2018-10-09 Nr. AB-17915-3-61-3-02525-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-694-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02525-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo asociacijos Lietuvos vertintojų rūmų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos Lietuvos vertintojų rūmų skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas asociacija Lietuvos vertintojų rūmai (toliau – ir pareiškėjas, Rūmai) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2018 m. balandžio 13 d. įsakymą Nr. V1-79 „Dėl 2018 metų turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo veiklos pirminio patikrinimo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas). Kartu su skundu pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, kuriame nurodė, kad Įsakymą skundė Tarnybai, kuri 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. (9.17)D2-1849 (toliau – ir Sprendimas) skundą atmetė, tačiau Sprendime nurodė neteisingą tolimesnę Įsakymo apskundimo tvarką.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 31 d. nutartimi netenkino Rūmų prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad Įsakymą pareiškėjas skundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija), kuri 2018 m. liepos 9 d. sprendimu atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą. Šį Komisijos sprendimą pareiškėjas gavo 2018 m. liepos 17 d., o skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui išsiuntė tik 2018 m. liepos 26 d., t. y. praėjus 9 dienoms po Komisijos sprendimo gavimo. Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, sukliudžiusių nedelsiant po Komisijos sprendimo gavimo pateikti skundą teismui ir nepagrindė, kodėl skundą pateikė tik po 9 dienų. Todėl pirmosios instancijos teismas vertino, jog pareiškėjas skundo pateikimo terminą praleido dėl savo aplaidumo, o ne dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių.

II. Pareiškėjas asociacija Lietuvos vertintojų rūmai pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui paduoti.

Nurodo, kad net jeigu pareiškėjas skundą teismui ir būtų pateikęs iš karto po Komisijos sprendimo gavimo, terminas skundui paduoti vis tiek būtų buvęs praleistas dėl to, kad Tarnybos Sprendime buvo nurodyta neteisinga tolimesnė skundžiamo Įsakymo apskundimo tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, kad terminas buvo praleistas dėl pareiškėjo aplaidumo, yra nepagrįstas. Pareiškėjas skundą pateikė netinkamam subjektui dėl to, kad buvo suklaidintas Tarnybos Sprendime nurodytos apskundimo tvarkos, o tai laikytina svarbia priežastimi atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad skundo iniciatoriai yra Rūmų nariai (turto ir verslo vertintojai), todėl Komisijai atsisakius priimti nagrinėti pareiškėjo skundą Rūmai privalėjo susisiekti su visais skundą iniciavusiais nariais ir suderinti poziciją, ar kreiptis į teismą su skundu. Pozicijos derinimas užtruko apie 5 dienas, kadangi su dalimi narių susisiekti operatyviai nepavyko. Visiems nariams patvirtinus poziciją kreiptis į teismą, buvo nedelsiant parengtas skundas ir prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Taigi pareiškėjas veikė rūpestingai ir sąžiningai, nesiekė piktnaudžiauti susidariusia situacija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Ginčo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

Pirmiausia akcentuotina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (29 str. 1 d.). Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (30 str. 1 d.). Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas) (30 str. 2 d.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens visiškas pasyvumas ir procesinis neveikimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ne kartą akcentavo, kad pareiškėjas, siekdamas aktyviai ginti savo teises ir interesus, gali domėtis administracinės bylos baigtimi, kreiptis į teismą dėl tokios informacijos jam suteikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012). Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas. Termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas vertina, kada suinteresuotas asmuo faktiškai susipažino su atitinkamais sprendimais ir ar jis neturėjo galimybių su jais susipažinti anksčiau (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-4/2012). Be to, operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011).

Remiantis byloje surinktais dokumentais, nustatyta, kad: Tarnybos direktorius 2018 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. V1-79 patvirtino 2018 metų turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos pirminio patikrinimo planą; Rūmai 2018 m. gegužės 8 d. raštu kreipėsi į Tarnybą, prašė panaikinti Įsakymą; Tarnyba 2018 m. gegužės 30 d. raštu Nr. (9.17)D2-1849 netenkino Rūmų prašymo, nurodė, kad šis raštas gali būti apskųstas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo įteikimo dienos; Komisijoje 2018 m. liepos 5 d. gautas Rūmų skundas dėl Įsakymo panaikinimo; Komisija 2018 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 2R-311(4R-616) atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nurodė, kad skundas dėl Įsakymo turėtų būti teikiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui; Rūmai 2018 m. liepos 26 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašė atnaujinti terminą skundui paduoti ir panaikinti Įsakymą.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą netenkino, nustatęs, kad Komisijos sprendimą, kuriuo atsisakyta priimti jo skundą, pareiškėjas gavo 2018 m. liepos 17 d., o skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui išsiuntė tik 2018 m. liepos 26 d., o teismui nenurodė jokių objektyvių priežasčių, sukliudžiusių nedelsiant po Komisijos sprendimo gavimo pateikti skundą teismui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, nepritaria pirmosios instancijos teismo 2018 m. liepos 31 d. nutarties motyvams, tačiau iš esmės sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo išvada, jog pareiškėjas skundo pateikimo terminą praleido ne dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi siekdamas, kad būtų panaikintas Tarnybos direktoriaus Įsakymas „Dėl 2018 metų turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos pirminio patikrinimo plano patvirtinimo“. Turto arba verslo vertintojų veiklos priežiūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas (toliau – ir Įstatymas) bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 1K-422 patvirtintos Turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos patikrinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

Įstatyme nustatyta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga (šiuo atveju – Tarnyba) pagal finansų ministro patvirtintas Turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos patikrinimo taisykles atlieka turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių turto arba verslo vertinimo veiklos patikrinimus (26 str. 2 d. 2 p.). Priežiūros įstaigos sprendimai skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 30 dienų nuo jų paskelbimo Priežiūros įstaigos interneto tinklalapyje (30 str. 2 d.). Taisyklėse įtvirtinta, kad patikrinimų planą tvirtina Priežiūros įstaigos vadovas (9 p.). Patikrinimų planas turi būti patvirtintas iki einamųjų metų pabaigos (11 p.). Patvirtintas patikrinimų planas turi būti paskelbtas iki einamųjų metų pabaigos Priežiūros įstaigos interneto svetainėje www.avnt.lt (12 p.).

Iš pateikto teisinio reguliavimo matyti, kad Tarnybos interneto tinklalapyje paskelbti sprendimai per 30 dienų nuo tokio jų paskelbimo turi būti skundžiami tiesiogiai Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad skundų dėl Tarnybos sprendimų priėmimo stadijoje Vilniaus apygardos administracinis teismas turėtų įvertinti ir skundžiamų Tarnybos aktų pobūdį, t. y. jų sukeliamas teisines pasekmes, tačiau tai nėra šio atskirojo skundo dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl to nepasisakys. Šioje byloje teisėjų kolegija įvertins tik termino kreiptis į teismą praleidimo priežastis.

Pareiškėjo skundžiamas Įsakymas buvo skelbiamas Tarnybos interneto tinklalapyje (Taisyklių 12 p.), tačiau pareiškėjas nepasinaudojo Įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta Tarnybos sprendimų apskundimo tvarka, o nusprendė dėl Įsakymo panaikinimo kreiptis į pačią jį priėmusią instituciją, t. y. Tarnybą. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pareiškėjo iniciatyva vykdomas susirašinėjimas su atsakovu po ginčijamo administracinio akto priėmimo nėra laikomas aplinkybe, kuria remiantis galima būtų daryti išvadą, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių (žr., pvz., 2013 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-270/2013, 2014 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-312/2014, 2018 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-502/2018 ir kt.). Taigi pareiškėjo apsisprendimas kreiptis į atsakovą dėl ginčo Įsakymo peržiūrėjimo (panaikinimo) buvo paties pareiškėjo subjektyvaus pasirinkimo savo teises ginti kitu, nei nustatyta Įstatyme, būdu rezultatas. Atitinkamai, pasirinkdamas kitą savo teisių gynimo būdą, pareiškėjas turėjo prisiimti visas tokių savo veiksmų pasekmes (šiuo atveju termino apskųsti Įsakymą praleidimą). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo – kvalifikuotus turto ir verslo vertintojus vienijanti asociacija, o kai skundą teikia juridinis asmuo, jis veikdamas operatyviai ir tinkamai parinkęs organizacines bei technines priemones, turi geras galimybes laiku paduoti skundą teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-194/2011). Pasirinkdamas kitokią, nei nustatyta Įstatyme, savo teisių gynimo tvarką, pareiškėjas negali būti laikomas rūpestingu, sąžiningu ir atidžiu.

Kritiškai vertinti ir pareiškėjo argumentai, esą terminą kreiptis į teismą jis praleido dėl to, kad Tarnyba Sprendime nurodė neteisingą apskundimo tvarką. Pirmiausia, pažymėtina, kad tiek į Komisiją, tiek, į Vilniaus apygardos administracinį teismą pareiškėjas kreipėsi dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, prašė jį panaikinti, o Tarnybos Sprendimo neskundė. Antra, Sprendimą Tarnyba priėmė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka atlikusi administracinę procedūrą pagal pareiškėjo skundą dėl Tarnybos direktoriaus Įsakymo, o Viešojo administravimo įstatymo 36 straipsnyje nustatyta, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka. Taigi Tarnybos Sprendime būtent šio sprendimo (o ne Įsakymo, kaip teigia pareiškėjas) apskundimo tvarka yra nurodyta teisingai ir pareiškėjo dėl Įsakymo apskundimo terminų ir tvarkos suklaidinti negalėjo. Kaip jau anksčiau konstatuota šioje nutartyje, apskųsti Įsakymą Tarnybai, o ne teismui, buvo paties pareiškėjo pasirinkimas.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nors ir netinkamais motyvais, pirmosios instancijos teismas, iš esmės pagrįstai bei teisėtai 2018 m. liepos 31 d. nutartimi pareiškėjo skunde nurodytų termino skundui dėl Tarnybos direktoriaus Įsakymo paduoti praleidimo priežasčių nelaikė svarbiomis ir ekstraordinariomis, netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą Įsakymo apskundimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo asociacijos Lietuvos vertintojų rūmų atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė