2020-12-16 Nr. AB-23888-3-64-3-00071-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismas

Administracinė byla Nr. A-2575-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00071-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 7.3.1

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. A. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Mažeikių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos mokėjimo P. A. K.“; 2) panaikinti VSDFV 2019 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (6.5) I-139 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. VPE_SP2E-7392“; 3) įpareigoti VSDFV Mažeikių skyrių perskaičiuoti pareiškėjui senatvės pensiją nuo 1995 m. gegužės 3 d., įskaitant į darbo stažą nuo 1972 m. spalio 27 d. iki 1981 m. spalio 30 d. darbą akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ antraeilėse pareigose, kurio metu jis buvo privalomai draustas socialiniu pensijų draudimu, ir įskaityti priskaičiuotus 151,96 Lt socialinio draudimo įnašus į įmokos sumą; 4) įpareigoti VSDFV Mažeikių skyrių perskaičiuoti pareiškėjo senatvės pensiją, įskaitant į stažą laikotarpius nuo 1993 m. kovo 5 d. iki 1994 m. kovo 28 d. ir nuo 1995 m. sausio 17 d. iki 1995 m. gegužės 3 d., kai jis buvo registruotas Darbo biržoje (dabartinis pavadinimas – Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) ir gavo išmokas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Nuo 1972 m. spalio 27 d. iki 1981 m. spalio 30 d. dirbo neetatiniu draudimo agentu antraeilėse pareigose, kuriose buvo privalomai draustas socialiniu pensijų draudimu. Tuo laikotarpiu augino vaikus, samdė auklę vaikų priežiūrai ir abu su žmona dirbo, tačiau neužteko lėšų pragyvenimui, todėl pareiškėjas pradėjo dirbti antroje darbovietėje. Pareiškėjas turėjo vieną darbo knygelę, kurioje darbas antroje darbovietėje nebuvo įrašytas. Pareiškėjas savo poilsio laiku (šeštadieniais, sekmadieniais, atostogų metu ir po darbo 17 val.) bei darbo dienomis vykdavo 30 km atstumu į jam priskirtą darbo vietą – (duomenys neskelbtini) apylinkę – drausti gyventojus. 1995 m. sausio 1 d. priimtas Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – ir Pensijų įstatymas) būtiną stažą senatvės pensijai pailgino nuo 25 iki 30 metų. Pareiškėjui iki 30 metų būtinojo stažo pensijai gauti trūko 9 mėnesių. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Telšių skyriaus darbuotoja įspėjo, kad pareiškėjui būtina gauti darbą, nes trūksta stažo senatvės pensijai gauti. Pareiškėjas įsidarbino AB „Telšių apdaila“ sargu už (duomenys neskelbtini) atlygį per mėnesį.

3. Pareiškėjas ir jo atstovas advokatas Gintaras Gricius teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad pareiškėjas turi darbo stažo pažymėjimą, gautą iš AB „Lietuvos draudimas“, kuriame nurodyta, jog jis įmonėje dirbo nuo 1972 m. spalio 27 d. iki 1981 m. spalio 30 d. (iš viso darbo stažas 9 metai 4 dienos), nurodytos priėmimo ir atleidimo datos. Pareiškėjas mano, kad šis laikotarpis turi būti įskaičiuotas į stažą senatvės pensijai apskaičiuoti ir gauti. Pareiškėjas šiame darbe dirbo antraeilėse pareigose, tačiau visu minėtu laikotarpiu jis dirbo ir pirmaeilėse pareigose. Pareiškėjo teigimu, VSDFV Mažeikių skyrius neteisingai apskaičiavo jo darbo stažą, nurodydamas, kad visas turimas stažas yra 33.0111 metų, kai tuo tarpu turėtų būti papildomai priskaičiuota 9 metai 4 dienos, kurį sudaro darbas antraeilėse pareigose AB „Lietuvos draudimas“. Taip pat minėtame apskaičiavime nėra įtrauktas laikotarpis, kuomet pareiškėjas buvo bedarbis, registruotas Darbo biržoje. Byloje yra pateikta pažyma, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas buvo registruotas Darbo biržoje nuo 1993 m. kovo 5 d. iki 1994 m. kovo 8 d., todėl manytina, jog tuo metu jis buvo draustas ir šis laikotarpis turėjo būti įskaičiuotas į stažą ir nuo sumokėtų įmokų apskaičiuota senatvės pensija.

4. Atsakovas VSDFV Mažeikių skyrius atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

4.1. Senatvės pensija pareiškėjui apskaičiuota teisingai, vadovaujantis nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusiomis Pensijų įstatymo nuostatomis. Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (galiojusių iki 2018 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Nuostatos), 1 priedo 22 punkte nurodyta, kad pagal TSRS įstatymus, galiojusius iki 1991 m. birželio 1 d., neetatiniai valstybinio draudimo agentai turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, jei jie dirbo tik valstybinio draudimo įstaigose. Pensijų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2017 m. gruodžio 31 d.) 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad į asmens draudžiamąsias pajamas per laikotarpį iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo (iki 1991 m. birželio 1 d.) įtraukiamos darbo apmokėjimo rūšys, kurioms pagal tuo metu galiojusias taisykles turėjo būti priskaičiuojami valstybinio socialinio draudimo įnašai. Atlyginimas valstybinio draudimo neetatiniams agentams, jeigu jų darbas valstybinio draudimo įstaigoje buvo ne pagrindinis, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms ir iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo (iki 1991 m. birželio 1 d.) nuo jo neturėjo būti skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos (iki 2017 m. gruodžio 31 d.). Įvertinus teisinį reglamentavimą, skiriant ar tikslinant (perskaičiuojant) asmens pensiją, į darbą neetatiniu valstybinio draudimo agentu laikotarpį ir tuo laikotarpiu gautą atlyginimą atsižvelgiama tik tuo atveju, jeigu asmuo dirbo tik valstybinio draudimo įstaigoje, t. y. asmens darbas valstybinio draudimo įstaigoje buvo vienintelė darbovietė.

4.2. Atsakovui pateiktame AB „Lietuvos draudimas“ 2017 m. sausio 23 d. darbo stažo pažymėjime Nr. 4.2-44-18 nurodyta, kad Telšių rajono valstybinio draudimo inspekcijoje nuo 1972 m. spalio 27 d. iki 1981 m. spalio 30 d. pareiškėjas dirbo antraeilėse neetatinio draudimo agento pareigose, šiuo laikotarpiu pareiškėjas dirbo ir Telšių tarpkolūkinėje statybos organizacijoje, t. y. laikotarpiu nuo 1972 m. spalio 27 d. iki 1981 m. spalio 30 d. darbas Telšių rajono valstybinio draudimo inspekcijoje nebuvo pareiškėjo vienintelė darbovietė, todėl vadovaujantis aukščiau nurodytais teisės aktais perskaičiuoti pareiškėjui senatvės pensiją atsakovas neturėjo teisinio pagrindo. Pagal Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 ir 9 dalis stažui prilyginami laikotarpiai, buvę iki 1994 m. gruodžio 31 d., į stažą įskaitomi kalendorine trukme ir per kalendorinius metus negali būti įskaityti daugiau kaip vieni stažo metai. Laikotarpis nuo 1972 m. sausio 25 d. iki 1988 m. kovo 1 d., kai pareiškėjas dirbo Telšių tarpkolūkinėje statybos organizacijoje ir Telšių rajono statybos organizacijoje, yra įskaitytas į pareiškėjo darbo stažą. Tuo pačiu laikotarpiu, bet kokioje kitoje darbovietėje dirbtas laikas, negali būti įskaitytas į stažą antrą kartą.

4.3. Stažas valstybinei socialinio draudimo pensijai gauti – tai laikas, per kurį buvo mokamos ar turėjo būti sumokėtos privalomojo valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, taip pat laikas, per kurį gavėjas gauna ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) arba profesinės reabilitacijos pašalpas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, nedarbo socialinio draudimo išmokas (iki 2005 m. sausio 1 d. – bedarbio pašalpas, mokėtas kaip draustiems nuo nedarbo asmenims). Pareiškėjas, 1993 m. sausio 4 d. atleistas iš darbo Telšių rajono valdybos Žemės ūkio skyriuje ir 1994 m. lapkričio 10 d. atleistas iš AB „Telšių apdaila“, nebuvo draustas nuo nedarbo. Pagal Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. nutarimu Nr. 782 (toliau – ir Taisyklės), 24 punkto nuostatas Teritorinės darbo biržos kas ketvirtį iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 15 dienos pateikia fondo valdybos teritoriniams skyriams informaciją apie draustiems nuo nedarbo asmenims išmokėtas bedarbio pašalpų sumas ir tų pašalpų gavimo laikotarpius. Taisyklių 26 punkto nuostatos numato, kad apdraustojo draudžiamosios pajamos ir draudimo stažas patvirtinami tik duomenimis, esančiais apdraustųjų įskaitos informacinėje duomenų bazėje. Duomenys apie praėjusį darbo laikotarpį ir draudžiamąsias praėjusio laikotarpio pajamas apdraustųjų įskaitos informacinėje duomenų bazėje gali būti taisomi pagal atskirą darbdavio (draudėjo) pranešimą apie priskaičiuotą apmokėjimą už darbą ir fondo valdybos teritoriniam skyriui papildomai pervestas įmokų sumas arba pagal patikrinimų rezultatus. VSDFV Mažeikių skyrius tokių duomenų iš Darbo biržos nėra gavęs, todėl laikotarpiai nuo 1993 m. kovo 5 d. iki 1994 m. kovo 28 d. ir nuo 1995 m. sausio 17 d. iki 1995 m. gegužės 3 d. neturi būti įskaičiuoti į jo stažą senatvės pensijai apskaičiuoti ir gauti.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

5.1. Senatvės pensijos, paskirtos iki 2017 m. gruodžio 31 d., nuo 2018 m. sausio 1 d. buvo perskaičiuotos Pensijų įstatymo 45, 46 ir 48 straipsniuose nustatyta tvarka. Atsakovas ginčijamu 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. VPE_SP2E-7392 nusprendė nuo 2018 m. sausio 1 d. mokėti pareiškėjui naujai apskaičiuotą (perskaičiuotą) 280,53 Eur dydžio senatvės pensiją. Nesutikdamas su VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. VPE_SP2E-7392 pareiškėjas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka 2018 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į VSDFV.

Pastaroji, patikrinusi pareiškėjo pensijos apskaičiavimo dokumentus, nustatė, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. perskaičiuotos pareiškėjo senatvės pensijos dydis nustatytas atsižvelgiant į visą iki 2017 m. gruodžio 31 d. įgytą 33,0111 metų (33 m. 4 d.) stažą ir 34,33 įgytų apskaitos vienetų. Apskaitos vienetai apskaičiuoti atsižvelgiant į pareiškėjo stažo ir draudžiamųjų pajamų koeficiento, pagal kuriuos apskaičiuota papildoma senatvės pensijos dalis buvo mokama 2017 m. gruodį, duomenis (t. y. pagal iki 1994 m. sausio 1 d.

įgytą 32,2194 m. ir po 1994 m. sausio 1 d. įgytą 0,7917 m. stažą bei draudžiamųjų pajamų koeficientus). Įvertinęs šias aplinkybes VSDFV 2019 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. (6.5) I-139 konstatavo, kad pagal šiuos stažo ir apskaitos vienetų duomenis atsakovo 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. VPE_SP2E-7392 apskaičiuotas nuo 2018 m. sausio 1 d. pareiškėjui mokėtinos senatvės pensijos dydis 280,53 Eur nustatytas teisingai. Pareiškėjui taip pat buvo paaiškinta, kad asmens, kuriam senatvės pensija paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2017 m. gruodžio 31 d., pensijos bendroji ir (ar) individualioji dalys gali būti nustatomos iš naujo (perskaičiuota), jei pateikiami papildomi stažo ir (ar) darbo užmokesčio duomenys už laikotarpius, buvusius iki pensijos paskyrimo.

AB „Lietuvos draudimas“ 2017 m. sausio 23 d. darbo stažo pažymėjimo Nr. 4.2-44-18 ir AB „Lietuvos draudimas“ 2017 m. sausio 23 d. pažymos Nr. 4.2-44-17 kopijos, kurias pareiškėjas pridėjo prie 2018 m. gruodžio 10 d. prašymo, VSDFV jau buvo pateiktos kartu su pareiškėjo 2018 m. balandžio 3 d. skundu dėl VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. kovo 26 d. rašto Nr. (10.34) I-5535 ir sprendimo neperskaičiuoti pareiškėjo senatvės pensijos, atsižvelgiant į pareiškėjo darbą nuo 1972 m. spalio 27 d. iki 1981 m. spalio 30 d. Telšių rajono valstybinio draudimo inspekcijoje.

Apie šio sprendimo ir VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. kovo 26 d. rašto Nr. (10.34) I-5535 teisėtumą trečiasis suinteresuotas asmuo jau pasisakė 2018 m. gegužės 3 d. sprendime Nr. (6.5) I-2702. Taigi kartu su 2018 m. gruodžio 10 d. prašymu perskaičiuoti senatvės pensiją pareiškėjas jokių papildomų dokumentų, kurių pagrindu jo senatvės pensija galėtų būti perskaičiuota, nepateikė, todėl VSDFV 2019 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. (6.5) I-139 pagrįstai ir teisėtai atsisakė įpareigoti VSDFV Mažeikių skyrių perskaičiuoti pareiškėjo senatvės pensiją.

6. Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdžio metu papildomai pažymėjo, kad ginčas kilo dėl to, jog pareiškėjas nesutinka su VSDFV priimtais sprendimais, tačiau manytina, kad pareiškėjas nesutinka su skaičiuojamu stažu. Pareiškėjo pagrindinė darbovietė buvo tarpkolūkinė statybos organizacija, todėl dirbant valstybinio draudimo agentu antraeilėse pareigose nebuvo pagrindo įtraukti šį laikotarpį į stažą, apskaičiuojant pensijos dydį. Darbo knygelėje, kuri buvo išduota pagrindinėje darbovietėje, jokių duomenų apie darbą draudimo agentu antraeilėse pareigose nebuvo. Laikotarpis, kai pareiškėjas buvo registruotas Darbo biržoje, taip pat neįtrauktas į darbo stažą, nes pagal tuo metu galiojusius teisės aktus pareiškėjas gavo bedarbio išmoką, tačiau jis nebuvo draustas pensijų draudimu. Įmokėtos įmokos, nurodytos AB „Lietuvos draudimas“, apskaičiuojant pensijos dydį nevertintos ir į stažą papildomai neįskaičiuotos. Kai yra keičiamas Pensijų įstatymas (nuo 2018 m. prasidėjo senatvės pensijų indeksacija), kyla vidutinis darbo užmokestis, atitinkamai kyla ir senatvės pensija, todėl 2018 m. rugpjūčio 16 d. priimtu sprendimu pareiškėjo pensija perskaičiuota ir padidėjo atsižvelgiant į įstatymo pakeitimus bei indeksaciją.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. liepos 12 d sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas teisę į senatvės pensiją įgijo 1995 m. gegužės 3 d. Nurodyta data pareiškėjo stažas senatvės pensijai gauti sudarė 30 metų 1 mėnesį ir 6 dienas. Pareiškėjo visas turimas stažas – 33,0111 metų (33 m. 4 d.). VSDFV Mažeikių skyrius 2018 m. rugpjūčio 16 d. priėmė sprendimą Nr. VPE_SP2E-7392 „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos mokėjimo P. A. K.“, kuriuo nusprendė pagal Pensijų įstatymo 45, 46, 48 straipsnius nuo 2018 m. sausio 1 d. mokėti naujai apskaičiuotą 280,53 Eur dydžio senatvės pensiją. VSDFV 2019 m. sausio 9 d. priėmė sprendimą Nr. (6.5) I-139 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. VPE_SP2E-7392“, kuriame nurodė, kad pareiškėjo senatvės pensija apskaičiuota teisingai. AB „Lietuvos draudimas“ 2017 m. sausio 23 d. darbo stažo pažymėjime nurodyta, kad pareiškėjas dirbo Telšių rajono valstybinio draudimo inspekcijoje nuo 1972 m. spalio 27 d. iki 1981 m. spalio 30 d. neetatiniu draudimo agentu antraeilėse pareigose. Pagal Darbo biržos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Telšių skyriaus 2019 m. vasario 11 d. pažymą Nr. P78-2019-44 „Dėl bedarbio registravimo laikotarpių“ pareiškėjas Darbo biržoje buvo įregistruotas tris kartus: nuo 1993 m. kovo 5 d. iki 1994 m. kovo28 d., nuo 1995 m. sausio 17 d. iki 1995 m. gegužės 3 d. ir nuo 2017 m. sausio 5 d. iki 2018 m. liepos 5 d.

9. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėjas nuo 1972 m. sausio 25 d. iki 1988 m. kovo 1 d. dirbo Telšių rajono statybos organizacijoje (stažo trukmė 16 m. 1 mėn. 7 d.). Pareiškėjas taip pat nuo 1972 m. spalio 27 d. iki 1981 m. spalio 30 d. (stažo trukmė 9 m. 3 d.) dirbo Telšių rajono valstybinio draudimo inspekcijoje neetatiniu draudimo agentu antraeilėse pareigose. Teismas, vadovaudamas Pensijų įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 6 d.) 10 straipsnio 9 dalimi (pagal kurią per kalendorinius metus įgytu stažu laikomas šio straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuotas stažas; per kalendorinius metus negali būti įskaityti daugiau kaip vieni stažo metai), Nuostatų 1 priedo 22 punktu (pagal kurį į valstybinio socialinio draudimo stažą įskaitomas valstybinio draudimo neetatinių agentų darbo laikas, jeigu jie dirbo tik valstybinio draudimo įstaigose ir surinko nustatytą laisvojo draudimo įmokų sumą), sprendė, kad atsakovas teisingai įvertino pareiškėjo nuo 1972 m. spalio 27 d. iki 1981 m. spalio 30 d. neetatiniu draudimo agentu dirbtą laikotarpį kaip neįskaitomą į stažą ir neįskaitė jo į stažą senatvės pensijai gauti, nes pareiškėjas minėtu laikotarpiu dirbo ne tik Telšių rajono valstybinio draudimo inspekcijoje, tačiau ir pirmaeilėse pareigose Telšių rajono statybos organizacijoje. Pareiškėjui pagrįstai įskaitytas 16 m. 1 mėn. 7 d. trukmės stažas senatvės pensijai gauti ir apskaičiuoti, todėl nėra pagrindo pakartotinai įskaityti 9 m. 3 d. laikotarpio į stažą senatvės pensijai gauti, kuris patenka į jau įskaityta laikotarpį.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad VSDFV 2018 m. gegužės 3 d. sprendime Nr. (6.5) I-2702 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018-03-26 rašto Nr. (10.34) I-5535“ nurodė, jog darbas Telšių rajono valstybinio draudimo inspekcijoje nebuvo vienintelė pareiškėjo darbovietė, todėl pagrindo perskaičiuoti pareiškėjo senatvės pensiją, atsižvelgiant į pajamas, turėtas minėtoje darbovietėje, nėra teisinio pagrindo. VSDFV 2018 m. gegužės 3 d. sprendimas nebuvo skųstas teismine tvarka.

11. Įvertinęs tai, kad pareiškėjas nesikreipė į teismą gavęs VSDFV 2018 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. (6.5) I-2702, kuriuo atsisakyta įskaičiuoti į stažą senatvės pensijai gauti laikotarpį nuo 1972 m. spalio 27 d. iki 1981 m. spalio 30 d., ir pareiškėjui senatvės pensija buvo naujai apskaičiuota VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. VPE_SP2E-7392, teismas, atsižvelgdamas į Pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio, 50 straipsnio 1 dalies nuostatas, sprendė, kad VSDFV 2019 m. sausio 9 d. sprendime Nr. (6.5) I-139 pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių papildomų dokumentų, kurių pagrindu senatvės pensija galėtų būti perskaičiuota, todėl nėra pagrindo įpareigoti VSDFV Mažeikių skyrių perskaičiuoti pareiškėjui senatvės pensiją.

12. Dėl pareiškėjo argumentų, kad nuo 1993 m. kovo 5 d. iki 1994 m. kovo 28 d., nuo 1995 m. sausio 17 d. iki 1995 m. gegužės 3 d. jis buvo registruotas Darbo biržoje, todėl šis laikotarpis turėtų būti įskaitytas į stažą senatvės pensijai gauti, teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas nuo 1993 m. kovo 5 d. iki 1994 m. kovo 28 d. ir nuo 1995 m. sausio 17 d. iki 1995 m. gegužės 3 d. mokėjo, ar už jį buvo mokamos, valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos. Teismas vertino, kad pareiškėjas nuo 1993 m. kovo 5 d. iki 1994 m. kovo 28 d. ir nuo 1995 m. sausio 17 d. iki 1995 m. gegužės 3 d. nebuvo draudžiamas valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, todėl minėti laikotarpiai neturi būti įskaičiuoti į jo stažą senatvės pensijai apskaičiuoti ir gauti.

13. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. VPE_SP2E-7392 „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos mokėjimo P. A. K.“ bei VSDFV 2019 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (6.5) I-139 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. VPE_SP2E-7392“. Netenkinęs reikalavimo panaikinti skundžiamus sprendimus, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde nurodoma:

14.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas teisingai įvertino pareiškėjo nuo 1972 m. spalio 27 d. iki 1981 m. spalio 30 d. neetatiniu draudimo agentu dirbtą laikotarpį, kaip neįskaitomą į stažą, ir neįskaitė jo į stažą senatvės pensijai gauti. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pareiškėjo situaciją neteisingai vertino Pensijų įstatymo 45–48, 50 straipsniu taikymo prasme, spręsdami, kad darbo stažas negali būti dubliuojamas dirbant pirmaeilėse ir antraeilėse pareigose. Prašydamas įskaityti darbo stažą antraeilėse pareigose AB „Lietuvos draudimas“ pareiškėjas neturėjo omenyje to, kad tie metai, išdirbti antraeilėse pareigose, turėtų būti skaičiuojami kaip papildomas darbo stažas, pridedant jį prie laikotarpio, išdirbto pirmaeilėse pareigose, tačiau turėjo omenyje tai, kad pareiškėjo gautos pajamos, dirbant antraeilėse pareigose, turi turėti įtakos apskaičiuojant pensijos dydį. Socialinio draudimo įmokos į VSDFV biudžetą mokamos ne tik nuo pajamų, gaunamų pirmaeilėse pareigose, tačiau nuo visų žmogaus gaunamų pajamų bet kokioje darbovietėje, ar vykdant individualią veiklą, taip pat ir dirbant pagal verslo liudijimą. Gaunamų pajamų suma ir apskaičiuotas darbo stažas yra pagrindas senatvės pensijai apskaičiuoti. Todėl neteisinga, kad apskaičiuojant pareiškėjo pensijos dydį, laikotarpis nuo 1972 m. spalio 27 d. iki 1981 m. spalio 30 d. pareiškėjui dirbant Lietuvos draudime antraeilėse pareigose, visiškai neįtakojo pensijos dydžio.

14.2. Teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas nuo 1993 m. kovo 5 d. iki 1994 m. kovo 28 d. ir nuo 1995 m. sausio 17 d. iki 1995 m. gegužės 3 d. mokėjo, ar už jį buvo mokamos, valstybinio socialinio draudimo įmokos. Teismas darė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nuo 1993 m. kovo 5 d. iki 1994 m. kovo 28 d. ir nuo 1995 m. sausio 17 d. iki 1995 m. gegužės 3 d. nebuvo draudžiamas valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, dėl ko minėtas laikotarpis neturi būti įskaičiuotas į jo stažą senatvės pensijai gauti. Atsakovui pateikta Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Telšių skyriaus 2019 m. vasario 11 d. pažyma „Dėl bedarbio registravimo laikotarpių“ Nr. P782019-44 patvirtina, kad pareiškėjas pažymoje nurodytais laikotarpiais buvo registruotas Darbo biržoje, kaip ieškantis darbo asmuo, ir tuo laikotarpiu už jį buvo mokamos socialinio draudimo įmokos, nes tuo laikotarpiu jis gavo bedarbio pašalpą. Atsakovas privalėjo, apskaičiuodamas pareiškėjui senatvės pensijos dydį, įtraukti į stažą ir minėtus laikotarpius.

15. Atsakovas VSDFV Mažeikių skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

15.1. Teismo sprendimas priimtas vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimą, socialinio draudimo senatvės pensijos darbo stažo apskaičiavimą, todėl yra pagrįstas ir teisėtas, teismo posėdžio metu buvo įvertinti visi tiek atsakovo, tiek pareiškėjo pateikti dokumentai / įrodymai.

15.2. Pareiškėjas kaip įrodymą dėl nuo 1972 m. spalio 26 d. iki 1981 m. spalio 30 d. laikotarpio įskaitymo į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą pateikė AB „Lietuvos draudimas“ 2017 m. sausio 23 d. darbo stažo pažymėjimą Nr. 4.2-44-18, kuriuo patvirtinama, kad pareiškėjas nuo 1972 m. spalio 26 d. iki 1981 m. spalio 30 d. buvo priimtas ir dirbo Telšių rajono valstybinio draudimo inspekcijoje neetatiniu draudimo agentu antraeilėse pareigose, bei pažymą Nr. 4.2-44-17 apie draudžiamąsias pajamas pensijai skirti. Pagal pareiškėjo darbo knygelėje, išduotoje 1963 m. rugsėjo 3 d., įrašus 9, 10, 11 ir paskesni, pareiškėjas nurodytu laikotarpiu buvo priimtas ir dirbo Telšių tarpkolūkinėje statybos organizacijoje (įsakymas Nr. 12-K, 1972-01-24) vyr. mechaniko pareigose. Tačiau pagal nustatytą teisinį reglamentavimą atlyginimas valstybinio draudimo neetatiniams agentams, jeigu jų darbas valstybinio draudimo ištaigoje buvo ne pagrindinis, neprilyginamas draudžiamosioms pajamoms ir iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo (iki 1991 m. birželio 1 d.) nuo jo neturėjo būti skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos (iki 2017 m. gruodžio 31 d.). Taigi skiriant ar tikslinant (perskaičiuojant) asmens pensiją į darbą neetatiniu valstybinio draudimo agentu laikotarpį ir tuo laikotarpiu gautą atlyginimą atsižvelgiama tik tuo atveju, jeigu asmuo dirbo tik valstybinio draudimo įstaigoje ir tai jo vienintelė jo darbovietė.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

16.1. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi, kuria pasisakyta dėl laikotarpių nuo 1993 m. kovo 5 d. iki 1994 m. kovo 28 d. ir nuo 1995 m. sausio 17 d. iki 1995 m. gegužės 3 d., kuriais pareiškėjas buvo registruotas Darbo biržoje, neįskaitymo į stažą, apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi Pensijų įstatymo 54 straipsniu. Teismas, nustatęs, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas nuo 1993 m. kovo 5 d. iki 1994 m. kovo 28 d. ir nuo 1995 m. sausio 17 d. iki 1995 m. gegužės 3 d. mokėjo, ar už jį buvo mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas minėtais laikotarpiais nebuvo draudžiamas valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, todėl minėti laikotarpiai neturi būti įskaičiuoti į jo stažą senatvės pensijai apskaičiuoti ir gauti. Pareiškėjas nei 2018 m. balandžio 3 d. skunde, nei 2018 m. gruodžio 10 d. prašyme VSDFV nereiškė reikalavimo dėl laikotarpių nuo 1993 m. kovo 5 d. iki 1994 m. kovo 28 d. ir nuo 1995 m. sausio 17 d. iki 1995 m. gegužės 3 d., kuriais, kaip nurodo pareiškėjas, jis buvo registruotas Darbo biržoje, įskaitymo į stažą ir pajamas, todėl šis reikalavimas VSDFV privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka nei VSDFV 2018 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. 2702 (kuris nėra ginčijamas šioje administracinėje byloje), nei 2019 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. (6.5) I-139 nebuvo nagrinėjamas. Dėl nurodytų priežasčių šis reikalavimas negali būti reiškiamas ir teismui.

16.2. Teismas teisingai nustatė, jog įvertinus tai, kad pareiškėjas nesikreipė į teismą gavęs VSDFV 2018 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 2702, kuriuo atsisakyta įskaičiuoti į stažą senatvės pensijai gauti laikotarpį nuo 1972 m. spalio 27 d. iki 1981 m. spalio 30 d., ir pareiškėjui senatvės pensija naujai apskaičiavus VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. VPE_SP2E-7392, konstatuotina, kad VSDFV 2019 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. (6.5) I-139 pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas jokių papildomų dokumentų, kurių pagrindu senatvės pensija galėtų būti perskaičiuota, nepateikė, todėl nėra pagrindo įpareigoti VSDFV Mažeikių skyrių perskaičiuoti pareiškėjui senatvės pensiją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos mokėjimo P. A. K.“ ir VSDFV 2019 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. (6.5) I-139 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. VPE_SP2E-7392“ pagrįstumo ir teisėtumo bei reikalavimo įpareigoti VSDFV Mažeikių skyrių perskaičiuoti pareiškėjui senatvės pensiją nuo 1995 m. gegužės 3 d., įskaitant į darbo stažą nuo 1972 m. spalio 27 d. iki 1981 m. spalio 30 d. darbą AB „Lietuvos draudimas“ antraeilėse pareigose ir įskaityti priskaičiuotus 151,96 Lt socialinio draudimo įnašus į įmokos sumą, bei reikalavimo įpareigoti VSDFV Mažeikių skyrių perskaičiuoti senatvės pensiją, įskaitant į stažą laikotarpius nuo 1993 m. kovo 5 d. iki 1994 m. kovo 28 d. ir nuo 1995 m. sausio 17 d. iki 1995 m. gegužės 3 d., kai pareiškėjas buvo registruotas Darbo biržoje ir gavo išmokas, teisėtumo.

18. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu konstatavęs VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos mokėjimo P. A. K.“ ir VSDFV 2019 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. (6.5) I-139 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. VPE_SP2E-7392“ pagrįstumą ir teisėtumą, pareiškėjo skundą atmetė.

19. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kurį grindžia dviem aspektais: 1) pareiškėjo nuomone, jo nuo 1972 m. spalio 2 d. iki 1981 m. spalio 30 d. gautos pajamos dirbant AB „Lietuvos draudimas“ antraeilėse pareigose, turi turėti įtakos apskaičiuojant jo pensijos dydį; 2) laikotarpiai nuo 1993 m. kovo 5 d. iki 1994 m. kovo 28 d. ir nuo 1995 m. sausio 17 d. iki 1995 m. gegužės 3 d., kai pareiškėjas buvo registruotas Darbo biržoje ir gavo išmokas, turi būti įskaičiuoti į jo stažą senatvės pensijai gauti.

20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

22. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

23. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nekelia ginčo dėl aplinkybės, kad darbas antraeilėse pareigose neįsiskaičiuoja į darbo stažą, pareiškėjas kelia klausimą dėl pajamų, gautų 1972 m. spalio 27 d. – 1981 m. spalio 30 d. laikotarpiu dirbant antraeilėse pareigose, įtakos apskaičiuojant jo pensijos dydį. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad senatvės pensijos skiriamos, tikslinamos (perskaičiuojamos) ir mokamos vadovaujantis Pensijų įstatymu ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d.

įsakymu Nr. Al-670. Šių nuostatų 14 punkte nurodyta, kad jei asmuo pagal Pensijų įstatymo 50 straipsnį pateikia papildomus duomenis apie darbo užmokestį iki 1994 m. sausio 1 d., asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai apskaičiuojami iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusia tvarka. Pareiškėjas prašo įskaityti laikotarpį nuo 1972 m. spalio 27 d. iki 1981 m. spalio 30 d., todėl nurodytam laikotarpiui taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimas Nr. 1156, kuriuo patvirtinti Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai.

Iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusių Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156, 1 priedo 22 punkte nurodyta, kad pagal galiojusius TSRS įstatymus iki 1991 m. birželio 1 d. neetatiniai valstybinio draudimo agentai turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, jei jie dirbo tik valstybinio draudimo įstaigose. Pensijų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2017 m. gruodžio 31 d.) 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad į asmens draudžiamąsias pajamas per laikotarpį iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo (t. y. iki 1991 m. birželio 1 d.) įtraukiamos darbo apmokėjimo rūšys, kurioms pagal tuo metu galiojusias taisykles turėjo būti priskaičiuojami valstybinio socialinio draudimo įnašai.

Pagal iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusių Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156, 5 priedo 3 punktą atlyginimas valstybinio draudimo neetatiniams agentams, jeigu jų darbas valstybinio draudimo įstaigoje buvo ne pagrindinis, neprilyginamas draudžiamosioms pajamoms ir iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo (t. y. iki 1991 m. birželio 1 d.) nuo jo neturėjo būti skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

24. Įvertinus nustatytą teisinį reglamentavimą, kuris taikomas pareiškėjo darbo antraeilėse pareigose teisiniams santykiams, galima daryti išvadą, kad skiriant ar tikslinant (perskaičiuojant) asmens pensiją, į darbo neetatiniu valstybinio draudimo agentu laikotarpį ir tuo laikotarpiu gautą atlyginimą atsižvelgiama tik tuo atveju, jei asmuo dirbo valstybinio draudimo įstaigose ir tai buvo jo vienintelė darbovietė.

25. Šiuo atveju ginčo laikotarpiu (nuo 1972 m. spalio 27 d. iki 1981 m. spalio 30 d.) pareiškėjas dirbo Telšių tarpkolūkinėje statybos organizacijoje vyr. mechaniko pareigose. Tai buvo pagrindinė jo darbovietė, kadangi pareiškėjo darbo knygelėje buvo įrašai tik apie šią darbovietę (pagal Lietuvos TSR darbo įstatymų kodekso komentarą, aiškinant DĮK 31 straipsnio nuostatas, darbuotojui, dirbančiam keliose pareigose (darbuose), darbo knygelė vedama tik pagrindinėje darbovietėje). Minėtu laikotarpiu pareiškėjas taip pat dirbo Telšių rajono valstybinio draudimo inspekcijoje antraeilėse neetatinio draudimo agento pareigose. Įrašų apie šią darbovietę pareiškėjo darbo knygelėje nėra. Taigi darbas Telšių rajono valstybinio draudimo inspekcijoje 1972 m. spalio 27 d. – 1981 m. spalio 30 d. laikotarpiu nebuvo vienintelė pareiškėjo darbovietė, dėl ko pagal galiojusį teisinį reglamentavimą, nurodytą šios nutarties 23 punkte, pareiškėjo gautos pajamos Telšių rajono valstybinio draudimo inspekcijoje neprilyginamos draudžiamosioms pajamoms ir nuo jų neskaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

26. Pažymėtina, kad pareiškėjas skundu, paduotu pirmosios instancijos teismui, ginčijo VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos mokėjimo P. A. K.“, kuriuo pareiškėjui Pensijų įstatymo 45, 46 ir 48 straipsnių pagrindais perskaičiuota senatvės pensija, ir VSDFV 2019 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. (6.5) I-139 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. VPE_SP2E-7392“, kuriuo VSDFV konstatavo, jog VSDFV Mažeikių skyrius 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu, vadovaudamasis nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusiomis Pensijų įstatymo nuostatomis, teisingai apskaičiavo pareiškėjui senatvės pensiją, pagrįstumą ir teisėtumą. Pareiškėjo nesutikimo su šiais sprendimais esminiai motyvai susiję su pensijos perskaičiavimu, įskaitant 1972 m. spalio 27 d. – 1981 m. spalio 30 d. laikotarpį, kai pareiškėjas dirbo Telšių rajono valstybinio draudimo inspekcijoje antraeilėse neetatinio draudimo agento pareigose. Akcentuotina, kad dėl 1972 m. spalio 27 d. – 1981 m. spalio 30 d. laikotarpio, kai pareiškėjas dirbo neetatiniu draudimo agentu antraeilėse pareigose, įskaitymo į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, yra detaliai pasisakyta VSDFV 2018 m. gegužės 3 d. sprendime Nr. (6.5) I-2702 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018-03-26 rašto Nr. (10.34) I-5535“, kuris įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas, todėl yra galiojantis. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. vasario 27 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino skundui dėl VSDFV 2018 m. gegužės 3 d. sprendimo panaikinimo paduoti, nes skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Pareiškėjas kartu su 2018 m. gruodžio 10 d. prašymu perskaičiuoti senatvės pensiją, paduotu VSDFV ginčijant VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą, jokių papildomų dokumentų, kurių pagrindu jo senatvės pensija galėtų būti perskaičiuota, nepateikė. Taigi VSDFV 2019 m. sausio 9 d. sprendime pagrįstai konstatavo, kad po VSDFV 2018 m. gegužės 3 d. sprendimo priėmimo pareiškėjas su prašymu perskaičiuoti senatvės pensiją nepateikė jokių naujų įrodymų, todėl nėra pagrindo VSDFV Mažeikių skyrių įpareigoti perskaičiuoti pareiškėjui paskirtos pensijos dydį.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos mokėjimo P. A. K.“ ir VSDFV 2019 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (6.5) I-139 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. VPE_SP2E-7392“ Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme, sprendžia, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, atitinkantys esminius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Pareiškėjo skundo argumentai nepaneigia atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens priimtų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl nėra pagrindo jų panaikinti.

28. Dėl pareiškėjo argumentų, kad laikotarpiai nuo 1993 m. kovo 5 d. iki 1994 m. kovo 28 d. ir nuo 1995 m. sausio 17 d. iki 1995 m. gegužės 3 d., kai pareiškėjas buvo registruotas Darbo biržoje ir gavo išmokas, turi būti įskaičiuoti į jo stažą senatvės pensijai gauti, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Pensijų įstatymo (redakcijos, galiojusios nuo 1995 m. sausio 1 d. ir vėlesniais laikotarpiais, kai pareiškėjas buvo registruotas Darbo biržoje) 8 straipsnį apdraustojo asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą sudaro asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant savarankiškai. Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, dirbdami pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu įgyja asmenys, išvardyti 2 straipsnio pirmosios dalies 1–4 punktuose. Šį stažą sudaro:

1) laikas, per kurį šie asmenys patys moka arba už juos yra mokamos įstatymo jiems nustatytos privalomos valstybinio socialinio draudimo pensijų įmokos;

2) laikas, per kurį šie asmenys gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (laikinojo nedarbingumo), motinystės ir bedarbio pašalpas. Bedarbio pašalpų gavimo laikas įskaitomas tik draustiems nuo nedarbo asmenims. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 782 patvirtintų Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įskaitos taisyklių 2 punkte buvo numatyta, kad apdraustaisiais laikomi: 2.1. asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, taip pat dirbantys narystės pagrindu renkamosiose institucijose, ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose ir gaunantys atlyginimą už darbą; 2.2.

Vidaus reikalų ministerijos, policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai; 2.3 tikrosios krašto apsaugos tarnybos karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai; 2.4. valstybės saugumo pareigūnai; 2.5. prokuratūros pareigūnai; 2.6. individualių (personalinių) įmonių savininkai ir jiems prilyginti savarankiškai dirbantys asmenys; 2.7. ūkininkai ir pilnamečiai jų šeimų nariai, dirbantys ūkyje; 2.8. tikrosios krašto apsaugos tarnybos prievolininkai (būtinosios tarnybos kariai); 2.9. asmenys, sudarę savanoriškojo valstybinio socialinio pensijų draudimo sutartis ir mokantys nustatyto dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokas.

Apdraustiesiems, nurodytiems šių taisyklių 2 punkte, išduodami valstybinio socialinio draudimo pažymėjimai, kurių formą nustato fondo valdyba (Taisyklių 3 p.).

29. Taigi pagal nustatytą teisinį reguliavimą, galiojusį pareiškėjo registravimo Darbo biržoje metu, apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu sąraše nebuvo numatyta, kad apdraustaisiais būtų laikomi netekę darbo ir registruoti Darbo biržoje asmenys. Kaip jau buvo minėta, pagal Pensijų įstatymo 8 straipsnį (redakcijos, galiojusios nuo 1995 m. sausio 1 d. ir vėlesniais laikotarpiais, kai pareiškėjas buvo registruotas Darbo biržoje) bedarbio pašalpų gavimo laikas į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaitomas tik draustiems nuo nedarbo asmenims. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas nuo 1993 m. kovo 5 d. iki 1994 m. kovo 28 d. ir nuo 1995 m. sausio 17 d. iki 1999 m. gegužės 3 d. mokėjo, ar už jį buvo mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos. Pareiškėjas nepateikė valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo, kuris Taisyklių 3 punkto tvarka buvo išduodamas apdraustiesiems valstybiniu socialiniu draudimu. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad minėtais laikotarpiais pareiškėjas buvo draustas nuo nedarbo, pareiškėjo pateikta Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Telšių skyriaus 2019 m. vasario 11 d. pažyma „Dėl bedarbio registravimo laikotarpių“ Nr. P782019-44 šios aplinkybės nepatvirtina, todėl minėti laikotarpiai neturi būti įskaičiuoti į pareiškėjo stažą senatvės pensijai apskaičiuoti ir gauti.

30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje byloje taikytos įstatymų, teisės aktų redakcijos, galiojusios pareiškėjo darbo antraeilėse pareigose ir registracijos Darbo biržoje metu, todėl aplinkybė, kad, pareiškėjo nuomone, tuo metu galiojęs teisinis reguliavimas buvo neteisingas, nesudaro pagrindo nesivadovauti ginčijamų klausimų metu galiojusių įstatymų ir teisės aktų nuostatomis. Pagal teisėje galiojantį bendrąjį principą teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Kai panaikinama ar pakeičiama tam tikra teisės norma, reiškia, kad pasibaigia ir galimybė įgyti šioje normoje nurodytas teises tam tikromis joje nustatytomis sąlygomis. Naujos normos įsigaliojimas nereiškia, jog išnyksta teisės ir pareigos, įgytos ankstesnės normos pagrindu ir joje nustatytomis sąlygomis. Pasibaigus tam tikros normos galiojimui ir įsigaliojus naujai normai, galima įgyvendinti tas teises, kurios buvo įgytos pagal ankstesniąją normą šios galiojimo metu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2007 ir kt.). Taigi pareiškėjas gali įgyvendinti savo teisę į pensiją tik tokiu būdu ir tvarka, kurie galiojo tuo metu, kai jis dirbo antraeilėse pareigose ir buvo registruotas Darbo biržoje.

31. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan