695bbf6d-a660-40da-ab4f-bca99ed39cd4 · Tauragės apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-63-351/2023

Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00661-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1

(S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 15 d.

Šilutė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Virgina Pankauskienė,

sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei,

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei (nuotoliniu būdu),

atsakovui L. V., jo atstovui advokatui R. J. (nuotoliniu būdu),

trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui (nuotoliniu būdu),

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui L. V., trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo L. V. 3450 Eur turtinės žalos atlyginimo, 156,43 Eur kompensacinių palÅ«kanų, 5 proc. dydžio procesinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovas L. V. 2019-10-06 traktoriumi ardamas laukÄ (duomenys neskelbtini), pažeidė 10kV kabelį, einantį po žeme. Ä®vykio metu Å¡is turtas ieÅ¡kovės buvo apdrausti Verslo turto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju.

Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovė vadovavosi Verslo turto draudimo taisyklėmis Nr. 68-1 (2015-10-20 redakcija, galioja nuo 2015-10-28) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių nuostatas tais atvejais, kai turtas, apdraustas atkÅ«rimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadintas, tai nuostolis yra Å¡io turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto iÅ¡laidos, bÅ«tinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios bÅ«klės prieÅ¡ pat įvykį bei nevirÅ¡ijančios to turto atkÅ«rimo vertės, buvusios prieÅ¡ pat draudžiamÄ jį įvykį.

IeÅ¡kovė apskaičiavo, kad jos apdrausto turto remonto kaina sudaro 3450,00 Eur ir iÅ¡mokėjo draudėjai tokio dydžio draudimo iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kovė siuntė pretenzijÄ atsakovui, ragindama atlyginti atsiradusiÄ Å¾alÄ , tačiau žala iki Å¡iol nėra atlyginta, todėl ji priteistina.

Pagal LR CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita.

Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Tai reiÅ¡kia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK Å¡eÅ¡tosios knygos III dalies XXII skyriaus normas.

Ä®statymų leidėjas įtvirtino prezumpcijÄ , kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimÄ (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palÅ«kanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių.

Å iuo atžvilgiu palÅ«kanos yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos. Laiku negrÄ Å¾inus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kompensuojamosios palÅ«kanos Å¡iuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrÄ Å¾intos skolos. Kompensuojamosios palÅ«kanos gali bÅ«ti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natÅ«ra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiÅ¡kia, kad jai bÅ«dingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palÅ«kanos (CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palÅ«kanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, iÅ¡skyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiÅ¡kus kitoks prievolės įvykdymo terminas (LR CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo jÄ vykdyti.

Po bylos iÅ¡kėlimo, įforminto LR CPK nustatyta tvarka, skaičiuojamos procesinės palÅ«kanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

Ieškovo atstovė advokato padėjėja Ingrida Varanavičė teismo posėdyje palaikė savo reikalavimus ir papildomai paaiškino, kad atsakovui L. V. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo apsauga netaikoma, kadangi jis nevykdė pareigos pranešti apie įvykį, be to, jo vairuojamas traktorius su žemės dirbimo įrenginiu viešame eisme nedalyvavo, todėl civilinės atsakomybės draudimo sutartis neapima draudžiamų įvykių.

II. Atsakovo atsikirtimų argumentai

Atsakovas pateikė patikslintÄ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, kad lauko arimas buvo vykdomas nepažeidžiant 2019-06-06 Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatymo Nr. XIII-166 III skyriaus ketvirto skirsnio reikalavimų. Jokiomis įspėjamosiomis gairėmis ar ženklais kabelio vieta nebuvo pažymėta. Jis nežinojo ir neprivalėjo žinoti, kad elektros kabelis yra mažiau nei 0,3 m. gylyje. IÅ¡ to seka, kad jis nėra kaltas dėl žalos atsiradimo. LaukÄ arė motinai priklausančiu traktoriumi MTZ Belarus 82, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini). Traktorius buvo draustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ieÅ¡kovės bendrovėje, todėl žalÄ privalo atlyginti draudimo bendrovė. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ turėtų prisiimti draudimo rizikÄ .

Atsakovo atstovas advokatas R. J. teismo posėdyje palaikydamas atsiliepime išdėstytus argumentus prašė ieškinį atmesti, kadangi neįrodyta atsakovo kaltė dėl padarytos žalos. Nurodė, kad atsakovas ardamas žemę plūgu niekaip negalėjo pažeisti požeminio kabelio, jeigu kabelis būtų buvęs reikiamame 1 m. gylyje, nes tai techniškai neįmanoma. Nesant atsakovo kaltės ir priežastinio ryšio su žala, ieškinys turi būti atmestas.

III. Trečiojo asmens pozicija ir argumentai

Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad 2019-10-06 atsakovas traktoriumi ardamas laukÄ , sugadino (pažeidė) bendrovei priklausantį turtÄ â€“ po žeme einantį 10 kV elektros kabelį. SekančiÄ dienÄ po įvykio atsakovas pripažino savo kaltę nurodydamas, kad nesilaikė saugaus ir reikiamo atstumo nuo stulpo atramos. Turtas buvo apdraustas AB „ Lietuvos draudimas“ Verslo turto draudimu. Draudimo bendrovė pripažino įvykį draudiminiu ir iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ . Dėl ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumo praÅ¡o spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Trečiojo asmens atstovas advokatas Kęstutis Jonaitis teismo posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, kad požeminį kabelį žymėti specialiais ženklais nenumato jokie teisės aktai. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai kokiu plÅ«gu, nei kokiu gyliu atsakovas arė žemės sklypÄ .

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Teismo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkintinas.

Byloje kilo ginčas tarp ieÅ¡kovės (draudiko), iÅ¡mokėjusios nukentėjusiam asmeniui (draudėjui) draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯vykus draudiminiam įvykiui, ir atsakovo, kaip deliktinės atsakomybės subjekto, pareigos padengti ieÅ¡kovės su draudimo sutarties vykdymu turėtas iÅ¡laidas.

CK 6.1015 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad jei draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, ir draudėjas (naudos gavėjas) privalo perduoti draudikui visÄ informacijÄ , kuri yra bÅ«tina, kad draudikas tinkamai įgyvendintų jam perėjusiÄ reikalavimo teisę. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų atveju.

Byloje nustatyta, kad 2019 m. spalio 6 d. atsakovas traktoriumi MTZ Belarus 82, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ardamas laukÄ (duomenys neskelbtini), pažeidė 10kV kabelį, einantį po žeme. Turtas ieÅ¡kovės buvo apdraustas Verslo turto draudimu. Ä®vykį pripažinus draudžiamuoju, buvo apskaičiuoti padaryti nuostoliai nevirÅ¡ijant turto atkÅ«rimo vertės, todėl draudėjai buvo iÅ¡mokėta 3450 Eur draudimo iÅ¡moka.

2020- 03-03 ieÅ¡kovė iÅ¡siuntė atsakovui L. V. pretenzijÄ dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Civilinė atsakomybė žalÄ padariusiam asmeniui kyla tais atvejais, kai nustatomos CK įtvirtintos jos sÄ lygos – žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, žalos ir neteisėtų veiksmų priežastinis ryÅ¡ys bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu (CK 6.246–6.249 straipsniai). Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rÅ«pestingas, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).Â

Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtÄ Å¾alÄ , todėl, sprendžiant klausimÄ , ar yra kaltė, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rÅ«pestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalÄ padariusio asmens elgesys. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Å ios, įstatyme įtvirtintos, rÅ«pestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytÄ Å¾alos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas teigia, kad patiestas kabelis buvo žemės paviršiuje, mažesniame nei 0,3 metrų gylyje, tačiau šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų.

Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė Energetikos įrenginių techninės bÅ«klės patikrinimo pažymÄ , kuri patvirtina, kad vėjo elektrinė ir 10kV įrenginiai atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus ir gali bÅ«ti naudojami pagal paskirtį.

Iš byloje esančio atsakovo 2019-10-07 rašyto paaiškinimo nustatyta, kad atsakovas pripažino jog ardamas žemę šalia atramos 10kV pažeidė kabelį.

IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso nuosavybės teise atsakovo motinai Z. V.., kuri 5.7959 ha žemės plotÄ nuo 2014-10-09 iki 2023-06-01 iÅ¡nuomojo trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad minėtame žemės sklype numatytos elektros tinklų apsaugos zonos, todėl atsakovas ardamas motinai priklausantį žemės sklypÄ turėjo pareigÄ elgtis atidžiai, apdairiai ir rÅ«pestingai ir užtikrinti, kad jo veiksmais nebÅ«tų padaryta žalos.

Atsakovas taip pat nurodo, kad traktorius buvo apdraustas transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl draudikas t.y. ieÅ¡kovė turėjo prisiimti draudimo rizikÄ .

Ieškovės atstovė teismo posėdyje su šiais atsakovo argumentais nesutiko, nurodė, kad atsakovo vairuojamas traktorius viešajame eisme nedalyvavo, apie įvykį draudimo bendrovei nepranešė, kaip tai numato Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės įstatymo 12 straipsnis, be to kabelis buvo pažeistas mechanizmu ir sutartyje nenumatytas toks draudžiamas įvykis.

Teismas sutinka su ieÅ¡kovės atstovės argumentais. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų kokiu nors bÅ«du informavęs draudikÄ apie įvykį. Ä®vykio draudikui nepripažinus draudžiamu, jam neatsiranda pareiga kompensuoti atsakovo padarytÄ Å¾alÄ .

IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 3450 Eur turtinės žalos atlyginimo, kuriÄ sudaro nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėta draudimo suma. Atsakovas žalos dydžio neginčijo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo esmė yra tai, jog su žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama žalÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį. Draudimo iÅ¡mokos dydį nustato pats draudikas, atsižvelgdamas į dėl draudiminio įvykio susidariusius nuostolius, draudimo sumÄ , draudimo vertę, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes remdamasis draudėjo pateiktais duomenimis, savo paties surinkta informacija. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės žalos dydį pagrindžiančių įrodymų, ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo 3450 Eur draudimo iÅ¡mokÄ už sugadinto požeminio kabelio remontÄ . Teismas su tokiu žalos paskaičiavimu neturi pagrindo nesutikti, kadangi ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti žalos dydis yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir skaičiavimais, priežastiniu ryÅ¡iu susijusios iÅ¡laidos, kurios pripažintinos ieÅ¡kovės patirta žala, priteistina iÅ¡ atsakovo (CK 6.247 straipsnis, CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

IÅ¡ atsakovo taip pat priteistina 156,43 Eur kompensacinių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2020-03-25) iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui dienos. Vadovaujantis CK 6.261 straipsniu, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ skolininkas privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas. PalÅ«kanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba Å¡alys susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). CK 6. 210 straipsnyje numatytos palÅ«kanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimÄ yra palÅ«kanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Ä®statymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl paties fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). IeÅ¡kovės pateiktÄ kompensacinių palÅ«kanų skaičiavimÄ , teismas vertina kaip adekvatų bei kaip atitinkantį teisingumo ir protingumo kriterijus.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas turi pareigÄ mokėti palÅ«kanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Atsižvelgiant į tai bei esant ieÅ¡kovės praÅ¡ymui, iÅ¡ atsakovės priteisiamos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistinÄ sumÄ laikotarpiu nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2022-08-16) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Visiškai patenkinus ieškinį trečiajam iš atsakovo priteistinos jo patirtos advokato atstovavimo išlaidos – 726 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybė šioje byloje patyrė 22,07 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, kurios, ieškinį tenkinus, valstybei priteisiamos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iÅ¡ atsakovo L. V., gim. (duomenys neskelbtini), akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, tris tÅ«kstančius keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų (3450 Eur) turtinės žalos atlyginimÄ , vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 43 ct (156,43 Eur) kompensacinių palÅ«kanų, 5 procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ 3606,43 Eur sumÄ nuo 2022-08-16 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo L. V., gim. (duomenys neskelbtini), septynis šimtus dvidešimt šešis eurus (726 Eur) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iÅ¡ atsakovo L. V., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai dvideÅ¡imt du eurus 07 ct (22,07 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å ios iÅ¡laidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vienÄ iÅ¡ biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodÄ 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant Tauragės apylinkės teismui per Å ilutės rÅ«mus.

Teisėja Virgina Pankauskienė