695d41eb-bfdd-4d26-895e-90d5e5af6bfd · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Jurgis KiškisPranešėjas Algerdas Urbšys                                          Baudžiamosios bylos Nr. 1A-450-175-2014; Teisėjas Raimundas Krušinys                                       Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00423-2012-6;                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.13.1.; 2.4.6.; 2.4.7. (S)              KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 2 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Olego Šibkovo ir Albino Antanaičio, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, dalyvaujant prokurorei Onai Dirsienei, išteisintajam A.

L. ir jo gynėjui advokatui Vidmantui Raviniui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui V. B. bei civilinio atsakovo atstovui advokatui Arvydui Pociui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės ir nukentėjusiojo bei civilinio ieÅ¡kovo V. B. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 176 str. 1 d. iÅ¡teisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Nukentėjusiojo V. B. civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : A. L. buvo kaltinamas tuo, kad pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui. Jis kaltintas tuo, jog, bÅ«damas įmonės UAB (duomenys neskelbtini) generalinės direktorės A. K. 2010-07-12 įsakymu Nr. 135 paskirtas užimti energetiko pareigas ir dirbdamas energetiko pareigose bei pagal UAB (duomenys neskelbtini) generalinės direktorės A.

K. 2011-12-21 patvirtintus „Energetiko pareiginius nuostatus“, pažeidė: „Energetiko pareiginių nuostatų“ eilę reikalavimų, t. y. nuostatų 16 punktÄ , kuriame nustatyta, jog energetikas privalo “Kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos darbe, gaisrinės saugos, apsaugos nuo elektros, reikalavimų“; 30 punktÄ , kuriame sakoma, jog energetikas privalo “Nustatyta tvarka įforminti ir kontroliuoti darbus bei darbuotojus, atliekant pavojingus darbus, užtikrinant saugų jų atlikimÄ â€œ; bei pažeidė Å¡ių nuostatų 61.8 punktÄ , kuriame nurodyta, jog energetikas atsako už “Darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos instrukcijų, apsaugos nuo elektros reikalavimų bei higienos normų reikalavimų laikymÄ si ir kontrolę“ ir, pažeisdamas Å¡iuos „Energetiko pareiginių nuostatų“ reikalavimus, A.

L. 2012-04-04 apie 9.45 val. UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kuomet buvo vykdomi remonto darbai Å¡aldymo kameroje Nr. 2, A. L. tinkamai neapžiÅ«rėjęs vamzdinių kilnojamųjų pastolių ir neįsitikinęs jų patikimumu, prieÅ¡ pradedant juos naudoti, bei neįsitikinęs, kad pastoliai pilnai sukomplektuoti pagal gamintojų reikalavimus, techniÅ¡kai tvarkingi (nėra įtrÅ«kimų, sulenkimų ir pan.), kaip nurodyta UAB (duomenys neskelbtini) 2012-02-29 generalinio direktoriaus įsakyme Nr. 47, bei neužpildęs reikiamos dokumentacijos, kaip to reikalauja UAB (duomenys neskelbtini) „Kopėčių ir pastolių tikrinimo priežiÅ«ros tvarka“, nustatyta 2012-02-29 UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakyme Nr. 47 apie pastolių tinkamumÄ naudoti, nurodė darbuotojui V.

B. naudoti šiuos pastolius, kuriuos eksploatuoti buvo draudžiama dėl to, jog pastoliai buvo sukonstruoti savadarbiu būdu, t. y. esant pastolių konstrukcijos pakeitimams, o būtent: buvo papildomai, savadarbiu būdu pritvirtinti pastolių atraminiai ratukai. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo R. N. 2002-05-31 įsakymu Nr. 216-P, paskirtam užimti ir dirbti šaltkalvio-elektriko pareigose V. B., A. L. nurodė 4,62 m aukštyje pritvirtinti elektros šviestuvus, pasinaudojant minėtais IĮ (duomenys neskelbtini) priklausančiais vamzdiniais kilnojamaisiais pastoliais, kurie nuo 2012 m. kovo mėnesio, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, buvo laikomi UAB (duomenys neskelbtini) šaldymo kameroje Nr. 2, jų būklė buvo nepatikrinta, dėl ko, V.

B. užlipus ant Å¡ių pastolių platformos, esančios 2,60 m aukÅ¡tyje, lūžo pastolių atraminio ratuko savadarbis tvirtinimas, dėl to pastoliai virto ant Å¡ono, o V. B. galvos deÅ¡ine puse krito ant betoninių plokščių grindų, dėl ko jam įvyko lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, deÅ¡inio kaktikaulio lūžimas, deÅ¡inio rieÅ¡o sÄ nario ir deÅ¡inio čiurnos sÄ nario sumuÅ¡imas, kraujosruva deÅ¡inės akies srityje ir buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.Prokurorė savo apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo A.

L. pripažinti kaltu pagal BK 176 str. 1 d., ir už nusikalstamÄ veikÄ paskirti jam 40 MGL (5200 litų) dydžio baudÄ , taip pat priteisti nukentėjusiojo V. B. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) dėl 50000 litų neturtinės žalos ir 2438,78 litų turtinės žalos, netekto darbingumo pajamų po 642,5 litų kas mėnesį nuo 2012 m. gruodžio mėnesio iki 2015-09-18 (nustatytas netektas darbingumas iki 2015-09-18) bei 3000 litų advokato iÅ¡laidų.Prokurorės nuomone, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. iÅ¡teisinamasis nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nurodė, jog A. L. dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo neprisipažino, tačiau teismo posėdžio metu duoti A. L. parodymai vertintini kritiÅ¡kai, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi ikiteisminio tyrimo metu A. L. davė prieÅ¡ingus parodymus ir dėl jam pareikÅ¡to įtarimo pagal BK 176 str. l d. kaltę pripažino iÅ¡ dalies. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, jog 2012-04-04, prieÅ¡ tęsiant darbus, „neapžiÅ«rėjo pastolių“, „dokumentacija prieÅ¡ naudojant pastolius nebuvo užpildyta (t. y. reikiamas žurnalas, kuriame turėtų bÅ«ti paraÅ¡yta žyma - „pastoliai tinkami naudoti“)“, apie pastolių tinkamumÄ naudoti nebuvo ir tokio dokumento negalėjo bÅ«ti, nes Å¡ie pastoliai nepriklausė UAB (duomenys neskelbtini), todėl ir Å¡ioje įmonėje nebuvo reikiamos dokumentacijos dėl jų naudojimo (b.1. 87-89, 1 t.). 2012-08-30 papildomai apklaustas A.

L. nurodė tokias pat aplinkybes (b.1. 95-96, 1 t.). Teismas visiškai netyrė šių aplinkybių, neįvertino A. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, neįvertino tos aplinkybės, kad pastoliai jokios tokiems įrenginiams įstatymų nustatytos patikros neturėjo, sutartis dėl jų panaudojimo su IĮ (duomenys neskelbtini) nebuvo sudaryta, A. L. nusprendė juos panaudoti savavališkai, tiesiogiai pažeisdamas darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jokios dokumentacijos dėl šių pastolių tinkamumo naudoti jis neužpildė.

Teismas vienareikÅ¡miai pripažino tik A. L. parodymus, duotus teismo posėdžio metu. Teismas nuosprendyje vertindamas liudytojo V. J. parodymus, konstatavo, jog liudytojas V. J., apklausiamas teisme, detaliai nurodė darbų saugos reikalavimų pažeidimus, kurie buvo padaryti 2012-04-04 UAB (duomenys neskelbtini) atliekant minėtus darbus. V. J. parodė, kad visų pirma energetikas A. L. neužtikrino pilnos darbuotojų darbų saugos, nepatikrino pastolių, kurie įvykio dienÄ buvo patraukti į kitÄ vietÄ , t. y. pajudinti iÅ¡ pastovios, tam darbui atlikti, pastatymo vietos, jie buvo kitos įmonės, pastoliai reikiamos patikros neturėjo, pastolių ratukai buvo be stabdžių, pastolius A.

L. paėmė savavaliÅ¡kai. Liudytojo V. J. parodymai, duoti teisminio bylos nagrinėjimo metu visiÅ¡kai atitinka jo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau teismas, nors ir grindžia savo nuosprendį minėto liudytojo parodymais, jais nesiremia ir priima iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį A. L. atžvilgiu.Skunde taip pat pažymima, kad 2012-04-16 Nelaimingo atsitikimo darbe akte (priedas Nr.

l) konstatuota, jog pastoliai virto lūžus ratukui, kadangi suvirinimas atliktas nekokybiškai-neištisinė suvirinimo siūlė. Pastoliai nebuvo tinkamai apžiūrėti ir nebuvo užpildyta reikiama dokumentacija, kaip to reikalauja “Kopėčių ir pastolių tikrinimo ir priežiūros tvarka“. Jų nebuvo galima naudoti atliekant minėtus darbus (b.1. 61-65, 1 tomas). Apklaustas teismo posėdyje nukentėjusysis V. B. parodė, jog A. L. nurodžius naudoti IĮ (duomenys neskelbtini) pastolius, jie, tame tarpe ir A.

L., matė, jog ratukai pritvirtinti prie pastolių buvo kito metalo, spalva skyrėsi, ir tie skirtumai matėsi akivaizdžiai, tuos skirtumus matė ir A. L., tačiau nieko nesakė. V. B. parodė, kad „apžiūros pastolių akto jis nepasirašė ir toks aktas nebuvo surašytas“ (b.1. 61, 62-63, 146, 151, 152, 2 t.). Teismas, nuosprendyje teigdamas, jog pagrindinė šio nelaimingo atsitikimo kilimo priežastis naudojamų pastolių strypo ir ratuko suvirinimo vietoje lūžimas, nes suvirinimas buvo atliktas nekokybiškai (neištisinė suvirinimo vieta), dėl ko pastoliai virto ant šono, ir kartu nuo pastolių iš 2,6 m aukščio krito šaltkalvis-elektrikas V.

B., prieÅ¡tarauja savo paties teiginiams, kad A. L. nei numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali kilti tokios pasekmės (nusikalstamas pasitikėjimas), taip pat negalėjo numatyti, jog dėl jo veikimo ar neveikimo gali kilti tokios pasekmės (nusikalstamas nerÅ«pestingumas). Byloje pakanka duomenų teigti, kad A. L. negalėjo pavesti darbuotojams dirbti ant Å¡ių įrenginių ir tuo jis grubiai pažeidė darbų saugos aktų reikalavimus. AntrÄ Å¡io nelaimingo atsitikimo kilimo priežastį teismas nurodė, kad V.

B. įvykio metu nedėvėjo apsauginio Å¡almo. V. B. parodė, jog UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas jam apsauginis Å¡almas buvo nekokybiÅ¡kas, dirbant krito ant akių, viduryje Å¡almo esantis diržiukas ir „spaudukai“ buvo nekokybiÅ¡ki, Å¡almo nelaikė, todėl dideliame aukÅ¡tyje nebuvo galimybės dirbti su tokio pobÅ«džio apsauginiu Å¡almu ir dėl to antrÄ darbo dienÄ nukentėjęs dėl minėto apsauginio Å¡almo nekokybiÅ¡kumo, buvo priverstas jo nedėvėti. Tai rodo, kad A. L. neatliko jam pavestų pareigų ir neužtikrino saugaus darbo objekte (b.1. 61, 2 t.).

Skunde nurodoma, kad, nors A. L. sprendimÄ naudoti IÄ® (duomenys neskelbtini) priklausančius pastolius priėmė bendrai pasitaręs su nukentėjusiuoju V. B. bei G. G., tačiau teismas neįvertino aplinkybės, kad A. L. nebuvo prievolės tartis su Å¡iais darbuotojais, jie nėra atsakingi už darbų saugÄ ir vykdė bÅ«tent atsakingo asmens - A. L. nurodymus. Teismas nevertino objektyvių proceso dalyvių parodymų, kai kuriuos iÅ¡ jų laikė abejotinais ir vertino juos kaltinamojo naudai. Teismo padaryta iÅ¡vada dėl priežastinio ryÅ¡io nėra tinkamai motyvuota, nėra pagrįsta iÅ¡samiu visų bylos aplinkybių iÅ¡analizavimu, todėl kelia abejonių jos teisingumu (BPK 20 str. 5 d.).

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog tarp A. L. veikos (neveikimo) ir kilusių pasekmių nustatytas tiesioginis būtinas priežastinis ryšys, dėl to jo kaltė atitinka nusikaltimo, numatyto BK 176 str. l d., požymius (LAT nutartis 2K-267/2009). Ikiteisminio tyrimo metu bei bylos teisminio nagrinėjimo metu neabejotinai nustatyta, jog A. L. pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus ir pasekmės kilo būtent dėl jo kaltės.Nukentėjusysis bei civilinis ieškovas V.

B. apeliaciniu skundu taip pat praÅ¡o panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nuosprendį ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo A. L. nuteisti pagal BK 176 str. 1 d. bei V. B. priteisti iÅ¡ A. L. 50 000 litų neturtinės žalos, 2438,78 Lt turtinės žalos, netekto darbingumo pajamų po 642,5 Lt kas mėnesį nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2015-09-18 bei advokato (advokato padėjėjo) atstovavimo iÅ¡laidas. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.

Pirmosios instancijos teismas nevertino įrodymų visumos, tarpusavio sÄ sajos, vertindamas įrodymus atsietai, suteikė jiems kitokiÄ teisinę reikÅ¡mę, o kai kuriems bylos įrodymams visai neteikė reikÅ¡mės. Tai esmingai įtakojo pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad A. L. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas kaip nepagrįstas. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, A. L., žinodamas, kad bus atliekami Å¡viestuvų kabinimo darbai, iÅ¡ esmės nesiėmė jokių priemonių, kad Å¡ie darbai bÅ«tų atlikti saugiai, tai yra pažeidė 2011-12-21 patvirtintų „Energetiko pareiginių nuostatų“ bei 2012-02-29 patvirtintos „Kopėčių ir pastolių tikrinimo priežiÅ«ros tvarkos“ nuostatas, ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas.

A. L. turėjo teisinę pareigÄ užtikrinti konkretaus darbo - Å¡viestuvų tvirtinimo saugÄ . Tam, kad toks darbas bÅ«tų atliktas saugiai, vykdydamas atitinkamų lokalinių aktų nuostatas, A. L. turėjo pareigÄ darbuotojus aprÅ«pinti, jiems sukomplektuoti ir pateikti saugias darbo priemones, tačiau to nepadarė. BÅ«tent A. L. sprendimu, darbo atlikimui buvo pasirinkti nesertifikuoti, savadarbiu bÅ«du sukonstruoti pastoliai (tai yra padaryti pastolių konstrukcijos pakeitimai - savadarbiu bÅ«du pritvirtinti pastolių atraminiai ratukai), priklausę IÄ® (duomenys neskelbtini), su kuria jokios sutartys nebuvo pasiraÅ¡ytos, o Å¡iuos pastolius naudojant nebuvo užpildyta reikiama dokumentacija, nepatikrinta jų komplektacija.

Vadinasi, A. L. galėjo ir turėjo numatyti, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali kilti tokios pasekmės. 2012-04-03 buvo apžiÅ«rėti darbui naudotini pastoliai ir suraÅ¡ytas pastolių apžiÅ«ros aktas, kuriame nurodoma, kad pastoliai apžiÅ«rėti vizualiai. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ esmės remdamasis Å¡iuo deklaratyviu dokumentu, daro neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad pastoliai buvo apžiÅ«rėti tinkamai. Nukentėjusysis V. B. kartu su liudytoju G. G. negalėjo ir neturėjo apžiÅ«rinėti pastolių, tam jie neturėjo kompetencijos, įmonėje jie dirbo elektrikais, o ne metalinių konstrukcijų inžinieriais specialistais.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodo, kad teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo V. J., kaip darbų saugos specialisto parodymais, jog „minėtas ratuko tvirtinimo (privirinimo) defektas buvo paslėptas ir realiai nei A. L., nei V. B., nei kitas asmuo to pastebėti negalėjo“. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesiremia šio liudytojo parodymų visuma, neanalizuoja jų visumos turinio. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas V. J. parodė, kad pagal darbo sutartį vykdė tam tikras funkcijas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, į kurias įėjo darbuotojų konsultavimas, mokymo organizavimas, sveikatos tikrinimo organizavimas, lokalinių aktų ruošimas, dalyvavimas nelaimingų atsitikimų tyrime ir kt.

Kadangi pagal sutartį turi dalyvauti nelaimingo atsitikimo tyrime, po pokalbio su direktore buvo sudaryta komisija, kuri nustatė, kad nelaimingo atsitikimo yra kelios priežastys - tai, kad, nors elektrikai laiku instruktuoti ir supažindinti su darbui elektrikui Å¡itose sÄ lygose atmintine, nebuvo dėvimos apsaugos priemonės, tačiau buvo dirbama ant pastolių, kurie neatitiko tų reikalavimų, kurie keliami mobiliems pastoliams. Ratukai, kurie yra pritvirtinti pastolių apačioje, neturėjo stabdžių, pastoliai nebuvo iÅ¡bandyti, atitinkami žurnalai nebuvo užpildyti, energetikas A.

L. neužtikrino pilnos darbuotojų saugos ir sveikatos atliekant Å¡iuos darbus, nes pastoliai priklausė IÄ® (duomenys neskelbtini), su kuria UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo pasirašę sutarties dėl Å¡ių pastolių naudojimo. Liudytojas pažymėjo, kad UAB (duomenys neskelbtini) turi standartinius pastolius, kurie pagaminti pagal standartinius reikalavimus, o čia buvo savadarbiai, stabdžių apskritai nebuvo. Apelianto skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ ir neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad A.

L. vykdė energetiko pareiginių nuostatų reikalavimus ir kad A. L. nėra kaltas dėl kilusių pasekmių. Teismas nepagrįstai nurodo, kad energetiko pareiginių nuostatų 16 p., 30 p., 61,8 p. reikalavimai yra bendro pobūdžio darbų saugos reikalavimai, kuriuos privalo vykdyti energetikai. Paminėtina ir tai, kad teismas iš esmės nenustatinėjo priežastinio ryšio tarp A. L. padarytų norminių aktų pažeidimo ir V. B. sužalojimo, o ėmėsi nustatinėti paties A. L. pavedimu darbus atlikusių darbuotojų - nukentėjusiojo V.

B. ir liudytojo G. G. padarytus darbų saugos reikalavimų ir juos reglamentuojančių norminių aktų pažeidimus bei galimÄ priežastinį ryšį tarp jų bei kilusių padarinių, nors nustatant priežastinį ryšį visų pirma yra svarbu nustatyti bÅ«tent tai, ar kaltinamajam inkriminuoti pažeidimai buvo bÅ«tina byloje nustatytų padarinių kilimo sÄ lyga. Teismas byloje nustatytų padarinių kilimÄ susiejo su keliomis sÄ lygomis ar priežastimis, todėl turėjo pareigÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti, kuri iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų ar priežasčių buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga ar priežastis, tačiau to nepadarė.

Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad byloje buvo neteisingai vertinami nukentėjusiajam V. B. padaryti sužalojimai. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog V. B. klinikiniais duomenimis konstatuoti lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, deÅ¡inio kaktikaulio lūžimas, deÅ¡inio rieÅ¡o sÄ nario ir deÅ¡inio čiurnos sÄ nario sumuÅ¡imas, kraujosruva deÅ¡inės akies srityje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti galimai 2012-04-04 aplinkybėse nurodytu bÅ«du (nukritus nuo pastolių). 2013-09-04 darbingumo lygio nustatymo pažymoje nurodyta, kad V.

B. netektas darbingumas - 45 procentai. 2003-05-23 LR Sveikatos apsaugos ministro, LR Teisingumo ministro ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu „Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo" patvirtintose „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 6.10 p nurodyta, kad sunkus sveikatos sutrikdymas - tai sužalojimas ar susargdinimas, dėl kurio prarandama didelė dalis - 30 ir daugiau procentų — profesinio darbingumo; 6.11 punkte nurodyta, kad sunkus sveikatos sutrikdymas - tai sužalojimas ar susargdinimas, dėl kurio prarandama didelė dalis - 30 ir daugiau procentų - bendro darbingumo.

Todėl baudžiamojoje byloje yra nustatyti visi bÅ«tini nusikaltimo, numatyto BK 176 str. 1 d., požymiai, o baudžiamoji atsakomybė už Å¡io nusikaltimo padarymÄ kyla bÅ«tent A. L., kuris buvo atsakingas už kaltinime nurodytų norminių aktų vykdymÄ . Teismo posėdyje prokurorė pa­tvir­tino apeliacinio skun­do argumentus ir prašė tenkinti jos ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus. Nukentėjusysis prašė jo ir prokurorės apeliacinius skun­dus tenkinti. IÅ¡teisintasis, jo gynėjas ir civilinio atsakovo atstovas prašė apeliacinius skundus atmesti.Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės ir nukentėjusiojo bei civilinio ieÅ¡kovo V.

B. apeliaciniai skundai atmetami.Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuo­me­nės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įsta­ty­mÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nu­teistas. BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įro­dy­mais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis.

Å ioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įver­tina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡na­gri­nė­ji­mu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pir­mo­sios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir iÅ¡nagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, vado­vau­da­ma­sis baudžiamojo proceso įstatymo nuo­s­tatomis, ir savo iÅ¡vadas, iÅ¡dėstytas iÅ¡teisinamajame nuos­pren­dy­je, pagrindė iÅ¡samia įro­dy­mų vi­su­mos analize bei iÅ¡dėstė motyvus, kuriais rem­damasis at­me­tė kitus įrodymus.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir vertino visus byloje esančius įrodymus bei nuos­pren­dyje rėmėsi, prieÅ¡ingai nei nurodoma prokurorės skunde, ne vien teisiamajame posėdyje duotais parodymais. Vertindamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu proceso dalyvių duotus parodymus, teismas rėmėsi tik ta jų parodymų dalimi, kuri atitinka kitais įrodymais nustatytas objektyvias bylos aplin­kybes. Be to, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo pre­rogatyva, todėl vien tai, kad apeliacinį skundÄ suraÅ¡iusiam as­me­niui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo tai­ky­mu ar BPK normų pažeidimu.BK 176 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui, pažeidusiam darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių.

Pagal šį straipsnį atsako tik specialÅ«s subjektai – darbdaviai ir kiti jo įgalioti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugÄ darbe, saugos darbe norminių aktų laikymÄ si. Pažymėtina, kad Å¡io nusikaltimo sudėtis yra blanketinė, todėl taikant Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Kiekvienu konkrečiu atveju analizuojami tie įstatymai ir poįstatyminiai bei lokalinio pobÅ«džio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi (kasacinė nutartis Nr. 2K-154/2012).

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 176 str. 1 d. taikyti bÅ«tina nustatyti ir priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, dėl kokių konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų jie atsirado. AukÅ¡tesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytoms iÅ¡vadoms, kad nagrinėjamoje byloje kaltinimas nesugebėjo pagrįsti, kad nelaimingÄ atsitikimÄ lėmė energetiko A. L. nurodytų darbų saugos reikalavimų nesilaikymas, t. y. netinkama darbų saugos reikalavimų kontrolė, darbų kontrolė ir jų įforminimas bei darbuotojų darbų saugos reikalavimų laikymasis ir kontrolė ir t.t. ar kiti kaltinamajame akte bei kaltinime iÅ¡vardyti norminių aktų pažeidimai.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog kaltinimas neįrodė, jog A. L. padarė kaltinime nurodytus energetiko pareiginių nuostatų pažeidimus, be to, nurodytų „Energetiko pareiginių nuostatų“ 16 p., 30 p., 61.8 p. reikalavimai yra bendro pobÅ«džio darbų saugos reikalavimai. „Energetiko pareiginių nuostatų“ 16 p. nustatyta, jog energetikas privalo „Kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos darbe, gaisrinės saugos, apsaugos nuo elektros, reikalavimų.“ IÅ¡teisinamajame nuosprendyje teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog A.

L. visus teisės aktų reikalavimus įvykdė tinkamai. „Energetiko pareiginių nuostatų“ 30 p. nustatyta, jog energetikas privalo „Nustatyta tvarka įforminti ir kontroliuoti darbus bei darbuotojus, atliekant pavojingus darbus, užtikrinant saugų jų atlikimÄ â€œ. Tačiau, kaip buvo nustatyta bylos nagrinėjimo metu, darbai nebuvo priskirti prie pavojingų darbų, todėl, nuostata, kurios pažeidimu buvo kaltinamas A. L., yra visiÅ¡kai nepagrįsta. „Energetiko pareiginių nuostatų“ 61.8 p. kalbama apie tai, kad energetikas yra atsakingas už darbų saugÄ ir sveikatÄ .

Å iame punkte kalbama apskritai apie A. L. kaip subjektÄ , t. y., kad jis gali bÅ«ti kaip subjektas, esant tam tikriems „Darbų saugos įstatymo“ reikalavimų pažeidimams. Jokių kitų teisės norminių aktų pažeidimų, jokių konkrečių teisės reikalavimo nuostatų, kurias bÅ«tų pažeidęs iÅ¡teisintasis A. L., kaltinamajame akte nurodyta nebuvo ir tokie teisės aktų pažeidimai nagrinėjant bylÄ nenustatyti. A. L. buvo kaltinamas ir dėl to, jog tinkamai neapžiÅ«rėjęs vamzdinių kilnojamųjų pastolių, priklausančių IÄ® (duomenys neskelbtini) ir neįsitikinęs jų patikimumu, prieÅ¡ pradedant juos naudoti, bei neįsitikinęs, kad pastoliai pilnai sukomplektuoti pagal gamintojų reikalavimus, techniÅ¡kai tvarkingi (nėra įtrÅ«kimų, sulenkimų ir pan.), kaip nurodyta UAB (duomenys neskelbtini) 2012-02-29 generalinio direktoriaus įsakyme Nr. 47, ir neužpildęs reikiamos dokumentacijos apie pastolių tinkamumÄ naudoti, kaip to reikalauja „Kopėčių ir pastolių tikrinimo priežiÅ«ros tvarka“, nustatyta 2012-02-29 UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakyme Nr.

47. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog A. L. „Energetiko pareiginių nuostatų“ reikalavimus vykdė, nes prieÅ¡ darbÄ su nukentėjusiuoju bei liudytoju tinkamai apžiÅ«rėjo pastolius, įsitikino jų patikimumu ir surašė apžiÅ«ros aktÄ , kuriuo konstatavo, kad pastoliai yra techniÅ¡kai tvarkingi, juos galima naudoti kameros apÅ¡vietimo Å¡viestuvų montavimo darbams. Pažymėtina ir tai, jog aplinkybė, kad buvo neužpildyta reikiama dokumentacija apie pastolių tinkamumÄ naudoti, kaip to reikalauja UAB (duomenys neskelbtini) nustatyta „Kopėčių ir pastolių tikrinimo priežiÅ«ros tvarka“, Å¡iuo atveju priežastinio ryÅ¡io dėl kilusių padarinių nepagrindžia.

A. L., V. B. ir G. G. teisme patvirtino, jog jie apžiÅ«rėjo ir patikrino pastolius, kurie jokių įtarimų jiems nesukėlė. Be to, visi anksčiau matė, jog ilgÄ laikÄ ant pastolių dirbo IÄ® (duomenys neskelbtini) darbuotojai, ant jų kilnojo didelius svorius turinčius daiktus, todėl pastolių patikimumas jiems įtarimų nesukėlė. Teisme apklausiami nukentėjusysis V. B. ir liudytojas G. G. taip pat patvirtino, jog 2012-04-03 prieÅ¡ pradedant darbus A. L. juos papildomai instruktavo dėl darbų saugos, t. y., kad jie privalo naudoti individualias apsaugos priemones, nors jie ir taip buvo supažindinti ir savarankiÅ¡kai atsako už savo elgesį ir darbų saugÄ darbų metu pagal 2011-07-19 UAB (duomenys neskelbtini) patvirtintÄ â€žElektros cecho darbuotojų atmintinę, vykdant įmonėje statybos-rekonstrukcijos darbus“, kurioje numatyta, kad Å¡altkalviui-elektrikui, dirbančiam aukÅ¡tyje, priklausomai nuo atliekamo darbo pobÅ«džio, papildomai naudotis individualiomis saugos priemonėmis ir prieÅ¡ pradedant dirbti ant kopėčių bei pastolių reikia įsitikinti, kad ar jie tvirti, ar negalima paslysti, ar atsitiktinai nepajudės iÅ¡ vietos, „PrieÅ¡gaisrinės saugos, Å¡altkalvio elektriko saugos ir sveikatos instrukcijÄ â€œ, kurios 1.3.2 p. numato tinkamai naudoti kolektyvines ir asmenines apsaugos priemones, o 3.1 p. numato, jog prieÅ¡ pradėdamas dirbti Å¡altkalvis-elektrikas privalo įsitikinti ar tvarkingos asmeninės apsaugos priemonės, bei „Darbuotojo, atliekančio darbus iki 5 m aukÅ¡tyje saugos ir sveikatos instrukcijÄ â€œ, kurioje nurodyta, jog prieÅ¡ pradėdamas dirbti, darbuotojas turi patikrinti, ar priemonės tvarkingos bei tinkamos darbui, ar tvarkingi darbo įrankiai bei įrenginiai, paaukÅ¡tinimo priemonės, apžiÅ«rėti vietÄ , kurioje reikia atlikti darbus.

Taip pat Å¡ios instrukcijos 18 p. numatyta, jog darbo vietoje naudojamos paaukÅ¡tinimo priemonės turi bÅ«ti stabilios, turėti lygų darbo pavirÅ¡ių, o 26 p. numato, kad ratukai turi bÅ«ti patikimai pritvirtinti. Be to, dėl darbų saugos Å¡ie asmenys buvo instruktuoti ir anksčiau, turėjo įgiję aukÅ¡talipio kvalifikacijÄ . Negalima sutikti su apeliacinių skundų argumentais dėl Å¡almų netinkamumo naudoti. Nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu minėti Å¡almai nebuvo apžiÅ«rėti, nebuvo nustatytos jokios aplinkybės bei nebuvo surinkti jokie įrodymai, kad Å¡almai, kurie buvo iÅ¡duoti kaip asmeninė apsaugos priemonė nukentėjusiajam, bÅ«tų netinkami naudoti.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pagrindinė šio nelaimingo atsitikimo kilimo priežastis buvo ta, jog lūžo V. B. naudojamų pastolių strypo ir ratuko pastiprinimo plokštelės suvirinimo vieta, nes suvirinimas buvo atliktas nekokybiškai (neištisinė suvirinimo vieta), dėl ko pastoliai virto ant šono. Nei A. L., nei nukentėjusysis, nei kiti asmenys negalėjo šio defekto vizualiai pastebėti ir numatyti, jog gali taip atsitikti bei kilto tokios pasekmės. Tai patvirtino teisme apklaustas liudytojas V.

J. (UAB (duomenys neskelbtini) specialistas), dalyvavęs tiriant nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ir pasirašęs aktÄ . Apklausiamas liudytojas parodė, kad pastoliai buvo savarankiÅ¡kai perdaryti, t. y. standartinis (pirktinis) ratukas buvo privirintas prie pastiprinimo plokÅ¡telės, kuri buvo privirinta prie strypo, kuris buvo kiÅ¡amas į pastolių kojÄ . Jis asmeniÅ¡kai apžiÅ«rėjo strypo suvirinimo prie pastiprinimo plokÅ¡telės vietÄ , kuri lūžo. Pasak V. J., paslėpto ratuko tvirtinimo privirinimo defekto vizualiai pamatyti nebuvo galima.

Nors liudytojo teigimu, tokių pastolių negalima buvo naudoti, tačiau šio defekto niekas nepastebėjo ir nenumatė bei negalėjo numatyti, kad gali kilti tokios pasekmės. Nors prokurorė skunde akcentavo, kad iš ikiteisminio tyrimo metu pateiktų nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad ratukas privirintas nekokybiškai, tačiau nuotraukos padarytos jau po įvykio, t. y. po fakto, kada įvyko lūžimas. Nors skunduose nurodoma, kad pastoliai priklausė kitai įmonei, o sutartis tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir IĮ (duomenys neskelbtini) dėl pastolių naudojimo sudaryta nebuvo, tačiau nustatyta, kad joks teisės akto reikalavimas nedraudžia naudoti kitai įmonei priklausančių įrenginių.

Teisme apklausiamas A. L. patvirtino, kad IÄ® (duomenys neskelbtini) pastoliais naudojosi metus laiko, kėlė didelius svorius, montavo plokÅ¡tes, kurios sveria po 100 kg, ir pastoliai tokį svorį laikė. Tuo metu įmonėje kitų tinkamų ir reikiamo aukščio pastolių nebuvo. Kelių dienų laikotarpyje, pastoliai turėjo bÅ«ti pertempti į kitÄ objektÄ ir toliau naudojami.AukÅ¡tesnės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad A. L. iÅ¡tei­si­nęs pirmosios instancijos teismas pagal nustatytas bylos aplinkybes tinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nebuvo padaryta BK 176 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika.

BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , o tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekal­tumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį per­se­kio­jimÄ vykdančioms institucijoms, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo. Teismų prak­ti­koje, teisės doktrinoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prie­lai­domis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

IÅ¡ nekaltumo prezumpcijos, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. bei BPK 44 str. 6 d., kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Lietuvos AukÅ¡­Äiau­sio­jo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų by­lai aplinkybių drau­džia­ma priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012).

Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad A. L. pagal BK 176 str. 1 d. išteisintas nepagrįstai. Tačiau sutikti su skundų motyvais ir tų motyvų pagrindu padaryta išvada negalima, kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta BK 176 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika. Teisėjų kolegijos nuomone, darydamas išvadas dėl A. L. kaltės, apylinkės teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, rėmėsi byloje esančiais įrodymais ir rašytine bylos medžiaga, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus.

Apeliaciniuose skunduose nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamÄ nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo padarytomis iÅ¡vadomis ir tas iÅ¡vadas pagrindžiančiais motyvais, pritaria apylinkės teismo priimto iÅ¡teisinamojo nuosprendžio pagrįstumui. Taip pat byloje pagrįstai iÅ¡spręstas ir praÅ¡omo priteisti civilinio ieÅ¡kinio klausimas. Remiantis BPK 115 str. 3 d., priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį teismas palieka civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , jeigu kaltinamasis iÅ¡teisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, todėl naikinti jį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo nuteisti A.

L. pagal BK 176 str. 1 d., kaip to prašoma apeliaciniuose skunduose, jokio pagrindo nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a : Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo V. B. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                           Algerdas Urbšys Teisėjai                                                                                         Albinas Antanaitis              Olegas Šibkovas