695ad123-e8b6-412e-aae3-a51444d528d1 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-519-1053/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14694-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.1.9.2; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos, sekretoriaujant Linai Butkuvienei, dalyvaujant prokurorei Agnei Šneiderienei, nuteistajam M.

E. ir jo gynėjui advokatui Kęstučiui OžiÅ«nui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. E. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo M. E. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 60 MGL, t. y. 3 000 eurų, dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M.

E. paskirta 40 MGL, t. y. 2 000 eurų, dydžio bauda. Ä® bausmę įskaitytas M. E. laikino sulaikymo laikas (dvi dienos, kurios prilyginamos 4 MLG dydžio baudai) ir jam paskirta galutinė 36 MLG (1 800 eurų), dydžio bauda, įpareigojant Å¡iÄ baudÄ sumokėti per devynis mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 200 eurų. Vadovaujantis BK 68 ir 72 straipsniais, M. E. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 10 d., ir automobilio ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. M. E. pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2021 m. gegužės 9 d. apie 15.02 val. Rugių gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 1 vairavo automobilį ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,92 promilės neblaivumas. II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. E. (toliau ir – apeliantas) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendį ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo jis bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo sesers M.

I. laidavimÄ . Taip pat apeliantas praÅ¡o: sumažinti jam paskirtos baudos dydį; sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonės atėmimo terminÄ iki 360 dienų; nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio ,,Audi A6“, o vietoje to iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jo pinigų sumÄ , atitinkančiÄ pusę Å¡io konfiskuotino turto vertės. 2.1. Apeliantas skunde nurodo, kad prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ ir dėl to labai gailisi.

Nesutinka su skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vada, kad nėra pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nes jis nėra suinteresuotas daryti nusikaltimus ir niekada jų nedarys. Jis augina tris mažus vaikus, kuriuos labai myli, bei turi mokėti bÅ«sto paskolÄ . Jeigu turės teistumÄ , jį atleis iÅ¡ valstybinėje įstaigoje užimamų pareigų, o susirasti naujÄ darbÄ pagal turimÄ teisininko specialybę bei amžių bus labai sudėtinga. Neturėdamas 30 mėnesių darbo stažo, tokiu atveju iÅ¡ Užimtumo tarnybos gaus tik 190 eurų dydžio paÅ¡alpÄ . 2.2.

Apeliantas kartu pažymi, kad jam jau 5 metus yra nustatyta podagra, jis sunkiai vaikÅ¡to, Å¡lubuoja, patiria sÄ narių skausmÄ , yra nutukęs bei serga Å¡irdies ligomis. Teigia, kad yra kraujo donoras, tačiau paskutinius du kartus kraujo nepriėmė, nes neatitiko reikalavimų (įtaria cukraligę, pas gydytoja užraÅ¡ytas 2021 m. rugpjūčio 28 d.). 2.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad darbovietėje bei namo ir sodo bendrijose M. E. charakterizuojamas teigiamai, tačiau apylinkės teismas akcentavo tik neigiamus jo gyvenimo įvykius.

Vadovaudamasis teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimais, apeliantas tvirtina, jog skundžiamas nuosprendis riboja jo teises daugiau, negu to reikia. Jis atitinka BK 40 straipsnyje įtvirtintÄ reikalavimÄ , t. y. esant iÅ¡nykusiam teistumui pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ . 2.4. Dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo termino sumažinimo apeliantas nurodo, kad jis slaugo savo sunkiai sergančiÄ motinÄ , o į PajÅ«rio miestelį, kuriame ji gyvena, autobusai nevažiuoja.

Taip pat apeliantas praÅ¡o nekonfiskuoti jo automobilio, nes tai yra Å¡eimos nuosavybė; praÅ¡o sumažinti jam paskirtos baudos dydį, nes jam reikia iÅ¡laikyti tris mažus vaikus bei mokėti bÅ«sto kreditÄ .

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras prašė šį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas 5. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis M. E. faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, veikos kvalifikavimo ir savo kaltės klausimų neginčija, o tik nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti laidavimo instituto, numatyto BK 40 straipsnyje.

Taip pat apeliantas praÅ¡o sumažinti jam paskirtos baudos dydį, sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonės atėmimo terminÄ ir nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio ,,Audi A6“, o vietoje to iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jo pinigų sumÄ , atitinkančiÄ pusę Å¡io konfiskuotino turto vertės. Taigi apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, bylÄ patikrina tik tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei proceso dalyvių praÅ¡ymus, konstatuoja, kad naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendį nėra pagrindo. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo 7. BK 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnio nuostatas tik esant visų Å¡io straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų sÄ lygų visumai. Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi bÅ«ti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis.

8. Nagrinėjamu atveju nekyla ginčo, kad M. E. visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo ir savo veiksmais niekam nesukėlė žalos. Kita vertus, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio galima matyti, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nuteistasis negali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nes nėra nustatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose įtvirtintos sÄ lygos. Teismas konstatavo, kad M. E. nusikalstamÄ veikÄ padarė jau trečiÄ kartÄ ir nuteistojo anksčiau padaryti nusikaltimai neleidžia daryti iÅ¡vados, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

9. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, jog M. E. ankstesni teistumai reiÅ¡kia, kad jis neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto reikalavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad paskutinis teistumas M. E. buvo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2020 m. birželio 17 d., todėl, vadovaujantis teismų praktika dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-239/2008), laikytina, kad nuteistojo ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo faktas prarado savo teisinę reikÅ¡mę ir jis naujÄ nusikaltimÄ padarė pirmÄ kartÄ . Taigi, prieÅ¡ingai, nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, M. E. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytÄ sÄ lygÄ .

10. Vis dėlto, nepaisant minėtos pirmos instancijos teismo padarytos iÅ¡vados klaidingumo, Å¡iuo atveju negalima pritarti apeliantui, kad jis turi bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Byloje surinkti duomenys neduoda pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

11. M. E. padarė itin Å¡iurkÅ¡tų ir vienÄ iÅ¡ pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kuris sukėlė realiÄ grėsmę tiek eismo saugumui, tiek kitų asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui – vairavo automobilį bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės, t. y. 1,92 promilės, neblaivumas. PrieÅ¡ pat įvykį M. E., kaip jis pats parodė, sode pasijuto silpnai ir prarado sÄ monę, o alkoholį pradėjo vartoti, nes nežinojo, kokius jam reikia vartoti vaistus. Teisėjų kolegijos manymu, toks elgesys neigiamai apibÅ«dina nuteistÄ jį, rodo jo atsainų ir neatsakingÄ požiÅ«rį į savo sveikatÄ bei kelių eismo saugumÄ , o taip pat verčia kritiÅ¡kai vertinti laidavimo taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes.

12. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad M. E. iki 2021 m. gegužės 9 d. nusikaltimo padarymo buvo teistas du kartus:

1) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003 m. liepos 21 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2004 m. vasario 17 d., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį;

2) Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2017 m. gegužės 16 d., nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (b. l. 94-95). Nors visas nurodytas nusikalstamas veikas skiria ganėtinai ilgi laiko tarpai, jos savo pobÅ«džiu nėra tapačios, teistumai iÅ¡nykę (panaikinti), tačiau svarbu ir tai, kad M. E. baudžiamojon atsakomybės šį kartÄ patrauktas jau trečiÄ kartÄ . Taigi anksčiau paskirtos bausmės nesulaikė M. E. nuo naujų nusikalstamų veikų, o teismo parodyto pasitikėjimo, panaikinant jo paskutinį teistumÄ , M.

E. nepateisino ir vėl nusikalto. Be to, teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinio skundo argumentus, kad M. E. nėra suinteresuotas daryti nusikaltimus ir niekada jų nedarys, įvertina ir nuteistojo padarytus administracinius nusižengimus. Nors M. E. anksčiau nėra padaręs teisės pažeidimų, susijusių su asmens vairavimu bÅ«nant neblaiviam, tačiau praeityje nuteistasis administracine tvarka buvo baustas 7 kartus, tarp kurių pora kartų – už nustatyto greičio daugiau kaip 30 km/val. virÅ¡ijimÄ , o tai yra gan pavojingas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (b. l. 85-86, 90-91).

Å ie duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje, nėra visiÅ¡kai atsitiktinio pobÅ«džio. Nuteistasis yra linkęs nesilaikyti įstatymų bei visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, nes periodiÅ¡kai daro teisės pažeidimus, tarp kurių yra ir griežčiausiai vertinami poelgiai – baudžiamuoju įstatymu uždraustos ir pavojingos veikos.

13. Apeliaciniame skunde nuteistasis atkreipia dėmesį į savo sveikatos problemas, nurodo, kad augina tris mažus vaikus ir turi mokėti bÅ«sto paskolÄ . Taip pat apeliantas teigia, kad yra charakterizuojamas teigiamai, dėl teistumo praras darbÄ ir kils finansinių sunkumų. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ios aplinkybės Å¡iuo konkrečiu atveju nėra pakankamos sprendžiant, jog M. E. ateityje daugiau nebenusikals. M. E. ankstesni baustumai tiek baudžiamÄ ja, tiek administracine tvarka rodo tam tikrÄ nuteistojo prieÅ¡ingo teisei elgesio dėsningumÄ , o tai iÅ¡ esmės ir paneigia laidavimo instituto taikymo galimybę.

14. Taigi, nenustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų visumos, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pagrįstai nuspręsta neatleisti M. E. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Dėl M. E. paskirtos bausmės 15. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

16. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymÄ teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumÄ (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ Å¡ių aplinkybių neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė. Ä®vertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

17. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar sugriežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ar aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.

18. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas M. E. skirtinÄ bausmę, pripažino vienÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažinimÄ padarius nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nenustatė jokių nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Vertindamas bylos duomenis, teismas nurodė, kad M. E. padarė vienÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , kuri yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Jis, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo automobilį, kai alkoholio koncentracija jo iÅ¡kvepiamame ore beveik penkis kartus virÅ¡ijo neblaivumo ribÄ , nuo kurios draudžiama vairuoti kelių transporto priemones, bei tokiu savo elgesiu sukėlė didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek kitų žmonių gyvybei ar sveikatai. Taip pat buvo įvertinta ir M. E. asmenybė. Pirmos instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad jis yra: neteistas, todėl areÅ¡to ir laisvės atėmimo bausmės jam neskirtinos; anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau jo padaryti administraciniai nėra Å¡iurkÅ¡tÅ«s, o visos paskirtos baudos sumokėtos; dirba.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam Å¡velniausios rÅ«Å¡ies turtinio pobÅ«džio bausmę – 60 MGL (3 000 eurų) dydžio baudÄ .

19. Å iems skundžiamo nuosprendžio motyvams pritartina. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. E. paskyrė vienÄ Å¡velniausių bausmės rÅ«Å¡ių, kurios dydis yra artimas minimaliam Å¡ios sankcijos dydžiui (pagal BK 47 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ už nesunkų nusikaltimÄ yra skiriamos nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio baudos). Nors apeliaciniame skunde M. E. praÅ¡o jam paskirtÄ baudÄ sumažinti, tokia nuteistojo pozicija nėra pagrįsta jokiais įtikinančiais argumentais. Vien tai, kad nuteistasis iÅ¡laiko tris mažamečius vaikus ir turi finansinių įsipareigojimų, savaime nereiÅ¡kia, kad teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio nuostatas, nes Å¡ios aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos kartu su visomis kitomis bausmės skyrimui reikÅ¡mingomis aplinkybėmis ir vien joms neturėtų bÅ«ti suteikta iÅ¡skirtinė reikÅ¡mė.

20. Pažymėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme M. E. prisipažino ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kuo suÅ¡velnino savo teisinę padėtį, tačiau pripažįstant tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę, taip pat skiriant nuteistajam BK 641 straipsnio pagrindu vienu trečdaliu sumažintÄ bausmę – 40 MGL (2 000 eurų) dydžio baudÄ , į Å¡iÄ bei kitas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes buvo visiÅ¡kai atsižvelgta.

Neatkartojant visų skundžiamo nuosprendžio motyvų bei iÅ¡vadų, Å¡iuo aspektu pabrėžtina, kad M. E. nusikalstama veika buvo padaryta dienos metu, daugiabučių namų apsuptoje gatvėje, todėl jo elgesiu buvo keliamas didelis pavojus ne tik eismo saugumui bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. L. davė parodymus, kad jis R. E. keistai ir neatsakingai manevruojantį bei avarines situacijas keliantį automobilį pastebėjo važiuodamas Europos parko gatve, ties pastatu Nr. 161, o tai rodo, kad nuteistojo neteisėti veiksmai iki tol, kol jis buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų, truko ganėtinai ilgÄ atstumÄ ir rimtesnių padarinių nekilo tik dėl atsitiktinumo.

Be to, iÅ¡ nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų matyti, kad iki aptariamo įvykio jis jau buvo porÄ kartų baustas baudžiamÄ ja tvarka, tačiau tai nesutrukdė jam po kai kurio laiko tarpo pakartotinai nusikalsti.

21. Papildydamas apeliacinį skundÄ M. E. prašė jam vietoj baudos skirti areÅ¡to arba laisvės atėmimo bausmes, jų vykdymÄ atidedant. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, apeliantas buvo teisiamas pirmÄ kartÄ , o BK 55 straipsnis nustato, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su areÅ¡tu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad M. E. paskirta bausmė bÅ«tų per Å¡velni, dėl to, nors jis to praÅ¡o, reikėtų skirti jam griežtesnę bausmę. Pažymėtina, kad bausmė turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis įstatymu ir atitikti bausmės tikslus, o ne bÅ«ti patogi nuteistajam.

22. Taigi, dėl aukščiau nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė savo dydžiu yra adekvati ir proporcinga tiek M. E. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tiek jo asmenybei, neprieÅ¡tarauja teisingumo principui. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių 23. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo praÅ¡ymu sutrumpinti nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminÄ iki 360 dienų.

BK 68 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Taigi minėtos baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis yra treji metai. Å iuo atveju iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad M. E. buvo uždrausta dvejus metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, t. y. pirmosios instancijos teismas nuteistajam nustatė žymiai trumpesnį draudimo naudotis specialia teise terminÄ nei baudžiamajame įstatyme numatytas Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistÄ jį tiek teigiamai, tiek neigiamai apibÅ«dinančius duomenis, detaliau aptartus pirmiau, sprendžia, kad dar labiau mažinti draudimo naudotis specialia teise terminÄ nėra pagrindo. Tai pat pritartina pirmos instancijos teismo iÅ¡vadai, kad reikÅ¡minga yra, jog už panaÅ¡aus pobÅ«džio, tačiau mažesnio pavojingumo teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, t. y. už transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmuo, yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo vienų metų iki vienų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo Å¡eÅ¡ių mėnesių iki vienų metų ir draudimÄ vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Tiek baudžiamÄ jÄ , tiek administracinę atsakomybę reguliuojantys teisės aktai turi bÅ«ti vertinami sistemiÅ¡kai, ir, nesant iÅ¡skirtinių aplinkybių, už nusikaltimus skirti tokias pačias arba Å¡velnesnes poveikio priemones, nei skiriamos už administracinius nusižengimus, nėra pagrindo.

24. Kartu pažymėtina, kad pagal suformuotÄ teismų praktikÄ uždraudimas naudotis specialiÄ ja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas Kelių eismo taisykles pažeidė itin Å¡iurkščiai ar jas sistemingai pažeidinėja. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminÄ , atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumÄ aplinkybių, apibÅ«dinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį bei veikÄ padariusio asmens asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Be to, svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimÄ asmeniui, padariusiam BK 2811 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ , svarbu įvertinti ir prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti keliÄ kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam.

25. Kaip buvo minėta, Å¡ioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad M. E. padarė Å¡iurkÅ¡tų ir pavojingÄ Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ â€“ vairavo automobilį, kai jam nustatytas girtumas (1,87 promilės neblaivumas) nemenkai virÅ¡ijo 1,51 promilės ribÄ , nuo kurios kyla įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė. Neabejotinai nuteistasis savo nusikalstamais veiksmais, t. y. valdydamas transporto priemonę dienos metu, judriose miesto gatvėse bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kėlė didelį pavojų aplinkai. Šį faktÄ patvirtina anksčiau aptarti liudytojo V. L., dėl kurio pilietiÅ¡kų veiksmų buvo užkirstas kelias nuteistajam ir toliau tęsti jo nusikalstamus veiksmus, parodymai. Kaip minėta, M. E. yra baustas ir už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus administracine tvarka. Todėl skundžiamame nuosprendyje nustatyta draudimo vairuoti transporto priemones trukmė nelaikytina per griežta.

26. M. E. apeliaciniame skunde nurodo, kad paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės trukmė turėtų bÅ«ti sumažinta dėl to, kad jis slaugo savo sunkiai sergančiÄ motinÄ , o į miestelį, kuriame ji gyvena, autobusai nevažiuoja. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡i aplinkybė nelaikytina pagrindu trumpinti skundžiamu nuosprendžiu nustatyto draudimo naudotis specialia teise termino. Nuteistasis neabejotinai dar iki nusikalstamos veikos padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones bÅ«tina, norint vykdyti pareigas savo artimam Å¡eimos nariui, tačiau jis į Å¡iÄ aplinkybę neatsižvelgė ir priėmė valingÄ sprendimÄ veikti neteisėtai. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad M. E. privalo prisiimti neigiamas savo elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas.

27. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. E. kartu su bausme ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu buvo paskirta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašė nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio, vietoje to iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ jo automobilio dalies vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , visgi apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu baigiamosiose kalbose nurodė praÅ¡antis palikti transporto priemonės konfiskavimÄ , nes iÅ¡mokėti konfiskuotinos sumos neturės iÅ¡ ko.

28. Vertindamas šį nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytÄ praÅ¡ymÄ , teismas pažymi, kad BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad M. E. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis automobiliu ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Be Å¡ios nuteistajam nuosavybės teise priklausančios (b. l.

16) transporto priemonės jis nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuoto nusikaltimo, todėl skundžiamame nuosprendyje yra pagrįstai konstatuota, jog šis automobilis yra laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir atitinka konfiskuotino turto požymį pagal BK 72 straipsnį. Byloje nenustatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių, kai išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, todėl to daryti teismas ir neturi pagrindo. Nors M. E. skunde teigia, kad jam priklausantis automobilis yra jo šeimos turtas, tačiau šis argumentas nepaneigia BK 72 straipsnyje 1 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo būtinumo.

Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė kaltininkui ir (arba) jos Å¡eimos nariams sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiÅ¡kia, kad jos paskyrimas prieÅ¡tarauja teisingumo principui ir kad teismas jÄ paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamÄ jį įstatymÄ . Å io atveju M. E. sÄ lyginai nedidelės vertės – 1 025 eurų be PVM (b. l.

15) automobilio konfiskavimas siejasi su jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybėmis, o taip pat atitinka kitos baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymo tikslingumÄ .

29. Taigi, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, uždrausdamas M. E. dvejus metus vairuoti kelių transporto priemones ir skirdamas jam nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimÄ , baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Å ios nuteistojo atžvilgiu taikytos baudžiamojo poveikio priemonės nevertintinos kaip neatitinkančios proporcingumo reikalavimo ir nevaržo jo teisių daugiau, nei to reikalauja siekiami tikslai.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų 30. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apeliacinės instancijos teismui pateikė 2021 m. spalio 4 d. pažymÄ Nr. (12.32Mr) PT-6744, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai iÅ¡ M. E. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 72,00 eurų. Vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį.

Å ios nuostatos galioja ir iÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacinės instancijos teisme. Byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo M. E. apeliacinį skundÄ . Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje buvo bÅ«tinas. Apeliacinis skundas atmestas, tačiau pritarta jo argumentui, kad skundžiamame nuosprendyje buvo neteisingai konstatuota, jog nuteistasis neatitinka 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto sÄ lygos, t. y. teisiamas pirmÄ kartÄ . Nuteistasis dirba, tačiau tikslių duomenų apie jo gaunamas pajamas teismas neturi, be to, jis augina tris vaikus, jam paskirta nemaža piniginė bauda, automobilio konfiskavimas, taigi galima manyti, kad jo turtinė padėtis nėra itin gera.

Gynėjas prašė nepriteisti teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš jo nepriteisia.

31. Atsižvelgiant į tai, kas buvo iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžio nėra jokio pagrindo. M. E. apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo M. E. apeliacinį skundÄ atmesti. NeiÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo M. E. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Ugnė GailiÅ«nienė Valerij LauÅ¡ Darius Pranka NuoraÅ¡as tikras