Legislator Case Law & Legislation
69552eea-40ab-42e1-af88-3846530aff0f AI generated

69552eea-40ab-42e1-af88-3846530aff0f · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 69552eea-40ab-42e1-af88-3846530aff0f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų: Eigirdo Činkos, Nijolės Danguolės Smetonienės,sekretoriaujant Angelei Andrikonienei,dalyvaujant ieÅ¡kovei J. V., jos atstovei adv. Vitalijai KopÅ«stienei,atsakovės atstovams V. B., adv. Algirdui Biguzui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „KupiÅ¡kio autobusų parkas“ apeliacinį skundÄ dėl KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-416-100/2014 pagal ieÅ¡kovės J.

Legislator headnote

AI generated

69552eea-40ab-42e1-af88-3846530aff0f · Panevėžio apygardos teismas: praÅ¡o skundÄ atmesti. Nurodo, jog  teismas pagrįstai pripažino jos atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu. Teigia, jog nei jos darbo sutartyje, nei dispečerio pareiginėje instrukcijoje nėra numatytas darbas naktį. Sutinka su teismo  iÅ¡vada, jog iÅ¡vadoje nėra nurodyta, kad ji negali dirbti dispečerės darbo. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl gydytojų konsultacinės komisijos pažymėjimo negaliojimo, nes pažyma apie jos negaliojimÄ buvo iÅ¡duota teismui jau priėmus sprendimÄ , o sprendimo dalis dėl grÄ Å¾inimo į darbÄ buvo įvykdyta.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pirmosios instancijos teismo                                                 Civilinė byla Nr. 2A-17-278/2015Teisėja Irena Pocevičienė                                       Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00305-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: (S)                      11.1; 12.6; 14.1; 16.2.4; 18.2.2; 114.4; 114.11; 121.14; 121.18; 121.21                                 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS  N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 23 d.

Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų: Eigirdo Činkos, Nijolės Danguolės Smetonienės,sekretoriaujant Angelei Andrikonienei,dalyvaujant ieÅ¡kovei J. V., jos atstovei adv. Vitalijai KopÅ«stienei,atsakovės atstovams V. B., adv. Algirdui Biguzui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „KupiÅ¡kio autobusų parkas“ apeliacinį skundÄ dėl KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-416-100/2014 pagal ieÅ¡kovės J.

V. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „KupiÅ¡kio autobusų parkas“ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegija n u s t a t ė: ieÅ¡kovė J. V. prašė teismÄ pripažinti jos atleidimÄ iÅ¡ darbo UAB „KupiÅ¡kio autobusų parkas“ neteisėtu, grÄ Å¾inti į darbÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ â€“ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 10 000 Lt neturtinės žalos.

Nurodė, jog pas atsakovę dirbo dispečerės pareigose pagal neterminuotÄ darbo sutartį, tačiau 2013-10-21 susirgo onkologine liga, kurios metu buvo paÅ¡alinta skydliaukė ir 2014-03-13 buvo pripažinta darbinga iÅ¡ dalies. Teigė, jog Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio tarnyba iÅ¡davė iÅ¡vadÄ dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų, pagal kuriÄ , be kitų salygų, buvo uždrausta dirbti naktinį darbÄ . Nurodė, kad 2014-03-14 grįžo į darbÄ , pasirašė sutikimÄ dirbti naktinį darbÄ ir iÅ¡dirbo visÄ 2014-03-16 darbo laikÄ , t.y., nuo 4.50 val. iki 18 val..

Nurodė, kad 2014-03-17 UAB „KupiÅ¡kio autobusų parkas“ vadovas informavo apie galimÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo dėl draudimo jai dirbti naktinį darbÄ . Teigė, jog  vadovas davė sutikimÄ pasitikrinti sveikatÄ ir grįžti į darbÄ 2014-03-19, tačiau 2014-03-18 buvo supažindinta su įsakymu dėl atleidimo iÅ¡ darbo DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Nurodė, kad buvo atleista neteisėtai, dėl ko patyrė dvasinus iÅ¡gyvenimus, emocinį Å¡okÄ , padidėjo jautrumas, jautėsi pažeminta, pablogėjo bendravimo galimybės. KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies patenkino - pripažino atsakovės 2014-03-18 įsakymÄ dėl dispečerės J.

V. atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtu ir grÄ Å¾ino ieÅ¡kovę  į darbÄ , UAB „KupiÅ¡kio autobusų parkas“ dispečerės pareigas; priteisė iÅ¡ bendrovės 3 463,20 Lt vidutinė darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2014-05-19 iki 2014-08-19 ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikÅ¡tÄ nuo sprendimo priėmimo dienos iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo, skaičiuojant nuo 1 118,88 Lt  vidutinio darbo užmokesčio bei 700 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ .

Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovė J. V. dirbo dispečere ir Å¡is darbas dirbamas slenkančiu grafiku po 12 val. per dienÄ , darbÄ pradedant nuo 4:50 val.. Nurodė, jog DK 154 straipsnio 2 dalis nustato, kad naktiniu darbu laikomas darbas, jeigu trys darbo valandos tenka nakčiai, o Å¡io straipsnio 3 dalyje numatyta, jog dirbti naktį draudžiama skirti asmenis, kuriems dirbti neleidžia sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vada. Pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nėra sveikatos priežiÅ«ros įstaiga ir jos iÅ¡vadoje nenurodyta, kad J.

V. negali dirbti dispečerės darbo, todėl UAB „KupiÅ¡kio autobusų parkas“ 2014-03-14 ieÅ¡kovei pateikus pažymÄ Â apie nustatyta darbingumo lygį, pagrįstai J. V. nurodė, prieÅ¡ pradedant dirbti, privalomai pasitikrinti sveikatÄ . J. V. įmonei  pateikė VšĮ KupiÅ¡kio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiÅ«ros centro gydytojų konsultacinės komisijos 2014-03-19 medicininį pažymėjimÄ , jog ieÅ¡kovė gali dirbti ir naktinį darbÄ . Ä®vertinęs byloje iÅ¡tirtus įrodymus teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ atleista  neteisėtai.

Be to, nurodė, kad atsakovė, atleisdama J. V. iÅ¡ darbo, nesiÅ«lė jai kito darbo, nesiÅ«lė dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis. Kad bendrovė neturėjo galimybių ieÅ¡kovei pasiÅ«lyti kitÄ darbÄ , teismui įrodymų nepateikta.              Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „KupiÅ¡kio autobusų parkas“ praÅ¡o panaikinti KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendimÄ ieÅ¡kovės tenkintų reikalavimų dalyje ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti; arba, panaikinus sprendimÄ ginčijamoje dalyje, perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teigia, jog  atleisdama iÅ¡ darbo ieÅ¡kovę J. V., pagrįstai vadovavosi ir veikė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus 2014-03-13 iÅ¡vada dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų, nes įstatymas numato pagrindÄ nutraukti be įspėjimo darbo sutartį esant minėtos įstaigos iÅ¡vadai negalint darbuotojui eiti Å¡ias pareigas ar dirbti šį darbÄ . Nurodo, kad tokioje iÅ¡vadoje nereikalaujama įvardinti draudimÄ dirbti iki tol darbuotojo konkrečiai dirbtÄ darbÄ , o teismas nevertino aplinkybių, kad ieÅ¡kovė sutiko su Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos iÅ¡vada dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų bei jos nustatyta tvarka neginčijo.

Teigia, kad sveikatos priežiÅ«ros įstaigos gydytojų konsultacinės komisijos neturi kompetencijos priimti sprendimus dėl neįgaliųjų darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų, kas priskirta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai. Be to, teigia, jog VšĮ KupiÅ¡kio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiÅ«ros centro gydytojų konsultacinės komisijos 2014-03-19 iÅ¡vada pripažinta negaliojančia. Nurodo, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė DK 154 straipsnio 2 dalį, nes Å¡i teisės norma liečia tik naktinio darbo laiko apskaitymo tvarkÄ , o ne atleidimo pagrindus.

Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad atsakovė nesiÅ«lė ir neįrodė, kad ieÅ¡kovei negali suteikti kitÄ darbÄ . IÅ¡ bylos aplinkybių teismui ir Å¡alims žinoma, jog atsakovė neturi laisvų darbo vietų, be to, teismas turėjo bÅ«ti aktyvus ir paÅ¡alinti abejones, pasiÅ«lant atsakovei pateikti reikiamus duomenis. Be to, teigia, kad nepagrįstai J. V. priteista neturtinė žala, nes teismo sprendimas dėl ieÅ¡kovės grÄ Å¾inimo į darbÄ kompensavo visus jos nepatogumus. PraÅ¡o skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.Atsiliepimu į atsakovės UAB „KupiÅ¡kio autobusų parkas“ apeliacinį skundÄ J.

V. praÅ¡o skundÄ atmesti. Nurodo, jog  teismas pagrįstai pripažino jos atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu. Teigia, jog nei jos darbo sutartyje, nei dispečerio pareiginėje instrukcijoje nėra numatytas darbas naktį. Sutinka su teismo  iÅ¡vada, jog iÅ¡vadoje nėra nurodyta, kad ji negali dirbti dispečerės darbo. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl gydytojų konsultacinės komisijos pažymėjimo negaliojimo, nes pažyma apie jos negaliojimÄ buvo iÅ¡duota teismui jau priėmus sprendimÄ , o sprendimo dalis dėl grÄ Å¾inimo į darbÄ buvo įvykdyta.

Sutinka su teismo sprendimu priteisti neturtinę žalÄ iÅ¡ atsakovės, o dėl jos dydžio priteisimo, klausimÄ palieka spręsti apeliacinės instancijos teismui. NeprieÅ¡tarauja dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje nustatyta, kad 1980-06-03 J.

V. pradėjo dirbti UAB „KupiÅ¡kio autobusų parkas“ kasininke, o nuo 1992-01-01 – dispečere (b. l. 19-23, 31-40). 2014-03-13 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (toliau – Tarnyba) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0817543 J. V. buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (b. l. 8, 10). Å ios komisijos iÅ¡vadoje dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų, nurodoma, jog J. V., be kitų iÅ¡vadoje nurodytų veiksnių, negali dirbti naktinį darbÄ . 2014-03-16 ieÅ¡kovei J.

V. grįžus į darbÄ , 2014-03-18 UAB „KupiÅ¡kio autobusų parkas“ direktoriaus įsakymu Nr. P-4, ieÅ¡kovė buvo atleista iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 1 dalis 4 punktÄ ir jai iÅ¡mokėtas atlyginimas, dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka, kompensacija už nepanaudotas atostogas (b. l. 14, 16, 43, 53-54). J. V. nesutiko su darbdavio įsakymu ir kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažinti neteisėtu. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės J.

V. reikalavimÄ tenkino ir apeliacinės instancijos teismas su priimtu sprendimu sutinka dėl sekančių motyvų.Pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 260 straipsnio 1 dalį darbdavys privalo kiekvienam darbuotojui sudaryti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas, nustatytas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (toliau – DSSÄ®). Å is reikalavimas, dėl savo svarbos darbo teisinių santykių reguliavimo srityje, pripažintas vienu iÅ¡ darbo santykių teisinio reglamentavimo principų, todėl kiekvienos darbo sutarties neatskiriama sÄ lyga yra darbdavio įsipareigojimas kiekvienam darbuotojui užtikrinti darbo sÄ lygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir Å¡alių susitarimu (DK 2 str.1 d. 5 p., 93 str.).

Sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektais, pagal įstatymÄ Ä¯pareigotas darbdavys. Ginant darbuotojų sveikatos apsaugos interesÄ , įstatyme nustatyti atvejai, kada turi bÅ«ti atliekami privalomi sveikatos patikrinimai (DK 265 str.). Pablogėjus darbuotojo sveikatos bÅ«klei ir kompetentingai institucijai – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos konstatavus jam atitinkamo lygio nedarbingumÄ , Å¡ios institucijos priimti sprendimai dėl neįgalaus asmens darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų yra privalomi tiek darbdaviui, tiek darbuotojui (DSSÄ® 38 str. 2 d.).

Jeigu Tarnybos iÅ¡vadoje nustatyta, kad darbuotojas negali dirbti iki tol dirbto darbo, nepriklausomai nuo darbdavio ir darbuotojo valios ir norų, turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl darbuotojo perkėlimo (jo sutikimu) į kitÄ darbÄ , atsižvelgiant į Tarnybos iÅ¡vadÄ , nes tolimesnio darbo funkcijų atlikimui darbuotojas nepajėgus pagal sveikatos bÅ«klę, be to, tai gali bÅ«ti kenksminga aplinkiniams ir paties darbuotojo sveikatai. DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas savarankiÅ¡kas darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir nustatyta, kad darbo sutartis be įspėjimo turi bÅ«ti nutraukta, kai darbuotojas pagal medicinos ar neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iÅ¡vadÄ negali eiti Å¡ių pareigų ar dirbti Å¡io darbo.

Å iuo pagrindu darbo sutartis nutraukiama nepriklausomai nuo darbo sutarties Å¡alių valios ir darbdaviui tai yra privalomas darbo sutarties nutraukimo pagrindas. Teisinis pagrindas įstatymo nustatyta tvarka ir sÄ lygomis nutraukti su darbuotoju darbo sutartį nurodytu pagrindu yra medicinos ar neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iÅ¡vada, kad darbuotojas dėl sveikatos bÅ«klės negali atlikti tam tikrų darbo funkcijų. DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu darbo sutartis pasibaigia ne darbdavio valia ar iniciatyva, bet dėl objektyvių priežasčių – darbuotojas dėl sveikatos bÅ«klės negali toliau eiti pareigų ar dirbti pavesto darbo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Panevėžio teritorinio skyriaus 2014-03-13 iÅ¡vadoje dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų J. V. nustatomas 40 procentų darbingumo lygis bei apribojimas dirbti, veikiant atskiriems fizikiniams, ergonominiams, psichosocialiniams bei fiziniams veiksniams. Be kitų apribojimų dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų, komisija nustatė J. V. ribojimÄ dirbti naktinį darbÄ (b. l. 9). IÅ¡ apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojos, Tarnybos Panevėžio teritorinio skyriaus vedėjos V.

B. paaiÅ¡kinimų matyti, jog darbo laiko apribojimas ieÅ¡kovei J. V. buvo nustatytas dėl depresijos, jai susirgus sunkia onkologine liga. Nurodė, jog gydytojų komisija, nustatydama apribojimus darbe, nevertino nei ieÅ¡kovės darbo pobÅ«džio, nei naktinio darbo trukmės. Teigė, jog J. V. galimybę dirbti dispečerės darbÄ , darbdavio nustatytu grafiku, turėjo vertinti darbo inspekcija. Valstybinės darbo inspekcijos atstovas liudytojas D. R. nurodė, jog iÅ¡aiÅ¡kinimas UAB „KupiÅ¡kio autobusų parkas“ dėl J.

V. galimybės dirbti dispečerės darbÄ , duotas vadovaujantis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Panevėžio teritorinio skyriaus 2014-03-13 iÅ¡vada, netiriant ieÅ¡kovės darbo sÄ lygų.DarbÄ naktį apibÅ«dina DK 154 straipsnis. Pagal minėtÄ straipsnį, naktiniu darbu laikomas toks darbas, jeigu trys darbo valandos tenka nakčiai. Naktinis laikas apibrėžiamas kalendoriniu laiku nuo 22 valandos iki 6 valandos (DK 154 str. 1 d.). IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių duomenų matyti, kad UAB „KupiÅ¡kio autobusų parkas“ dispečerės, tame tarpe ir ieÅ¡kovė, savo darbÄ pradeda  4 valandos 50 minučių ir baigia 18 valandÄ , turint 1 valandos 10 minučių pietų pertraukÄ (11,20-12,30 val.; b. l. 151).

UAB „KupiÅ¡kio autobusų parkas“ dispečerio pareiginėje instrukcijoje Nr. 8 nėra nurodyta, jog darbuotojas, einantis dispečerio pareigas, dirba naktinį darbÄ (b. l. 45-48, 54). Duomenų apie kitokį dispečerių darbo laikÄ , byloje nepateikta, o iÅ¡ UAB „KupiÅ¡kio autobusų parkas“ atstovų paaiÅ¡kinimų apeliacinės instancijos teisme matyti, jog toks darbo laikas nustatytas įvertinus pirmųjų autobusų iÅ¡vykimÄ Ä¯ reisÄ iÅ¡ stoties, o 12 valandų trukmė, darbuotojų pageidavimu (CPK 178 str.).

Ä®vertinusi aukščiau paminėtus liudytojų parodymus, aplinkybę, jog J. V. po sunkios onkologinės ligos neprarado darbingumo, yra tik iÅ¡ dalies nedarbinga ir pagal sveikatos bÅ«klę gali dirbti dispečerės darbÄ ir jos darbo laikui tik 1 valandai 10 minučių  patenkant į nakties laikÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės darbo laiko konstatuoti esant naktiniu darbu nėra pakankamo pagrindo. Darbdaviui kilus abejonių dėl J. V. gebėjimo minėtu laiku tinkamai atlikti jai pavestas tam tikras darbo funkcijas, Valstybinė darbo inspekcija privalėjo atlikti aplinkos veiksnių higieninį įvertinimÄ ir tik iÅ¡tyrusi ieÅ¡kovės J.

V. darbo sÄ lygas, duoti iÅ¡vadÄ atsakovei. Darbuotojai privalo pasitikrinti sveikatÄ prieÅ¡ pradėdami dirbti, o dirbdami – tikrintis periodiÅ¡kai ir pateikti darbdaviui sveikatos pažymėjimus, kuriuos iÅ¡duoda gydytojų konsultacinė komisija (Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sveikatos priežiÅ«ros įstaigos gydytojų konsultacinės komisijos nuostatų, patvirtintų LR sveikatos apsaugos ministro 2004-03-31 įsakymu Nr. V-172, 10.6 p., DK 265 str.). Minėtuose sveikatos pažymėjimuose pateikiama gydytojų konsultacinės komisijos iÅ¡vada dėl darbuotojo tinkamumo eiti darbo sutartyje nurodytas pareigas ar dirbti darbÄ .

Sprendžiant klausimÄ dėl darbuotojo galimybės dirbti tam tikrÄ darbÄ , kuriam yra nustatytas sumažėjęs darbingumo lygis, darbdavys privalo vadovautis medicinos ar neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iÅ¡vada, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo vadovautis 2014-03-19 VšĮ KupiÅ¡kio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiÅ«ros centro medicininiu pažymėjimu Nr. 67 (forma Nr. 046/a), kurį iÅ¡davė gydytojų konsultacinės komisija, nes Å¡i komisija neturi įgaliojimų pakeisti NDNT prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatytų darbo sÄ lygų.

Å iÄ aplinkybę 2014-09-05 raÅ¡tu pripažino ir VÄ® KupiÅ¡kio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiÅ«ros centras (b. l. 11, 122, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 str. 1 d. 4 p.). Kadangi J. V. į darbÄ grįžo po sunkios ligos ir ilgos pertraukos darbe, darbdavys turėjo teisę reikalauti, jog ieÅ¡kovė pateiktų sveikatos pažymėjimÄ , tačiau gydytojų konsultacinė komisija gali spręsti tik dėl tokių ieÅ¡kovės darbe esančių darbo sÄ lygų, kurios nenurodytos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iÅ¡vadoje dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų kaip draustinos.

Darbo kodekso 273 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog darbuotojas, kuris pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ dėl sveikatos bÅ«klės negali dirbti sutarto darbo (eiti pareigų), nes tai pavojinga jo sveikatai arba jo darbas gali bÅ«ti pavojingas kitiems, jo sutikimu turi bÅ«ti perkeltas į jo sveikatÄ ir esant galimybei kvalifikacijÄ atitinkantį darbÄ . Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog  atleisdamas iÅ¡ darbo ieÅ¡kovę, UAB „KupiÅ¡kio autobusų parkas“ kito darbo J.

V. nepasiÅ«lė, o apeliaciniu skundu atsakovė teigia, kad teismas Å¡ios aplinkybės nesiaiÅ¡kino, nebuvo aktyvus. Atsakovės teiginys vertintinas kritiÅ¡kai, nes įstatymas teismui suteikia aktyvų vaidmenį darbo ginčų bylose tikslu apsaugoti silpnesniÄ jÄ darbo teisinių santykių Å¡alį – darbuotojÄ , tačiau teismo aktyvus vaidmuo nepanaikina darbdavio pareigos įrodyti savo teiginius (CPK 12 str., 178 str.). Tačiau byloje nustatyta, kad atsakovė yra savivaldybės įmonė, kurios finansinė bÅ«klė nėra stabili, bendrovėje dirba 24 darbuotojai (b. l. 49-50, 148).

Pagal atsakovės UAB „KupiÅ¡kio autobusų parkas“ apeliacinės instancijos teismui pateiktus duomenis, konstatuoti, jog atsakovė, bÅ«dama įsitikinusi, kad privalo ieÅ¡kovę atleisti iÅ¡ darbo pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iÅ¡vadÄ , turėjo galimybę pasiÅ«lyti J. V. kitÄ darbÄ , nėra pakankamo pagrindo. Tačiau neatmestina, jog įvertinus aplinkybę, kad įmonėje ieÅ¡kovė iÅ¡dirbo daugiau nei trisdeÅ¡imt metų, UAB „KupiÅ¡kio autobusų parkas“ administracija turėjo pagrindÄ Â svarstyti dispečerių darbo grafiko pakeitimo klausimÄ , nes turėjo tokiÄ galimybę (b. l. 151).

Nors savo valia vienaÅ¡aliÅ¡kai darbdavys ir negali darbuotojui nustatyti ne viso darbo laiko, bet įgyvendindamas darbdaviui privalomÄ Tarnybos iÅ¡vadÄ bei parinkdamas ir pasiÅ«lydamas ribotai darbingam darbuotojui kitÄ darbÄ , kurį dirbti darbuotojas pagal sveikatos bÅ«klę galėtų, turi Å¡iÄ aplinkybę įvertinti bei sudaryti galimybę darbuotojui tokia teise realiai pasinaudoti. Tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatoma, kad darbdavys dėjo maksimalias pastangas  darbuotojÄ perkelti jo sutikimu į kitÄ darbÄ ir taip bent iÅ¡ dalies kompensuoti darbuotojo sveikatos praradimÄ , tačiau realiai darbuotojo perkelti į kitÄ darbÄ nebuvo galimybės, gali bÅ«ti pripažįstamas teisėtu darbuotojo atleidimas iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ .Dėl paminėtų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas darė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad J.

V. iÅ¡ darbo yra atleista neteisėtai, nes jos darbo laikas neapima DK 154 straipsnio nuostatose nustatyto naktinio darbo trukmės, pagrįstai grÄ Å¾ino jÄ Ä¯ darbÄ bei ieÅ¡kovės naudai priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikÅ¡tÄ ir neturtinę žalÄ . Tačiau, be kitų nesutikimo su sprendimu motyvų, atsakovė nurodo, jog nesutinka ir su priteista neturtine žala, teigia, kad teismo sprendimas  grÄ Å¾inti ieÅ¡kovę į darbÄ , kompensavo visus J. V. nepatogumus.

DK 250 straipsnyje nustatyta darbo sutarties Å¡alių teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ , kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu (toliau - CK). Pagal CK 6. 250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t.y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. Sprendžiant dėl darbdavio neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos darbuotojui, bÅ«tina įvertinti, kad darbuotojas darbo santykiuose paprastai yra silpnesnė teisinių santykių Å¡alis, o darbdaviui, kaip stipresnei darbo teisinių santykių Å¡aliai, kuriai suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų, sprendžiant dėl darbuotojo priėmimo į darbÄ , jo darbo veiklos vertinimo, atleidimo iÅ¡ darbo ir pagrindo parinkimo, keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti keliÄ darbdaviui piktnaudžiauti savo įgalinimais.

Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su tokiomis kraÅ¡tutinėmis teisinio poveikio darbuotojui priemonėmis, kaip neteisėtas atleidimas iÅ¡ darbo ir kt.. Kaip minėta aukščiau, kriterijai, į kuriuos nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti teismas, iÅ¡vardyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tačiau Å¡ioje teisės normoje nepateiktas iÅ¡samus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sÄ raÅ¡as, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikÅ¡mingais ir kitus kriterijus.

Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato bÅ«tinybę ne tik užtikrinti prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ ir proporcingumo principo laikymÄ si, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesÄ , įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situacijÄ , jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra ir nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifikÄ , pažeidimo pobÅ«dį ir jo aplinkybes bei sunkumÄ .

Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieÅ¡kovė J. V. dėl darbdavio veiksmų patyrė nepatogumų, nes darbdavys, formaliai vykdydamas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos komisijos iÅ¡vadas, nutraukė darbo sutartį, kurios pagrindu J.

V. anksčiau gaudavo ir dirbdama bÅ«tų gavusi pagrindines pajamas, be to, ieÅ¡kovė savo teises privalėjo ginti teisme, todėl ji neabejotinai patyrė neigiamų iÅ¡gyvenimų. Atleisdama J. V. iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , UAB „KupiÅ¡kio autobusų parkas“ vadovavosi Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iÅ¡vada dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų (b. l. 14). Kaip nurodyta aukščiau, minėtas Darbo kodekso straipsnis įtvirtina darbdavio pareigÄ nutraukti darbo sutartį esant straipsnyje numatytiems atvejams, todėl apeliantės veiksmai, tik dėl netinkamo naktinio darbo aiÅ¡kinimo DK prasme, negali bÅ«ti laikomi atleidimu iÅ¡ darbo darbdavio iniciatyva (DK 129 str.).

PraÅ¡ydama priteisti neturtinę žalÄ , ieÅ¡kovė nurodė, jog ji norėjo grįžti į darbÄ ,  apeliantės atstovai rÅ«pinosi jos sveikata, jÄ lankė, užtikrino ir tuo suformavo jos teisėtus lÅ«kesčius, kad jos darbo vieta bus iÅ¡silaikyta, po sunkios ligos ji galės dirbti, todėl atleidus iÅ¡ darbo, ji neabejotinai patyrė stresÄ , sveikatos pablogėjimÄ . Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų praktikÄ , aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad darbas iÅ¡ esmės kiekvienam yra pagrindinis pragyvenimo Å¡altinis,  o atleidimas iÅ¡ darbo bet kuriuo atveju sukelia neigiamas pasekmes, į tai, jog ieÅ¡kovė į darbÄ grįžo po sunkios ligos, pradėjo dirbti ir po kelių dienų buvo atleista, privalėjo dėl atleidimo kreiptis į teismÄ ir neabejotinai patyrė iÅ¡gyvenimus, stresÄ , neatmestina ir sveikatos pablogėjimÄ , konstatuoja, jog ieÅ¡kovės J.

V. patirti iÅ¡gyvenimai yra reikÅ¡mingi, priteista ieÅ¡kovei 700 Lt suma neturtinei žalai atlyginti nėra per didelė, atitinka DK 250 ir CK 6.250 straipsniais nustatytus kriterijus. Ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovė yra grÄ Å¾inta į darbÄ , nėra pakankama priežastis mažinti priteistos neturtinės žalos dydį ar šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ atmesti.Dėl paminėto, kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog naikinti ar keisti skundžiamÄ sprendimÄ Â nėra pagrindo.Už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ieÅ¡kovė J.

V. patyrė 400 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, todėl Å¡io iÅ¡laidos priteitino iÅ¡ atsakovės (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.; b. l. 134). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija, n u t a r i a: KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „KupiÅ¡kio autobusų parkas“ (į. k. 164742773) J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 115,85 EUR (vienÄ Å¡imtÄ penkiolika eurų 85 euro centus; 400 Lt) atstovavimo iÅ¡laidų.

Teisėjų kolegija                                                                    Eigirdas Činka                Nijolė Danguolė Smetonienė                                                                            Birutė Valiulienė