69643079-e2f0-4aa3-8a9c-b89e71c9d80d · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2307-603/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21719-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 121.14.; 121.18.; 121.21.; 27.7.; 44.2.; 114. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2014 m. lapkričio 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal apeliantų ieÅ¡kovo BUAB „Idela“ ir atsakovės D.

B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo BUAB „Idela“ ieÅ¡kinį atsakovei D. B. dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė : IeÅ¡kovas BUAB „Idela“ kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 52 463,83 Lt skolÄ , 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi iÅ¡kėlė ieÅ¡kovui UAB „Idela“ bankroto bylÄ .

Ta pačia nutartimi teismas areÅ¡tavo visÄ UAB „Idela“ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ bei pinigines lėšas, esančias banko sÄ skaitose, bei nustatė 15 dienų terminÄ nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės vadovė buvo įpareigota perduoti bankroto administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Pagal balansÄ , sudarytÄ 2012-01-01, UAB „Idela“ turto vertė sudarė 153 304,55 Lt, iÅ¡ kurių 18 539,97 Lt vertės ilgalaikis turtas (materialus turtas) ir 134 764,58 Lt trumpalaikis turtas.

Trumpalaikį turtÄ sudarė 124 741,67 Lt vertės įmonės atsargos (prekės), 4 049,02 Lt per metus gautinos sumos ir 7 026,11 Lt vertės pinigų ekvivalentai. Ä®monės atsargas sudarė 110 916,81 Lt vertės prekės skirtos perparduoti bei 13 824,86 Lt iÅ¡ankstiniai apmokėjimai. Vilniaus apygardos teismo nutartis iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjo 2011-12-27, tačiau atsakovė laiku neperdavė bankroto administratoriui viso įmonės turto. Antstolė V. M. 2010-12-01 ir 2010-12-03 areÅ¡tavo 39 750 kg prekių – dėvėtų drabužių ir įpareigojo areÅ¡tuotÄ Ä¯monės turtÄ saugoti D.

B.. Ä®monės savininkas E. B. 2012-01-11 perdavimo-priėmimo aktu perdavė bankroto administratoriui 439 kg dėvėtų rÅ«bų. Bankroto administratorius 2012-02-17 elektroniniu paÅ¡tu ir pakartotinai 2013-03-01 paragino buvusiÄ UAB „Idela“ direktorę D. B. perduoti materialų turtÄ . 2012 m. kovo 7 d. bankroto administratorius, suderinęs laikÄ su atsakove ir patalpų savininku, patekęs į minėtas patalpas apžiÅ«rėjo įmonės turtÄ â€“ dėvėtus rÅ«bus ir juos pasvėrė. Pasvėrus visus maiÅ¡us su padėvėtais drabužiais, esančius minėtose patalpose, jų svoris sudarė 17 009,65 kg.

Šį faktÄ patvirtina antstolio S. M. suraÅ¡ytas Faktinių aplinkybių konstatavimo 2012-03-08 protokolas Nr. 170-12-103. Nurodė, jog nors sandėlyje esantis turtas buvo areÅ¡tuotas, tačiau buvo rastas prekių trÅ«kumas, kadangi areÅ¡tuota buvo 39 750 kg prekių, o rasta tik 17 009,65 kg, įmonė Å¡iomis prekėmis disponavo, apskaičiuojant prekių – dėvėtų drabužių buhalterinę vertę, ieÅ¡kovas rėmėsi vidutine už visÄ veiklos vykdymo laikotarpį gautų prekių l kg kaina, kuri, įvertinus visas už parduotas prekes ieÅ¡kovui iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, sudaro – 3,35 Lt už kg.

Taigi, įvertinus tai, jog atsakovė perdavė ieÅ¡kovui iÅ¡ viso 17 448,65 kg (439 kg + 17 009,65 kg) prekių, skirtų perparduoti, kurių buhalterinė vertė sudaro – 58 452,98Lt (17 448,65 kg x 3,35 Lt), o pagal balansÄ bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienai įmonė turėjo prekių, skirtų perparduoti 110 916,81 Lt sumai, neperduoto įmonės turto – dėvėtų drabužių vertė sudaro 52 463,83Lt (110 916,81 Lt – 58 452,98 Lt). Bankroto administratorius 2013-04-18 paragino buvusiÄ UAB „Idela“ direktorę D.

B. perduoti likusį įmonės turtÄ , tačiau atsakovė turto taip ir neperdavė. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 9 d. nutartimi už teismo įpareigojimų nevykdymÄ paskyrė atsakovei D. B. 3 000,00 Lt baudÄ ir įpareigojo per 7 d. nuo nutarties gavimo dienos perduoti bankroto administratoriui ar jo įgaliotam asmeniui bankrutuojančios UAB „Idela“ turtÄ pagal balansÄ , tačiau atsakovė Å¡io teismo įpareigojimo neįvykdė ir iki Å¡iol turto, kurio vertė sudaro 52 463,83 Lt, administratoriui neperdavė, tokiu bÅ«du padarydama bankrutuojančiai įmonei 52 463,83Lt žalos.Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė jį atmesti.

Nurodė, kad kilus pagrįstų abejonių dėl 2012-01-01 UAB „Idela“ balanso teisingumo, atsakovės atstovas 2013-12-11 kreipėsi į buhalterines paslaugas teikiančiÄ MB „STJ Consulting“ su praÅ¡ymu įvertinti, ar minėtame balanse nurodyti finansiniai duomenys yra pateikti teisingai ir, ar galima remtis Å¡io balanso duomenimis, vertinant UAB „Idela“ disponuojamÄ turtÄ , kuri atsakė, kad įmanoma nustatyti Å¡ios įmonės finansinės bÅ«klės vien dėl pagrindinės balanso sudarymo taisyklės nesilaikymo.

UAB „Idela“ balanse turtas yra lygus 153.304,55 Lt, o įsipareigojimai – 198.762,91 Lt. Todėl įmonės turtas yra 45.458,36 Lt (198 762,91 – 153 304,55) mažesnis už įmonės įsipareigojimus. Šie finansiniai duomenys prieštarauja ir visiškai neatitinka balanso esmės. Taip pat MB „STJ Consulting“ paaiškinime nurodyta, kad įmonės balanse trumpalaikis turtas visada yra lygus jį sudarančio turto, t.y. atsargų, išankstinių apmokėjimų, per vienerius metus gautinų sumų, kito trumpalaikio turto ir pinigų, sumai.

Sumuojant minėtas trumpalaikio turto grupes, gaunama ne 2012-01-01 balanse nurodyto trumpalaikio turto suma, t.y. 134 764,58 litai, o visai kita 121 764,58 litų (124 741,67 + 4 049,02+(-7 026,11)) suma. Todėl nėra aišku, kodėl šie finansiniai įmonės rodikliai neatitinka įmonės trumpalaikio turto vertės. Be to, buhalterines paslaugas teikianti įmonė pažymi, kad UAB „Idela“ balanse yra nurodyta pinigų ir pinigų ekvivalentų suma lygi – 7026,11 litams. Kartu paaiškinama, kad šioje trumpalaikio turto grupėje minusinės sumos neturėtų būti.

Jei įmonei yra suteiktas „overdraftas“ ar kita trumpalaikio kredito rÅ«Å¡is, tai turėtų atsispindėti įmonės įsipareigojimų dalyje. Remiantis visomis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, MB „STJ Consulting“ pateikia galutinę iÅ¡vadÄ , kad trumpalaikio turto grupėje yra pateikti netikslÅ«s finansiniai duomenys, kurie iÅ¡kreipia visÄ UAB „Idela“ balanso informacijÄ . Todėl nurodoma, kad remiantis Å¡io balanso duomenimis, nėra įmanoma nustatyti, kokiu turtu UAB „Idela“ disponuoja.

Tačiau ieÅ¡kovas remdamasis balanso duomenimis vertina UAB „Idela“ turimÄ trumpalaikį turtÄ ir nurodo, kad pagal balansÄ bankroto iÅ¡kėlimo dienai įmonė turėjo prekių, skirtų perparduoti 110 916,81 Lt sumai. IÅ¡ Å¡ios sumos ieÅ¡kovas atima atsakovės perduotas prekes ir apskaičiuoja atsakovės neperduoto įmonės turto vertę. Tokiu bÅ«du yra tvirtinama, kad įmonei padaryta žala siekia 52 463,83 Lt (110 916,81 Lt-58 452,98 Lt). Tačiau remiantis buhalterines paslaugas teikiančios įmonės iÅ¡aiÅ¡kinimu, akivaizdu, kad žalai paskaičiuoti ieÅ¡kovas vadovaujasi neteisingai sudaryto balanso duomenimis.

Visi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje atlikti UAB „Idela“ neva tai padaryto žalos dydžio paskaičiavimai yra klaidingi ir jais vadovautis byloje nėra pagrindo. Todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 52 463,83 Lt sumÄ padarytai žalai atlyginti, atsakovės įsitikinimu, visiÅ¡kai nepagrįstas ir dėl to atmestinas. Atsakovė 2012-01-10 perdavė ieÅ¡kovui turto už 15 000 Lt (pakabas, reklaminius skydus, mikrobangų krosnelę, arbatinukus, markiratorius, mechanizmus kainoms priÅ¡audyti, radijo aparatÄ , lentynas, stalÄ , dekoravimo priemones, valymo priemones.

Sandėlyje, esančiame Maculevičiaus g. 53, Vilnius, buvo ne tik drabužiai – prekės skirtos perparduoti, sandėlyje taip pat buvo: medinės ir metalinės įrangos dalys, veidrodis, metaliniai stoveliai, plokštės, nuo įėjimo į sandėlį dešinėje pusėje yra atremti du metaliniai padėklai, ant kurių yra elektrinis arbatinukas, radijo imtuvas, kiti smulkūs daiktai. Šio turto dalies ieškovo atstovas nevertino. Ieškovo atstovas nepaskaičiavo Ieškovui perduoto turto už 23 847,77 Lt.

Likusio turto dalį, t.y. pirktų prekių, skirtų perparduoti vertė sudarė 110 916,81 Lt. Taigi, net jei teismas ir laikytų, kad ieÅ¡kovo atstovo nurodomos aplinkybės dėl dalies pirktų prekių, skirtų perparduoti neperdavimo yra pagrįstos, teismas turėtų įvertinti ir kaip atskaitos taÅ¡kÄ imti bÅ«tent Å¡iÄ sumÄ , o ne ieÅ¡kovo atstovo nurodomÄ 124 741,67 Lt sumÄ . IeÅ¡kovo atstovas nurodo, kad antstolė V. M. 2010 m. gruodžio l ir 3 d. areÅ¡tavo 39 750 kg ieÅ¡kovui priklausančių prekių, skirtų perparduoti.

Toks ieÅ¡kovo atstovo teiginys neatitinka faktinių antstolės V. M. atlikto areÅ¡to aplinkybių, kadangi prekių niekas neskaičiavo, nesvėrė. 2012 m. sausio 11 d. E. B. perdavė ieÅ¡kovo atstovui visas parduotuvėje saugotas prekes iÅ¡ kurio matyti, kad ieÅ¡kovo atstovui buvo perduota 439 kg drabužių. Taigi, prekės pagal 2010 m. gruodžio 3 d. turto apraÅ¡Ä 27 890 Lt sumai ieÅ¡kovo atstovui buvo perduotos tinkamai. 2012 m. kovo mėn. pradžioje atsakovė prašė administratoriaus P. B. teisingai įvertinti aplinkybes ir tiksliai nustatyti trÅ«kstamo turto kiekį.

SiÅ«lė grÄ Å¾inti trÅ«kstamus kg, bet bankroto administratorius reikalavo grÄ Å¾inti piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ .Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Priteisė iÅ¡ atsakovės D. B. 9143,55 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus metinių procesinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos (9143,55 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2013-07-02 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 208,80 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, ieÅ¡kovo BUAB „Idela“ naudai.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas, pasisakydamas dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo, nurodė, jo atsakovė neiÅ¡saugojo įmonės trumpalaikio turto ir neperdavė jo bankroto administratoriui, tokiu bÅ«du, padarydama įmonei 52 463,83 Lt žalÄ . Å ias aplinkybes ieÅ¡kovas įrodinėja V. M. atliktu 2010-12-01 turto apraÅ¡u, kuriame nurodyta, jog prekių (skirtų perparduoti) pagal sÄ skaitÄ Nr. 9594032, 16980 kg, kilogramo kaina 0,95 Eur, vertė 55651,95 Lt; prekių (skirtų perparduoti) pagal sÄ skaitÄ Nr. 9549043, 12000 kg, kilogramo kaina 0,75 Eur, vertė 31080 Lt (T. 1, b. l. 21-22) bei 2010-12-03 apraÅ¡u, kuriame nurodyta, kad prekių (skirtų perparduoti) pagal sÄ skaitÄ Nr. 9538003 vertė 27890,23 Lt (T. 1, b. l. 23-23).

Remiantis antstolio turto apraÅ¡yme nustatyta turto verte ieÅ¡kovas apskaičiavo, jog apraÅ¡yta turto vertė sudarė 114622,18 Lt (31080 + 55651,95 + 27890,23), prekių kiekis – 39750 kg (12000 + 16980 +10770) (T. 1, b. l. 39; t. 2, b. l. 146). IÅ¡ CONTEX AG sÄ skaitos-faktÅ«ros Nr. 8538003, kurios pagrindu 2010-12-03 sudarytas turto apraÅ¡as bei nustatyta turto vertė, matyti, jog įmonė įsigijo 16320 kg prekių už 42952,50 Lt (12450 Eur), vieno kg prekės kaina buvo 2,59 Lt (0,75 Eur), antstolio apraÅ¡e nurodyta areÅ¡tuotina suma 27890,23 Lt, kuri sudaro 10770 kg (27890,23/2,59) (T. 2, b. l. 26).

IÅ¡ CONTEX AG sÄ skaitos-faktÅ«ros Nr. 9549043, kurios pagrindu 2010-12-01 sudarytas turto apyraÅ¡as bei nustatyta turto vertė, matyti, jog įmonė įsigijo 16600 kg prekių už 42952,50 Lt (12450 Eur), vieno kg prekės kaina buvo 2,59 Lt (0,75 Eur), antstolio apraÅ¡e nurodyta areÅ¡tuotinas kiekis 12000 kg, kurio vertė nurodyta 31080 Lt (12000x2,59=31080) (b. l. 24). IÅ¡ CONTEX AG sÄ skaitos-faktÅ«ros Nr. 9594032, kurios pagrindu 2010-12-01 sudarytas turto apraÅ¡as bei nustatyta turto vertė, matyti, jog įmonė įsigijo 16980 kg prekių už 55651,95 Lt (16131 Eur), vieno kg prekės kaina buvo 3,28 Lt (0,95 Eur), antstolio apraÅ¡e nurodyta areÅ¡tuotinas kiekis 16980 kg, kurio vertė nurodyta 55651,95 Lt (16131x3,45=55651,95) (b. l. 28).

Taigi, antstolio apraÅ¡uose nurodytas turto vertės apskaičiuotos pagal prekių įsigijimÄ patvirtinančius dokumentus, todėl teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovas tinkamai apskaičiavo įmonės įsigyto turto vertę 114622,18 Lt (31080 + 55651,95 + 27890,23), prekių kiekį – 39750 kg (12000 + 16980 +10770). Atsakovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo pateikta turto vertė bei prekių kiekis yra nepagrįstas, juo labiau, kad pati atsakovė pasirašė antstolio suraÅ¡ytus turto apraÅ¡us (T. 1, b. l. 21-24), o duomenų, jog atsakovė bÅ«tų skundusi antstolio veiksmus dėl suraÅ¡ytų aprašų, byloje nėra.

Atsakovės argumentas, jog antstolis, suraÅ¡ydamas apraÅ¡us nesvėrė prekių, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra reikÅ¡mingas, kadangi apraÅ¡as buvo sudarytas pagal pačios atsakovės pateiktus prekių įsigijimo dokumentus (sÄ skaitas), kuriuose buvo nurodyti įsigytų prekių kiekiai ir kainos. Kita vertus, jeigu atsakovė antstoliui pateikė prekių įsigijimo dokumentus, kurių faktiÅ¡kai nebuvo, toks atsakovės elgesys nesuderinamas su protingumo, sÄ Å¾iningumo, rÅ«pestingumo reikalavimais.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, jog bankroto administratorius 2012-02-17 2013-03-01 raginimais kreipėsi į buvusiÄ UAB „Idela“ direktorę D. B. perduoti areÅ¡tuotÄ materialų turtÄ (T. 1, b. l. 30-32). IÅ¡ byloje esančio antstolio S. M. 2012-03-08 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 170-12-103, matyti, 2012-03-07 bankroto administratorius, patekęs į sandėlį Nr. 5, esantį V. M. g. 53, Vilniuje, apžiÅ«rėjo įmonės turtÄ dėvėtus rÅ«bus ir juos pasvėrė.

Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, be kita ko, nurodyta, kad po to, kai buvo atidarytos sandėlio Nr. 5 durys ir apžiÅ«rėti sandėlyje esantys daiktai, bankroto administratorius P. B. pasiÅ«lė E. B. perduoti jam įmonės turtÄ . Tačiau E. B. to nepadarė. Perdavęs nuo sandėlio spynÄ B. B. apie 10.00 val. iÅ¡vyko. Apie 11.00 val. iÅ¡ sandėlio iÅ¡vyko ir jo savininkas R. P. S.. Apie 10.00 val. į minėtÄ sandėli atvyko aÅ¡tuoni darbininkai, kuriems P. B. paaiÅ¡kino, kad reikia visus krÅ«vose esančius padėvėtus rÅ«bus ir batus sudėti į maiÅ¡us, o vėliau viskÄ pasverti svarstyklėmis.

Padėvėtus daiktus į maiÅ¡us darbininkai krovė iki 12.05 val., po to P. B. užrakino sandėlį ir visi ten dirbę asmenys pietavo iki 13.00 val. Po to darbai buvo tęsiami toliau. Padėvėti rÅ«bai ir batai į maiÅ¡us baigti dėti 15.20 val. Po to buvo atvežtos elektroninės svarstykles modelis APF-300 (T6l26), serijinis Nr. APF-C2732. Prie svarstyklių P. B. parodė Vilniaus metrologijos centro iÅ¡duotÄ atitikties sertifikatÄ Nr. SP-25438, iÅ¡ kurio buvo matyti, kad svarstyklės yra patikrintos ir yra sertifikuotos.

Kiekvienas maiÅ¡as su padėvėtais rÅ«bais ir batais, esantis minėtame sandėlyje buvo dedamas ant svarstyklių ir sveriamas. Pasvėrus visus maiÅ¡us su padėvėtais rÅ«bais ir batais, bendra jų kilogramų suma buvo l7009,65 kg. Minėti maiÅ¡ai baigti sverti 17.30 val. (T. 1, b. l. 33-35). PaaiÅ¡kėjus, jog sandėlyje yra tik dalis areÅ¡tuoto įmonės turto, bankroto administratorius 2013-04-18 paragino buvusiÄ UAB „Idela“ direktorę D. B. perduoti likusį įmonės turtÄ (T. 1, b. l. 36).

Vilniaus apygardos teismas 2012-07-09 nutartimi už teismo įpareigojimų nevykdymÄ paskyrė atsakovei D. B. 3 000,00 Lt baudÄ ir įpareigojo per 7 d. nuo nutarties gavimo dienos perduoti bankroto administratoriui ar jo įgaliotam asmeniui bankrutuojančios UAB „Idela“ turtÄ pagal balansÄ (T. 1., b. l. 37), tačiau atsakovė nepateikė duomenų, jog areÅ¡tuoto turto dalis įmonei buvo perduota, nors atsiliepime į ieÅ¡kinį buvo nurodžiusi, jog ketino perduoti prekes, tačiau bankroto administratorius reikalavo piniginės iÅ¡raiÅ¡kos (T. 1, b. l. 129).

Be minėtų Faktinių aplinkybių konstatavimo akte nurodytų prekių, papildomai ieÅ¡kovė perdavusi bankroto administratoriui 439 kg prekių (T. 1, b. l. 25). Tokiu atveju ieÅ¡kovas pagrįstai nurodė, jog bendras atsakovės perduotų prekių kiekis 17448,65 kg (439+17009,65). Taigi, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , konstatuotina, kad ieÅ¡kovas įrodė aplinkybę, jog su sandėlyje buvo prekių, kurių bendra kilogramų suma sudarė – l7009,65, o perduotų prekių bendra kilogramų suma – 17448,65 bei tai, kad atsakovė nėra perdavusi likusio areÅ¡tuotų prekių kiekio, t.y. 22301,35 kg (39750 – 17448,65=22301,35), kuris įmonėje turėjo bÅ«ti saugomas.

Atsakovės pateiktas UAB „ASPA“ 2014-03-05 raštas Nr. 1171 bei UAB „Skalevita“ 2013-10-31 raštas, kuriame nurodoma, jog per dvi valandas negalima pasverti 17 tonų prekių T. 1, b. l. 197; t. 2, b. l 195), nepaneigia antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotų aplinkybių, kadangi raštuose iš esmės apsiribojama bendro pobūdžio informacijos, paremtos subjektyviu vertinimu, pateikimu, nevertinant nei asmenų, svėrusių prekes, skaičiaus, nei kitų konkrečioje situacijos buvusių aplinkybių, be to, nėra duomenų, jog raštus pasirašę asmenys yra kompetentingi teikti tokio pobūdžio išvadas.

Nagrinėjamu atveju atsakovės pateikti įrodymai nepaneigia Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatytų faktų. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė turėjo galimybę atvykti ir stebėti prekių perdavimo bei svėrimo procesÄ , tačiau atsisakė jame dalyvauti, nurodydama, jog prekių perdavime dalyvaus E. B. (T. 1, b. l. 89), kuris taip pat nedalyvavimo prekių perdavime ir jų svėrime, o apie 10.00 val. iÅ¡vyko (T. 1, b. l. 33-35). Å ios aplinkybės tik papildomai įrodo, jog atsakovė elgėsi pasyviai, nesidomėjo turto perdavimu, toks atsakovės elgesys, teismo vertinimu, nesuderinamas su protingumo, rÅ«pestingumo, apdairumo reikalavimais.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog neišsaugota prekių dalis buvo panaudota teisėtai bei duomenų, kad dėl neišsaugoto turto atsakovės kaltės nėra, o apsiribojo subjektyviu susidariusios situacijos vertinimu. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovei tinkamai nevykdant pavestų pareigų, nesiimant priemonių turto išsaugojimui ir teisingo jo apskaitos vedimo, konstatuotina, kad atsakovė pažeidė savo kaip įmonės vadovo pareigas, veikė nerūpestingai, aplaidžiai, tuo atlikdama neteisėtus veiksmus, pažeidžiant kreditorių interesus.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas netinkamai apskaičiavo žalos dydį, nustatydamas 3,35 Lt vidutinę 1 kg prekių kainÄ pagal visas PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras (T. 2, b. l. 23-120). Nagrinėjamu atveju ginčas tarp Å¡alių iÅ¡ esmės kilo dėl areÅ¡tuoto turto kiekio ir skirtumo, kurį ieÅ¡kovas gavo perėmęs prekes. Byloje nustatyta, jog areÅ¡tuotų prekių kiekis sudarė 39750 kg, bankroto administratoriaus perimtų prekių kiekis sudarė 17448,65 kg, neperduotų areÅ¡tuotų prekių kiekis – 22301,35 kg.

Byloje taip pat nustatyta, jog prekių įsigijimo dokumentuose (sÄ skaitose), kurių pagrindu buvo sudaryti turto apraÅ¡ai, buvo nurodyta tiek prekių kiekis, tiek 1 kg prekės kaina, t. y. iÅ¡ sÄ skaitos-faktÅ«ros Nr. 9549043 matyti, jog įmonė įsigijo 16600 kg prekių už 42952,50 Lt (12450 EUR), vieno kg prekės kaina buvo 2,59 Lt (0,75 EUR); iÅ¡ sÄ skaitos-faktÅ«ros Nr. 9594032 matyti, jog įmonė įsigijo 16980 kg prekių už 55651,95 Lt (16131 EUR), vieno kg prekės kaina nurodyta 3,28 Lt (0,95 EUR), antstolio apraÅ¡e nurodyta areÅ¡tuotinas kiekis 16980 kg, kurio vertė nurodyta 55651,95 Lt; iÅ¡ sÄ skaitos-faktÅ«ros Nr. 8538003 matyti, jog įmonė įsigijo 16320 kg prekių už 42952,50 Lt (12450 EUR), vieno kg prekės kaina buvo 2,59 Lt (0,75 EUR) (T. 2, b. l. 23-28).

Taigi, remiantis prekių įsigijimo dokumentuose nurodyta 1 kg prekių įsigijimo kaina, nustatytina 1 kg įsigyto turto vidutinė kaina – 2,82 Lt (2,59+2,59+3,28 / 3 = 2,82). Byloje nustatyta, jog neperduotų areštuotų prekių kiekis – 22301,35 kg, tokiu atveju neperduotų prekių kiekį padauginus iš vidutinės prekių įsigijimo 1 kg kainos, bendra neperduotų prekių įsigijimo vertė sudaro 62889,80 Lt. Tačiau byloje nustatyta prekių įsigijimo vertė savaime neįrodo patirtų realių nuostolių dydžio.

Nuostolių atlyginimu turi bÅ«ti užtikrinamas realios turto vertės nustatymas jo realizavimo dienÄ , o ne turto įsigijimo iÅ¡laidų kompensavimu. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, jog bankroto administratoriaus perimtų 17009,65 kg prekių (dėvėtų drabužių) kiekį pardavė už 7000 Lt (T. 2, b. l. 182), todėl 1 kg prekių (dėvėtų rÅ«bų) reali kaina sudaro 0,41 ct (7000 / 17009,65). Tokiu atveju neperduotų prekių kiekį padauginus iÅ¡ prekių pardavimo 1 kg kainos, bendra neperduotų prekių vertė sudaro 9143,55 Lt (22301,35 x 0,41).

Å i neperduotų prekių pardavimo kaina, teismo vertinimu, ir sudaro realų žalos dydį, kuris priteistinas iÅ¡ atsakovės. Pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju ginčas iÅ¡ esmės kilo dėl areÅ¡tuoto turto dalies neiÅ¡saugojimo, todėl įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ , labiau tikėtina, jog tuo atveju, jeigu turtas ir bÅ«tų iÅ¡saugotas, tai ji parduodant kartu su perimta turto dalimi, ieÅ¡kovas gautų 0,41 ct už 1 kg prekių (dėvėtų rÅ«bų). Atsakovės argumentai (T. 2, b. l. 124-126, 129), kad ieÅ¡kovas, apskaičiuodamas žalos dydį, vadovavosi neteisingai sudaryto balanso duomenimis, nagrinėjamu atveju savaime nepaneigia žalos dydžio, kadangi žalos dydis nustatytas kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (prekių įsigijimo dokumentais, antstolio turto apraÅ¡ais bei faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu) (CPK 177 straipsnio 2 dalis), o įrodymų, kurie paneigtų ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, atsakovė nepateikė.IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimÄ pakeisti ir priteisti iÅ¡ atsakovė papildomai 43 320,28 Lt žalos atlyginimo, procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad teismas nepagrįstai ieÅ¡kovo bankroto administratoriui neteisėtai neperduotų prekių 1 kg rinkos vertę įvertino 0,41 Lt/kg. Teismas nepagrįstai rėmėsi prielaida, jog labiau tikėtina, jog tuo atveju, jeigu turtas ir bÅ«tų iÅ¡saugotas, tai ji parduodant kartu su perimta turto dalimi, ieÅ¡kovas gautų 0,41 ct už 1 kg prekių (dėvėtų rÅ«bų). Å i prielaida nėra pagrįsta kokiais nors objektyviais įrodymais, nes neperduotos prekės galėjo bÅ«ti parduotos už didesnę nei 0,41 Lt sumÄ , nes yra ženkliai didesnės rinkos vertės. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad žala, atsiradusi dėl bankrutuojančios įmonės vadovo neperduoto turto bankroto administratoriui, nustatoma pagal paskutinio balanso duomenis ir Å¡i suma, remiantis CK 6.249 str. 1 d., pripažįstama ieÅ¡kovo nuostoliais.

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas atsakovė padarytos žalos dydį, į atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ , aplaidų pareigų vykdymÄ , neatsižvelgė. Atsakovė teismui pateikė turto balansÄ , kuriame nurodyta atsargų - pirktų prekių, skirtų perparduoti, suma yra 110 916,81 Lt. Å ios sumos nei atsakovė, nei teismas neginčijo. Vadovaujantis 9-uoju verslo apskaitos standarto „Atsargos“ 4 p., kuriame nurodyta, kad „registruojant atsargas apskaitoje, jos įvertinamos savikaina, o sudarant finansinę atskaitomybę – įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba grynÄ ja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iÅ¡ jų yra mažesnė“, 24 p. – „atsargų nukainojimas iki grynosios galimo realizavimo vertės atliekamas tam, kad turto balansinė vertė nevirÅ¡ytų sumos, kuriÄ tikimasi gauti pardavus arba sunaudojus šį turtÄ Ä¯prastinio įmonės veiklos ciklo metu“.

Taigi atsakovė pagal minėtas nuostatas pateiktame turto balanse nurodė prekių, skirtų perparduoti, įsigijimo vertę, t.y. mažesnę vertę nei tikimasi gauti parduodant prekes pagal grynÄ jÄ galimÄ realizavimo vertę. Todėl teismas nepagrįstai, nesiremdamas norminiu aktu – VÅ¡Ä® LR apskaitos instituto standartų tarnybos 2003-12-18 nutarimu Nr.1 patvirtintu „9-uoju verslo apskaitos standartu „Atsargos““, savo nuožiÅ«ra nustatė neperduotų prekių vertę mažesnę nei atsakovė nurodė turto balanse.

Teismas neatsižvelgė į ieÅ¡kovo pateiktÄ specialisto iÅ¡vadÄ dėl žalos apskaičiavimo pagrįstumo. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai sumažino žalos dydį ir nesivadovaudamas pagal įstatymo analogijÄ restitucijos taikymo normomis.Atsakovė prašė apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodo, kad ieÅ¡kovas remiasi netinkama teismų praktika. Žala įmonei turi bÅ«ti skaičiuojama pagal faktiÅ¡kai nustatytÄ prekių rinkos vertę, o ne įmonės balanso duomenis.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad balansas sudaromas ir tvirtinamas apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti. Atsakovė įrodinėjo, kad įmonės balanse pateikti netikslÅ«s finansiniai duomenys, pateikė tai patvirtinančius įrodymus, todėl žalos paskaičiavimui ieÅ¡kovas naudojasi neteisingai sudaryto balanso duomenimis. Teismas, nustatydamas prekių kainÄ rėmėsi objektyviu įrodymu – bankroto administratoriaus sudarytu pirkimo-pardavimo sandoriu, todėl teismo iÅ¡vada, jog neperduotos prekės bÅ«tų parduotos už 0,41 Lt /kg yra pagrįsta.

Svarbu pabrėžti, jog nustatant žalÄ turi bÅ«ti vertinamas žalos padarymo momentas, kuris nagrinėjamu atveju yra tuomet, kai bankroto administratorius pardavė perduotas prekes. Sutiktina su teismo iÅ¡vada, jog prekių vertė turi bÅ«ti nustatinėjama ne pagal įsigijimo vertę, 2012-01-01 balansÄ , o pagal prekių pardavimo momentÄ , geriausiai rodantį tuometinę prekių rinkos vertę. IeÅ¡kovo teiginiai dėl restitucijos nuostatų taikymo yra nelogiÅ¡ki, kadangi nagrinėjamu atveju taikomos konkrečios deliktinės civilinės atsakomybės normos.

Apeliaciniame skunde bankroto administratorius iÅ¡ esmės ginčija savo paties sudaryto prekių pardavimo sandorio tinkamumÄ , kas leidžia manyti, jog administratorius netinkamai atliko savo pareigas.Atsakovė apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, byloje esantys duomenys nesudarė objektyvių aplinkybių nustatyti, kokį iÅ¡ tikrųjų kiekį turto turėjo ieÅ¡kovas bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienai.

Turto kiekis iÅ¡ esmės apskaičiuotas remiantis tik antstolės V. M. turto areÅ¡to aktuose nurodytuose Contex AG sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytomis turto įsigijimo kainomis ir kiekiais. Liudytoja M. Č., suraÅ¡iusi Turto areÅ¡to aktÄ , parodė, kad turto apraÅ¡as buvo suraÅ¡ytas pagal pateiktus buhalterinius dokumentus. Daiktų vertė nustatyta pagal jų įsigijimo kainas, nurodytas buhalteriniuose dokumentuose, o drabužiai areÅ¡tuojant nebuvo pasverti. Taigi suraÅ¡ant turto areÅ¡to aktÄ nebuvo objektyviai nustatytas faktinis turto kiekis, o tik nurodyta areÅ¡tuojamo turto kaina, atsižvelgiant į vykdomajame dokumente nurodytÄ turto areÅ¡to mÄ stÄ .

Teismas nepagrįstai atmetė įrodymus dėl naudotų svarstyklių ir galimybės jomis per faktinių aplinkybių protokole nurodytÄ laikÄ pasverti sandėlyje buvusį turtÄ . Be to antstolis S. M. su faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nepateik fotonuotraukų, todėl teismas vadovavosi nepilnu protokolu. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad prekės, areÅ¡tuotos 2010-12-03 27 890 Lt sumai, buvo saugomos sandėlyje adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, 2010-12-03 turto apraÅ¡e nėra nurodytas svoris kilogramais, o areÅ¡tuotos prekės yra įkainotos gerokai brangiau nei prekės esančios sandėlyje, taip ieÅ¡kovas pats paskaičiavo kilogramų kiekį ir padidino tariamai esamu turto kiekį.

Po 2010-12-03 atlikto turto apraÅ¡o atsakovė parduotuvėje atrinko pagal apraÅ¡Ä areÅ¡tuotai sumai parduotuvėje esančių prekių. 2012-01-11 E. B. pardavė ieÅ¡kovo atstovui visas parduotuvėje saugotas prekes – 439 k, taigi prekės pagal 2010-12-03 turto apraÅ¡Ä 27 890 Lt sumai ieÅ¡kovo atstovui buvo perduotos tinkamai. Bet kuriuo atveju didžiausias susidaręs turto trÅ«kumas galėtų bÅ«ti 11 973,35 kg (39 750 - 17 006,65 - 10 770), o nuostoliai – 4 909,07 Lt (11 973,35 kg * 0,41 Lt/kg).

IÅ¡ byloje pateiktų aplinkybių, pirmos instancijos teismas neturėjo galimybės pagrįstai nustatyti padarytos žalos dydžio ir ar apskritai žala buvo padaryta, taigi ieÅ¡kovas neįrodė padarytos žalos dydžio.IeÅ¡kovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovas teisingai apskaičiavo įmonės įsigyto turto vertę, prekių kiekį. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ .

Juolab, kad atsakovė antstolio suraÅ¡ytus turto apraÅ¡us pasirašė, antstolio veiksmų neskundė. Atsakovė neneigia, kad yra turto trÅ«kumas, tačiau nurodo, kad didžiausias trÅ«kumas galėtų bÅ«ti 11 973,35 kg, o kada ir kam Å¡is kiekis prekių galėjo bÅ«ti perduotas nenurodo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog žala, atsiradusi dėl bankrutuojančios įmonės vadovo neperduoto turto bankroto administratoriui, nustatoma pagal paskutinio balanso duomenis ir Å¡i suma pripažįstama ieÅ¡kovo nuostoliais.IeÅ¡kovo apeliacinis skundas atmestinas.Atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylÄ neperžengdama apeliacinio skundo ribų.Ginčas byloje kyla dėl teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimÄ , taikymo, taip pat įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ reglamentuojančių nuostatų taikymo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ginčo iÅ¡sprendimui taikytinas materialinės teisės normas, taikė teismų praktikÄ , dėl ko priėmė pagrįstÄ sprendimÄ .Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v.

VÄ® Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeJ. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Å ilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v.

UAB „Yazaky Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Pirmos instancijos teismas tyrė ir tinkamai įvertino visus pateiktus įrodymus ir iÅ¡ to padarė pagrįstas iÅ¡vadas.Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų detaliau nekartoja.Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobÅ«džio bylose ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytÄ Å¾alÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė bÅ«tų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Apie tai ne kartÄ pasisakyta kasacinio teismo nutartyse (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Vombatas“ v. A. Å ., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v.

N. G. , bylos Nr. 3K-3-130/2011; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Saulėtekis“ v. I. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2006); kad bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, bet ir pagrindas konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimÄ ) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „IBCA trobos“ (teisių perėmėjas M.

D. ) v. A. G. , bylos Nr. 3K-3-493/2012). Taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę yra pagrindas tada, kai ieÅ¡kovas įrodymais pagrindžia žalos (nuostolių) faktÄ ir dydį. Kitu atveju laikytina, kad ieÅ¡kovas neįrodė savo teisės pažeidimo, todėl neturi teisės į teisminę gynybÄ ir ieÅ¡kinio patenkinimÄ (CPK 5 straipsnis). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala gali bÅ«ti padaryta turto netekimu, todėl ir žala bendrovei gali bÅ«ti padaryta dėl turto, kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, netekimo.

Å is faktas turi bÅ«ti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra to turto ekvivalento, jeigu pagal aplinkybes jis turėtų bÅ«ti. Ä®monės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali bÅ«ti įrodinėjamas apskaitos dokumentais. Jais turi bÅ«ti patikimai patvirtinamas turto turėjimo faktas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013)IÅ¡nagrinėjus bylÄ nustatyta, jog pirmos instancijos teismas teisingai taikė CK 6.249 str. nuostatas, pagrįstai nustatė visas sÄ lygas atsakovės civilinei atsakomybei kilti, o atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitokiai apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vadai susiformuoti.Atskirai pasisakytina dėl žalos dydžio nustatymo.Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad įmonės balansas yra finansinės atskaitomybės dokumentas.

Jame pagal apskaitai keliamus reikalavimus pateikiami apibendrinti duomenys, įskaitant duomenis apie turto vertę (Ä®monių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 3, 4 dalys). Kaip įrodinėjimo priemonė balansas priskiriamas prie raÅ¡ytinių įrodymų, todėl turi atitikti jam keliamus reikalavimus. Balansui, kaip finansinės apskaitos dokumentui, taip pat keliami specifiniai reikalavimai, vienas jų – balansas turi bÅ«ti pasiraÅ¡ytas jį sudariusių asmenų. Å ie asmenys atsako už balanse nurodytų duomenų tikrumÄ bei teisingumÄ .

Ä®monės turto netinkamu saugojimu, iÅ¡Å¡vaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Minėta, kad įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali bÅ«ti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis). Vertinant jame esančius duomenis reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi bÅ«ti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iÅ¡ jų visumos turi bÅ«ti sprendžiama, ar pasiraÅ¡ytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktÄ ir jos dydį (CPK 185 straipsnis).

Vertinant balanso kaip atskiros įrodinėjimo priemonės duomenis, jų iÅ¡samumÄ , detalumÄ bei tikslumÄ bei darant iÅ¡vadÄ dėl Å¡ių duomenų patikimumo, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tai yra finansinio pobÅ«džio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamÄ Ä¯monės turto vertę, kuri ne visada atspindi turto rinkos vertę, paprastai naudojamÄ Å¾alos dydžiui nustatyti; kad tai yra subendrinti daugelio objektų verčių duomenys; kad jie yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ kitų dokumentų (inventorizacijos aktų, Å«kinių operacijų dokumentų ir kt.).

Balanso duomenys taip pat neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. Pažymėtina, kad balansas sudaromas ir tvirtinamas apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013)Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas pagrįstai tyrė faktines žalos padarymo aplinkybes – viso turto neperdavimo faktÄ patvirtinančius įrodymus, bei pagrįstai nustatė, jog realiai padaryta žala nustatytina vadovaujantis perduotų prekių pardavimo metu egzistavusiomis rinkos kainomis.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmos instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovas tinkamai apskaičiavo įmonės įsigyto turto vertę ir prekių kiekį, taip pat jog atsakovė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo pateikta turto vertė bei prekių kiekis yra nepagrįstas, juo labiau, kad pati atsakovė pasirašė antstolio suraÅ¡ytus turto apraÅ¡us. Antstolio veiksmai nėra nuginčyti, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Å¡iais įrodymais.

Byloje esantis įrodymas, t. y. bankroto administratoriaus darbo veiklos ataskaita nuo 2012-04-24 iki 2013-12-20, kurioje nurodyta, kad perduotos prekės (dėvėti rÅ«bai – 17 009,65 kg) buvo parduotos už 7000 Lt, laikytinas žalÄ patvirtinančiu įrodymu, kuris yra tiesioginis, patikimas ir konkretus – atspindintis tikrÄ jÄ prekių realizavimo vertę bei realius įmonės nuostolius dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju aplinkybės, jog buvo tikimasi gauti didesnes pajamas už prekes, neturi jokios teisinės reikÅ¡mės. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įrodymų, susijusių su padaryta žala ir jos dydžiu, jų leistinumas ir vertinimas, iÅ¡tyrimas ir įvertinimas pirmos instancijos teismo sprendime iÅ¡samiai motyvuotas, pasisakyta dėl visų reikÅ¡mingų bylos faktinių aplinkybių ir įrodymų.Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ .

Be to, atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nesudaro pagrindo kitokiai teisėjų kolegijos iÅ¡vadai dėl ginčo susiformuoti.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                             Loreta Lipnickienė Kolegijos teisėjaiDanutė Kutrienė Virginijus Kairevičius