N-575-361-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-361/2012

Teisminio proceso Nr. 4-08-3-02951-2010-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 50.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nutarimo K. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė K. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji neįvykdė Institucijos 2010 m. liepos 9 d. surašyto reikalavimo Nr. PTP-18. Minėtas reikalavimas K. V. buvo surašytas Institucijai nustačius, jog Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas S. M., pažeisdamas teisės aktus, išdavė 2008 m. liepos 14 d. statybos leidimą Nr. 45.268 Panevėžio miesto istorinėje dalyje esančiame sklype Senamiesčio g. 72A, Panevėžyje, gyvenamojo namo statybai, o prieš tai 2008 m. birželio 3 d. Nuolatinės statybos komisijoje pritarė Statybos leidimo išdavimui. Pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą ir neatitinkančią teisės aktais nustatytų reikalavimų projektinę dokumentaciją pradėjus statybos darbus, 2009 m. balandžio 14 d. buvo nustatyta, kad Senamiesčio g. 72A, Panevėžyje, pažeidžiant Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ), įvykdyti savavališki statybos darbai, ko pasėkoje išniekinti mirusiųjų žmonių palaikai. Vadovaujantis NKPAĮ 5 straipsnio 10 dalies 10 punktu, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriui 2009 m. balandžio 20 d. buvo surašytas reikalavimas, kuriuo buvo reikalauta įpareigoti atsakingus savivaldybės tarnautojus priimti sprendimą dėl aptiktos nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos ir atskleidimo, vadovaujantis NKPAĮ 9 straipsnio 1 ir 2 dalimis, tačiau šis reikalavimas įvykdytas nebuvo, ko pasėkoje buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A.2.11.-7-529/2010 buvo skirta administracinė nuobauda Panevėžio miesto administracijos direktoriui S. K.. Rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 38 straipsniu bei ATPK 14 straipsniu ir pažymėjo, kad naujai paskirtam asmeniui į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas K. V. pareigos, už kurios nevykdymą S. K. buvo paskirta administracinė nuobauda vykdymas buvo privalomas, tačiau ši pareiga vykdoma nebuvo.

2010 m. liepos 9 d. surašyto reikalavimo Nr. PTP-18 1 punkte buvo reikalaujama įpareigoti savivaldybės paveldosaugos padalinį priimti sprendimus dėl naujai aptikto nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, vadovaujantis NKPAĮ 9 straipsnio 1 ir 2 dalimis, užtikrinti reikalavimo įvykdymą ir informuoti Instituciją iki 2010 m. liepos 19 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorė K. V. 2010 m. liepos 15 d. raštu Nr. 19-4.22-1294 reikalavimą vykdyti atsisakė, tokiais savo veiksmais pažeisdama NKPAĮ 9 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 6 straipsnio 26 punkto ir 29 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas. Reikalavimo 2 punktu buvo reikalauta organizuoti sklypo Senamiesčio g. 72A, Panevėžyje dalies fizinius tyrimus, vadovaujantis NKPAĮ 8 straipsnio 1, 3, 4, 5 straipsnio, 18 straipsnio 4 dalies 3 pastraipa bei VSĮ 6 straipsnio 26 punktu, bei pateikti tyrimų ataskaitas Institucijai iki 2010 m. rugsėjo 1 d., tačiau K. V. šios reikalavimo dalies taip pat neįvykdė ir apie tai Instituciją informavo 2010 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 19-4.15-1598, nepateikdama paaiškinimo dėl reikalavimo nevykdymo ir jokių dokumentų apie atliktus veiksmus, susijusių su kultūros vertybės tyrimų atlikimu. Be to, K. V. pateikė klaidingas žinias apie numatytus tyrimus, nors Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorės 2010 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. A-248 patvirtintos Urbanistinės plėtros programos lėšų 2010 m. paskirstymo 10 punktu būtent reikalautiems tyrimo darbams finansuoti buvo numatytos lėšos (9,7 tūkst. Litų), nustatant tyrimų finansavimo terminą 2010 m. II ketvirtyje. Protokole pažymėta, kad 2010 m. rugpjūčio 31 d. rašte Nr. 19-4.15-1598) nurodytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina netinkamą reikalavimo vykdymą bei NKPAĮ 14 straipsnio 3 dalies taikymą. Administracinio teisės pažeidimo protokole veika kvalifikuota pagal ATPK 1884 straipsnį.

II. Panevėžio miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2011 m. sausio 19 d. nutarimu administracinės bylos teiseną K. V. atžvilgiu, nenustatęs jos veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Teismas nustatė, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriui 2009 m. balandžio 20 d. surašytas reikalavimas, kuriuo reikalauta įpareigoti atsakingus savivaldybės tarnautojus priimti sprendimą dėl aptiktos nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos ir atskleidimo, teismui kartu su protokolu nepateiktas, tikslus jo reikalavimų turinys neatskleistas. Institucijos protokole minimas 2010 m. vasario 22 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. A.2.1.-7-529/2010 yra priimtas dėl 2009 m. gegužės 28 d. reikalavimo pašalinti pažeidimus, o ne dėl 2009 m. balandžio 20 d. surašyto reikalavimo, kaip nurodoma administracinio teisės pažeidimo protokole surašytame K. V. atžvilgiu. Duomenų, kad iki protokolo surašymo vis dar nėra įvykdyti 2009 m. gegužės 28 d. reikalavimai, už kurių nevykdymą jau buvo paskirta administracinė nuobauda (administracinė byloja Nr. A.2.1.-7-529/2010) taip pat nėra pateikta. Be to, 2010 m. vasario 22 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A.2.1.-7-529/2010 konstatuota, kad 2009 m. gegužės 28 d. reikalavimas iki 2009 m. birželio 10 d. kreiptis į teismą dėl statybos leidimų: 2008-07-14 Nr. 45.268 ir 2008-07-18 Nr. 45.273 panaikinimo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad administracinė byla dalyje dėl 2010 m. rugsėjo 10 d. administracinio teisės pažeidimo protokole PTP-6 nurodytų aplinkybių dėl Institucijos 2009 m. balandžio 20 d. reikalavimo, kurio neįvykdė buvęs Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius S. K., nevykdymo nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Teismas pažymėjo, kad K. V. 2010 m. liepos 9 d. surašyto reikalavimo Nr. PTP-18 1 punkto reikalavimas priimti sprendimus dėl naujai aptikto nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, užtikrinti reikalavimo įvykdymą ir informuoti Kultūros paveldo departamento teritorinį padalinį yra nekonkretus, juo nenurodyta, kokius konkrečius sprendimus paveldosaugos padalinys turėtų priimti. Formuluojant reikalavimą, jokia teisės norma, konkretinanti šį reikalavimą, nėra nurodyta, todėl toks reikalavimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Dėl paminėtų priežasčių, administracinė byla dalyje dėl 2010 m. liepos 9 d. surašyto reikalavimo Nr. PTP-18 1 punkto reikalavimo nevykdymo K. V. atžvilgiu nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Teismas padarė išvadą, kad 2010 m. liepos 9 d. reikalavimo Nr. PTP-18 2 punkto reikalavimas yra konkretus bei aiškiai suformuluotas, todėl privalomas vykdyti. Iš teismui pateiktos medžiagos nustatė, kad 2010 m. rugpjūčio 31 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorė K. V. informavo Instituciją apie tai, jog Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2010 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. IS-23.2-3614 kreipėsi į sklypo Senamiesčio g. 72 A, Panevėžyje, savininką prašydami pateikti informaciją ar bus vykdomi archeologiniai tyrimai. Nurodė, kad apie gautą informaciją Institucija bus informuota papildomai. Todėl teismas padarė išvadą, kad Institucijos 2010 m. liepos 9 d. reikalavimo Nr. PTP-18 2 punkte nurodytas įpareigojimas organizuoti sklypo fizinius tyrimus ir pateikti tyrimų ataskaitas yra pradėtas vykdyti, yra atlikti organizaciniai sklypo dalies fizinių tyrimų darbai, todėl administracinė bylą šioje dalyje taip pat nutrauktina.

III. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Institucija nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimas nėra pagrįstas ir teisėtas, kadangi teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, netinkamai ištyrė ir įvertino bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Institucijos teigimu, pirmosios instancijos teismas nutraukė administracinės bylos dalį dėl Institucijos 2009 m. balandžio 20 d. reikalavimo, surašyto buvusiam Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriui S. K., nevykdymo, nors K. V. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole Institucija tokio reikalavimo nekėlė, o tik nurodė aplinkybes pagrindžiančias naujo reikalavimo surašymą.

Remiasi NKPAĮ 5 straipsnio 3 ir 9 dalimi, 6 straipsniu, VSĮ 6 straipsnio 20 ir 26 punktais, 29 straipsnio 2 dalimi, 8 dalies 1 punktu, 30 straipsniu.

Pažymi, kad Institucijos pareigūnai surašė Panevėžio miesto administracijos direktorei K. V. naujus reikalavimus, konkrečiu atveju 2010 m. liepos 9 d. reikalavimą Nr. PTP-18, nustatant galutinį įvykdymo terminą iki 2010 m. rugsėjo 1 d., tačiau K. V. raštu 2010 m. liepos 15 d. Nr. 19-4.22-1294 reikalavimo pirmą dalį vykdyti atsisakė, nurodydama, kad vadovaujantis NKPAĮ 9 straipsnio 2 dalimi tokius veiksmus galėtų atlikti Departamentas, taigi priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, K. V. šis reikalavimas buvo pakankamai aiškus ir suprantamas, be to, aiškiai pagrįstas ne tik konkrečiomis teisės normomis, bet ir kitomis faktinėmis aplinkybėmis.

Antras 2010 m. liepos 9 d. reikalavimo Nr. PTP-18 punktas, Institucijos teigimu, taip pat vykdomas nebuvo, o K. V. 2010 m. rugpjūčio 31 d. raštas Nr. 19-4.15-1598 apie padarytus veiksmus buvo pateiktas tik 2010 m. rugsėjo 2 d. (reg. Nr. 711), t. y. po to, kai Institucija 2010 m. rugsėjo 2 d. įregistravo Panevėžio miesto savivaldybėje kvietimą K. V. atvykti administracinio teisės pažeidimo surašymui – jau pasibaigus reikalavimo įvykdymo terminui. Be to, savivaldybės administracijos direktorė K. V. nepateikė jokių duomenų apie „organizacinius sklypo dalies fizinių tyrimų darbus", kaip tai įvardino pirmosios instancijos teismas, pateikė klaidingas žinias apie numatytus tyrimus, nepaaiškino, kodėl nebuvo įvykdytas jos pačios 2010 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. A-248 patvirtintos programos 10 punktas, Institucijos teisėtus reikalavimus ginčijo ir skundė Panevėžio apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. I-350-320-2010), Panevėžio apygardos administraciniame teisme pati K. V. nurodė, jog 2010 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. A-248 patvirtintos programos 10 punktas net neturėjo būti vykdomas (administracinės bylos Nr. I-350-320-2010 teismo posėdžio protokolas 2010 m. spalio 27 d. – 2010 m. lapkričio 8 d.), taigi akivaizdžiai nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorė sąmoningai nevykdė ne tik Institucijos teisėtų reikalavimų, bet ir dalies pareigų pagal VSĮ 29 straipsnio 8 dalį, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismas visiškai nepagrįstai, prieštaraudamas objektyviais duomenimis nustatytoms aplinkybėms, konstatavo, kad administracinis teisės pažeidimas nepadarytas.

Pažymi, kad K. V. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, kad ji su kaltinimais nesutinka, kad 2010 m. liepos 9 d. reikalavimas Nr. PTP-18 yra apskųstas administraciniam teismui (administracinė byla šiuo metu yra Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, apeliacinis skundas pateiktas 2010 m. lapkričio 19 d.), tačiau pirmosios instancijos teismas nutarime nenurodė jokių duomenų apie šias aplinkybes. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo teiginys, kad 2010 m. rugpjūčio 31 d. raštu savivaldybės administracija Instituciją informavo apie tai, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2010 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. IS-23.2-3614 kreipėsi į sklypo Senamiesčio g. 72 A, Panevėžyje, savininką, aiškiai prasilenkia su objektyvia tikrove. Be to, pažymi, kad tokio 2010 m. rugsėjo 30 d. rašto Institucija neturi.

Atsižvelgiant į tai, kad Panevėžio miesto istorinė dalis į Kultūros vertybių registrą 2008 m. gegužės 23 d. buvo įrašyta Panevėžio miesto savivaldybės administracijos prašymu, o Panevėžio miesto savivaldybės meras 2009 m. birželio 9 d. potvarkiu Nr. M-36 inicijavo Panevėžio miesto istorinės dalies skelbimą savivaldybės saugoma vietove, tačiau Panevėžio miesto savivaldybės tarybai per nustatytą terminą nepriėmus sprendimo paskelbti objektą savivaldybės saugomu arba vietovei apsaugoti neįsteigus kultūrinio draustinio, pradinė apsauga neteko galios 2010 m. vasario 9 d., todėl paaiškėjus aplinkybėms, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija neįvykdė nustatytų procedūrų, nevykdė savo pačios įsakymu 2010-03-16 Nr. A-248 patvirtinto įsipareigojimo atlikti tyrimus iki 2010 m. liepos 1 d., panaudojant tam tikslui savivaldybės biudžete Panevėžio miesto savivaldybės tarybos skirtas lėšas, buvo surašytas 2010 m. liepos 9 d. reikalavimas Nr. PTP-18. Taigi savivaldybės administracijos atsakingi pareigūnai turėjo įvertinti minėtas aplinkybes, atlikti būtinus fizinius tyrimus, nuspręsti ar statyba konkrečiu atveju iš viso galima, nes faktiškai jau buvo nustatyta, kad statybos darbai šiame sklype akivaizdžiai naikina ir žaloja kultūros paveldo vertingąsias savybes, todėl privaloma atlikti nekilnojamojo kultūros vertybių apsaugos procedūras, tačiau tokie veiksmai atlikti nebuvo, o teisės aktais nustatyti kultūros paveldo apsaugos reikalavimai buvo nevykdomi sąmoningai.

Apelianto teigimu, teismui pateikti duomenys K. V. administracinio teisės pažeidimo byloje akivaizdžiai įrodo, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorė K. V. laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 9 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d. nevykdė teisėtų Institucijos reikalavimų, 2010 m. spalio 27 d. viešame teismo posėdyje pareiškė, kad ir neturėjo vykdyti savo pačios 2010 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. A-248 patvirtintos programos 10 punkto, nuslėpė nuo Institucijos pareigūnų, kad tokios lėšos savivaldybės tarybos sprendimu buvo skirtos konkretiems fiziniams tyrimams, Institucijos teisėtus reikalavimus ginčijo ir skundė Panevėžio apygardos administraciniam teismui, aiškiai įrodo, kad K. V. suvokė savo veiksmų prasmę, veikė sąmoningai, todėl yra atsakinga už padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 1884 str. 1 d.

Atsiliepime į apeliacinį skundą K. V. prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 1884 straipsnio 1 dalyje numatyta, <...>, taip pat Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą piliečiams iki 1 000 Lt ir pareigūnams – nuo 500 iki 2 000 Lt.

Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 1884 straipsnį (protokole nenurodyta straipsnio dalis) surašytas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorei K. V. už Institucijos 2010 m. liepos 9 d. jai surašyto reikalavimo Nr. PTP-18 nevykdymą.

Atsakomybės pagal ATPK 1884 straipsnio 1 dalį taikymui, nagrinėjamuoju atveju yra būtina nustatyti pareigūnų reikalavimų teisėtumą.

Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimu panaikino Institucijos 2010 m. liepos 9 d. K. V. surašyto reikalavimo Nr. PTP-18 pirmąją dalį (įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės paveldosaugos padalinį įvykdyti įstatymo nustatytas pareigas – priimti sprendimus dėl naujai aptikto nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos), kaip neteisėtą ir nepagrįstą, o prašymo dalį dėl reikalavimo Nr. PTP-18 antrosios dalies (organizuoti žemės sklypo, esančio Panevėžyje, Senamiesčio g. 72A, fizinius tyrimus) panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 27 d. nutartimi (žr. administracinę bylą Nr. A525-2380/2011) Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimą dėl Institucijos 2010 m. liepos 9 d. reikalavimo Nr. PTP-18 paliko nepakeistą.

Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, konstatuoja, jog pripažinus K. V. 2010 m. liepos 9 d. surašyto reikalavimo Nr. PTP-18 1 punktą neteisėtu, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena K. V. atžvilgiu dėl šio punkto reikalavimo nevykdymo nutrauktina, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimo dalis dėl Institucijos 2010 m. liepos 9 d. reikalavimo Nr. PTP-18 1 punkto nevykdymo paliekama nepakeista.

Įvertinusi aplinkybę, kad Institucijos 2010 m. liepos 9 d. reikalavimo Nr. PTP-18 2 punktas aukščiau paminėta Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 27 d. nutartimi buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu, darytina išvada, kad jis privalėjo būti įvykdytas iki reikalavime nustatytos datos, t. y. iki 2010 m. rugsėjo 1 d.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas K. V. administracinės atsakomybės pagrįstumo dėl 2010 m. liepos 9 d. reikalavimo Nr. PTP-18 2 punkto nevykdymo klausimą, netinkamai įvertino įrodymus ir padarė neteisingas bei nepagrįstas išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, jog Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorė K. V. 2010 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 19-4.15-1598 informavo Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Panevėžio teritorinį skyrių, kad atlikti archeologinių tyrimų sklype, esančiame adresu Senamiesčio 72A, Panevėžyje, ir pateikti tyrimų ataskaitos iki š. m. rugsėjo 1 d. negali, nes tai yra privati nuosavybė ir Panevėžio miesto savivaldybės administracija tyrimams atlikti nėra gavusi savininko prašymo ir sutikimo, o 2010 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. IS-23.2-3614 ji kreipėsi į sklypo savininką, prašydama pateikti informaciją, ar bus vykdomi archeologiniai tyrimai, nėra pakankamas pagrindas administracinės bylos teisenai K. V. atžvilgiu nutraukti. Atkreiptinas dėmesys, kad K. V. veiksmų dėl reikalavimo vykdymo ėmėsi, t. y. raštą sklypo savininkui išsiuntė, likus tik dviem dienoms iki termino, per kurį ji turėjo įvykdyti Institucijos reikalavimą, pabaigos, kai pats reikalavimas buvo surašytas 2010 m. liepos 9 d. Byloje duomenų apie tai, kas trukdė K. V. pradėti vykdyti reikalavimą anksčiau ir reikalavimą įvykdyti laiku, byloje nėra. Be to, matydama, jog nespės reikalavimo įvykdyti iki nustatyto termino, ji galėjo kreiptis į Instituciją ir prašyti nustatytą terminą pratęsti, tačiau to nepadarė. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad įpareigojimas organizuoti sklypo fizinius tyrimus ir pateikti tyrimų ataskaitas yra pradėtas vykdyti, yra atlikti organizaciniai sklypo dalies fizinių tyrimų darbai, todėl administracinė byla šioje dalyje nutrauktina, yra nepagrįsta.

Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nutraukė administracinės bylos dalį dėl 2010 m. rugsėjo 10 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. PTP-6 nurodytų aplinkybių dėl Institucijos 2009 m. balandžio 20 d. reikalavimo, surašyto buvusiam Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriui S. K., nevykdymo, buvo nutraukta nepagrįstai, nes K. V. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. PTP-6 Institucija tokio reikalavimo nekėlė, o tik nurodė aplinkybes pagrindžiančias naujo reikalavimo surašymą.

Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2011 m. sausio 19 d. nutarimo dalis, kuria K. V. atžvilgiu administracinės bylos teisena pagal ATPK 1884 straipsnio 1 dalį dėl Institucijos 2010 m. liepos 9 d. reikalavimo 2 punkto nevykdymo buvo nutraukta nepagrįstai, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, minėta pirmosios instancijos teismo nutarimo dalis naikintina ir byla dėl tos dalies grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Likusi nutarimo dalis dėl Institucijos 2010 m. liepos 9 d. reikalavimo 1 punkto nevykdymo paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nutarimo dalį, kuria K. V. atžvilgiu administracinės bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1884 straipsnio 1 dalį dėl Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2010 m. liepos 9 d. reikalavimo 2 punkto nevykdymo buvo nutraukta, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Likusią nutarimo dalį, kuria K. V. atžvilgiu administracinės bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1884 straipsnio 1 dalį dėl Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2010 m. liepos 9 d. reikalavimo 1 punkto nevykdymo buvo nutraukta, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius