695d5233-2694-456e-82aa-e5c4cfde0f1e · Vilniaus apygardos teismas

   Civilinė byla Nr.2S-1759-640/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09958-2017-0             Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.4.4.3.;3.3.2.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2017 m. spalio 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Veniulytė – JankÅ«nienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M. S. ir atsakovės G. Å . atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo M.

S. ieÅ¡kinį atsakovei G. Å . dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ byloje Å venčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-16242-726/2017 pagal ieÅ¡kovo M.

S. ieÅ¡kinį atsakovei G. Å . dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo vaikui priteisimo. IeÅ¡kovas 2017 m. kovo 7 d. ieÅ¡kinyje pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t.y. praÅ¡ymÄ iki teismo sprendimo priėmimo dienos laikinai nustatyti jo dukters S. S. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu ir priteisti dukrai S. S. iÅ¡ atsakovės laikinÄ periodinėmis iÅ¡mokomis mokamÄ iÅ¡laikymÄ nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 22 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino, tačiau ieÅ¡kovui iÅ¡aiÅ¡kino, jog tokiu atveju, jeigu atsakovė nesudaro galimybės bendrauti su dukra, ieÅ¡kovas turi galimybę kreiptis į teismÄ dėl laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.Teisme 2017 m. kovo 27 d. gautas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, t.y. nustatyti laikinÄ bendravimo su nepilnamete dukra tvarkÄ , nustatant, kad ieÅ¡kovas kas antrÄ kalendorinių metų savaitę turi teisę nepertraukiamai bendrauti su savo dukterimi S. S. jo gyvenamojoje vietoje.

IeÅ¡kovas įsipareigoja paimti dukterį iÅ¡ atsakovės G. Å . gyvenamosios vietos atitinkamos savaitės, kuriÄ dukra S. S. gyvena ir nepertraukiamai bendrauja su atsakove G. Å ., sekmadienio vakarÄ (ne anksčiau kaip 17.00 val. ir ne vėliau kaip 19.00 val.) ir po savaitės nepertraukiamo bendravimo, t.y. kitos savaitės sekmadienį (paskutinę buvimo su dukterimi dienÄ ), grÄ Å¾inti dukterį į atsakovės G. Å . gyvenamÄ jÄ vietÄ (ne anksčiau kaip 17.00 val. ir ne vėliau kaip 19.00 val.). IeÅ¡kovas pažymėjo, jog neprieÅ¡tarauja, kad atsakovė dukters nepertraukiamo bendravimo su ieÅ¡kovu metu aplankytų dukterį ieÅ¡kovo gyvenamojoje vietoje Å¡alių iÅ¡ anksto suderintu laiku, o taip pat bendrauti su dukterimi telekomunikacinių įrenginių pagalba.IeÅ¡kovas praÅ¡yme nurodė, kad atsakovė riboja jo teisę bendrauti su dukra, todėl jie paskutinį kartÄ matėsi 2017 m. vasario 21 d. pasitelkus į pagalbÄ Å venčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistes.

Å iuo atveju, vaiko lankymas atsakovės gyvenamojoje vietoje neįmanomas dėl ieÅ¡kovo, atsakovės ir jos Å¡eimos narių konfliktiÅ¡kų santykių. Kadangi atsakovė su dukra gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, ieÅ¡kovas norėdamas pasimatyti su dukra turi sugaiÅ¡ti 3 valandas kelionei. Tokiu atveju, dažnas mergaitės lankymas sÄ lygotų neprotingÄ ir nepagrįstÄ ieÅ¡kovo laiko ir piniginių lėšų eikvojimÄ .IeÅ¡kovo teigimu, pereinamojo bendravimo tvarkos laikotarpio nustatymas nėra bÅ«tinas ir tikslingas, kadangi ieÅ¡kovo dukra, nepaisant jos mažo amžiaus, ieÅ¡kovÄ atpažįsta ir identifikuoja kaip savo tėvÄ , ieÅ¡kovo ir dukters ryÅ¡ys yra stiprus, nepaisant atsakovės ir jos tėvų pastangų šį ryšį nutraukti, ieÅ¡kovo dukra ne kartÄ jau yra buvusi ieÅ¡kovo gyvenamojoje vietoje, tad jai yra pažįstama jÄ supanti aplinka, jÄ laiko saugia ir patikima.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi ieÅ¡kovo M. S. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iÅ¡ dalies. Nustatė laikinÄ ieÅ¡kovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku S. S. tvarkÄ iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos:ieÅ¡kovas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra S. S. kas antrÄ savaitgalį, tarp 17.00 val. - 19.00 val. paimant vaikÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos penktadienį ir grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ to paties savaitgalio sekmadienį iki 18.00 val.; savaitgalių skaičiavimÄ , kada ieÅ¡kovas turi teisę pasiimti dukrÄ bendravimui, pradėti skaičiuoti nuo 2017 m. kovo 31 d.Likusioje dalyje teismas ieÅ¡kovo praÅ¡ymo netenkino.Teismas nustatė, kad bylos duomenimis Å¡alių nepilnametė dukra S. S. yra gimusi 2015 m. rugpjūčio 9 d. (beveik du metai), Å¡iuo metu gyvena kartu su atsakove (motina) (duomenys neskelbtini).Ä®vertinęs ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , teismas sprendė, kad ji yra koreguotina.

Teismas spręsdamas klausimÄ dėl laikinos ieÅ¡kovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo, atsižvelgė į vaiko maÅ¾Ä amžių (1 metai ir 7 mėnesiai) ir, kad tokio amžiaus vaikui labiau yra reikalinga motinos globa. Be to, ieÅ¡kovas Å¡iuo metu dirba, o atsakovė yra vaiko priežiÅ«ros atostogose ir pati prižiÅ«ri dukrÄ namuose. Todėl nustačius, jog dukra kas antrÄ savaitę bendrauja ir bÅ«na ieÅ¡kovo namuose, nėra žinoma, kas mergaitę prižiÅ«rėtų ieÅ¡kovo darbo dienos metu.

Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad yra nustatoma tik laikina bendravimo tvarka, į tai, kad atsakovas gyvena kitame mieste ir jam bÅ«tų sudėtinga bendrauti su vaiku darbo dienomis arba pačios atsakovės namuose dėl konfliktiÅ¡kų santykių su atsakove ir jos tėvais. Todėl teismo vertinimu Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje tėvo bendravimas su nepilnamete dukra turėtų apsiriboti tik bendravimu kas antrÄ savaitgalį. Teismas sprendė, kad numatyta tvarka sudarys galimybes ieÅ¡kovui bendrauti su nepilnamete dukra ir palaikys su ja artimus ryÅ¡ius iki byloje bus priimtas galutinis teismo sprendimas.

Be to, Å¡alys atsižvelgdamos į vaiko interesus ir į savo galimybes, gali bendradarbiauti ir tartis dėl papildomos bendravimo tvarkos, atsižvelgiant į vaiko interesus. III.             Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Apeliantas (ieÅ¡kovas) M. S. atskirajame skunde Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties prašė pakeisti Å¡ia nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones ir jas taikyti pilna apimtimi, t.y. nustatyti ieÅ¡kovo ir jo dukters S. S. bendravimo tvarkÄ iki teismo sprendimo Å¡ioje civilinėje byloje priėmimo dienos tokiomis sÄ lygomis:IeÅ¡kovas M.

S. kas antrÄ kalendorinių metų savaitę (antrÄ , ketvirtÄ , Å¡eÅ¡tÄ , aÅ¡tuntÄ ir t.t. kalendorinių metų savaites) turi teisę nepertraukiamai bendrauti su savo dukterimi S. S. jo gyvenamojoje vietoje. IeÅ¡kovas įsipareigoja paimti dukterį iÅ¡ atsakovės G. Å . gyvenamosios vietos atitinkamos savaitės, kuriÄ dukra S. S. gyvena ir nepertraukiamai bendrauja su atsakove G. Å ., sekmadienio vakarÄ (ne anksčiau kaip 17.00 val. ir ne vėliau kaip 19.00 val.) ir po savaitės nepertraukiamo bendravimo, t.y. kitos savaitės sekmadienį (paskutinę buvimo su dukterimi dienÄ ), grÄ Å¾inti dukterį į atsakovės G.

Å . gyvenamÄ jÄ vietÄ (ne anksčiau kaip 17.00 val. ir ne vėliau kaip 19.00 val.).IeÅ¡kovas M. S. neprieÅ¡tarauja, jog atsakovei G. Å . pageidaujant, ji dukters S. S. nepertraukiamo bendravimo su ieÅ¡kovu M. S. metu galėtų aplankyti dukterį S. S. M. S. gyvenamojoje vietoje Å¡alių iÅ¡ anksto suderintu laiku, o taip pat bendrauti su dukterimi S. S. telekomunikacinių įrenginių pagalba.IeÅ¡kovo manymu, teismas nustatė minimaliÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , nors teisinis reguliavimas nustato, minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jeigu nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Tuo tarpu Å¡iuo konkrečiu atveju, tokių aplinkybių (kenkimo nepilnamečiam vaikui) nebuvo ir nėra nustatyta.IeÅ¡kovo vertinimu teismas nepagrįstai sprendė, kad vaikui motina yra reikalingesnė nei tėvas. Tokia teismo iÅ¡vada, anot ieÅ¡kovo, yra subjektyvi ir niekuo neparemta. Atkreipiamas dėmesys, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos VTAS specialistė lankėsi ieÅ¡kovo gyvenamojoje vietoje ir iÅ¡tyrė Å¡eimos aplinkos sÄ lygas. Byloje pateiktoje 2017 m. kovo 27 d. iÅ¡vadoje pažymėta, jog ieÅ¡kovas nuomojasi vieno kambario 50 m2 ploto butÄ su visais patogumais, bute yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai.

Taigi, iÅ¡vadÄ byloje teikiančios institucijos yra konstatuota, jog ieÅ¡kovo nepilnametė duktė gali gyventi ir bendrauti su ieÅ¡kovu jo gyvenamojoje vietoje. Tai ieÅ¡kovo vertinimu kartu reiÅ¡kia ir tai, jog ieÅ¡kovas gali samdyti privačiÄ auklę, kuri jo darbo metu galėtų prižiÅ«rėti dukterį jo gyvenamojoje vietoje, arba leisti pačiai atsakovei prižiÅ«rėti dukterį jos buvimo pas ieÅ¡kovÄ metu. Tačiau tai tik viena iÅ¡ daugelio vaiko priežiÅ«ros alternatyvų.Mergaitės globa, atsižvelgiant į jos amžių jau galės bÅ«ti patikėta valstybiniams ar privačiam vaikų darželiui – lopÅ¡eliui.

Iki to laiko, ieÅ¡kovo draugai G. G. ir B. G., sutinka padėti ir esant reikalui prižiÅ«rėti ieÅ¡kovo dukterį. IeÅ¡kovas, siekdamas papildomai pagrįsti, jog jis yra pilnai pasirengęs užtikrinti savo dukters priežiÅ«rÄ savo darbo metu (darbo dienomis), 2017 m. balandžio 4 d. kreipėsi į VÅ¡Ä® „REGNUM“ ir sudarė sutartį dėl Vaiko ugdymo ir priežiÅ«ros. Tad ieÅ¡kovas yra visiÅ¡kai pasirengęs su savo dukterimi bendrauti tokia tvarka, kokiÄ ir prašė nustatyti savo 2017 m. kovo 27 d. praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi dukters priežiÅ«ra darbo dienomis visapusiÅ¡kai galės bÅ«ti užtikrinta tiek privačių auklių, tiek ieÅ¡kovo draugų, tiek vaiko priežiÅ«ros įstaigų pagalba.

IeÅ¡kovas, vadovaudamasis 2017 m. kovo 30 d. teismo nustatyta laikina bendravimo su dukra tvarka, informavo atsakovę, jog nutartyje nurodytu laiku ketina atvykti pasiimti dukters ir paprašė sudaryti visas tam reikiamas sÄ lygas, suruoÅ¡ti dukters daiktų krepÅ¡elį. Tačiau vakare nuvykus į atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ dukrai ieÅ¡kovui perduota nebuvo, nes nutarties vykdymui trukdė atsakovės tėvai ir kiti nenustatyti asmenys tuo metu buvę atsakovės tėvams priklausančioje namų valdoje. IeÅ¡kovui buvo grasinama ir raginama nutraukti teisminį procesÄ .

IeÅ¡kovas dėl to patyrė nervinį Å¡okÄ , dėl ko 2017 m. balandžio 4 d. po vizito pas psichiatrÄ gavo nurodymÄ dėl receptinių psichoanaleptinių vaistų įsigijimo ir vartojimo. Nurodyti vaistai skirti su nerimu (baime) susijusiems arba nesusijusiems depresiniams susirgimams gydyti. IeÅ¡kovo sveikatos sutrikimus patvirtinantys raÅ¡ytiniai įrodymai pridedami. Taip pat, atsakovas buvo priverstas dėl teismo nutarties priverstinio vykdymo kreiptis į antstolės gyvenamÄ jÄ vietÄ aptarnaujantį antstolį.

IeÅ¡kovo manymu, teismas nustatė minimaliÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , nors teisinis reguliavimas nustato, minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jeigu nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tuo tarpu Å¡iuo konkrečiu atveju, tokių aplinkybių (kenkimo nepilnamečiam vaikui) nebuvo ir nėra nustatyta. Apibendrintai, teismas neįvertino visų su byla susijusių aplinkybių ir priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ . Atsakovė G. Å . atskiruoju skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-30 nutartį ir nustatyti pereinamÄ jį laikotarpį iki bylos teisme iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės arba iki kol Å¡alys pačios nuspręs, kad pereinamojo laikotarpio nebereikia, kurio metu ieÅ¡kovas su dukra bendrautų dalyvaujant vaiko motinai, kas antrÄ savaitgalį, tarp 17.00 val. - 19.00 val. paimant vaikÄ ir vaiko motinÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos penktadienį ir grÄ Å¾inant vaikÄ su vaiko motina į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ to paties savaitgalio sekmadienį iki 18.00 val.;.

Å alims nusprendus, kad pereinamasis laikotarpis nebetikslingas ar jam pasibaigus, vaiko tėvas bendrauja toliau nustatyta bendra bendravimo su vaiku tvarka.Atsakovė nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo sprendžiamas be jos žinios, todėl ji negalėjo pareikÅ¡ti savo nuomonės dėl pereinamojo laikotarpio bendravime su vaiku nustatymo. Å iuo atveju, teismas priimdamas sprendimÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pagal ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , kuris vykdytinas skubiai, nesvarstė ir nevertino reikÅ¡mingų Å¡ios bylos kontekste aplinkybių ar priimtas sprendimas objektyviai gali bÅ«ti skubiai įvykdomas, o bÅ«tent dėl mažamečio vaiko S. S. perdavimo ieÅ¡kovui, iÅ¡sivežant vaikÄ iÅ¡ nuolatinės gyvenamosios vietos savaitgaliui.Atsakovė apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį sužinojo žodžiu iÅ¡ ieÅ¡kovo 2017 m. kovo 31 d., kai jis atvyko pasiimti mergaitės. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovas neklausė, ar bÅ«tų galimybė nedelsiant pasiimti dukrÄ ir nepateikė teismo nutarties, todėl mergaitė buvo nepasiruoÅ¡usi kelionei į Vilnių.Atsakovė teigė, kad sudarydavo sÄ lygas ieÅ¡kovui bendrauti su vaiku, aukodama savo laikÄ važiuodama pas ieÅ¡kovÄ Â Ä¯ namus.

Tai patvirtino ir pats ieÅ¡kovas. Å iuo atveju, teismas taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones neatsižvelgė į tai, kad vaikas yra mažametis ir ieÅ¡kovas nesugebės pats vienas pasirÅ«pinti juo – paruoÅ¡ti vaikui tinkamÄ specialų maistÄ , pamaitinti, aprengti, pakeisti rÅ«bus, bendrauti su vaiku dvi dienas nematant mamos, su kuria yra įpratęs nuolatos bÅ«ti. IeÅ¡kovas nieko panaÅ¡aus niekad nedarė, o visÄ laikÄ vaiko priežiÅ«ra rÅ«pindavosi iÅ¡skirtinai tik atsakovė ir su vaiku ieÅ¡kovas bendraudavo bÅ«nant kartu, todėl tiesiog dėl vaiko priežiÅ«rai reikalingų įgÅ«džių stokos, ieÅ¡kovas taip staiga pasiėmęs vaikÄ , nesugebės juo tinkamai pasirÅ«pinti, o tai neabejotinai prieÅ¡tarautų vaiko interesams.

Todėl atsakovė mano, kad bÅ«tina nustatyti pereinamÄ jį laikotarpį, per kurį ieÅ¡kovas galėtų įgyti ne tik bendravimo su vaiku, bet ir vaiko priežiÅ«rai reikalingų įgÅ«džių.Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nurodė, kad ieÅ¡kovas pat negalės įgyvendinti tokios bendravimo su vaiku tvarkos, kokiÄ praÅ¡o teismo patvirtinti. Jis visÄ darbo savaitę praleis darbe, bet ne su vaiku.

Pats ieÅ¡kovas nurodo, kad jam bÅ«nant darbe, vaikas bÅ«tų paliktas tretiesiems asmenims. Tai reiÅ¡kia, kad dukra bÅ«tų palikta su svetimais žmonėmis, kurie nesusiję su vaiku jokiais giminystės ryÅ¡iais. Kai tuo tarpu atsakovė yra vaiko priežiÅ«ros atostogose, todėl gali vaikÄ prižiÅ«rėti namuose pati. KitÄ vertus, atsakovės gyvenamojoje vietoje vaikas jaučiasi saugus, Å¡ioje aplinkoje gyvena nuo pat gimimo, vaikÄ taip pat padeda prižiÅ«rėti kartu gyvenantys seneliai.Atsakovės manymu, ieÅ¡kovo siÅ«loma bendravimo tvarka labiau atitinka asmeninius ieÅ¡kovo interesus, bet ne vaiko.

Taip pat, pažymėta, kad ieÅ¡kovas 2017 m. kovo 31 d. atvykęs į atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ rodė nepagarba, kalbėjo įsakmiai, neužėjo į namus ir reikalavo, kad dukra bÅ«tų atneÅ¡ta į jo maÅ¡inÄ esančiÄ 150 metrų nuo vaiko gyvenamosios vietos, neatsižvelgdamas į tai, kad dukros daiktai nėra paruoÅ¡ti. Atsižvelgiant į tai, 2017 m. kovo 30 d. teismo sprendimas buvo neįvykdytas.IeÅ¡kovas atsiliepime į atsakovės atskirÄ jį skundÄ prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , o ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ patenkinti.Nurodė iÅ¡ esmės tapačius atskirajame skunde nurodytiems argumentams motyvus.

Papildomai pažymėjo, kad naujos Civilinio proceso kodekso 148 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta pareiga praneÅ¡ti byloje dalyvaujantiems asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie turi teisę dėl praÅ¡ymo pateikti prieÅ¡taravimus, tik tuo atveju, kai vienÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę norima pakeisti kita. Taigi teismas neturėjo praneÅ¡ti atsakovei apie ieÅ¡kovo pateiktÄ praÅ¡ymÄ .IeÅ¡kovas akcentavo, kad 2017 m. kovo 30 d. nutartis per EPP 2017 m. kovo 31 d. buvo įteikta atsakovės atstovui.

Be to, ieÅ¡kovo atstovas papildomai 2017 m. kovo 31 d. paprašė, kad atsakovės atstovas iÅ¡aiÅ¡kintų ieÅ¡kovei teismo nutartį ir jos neįvykdymo pasekmes. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad apie teismo nutartį ieÅ¡kovė buvo informuota tinkamai.IeÅ¡kovas 2017 m. kovo 31 d. žinute informavo atsakovę, kad atvažiuos pasiimti dukros ir kad atsakovė suruoÅ¡tų jos rÅ«bų daiktų krepÅ¡elį.IeÅ¡kovas, pradedant 2017 m. balandžio 14 d., kas antrÄ savaitgalį bendrauja su dukra. Jis ne kartÄ siÅ«lė atsakovei vykti kartu su dukra į ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ , tikėdamasis, kad pavyks atkurti Å¡eimyninius ryÅ¡ius ir užbaigti šį ginÄÄ , tačiau atsakovė atsisakė.

IÅ¡ susiraÅ¡inėjimo trumposiomis žinutėmis matyti, kad ieÅ¡kovas vienas pats susitvarko su mažametės dukters priežiÅ«ra, o atsakovė, bÅ«dama tuo įsitikinusi iÅ¡vyksta iÅ¡ Vilniaus į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Taigi atsakovė praÅ¡o, kad bÅ«tų nustatomas pereinamasis vaiko bendravimo su ieÅ¡kovu laikotarpis, nes jis vienas nesugebės pasirÅ«pinti vaiku, bet kai atsakovei siÅ«loma pasilikti ir dalyvauti bendravimo su vaiku metu, ji atsisako. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atskirasis skundas turėtų bÅ«ti atmestas.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirųjų skundų medžiagÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis Å¡eimos bylose (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad bÅ«tų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieÅ¡kinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į Å¡eimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintÄ prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ .

Vadovaujantis CK 3.155 straipsniu, tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti bei prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę, sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iÅ¡ tėvų bendravimo su vaiku tvarkÄ , pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieÅ¡tarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaikÄ principas nustatant bendravimo tvarkÄ reiÅ¡kia, kad motinai (tėvui), negyvenančiai kartu su vaiku, neturi bÅ«ti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, bÅ«do, sÄ lygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi iÅ¡ dalies patenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinos bendravimo tvarkos su mažamete dukra.

Nustatė, kad ieÅ¡kovas su dukra bendrauti turės teisę kas antrÄ savaitgalį tarp 17.00 val. - 19.00 val. paimant vaikÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos penktadienį ir grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ to paties savaitgalio sekmadienį iki 18.00 val., savaitgalius pradedant skaičiuoti nuo 2017 m. kovo 31 d.Apeliantai su tokia teismo nutartimi nesutiko. IeÅ¡kovas prašė laikinÄ sias apsaugos priemones taikyti pilna apimti, t.y. nustatyti, kad jis turi teisę nepertraukiamai bendrauti su dukra kas antrÄ kalendorinių metų savaitę, jÄ pasiimant iÅ¡ atsakovės gyvenamosios vietos sekmadienį 17:00-19:00 val. ir po savaitės sekmadienį, grÄ Å¾inant į atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ 17:00-19:00 val.

Atsakovė sutiko, kad dukra su tėvu bendrautų savaitgaliais, tačiau prašė nustatyti pereinamÄ jį laikotarpį, kol vaikas pripras vienas pasilikti su tėvu, o tėvas iÅ¡moks pasirÅ«pinti vaiku.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieÅ¡kovo atskirojo skundo motyvu, kad teismas ieÅ¡kovui nustatė minimaliÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ . Vertinant skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi nustatytÄ laikinÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , matyti, kad buvo nustatyta maksimaliai vaiko poreikius atitinkanti bendravimo tvarka.

IeÅ¡kovui leista vaikÄ pasivežti į namus ir bendrauti nepertraukiamai visÄ savaitgalį.Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprÅ«pinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus.Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, bÅ«ti auklėjamas ir aprÅ«pinamas savo tėvų Å¡eimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis).

Å i įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į Å¡eimos ryÅ¡ius yra pamatinė, nes visapusiÅ¡ka ir darni vaiko raida galima tik augant Å¡eimoje, jaučiant meilę ir supratimÄ (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iÅ¡ tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimÄ su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Teismas nustato bendravimo tvarkÄ tokiÄ , kokia ji galima esant situacijai.Nagrinėjamu atveju, teismas nustatė, kad nuo gimimo mažametė gyvena su atsakove, jos tėvų namuose, (duomenys neskelbtini) kaime.

Kadangi ieÅ¡kovas gyvena Vilniuje, mergaitė daugiausiai laiko praleidžia su motina ir seneliais. Tai reiÅ¡kia, kad mergaitė jau yra prisitaikiusi prie jÄ supančios aplinkos ir žmonių, kuriuos mato kiekvienÄ dienÄ . Pažymėtina, kad nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais iÅ¡gyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalÄ . Taigi, atsižvelgiant į esamÄ situacijÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino aplinkybę, kad mergaitės atskyrimas nuo jai artimos aplinkos ir mamos su kuria yra užsimezgęs artimas ryÅ¡ys, visai savaitei, pažeistų prioritetiniais laikomus vaiko interesus, bÅ«tų neužtikrinta saugi ir rami aplinka tinkanti vaiko emociniam ir psichologiniams formavimuisi.KitÄ vertus, ieÅ¡kovas darbo dienomis dirba, todėl, kaip pats nurodė, vaikÄ paliktų darželyje arba vaikui nepažįstamų asmenų globoje, kai tuo tarpu atsakovė yra vaiko priežiÅ«ros atostogose ir visÄ savo laikÄ gali skirti buvimui su dukra.

Taigi atsižvelgiant į vaiko interesus bÅ«tų neteisinga savaitei mergaitę atskirti nuo mamos, kai ji gali visÄ savo laikÄ skirti bendravimui su dukra ir nustatyti, kad mergaitė savaitę bendraus su tėvu, kuris didžiÄ jÄ laiko dalį dirbs ir dėl to turės palikti mergaitę su nepažįstamais bei neartimais jai žmonėmis.Teismas pažymi, kad procesiniuose dokumentuose Å¡alys pripažįsta, jog bendravimo su vaiku tvarka, tokia kokia ji buvo nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. jau yra realiai vykdoma, todėl nėra pagrindo nustatyti pereinamÄ jį bendravimo su vaiku laikotarpį.

Be to, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo teismui pateiktų procesinių dokumentų, jis neprieÅ¡tarauja, kad jo bendravimo su dukra metu, ieÅ¡kovo gyvenamojoje vietoje lankytųsi ir atsakovė. Taigi, dėl to nesant Å¡alių ginčo, nėra pagrindo nustatyti pereinamÄ jį laikotarpį.Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstytÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Å¡iuo metu mergaitei motinos globa yra svarbesnė, nei tėvo, kadangi dėl dažno buvimo drauge jau susiformavo stipresnis jų tarpusavio emocinis ryÅ¡ys.

Teismas pagrįstai vaiko interesus vertino kaip prioritetinius ir atsižvelgdamas į tai, kad vaiko tėvas darbo dienomis dirba, t.y. negali dukrai skirti maksimalaus rÅ«pesčio ir dėmesio, nustatė, kad ieÅ¡kovas bendraus su mažamete dukra kas antrÄ savaitgalį. Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ nutartį, o bylos Å¡alių atskirieji skundai nesudaro pagrindo Å¡iÄ nutartį pakeisti arba panaikinti. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Nagrinėjamu atveju, teismo nutartis palikta nepakeista, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos Å¡alims nėra paskirstomos.

Vadovaudamasis iÅ¡dėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu teismas, n u t a r i a:           Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                               RÅ«ta Veniulytė - JankÅ«nienė