6958f5f6-fd34-40ff-8672-3aef65244b8a · TelÅ¡ių rajono apylinkės teismas

Lietuvos Respublikos teism¸ ( teis?j¸ ),                                                                                                                                                                         Baudžiamoji byla Nr. N1-72-339/2015              Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00774-2014-1                                                            Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.5; 1.1.8.1.2; 1.1.7.2.5;  (S)                                                                                                                            1.1.14; 1.2.4.1.; 2.3.6.4.5                                                                                                     TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 20 d.                                                                             Telšiai Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Vitalija Liauzginienė, sekretoriaujant Danutei Dokšienei, dalyvaujant prokurorei L.

M., gynėjui A. K., nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui A. L., kaltinamojo atstovei pagal įstatymÄ ir civilinei atsakovei R. S., psichologei Vaidai Vaivadaitei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeŽ. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neįgalus, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė: Ž. S. 2014 m. liepos 30 d., apie 22 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia užpildamas verdantį vandenį A. L. ant nugaros srities bei suduodamas smÅ«gius ranka, padarė A. L. poodines kraujosruvas po deÅ¡ine akimi, abiejų rankų ir nugaros srityse su deÅ¡inės plaÅ¡takos minkÅ¡tųjų audinių patinimu, IIA ir IIB (laipsnio) nudegimus, apimančius 30 procentų kÅ«no pavirÅ¡iaus, iÅ¡sidėsčiusius abiejų žastų, abiejų plaÅ¡takų, pilvo, nugaros ir abiejų Å¡launų srityse, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ , tai yra sunkiai sutrikdė A.

L. sveikatÄ .Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis Ž. S. iÅ¡ dalies prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir parodė, kad 2014 m. liepos 30 d. jį pas save pasikvietė buvęs patėvis Č. Å .. Ten jau buvo atėję A. V. ir A. L.. Jie keturiese gėrė alų, vynÄ , degtinę, kalbėjosi. Bekalbant Č. Å . priminė jam apie A. L. sÅ«nų F. L.. BÅ«damas 5-7 metų jis gyveno vaikų globos namuose ir A. L. sÅ«nus F. L. buvo jį iÅ¡prievartavęs. Visi bÅ«dami iÅ¡gėrę sugalvojo A.

L. pamokyti už pastarojo sÅ«naus F. L. elgesį ir atkerÅ¡yti už jam padarytÄ skriaudÄ . Č. Å . A. L. smaugė, daužė su plaktuku į galvÄ , o A. V. jį suriÅ¡o. Vienu momentu A. L. buvo išėjęs namo, bet A. V. jį vėl parvedė į Č. Å . butÄ . Paskui Č. Å . užkaitė virdulį, siÅ«lė atsigerti kavos ar arbatos. Tada jam kilo mintis A. L. apipilti karÅ¡tu vandeniu. A. L. buvo suriÅ¡tas, gulėjo ant grindų su izoliacija užklijuota burna. Jis iÅ¡ pradžių ant A.

L. užpylė Å¡altÄ , paskui karÅ¡tÄ vandenį. IÅ¡ viso pylė apie 7 kartus. Č. Å . pylė vandenį ant A. L. nugaros ir pilvo, o jis - ant lytinių organų. A. L. Å¡aukti negalėjo, nes burna buvo užklijuota. A. V. A. L. tik riÅ¡o ir daužė, vandens nepylė. Pildamas ant A. L. karÅ¡tÄ vandenį, jis nepagalvojo, kad bus taip blogai, mano, jog jo veiksmams didelę įtakÄ turėjo girtumas. Jis smÅ«gių A. L. nesudavė. A. L. mušė Č. Å . ir A. V.. Aplankė A. L. ligoninėje, jo atsiprašė.Nors kaltinamasis Ž.

S. iÅ¡ dalies prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , jo kaltę įrodo: Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas A. L. parodė, kad praėjusių metų vasarÄ , datos tiksliai neatsimena, buvo pas kaimynÄ ÄŒ. Å ., su pastaruoju ir A. V. vartojo alkoholinius gėrimus. Jiems begeriant atėjo Ž. S.. Jis Ž. S. nepažinojo. Jis iÅ¡gėręs pradeda Å¡Å«kauti, garsiai kalbėti, todėl A. V. suriÅ¡o jam rankas ir kojas izoliacine juosta ir pasodino ant grindų. Tai buvo toks lyg pajuokavimas, jis nesiprieÅ¡ino suriÅ¡amas, nes jie su Č.

Å . ir A. V. yra geri draugai. Paskui Ž. S. paėmė virdulį su verdančiu vandeniu ir Å¡liukÅ¡telėjo jam ant rÅ«bų, karÅ¡tas vanduo nubėgo per nugarÄ . KarÅ¡tÄ vandenį pylė vienÄ kartÄ , jam ant nugaros iÅ¡pylė maždaug 0,7 litro karÅ¡to vandens. Tuo metu jis buvo suriÅ¡tas. Ant lytinių organų ir pilvo nepylė, tik ant nugaros. Apipylęs vandeniu, Ž. S. pasakė, kad jo sÅ«nus yra skolingas 500 litų, o jis Ž. S. turėtų atiduoti 1000 litų. Taip pat Ž. S. jį suriÅ¡tÄ , sėdintį mušė rankomis ir kojomis, sudavė per nosį, veidÄ , Å¡onus.

Č. Å . ir A. V. nieko nedarė, nemušė ir vandens nepylė. Paskui jį Č. Å . atriÅ¡o. Tada jis nusirengė rÅ«bus, išėjo namo, užsirakino ir iÅ¡kvietę greitÄ jÄ pagalbÄ , nes skaudėjo nuplikytÄ nugarÄ . Greitosios pagalbos medikai jam suleido vaistų, liepė važiuoti į ligoninę, bet jis atsisakė, nes galvojo, kad skausmas praeis. KitÄ dienÄ jo mama iÅ¡kvietė policijÄ , greitÄ jÄ pagalbÄ ir iÅ¡vežė jį į ligoninę. Ligoninėje iÅ¡gulėjo 30 dienų, paskui dar 20 dienų buvo nedarbingas.

Iki Å¡iol ant nugaros liko žymės. Ž. S. buvo atėjęs pas jį į ligoninę, bet neatsiprašė. Jam buvo padaryta 53 Eur turtinė žala ir 3000 Eur neturtinė žala, todėl Å¡iai sumai palaiko civilinį ieÅ¡kinį.Liudytojas Č. Å . parodė, kad Ž. S. pažįsta, nes yra gyvenęs su jo motina. Ä®vykio dienÄ , tikslios datos neprisimena, apie pietus, pas jį į namus, esančius TelÅ¡iuose, Masčio g. 34-302, atėjo A. V. ir A. L.. Jie trise vartojo alkoholį, gėrė alų.

Jiems begeriant, apie 15 val. į svečius atėjo Ž. S.. Tarp Ž. S. ir A. L. kilo konfliktas dėl senų nesusipratimų, pedofilijos bylos ir pinigų, dėl Ž. S. A. L. sÅ«naus Felikso negrÄ Å¾inamų 500 litų. IÅ¡gėręs A. L. mėgsta Å¡Å«kauti, todėl, kad neÅ¡Å«kautų ir nemosikuotų rankomis, jie juokaudami nusprendė jį suriÅ¡ti. Jis buvo po neseniai atliktos stuburo operacijos, todėl tik padavė A. V. izoliacinę juostÄ , o paskui sėdėjo, A. V. vienas pats suriÅ¡o A.

L. rankas, kojas, užklijavo burnÄ . NeaiÅ¡ku, kaip Ž. S. sugalvojo, bet įjungė elektrinį virdulį, užvirino vandenį. Tuo metu A. L. buvo suriÅ¡tas, sėdėjo prie stalo ant kėdės, o A. V. vaikščiojo po kambarį. Ž. S. paėmęs virdulį su užvirusiu vandeniu, užpylė jį ant A. L. nugaros. IÅ¡ karto iÅ¡pylė apie 1 – 1,5 litro verdančio vandens. Tai buvo momentinė situacija, niekas nespėjo net sureaguoti. Po užpylimo A. L. garsiai suÅ¡uko, o jis ir A. V. puolė jo atriÅ¡ti.

Taip pat Ž. S. mušė A. L., smÅ«giavo į veido sritį kumščiu, kai Å¡is po apipylimo jau gulėjo ant grindų. Jis padėjo A. L. nusimauti kelnes. A. L. nusirengė rÅ«bus ir vien po apatiniais iÅ¡lėkė į savo namus. KitÄ dienÄ A. L. iÅ¡vežė į ligoninę. Kada tiksliai iÅ¡ jo namų išėjo A. V., jis nepamena. Jis Å¡iame incidente nedalyvavo, A. L. nemušė, vandens nepylė. A. V. tik juokaudamas A. L. suriÅ¡o, jo nemušė ir nekonfliktavo. Liudytojas A. V. parodė, kad 2014 m. vasarÄ , datos tiksliai neatsimena, pas Č.

Å . bute, esančiame TelÅ¡iuose, Masčio g., jis su Č. Å . ir A. L. gėrė alų. Jiems begeriant atėjo Ž. S., kurio iki tol jis nepažinojo. Begerdami jie pradėjo ginčytis dėl A. L. sÅ«naus Felikso. Ž. S. ginčijosi su A. L. dėl 500 litų, kuriuos A. L. turėtų atiduoti Ž. S. kaip sÅ«naus skolÄ , sumokėdamas 1000 litų. A. L. pradėjo Å¡Å«kauti, garsiai kalbėti, sakė, kad apie jokias skolas nežino. Tada Č. Å . padavė jam lipniÄ juostÄ , su kuria jis A. L. suriÅ¡o rankas ir kojas, užklijavo burnÄ , nes tiesiog norėjo nuraminti.

A. L. suriÅ¡amas nesiprieÅ¡ino. Tai truko kelias minutes. Surišęs jis paklausė A. L. ar Å¡is dar Å¡Å«kaus, ir tada atklijavo burnÄ , atriÅ¡o kojas. IÅ¡ karto po to jis išėjo namo ir tik kitÄ rytÄ sužinojo, kad Ž. S. užpylė verdantį vandenį ant A. L.. Nei jis, nei Č. Å . A. L. nemušė ir su juo nesipyko, jis jokių muÅ¡tynių nematė. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra butas penkiaaukščiame name, adresu TelÅ¡iai, Masčio g. 34-302.

ApžiÅ«rint butÄ užfiksuota, kad virtuvėje ant spintelės yra padėtas į elektros tinklÄ Ä¯jungtas baltos spalvos virdulys (4-7 b. l.).Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2114/14(04) pateikta iÅ¡vada, kad A. L. padaryti Å¡ie sužalojimai ir jų lokalizacija: poodinės kraujosruvos po deÅ¡ine akimi, abiejų rankų ir nugaros srityse su deÅ¡inės plaÅ¡takos minkÅ¡tųjų audinių patinimu, IIA ir IIB laipsnių nudegimai, apimantys 30% kÅ«no pavirÅ¡iaus, iÅ¡sidėstę abiejų žastų, abiejų plaÅ¡takų, pilvo, nugaros ir abiejų Å¡launų srityse.

Poodinės kraujosruvos gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, o odos nudegimai gavosi nuo odos tiesioginio terminio poveikio. Sužalojimai padaryti anksčiau kaip 2014 m. rugpjūčio 1 d. 10.31 val. (kreipimosi į ligoninę data ir laikas). IIA ir IIB laipsnių nudegimai, apimantys 30% kÅ«no pavirÅ¡iaus plotÄ , pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.16 punktÄ yra sunkus sveikatos sutrikdymas, todėl A. L. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (22-23 b. l.). Papildomoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG 2541/14(03) nurodyta, kad A.

L. sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 4 trauminių kontaktų srityse – po deÅ¡ine akimi, abi rankos ir nugara, kurios ne mažiau kaip po vienÄ kartÄ tiesiogiai kontaktavo su kietais bukais daiktais. Rankų sužalojimų apraÅ¡yme nurodyti požymiai priskirtini plačiai grupinei priklausomybe, nurodančiai į kietų bukų daiktų poveikį, todėl konkretizuoti žalojusį daiktÄ ar įrankį nėra galimybės (26-27 b. l.).         Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas Č.

Č. nurodė butÄ TelÅ¡iuose, Masčio g. 34-302, kur iÅ¡gertuvių metu tarp A. L. ir Ž. S. kilo žodinis konfliktas. Parodė virtuvėje prie stalo vietas, kur sėdėjo A. L., kur sėdėjo jis, ir paaiÅ¡kino, kad Ž. S. tuo metu vaikščiojo po virtuvę. Parodė spintelę, nuo kurios Ž. S. paėmė virdulį su verdančiu vandeniu ir parodė kaip Ž. S. iÅ¡ virdulio pylė vandenį ant sėdinčio A. L. nugaros (41-45 b. l.).Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis Ž. S. bute, esančiame Masčio g. 34-302, TelÅ¡iuose, parodė vietÄ virtuvėje prie stalo, kur sėdėjo nukentėjusysis A.

L.. Paskui parodė vietÄ ant grindų, kur sėdėjo A. L. kai buvo suriÅ¡tas. Po to parodė spintelę, nuo kurios paėmė virdulį su karÅ¡tu vandeniu ir parodė kaip pylė karÅ¡tÄ vandenį sėdinčiam prie stalo A. L. ant priekinės kÅ«no dalies bei parodė, kaip vandenį pylė ir Č. Å . jau ant grindų gulinčiam A. L. (100-104 b. l.).Nors kaltinamasis Ž. S. iÅ¡ dalies prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , tačiau byloje surinktais minėtais įrodymais jo padaryta veika visiÅ¡kai įrodyta, teisingai kvalifikuota pagal LR BK 135 str. 1 d., nes jis padarydamas IIA ir IIB laipsnių nudegimus, apimančius 30% kÅ«no pavirÅ¡iaus plotÄ , A.

L. sunkiai sutrikdė sveikatÄ .         Kaltinamasis Ž. S. padarė sunkų nusikaltimÄ , už kurį numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teismingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę (LR BK 54 str. 3 d.). Teisingumo principas yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų.

Teisingumas gali bÅ«ti įgyvendintas, užtikrinant tam tikrÄ interesų pusiausvyrÄ . Jis yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo bÅ«do, tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d. ir kiti nutarimai). Pagal baudžiamosios teisės paskirties (LR BK 1 str.) kontekstÄ tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sÄ vokos, tačiau teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas kaip teisingos bausmės paskyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-22/2008, Nr. 2K-280/2009 ir kt.). LR BK 54 str. 1 d. nustato, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Pagal LR BK 54 str. 3 d. kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kuriÄ kvalifikuota veika, paprastai gali bÅ«ti paskiriama, kai yra iÅ¡imtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę vadovaujantis LR BK 62 str., o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.

Taigi Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, Å¡velnindamas bausmę LR BK 54 str. 3 d. pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-45/2007, Nr. 2K-230/2010, Nr. 2K-476/2010, Nr. 2K-102/2011, Nr. 2K-128/2011 ir kt.).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-420/2006). Teismas, įvertinęs tai, kad Ž. S. teisiamas pirmÄ kartÄ , nusikaltimÄ padarė bÅ«damas penkiolikos metų amžiaus, dėl jam bÅ«dingo amžiaus ir individualių psichologinių ypatumų negalėdamas pilnai suprasti savo veiksmų pavojingumo, daro iÅ¡vadÄ , jog byloje yra visuma iÅ¡skirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti LR BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskirti Å¡velnesnę bausmę, negu numatyta LR BK 135 str. 1 d. sankcijoje, t. y. laisvės apribojimÄ .

Skiriant bausmę atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas ribotai pakaltinamu (LR BK 59 str. 1 d. 11 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR BK 60 str.) nenustatyta. Kaltinamajam Ž. S. buvo paskirta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizė (80-81 b. l.). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2014-12-02 – 2015-01-13 akte Nr. 103MS-204/2014 nurodyta, kad Ž. S., atsižvelgiant į jam bÅ«dingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, veikos padarymo metu suvokė savo veiksmų faktinį pobÅ«dį, tačiau negalėjo pilnai suprasti savo veiksmų pavojingumo, t. y. savo veiksmų reikÅ¡mės. Ž.

S. veikos padarymo metu nebuvo tokioje emocinėje bÅ«senoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sÄ monei ir veiklai. Ž. S. nusikalstamos veikos padarymo metu dėl jam konstatuojamo vidutinio protinio atsilikimo, reikÅ¡mingo elgesio sutrikimo, reikalaujančio gydymo bei savo psichologinių ypatumų negalėjo pilnai suprasti savo veiksmų pavojingumo, t. y. savo veiksmų reikÅ¡mės bei jų valdyti. Å iuo metu Ž. S. konstatuojamas vidutinis protinis atsilikimas, reikÅ¡mingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis gydymo F71.1, dėl kurio jis Å¡iuo metu gali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti.

Ž. S. dėl įvykdytos nusikalstamos veikos (sunkaus kÅ«no sužalojimo) bei jam konstatuoto vidutinio protinio atsilikimo su reikÅ¡mingais elgesio sutrikimais yra pavojingas visuomenei. Ž. S. rekomenduojamos priverčiamojo pobÅ«džio medicinos priemonės – priverstinis ambulatorinis gydymas psichikos sveikatos centre pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ (86-86 b. l.). LR BK 18 str. 1 d. nustatyta, jeigu asmuo darydamas Å¡io kodekso uždraustÄ veikÄ dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiÅ¡kai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobÅ«džio ar valdyti savo veiksmų, tÄ asmenį teismas pripažįsta ribotai pakaltinamu.

Ribotai pakaltinamu asmuo pripažįstamas tuomet, kai nustatomi du riboto pakaltinamumo kriterijai: medicininis ir juridinis. Medicininio kriterijaus iÅ¡raiÅ¡ka baudžiamajame įstatyme yra psichikos sutrikimas, o juridinis riboto pakaltinamumo kriterijus apibÅ«dina tokį asmens psichikos sutrikimÄ , kuris tik iÅ¡ dalies atima jam sugebėjimÄ suvokti savo veiksmų esmę arba suvokiant esmę iÅ¡ dalies sugebėjimÄ juos valdyti. IÅ¡ teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad kaltinamasis Ž.

S. nusikalstamos veikos padarymo metu dėl jam konstatuojamo vidutinio protinio atsilikimo, reikÅ¡mingo elgesio sutrikimo, reikalaujančio gydymo bei savo psichologinių ypatumų negalėjo pilnai suprasti savo veiksmų pavojingumo, t. y. savo veiksmų reikÅ¡mės bei jų valdyti. Esant medicininiam ir juridiniam kriterijams, Ž. S. pripažintinas ribotai pakaltinamu (LR BK 18 str. 1 d.). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Ž. S. rekomenduojamos priverčiamojo pobÅ«džio medicinos priemonės – priverstinis ambulatorinis gydymas psichikos sveikatos centre pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ , todėl Ž.

S. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis (LR BK 98 str. 1 d. 1 p.).Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas A. L. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 52,80 Eur turtinės žalos ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (15 b. l.). Pagal LR BPK 109 straipsnio nuostatas, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

IÅ¡ byloje esančių nukentėjusiojo A. L. pateiktų vaistų pirkimo kvitų matyti, kad jis vaistams iÅ¡leido 182,31 Lt (52,80 Eur) (14 b. l.). Padaryta žala iki Å¡iol neatlyginta. Nukentėjusiojo A. L. civilinis ieÅ¡kinys dėl 52,80 Eur turtinės žalos atlyginimo pagristas, visiÅ¡kai įrodytas, todėl tenkintinas, padarytÄ Å¾alÄ priteisiant iÅ¡ kaltinamojo Ž. S., o iki jis taps pilnamečiu arba įgys savarankiÅ¡kas pajamas, subsidiariai priteisiant iÅ¡ jo motinos R. S. (LR BPK 115 str. 1 d., LR CK 6.263 str. 1 d., 2 d., 6.276 str.).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. L. prašo priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (LR CK 6.250 str. 2 d.).

Kaltinamasis Ž. S. padarė nukentėjusiajam A. L. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , tuo sukeldamas jam fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinį sukrėtimÄ . Å itie iÅ¡gyvenimai pripažintini neturtine žala ir įvertintini pinigais, todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos atlyginimas. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008).

Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Pagal teisminę praktikÄ , jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobÅ«džio, kad iÅ¡ karto jų pasekmės nepaÅ¡alinamos, tai prie neturtinės žalos gali bÅ«ti priskiriami tokie iÅ¡gyvenimai kaip susirÅ«pinimas bÅ«simomis pasekmėmis, t. y. kaip įvykio metu patirtas sužalojimas paveiks sveikatÄ ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks paÅ¡alinti operacija ar operacijomis bei iÅ¡gyvenimas dėl pačios operacijos fakto, nes operacijos sukelia asmeniui papildomų fizinių, organizacinių bei materialinių pasekmių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra atkreipęs dėmesį, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, tačiau atsižvelgiant ne tik į minėtas aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis Ž. S. yra penkiolikos metų amžiaus, nusikalstamos veikos padarymo metu dėl psichinės sveikatos bÅ«klės negalėjo pilnai suprasti savo veiksmų pavojingumo, nukentėjusiajam A.

L. priteistini 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti, padarytÄ Å¾alÄ priteisiant iÅ¡ kaltinamojo Ž. S., o iki jis taps pilnamečiu arba įgys savarankiÅ¡kas pajamas, subsidiariai priteisiant iÅ¡ jo motinos R. S. (LR BPK 115 str. 1 d.LR CK 6.250 str., 6.263 str., ., 6.276 str.).Už A. L. suteiktas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų VÅ¡Ä® Regioninei TelÅ¡ių ligoninei ir UAB „TelÅ¡ių sveikata“ buvo sumokėti 3907,04 Lt (1131,56 Eur) (30-32 b. l.), kaltinamasis Ž.

S. padarytos žalos neatlygino, todėl Å iaulių teritorinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas, padarytÄ Å¾alÄ priteisiant iÅ¡ kaltinamojo Ž. S., o iki jis taps pilnamečiu arba įgys savarankiÅ¡kas pajamas, subsidiariai priteisiant iÅ¡ jo motinos R. S. (LR CK 6.263 str. 1 d., 2 d., 6.276 str., 6.280 str. 1 d., LR sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 8 p.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a:

Ž. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 7 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, Ž. S. pripažinti ribotai pakaltinamu ir skirti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis.IÅ¡aiÅ¡kinti nuteistajam Ž.

S., kad laisvės apribojimo laikotarpiu jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ . IÅ¡ Ž. S., o iki jis taps pilnamečiu arba įgys savarankiÅ¡kas pajamas, – subsidiariai iÅ¡ jo motinos R. S. priteisti A. L. 52,80 Eur (penkiasdeÅ¡imt du eurus 80 centų) turtinei žalai atlyginti ir 1500 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.IÅ¡ Ž. S., o iki jis taps pilnamečiu arba įgys savarankiÅ¡kas pajamas, – subsidiariai iÅ¡ jo motinos R.

S. priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos kodas 191351679, už A. L. suteiktas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas 1131,56 Eur (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 56 centus).Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apeliacine tvarka skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per TelÅ¡ių rajono apylinkės teismÄ Teisėja                                                                                                                    Vitalija Liauzginienė                                                                    Â