6958c0b4-e24e-4b1e-ab8e-1e765d17ba65 · Kauno apygardos teismas

Pranešėja D

Pranešėja D. Šiugždinytė                                                  Baudž.

byla Nr.1A-680-238/10;

Teisėja   V. Dapkevičienė                                                   Proceso

Nr. 52-1-00336-10;

      Procesinio sprendimo kategorija:    Â

 (S)

2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

Lietuvos Respublikos vardu

2010 m. spalio 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Arvydo Stankaus, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Ingai

Kalkauskaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam V. B., gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, teismo posėdyje

apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V.

B. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. nuteistas: pagal Lietuvos

Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK ) 178 straipsnio 2 dalį (E. S. turto vagystė) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; pagal

LR BK 178 straipsnio 2 dalį  (G. S. turto vagystė) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams; pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį (E. Ž. turto vagystė) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos, jas iÅ¡ dalies sudedant, ir paskirta V. B. galutinė subendrinta bausmė terminuotas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytas V. B. sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2010-04-09 iki 2010-07-10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant V. B. per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems E.

S. ir E. Ž. nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ , ir be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje.

Iš V. B. ir K. U. solidariai priteista nukentėjusiajam E.

S. 88 Lt (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni litai) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Nepilnamečiui K. U. neturint turto ar uždarbio pakankamai žalai atlyginti ½ dalį žalos dydžio, tai yra 44 Lt (keturiasdeÅ¡imt keturis litus), Å¡iÄ sumÄ priteista iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jo įstatyminės atstovės M. U..

IÅ¡ V. B. ir K.

U. solidariai priteista nukentėjusiajam E. Ž. 190 Lt (vienas Å¡imtas devyniasdeÅ¡imt litų) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Nepilnamečiui K. U. neturint turto ar uždarbio pakankamai žalai atlyginti ½ dalį žalos dydžio, tai yra 95 Lt (devyniasdeÅ¡imt penkis litus), Å¡iÄ sumÄ priteista iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jo įstatyminės atstovės M. U..

Nuosprendžiu taip pat nuteistas K. U., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,

                                                                n

u s t a t ė:

V. B. pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis ir K. U. 2010 m. balandžio 9 d. laikotarpiu tarp

00.00 val. ir 8.30 val. (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais, išdaužę

keleivio pusės priekinių durelių stiklÄ , įsibrovė į kieme stovėjusį E. S. priklausantį automobilį „Audi 80" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡ jo pagrobė svetimÄ turtÄ - E. S. priklausantį automobilinį kompaktinių diskų grotuvÄ â€žPioneer",

kurio vertė 400 Lt, bei automobilinį oro gaiviklį "Ambipur", kurio vertė 18 Lt, taip nukentėjusiajam E. S. padarė 418 Lt turtinę žalÄ .

Be to, V. B. nuteistas pagal LR BK 178 straipsnio 2dalį už tai, kad jis ir K. U. 2010 m. balandžio 9 d. laikotarpiu tarp 00.00 val. ir 8 val. (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais per bagažinę įsibrovė į namo kieme stovėjusį G.

S. priklausantį automobilį „VW Passat" valst. Nr. (duomenys

neskelbtini) iÅ¡ jo priekinės palangės pagrobė svetimÄ turtÄ - G. S. priklausančius daiktus: automobilinį kompaktinių diskų

grotuvÄ "Denver", kurio vertė 200 Lt, 20 CD - 10x5 Lt vertės, 8x8 Lt vertės ir lx9 Lt vertės, bendros 123 Lt vertės, su jų dėklu - 10 Lt vertės ir 9 pakelius cigarečių „Minsk", kurių vieno vertė 3 Lt, bendra vertė 27 Lt, taip nukentėjusiajam G. S. padarė 350 Lt turtinę žalÄ .

Be to, V. B. pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis ir K. U. 2010 m. balandžio 9 d. laikotarpiu tarp 00.00 val. ir 8 val. (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais, iÅ¡daužę keleivio pusės priekinių durelių stiklÄ , įsibrovė į kieme stovėjusį E. Ž. priklausantį automobilį „Honda Civic" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡ jo pagrobė svetimÄ , E. Ž. priklausantį turtÄ : automobilinį kompaktinių diskų grotuvÄ â€žJVC 2000 R", kurio vertė 300 Lt, taip nukentėjusiajam

E. Ž. padarė 300 Lt turtinę žalÄ . Â

          Apeliaciniame skunde nuteistasis V. B. prašo nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas dėl E. S., G. S. ir E. Ž. turto vagysčių, panaikinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo vykdant šias nusikalstamas veikas. Apeliantas

tvirtina, kad jis, t. y. V. B., kito nuteistojo K. U. praÅ¡ymu pavežė pastarÄ jį iki UAB „(duomenys

neskelbtini)“, K. U. į apelianto vairuojamo automobilio bagažinę sudėjo automobilių kompaktinių diskų grotuvus, salone šviestuvus. Paklausus, kur gavo šiuos daiktus, K. U. paaiškino, kad pirko iš narkomano ir nori juos parduoti pažįstamiems. Nuvykus prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir susitikus su jam nepažįstamais asmenimis, matė, kaip atvyko policijos automobilis, suprato, kad vyksta kažkas negerai, jo automobilį gali tikrinti pareigūnai, todėl paėmęs iš automobilio mačetę ėmė bėgti, vėliau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Apklausiamas policijos komisariate paaiškino, kad grotuvai įsigyti iš narkomano, vėliau aiškino, kad į automobilį šiuos grotuvus atnešė K. U., kur jis juos gavo, nežino. Po to sužinojo, kad K. U. nurodęs, jog grotuvus su apeliantu pagrobė iš įvairių automobilių Alytaus mieste. Nuteistasis skunde teigia, kad jis nuolat neigė prisidėjęs prie vagysčių, jo ir K. U. parodymai prieštaravo vieni kitiems, tačiau akistata tarp jo ir kito nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta, teismo posėdžio metu K.

U. ankstesnius parodymus paneigė, nurodė, jog jis, t. y. apeliantas, vagystėse nedalyvavo, bei patvirtino sakęs V. B., kad daiktus nupirko iš narkomano. Apeliantas skunde teigia, kad jis nuosekliai neigė prisidėjęs prie vagysčių, tačiau teismas į tai neatsižvelgė, vadovavosi vien tik kito nuteistojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, todėl apeliantas mano, kad teismas neteisingai vertino visus įrodymus ir taip pažeidė LR BPK 20 str. 2 d., 242 str. 1 d. ir 301 straipsnio reikalavimus.

          Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį

skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.                                    Â

          Nuteistojo

V. B. apeliacinis skundas atmestinas.

          Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas. LR BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Ä®statyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Kolegija konstatuoja, kad šiuos įstatymo reikalavimus

teismas taikė tinkamai, pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, pagrįstai V. B. pripažino kaltu už nusikalstamų veikų - svetimo turto

pagrobimÄ , įsibraunant į automobilius, padarymÄ ir skyrė jam bausmę.

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK)

305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

IÅ¡ esmės nuteistasis ginčija žemesnės instancijos teismo įrodymų, kuriais pagrįsta jo kaltė, vertinimÄ . Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio

1 dalyje nustatyta, jog įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, 3 dalyje – kad įrodymais

gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, 4 dalyje – kad įrodymais

gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys

laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje remiamasi duomenimis, neatitinkančiais BPK 20 straipsnyje nustatytų duomenų pripažinimo įrodymais sÄ lygų, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Å ių reikalavimų teismas nepažeidė. Nuosprendyje teismas nurodė įrodymus, kuriais grindė teismo iÅ¡vadas dėl apelianto kaltės. Taip pat teismas nurodė motyvus, kuriais remdamasis atmetė nuteistojo nurodytus argumentus dėl jo nekaltumo. Teismas atliko įrodymų vertinimÄ . Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismo posėdžių

protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių

buvo laikomasi. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad vertindamas įrodymus, pirmosios

instancijos teismas klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Nesutikti su pirmosios

instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo.

IÅ¡tyrusi ir įvertinusi visÄ bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertino surinktus įrodymus, teismo nuosprendis suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismo iÅ¡vada, kad V. B. padarė LR BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog nuteistojo  V. B. kaltė

įvykdžius E. S., G. S. ir E. Ž. turto vagystes iš nukentėjusiųjų automobilių, įrodyta nuteistojo

K. U. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui bei ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, kurie atitinka faktines bylos aplinkybes ir neprieštarauja kitiems bylos duomenims, o taip pat kitais byloje esančiais įrodymais: liudytojų, nukentėjusiųjų apklausose užfiksuotais parodymais, kratos protokole, įvykio vietos apžiūros, V. B. automobilio apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis. Ikiteisminio tyrimo metu K.

U. apklausiamas įtariamuoju patvirtino, jog jis susitiko su V. B., kuris pasiūlė apvogti automobilius, jis sutiko,

pirmiausia apvogė automobilį AUDI 80 Å¡viesios spalvos, jis t. y. K. U. stebėjo, ar kas nežiÅ«ri, o „(duomenys neskelbtini)“ (V. B.) iÅ¡daužė stiklÄ ir pavogė grotuvÄ , kurį K. U. užsikiÅ¡o už ančio, po to apvogė automobilį „WV Passat“

netoli ligoninės prie penkiaaukščio namo – iÅ¡lupo grotuvÄ , pavogė 9 pakelius cigarečių, dėklÄ su CD, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini)  (V. B.) iÅ¡daužė „Honda Civic“ tamsesnės spalvos stiklÄ , o jis, t. y. K. U., saugojo aplinkÄ , po to (duomenys neskelbtini) (V. B.) grįžo su grotuvu (t. 2, b. l. 7-8). AnalogiÅ¡kus parodymus K. U. davė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 2, b. l. 10-11). Tuo tarpu V.

B. parodymai tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuoseklÅ«s, kito viso proceso metu. Apklausiamas įtariamuoju jis paaiÅ¡kino, jog vogtus daiktus pirko iÅ¡ narkomano, o K. U. surado jiems pirkėjÄ , tačiau vėliau parodymus pakeitė, nurodė, jog K. U. praÅ¡omas tik pavežė jį iki UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur K. U. bandė parduoti magnetolas, iÅ¡sigando pamatęs atvažiuojantį policijos automobilį ir ėmė bėgti, nes turėjo automobilyje mačetę. Nurodė anksčiau teigęs, kad magnetolas pirko pas narkomanÄ , siekdamas pagelbėti K. U., jį „dengė“ (t. 1, b. l. 160-161). BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme V. B. nurodė, kad K. U. papraÅ¡ytas atvyko jo pasiimti ir pavežti iki UAB „(duomenys neskelbtini)“, K.

U. atsinešė magnetolas, kad jos vogtos, įtarimų nekilo, K.

U. nurodė, kad jas pirko iÅ¡ narkomano, nuvykus į vietÄ G.

S. atpažino pavogtÄ magnetolÄ , papurÅ¡kė dujų balionėliu, iÅ¡sigandęs, kad maÅ¡inoje laiko mačetę, griebęs jÄ bėgo į miÅ¡kÄ . Nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu davęs melagingus parodymus, nes K. U. prašė pasakyti, kad magnetolas jis pirko iÅ¡ narkomano, ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, prisipažino, nes buvo Å¡oko bÅ«senos, manė, kad klausia apie ankstesnius nusikaltimus, K. U. jį apkalbėjo. Nors bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme K. U. nurodė, kad jis vienas įvykdė vagystes, o V. B. apkalbėjo, nes su V. B. tÄ vakarÄ buvo susipykę ir anksčiau V.

B. yra jį apkalbėjęs, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi

K. U. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsintais bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iÅ¡ kurių matyti, kad

tiek apklausiamas pas tyrėjÄ , tiek ir pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , K. U. nurodė, jog vagystes iÅ¡ nukentėjusiųjų automobilių įvykdė

kartu su V. B., kad V. B. pasiÅ«lė apvogti automobilius, jis sutiko ir suprasdami vienas kito neteisėtus veiksmus, turėdami bendrÄ tikslÄ , bendrai įvykdė nusikaltimus. Apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi Å¡iais parodymais, nes jie atitinka faktines bylos aplinkybes, kitus bylos duomenis. Tuo tarpu K. U. teisme duoti parodymai nelogiÅ¡ki, nenuoseklÅ«s, prieÅ¡tarauja V. B. teisminio nagrinėjimo metu duotiems parodymams. K. U. teisme teigė, kad tÄ vakarÄ buvo susipykęs su V. B., todėl jį apkalbėjo, tačiau ši aplinkybė logiÅ¡kai prieÅ¡tarauja kitai nurodytai aplinkybei, kad jau kitÄ dienÄ V. B. paprašė pavežti jį iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pastarasis sutikęs. Tuo tarpu V. B. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad K. U. bÅ«tų jo prašęs pavežti iki minėtos vietos ir dėl to jie bÅ«tų susipykę (t. 1, b. l. 160). Be to, neįtikinamas K. U. teisminio nagrinėjimo metu nurodytas

argumentas, jog ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, nes norėjo V. B. apkalbėti, ir kartu V. B. prašęs,

jog pastarasis pasakytų, kad magnetolas pirko iÅ¡ narkomano, t. y. kad jį, K. U., „dengtų“. Taip pat pažymėtina, jog bylÄ nagrinėjant

pirmosios instancijos teisme, K. U. nenurodė, kad būtų sakęs V. B., jog magnetolas pirko iš narkomano, kaip skunde teigia nuteistasis, o tai taip pat rodo, kad nuteistųjų teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs. Jokių aplinkybių, patvirtinančių įtikinamas priežastis, dėl kurių teismas turėtų tikėti būtent teisminio nagrinėjimo metu K. U. duotais parodymais ar V. B. parodymais, byloje nenustatyta. K. U. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys: įvykio vietos apžiūros protokolai, kratos protokolas, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad kaltinamųjų V. B. ir K.

U. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, pagrįstai vertinti kritiÅ¡kai, kaip siekis padėti V. B. iÅ¡vengti atsakomybės. Â

 Apylinkės teismas nurodė trumpus, konkrečius motyvus dėl kurių vadovaujasi K. U. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nurodė bylos duomenų iÅ¡tyrimu pagrįstus motyvus, dėl kurių nesivadovauja V. B. ir K. U. teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais. Teisėjų kolegija, remdamasi ankščiau iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, neturi pagrindo su jais nesutikti, todėl laikomas nepagrįstu ir atmetamas skundo argumentas, jog teismas neįvertino byloje esamų įrodymų, neteisingai juos vertino. Atsižvelgiama ir į tÄ aplinkybę, kad ikiteisminio tyrimo metu, teisme nagrinėjant prokuroro pareiÅ¡kimÄ dėl kardomosios priemonės,

V. B. pripažino kaltę visiÅ¡kai ir nurodė, kad gailisi padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus, pažada nenusikalsti, atlyginti nukentėjusiesiems žalÄ . Nurodė, kad K. U. įkalbėjo padaryti nusikaltimÄ . Å i aplinkybė užfiksuota teismo posėdžio protokole (t. 1, b. l. 164-165).

Ta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu, kaip teigia apeliantas, nebuvo atlikta akistata, neduoda pagrindo teigti, jog nuteistasis nepadarė nusikaltimų ar tai, jog tokio procesinio veiksmo atlikimas paneigtų apelianto kaltę. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrimÄ atliekantis pareigÅ«nas sprendžia, kokius procesinius veiksmus atlikti bÅ«tina, o proceso įstatymas nenumato, jog tokį veiksmÄ â€“ akistatÄ atlikti privalu.

Nepagrįstas ir atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad apelianto kaltumas nuosprendyje pagrįstas tik K.

U. parodymais. Susipažinus su teismo nuosprendžiu matyti, kad jame iÅ¡dėstyti ir kiti apelianto kaltumÄ patvirtinantys įrodymai.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, jog V. B. kartu su K. U. bendrais veiksmais įvykdė E. S., G. S., E.

Ž. turto vagystes įsibrovę į jiems priklausančius automobilius. Nuteistojo V. B. nusikalstamos veikos pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį

kvalifikuotos teisingai.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (veika padaryta bendrininkų grupėje) ir skyrė bausmes, žymiai mažesnes nei straipsnio sankcijoje numatytas Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis. Skirtas bausmes LR BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu teismas pagrįstai subendrino jas iÅ¡ dalies sudėdamas ir skyrė galutinę subendrintÄ bausmę- laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams.  Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad V. B. Å¡ias veikas padarė anksčiau neteistas, namo bendrijos charakterizuojamas teigiamai, registruotas darbo biržoje ir LR BK 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymÄ atidėjo, paskirdamas įpareigojimus ir draudimus.

Nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, nėra įstatyminio pagrindo jį keisti apeliacinio skundo motyvais. Todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio1 dalies 1 punktu,

                                                               n

u t a r ė :

          Nuteistojo

V. B. apeliacinį skundÄ atmesti.                    Â

Kolegijos

pirmininkė teisėja                                                          Danguolė

Šiugždinytė

Teisėjai                                                             Â

                             Arvydas Stankus

                                                                                                              Â

Gytis Večerskas