Legislator Case Law & Legislation
695c5562-9d77-4ea5-9bbf-128e467e6d5e AI generated

695c5562-9d77-4ea5-9bbf-128e467e6d5e · Marijampolės apylinkės teismas

Case Number 695c5562-9d77-4ea5-9bbf-128e467e6d5e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 str. nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas, 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas vieÅ¡ame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.), 3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ . Tai reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.), 4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai.

Legislator headnote

AI generated

695c5562-9d77-4ea5-9bbf-128e467e6d5e · Marijampolės apylinkės teismas: Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 str. 2, 3 d.). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktÄ sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas, 5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2YT-4081-1021/2019 Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00633-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.2; 3.2.3.4; 3.2.6.1; 3.4.5.15.2 MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 6 d. VilkaviÅ¡kis Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų teisėjas Jonas Abraitis, raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. L. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė ,,Turto bankas“, VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos.

Teismas n u s t a t ė : I. Byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų esmė. PareiÅ¡kėjas J. L. (toliau – pareiÅ¡kėjas), remdamasis pareiÅ¡kime nurodytomis aplinkybėmis, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 - 4.71 str., ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 530 - 533 str., teismo praÅ¡o nustatyti faktÄ , kad kiaulidės pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jam įgyjamosios senaties pagrindu (b.l. 4-5).

PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nurodo, kad 1999 m. vasarÄ tuometinė VilkaviÅ¡kio rajono Å eimenos žemės Å«kio bendrovė aÅ¡tuoniems bendrovės pajininkams už jų turimus pajus atidavė kiaulidę, esančiÄ Serdokų k., VilkaviÅ¡kio r. sav. (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), kurios likutinė vertė buvo 20500 litų. Kadangi Å¡iems asmenims Å¡is statinys (kiaulidė) nebuvo reikalinga, o jis tuo metu ketinęs verstis kalakutų auginimu, tai 1999 m. rugpjūčio 20 d. VilkaviÅ¡kio rajono Å eimenos seniÅ«no patvirtintomis Pajaus perleidimo sutartimis jis iÅ¡ visų pajininkų, kuriems buvo atiduota minėta kiaulidė, nusipirkęs jiems priklausančius pajus, sumokėdamas pajininkams jų pajus atitinkančiÄ bei susitartÄ kainÄ .

Po pajų perleidimo sutarčių pasirašymo, vienas iš pajininkų, S. J. nuvežė jį prie kiaulidės pastato ir jam jį aprodė bei taip perdavė jį jam naudojimuisi ir valdymui. Sumokėjęs pajininkams pinigus, jis tikėjęsis sudaryti ir notarinę šio statinio pirkimo - pardavimo sutartį. Deja, tačiau statinio (kiaulidės) įteisinimo (kadastrinių matavimų, teisinės registracijos ir kt.) procesas užtruko pakankamai ilgai ir per šį laikotarpį keletas iš pajininkų mirė, todėl sudaryti notarinės kiaulidės pirkimo - pardavimo sutarties jau nebebuvo galima ir ji iki šiol nėra sudaryta.

Dėl Å¡ių aplinkybių pradėjęs naudotis minėtu statiniu, jis jokių jų nuosavybės dokumentų negavęs ir savo nuosavybės teisių į jį iki Å¡iol negalintis įregistruoti. VisÄ Å¡Ä¯ laikÄ naudodamasis kiaulide, jis jÄ pritaikęs savo poreikiams, t. y. šį statinį apie 15 metų naudojęs kalakutų auginimui, o Å¡iuo metu jį naudojantis sandėliavimui, dalyje statinio auginantis audines. Per visÄ naudojimosi statiniu laikotarpį nuo 1999 m. rugpjūčio mėnesio, jis jame savo lėšomis įsivedęs elektrÄ , kuriÄ pajungęs prie elektros įvado, kuris yra gretimame jam nuosavybės teise priklausančiame pastate (Naujakurių g. 19, Serdokų k., VilkaviÅ¡kio r. sav.), todėl Å¡iuo metu mokantis už elektros energijÄ , sunaudojamÄ abiejuose Å¡iuose statiniuose.

Be to, per šį laikotarpį jau teko remontuoti kiaulidės stogÄ , naujai sudėti duris, langus. Jis atlikęs ir patalpų iÅ¡dėstymo rekonstrukcijÄ , betonavimo darbus, pritaikant jas kalakutų auginimui bei sandėliavimui. Ir nors minėtu statiniu jis naudojasi ir jį valdo nuo 1999 m., tačiau jokie Å¡io statinio nuosavybės dokumentai iki Å¡iol nėra sutvarkyti. Manantis, jog jo turimi dokumentai pilnai įrodo, kad jis esantis sÄ Å¾iningas ir teisėtas statinio (kiaulidės) valdytojas ir jį valdantis jau daugiau kaip deÅ¡imt metų.

VisÄ laikÄ nuo 1999m. rugpjūčio 20 d., t. y. nuo tada, kai buvo pasiraÅ¡ytos Pajaus perleidimo sutartys ir Å¡is statinys buvo jam faktiÅ¡kai perduotas bei perėjo į jo valdymÄ momento iki Å¡iol, jo valdymas buvo atviras ir nepertraukiamas. Apribojimų, nurodytų CK, įgyti kiaulidę nuosavybėn įgyjamosios senaties bÅ«du, nėra. Naudodamasis ir valdydamas visÄ Å¡Ä¯ laikÄ Å¡iuo statiniu, jis jo savo vardu neįteisinęs, kadangi dėl objektyvių priežasčių (statinio kadastrinių matavimų atlikimo, pajininkų mirties ir paveldėtojų atsiradimo ir kt.) to padaryti tiesiog nebuvo įmanoma.

Tačiau niekieno netrukdomai valdydamas šį statinį bei turėdamas jau minėtas pajaus perleidimo sutartis, statinio kadastrinių matavimų bylÄ , už kurios suformavimÄ jis mokėjęs savo asmeninėmis lėšomis, jis įsitikinęs, kad esantis teisėtas (faktinis) Å¡io statinio savininkas. Å iuo metu norintis juridiÅ¡kai įsiteisinti savo nuosavybės teises į šį statinį (kiaulidę), todėl bÅ«tina kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų nustatytas nuosavybės teisės į jį įgijimas pagal įgyjamÄ jÄ senatį (b.l. 4-5).

Suinteresuotas asmuo VÄ® ,,Turto bankas“ į pareiÅ¡kimÄ pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad pareiÅ¡kėjo J. L. pareiÅ¡kimas galėtų bÅ«ti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiÅ¡kime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas sÄ lygas. Tuo atveju, jei visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiÅ¡kime nurodyto turto valdymas atitinka įstatymo nustatytas sÄ lygas, valstybės įmonė Turto bankas neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo patenkinimui (b.l. 27-28).

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos į pareiÅ¡kimÄ pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad neprieÅ¡tarauja pareiÅ¡kimui, bei prašė sprendimÄ priimti savo nuožiÅ«ra (b.l.32,33). Suinteresuotas asmuo VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracija į pareiÅ¡kimÄ pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad ginčo objektas savivaldybei nepriklauso. Atsižvelgiant į pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus byloje, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo atitinka CK 4-68-4.71 straipsniuose apibrėžtas sÄ lygas ( b.l. 34).

Teismas, k o n s t a t u o j a : II. pareiÅ¡kimo tenkinimo teisiniai pagrindai, bei motyvai, teismo padarytos iÅ¡vados. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 str. nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas, 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas vieÅ¡ame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.), 3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ . Tai reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.), 4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai.

Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 str. 2, 3 d.). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktÄ sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas, 5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.).

Daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas, 6) daiktas valdomas nepertraukiamai, 7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas), 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 str. 1 d. nustatytÄ terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

CK 1.138 str. 1 d. 1, 5, 8 punktų bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 530 str. normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistÄ , tačiau oficialiai nepripažintÄ , nustatant įstatymo numatytus juridiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus, taip pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis. PareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimu (b. l. 4-5), VÄ® ,,Registrų centras“ duomenimis (b.l.16-17) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nekilnojamo turto – kiaulidės, esančios (duomenys neskelbtini), nėra įgijęs nuosavybės teise nei vienu iÅ¡ CK 4.47 str. nurodytų bÅ«dų.

Suinteresuotų asmenų VĮ ,,Turto bankas“ atsiliepimu (b. l. 27,28), Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos atsiliepimu (b.l.

34) nustatyta, kad patalpa nepriklauso nuosavybės teise nei valstybei, nei savivaldybei. PareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimu (b. l. 4-5), jo pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais – Å eimenos žemės Å«kio bendrovės 1999-08-16 pažyma Nr.39 (b. l. 6), pastatų schema (b. l. 7), pajaus perleidimo sutartimis (b.l.8-15), nustatyta, kad kiaulidė Nr. 5, kurios likutinė vertė 20500 litų atiduoti pajininkams, iÅ¡ kurių pajus 1999 m. rugpjūčio 20 d. atlygintinai nupirko pareiÅ¡kėjas, kas patvirtinta seniÅ«no paraÅ¡ais ir antspaudais, kas rodo, jog pareiÅ¡kėjas sÄ Å¾iningai įgijo kiaulides.

PareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimu (b.l. 4-5), jo pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais – pajaus perleidimo sutartimis (b.l.8-15), nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas kiaulides įsigijęs už 20500 Lt., sumÄ , tikrai nemaÅ¾Ä tuo metu, jomis naudojosi nuo pat pradžių, t.y. jas pritaikė kalakutų auginimui ir sandėliavimui, įsivedė elektrÄ , atliko remontus, naudojasi ir dabar audinių auginimui, bei sandėliavimui. PareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimu (b.l. 4-5) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Å¡iÄ patalpÄ Ä¯gijo teisėtai, kadangi ja kiti asmenys nesinaudojo, į jÄ nepretendavo, patalpÄ jis valdė atvirai, žinant kitiems asmenims, elgėsi pastatu kaip savo, kadangi jį susiremontavo, jį naudojo kalakutams ir audinėms auginti, sandėliavimui, bei atliko kadastrinius matavimus.

Teismas įvertinęs pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimÄ , kad jis patalpomis naudojosi nuo pat 1999 m., kas logiÅ¡ka atsižvelgiant į jų įsigijimo sumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas įrodė, jog patalpa naudojasi nepertraukiamai ne mažiau kaip 10 metų. Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtus įrodymus, iÅ¡ jų visumos sprendžia, kad Å¡iuo atveju egzistuoja visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos kaip privalomos praÅ¡omo fakto nustatymui sÄ lygos, t. y.:

1) pareiÅ¡kėjas nėra įgijęs nuosavybės teisės į nekilnojamÄ daiktÄ â€“ kiaulides jokiu kitu CK 4.47 str. apibrėžtu bÅ«du;

2) daiktinės teisės į jas nėra įregistruotos viešame registre nei pareiškėjo, nei jokių kitų asmenų, valstybės ar savivaldybės vardu;

3) pareiÅ¡kėjas kiaulides pradėjo valdyti ir jomis naudotis sÄ Å¾iningai bei neturėjo pagrindo manyti, kad kiti asmenys turi daugiau teisių už jį;

4) pareiÅ¡kėjas kiaulides valdė teisėtai, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas pradėjo valdyti per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus;

5) pareiškėjas kiaulides valdė ir naudojo atvirai, nesislapstydamas, 6) pareiškėjas kiaulides valdė ir naudojo nepertraukiamai ne mažiau kaip 10 metų, bei naudoja ir dabar;

7) pareiÅ¡kėjas kiaulides valdė kaip savo, elgėsi kaip jos savininkas, jas prižiÅ«rėjo, remontavo, siekė atlikti registracijÄ VÄ® ,,Registrų centras“;

8) patalpÄ pareiÅ¡kėjas sÄ Å¾iningai, atvirai ir nepertraukiamai valdė ilgiau nei įstatymo reikalaujamÄ 10 metų laikotarpį. Å ių sÄ lygų visuma teismui duoda teisinį pagrindÄ pripažinti, jog pareiÅ¡kėjas įgijo nuosavybės teises į nekilnojamÄ daiktÄ â€“ kiaulidės pastatÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini). III. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir priėmęs sprendimÄ dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu iÅ¡sprendžia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ . CPK 443 str.6 d. nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas.

Å ioje byloje suinteresuoti asmenys jokių iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo neprašė. PareiÅ¡kėjas paduodamas pareiÅ¡kimÄ sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį (b.l.6), kuris jam, remiantis CPK 443 str.6 d., nors jo pareiÅ¡kimas ir buvo tenkintas, nėra jam gražintinas. CPK 443 str.6 d. nustato neatlygintinumÄ tik dalyvaujančių byloje asmenų iÅ¡laidų, tačiau nepasisako apie neatlygintinumÄ valstybės patirtų iÅ¡laidų. Å ioje byloje valstybės iÅ¡laidas sudaro procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos, susidariusios dėl pareiÅ¡kėjo neveikimo, jam laiku nesusitvarkant nuosavybės dokumentų, todėl jos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo valstybei priteistinos, nes jos, 6,83 Eur, virÅ¡ija minimaliÄ 3 Eur valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija nuo 2015-01-01: Nr. 1R-298/1K-290, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-09-24, i. k. 2014-12793) Teismas, remdamasis virÅ¡ paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 279, 307, 443, 530-533 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kimÄ patenkinti visiÅ¡kai. Nustatyti faktÄ , kad kiaulidės pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiÅ¡kėjui J.

L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu. Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei: iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (paÅ¡to iÅ¡laidas) - 6,83 Eur (Å¡eÅ¡is eurus 83 euro centus); iÅ¡aiÅ¡kinti, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos privalo bÅ«ti sumokėtos į vienÄ pasirinktinÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų:

„Swedbank AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele banka" Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Å iaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodÄ - 188659752, įmokos kodÄ -5660, mokėjimo paskirtį - procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos, nurodant civilinės bylos numerį Nr.2YT-4081-1021/2019.

Nekilnojamo turto kadastrinių matavimų bylÄ Nr.39/12713 sprendimui įsiteisėjus gražinti pareiÅ¡kėjui J. L.. Å io teismo sprendimo patvirtintas kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo paskelbimo dienos pasiųsti pareiÅ¡kėjui bei suinteresuotiems asmenims. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mus.. Teisėjas Jonas Abraitis