69629468-8d97-4d07-becf-b02f830cc430 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-533-739/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02099-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 51.4; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 18 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Dalia Pranckienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas I. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) 2018 m. rugsėjo 21 d. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Alytaus PN), 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2–9) nurodė, kad jis nuo 2015 iki 2018 metų atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. Teigė, kad patalpose, kuriose jis gyveno, buvo nuo 12 iki 16 asmenų, be to, didžiÄ jÄ ploto dalį užėmė baldai ir kitas inventorius, nuteistųjų asmeniniai daiktai buvo laikomi ir tiesiog patalpoje, nes netilpdavo į spintÄ , todėl gyvenant tokiose ankÅ¡tose ir prigrÅ«stose patalpose, jam dažniausiai nelikdavo net 1 kv. m ploto.

Dėl ploto trÅ«kumo nuolat kildavo konfliktinės situacijos ir didžiÄ jÄ laiko dalį bÅ«nant gyvenamojoje patalpoje jam teko praleisti gulint arba sėdint lovoje. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad buvo labai Å¡alta ir drėgna, ant lubų, sienų ir jų kampuose buvo nenuvalomi grybelis ir pelėsis. Nurodė, kad nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas, jo buvo galima rasti ant stalo, lovoje, daiktuose, drabužiuose. Nebuvo jokios ventiliacijos, o esant blogoms oro sÄ lygoms, gyvenamosios patalpos per langus iÅ¡sivėdinti buvo neįmanoma.

Visai nebuvo naktinio apÅ¡vietimo, dėl to jis ne kartÄ buvo užkliuvęs, atsitrenkęs ar nukritęs. Dieninis apÅ¡vietimas buvo labai blogas, dėl to jis negalėjo normaliai skaityti, raÅ¡yti ir mokytis, jam nuolat skaudėdavo akis ir galvÄ , pablogėjo jo regėjimas. Nebuvo gesintuvo, prieÅ¡gaisrinės sistemos ir avarinio išėjimo, o ant langų buvo uždėtos grotos, dėl to, anot pareiÅ¡kėjo, kilus gaisrui, jis bÅ«tų patekęs į spÄ stus, dėl to jis nuolat gyveno apimtas neigiamų emocijų, baimės, iÅ¡gyvenimų ir streso.

Nurodė, kad gyvenamosios patalpos buvo įrengtos virš metalo apdirbimo gamybinių patalpų, kur buvo pjaustomi ir apdirbami metalai, laikomi dujų balionai su sprogstamomis medžiagomis, šiose patalpose buvo kilęs gaisras, dėl kurio buvo suvažiavusios visos tarnybos. Kilus gaisrui tose gamybinėse patalpose, pareiškėjas ir kiti nuteistieji nebuvo evakuojami ar bent išvesti iš uždūmintų gyvenamųjų patalpų. Buvo gausu parazitų – tarakonų ir blakių, dėl to naktį jis negalėjo normaliai miegoti, nuolat kentėjo nuo įkandimų ir dėl niežėjimo, tinimo nuo įkandimų.

Nebuvo įrengta pakankamai praustuvių, jų buvo mažiau negu nustato teisės aktai, tai sukėlė didelių nepatogumų. Nebuvo teisės aktuose nustatyto atskiro tualeto personalui (pareigÅ«nai naudodavosi nuteistųjų tualetu be eilės, nekreipdami dėmesio į susidariusias eiles), o klozetų, pisuarų buvo mažiau negu nustato teisės aktai, tai irgi sukėlė didelių nepatogumų, fizinį skausmÄ ar net kančias. Sanitariniuose mazguose, t. y. duÅ¡uose-prausyklose irgi buvo labai Å¡alta, drėgna, buvo gausu įvairių parazitų, grybelio ir pelėsio, labai blogas apÅ¡vietimas ir slidžios grindys, ant kurių pareiÅ¡kėjas ne kartÄ buvo paslydęs, nukritęs ir susižeidęs. Teigė, kad Alytaus pataisos namų bendrabučių, kuriuose jis gyveno, stogai buvo padengti Å¡iferiu (asbestu), o uraganai, lijundros ir kita, metų laikų kaita skatino asbestinių skaidulų (dulkių) atsiradimÄ , kurios galėjo paveikti jo sveikatÄ ateityje.

Bendrabučiai, kuriuose jis laikomas, buvo netinkami gyventi ir avarinės bÅ«klės, jų iÅ¡orinės sienos suskilinėjusios, langų ir iÅ¡orinių durų sÄ ramos pasėdusios, kai kur iÅ¡ stogo ir sienų iÅ¡kritę plytos, tai kėlė rimtÄ grėsmę jo saugumui ir sveikatai. PareiÅ¡kėjas prašė patenkinti jo skundÄ ir už laikotarpį nuo 2015 iki 2018 metų priteisti jam iÅ¡ atsakovės 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Dėl ieÅ¡kinio senaties termino pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, tai ieÅ¡kinio senaties terminas dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Taip pat nurodė, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nenumato jokio senaties termino, o kadangi Å¡io straipsnio saugoma teisė yra absoliuti, tokio termino negali numatyti ir nacionalinė teisė. Remdamasis nurodytais motyvais, pareiÅ¡kėjas teigė tikintis, kad senaties terminas taikomas nebus, kadangi jis laiku pasinaudojo savo apskundimo teise (b. l. 2–9). PareiÅ¡kėjas atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ (toliau – atsikirtimas) teigė, kad 13 bÅ«rio 2 miegamajame buvo 14 miegamųjų vietų, o ne 10, kaip nurodė atsakovės atstovas.

Teigė, kad atsakovės atstovas nutyli, jog dėl gaisro buvo iÅ¡kviestos visos specialiosios tarnybos, ir kad Å¡is meluoja, kad po 7 lokalinio sektoriaus gyvenamosiomis patalpomis nėra gamybinių patalpų, nes pareiÅ¡kėjas ne kartÄ pats lankėsi tose gamybinėse patalpose. Nurodė, kad atsakovės atstovas suteikė teismui neteisingÄ informacijÄ , kad pareiÅ¡kėjas nuo 2015 m. spalio 6 d. buvo paskirtas ir gyveno 16 bÅ«rio (2 lokaliniame sektoriuje) 5 miegamajame, kadangi jis buvo paskirtas ir gyveno minėto bÅ«rio 3 miegamajame, kuriame buvo įrengta 16 miegamųjų vietų (b. l. 94–95).

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Alytaus pataisos namai atsiliepimu į skundÄ (b. l. 17–24) į skundÄ (toliau – atsiliepimas) nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime ir 2018 m. gruodžio 20 d. raÅ¡te Nr. 8-10968 „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (toliau – 2018 m. gruodžio 20 d. raÅ¡tas) pateikė duomenis, į kokius bÅ«rius ir gyvenamÄ sias patalpas pareiÅ¡kėjas Alytaus pataisos namuose buvo paskirtas ginčo laikotarpiu, kokiais konkrečiai laikotarpiais pareiÅ¡kėjas buvo juose laikomas, koks Å¡ių gyvenamųjų patalpų plotas ir kiek jose įrengta miegamųjų vietų (b. l. 18–19, 99–100).

Atsiliepime paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Nurodė, kad Alytaus PN užtikrina pagal Higienos normÄ oro temperatÅ«rÄ , oro judėjimo greitį, santykinę oro drėgmę ir dirbtinę apÅ¡vietÄ gyvenamosiose patalpose, Å¡ilumos mazgas yra kompiuterizuotas ir visÄ parÄ palaiko nustatytÄ temperatÅ«rÄ visuose pataisos namuose, gyvenamosios patalpos vėdinamos atidarius langus, kaip numato Higienos norma. Nurodė, kad asbestiniu stogu dengtų bendrabučių (gyvenamųjų pastatų) Alytaus PN nėra, asbestas Alytaus PN pastatų konstrukcijose ar Å¡iluminėse trasose, elektros instaliacijoje nebuvo naudojamas.

Nurodė, kad darbo cechai ir jų patalpos priklauso valstybės įmonei (toliau – VÄ®) „MÅ«sų amatai“, virÅ¡ darbo cechų gyvenamųjų patalpų nėra įrengta. PaaiÅ¡kino, kad pastatuose, kuriuose gyvena nuteistieji, yra įrengti evakuaciniai išėjimai, pas bÅ«rių virÅ¡ininkus bei praleidimo punktuose yra gesintuvai. PaaiÅ¡kino, kad kenkėjai pataisos įstaigoje yra naikinami pagal sudarytÄ sutartį (b. l. 17–24). 2018 m. lapkričio 21 d. raÅ¡te Nr. 8-10000 „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (toliau – 2018 m. lapkričio 21 d. raÅ¡tas) pateikė duomenis apie sanitarinių įrenginių skaičių bÅ«riuose (b. l. 91). 2018 m. gruodžio 20 d. raÅ¡te nurodė, kad ginčo laikotarpiu Alytaus PN priklausančiuose pastatuose gaisrų nebuvo (b. l. 100).

Dėl praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia valstybės institucijos kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Teigė, kad nenustačius ir neįrodžius bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo žalos atlyginimui (b. l. 23). Prašė skundo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2015 m. rugsėjo 21 d. taikyti ieÅ¡kinio senatį ir tuo pagrindu Å¡iÄ reikalavimo dalį atmesti (b. l. 18).

Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų Alytaus pataisos namuose, atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde prašė priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2015 iki 2018 metų (b. l. 3, 9), nenurodydamas konkretaus mėnesio ar dienos. Byloje esančioje Lentelėje Perkėlimai (14828 S. I.) (b. l.

45) ir atsakovės atstovo atsiliepime (b. l.

18) yra duomenys, kad pareiÅ¡kėjas Alytaus pataisos namuose buvo paskirtas į 19 bÅ«rį nuo 2018 m. birželio 19 d., tačiau atsakovės atstovas atsiliepime paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Alytaus pataisos namuose nuo 2015 m. birželio 16 d. (b. l. 18). IÅ¡ pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos kopijos matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2015 m. birželio 17 d. jau buvo Alytaus pataisos namuose (b. l. 75). Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas buvo Alytaus pataisos namuose nuo 2015 m. birželio 16 d., kaip nurodyta atsiliepime.

Taigi, remiantis bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas Alytaus pataisos namuose buvo laikomas nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2018 m. vasario 28 d. (su pertrauka nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2015 m. gruodžio 2 d., kai buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ Alytaus pataisos namų) (b. l. 18–19, 45). Atsakovei atstovaujantys Alytaus pataisos namai atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2015 m. rugsėjo 21 d. taikyti ieÅ¡kinio senatį ir tuo pagrindu Å¡iÄ reikalavimo dalį atmesti (b. l. 18).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė tikintis, kad ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas nebus, teigdamas, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, tai ieÅ¡kinio senaties terminas dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ , ir kad Konvencijos 3 straipsnis nenumato jokio senaties termino, o kadangi Å¡io straipsnio saugoma teisė yra absoliuti, tokio termino negali numatyti ir nacionalinė teisė (b. l. 8). Teismas šį pareiÅ¡kėjo teiginį vertina kaip praÅ¡ymÄ netaikyti ieÅ¡kinio senaties jo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ .

Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1794-624/2018), pažymi, kad Konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir ieÅ¡kinio senaties klausimų, o Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, jog Konvencijos narėms yra paliekama plati nuožiÅ«ros laisvė žalÄ atlyginti pagal savo teisinę sistemÄ bei tradicijas, atsižvelgiant į gyvenimo lygį toje konkrečioje Å¡alyje (žr., pvz., EŽTT 2006 m. kovo 29 d. sprendimÄ byloje Scordino prieÅ¡ ItalijÄ ).

Atsižvelgiant į tai, teisiniams vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos atlyginimo santykiams taikytinos nacionalinės teisės nuostatos (taip pat ir reglamentuojančios senaties termino taikymÄ ), o pareiÅ¡kėjo argumentai dėl senaties termino netaikymo tuo pagrindu, jog jis nenumatytas Konvencijoje, atmestini kaip nepagrįsti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuoseklus aiÅ¡kinimas, kad nagrinėjant ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ir ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančios CK normos (2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3462-624/2018, 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis). CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Tai reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį garantuojamas pažeistos teisės gynimas, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės gynimÄ , bet ir sukurti stabilius teisinius santykius.

IeÅ¡kinio senatis skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ bei suteikia garantijÄ kitai Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos. IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).

Atsižvelgus į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti žalÄ kildina iÅ¡ teisės aktų reikalavimų neatitinkančių laikymo Alytaus pataisos namuose sÄ lygų, t. y. įvertinus pareiÅ¡kėjo nurodytų pažeidimų pobÅ«dį, konstatuojama, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. Dėl Å¡ių priežasčių nuo to momento ir skaičiuojamas senaties terminas.

Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ senaties taikymÄ reguliuojančių teisės normų nuostatų aiÅ¡kinimÄ (pvz., žr., 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3710-552/2018, 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-712-858/2015). PareiÅ¡kėjas, nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2018 m. vasario 28 d. laikytas Alytaus pataisos namuose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis, kreiptis į teismÄ dėl žalos atlyginimo turėjo vėliausiai per 3 metus, skaičiuojant atitinkamai nuo kiekvienos dienos, kuriÄ laikymo sÄ lygos neatitiko teisės aktų nuostatų.

Paskutinė diena skundui paduoti dėl tinkamų kalinimo sÄ lygų neužtikrinimo 2015 m. birželio 16 d. buvo 2018 m. birželio 16 d., dėl tinkamų kalinimo sÄ lygų neužtikrinimo 2015 m. gruodžio 5 d. buvo 2018 m. gruodžio 5 d. ir t. t. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-99-552/2018). Tokiu bÅ«du yra skaičiuojamas terminas skundui paduoti dėl tinkamų kalinimo sÄ lygų neužtikrinimo, esant tęstiniam pažeidimui. Todėl nėra pagrindo netaikyti ieÅ¡kinio senaties visam skunde nurodytam laikotarpiui.

PareiÅ¡kėjo teigimu, Alytaus pataisos namuose buvo laikomas nuo 2015 metų netinkamomis sÄ lygomis (b. l. 3, 9), o iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad skundÄ dėl žalos atlyginimo teismui per paÅ¡to įstaigÄ jis iÅ¡siuntė 2018 m. rugsėjo 21 d. (b. l. 10), t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo galimų jo teisių pažeidimų ir praleido CK 1.128 straipsnio 8 dalyje nurodytÄ 3 metų senaties terminÄ skundui pateikti. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo Å¡alis.

Lietuvos valstybei atstovaujantys Alytaus pataisos namai atsiliepime pateikė praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį. CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas senaties terminÄ reguliuojančių normų taikymÄ , yra pažymėjęs, kad tik tuo atveju, kai teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas (2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3462-624/2018, 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1295-575/2015).

PareiÅ¡kėjas nagrinėjamoje byloje neprašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas be svarbių priežasčių praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareikÅ¡ti reikalavimui dėl neturtinės žalos už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. ir nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimams už šį laikotarpį.

Dėl Å¡ios priežasties Alytaus PN praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį yra tenkinamas ir pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimo dalis priteisti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2015 m. rugsėjo 20 d. atmetama kaip nepagrįsta. Teismine tvarka sprendžiama dėl pareiÅ¡kėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2018 m. vasario 28 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis). Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai grupei (b. l. 18).

Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos CK 6.271 straipsnio nuostatos. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė.

Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iÅ¡ jų yra tai, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja griežtÄ civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina). Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad patalpose, kuriose jis buvo laikomas, buvo nuo 12 iki 16 asmenų, be to, didžiÄ jÄ gyvenamųjų patalpų ploto dalį užėmė baldai ir kitas inventorius, gyvenamÄ jį plotÄ dar labiau mažino nuteistųjų daiktai, jam dažniausiai nelikdavo net 1 kv. m ploto (b. l. 3–4). PareiÅ¡kėjas atsikirtime teigė, kad 13 bÅ«rio 2 miegamajame buvo 14 miegamųjų vietų, o ne 10, kaip nurodė atsakovės atstovas, ir kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 16 bÅ«rio 3 miegamajame (kuriame buvo 16 miegamųjų vietų), o ne 16 bÅ«rio 5 miegamajame (b. l. 94–95).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 111 punktas (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.), jo 111.1 papunktis nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m.

Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programa įgyvendinama 2014–2022 metais (minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 12 punktas). Ginčo laikotarpiu iki 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojusi Vidaus tvarkos taisyklių 111 punkto redakcija nustatė tokį pat minimalų gyvenamųjų patalpų plotÄ pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose. Atsakovės atstovas atsiliepime pateikė duomenis, į kokius bÅ«rius ir gyvenamÄ sias patalpas pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas Alytaus pataisos namuose ginčo laikotarpiu, kokiais konkrečiai laikotarpiais pareiÅ¡kėjas buvo juose laikomas, koks Å¡ių gyvenamųjų patalpų plotas ir kiek jose įrengta miegamųjų vietų (b. l. 18–19).

Prie atsiliepimo atsakovės atstovas pridėjo priedÄ â€žPerkėlimai (14828 S. I.)“ (b. l. 45), kuriame esantys duomenys apie tai, kokiais laikotarpiais ir kokiuose bÅ«riuose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, atitinka atsiliepime nurodytus duomenis. Prie atsiliepimo atsakovės atstovas pridėjo priedus – duomenis apie miegamuosius iÅ¡ kompiuterinės sistemos Ä®skaita (b. l. 46–49), kuriuose pateikti duomenys apie miegamųjų plotÄ ir miegamųjų vietų skaičių atitinka atsiliepime nurodytus duomenis. 2018 m. gruodžio 20 d. raÅ¡te teismui (pateikdamas duomenis atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo atsikirtimo argumentus) atsakovės atstovas patvirtino, kad 13 bÅ«rio 2 miegamajame laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 27 d. iki 2018 m. rugpjūčio 29 d. buvo 10 miegamųjų vietų, ir kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 16 bÅ«rio 5 miegamajame nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2015 m. spalio 27 d. (b. l. 99), minėti duomenys atitinka atsakovės atstovo atsiliepime nurodytus duomenis.

Be to, iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Alytaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2016 m. gegužės 6 d. (t. y. laikotarpiu, iÅ¡ dalies atitinkančiu Å¡ioje byloje nagrinėjamÄ ginčo laikotarpį) 13 bÅ«rio 2 miegamajame, kurio gyvenamasis plotas yra 31,46 kv. m, buvo įrengta 10 miegamųjų vietų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2145-492/2017, kuria jis pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ ), t. y. tiek pat miegamųjų vietų, kiek nurodė atsakovas atsiliepime.

Dėl nurodyto, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo nurodytais duomenimis, todėl jais vadovaujasi. Taigi, vadovaujantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu Alytaus pataisos namuose buvo paskirtas gyventi ir buvo laikomas šiose bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose: nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2015 m. spalio 6 d. – 19 būryje (2 lokaliniame sektoriuje, bendrabutyje Nr. 2), 5 miegamajame, kurio plotas 44,72 kv. m, kartu su kitais 11 nuteistųjų, todėl vienam asmeniui teko 3,73 kv. m ploto; nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2015 m. spalio 27 d.

– 16 būryje (2 lokaliniame sektoriuje, bendrabutyje Nr. 2), 5 miegamajame, kurio plotas 45,10 kv. m, kartu su kitais 11 nuteistųjų, todėl vienam asmeniui teko 3,76 kv. m ploto; nuo 2015 m. spalio 27 d. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d. – 13 būryje (7 lokaliniame sektoriuje), 2 miegamajame, kartu su kitais 9 nuteistaisiais, todėl vienam asmeniui teko 3,15 kv. m ploto; nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2018 m. vasario 28 d. – 1 būryje (1 lokaliniame sektoriuje, bendrabutyje Nr. 2), 3 miegamajame, kartu su kitais 10 nuteistųjų, todėl vienam asmeniui teko 3,88 kv. m ploto (b. l. 18–19, 45–49, 99).

Be to, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1595-442/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1251-858/2018), konstatuotina, kad gyvenamosiose patalpose vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas gali bÅ«ti apskaičiuojamas ir patalpos plotÄ padalinant iÅ¡ patalpoje esančių lovų skaičiaus, jeigu nėra žinomas tikslus patalpoje laikytų asmenų skaičius. Apibendrinus aptartÄ , sprendžiama, kad pareiÅ¡kėjas gyvenamosiose patalpose buvo laikomas tinkamomis ploto sÄ lygomis, t. y. jam teko ne mažiau kaip 3,1 kv. m gyvenamojo ploto (Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 papunktis).

Be to, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017), pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas neprivalėjo visÄ dienÄ bÅ«ti savo gyvenamojoje patalpoje, jis galėjo judėti po lokalinį sektorių ir užsiimti leistina veikla (b. l. 19). Dalį ploto pareiÅ¡kėjo gyvenamosiose patalpose užėmė baldai (b. l. 21, 99), tačiau Vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas turi bÅ«ti neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas asmenų skundus dėl jų laikymo sÄ lygų pataisos įstaigose atitikties teisės aktų reikalavimams (2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje A-2922-492/2016). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tik tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas, t. y. nustatomi neteisėti veiksmai (neveikimas), ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinamas asmeniui realiai tenkantis asmeninės erdvės plotas (2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017).

Atsižvelgdamas į aptartÄ teisinį reglamentavimÄ ir nustatytas byloje faktines aplinkybes, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiÅ¡kėjo argumentus dėl gyvenamojo ploto trÅ«kumo gyvenamosiose patalpose. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad gyvenamosiose patalpose ir sanitariniuose mazguose, t. y. duÅ¡uose-prausyklose buvo labai Å¡alta ir drėgna, juose buvo grybelio ir pelėsio. Ginčo laikotarpiu iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010), o nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galioja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015). Higienos normos HN 76:2010 56 punktas nustatė, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių. Jos 39.4 papunktis numatė, kad duÅ¡inės, prausyklos patalpos valomos kasdienÄ naudojant valiklius; pagrindinis valymas atliekamas vienÄ kartÄ per mėnesį, jo metu, nuvalomi langai, sienos, lubos, patalpos iÅ¡džiovinamos, iÅ¡vėdinamos; patalpose ant pavirÅ¡ių neturi bÅ«ti pelėsių.

Jos 26 punktas nustatė, kad gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra šiltuoju metų periodu turi būti 18–28 °C, šaltuoju metų periodu – 18–22 °C, santykinė oro drėgmė šiltuoju metų periodu turi būti 35–65 proc., šaltuoju metų periodu – 35–60 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų periodu turi būti 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų periodu – 0,05–0,15 m/s. Jos 24 punktas nustatė, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Jos 58 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose; tam tikslui jie turi bÅ«ti aprÅ«pinti Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Galiojančios Higienos normos HN 134:2015 39 punktas nustato, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių. Jos 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti 18–28 °C, santykinė oro drėgmė – 35–65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Jos 16 punktas, be to, nustato, kad prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose naudojimosi Å¡iomis patalpomis dienÄ oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 20°C (iki 2018 m. lapkričio 1 d.

Å¡iame punkte buvo nustatyta, kad prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 20°C.). Jos 17 punktas nustato, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jos 34 ir 35 punktai numato, kad laisvės atėmimo vietos bendrojo naudojimo ir gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka.

Ginčo laikotarpiu ir šiuo metu galioja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), kurių 11.8 papunktis nustato, kad paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamieji kambariai vėdinami per langus, išskyrus kambarius, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, gyvenamieji kambariai gali būti aprūpinami elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais.

Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus pataisos namų administracijÄ ir į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ nesikreipė (b. l. 20). Atsakovės atstovas į bylÄ yra pateikęs Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo aktÄ Nr. PA-436, parengtÄ 2015 m. gruodžio 8 d. patikrinus Alytaus pataisos namus (b. l. 30-32), bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktÄ Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12), parengtÄ 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinus Alytaus pataisos namus (b. l. 33-39) (toliau abu vadinami Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru).

Abu minėti patikrinimai patenka į ginčo laikotarpį, o vėlesnių patikrinimo aktų byloje nėra. Teismas Å¡iuo aspektu pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, atsakovės atstovas tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015). Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2015 m. gruodžio 8 d. patikrinimo metu Alytaus pataisos namuose nustatė, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų nėra vizualiai matomų pelėsių; patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, skiriamos valymo priemonės; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus (b. l. 31), o 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo metu nustatė, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus; kambarių valymui skirtos priemonės (b. l. 34).

Abiejų patikrinimų metu jokių Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta (b. l. 32, 36). Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad Alytaus pataisos namai užtikrina pagal Higienos normÄ HN 134:2015 oro temperatÅ«rÄ , santykinę oro drėgmę ir oro judėjimo greitį bendrabučio tipo kambariuose, taip pat nurodė, kad Å¡ilumos mazgas yra kompiuterizuotas ir visÄ parÄ palaiko Higienos normÄ atitinkančiÄ oro temperatÅ«rÄ visuose pataisos namuose (taigi, ir bendrojo naudojimo patalpose). Taip pat nurodė, kad bendrabučio tipo miegamieji yra ventiliuojami atidarius langus, kaip numato Higienos norma (b. l. 20).

Teismas nenustatė pagrindo netikėti minėtų patikrinimo aktų ir atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, dėl to teismas sprendžia, kad Alytaus pataisos namai užtikrino tinkamÄ oro temperatÅ«rÄ ir oro drėgmę gyvenamosiose patalpose ir duÅ¡uose, prausyklose. PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kad jis prašė Alytaus pataisos namų pareigÅ«nus duoti jam elektrinį oro Å¡ildytuvÄ (Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.8 papunktis), o pareigÅ«nai atsisakė tenkinti tokį jo praÅ¡ymÄ .

Teismas taip pat sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas atidarydamas langus ir tokiu bÅ«du reguliuoti oro drėgmę. Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, susijusių su pelėsiu, atsižvelgtina ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-662/2018, todėl teismas sprendžia, kad pagal Higienos normos HN 76:2010 58 punkto, Higienos normos HN 134:2015 34 ir 35 punktų nuostatas, už gyvenamųjų patalpų ir bendrojo naudojimo vietų Å¡varÄ ir tvarkÄ yra atsakingi patys jose laikomi asmenys, tame tarpe ginčo laikotarpiu ir pareiÅ¡kėjas.

PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kad jam nebuvo iÅ¡duotos priemonės gyvenamosios patalpos Å¡varai ir tvarkai palaikyti, tokių duomenų byloje nėra, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus analizuojamu aspektu. Teismas, remdamasis tuo, kas nurodyta, atmeta kaip nepagrįstus pareiÅ¡kėjo skundo argumentus dėl žemos temperatÅ«ros, drėgmės, pelėsių ir grybelio. PareiÅ¡kėjas teigė, kad nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas, jo buvo galima rasti ant stalo, lovoje, daiktuose, drabužiuose, teigė, kad bendrabučiai, kuriuose jis laikomas, buvo netinkami gyventi ir avarinės bÅ«klės, jų iÅ¡orinės sienos suskilinėjusios, langų ir iÅ¡orinių durų sÄ ramos pasėdusios, kai kur iÅ¡ stogo ir sienų iÅ¡kritę plytos, tai kėlė rimtÄ grėsmę jo saugumui ir sveikatai.

Galiojusios Higienos normos HN 76:2010 6 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Galiojančios Higienos normos HN 134:2015 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų. PareiÅ¡kėjas, skųsdamasis dėl Å¡ių kalinimo sÄ lygų trÅ«kumų, nenurodė, kuris iÅ¡ pastatų, kuriuose jis buvo laikomas ginčo laikotarpiu, buvo tokios bÅ«klės, kaip jis teigė.

Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas dalį ginčo laikotarpio buvo laikomas bendrabutyje Nr. 2, o dalį – ne bendrabutyje Nr. 2, o kitame pastate (kuriame yra 7 lokalinis sektorius) (b. l. 18–19, 20). PareiÅ¡kėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ , kuriame atsispindėtų konkretÅ«s kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius jų skundus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018).

Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas nenurodė, kokiose konkrečiai patalpose buvo jo nurodyti trÅ«kumai, nenurodė ir nepateikė duomenų, kad buvo kilusi grėsmė jo saugumui, ir kaip tai paveikė pareiÅ¡kėjÄ . Atsakovės atstovas atsiliepime paaiÅ¡kino, kad Alytaus PN 2-as bendrabutis nėra avarinės bÅ«klės (b. l. 20). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad 2008 m. vasario 27 d. aktu Alytaus PN bendrabutis Nr. 2 buvo pripažintas ne avariniu, bet blogos bÅ«klės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1175-492/2018).

Ä® bylÄ pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 14 d. ir 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktai (b. l. 30–36), parengti patikrinus visus Alytaus pataisos namus. Abu minėti patikrinimai patenka į ginčo laikotarpį. 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo akte Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nekonstatuota (b. l. 32). Nors 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12) yra nurodyta, kad 2-am bendrabučiui bÅ«tinas kapitalinis remontas (b. l. 34), tačiau Å¡io patikrinimo metu jokių Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų Alytaus pataisos namuose nekonstatuota (b. l. 36).

Todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad Alytaus PN gyvenamosios patalpos, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1175-492/2018). Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas atmeta kaip nepagrįstus Å¡iuos pareiÅ¡kėjo skundo argumentus. PareiÅ¡kėjas teigė, kad nebuvo jokios ventiliacijos, o esant blogoms oro sÄ lygoms, gyvenamosios patalpos per langus iÅ¡sivėdinti buvo neįmanoma.

Iš šio pareiškėjo teiginio darytina išvada, kad pareiškėjas skundžiasi dėl ventiliacijos nebuvimo būtent gyvenamosiose patalpose. Galiojusios Higienos normos HN 76:2010 26 punktas nustatė, kad gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpose oro judėjimo greitis šiltuoju metų periodu turi būti 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų periodu – 0,05–0,15 m/s. Jos 24 punktas nustatė, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Galiojančios Higienos normos HN 134:2015 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu turi bÅ«ti 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Jos 17 punktas nustato, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.8 papunktis nustato, kad paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamieji kambariai vėdinami per langus, iÅ¡skyrus kambarius, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus pataisos namų administracijÄ ir į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ nesikreipė (b. l. 20). Ä® bylÄ pateikti minėti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 8 d. ir 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo aktai (b. l. 30–36), vėlesnių patikrinimo aktų byloje nėra. Å iuo aspektu pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, atsakovės atstovas tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015).

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2015 m. gruodžio 8 d. ir 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo metu Alytaus pataisos namuose nustatė, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus (b. l. 31, 34), ir abiejų patikrinimų metu jokių Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatė (b. l. 25, 29). Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad Alytaus pataisos namai užtikrina pagal Higienos normÄ HN 134:2015 oro judėjimo greitį gyvenamosiose patalpose. Taip pat nurodė, kad bendrabučio tipo miegamieji yra ventiliuojami atidarius langus, kaip numato Higienos norma HN 76:2010 (b. l. 20).

Tiek galiojusi Higienos norma HN 76:2010, tiek galiojanti Higienos normos HN 134:2015 numato, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad gyvenamųjų patalpų vėdinimas per langus atitinka minėtų higienos normų reikalavimus. Teismas sprendžia, kad esant blogoms sÄ lygoms, langÄ galima buvo atidaryti trumpesniam laikui. Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, atmeta kaip nepagrįstÄ Å¡Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundo argumentÄ dėl ventiliacijos nebuvimo gyvenamosiose patalpose.

PareiÅ¡kėjas teigė, kad visiÅ¡kai nebuvo naktinio apÅ¡vietimo, dėl to jis ne kartÄ buvo kažkur užkliuvęs, atsitrenkęs, nukritęs, o dieninis apÅ¡vietimas buvo labai blogas, dėl to jis negalėjo normaliai skaityti, raÅ¡yti ir mokytis, jam nuolat skaudėdavo akis ir galvÄ , pablogėjo jo regėjimas. PareiÅ¡kėjas taip pat teigė, kad sanitariniuose mazguose, t. y. duÅ¡uose-prausyklose buvo labai blogas apÅ¡vietimas ir slidžios grindys, ant kurių jis ne kartÄ buvo paslydęs, nukritęs ir susižeidęs. Galiojusios Higienos normos HN 76:2010 2010 6 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Jos 22 punktas nustatė, kad mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Jos 23 punktas nustatė, kad gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti 10–20 lx. Galiojančios Higienos normos HN 134:2015 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Jos 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

Higienos norma HN 134:2015 neiÅ¡skiria reikalavimų atskirai dieninei ir naktinei apÅ¡vietai. Abi minėtos higienos normos nurodo reikalavimus apÅ¡vietimui gyvenamosiose patalpose, o reikalavimų apÅ¡vietimui bendrojo naudojimo patalpose atskirai nenurodo. Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.6 papunktis nustato, kad paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose kambariuose yra įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas. Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus pataisos namų administracijÄ ir į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ nesikreipė (b. l. 20).

Ä® bylÄ pateikti minėti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 8 d. ir 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo aktai (b. l. 30–36), vėlesnių patikrinimo aktų byloje nėra. Å iuo aspektu pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, atsakovės atstovas tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015).

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nei 2015 m. gruodžio 8 d., nei 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo metu Alytaus pataisos namuose Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatė (b. l. 25, 29). Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad Alytaus pataisos namai užtikrina dirbtinę apÅ¡vietÄ 200 lx ir daugiau (b. l. 20). Teismas, nagrinėdamas bylÄ , nenustatė pagrindo netikėti Å¡ių patikrinimo aktų pagrįstumu ir atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, dėl to teismas sprendžia, kad Alytaus pataisos namai užtikrino tinkamÄ pagal nurodytas teisės normas dirbtinę apÅ¡vietÄ .

Be to, pareiÅ¡kėjas nors ir teigė, kad pablogėjo jo regėjimas dėl netinkamo apÅ¡vietimo, susipažinus su pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos ginčo laikotarpio duomenimis (b. l. 56–86), nustatyta, kad 2018 m. sausio 29 d. gydytojas įraÅ¡e nurodė, jog pareiÅ¡kėjas blogai mato, tačiau Å¡is įraÅ¡as neleidžia daryti iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjo blogo regėjimo priežastis buvo netinkamas apÅ¡vietimas. Be to, pareiÅ¡kėjas, turėdamas pareigÄ nurodyti teismui konkrečias aplinkybes, jų nenurodė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ , kuriame atsispindėtų konkretÅ«s kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius jų skundus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018). Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas nenurodė, kada jis buvo nukritęs, atsitrenkęs ar susižalojęs dėl tos priežasties, kad nebuvo apÅ¡vietimo, buvo slidžios grindys, kaip tai jį paveikė, ir tokių duomenų nepateikė.

Susipažinus su pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos ginčo laikotarpio duomenimis (b. l. 56–86), duomenų apie tokius pareiÅ¡kėjo susižalojimus, kuriuos lėmė netinkamas apÅ¡vietimas, slidžios grindys, nenustatyta. Kitoje bylos medžiagoje tokių duomenų taip pat nėra. Teismas 2018 m. spalio 2 d. nutartimi įpareigojo atsakovės atstovÄ pateikti duomenis apie tai, ar pareiÅ¡kėjas dėl netinkamo apÅ¡vietimo ar slidžių grindų buvo paslydęs, nukritęs ir susižeidęs (b. l. 14), o atsakovės atstovas atsakė, kad Alytaus pataisos namų administracija neturi duomenų apie pareiÅ¡kėjo patirtas traumas buityje dėl netinkamo apÅ¡vietimo patalpose, paslydimo, susižeidimo sanitariniame mazge ar bendrajame duÅ¡e (b. l. 22).

Kadangi pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, duomenų nepateikė, o bylos medžiagoje tokių duomenų nėra, teismas negali nustatyti, ar buvo Å¡i pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė, ir ar yra pagrindas konstatuoti dėl to neteisėtus Alytaus pataisos namų veiksmus. Todėl teismas atmeta minėtus pareiÅ¡kėjo skundo argumentus kaip nepagrįstus. PareiÅ¡kėjas teigė, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo gesintuvo, prieÅ¡gaisrinės sistemos ir avarinio išėjimo, o ant langų buvo uždėtos grotos, dėl to, kilus gaisrui, jis bÅ«tų patekęs į spÄ stus, dėl to jis nuolat gyveno apimtas neigiamų emocijų, baimės, iÅ¡gyvenimų ir streso.

Taip pat teigė, kad jo gyvenamosios patalpos buvo įrengtos virš metalo apdirbimo gamybinių patalpų, kur buvo pjaustomi ir apdirbami metalai, laikomi dujų balionai su sprogstamomis medžiagomis, šiose patalpose buvo kilęs gaisras, dėl kurio buvo suvažiavusios visos specialiosios tarnybos, ir kad pareiškėjas ir kiti nuteistieji nebuvo evakuojami ar bent išvesti iš uždūmintų gyvenamųjų patalpų. Remiantis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.5 papunkčiu, paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių langai iš lauko pusės gali būti apsaugomi grotomis.

Atsakovės atstovas atsiliepime paaiÅ¡kino, kad bendrabučio tipo miegamuosiuose ant langų yra iÅ¡orinės grotos (b. l. 22). Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tai atitinka Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.5 papunkčio nuostatÄ . Atsakovės atstovas atsiliepime paaiÅ¡kino, kad evakuaciniai išėjimai yra įrengti kiekviename pastate, kuriame gyvena nuteistieji, ir kad kiekviename bÅ«ryje pas bÅ«rio virÅ¡ininkÄ bei kiekviename kontrolės praleidimo punkte yra gesintuvai (b. l. 22). Bylos medžiagoje esanti 2017 m. gruodžio 4 d.

PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros kopija (b. l.

50) patvirtina, kad Alytaus pataisos namai įsigijo gesintuvus, jie buvo patikrinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Agesina GTC“. Dėl to teismas sprendžia, kad pareiškėjo saugumu (dėl galimai kilsiančio gaisro pasekmių) buvo tinkamai pasirūpinta. Atsakovės atstovas nurodė, kad darbo cechai ir jų patalpos priklauso VĮ „Mūsų amatai“, virš darbo cechų gyvenamųjų patalpų nėra įrengta (b. l. 20), Alytaus pataisos namams priklausančiuose pastatuose ginčo laikotarpiu gaisrų nebuvo, o duomenų apie tai, kad būtų sutrikdyta pareiškėjo sveikata dėl neva kilusio gaisro, nebuvo gauta (b. l. 100).

Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, t. y. kada buvo kilęs jo nurodytas gaisras, ir po kuria pareiÅ¡kėjo gyvenamÄ ja patalpa jis buvo kilęs. Teismas nenustatė pagrindo abejoti Å¡iais atsakovės atstovo nurodytais duomenimis, kad virÅ¡ darbo cechų gyvenamųjų patalpų ginčo laikotarpiu nebuvo įrengta (t. y. kad pareiÅ¡kėjo gyvenamosios patalpos nebuvo virÅ¡ gamybinių patalpų), ir kad gaisras ginčo laikotarpiu nebuvo kilęs. Be to, kaip jau raÅ¡yta, gaisro atveju pareiÅ¡kėjo saugumu buvo pasirÅ«pinta (kadangi buvo įrengti evakuaciniai išėjimai ir buvo gesintuvai), todėl teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo pagrindo nuolat bijoti galimai kilsiančio gaisro pasekmių.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas atmeta kaip nepagrįstus Å¡iuos pareiÅ¡kėjo skundo argumentus. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad gyvenamosiose patalpose buvo gausu tarakonų ir blakių, dėl to naktį jis negalėjo normaliai miegoti, nuolat kentėjo nuo jų įkandimų ir dėl niežėjimo, tinimo nuo įkandimų; sanitariniuose mazguose, t. y. duÅ¡uose-prausyklose taip pat buvo gausu įvairių parazitų. Higienos normos HN 76:2010 60 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų; esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla.

Higienos normos HN 134:2015 20 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Atsakovės atstovo atsiliepime nurodytais duomenimis, 2013 m. sausio 30 d. Alytaus PN buvo sudarę sutartį su V. Mulersko individualia įmone (toliau – V.

Mulersko IĮ), o nuo 2016 m. gruodžio 27 d. Alytaus PN yra sudarę sutartį su UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“, kurios Alytaus pataisos namuose ginčo laikotarpiu pagal poreikį atliko dezinfekcijos, dezinsekcijos (t. y. kenksmingų vabzdžių ir voragyvių naikinimo (Vaitkevičiūtė, Vilija. Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius: „Žodynas“, 2007, p. 236) ir deratizacijos (t. y. žalingų graužikų naikinimo (ten pat, p. 231) darbus, jų paslaugomis Alytaus pataisos namai naudojosi pastoviai, pagal poreikį (b. l. 21–22).

Šias aplinkybes patvirtina 2013 m. sausio 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 39, sudarytos tarp Alytaus PN ir V. Mulersko IĮ, ir šios sutarties priedų bei pratęsimo kopijos (b. l. 40–43), ir 2016 m. gruodžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 157, sudarytos tarp Alytaus PN ir UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“ ir jos priedo kopijos (b. l. 37–39). Iš sutarčių matyti, kad V. Mulersko IĮ ir UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“ įsipareigojo parduoti, o Alytaus PN įsipareigojo pirkti deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugas ir sumokėti už jas (b. l. 41, 37).

Byloje nėra duomenų, kad minėti sutartiniai įsipareigojimai nebuvo vykdomi. Be to, bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ ir į Alytaus pataisos namų administracijÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nesikreipė (b. l. 20), todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos. Susipažinus su pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos ginčo laikotarpio duomenimis (b. l. 56–86), duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į gydytojÄ su nusiskundimu dėl tinimo dėl kenkėjų įkandimo, nerasta.

Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl tarakonų, blakių ir kitų kenkėjų buvimo yra nepagrįsti, todėl juos atmeta. PareiÅ¡kėjas teigė, kad nebuvo įrengta pakankamai praustuvių, jų buvo mažiau negu nustato teisės aktai, tai sukėlė didelių nepatogumų, be to, nebuvo teisės aktuose nustatyto atskiro tualeto personalui (pareigÅ«nai naudodavosi nuteistųjų tualetu be eilės, nekreipdami dėmesio į susidariusias eiles), o klozetų, pisuarų buvo mažiau negu nustato teisės aktai, tai irgi sukėlė didelių nepatogumų, fizinį skausmÄ ar net kančias.

Ginčo laikotarpiu iki 2017 m. sausio 1 d. galiojo Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – ir 2004 m. Aprūpinimo normos), o nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojo Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir 2017 m. Aprūpinimo normos). 2004 m. Aprūpinimo normos numatė, kad prausykla, tualetas aprūpinami praustuve (1 vnt. dešimčiai asmenų), klozetu arba unitazu (1 vnt. dvylikai asmenų), pisuaru (1 vnt. dvylikai asmenų). 2017 m. Aprūpinimo normų 7.4 papunktis numato, kad prausykla, tualetas aprūpinami praustuve (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), 7.6 papunktis numato, kad prausykla, tualetas aprūpinami klozetu (kuris gali būti ir tupiamas) arba pisuaru (tik vyrams) (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų).

Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.7 papunktis nustato, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui). Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 6 punktas nustato, kad kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti taisyklių 5.6–5.10 punktuose nurodytas patalpas kiekvienam būriui, ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, šios patalpos gali būti įrengiamos dviem būriams.

Pareiškėjas buvo laikomas 19, 16, 13 ir 1 būriuose (b. l. 18–19, 45). Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l.

21) ir 2018 m. lapkričio 21 d. rašte (b. l.

91) pateikė duomenis, kad ginčo laikotarpiu 19 būryje gyveno iki 60 nuteistųjų, sanitarinis mazgas buvo skirtas naudotis būtent šio būrio nuteistiesiems, jame buvo įrengta 11 praustuvių, 6 unitazai ir 6 pisuarai; 16 būryje gyveno iki 60 nuteistųjų, sanitarinis mazgas buvo skirtas naudotis būtent šio būrio nuteistiesiems, jame buvo įrengta 11 praustuvių, 6 unitazai ir 6 pisuarai; 6, 8 ir 13 būriuose (7 lokaliniame sektoriuje) gyveno iki 157 nuteistųjų, sanitarinis mazgas buvo skirtas naudotis būtent šių būrių nuteistiesiems, jame buvo įrengtos 9 praustuvės, 5 unitazai ar klozetai (atsakovės atstovas nenurodė, ar buvo įrengti unitazai, ar klozetai) ir 1 pisuaras; 1, 4 ir 5 būriuose gyveno iki 139 nuteistųjų, sanitarinis mazgas buvo skirtas naudotis būtent šių būrių nuteistiesiems, jame buvo įrengta 12 praustuvių, 5 klozetai, 4 pisuarai.

IÅ¡ aukščiau pateiktų duomenų matyti, kad 6, 8 ir 13 bÅ«riui, t. y. trims bÅ«riams, buvo įrengtas vienas sanitarinis mazgas, tad pareiÅ¡kėjas tuo laikotarpiu, kai buvo 13 bÅ«ryje, naudojosi sanitariniu mazgu kartu su kitais dviem bÅ«riais. Vienas sanitarinis mazgas buvo įrengtas ir 1, 4 ir 5 bÅ«riams, t. y. trims bÅ«riams, tad pareiÅ¡kėjas tuo laikotarpiu, kai buvo 1 bÅ«ryje, taip pat naudojosi sanitariniu mazgu kartu su kitais dviem bÅ«riais. Nustačius byloje minėtas faktines aplinkybes ir įvertinus teisinį reglamentavimÄ , pripažintina, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nevykdė Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.7 papunkčio reikalavimo įrengti sanitarinį ir higienos mazgÄ kiekvienam nuteistųjų bÅ«riui, arba, kaip numato 6 punktas, bent jau dviem bÅ«riams, jeigu yra iÅ¡imtinių aplinkybių, kliudančių jį įrengti kiekvienam bÅ«riui, kadangi 6, 8 ir 13 bÅ«riams buvo įrengtas vienas sanitarinis mazgas, 1, 4 ir 5 bÅ«riams buvo įrengtas vienas sanitarinis mazgas.

Atsakovas ginčo laikotarpiu taip pat nevykdė 2004 m. Aprūpinimo normų ir 2017 m. Aprūpinimo normų 7.4, 7.6 papunkčių nuostatų, kadangi pareiškėjas kartu su kitais nuteistaisiais nebuvo aprūpintas tinkamu sanitariniu įrenginių kiekiu 13 būryje pagal 2004 m. Aprūpinimo normas ir 2017 m. Aprūpinimo normų 7.4, 7.6 papunkčius (nes 157 žmonėms teko tik 9 praustuvės, 5 unitazai/klozetai ir 1 pisuaras), ir 1 būryje pagal 2017 m. Aprūpinimo normų 7.6 papunktį (nes 139 žmonėms teko tik 5 klozetai ir 4 pisuarai). 1 būryje praustuvių buvo pakankamai pagal 2017 m.

Aprūpinimo normų 7.4 papunktį. 19 būryje ir 16 būryje pagal 2004 m. Aprūpinimo normas pareiškėjas buvo aprūpintas tinkamu sanitariniu įrenginių kiekiu. Be to, atsakovės atstovo paaiškinimu, minėtų būrių nuteistieji (didelė jų dalis) dirbo ir jie sanitarinius mazgus bei praustuvus turėjo savo darbo vietoje (b. l. 91). Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl per mažo praustuvių, klozetų, pisuarų kiekio, dėl eilių tualetuose ir dėl to patiriamų nepatogumų, laikytini pagrįstais iš dalies, t. y. kiek tai susiję su 13 ir 1 būriu.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 27 d. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d. (kai pareiÅ¡kėjas buvo 13 bÅ«ryje) ir laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2018 m. vasario 28 d. (kai pareiÅ¡kėjas buvo 1 bÅ«ryje) atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumÄ . PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Alytaus pataisos namų bendrabučių, kuriuose jis gyveno, stogai buvo padengti Å¡iferiu (asbestu), o uraganai, lijundros ir kita, metų laikų skatino asbestinių skaidulų (dulkių) atsiradimÄ , kurios galėjo paveikti jo sveikatÄ ateityje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 papunkčiu, Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad Alytaus pataisos namų bendrabučių, kuriuose gyveno pareiškėjas, stogai padengti rulonine stogo danga, asbestiniu stogu dengtų bendrabučių (gyvenamųjų pastatų) Alytaus pataisos namuose nėra, asbestas Alytaus pataisos namų pastatų konstrukcijose ar šiluminėse trasose, elektros instaliacijoje nebuvo naudojamas (b. l. 20).

Teismas, nagrinėdamas bylÄ , nenustatė pagrindo abejoti Å¡ių atsakovės atstovo pateiktų duomenų teisingumu. Todėl teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad pastate, kuriame buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, galėjo bÅ«ti asbesto dulkių. Å is pareiÅ¡kėjo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos namuose sÄ lygas.

Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ neturtinę žalÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimÄ Barbulescu prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 61496/08; 2014 m. spalio 2 d. sprendimÄ Hansen prieÅ¡ NorvegijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 15319/09; 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimÄ O’Keeffe prieÅ¡ AirijÄ , § 202, pareiÅ¡kimo Nr. 35810/09; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , § 33, pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2012). Administracinėse bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad pažeidimo pripažinimas Å¡iuo atveju laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ (2018 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018; 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-376-662/2017; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-601/2013).

PareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos ginčo laikotarpio duomenimis (b. l. 56–86), nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į Alytaus pataisos namų sveikatos priežiÅ«ros tarnybos medikus dėl jo nurodyto fizinio skausmo ir kančių, kuriuos lėmė negalėjimas pasinaudoti laiku sanitariniu mazgu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos, kildinamos iÅ¡ sanitarinių įrenginių trÅ«kumo tame pačiame Alytaus PN 7 lokaliniame sektoriuje, atsižvelgė į tai, kad dirbantys nuteistieji bÅ«na iÅ¡vesti į darbÄ , kur darbo zonoje papildomai yra įrengti duÅ¡ai, tualetai, kuriais galima naudotis, ir sprendė, kad Å¡i aplinkybė sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog dėl sanitarinių įrenginių trÅ«kumo patirti nepatogumai nepripažintini tokio masto, kad jam bÅ«tų priteista neturtinė žala pinigais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-251-858/2016).

Nagrinėjamu atveju, teismas atsižvelgdamas į atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimÄ , kad dauguma 7 lokalinio sektoriaus (kuriame yra 13 bÅ«rys, ir Å¡ioje byloje nustatytas sanitarinių įrenginių trÅ«kumas) nuteistųjų ginčo laikotarpiu dirbo VÄ® „MÅ«sų amatai“ ir sanitarinius mazgus bei praustuvus turėjo savo darbo vietoje (b. l. 91), į minėtÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, sprendžia, kad net ir tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kėjas 13 bÅ«ryje nedirbo (byloje nėra duomenų, ar jis dirbo), sanitarinių įrenginių trÅ«kumu sukeltus nepatogumus 13 bÅ«ryje suÅ¡velnino tai, kad kiti nuteistieji jų darbo metu naudojosi sanitariniais įrenginiais darbo vietoje, o ne sanitariniame mazge 13 bÅ«ryje.

PareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi praėjus daugiau nei pusę metų nuo paskutinio atsakovės atstovo neteisėto veiksmo atlikimo dienos bei praėjus trejiems metams nuo ginčo laikotarpio pradžios (b. l. 10, 18–19). Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 straipsnio prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 straipsnio prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-1343/2012).

Todėl aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodoma suma. Teismas, įvertinęs aukščiau Å¡iame procesiniame sprendime paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Teismo sprendimu pripažįstama, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į tinkamÄ sanitarinių įrenginių kiekį įkalinimo vietoje, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad Alytaus pataisos namuose buvo pažeista I.

S. teisė į tinkamÄ sanitarinių įrenginių kiekį įkalinimo vietoje. PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Dalia Pranckienė