekreaciniai miškai) Žemės sklype 2, o ne kaip priklausiniai prie gyvenamojo namo, įregistruoto kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) Žemės sklype 1.

Be to, Taisyklių 10 punkte nustatyta, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti arba esantys teisminio ginčo objektu žemės sklypai. Nekilnojamojo turto registre yra galiojantis įrašas apie tai, kad yra įregistruotas juridinis faktas apie iškeltą bylą, susijusią su nekilnojamuoju daiktu žemės sklypuose.

10.3. Dėl pareiškėjo argumento, kad klėtis ir pirtis yra gyvenamojo namo priklausiniai, todėl nėra kliūčių keisti naudmenas II grupės rekreaciniame miške, pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, jog visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia pati nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje. Tad šiuo atveju įstatymų leidėjas aiškiai nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys yra teisingi, o NŽT nesuteikti įgaliojimai nustatyti juridinius faktus dėl statinio ir jo priklausinių, kurių pagrindu spręstų dėl miško naudmenų keitimo. Be to, miškas yra ypatingas nuosavybės teisės objektas, todėl atsakovui nesuteikti įgaliojimai dėl išimčių taikymo, ko prašo pareiškėjas.

11. Pareiškėjas pateikė prašymą prijungti papildomus duomenis (Utenos rajono savivaldybės tarybos 2020 m. rugpjūčio 27 sprendimą Nr. TS-228 „Dėl Utenos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo patvirtinimo“; ištrauką iš Utenos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo; Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus). Pareiškėjas taip pat papildomai nurodė, kad:

11.1. Utenos rajono savivaldybės taryba 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. TS-228 patvirtino Utenos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimą (toliau – ir Bendrojo plano keitimas), kuris nebuvo patvirtintas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir apeliacinio skundo pateikimo metu. Atsakovo atsiliepimuose šis juridiškai reikšmingas faktas nebuvo įvertintas. Atsiliepimuose nurodyta, kad pagal Miškų kadastrą visas Žemės sklypo 2 plotas patenka į Labanoro regioninį parką, Paukščių ir buveinių apsaugos teritoriją. Tačiau Miškų kadastras nekaupia duomenų apie saugomas teritorijas ir paukščių buveines. Ši informacija kaupiama savivaldybių bendruosiuose planuose. Be to, teismui teikiamas Bendrojo plano keitimo pagrindinis brėžinys ir ištraukos iš pagrindinio brėžinio patvirtina, kad žemės sklypai nepatenka nei į buveinių apsaugai svarbias teritorijas, nei į paukščių apsaugai svarbias teritorijas, žymimas „Natūra 2000“ pavadinimu kuriamą vieningą saugomų teritorijų Europos ekologinį tinklą.

11.2. Atsakovui yra žinomos visos aplinkybės, susijusios su buvusios sodybos atkūrimu žemės sklypuose, šias aplinkybes jis aprašo atsiliepimuose. Be to, atsiliepimuose nurodoma, kad buvusi sodyba privačioje žemėje ir jos buvimo faktas Nekilnojamojo turto registre jau yra nustatytas ir Žemės sklypas 1 nuo 2016 m. balandžio 27 d. yra suformuotas bei įregistruotas kaip atskiras namų valdos žemės sklypas (kitos paskirties vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos žemės naudojimo būdo žemės sklypas). Šis atsiliepimų argumentas įrodo, kad atsakovas susipažino su informacija apie pareiškėjo parengtą Projektą, kuriame yra visi atsakovo nurodomi teritorijų planavimo dokumentai ir atsakovo nurodytas Projektą patvirtinęs dokumentas – NŽT Utenos skyriaus vedėjo 2016 m. balandžio 22 d. įsakymas Nr. 41FPĮ-46-(14.41.124.) „Dėl žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“. Teritorijų planavimo dokumentai yra vieši, t. y. prieinami visiems suinteresuotiems asmenims, todėl pareiškėjas jų teikti Projektą tvirtinančiai institucijai neprivalo.

11.3. Teikiami teismui Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad Utenos regiono apylinkės teismo Utenos rūmuose nagrinėjami ginčai dėl klėties, pirties ir lauko terasos statybų teisėtumo. Akivaizdu, kad žemės sklypai nėra areštuoti ir dėl jų nėra iškeltos bylos teismuose. Pareiškėjo tikslas – pašalinti teisinę aplinkybę, kad pirtis ir klėtis yra miškų ūkio paskirties sklype. Nors pareiškėjas pirtį ir klėtį statė, turėdamas išduotą statybos leidimą, šių statinių statybų teisėtumas yra ginčijamas. Įgyvendinus Projektą, pastatai, kurių statybų teisėtumas yra ginčijamas civilinėje byloje, atsidurs tame pačiame žemės sklype, kuriame yra gyvenamasis namas (buvusi sodyba). Tokiu būdu pastatų buvimo miško sklype situacija bus ištaisyta nepadarius žalos miškui ir tuo pačiu pareiškėjui. Atsakovas nagrinėjamojoje byloje iškraipo faktines aplinkybes, teigdamas, kad žemės sklypai yra ekosistemos miške, patenka į saugomas paukščių buveines, kad dėl žemės sklypų yra iškelta civilinė byla, be jokio teisinio pagrindo teigia, kad sodybos atkūrimas turi būti numatytas Bendrajame plane ir Tvarkymo plane. Nors atsakovas nurodo, kad II grupės rekreaciniame miške draudžiamas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis, tačiau akivaizdu, kad pareiškėjas atlieka procedūras, patenkančias į Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punkto išimtį, kuri leidžia atlikti miško žemės pavertimo procedūrą, kai tai susiję su buvusios sodybos atkūrimu arba sklypo formavimu prie gyvenamojo namo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro teisių ir faktinių prielaidų miško žemės naudojimo paskirčiai pakeisti Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 ir (ar) 9 punkte numatytais atvejais nustatymas ir vertinimas.

13. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl NŽT 2019 m. sausio 28 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. FPA-18-(8.28) panaikinimo atmetė. Byloje ginčijamame atsakovo NŽT 2019 m. sausio 28 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. FPA-18-(8.28) pateikiama išvada – nepritariama teikimui tvirtinti sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.

14. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, vertino kaip nepagrįstą teismo išvadą, kad pirtis ir klėtis nėra gyvenamojo namo priklausiniai, argumentavo, kad daiktų registravimas atskirai ir unikalių numerių jiems suteikimas neturi reikšmės sprendžiant dėl jų funkcinio ryšio su pagrindiniu daiktu; visi pastatai priklauso atkurtai sodybai; atsakovas neatsižvelgė į parengto Projekto tikslą – pertvarkyti sklypus taip, kad visi statiniai patektų į vieną namų valdos sklypą, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita; nepagrįstu nurodė argumentą, kad pareiškėjui priklausantys žemės sklypai yra teisminio ginčo objektai, nes civilinė byla iškelta ne dėl žemės sklypų, bet dėl juose esančios savavališkos statybos padarinių pašalinimo; nepagrįstu laikė atsakovo teiginį dėl Projekte faktiškai kartografuotų naudmenų neatitikties Nekilnojamojo turto registre esančiai informacijai.

15. Apeliacinės instancijos teismui pareiškėjas pateikė naujus įrodymus – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2019 m. spalio 27 d. raštą Nr. R6-962 „Dėl pažymos pateikimo“ ir Pažymą apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Miškų priskyrimo miškų grupėms plano 2019 m. spalio 26 d. fragmentą Nr. 95651, kuris patvirtina, kad Utenos miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos teritorijoje (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje esantis pareiškėjui priklausantis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) priskiriamas II grupei, specialios paskirties miškai, B. Rekreaciniams miškams, 25 – Miško parkams. Be to, prašė pridėti prie bylos naujai priimtą Utenos rajono savivaldybės tarybos 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. TS-228 „Dėl Utenos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo patvirtinimo“, Utenos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo pagrindinį brėžinį bei ištraukas iš pagrindinio brėžinio, kurios įrodo, kad pareiškėjo sklypai nepatenka nei į buveinių apsaugai svarbias teritorijas, nei į paukščių apsaugai svarbias teritorijas, žymimas „Natura 2000“ pavadinimu kuriamą vieningą saugomų teritorijų Europos ekologinį tinklą; taip pat prašė pridėti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, patvirtinančius, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose iškeltos bylos dėl klėties, pirties ir lauko terasos statybų teisėtumo.

16. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgdama į aplinkybę, kad Utenos rajono savivaldybės tarybos 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas Nr. TS-228 „Dėl Utenos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo patvirtinimo“ buvo priimtas po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, jame esanti informacija yra reikšminga sprendžiant ginčą, taip pat reikšmingi miškų valstybės kadastro duomenys, kuriais pareiškėjas kvestionuoja atsakovo Patikrinimo akte užfiksuotas aplinkybes, teisėjų kolegija naujus įrodymus prideda prie bylos.

17. Pareiškėjas Projekto rengimą organizavo remdamasis NŽT Utenos skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 41FRPĮ-109-(14.41.124), kuriame nurodytas Projekto tikslas – pertvarkyti žemės sklypus, padalinti į du ar daugiau žemės sklypų, numatyti miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us), sujungti kelis bendras ribas turinčius tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypus į vieną (sujungiant teritoriją su statiniais į vieną sklypą).

18. Byloje ginčijamame atsakovo NŽT Patikrinimo akte (b. l. 54–58) pateikiama išvada – nepritarti Projekto teikimui tvirtinti. Išvada grindžiama keliomis argumentų grupėmis:

18.1. Akte nurodyta, kad Taisyklių 7.8 papunktyje reglamentuota, jog pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (-ai) keičiami į numatytą savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane arba, kai pertvarkomas miškų ūkio paskirties žemės sklypas (tuo atveju, kai žemės sklypas reikalingas buvusiai sodybai atstatyti suformuojant miškų ūkio paskirties ir kitos paskirties žemės sklypus). Projektu pertvarkomo miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas 1,3020 ha, iš jų 1,1834 ha miško žemė, kuri pagal Lietuvos Respublikos valstybės miškų kadastro duomenis apskaitoma mišku, patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais patvirtintų miškų grupes ir pogrupius: II miškų grupė, specialios paskirties miškai, A. Ekosistemų apsaugos miškai, pogrupio pavadinimas – miško parkai. Visas žemės sklypas patenka į specialios paskirties miškus – ekosistemų apsaugos miškus, Labanoro regioninį parką, Paukščių ir jų buveinių apsaugą. Projekte kartografuotos naudmenos neatitinka Nekilnojamojo turto registre esančios informacijos; taksuotame miško kvartale yra pažymėti 4 miško kvartalai Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose tik teisės aktų nustatyta tvarka būtų galima pakeisti taksuoto miško plotą, tačiau pagal parengtą Projektą, kuriuo miškų ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) padalijamas į tris dalis, dviejuose iš jų miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis. Projektu numatomas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis, keičiant naudojimo paskirtį ir būdą ir sujungiant su kitos paskirties žemės sklypu praplečiant namų valdos ribas ir plotą nuo 0,0502 ha į 0,2599 ha, nėra galimas, nes nėra numatytas Utenos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Utenos rajono savivaldybės 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. TS-277, ir Labanoro regioninio parko tvarkymo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. D1-219.

18.2. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. D1-219, kuriuo patvirtintas Labanoro regioninio parko tvarkymo planas, 21.5 papunktį 1,3020 ha žemės sklypui yra taikomas rekreacinių pastatų ir kompleksų pozonėje (NRu3) nustatytas reglamentas, kuriuo vadovaujantis gali būti statomi poilsio namų ar kitokių stacionarių rekreacinių statinių pastatai ir jų grupės, kuriuose teikiamos apgyvendinimo paslaugos (poilsio namai, viešbučiai, turizmo centrai ir bazės, jachtklubai, nakvynės namai, moteliai, svečių namai, vasarnamiai). Projekto byloje minėtų planų ištraukos su galiojančiais reglamentais nėra pridėtos ir nėra aprašytos, kaip tai numatyta Taisyklių 50.3 papunktyje.

18.3. Akte pažymėta, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis pagal Miškų įstatymo 1 straipsnyje 1 dalyje nustatytus išimtinius atvejus galimas buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka, teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą (7 p.); teisėtai pastatyto gyvenamojo namo arba gyvenamojo namo kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti (9 p.). Šio straipsnio 2 dalyje 2 punkte įtvirtinta, kad paversti miško žemę kitomis naudmenomis draudžiama II grupės – ekosistemų apsaugos miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 5, 7 ir 9 punktuose nustatytus atvejus. Be to, Miškų įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose esančią žemę paversti kitomis naudmenomis leidžiama tik reikmėms, nurodytoms 1–3 punktuose, bei šio įstatymo straipsnio 1 dalies 5, 7 ir 9 punktuose nustatytais atvejais. Nurodoma, kad buvusiai sodybai 2016 m. balandžio 27 d. yra suformuotas ir įregistruotas atskiras 0,0502 ha žemės sklypas, o Projekto byloje nėra kitos papildomos kartografinės informacijos apie buvusios sodybos (neišlikusios) nustatymo juridinį bei grafinį faktą (7 p.), o pastatai – klėtis, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – pirtis, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti ne kaip priklausiniai prie gyvenamojo namo, bet kaip atskiri pastatai 1,3020 ha miškų ūkio paskirties žemės sklype (9 p.), todėl negali būti taikomos Miškų įstatymo 11 straipsnyje numatytos išimtys. Analogiškai nustatyta Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalyje. Miškų ūkio paskirties žemę galima atidalinti tik atstatant buvusią sodybą ar suformuojant namų valdos žemės sklypą teisėtai pastatytam gyvenamajam namui ar gyvenamajam namui kartu su jo priklausiniais, kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas.

18.5. Akte nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registre yra galiojantis įrašas apie tai, kad žemės sklypuose 0,0520 ha ir 1,3020 ha yra įregistruotas juridinis faktas apie iškeltą bylą, susijusią su nekilnojamuoju daiktu: pastatui Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui Nr. (duomenys neskelbtini), kitiems inžineriniams statiniams – lauko terasai, įrašas galioja nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d., teismo pranešimas Nr. e2-1958-356/2016 (Utenos apylinkės teismas). Taisyklių 10 punkte nustatyta, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti ar esantys ginčo objektu sklypai.

19. Sprendžiant dėl ginčijamo Patikrinimo akto išvados teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į du esminius vertinimo aspektus – tai pareiškėjui priklausančio žemės sklypo teisinis režimas, kuris ir nulemia, ar konkrečioje teritorijoje apskritai galimas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis, ir jei teisės aktai tokią galimybę numato, turi būti nustatytos aplinkybės, pagrindžiančios, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis, pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo nustatymas ir keitimas atitinka įstatyme numatytus tikslus.

20. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjui priklausantis miško žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriamas II grupei, specialios paskirties miškai, B. Rekreaciniams miškams, 25 – Miško parkams, patenka į Labanoro regioninio parko teritoriją. Miškų įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d.) 11 straipsnis, reglamentuojantis miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, nustato išimtinius atvejus, kai leidžiama miško žemė paversti kitomis naudmenomis – jei atstatoma buvusi sodyba privačioje miško žemėje Vyriausybės nustatyta tvarka (1 d. 7 p.), taip pat kai formuojamas sklypas teisėtai pastatyto gyvenamojo namo arba gyvenamojo namo kartu su priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui suformuoti (1 d. 9 p.). Miškų įstatymas tokią galimybę numato ir II grupės rekreaciniuose miškuose (2 d. 4 p.), valstybiniuose parkuose (3 d. 4 p.). Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė gali būti skaidoma į dalis, kai miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai, kai atidalijama privati miško valda buvusiai sodybai atstatyti. Atitinkamos nuostatos dėl pagrindinės konservacinės žemės naudojimo paskirties keitimo įtvirtintos Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalies 2 punkte.

21. Minėtos Miškų įstatymo ir Saugomų teritorijų įstatymo nuostatos ginčijamo Patikrinimo akto priėmimo metu numatė teisines prielaidas pareiškėjui priklausančio miško žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), miško žemės pavertimui kitomis naudmenomis, kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo nustatymui ir keitimui, kai atstatoma buvusi sodyba privačioje miško žemėje ar formuojamas sklypas teisėtai pastatytam gyvenamajam namui arba gyvenamajam namui kartu su priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems kaip atskiras turto objektas (pagrindinis daiktas). Pažymėtina, kad aktualios redakcijos Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostata pakeista, įtvirtinta, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis leidžiamas, kai sklypas formuojamas teisėtai pastatytam pastatui arba pastatui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), t. y. sąvoka „gyvenamasis namas“ pakeista į „pastatas“, neapibrėžiant paskirties, tik akcentuojant jo sukūrimo teisėtumą.

22. Sprendžiant dėl antrojo aspekto – duomenų, kad parengtas Projektas atitiko įstatyme nustatytus tikslus, turi būti vertinamos aplinkybės, patvirtinančios buvusios sodybos atstatymo privačioje miško žemėje faktą ir (ar) teisėtą pastatų pastatymo faktą. Apeliantas pagrįstai nesutiko su atsakovo argumentu, kad Žemės sklype Nr. 2 esantys pastatai – klėtis ir pirtis – nėra atkurtos sodybos dalimi, gyvenamojo namo, esančio Žemės sklype Nr. 1, priklausiniais. Duomenys Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-3-356/2020 (teisminio proceso Nr. 2-50-3-01571-2016-3) patvirtina, kad Utenos rajono savivaldybės administracija 2007 m. liepos 27 d. išdavė statybos leidimą Nr. 197/2007-NS (galiojo iki 2017 m. liepos 27 d.) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal projektuotojo G. K. tyrinėjimų ir projektavimo įmonės 2007 m. parengtą projektą „Buvusios sodybos atstatymas: individualus gyvenamasis namas, svirnas, klėtis, pirtis, ūkio pastatas, pavėsinė, lieptas.“ Sodybos atstatymas buvo suprojektuotas miškų ūkio paskirties žemėje. Šie duomenys paneigia atsakovo Akte nurodomus teiginius dėl būtinumo pateikti kitą papildomą kartografinę informaciją apie buvusios sodybos (neišlikusios) nustatymo juridinį bei grafinį faktą, nes pastatai – klėtis ir pirtis – yra tos pačios sodybos pastatai, kuriai priklauso ir gyvenamasis namas. Nepriklausomai nuo to, kad šie pastatai yra įregistruoti kaip atskiri objektai su unikaliais numeriais, jų priskyrimą priklausiniams lemia kriterijai ir požymiai, įtvirtinti daiktinės teisės normose. Atsakovas byloje nepateikė argumentų, paneigiančių, kad pagal savo paskirtį pirtis ir klėtis naudojami gyvenamojo namo (pagrindinio daikto) savininko poreikiams tenkinti, šie statiniai funkciniu ryšiu susiję su gyvenamuoju namu, todėl yra namo priklausiniai. Žemės sklypas Nr. 1 buvo suformuotas tik daliai atkurtos sodybos – gyvenamajam namui, – tačiau tai savaime nepaneigia teisėto tikslo rengti žemės sklypo pertvarkymo projektą kitiems atkuriamos sodybos pastatams, kurie yra gyvenamojo namo priklausiniai, ir sujungti jį su Žemės sklypu Nr. 1.

23. Atsakovas Patikrinimo akte nepagrįstai rėmėsi Taisyklių 10 punktu, nustatančiu, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti ar esantys ginčo objektu sklypai. Nekilnojamojo turto registre padarytas įrašas apie tai, kad žemės sklypuose 0,0520 ha ir 1,3020 ha yra įregistruotas juridinis faktas apie iškeltą bylą, susijusią su nekilnojamaisiais daiktais: pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d., teismo pranešimas Nr. e2-1958-356/2016 (Utenos apylinkės teismas). Įrašai reiškia, kad ginčo objektu yra ne patys žemės sklypai, bet juose esantys pastatai, konkrečiu atveju – jų statybos miško žemės sklypuose teisėtumas, todėl įregistruotas juridinis faktas nėra Taisyklių 10 punkte numatyta kliūtimi pertvarkyti šiuos žemės sklypus. Priešingai, toks atsakovo argumentas tampa niekuo nepagrįsta formalia kliūtimi teikti tvirtinti Projektą.

24. Pagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, kad Projekte kartografuotų faktinių naudmenų neatitikimas Nekilnojamojo turto registre esančiai informacijai taip pat negali būti priežastimi nepritarti teikimui tvirtinti Projektą. Taisyklių 72.10 punkte įtvirtinta, kad NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo arba savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime dėl Projekto patvirtinimo nurodomi duomenys, nurodyti Apraše, kai priimamas sprendimas miško žemę paversti kitomis naudmenomis. Vadovaujantis Aprašo 6 punktu, pagrindas tikslinti Nekilnojamojo turto kadastro duomenis atsiranda tik tuomet, kai parengiami ir patvirtinami Aprašo 5 punkte numatyti teritorijų planavimo dokumentai ir kitomis naudmenomis paverčiamas miško žemės plotas išregistruojamas iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro.

25. Be kitų aplinkybių, Patikrinimo akte buvo akcentuojama, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis nenumatytas Bendrajame plane, Tvarkymo plane, pagal kurio 21.5 papunktį 1,3020 ha žemės sklypui yra taikomas rekreacinių pastatų ir kompleksų pozonėje (NRu3) nustatytas reglamentas; Projekto byloje minėtų planų ištraukos su galiojančiais reglamentais nėra pridėtos ir nėra aprašytos, kaip tai numatyta Taisyklių 50.3 papunktyje.

26. Miškų įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis gali būti suplanuotas ne tik vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose, bet ir žemės valdos projektuose. Be to, Bendrasis planas yra pakeistas Utenos rajono savivaldybės tarybos 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. TS-228, todėl, sprendžiant dėl ginčijamo Patikrinimo akto materialiųjų pasekmių, reikšminga yra parengto Projekto atitiktis aktualiems teritorijos Bendrojo plano sprendiniams, kurie nenumato Žemės sklypo Nr. 2 priskyrimo buveinių apsaugai svarbioms teritorijoms ar paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms, žymimoms „Natura 2000“ pavadinimu kuriamo vieningo saugomų teritorijų Europos ekologinio tinklo.

27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Projektas buvo suderintas tiek su Utenos rajono savivaldybės administracija, tiek su Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija, tiek su Valstybine miškų tarnyba. Tvarkymo plano 35 punkte numatyta, kad Tvarkymo plano brėžinyje pažymėtose vietose numatoma galimybė atkurti buvusias ar kurti naujas sodybas, taip pat tvarkyti ir rekonstruoti miškuose esančias sodybas, laikantis Regioninio parko apsaugos reglamento reikalavimų, Miškų įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatų. Atsakovas byloje nepateikė argumentų, kad Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija Projektą suderino pažeisdama konkrečius Tvarkymo plano, Regioninio parko apsaugos reglamento ar kitų teisės aktų reikalavimus.

28. Atsakovas, abejodamas dėl Taisyklių 50.3 punkte įtvirtintų reikalavimų tinkamo įvykdymo, nustatęs, kad Projekto byloje nėra pridėtos ir nėra aprašytos planų ištraukos su galiojančiais reglamentais, vadovaudamasis gero viešojo administravimo principu ir Taisyklių 651 punktu, nustatęs mažareikšmiams priskirtinus trūkumus, turėjo grąžinti Projektą rengėjui ištaisyti, tačiau tokie trūkumai negali būti pagrindu priimti išvadą nepritarti teikimui tvirtinti Projektą.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi Patikrinimo akte nurodytas atsisakymo teikti išvadą dėl pritarimo Projekto tvirtinimui priežastis, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, nepripažįsta jų pagrįstomis, paties Patikrinimo akto – teisėtu, todėl apeliacinį skundą tenkina iš dalies ir panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo pareiškėjo argumentų, formaliai pritardamas Patikrinimo akte nurodytiems teiginiams, neatkleidė bylos esmės bei priėmė neteisėtą ir naikintiną sprendimą (ABTĮ 146 straipsnio 1 d.).

30. Teisėjų kolegija, byloje priimdama naują sprendimą, pareiškėjo skundą tenkina iš dalies, panaikina Patikrinimo aktą kaip neteisėtą iš esmės, nes, minėta, jame nurodyti argumentai nesudaro pagrindo priimti išvadą nepritarti teikimui tvirtinti Projektą, neatitinka aukštesnės galios teisės aktų, priimant aktą nesilaikyta taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą (ABTĮ 91 str. 1 d. 1, 3 p.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pasikeitusias aplinkybes – Utenos rajono savivaldybės bendrojo plano pakeitimą Utenos rajono savivaldybės tarybos 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. TS-228, Miškų įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimus, susijusius su miško žemės pavertimu kitomis naudmenomis, taip į nutartyje nurodytus Patikrinimo akto trūkumus, – grąžina pareiškėjo sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, parengtą UAB „Julimatas“, patikrinti iš naujo (ABTĮ 88 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą patenkinti iš dalies:

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. sausio 28 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. FPA-18-(8.28) ir įpareigoti atsakovą sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, parengtą UAB „Julimatas“, patikrinti iš naujo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė