2021-06-16 Nr. AB-14468-3-61-3-02747-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1437-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02747-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 15.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. P. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – A. L., H. K., A. L., J. K., R. P., J. J., A. M., K. Š., B. Š., E. Ž., D. Ž., M. A., A. A., A. L., S. M., I. M., A. M., A. M., D. J. (buvusi K.) ir Lietuvos geologijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja T. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. balandžio 10 d. raštą Nr.48SD-4460-(14.48.136E.) ir 2019 m. birželio 25 d. raštą Nr.48SD-8793-(14.48.136E.); 2) įpareigoti NŽT panaikinti žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., ir žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. (toliau kartu vadinami Žemės sklypais) taikomą specialiąją žemės ir miško naudojimo sąlygą – naudingųjų iškasenų telkiniai.

2. Pareiškėja paaiškino, kad jai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausantys Žemės sklypai, kuriems taikoma specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga – naudingųjų iškasenų telkiniai, patenka į (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio teritoriją. Šiuose sklypuose stovi gyvenamųjų namų ir kitų statinių. Pagal teisės aktų nuostatas naudingųjų iškasenų telkinio teritorijoje yra draudžiama gyvenamųjų namų, gamybinių statinių ir įrengimų statyba. Minėtų statinių deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtintos, jie įregistruoti, NŽT nesiėmė jokių veiksmų, nors žinojo, kad šioje teritorijoje stovi fiziniams asmenims priklausantys statiniai.

3. Pareiškėja 2019 m. vasario 18 d. kreipėsi į NŽT, kad Žemės sklypams būtų panaikinta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga – naudingųjų iškasenų telkiniai. NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. balandžio 10 d. atsakyme Nr. 48SD-4460-(14.48.136E.) buvo nurodyta kreiptis į Lietuvos geologijos tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Geologijos tarnyba) ir gauti jos išvadą (nuomonę) šiuo klausimu. Geologijos tarnyba 2019 m. gegužės 27 d. raštu Nr. (7)-1.7-3317 nurodė, kad ji neturi pagrindo teikti pasiūlymus dėl specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos panaikinimo, kadangi tai NŽT kompetencija. Gavusi šį atsakymą pareiškėja kreipėsi į NŽT, kuri 2019 m. birželio 25 d. raštu Nr. 48SD-8793-(14.48.136E) nurodė, kad pareiškėjai jau 2019 m. balandžio 10 d. rašte buvo pateiktas atsakymas į jos prašymą. Be to, nurodė, kad Geologijos tarnyba taip pat nesutinka su pareiškėjos prašymu (nors pateiktoje nuomonėje buvo tik atsisakyta pateikti savo poziciją). Pareiškėja manė, kad teisines pasekmes jai sukelia būtent antrasis NŽT raštas, kuriuo nurodyta, kad jos prašymas ir pakartotinis prašymas nėra tenkinamas.

4. Pareiškėja manė, kad skundžiami aktai neteisėti, nepagrįsti ir priimti formaliai įvertinus faktinę situaciją ir kitų institucijų poziciją bei teisės aktų reikalavimus. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Statybos inspekcija) dar 2016 m. vasario 19 d. kreipėsi į prokuratūrą, nes buvo laikoma, kad statiniai pastatyti ir įregistruoti klastojant dokumentus ir piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, tačiau skundžiamuose aktuose Statybos inspekcijos kreipimosi teiginiai nebuvo įvertinti. Ginčijami aktai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatų, juose tik perrašyta tai, kas buvo nurodyta pareiškėjos su prašymu pateiktuose dokumentų išrašuose, neaišku, kokiu teisiniu pagrindu buvo priimti skundžiami aktai.

5. Atsakovas NŽT Vilniaus rajono skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjos atstovas 2019 m. gegužės 15 d. pateikė prašymą panaikinti Žemės sklypams taikomą specialiąją žemės naudojimo sąlygą – naudingųjų iškasenų telkiniai. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2019 m. balandžio 10 d. raštu informavo pareiškėją, kad Žemės sklypai patenka į naudingųjų iškasenų telkinių zoną ir pasiūlė kreiptis į Geologijos tarnybą. 2019 m. birželio 25 d. raštu atsakovas informavo pareiškėją, kad Žemės sklypai patenka į naudingųjų iškasenų telkinių zoną ir atsižvelgiant į tai, kad Geologijos tarnyba rašte Nr. 3317 nurodė, jog neturi pagrindo teikti pasiūlymus dėl specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos panaikinimo, t. y. nepritarė jos panaikinimui, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo.

7. Tais atvejais, kai nebelieka pagrindo taikyti specialiąją žemės naudojimo sąlygą, taikytiną žemės sklypui, kadastrinių matavimų vykdytojas, rengiantis kadastro duomenų bylą, turėtų šios sąlygos nenurodyti kadastro duomenų lentelėje. NŽT teritorinio skyriaus vadovui pateiktoje kadastro duomenų byloje turėtų būti kompetentingos institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis faktą, kad objekto, dėl kurio buvo taikoma specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga, nėra ir kad ji neprieštarauja minėtos sąlygos panaikinimui. Nustačius, kad pateikti dokumentai atitinka teisės aktų reikalavimus ir, be kita ko, patvirtina, kad yra pagrindas panaikinti galiojančią specialiąją sąlygą, priimamas NŽT teritorinio skyriaus vadovo sprendimas dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo. Taigi, NŽT teritorinio padalinio vadovo sprendimas yra pagrindas panaikinti įrašą apie žemės sklypui taikomą specialiąją žemės ir miško naudojimo sąlygą Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre, o ne žemės sklypui taikomą specialiąją žemės ir miško naudojimo sąlygą. Atsakovas pagrįstai pareiškėjai nurodė kreiptis į Geologijos tarnybą dėl nuomonės pateikimo ir Geologijos tarnybai netenkinus pareiškėjos prašymo atsisakė tenkinti prašymą dėl specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos panaikinimo.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Geologijos tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Geologijos tarnyba nurodė, kad Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) žvyro telkinys įregistruotas Žemės gelmių registre 1997 m. liepos 17 d. Duomenys apie telkinį patalpinti Geologijos tarnybos 1998 m. parengtame Vilniaus apskrities naudingųjų iškasenų sąvade. Tarnyba dar 2010 m. teiktuose pasiūlymuose planavimo sąlygoms rengti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyriui nurodė, jog nepritaria pareiškėjai priklausančio žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimui, numatant įrengti gyvenamosios paskirties objektų teritoriją.

10. Tretieji suinteresuoti asmenys A. M. ir A. M. atsiliepime į skundą pritarė pareiškėjai, kad skundžiami aktai turi būti panaikinti. Pažymėjo, kad jie gyvenamąjį namą ginčo teritorijoje iš pareiškėjos įsigijo jau pastatytą ir įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, jiems nežinomos aplinkybės, buvusios iki gyvenamojo namo įsigijimo. Ginčijami raštai yra nemotyvuoti ir nepagrįsti.

11. Tretieji suinteresuoti asmenys K. Š., B. Š., J. J. ir R. P. sutiko su pareiškėjos skundu ir prašė jį tenkinti.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepime į skundą prašė jį tenkinti. Nurodė, kad visiškai sutinka su pareiškėjos skundu.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 8 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

14. Teismo vertinimu, skirtingai nei teigia pareiškėja, nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas neįvertino nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kadangi ikiteismine tyrime buvo spendžiama dėl Statybos inspekcijos tarnautojų veiksmų išduodant statybą leidžiančius ir statybos užbaigimą patvirtinančius dokumentus, tačiau nebuvo sprendžiami klausimai nei dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nustatymo, nei dėl jų panaikinimo.

15. Įvertinęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismas priėjo prie išvados, jog NŽT teritorinio skyriaus vadovas priimta sprendimą dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo. Tačiau tik esant dokumentams, pagrindžiantiems specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos pakeitimą ar panaikinimą, toks pakeitimas gali būti įforminamas NŽT teritorinio skyriaus vadovo sprendimu ir teikiamas Nekilnojamojo turto kadastrui ir Nekilnojamojo turto registrui.

16. Atsakovas, gavęs pareiškėjos prašymą ir nustatęs, kad ginčo sklypai patenka į XXIII naudingųjų iškasenų telkinių zoną, dėl ko jiems taikoma specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga, pagrįstai pareiškėjai nurodė kreiptis į Geologijos tarnybą, kuri pagal nustatytą teisinį reguliavimą nustato žemės gelmių naudojimo ir apsaugos sąlygas bei valdo Žemės gelmių registrą. Geologijos tarnybos 2019 m. gegužės 27 d. rašte Nr.(7)-1.7-3317 aiškiai išreikšta Geologijos tarnybos pozicija, ir nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio detaliai ir parengtiniai išžvalgytų išteklių plotuose turėjo būti taikomi Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio ir Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXIII skyriaus reikalavimai. Be to, pažymėta, jog vadovaujantis šių teisės aktų nuostatomis, nėra pagrindo teikti pasiūlymus dėl specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos panaikinimo. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad skundžiamais sprendimais teisėtai ir pagrįstai atsisakyta tenkinti pareiškėjos 2019 m. vasario 18 d. ir 2019 m. gegužės 28 d. prašymus.

III. 17. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Teismas neįvertino aplinkybių, kad Žemės sklypuose stovi teisėtai pastatyti ir įregistruoti statiniai. Po jais esantis telkinys niekada negalės būti eksploatuojamas. Taip pat Vilniaus rajono savivaldybės administracija išasfaltavo gatvę, kertančią (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio teritoriją. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyti faktiniai duomenys yra nesusiję su nagrinėjama byla. Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2018 m. birželio 22 d. nutarime nustatyta, kad aktualioje teritorijoje esantys statiniai yra pastatyti teisėtai, o žala valstybei nėra padaryta. Tuo tarpu, pagal taikomą specialiąją žemės ir miško naudojimo sąlygą bet kokia gyvenamųjų pastatų statyba yra draudžiama.

17.2. Geologijos tarnybos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra teisės akto, kurio pagrindu galėtų būti duotas sutikimas panaikinti specialiąją žemės naudojimo sąlygą, nebent žvyro telkinys po aktualia teritorija būtų išeksploatuotas. Teismo argumentai prieštarauja Geologijos tarnybos ir NŽT atstovų pozicijai, išdėstytai teismo posėdyje.

17.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjai nurodė kreiptis į Geologijos tarnybą. Ne Lietuvos geologijos tarnyba nustato ir / ar panaikina specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2018 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. A33(1)-8452- (25.31) nurodė, kad sprendimą dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų panaikinimo gali priimti tik tokį sprendimą priėmusi institucija – NŽT. Teismo posėdžio metu Geologijos tarnybos atstovas nurodė, kad šioje situacijoje pareiškėjai negali padėti nei NŽT, nei Geologijos tarnyba ir kad pareiškėja turėtų kreiptis į Vyriausybę. Valstybės institucijos piktybiškai vengia priimti sprendimus ir spręsti susidariusią situaciją. Geologijos tarnyba 2018 m. spalio 22 d. rašte Nr. (7)-1.7-5283 nurodė, kad ji tiesiogiai nedalyvauja teritorijų planavimo ir specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nustatymo procedūrose. Vadinasi, ši institucija nėra kompetentinga nagrinėti specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nustatymo / panaikinimo klausimus. Nepaisydamas to, teismas nurodė, kad pareiškėja turėtų kreiptis į Geologijos tarnybą. Teismas neišsprendė ginčo.

17.4. Nesuprantama, dėl kokio viešojo intereso turėtų būti ribojamos asmenų nuosavybės teisės. Teismas visiškai nepasisakė dėl to, ar pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisių ribojimas (esant nepanaikintai specialiajai žemės ir miško naudojimo sąlygai, kuri draudžia gyvenamųjų namų statybą aktualioje teritorijoje) yra proporcinga priemonė.

18. Pareiškėja taip pat pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus bei prašymą priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19. Atsakovas NŽT Vilniaus rajono skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

20. Atsakovas pakartoja argumentus, kurie išdėstyti jo atsiliepime į skundą, papildomai nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos, teismas nustatė visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, objektyviai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė aktualias materialinės ir proceso teisės normas, išsamiai motyvavo priimtą sprendimą.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Geologijos tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

22. Geologijos tarnyba nurodo, jog tai, kad pasikeitė faktinės aplinkybės Žemės sklypuose, įtakos specialiajai žemės naudojimo sąlygai neturi. Žemės gelmių išteklių naudojimas visai nesusijęs su šio ginčo dalyku (specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymas). NŽT nekompetentinga nustatyti, ar teritorijoje yra ar nėra naudingųjų iškasenų telkiniai, tą gali pasakyti tik Geologijos tarnyba, kuri valdo ir tvarko Žemės gelmių registrą, kuriame registruojami žemės gelmių išteklių telkiniai.

23. Tretieji suinteresuoti asmenys A. M. ir A. M. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su juo sutinka.

24. Nurodo, kad pritaria apeliantės argumentams. Tretieji suinteresuoti asmenys mano, kad šioje byloje itin ryškūs viešojo intereso – ginčui aktualios teritorijos ribose teisėtai pastatytus gyvenamosios paskirties pastatus turinčių ir juose gyvenančių šeimų interesų pažeidimo – požymiai, kuriuos pirmosios instancijos teismas turėjo tinkamai identifikuoti ir esant poreikiui peržengti skundo ribas, savo iniciatyva įtraukti į bylą ginčui spręsti kompetentingas institucijas, įpareigoti reikiamas institucijas spręsti su šioje byloje kilusiu ginču aktualius klausimus ir pan. Ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas šioje byloje svarbus tuo aspektu, kad tuo iš esmės patvirtintas ginčui aktualios teritorijos ribose pastatytų pastatų teisėtumas, taigi, ir statinių savininkų nuosavybės teisės apsaugos prielaidos. Teismas, ignoruodamas ikiteisminio tyrimo nuraukimo sąlygotų aplinkybių susiklostymą ir poreikį iš esmės spręsti susiklosčiusią situaciją, iš esmės neatkleidė bylos esmės. Pirmosios instancijos teismo cituojami teisės aktai (Žemės įstatymas, Kadastro nuostatai) nereglamentuoja specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos panaikinimo sąlygų. Nesant specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos panaikinimo fakto, nėra ir teisinio pagrindo suinteresuotam asmeniui teikti NŽT teritoriniam skyriui aktualios teritorijos žemės sklypų kadastrinių matavimų bylą (bylas) be jose nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Teismas, pacitavęs galiojančių teisės aktų nuostatas, iš kurių matyti, kad apeliantė neturi teisinių priemonių panaikinti specialiąją žemės ir miško naudojimo sąlygą, nepagrįstai nurodė, kad apeliantė NŽT teritoriniam skyriui turėjo pateikti aktualios teritorijos žemės sklypų kadastrinių matavimų bylą (bylas) be jose nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Teismas nenurodė jokio teisės akto, kuris įgalintų Geologijos tarnybą priimti sprendimą teikti siūlymą NŽT panaikinti specialiąją žemės ir miško naudojimo sąlygą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Pareiškėja siekia, kad jos Žemės sklypams būtų panaikinta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga – naudingų iškasenų telkiniai. Šį reikalavimą iš esmės grindžia tuo, kad nebėra jokio pagrindo bei tikslo ir toliau byloje aktualiai ginčo teritorijai taikyti specialiąją žemės ir miško naudojimo sąlygą, nes faktinė situacija nuo tada, kada ši sąlyga buvo nustatyta, yra iš esmės pasikeitusi, nes šioje teritorijoje stovi teisėtai pastatyti statiniai, todėl (duomenys neskelbtini) žvyro telkinys niekada negalės būti išeksploatuojamas.

26. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos Žemės sklypai patenka į (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio teritoriją ir kad jiems taikoma specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga – naudingų iškasenų telkiniai, nuo jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre momento.

27. Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalis (bylai aktuali redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) nustato, kad „Konkrečiam žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą registruojant suformuotus naujus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) žemės sklypus pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.“ To paties straipsnio 6 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) taip pat nustatyta, kad „Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašomos (esamos panaikinamos), jeigu jos nustatomos patvirtinus naują teritorijų planavimo dokumentą, žemės valdos projektą, žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytiniu sutikimu. <...>“.

28. Administracinių teismų praktikoje aiškinant šias nuostatas yra konstatuota, kad teisiniu pagrindu konkrečiam žemės sklypui nustatyti, o tuo pačiu įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą atitinkamas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas bei jas pakeisti ar nustatyti papildomas sąlygas, yra teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendiniai, kurie nustato ar pakeičia atitinkamas žemės naudojimo sąlygas konkrečiam žemės sklypui. Papildomų žemės naudojimo sąlygų nustatymo atveju yra būtinas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas. Teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendiniai, kurie nustato ar pakeičia atitinkamas žemės naudojimo sąlygas konkrečiam žemės sklypui, yra tas juridinę reikšmę turintis faktas, kuris sudaro prielaidas atsirasti šio teisinio santykio subjektų teisėms ir pareigoms. O būtent, kompetentingai valstybinės valdžios institucijai atsiranda teisė įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą atitinkamas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas bei jas pakeisti ar nustatyti papildomas sąlygas konkrečiam žemės sklypui bei pareiga tai padaryti laiku ir tinkamai, o žemės naudotojui atsiranda teisė reikalauti iš kompetentingos valstybinės valdžios institucijos, kad į minėtus kadastrą ir registrą būtų įrašytos tik tos žemės naudojimo sąlygos, kurios yra nustatytos teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendiniais bei pareiga žemės sklypą naudoti pagal nustatytas žemės naudojimo sąlygas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-450-438/2021).

29. Byloje nustatyta, kad teisiniu ir faktiniu pagrindu nustatyti pareiškėjos Žemės sklypams specialiąją žemės ir miško naudojimo sąlygą – naudingų iškasenų telkiniai, yra Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio sprendiniai, kurie įregistruoti Žemės gelmių registre 1997 m. liepos 17 d. (telkinio identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 2 ir 24 straipsnius žemės gelmės sausumoje ir vidaus vandenyse yra išimtinė valstybės nuosavybė, apie kurią duomenys registruojami Žemės gelmių registre.

30. Byloje duomenų, kad Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio sprendiniai nustatyta tvarka yra panaikinti ar pakeisti, nėra. Tokių aplinkybių nenurodo ir pareiškėja. Tai lemia, kad nėra teisinių ir faktinių pagrindų bei prielaidų tenkinti pareiškėjos prašymą – panaikinti pareiškėjos Žemės sklypams įregistruotą specialiąją žemės ir miško naudojimo sąlygą – naudingų iškasenų telkiniai, dėl ko priešingi šiuo klausimu pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti bei neteisingi.

31. Kolegija sutinka ir su kitomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjos prašymus, veikė jam suteiktos kompetencijos ribose, kad ikiteisminio tyrimo institucijų išvados neturi įtakos šios bylos baigčiai ir kt., todėl jų detaliai nebekartoja.

32. Netenkinamas ir prašymas prijungti prie bylos papildomus įrodymus, nes teikiami dokumentai iš esmės yra procesiniai teismų sprendimai, kurie yra viešai prieinami. Be to, juose (be kita ko, ir teikiamoje nuotraukoje) užfiksuotos aplinkybės neturi įtakos šiai bylai, nes šioje byloje nėra ginčijamas faktas, jog aptariamoje teritorijoje yra pastatyti pareiškėjai ir kitiems asmenims priklausantys statiniai.

33. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, dėl to tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos T. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė