2020-01-29 Nr. AB-2038-3-63-3-00038-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-60-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00038-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 17.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Daugiabučių namų savininkų bendrija „Neringa 2“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. (16.2)2D-17827 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Inspekciją teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. spalio 20 d. skundą dėl savavališkų statybos darbų.

2. Pareiškėjas nurodė, jog Inspekcijai 2017 m. spalio 20 d. pateikė skundą dėl savavališkų statybos darbų, tačiau atsakovas priėmė Sprendimą, kuriuo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas paaiškino, kad yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas ir pažymėjo, kad minėto namo savininkai yra įsteigę Daugiabučio namo savininkų bendriją „Neringa 2” (toliau – ir DNSB „Neringa 2”). Pareiškėjo teigimu, name, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikti savavališkos statybos darbai, kurie atlikti be suderintų projektų, be darbų sąmatų ir be name esančių butų savininkų sutikimo.

Pareiškėjas įtarė, kad atskirais atvejais galimai kas nors iš DNSB „Neringa 2” atsakingų darbuotojų už neteisėtą atlygį galėjo duoti neoficialius sutikimus vykdyti paminėtus statybos darbus be teisėto pagrindo. Pareiškėjas nurodė, kad jo užsakymu uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Pastatų diagnostika ir statyba” atlikto statybos darbų kvalifikuotą įvertinimą bei pateikė savo 2017 m. spalio 10 d. ataskaitą Nr. PDS 17/10/10, kurioje kvalifikuotai įvertino atliktų statybos darbų apimtis, pobūdį ir lokalizaciją esamame statinyje.

Akcentavo, kad prašė atsakovo UAB „Pastatų diagnostika ir statyba” ataskaitos pagrindu nustatyti asmenis, kurie užsakė ir atlikto savavališkos statybos darbus, įteikti šiems asmenims savavališkos statybos aktus, taikyti administracines nuobaudas už savavališkos statybos darbų atlikimą bei pateikti privalomuosius nurodymus dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo įpareigojant pašalinti padarytus namo defektus ir viską atstatyti į pradinę padėtį, buvusią iki savavališkos statybos darbų pradžios. Pareiškėjo nuomone, ginčijamas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi atsakovas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, todėl neatskleidė 2017 m. spalio 20 d. skunde nurodytų faktinių aplinkybių esmės. Pareiškėjas padarė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai skundo tyrimą užbaigė be jokių rezultatų ir kvalifikuoto tyrimo atlikimo.

Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepaneigė UAB „Pastatų diagnostika ir statyba” pateiktos ataskaitos, todėl laikytina, kad skundą ištyrė nepilnai. Pažymėjo ir tai, kad UAB „Pastatų diagnostika ir statyba” kvalifikuota bendrovė, kuri turi teisę atlikti pastatų apžiūrą ir atliktų statybos darbų įvertinimą. Pareiškėjo nuomone, minėtoje ataskaitoje buvo nurodytos atliktų statybos darbų apimtys ir nuorodos į tai, kad statybos darbai buvo atlikti be statybos projektų. Pažymėjo, kad atsakovas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendime neįvardijo nei vieno konkretaus statybos darbo ir statytojo, todėl atsakovas jokiomis leistinomis priemonėmis neturėjo teisinio pagrindo kvalifikuotai nustatyti atliktų statybos darbų apimčių, o taip pat ir statybą leidžiančių dokumentų reikalingumo atliktiems statybos darbams, kurie atsakovo kvalifikuotai nebuvo nustatyti.

3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad Inspekcijos Klaipėdos departamentas gavo pareiškėjo 2017 m. spalio 20 d. skundą. Inspekcijai pradėjus nagrinėti pareiškėjo skundą, buvo nustatyta, kad išsamiam skundo išnagrinėjimui trūksta duomenų. Paprašius duomenų apie namo priežiūrą, Inspekcijos Klaipėdos departamentas buvo informuotas, kad namo bendrijos pirmininkas yra miręs ir renkamas naujas pirmininkas, todėl, vadovaujantis Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 38 punktu, pareiškėjo, kaip buto savininko ir bendrijos susirinkimų dalyvio, buvo paprašyta papildomos žinomos informacijos ar turimų dokumentų, susijusių su namo priežiūra. Atsakovas pažymėjo, kad Inspekcijos Klaipėdos departamentas 2017 m. lapkričio 16 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-1579 kreipėsi į DNSB „Neringa 2”. Inspekcijos Klaipėdos departamentas, gavęs iš pareiškėjo papildomą informaciją ir skundą, pratęsė skundo „Dėl savavališkų statybos darbų (duomenys neskelbtini)” nagrinėjimą ir pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka 2017 m. lapkričio 23 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), bei surašė patikrinimo aktą.

5. Atsakovas teigė, kad vadovavosi Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys”, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, III skyriuje 6.19, 12.5, 12.11, 12.12 punktuose nurodytais sąvokų apibrėžimais, bei nustatė, jog kiaurymių išgręžimas bendrojo naudojimo patalpose, židinio įrengimas, kamino stoge įrengimas ir įlajų keitimas priskirtini paprastojo remonto darbams. Atsakovo nuomone, kadangi visi minimi paprastojo remonto darbai atlikti iki 2017 metų, todėl taikytinos tuo metu galiojusio Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) ir statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai” (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) nuostatos. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjo skunde nurodyti atlikti paprasto remonto darbai neatitiko Reglamento 6 priedo 5 punkte nurodytų sąlygų, todėl statybą leidžiantys dokumentai nebuvo privalomi. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktu, 8 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje eA-1922-662/2016, 2016 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje eA-509-756/2016), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsniu, teigė, kad Inspekcijos Klaipėdos departamentas atliko visas teisės aktais jam pagal kompetenciją numatytas funkcijas, tinkamai ir išsamiai ištyrė pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Inspekciją skundą nagrinėti iš naujo yra nepagrįstas. Atsakovas pažymėjo, kad UAB „Pastatų diagnostika ir statyba” 2017 m. spalio 10 d. statinio pažiūros akte Nr. PDS 17/10/10 nurodytos aplinkybės bei tariami pažeidimai nebuvo pagrįsti jokiais teisės aktais.

II. 1. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjo J. S. skundą.

2. Teismas nustatė, kad atsakovas Sprendime, tirdamas pareiškėjo skundą, padarė išvadą, jog visi pareiškėjo 2017 m. spalio 20 d. skunde prašomi ištirti galimi savavališkai atlikti statybos darbai daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), yra priskiriami paprastojo remonto darbams. Minėtą išvadą atsakovas padarė atlikęs faktinių duomenų patikrinimą vietoje, kurio metu surašytas 2017 m. lapkričio 23 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas. Patikrinimo metu nustatyta, jog garaže perdangoje iškirstos skylės ir pravesti 50 mm kanalizacijos vamzdis bei 15 mm vandentiekio vamzdis su ventiliu; tai yra pastato viduje; atliktas paprastas remontas, nepažeidžiant laikančiųjų konstrukcijų. Patikrinus židinio kaminą, nustatyta, jog jis yra 99 cm, stogas sutvarkytas. Patikrinus lietaus nuvedimo sistemą, nustatyta, kad visi lietvamzdžiai yra projekte numatytoje vietoje, pakeisti vakarinės pusės stogo elementai (3 vnt.), įlajos, nekeičiant stogo konstrukcijos, jos nesilpninant ir nestiprinant.

3. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei šalių pateiktus paaiškinimus, nurodė, kad nėra pagrindo abejoti Inspekcijos nustatytais faktais ir padarytomis išvadomis dėl to, jog buvo atlikti statybos darbai, kurie laikytini statinio paprastuoju remontu, t. y. pastatas nebuvo rekonstruotas ar kapitališkai remontuotas. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos teismas nustatė, kad atliekant pareiškėjo 2017 m. spalio 20 d. skunde nurodytus darbus nebuvo perstatomos ar pertvarkomos statinio, adresu (duomenys neskelbtini), laikančiosios konstrukcijos. Teismo vertinimu, atlikti darbai atitinka paprastojo remonto sampratą, įtvirtintą Statybos įstatymo 2 straipsnio 21 punkte bei STR 1.01.08:2002 VIII skyriuje, todėl nei pareiškėjo nuomonė, nei pridedama UAB „Pastatų diagnostika ir statyba” 2017 m. spalio 10 d. statinio, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ataskaita Nr. PDS17/10/10 (toliau – ir Ataskaita), iš esmės negalėjo paneigti Inspekcijos padarytų išvadų, pagrįstų teisės aktų nuostatomis, dėl gyvenamajame daugiabučiame name atliktų statybos darbų rūšies. Teismo teigimu, pareiškėjas nepateikė neginčytinų įrodymų, paneigiančių padarytas išvadas apie atlikto remonto pobūdį, bei pagrindžiančių jo teiginius. Teismas, patikrinęs ginčo santykius teisinio reguliavimo kontekste, konstatavo, kad Inspekcija Sprendime savo kompetencijos ribose įvertino faktinę situaciją ir teisinį reguliavimą bei padarė teisingą išvadą, jog tokio pobūdžio darbai yra paprastojo remonto statybos rūšis.

4. Teismas, atsižvelgęs į atsakovo ir liudytojo pateiktą informaciją, vadovaudamasis Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi bei STR 1.07.01:2010 nuostatomis, nustatė, kad minėtiems paprastojo remonto darbams nebuvo privalomas rašytinis pritarimas statinio projektui. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai Sprendime konstatavo, jog tokiems darbams nebuvo privalomi savivaldybės tarnautojo pritarimas bei paprastojo remonto aprašas. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas teigė, jog atliktiems darbams buvo būtinas bendraturčių sutikimas, tačiau nagrinėjamos bylos atveju pagal galiojantį teisinį reguliavimą atliktiems darbams nebuvo būtinas rašytinis pritarimas ar paprastojo remonto aprašas.

5. Teismo vertinimu, Sprendimas priimtas atsižvelgus į pateiktą ir visiškai išanalizuotą medžiagą, išklausius suinteresuotų asmenų nuomones, t. y. Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, yra motyvuotas, jame aiškiai suformuluota padaryta išvada, jog atlikti paprastojo remonto darbai, kuriems atlikti nereikalingas projektas ir nereikalingi statybą leidžiantys dokumentai bei nurodyta priimto sprendimo apskundimo tvarka. Teismo nuomone, jokių kitų konkrečių administracinio teisinio pobūdžio argumentų, susijusių su netinkamu viešojo administravimo procedūrų vykdymu, Sprendimo neatitikimu Viešojo administravimo įstatymo normoms pareiškėjas nenurodė.

6. Vadovaudamasis teisės normų sistemine analize, remdamasi ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatavo, jog Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Teismo nebuvo nustatyta, kad Sprendimu būtų pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar atsakovas priimdamas Sprendimą viršytų kompetenciją, taip pat, kad Sprendimas prieštarautų tikslams bei uždaviniams, dėl kurių atsakovas buvo įsteigtas ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Pareiškėjo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo skundą iš naujo ir įvertinti visas aplinkybes teismo vertintas kaip išvestinis iš reikalavimo dėl administracinio akto panaikinimo, todėl nenustačius Sprendimo neteisėtumo pagrindų, nebuvo įstatyminio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 7. Pareiškėjas J. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

8. Pareiškėjos nurodo, kad teismas, vertindamas atsakovo Sprendimą ir atliktų statybos darbų rūšį netinkamai taikė ir aiškino Statybos įstatymą bei poįstatyminius aktus reglamentuojančius paprastojo remonto sąvoką, todėl netinkamai įvertino Sprendimą. Atsakovas priimdamas Sprendimą nevertino jam pareiškėjo pateikto Akto, kuriame detaliai buvo nurodytos savavališkų statybos darbų apimtys ir lokalizacijos. Pareiškėjo nuomone, teismas privalėjo atitinkamai įvertinti faktines aplinkybes, kad atsakovas savarankiškai nerinko duomenų apie atliktus statybos darbus, o tai įpareigojo daryti pareiškėją privalomuoju nurodymu, tačiau pats atsakovas nesiekė gauti specialisto išvadų dėl ginčytinų statybos darbų kvalifikuoto įvertinimo. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovo nenustatyti statytojai be suderintų projektų pakeitė pradinio statinio projekto sprendinius. Tačiau, nei atsakovas, nei teismas nesusipažino su statinio projektu ir jo sprendiniais, todėl nebuvo ištirta ir nustatyta ar atliekant pareiškėjo skunde nurodytus statybos darbus buvo pažeisti statinio esminiai projekto sprendiniai. Pareiškėjas nurodo, kad teismas Statybos įstatymą taikė tik dalyje dėl būtinumo turėti statybos leidimą, tačiau nevertino ar atliktais statybos darbais nebuvo pakeisti statinio esminiai projekto sprendiniai, ar tokiems statinio projekto sprendinių pakeitimams buvo reikalingi naujos laidos statinio projektai.

9. Pareiškėjo nuomone, teismas neturėjo pagrindo taikyti konkrečią Statybos įstatymo redakciją, nes atsakovas nenustatė statybos darbus vykdžiusių asmenų ir statybos darbų atlikimo datų. Kadangi atsakovas atsisakė tirti pareiškėjo pradinį skundą, todėl, pareiškėjo teigimu, jau turėjo išankstinę nuomonę apie tai, kad skunde nurodyti statybos darbai patenka į paprastojo remonto sąvokos išaiškinimą ir net nesiekė nustatyti statybos darbus atlikusių asmenų ir statybos darbų atlikimo datų. Be to, pareiškėjas tvirtina, kad atlikus paprastąjį remontą statytojas užpildo deklaraciją, kuri patvirtina atliktų statybos darbų datą ir statybos darbų apimtis, tačiau šiuo atveju statytojai deklaracijų nebuvo užpildę.

10. Pareiškėjo teigimu, teismas nebuvo kompetentingas įvertinti konkrečių statybos darbų rūšies, kadangi statybos darbų rūšies įvertinimas nėra teisinio vertinimo dalykas, o byloje esant teisiniam ginčui dėl statybos darbų rūšies įvertinimo, tik kvalifikuotas specialistas galėtų pateikti išvadą, patvirtinančią ginčo statybos darbų rūšį. Tik esant kvalifikuotam statybos darbų įvertinimui šioje byloje būtų galimos kompetentingos išvados dėl Sprendimo teisėtumo.

11. Pareiškėjas nurodo, kad iš Sprendimo yra matyti, jog atsakovas nesusipažino ir nevertino statinio, esančio (duomenys neskelbtini), projekto ir jo sprendinių, todėl akivaizdu, kad pareiškėjo skundas buvo ištirtas nevisapusiškai ir neobjektyviai. Atsakovas tyrimo metu nenustatė ar nebuvo pakeisti statinio projekto sprendiniai, todėl atsakovui ir teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo atliktus statybos darbus priskirti paprastojo remonto darbams.

12. Pareiškėjas nurodo, kad teismui teisiškai nepagrįstai ir nekvalifikuotai atliktus statybos darbus priskyrus paprastojo remonto darbams, trečiųjų asmenų sutikimų problema šioje byloje buvo išaiškinta netinkamai ir siaurai, nes teismas neįvertino statinio projekto sprendinių pakeitimų, kurie buvo kvalifikuoti pareiškėjo pateiktame Akte. Trečiųjų asmenų sutikimo nebuvimas yra viena iš teisinių kliūčių teisėtai parengti statinio naujos laidos projektą. Pareiškėjo vertinimu, kadangi atsakovas netyrė statinio projekto sprendinių pakeitimo faktinių aplinkybių, todėl trečiųjų asmenų sutikimo klausimą teismas išsprendė netinkamai, nes asmenų sutikimų nebuvimas įgyvendinant statinio projekto sprendinių pakeitimus yra ne tik fizinių asmenų teisių pažeidimas, tačiau tai yra ir viešosios teisės dalis.

13. Pareiškėjas nurodo, kad teismui sprendimu paneigus ir nepripažinus Akto, nors byloje kilęs ginčas yra būtent dėl atliktų statybos darbų rūšies ir yra būtinos specialios žinios dalyje dėl atitinkamo statybos darbų rūšies kvalifikuoto įvertinimo, jis teismo prašo, kad būtų paskirta teismo statybos darbų įvertinimo ekspertizė.

14. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

15. Atsakovas pažymi, kad atlikti statybos darbai daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), atitinka paprastojo remonto sampratą, reglamentuotą Statybos įstatymo 2 straipsnio 21 punkte (įstatymo redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) ir Aktas iš esmės nepaneigia Inspekcijos padarytų išvadų, kurios pagrįstos teisės aktų nuostatomis, dėl atliktų statybos darbų rūšies daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini).

16. Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo skirti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos darbų įvertinimo ekspertizę atsakovas pažymi, kad tokį prašymą pareiškėjas turėjo galimybę reikšti pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjo prašyme nurodomi statybos darbų įvertinimo ekspertizės klausimai iš esmės yra analogiški klausimams, dėl kurių pasisakyta Akte, kurį pirmosios instancijos teismas įvertino ir dėl kurio pasisakė sprendime.

17. Inspekcijos nuomone, pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pateikia ne konkrečius įrodymus, o deklaratyvaus pobūdžio teiginius, kurie laikytini pareiškėjo nuomone.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. (16.2) 2D-17827 „Dėl galbūt savavališkai atliktų statybos darbų daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini)” teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsni 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, teismas be kita ko patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija atsakovo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. (16.2) 2D-17827 „Dėl galbūt savavališkai atliktų statybos darbų daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini)”, kuriuo konstatuota, kad visi pareiškėjo 2017 m. spalio 20 d. skunde nurodyti galimai savavališkai atlikti statybos darbai daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), yra priskiriami paprastojo remonto darbams.

21. Pareiškėjo 2017 m. spalio 20 d. skunde atsakovui, taip pat skunde pateiktame pirmosios instancijos teismui, taip pat atsakovo surašytame 2017 m. lapkričio 23 d. patikrinimo akte Nr. FAK-3293(16.2) yra nurodytos tris grupės statybos darbų, dėl kurių vertinimo ir yra kilęs ginčas – 1) automobilių parkavimo patalpoje rūsyje aukštų perdangoje iš pirmo aukšto 12 buto iškirstos skylės ir yra išvestas 50 mm skersmens nuotekų vamzdis, kuris pajungtas į bendrą pastato nuotekų sistemos vamzdį, ir 15 mm skersmens vandentiekio vamzdis, kuris užaklintas sklende; 2) namo stogo pietrytinėje dalyje iš 7 buto išvestas židinio kaminas, kurio aukštis nuo stogo dangos apie 1 metrą; 3) namo vakarinėje pusėje pakeistos trys lietaus vandens nuvedimo sistemos dalys – įlajos.

22. Iš pateikto atliktų statybos darbų apibūdinimo yra akivaizdu, jog pirmoje ir antroje pozicijose nurodyti statybos darbai yra susiję su atitinkamai 12 ir 7 butais, iš kurių išvesti vandentiekio bei nuotekų vamzdžiai bei kaminas. Todėl darytina išvada, jog teismo sprendimas dėl pareiškėjo inicijuoto ginčo gali turėti įtakos šių butų savininkų teisėms ir pareigoms. Atsižvelgiant į tai daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), 12 ir 7 butų savininkai į šią bylą turėjo būti įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis (ABTĮ 46 straipsnio 2 dalis). Minėtų butų savininkus įtraukus į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis būtų užtikrintos jų procesinės teisės, o kartu šių asmenų paaiškinimai būtų svarbus įrodymų šaltinis sprendžiant byloje kilusį ginčą.

23. Nagrinėjamoje byloje nei pareiškėjas, teikdamas skundą teismui, nei pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva (ABTĮ 33 straipsnio 5 dalis), daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), 12 ir 7 butų savininkų į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis neįtraukė. Todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, o tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 146 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 2 punktas).

24. Nustačius procesinės teisės pažeidimą, dėl kurios pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu, ir dėl ko byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismo kolegija plačiau dėl ginčo esmes nebepasisako.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 145 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 146 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė