6950ff57-ba52-453f-b1f4-17dbc2e72a7d · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-4136-933/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01315-2020-9 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. gruodžio 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (kreditoriaus) K. B. ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „IE solutions“ dėl neturtinės žalos priteisimo (finansinio reikalavimo patvirtinimo). Teisėjas n u s t a t ė:

1. Ieškovas (kreditorius) ieškiniu prašė:

i) atnaujinti praleistÄ vieno mėnesio ieÅ¡kinio pateikimo teismui terminÄ ir bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės; ii) priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . IeÅ¡kinį grindė tuo, kad: 1.1. IeÅ¡kovui kreipusis į Darbo ginčų komisijÄ , Å¡i 2020-08-20 sprendimu, gautu 2020-08-24, atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ nustačius, kad ieÅ¡kovas praleido terminÄ kreiptis į Darbo ginčų komisijÄ . IeÅ¡kovas pažymėjo, kad neturėjo galimybės kreiptis į darbo ginčų komisijÄ , kadangi ilgai buvo reabilitacijoje po patirtos traumos darbe.

IeÅ¡kovas nesutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimu ir skundžia jį teismui. IeÅ¡kovas pažymi, kad sprendimo data yra 2020-08-20, tačiau sprendimas gautas 2020-08-24. Per didelį darbų srautÄ , kontoros vidinės sistemos trikdžius dirbant nuotoliniu bÅ«du esant pandeminei situacijai dėl privalomos ieÅ¡kovo atstovės saviizoliacijos, vidinėje sistemoje administracijai užtvirtinus termino datÄ 2020-09-24, (nes sprendimas buvo gautas 2020-08-24), o ne rugpjūčio 20 d., ieÅ¡kinys teikiamas pavėlavus 4 dienas ir praÅ¡oma teismo priežastis pripažinti svarbiomis, atnaujinti praleistÄ terminÄ ir ieÅ¡kinį priimti. 1.2. 2019-09-17 apie 15 val. 30 min. atsakovės statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovas patyrė nelaimingÄ atsitikimÄ darbe.

Nelaimingas atsitikimas darbe įvyko ieškovui nukritus nuo daugiadalių aliuminių kopėčių. 2020-01-14 buvo surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr.

1. Jame nurodytos tokios nelaimingo atsitikimo darbe priežastys:

i) Technologinio proceso, kaip turi būti saugiai atliekamas kabelių ištraukimas naudojant įrenginius (darbo priemones), kolektyvines ir/ar asmenines apsaugos priemones, nebuvimas; ii) Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje (statybos objekte) nepakankamumas; iii) Saugos ir sveikatos instrukcijų darbo vietoje pažeidimas. Nelaimingo atsitikimo darbe metu ieškovas patyrė daugybinius kūno – galvos, smegenų, kaukolės nervų ir kraujagyslių sužalojimus. Medicininių dokumentų išrašuose nurodyta, kad ieškovui nustatyta anamnezė nukritus iš 2 metrų aukščio darbo metu.

IeÅ¡kovui buvo atlikta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Po to ieÅ¡kovui taikytas medikamentinis ir reabilitacinis gydymas, o pooperaciniam laikotarpyje ieÅ¡kovui susiformavo (duomenys neskelbtini) dėl ko kas 2 dienas ieÅ¡kovas buvo (duomenys neskelbtini), iÅ¡leidžiant (duomenys neskelbtini). 2019-10-15 ieÅ¡kovas buvo iÅ¡leistas reabilitaciniam gydymui, tačiau po kelių dienų bÅ«klė buvo pablogėjusi, tad ieÅ¡kovas vėl buvo operuotas dar kartÄ . Po visų operacijų ieÅ¡kovas buvo iÅ¡siųstas ilgai reabilitacijai.

IeÅ¡kovas pažymi, kad iki Å¡iol jaučia atminties, skonio ir uoslės sutrikimus. Po visų reabilitacijų, prieÅ¡ ieÅ¡kovui grįžtant į darbÄ (tik 2020-05-08), jam buvo nustatytas 50 procentų darbingumas neribotam laikui. 1.3. Darbdavys nevykdė pareigos – aprÅ«pinti darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis ir apmokyti juos saugiai dirbti saugioje aplinkoje. IeÅ¡kovas nėra atsakingas už įvykusį nelaimingÄ atsitikimÄ darbe, nes bet kokiu atveju jo veiksmai buvo nulemti darbdavio neveikimo ir neaprÅ«pinimo darbuotojo saugiomis darbo ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis bei neinstruktavimo nei su saugiu darbo funkcijų atlikimu, nei su technologiniu darbo procesu. 1.4.

Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė Valstybinei darbo inspekcijai atlikus tyrimÄ ir konstatavus, kad darbdavys nesilaikė pagrindinės pareigos užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sÄ lygas, neaprÅ«pino jų ne tik saugiomis darbo priemonėmis, bet ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Kadangi Valstybinės darbo inspekcijos N1 Akte nurodytos priežastys iÅ¡liko, jos nėra pakeistos, darytina iÅ¡vada, kad darbdavio neteisėti veiksmai (neveikimas) buvo pagrindine nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi.

Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovas patyrė nelaimingÄ atsitikimÄ darbe, todėl įvykęs nelaimingas atsitikimas ir darbdavio neveikimas yra nulemti tiesioginio priežastinio ryÅ¡io. Atsakovės kaltė, technologinio proceso nesudarymas, saugių darbo ir asmeninių priemonių neaprÅ«pinimas ir saugių darbo sÄ lygų darbuotojams neužtikrinimas buvo nulemti kaltų atsakovės veiksmų. Atsakovė pažeidė pareigÄ užtikrinti saugias darbo sÄ lygas. IeÅ¡kovui buvo atliktos net kelios sudėtingos operacijos, jis vis dar patiria atminties sutrikimus, galvos skausmÄ , iÅ¡kentė ilgÄ ir skausmingÄ reabilitacinį periodÄ ir yra ribotai darbingas.

Tokie sudėtingi iÅ¡gyvenimai sukėlė dideles fizines ir dvasines kančias ieÅ¡kovui. 1.5. Pagal nurodytas faktines aplinkybes, teismų praktikoje nurodytas ir iÅ¡analizuotas neturtinės žalos dydžio nustatymo sÄ lygas ir dydžius, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas patyrė itin didelius iÅ¡gyvenimus, patyrė sunkiÄ traumÄ , kurios padariniai vis dar jaučiami ir nėra aiÅ¡ku kaip ilgai dar bus jaučiami, tad patirta neturtinė žala vertinama 25 000 Eur (e. b. 1 t. 1-10 b. l.). Teismas k o n s t a t u o j a:

2. Panevėžio apylinkės teismas 2020-10-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9196-956/2020 atsisakė priimti ieÅ¡kovo K. B. ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovei UAB „IE solutions“ ir grÄ Å¾ino jį su priedais ieÅ¡kovui. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovui, kad jis turi teisę su ieÅ¡kiniu dėl neturtinės žalos priteisimo kreiptis į Vilniaus apygardos teismÄ . Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismas 2020-09-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3244-933/ 2020 atsisakė iÅ¡kelti UAB „IE solutions“ restruktÅ«rizavimo bylÄ bei iÅ¡kėlė UAB „IE solutions“ bankroto bylÄ , minėta nutartis įsiteisėjo 2020-10-15. IeÅ¡kovo pareikÅ¡tas reikalavimas yra turtinio pobÅ«džio.

3. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) Vilniaus apygardos teismas 2020-09-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3244-933/2020 UAB „IE solutions“ iÅ¡kėlė nemokumo (bankroto) bylÄ . Nurodyta nutartis įsiteisėjo 2020-10-15.

4. IeÅ¡kinys su priedais buvo persiųstas ir įteiktas BUAB „IE solutions“ nemokumo (bankroto) administratorei, tačiau ji atsiliepimo į ieÅ¡kinį per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė.

5. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kreditoriaus reikalavimui nesant patvirtintam įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikÅ¡tas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieÅ¡kinį, kuris, jei skolininkui nebÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla, bÅ«tų reiÅ¡kiamas ir nagrinėjamas savarankiÅ¡koje civilinėje byloje; tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedÅ«ra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimÄ , kurio metu siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančiÄ Ä¯monę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimÄ , kuriuo iÅ¡ esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020, nutarties 13 punktas).

6. JANÄ® 42 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANÄ® 42 straipsnio 2 dalis). Teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, praÅ¡ymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka (JANÄ® 42 straipsnio 3 dalis). Aptariamu atveju per teismo nustatytÄ terminÄ , kuris baigėsi 2020-12-01, atsakovės bankroto administratorius neteikė nuomonės dėl ieÅ¡kovės reikalavimo.

7. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, jog atsakovei UAB „IE solutions“ iÅ¡kelta nemokumo (bankroto) byla, teismas sprendžia, kad byloje iÅ¡ esmės sprendžiamas klausimas dėl ieÅ¡kovo (kreditoriaus) K. B. finansinio reikalavimo tvirtinimo BUAB „IE solutions“ (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANÄ®) 15 straipsnio 2 dalis, 41–42 straipsniai). Dėl termino atnaujinimo teikti ieÅ¡kinį 8. IeÅ¡kovas prašė atnaujinti praleistÄ vieno mėnesio ieÅ¡kinio pateikimo teismui terminÄ ir bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės.

9. IeÅ¡kovas teikė 2020-07-24 praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėti ginÄÄ dėl darbo teisės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai, kuriame prašė atnaujinti ieÅ¡kovui K. B. praleistÄ trijų mėnesių kreipimosi į Darbo ginčų komisijai terminÄ , priimti praÅ¡ymÄ ir jį nagrinėti, priteisti ieÅ¡kovui K. B. iÅ¡ atsakovės UAB ,,IE solutions” 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

10. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisija 2020-08-20 sprendime nusprendė netenkinti ieÅ¡kovo K. B. praÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ terminÄ kreiptis į darbo ginčų komisijÄ . Atsisakė nagrinėti ieÅ¡kovo K. B. praÅ¡ymÄ atsakovei UAB „IE solutions“ dėl nelaimingo atsitikimo darbe metu dėl patirtos neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo, ieÅ¡kovui praleidus Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 220 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisijÄ terminÄ .

Sprendime taip pat nurodyta, kad vadovaujantis DK 231 straipsnio 1 dalimi, darbo ginčo Å¡alis nesutikdama su sprendimu per vienÄ mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis (pagal elektroninius duomenis minėto sprendimo registracijos data ir numeris – 2020-08-24 11:27 Nr. DGKS-207).

11. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad ieškovas K. B. ieškinį Panevėžio apylinkės teismui teikė 2020-09-24.

12. DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, darbo ginčo Å¡aliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimÄ atsisakyti atnaujinti praleistÄ terminÄ kreiptis į darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ dėl teisės, darbo ginčo Å¡alis per vienÄ mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis.

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad DK 231 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas individualaus darbo ginčo Å¡alims, nesutinkančioms su Darbo ginčų komisijos sprendimu, pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teisme yra procesinis terminas. Jis yra siejamas su veiksmų atlikimu teisme. Aptariamo termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamÄ jo pažeistų teisių gynybÄ , o lemia teisės atlikti procesinį veiksmÄ â€“ pateikti teismui ieÅ¡kinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo – iÅ¡nykimÄ , t. y. asmens procesinė subjektinė teisė pasibaigia.

Dėl to konstatuotina, kad DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas yra procesinis terminas (DK 5, 16 straipsniai), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus DK ir kitų įstatymų nustatytas išimtis (DK 5 straipsnis, 16 straipsnio 1 dalis). Procesinius terminus teismas taiko ex officio (pagal pareigas), nepriklausomai nuo šalių valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020).

14. DK 231 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Å¡io straipsnio pirmoje dalyje nustatytas praleistas ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo terminas gali bÅ«ti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedÅ«rinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ atlikti atitinkamus procedÅ«rinius veiksmus, ir Å¡ios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios.

Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo praÅ¡ymÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiÅ¡kėjo nurodytų termino praleidimÄ pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentÄ , jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės iÅ¡nyko, asmuo kreipėsi į teismÄ per protingÄ laiko tarpÄ ir pan.

Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-20 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008; 2017-06-15 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017, 33 punktas).

15. KlausimÄ , ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiÅ¡kėjo nurodytų termino praleidimÄ pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentÄ , jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės iÅ¡nyko, asmuo kreipėsi į teismÄ per protingÄ laikÄ ir pan.

Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008, 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017 33 punktas). Nustatęs, kad yra pagrindas tenkinti praÅ¡ymÄ (pareiÅ¡kimÄ ) dėl praleisto termino atnaujinimo ir atnaujinti praleistÄ procesinį terminÄ , teismas atnaujina terminÄ , priimdamas rezoliucijÄ (CPK 78 straipsnio 5 dalis).

16. Teisėjas 2020-11-16 rezoliucija atnaujino terminÄ kreiptis į teismÄ , priėmė ieÅ¡kinį, nustatė 14 dienų terminÄ pateikti atsiliepimÄ Ä¯ reikalavimus, įvertinant aplinkybę, kad bankroto administratorei neprieÅ¡taraujant dėl pareikÅ¡tų reikalavimų, gali bÅ«ti inicijuotas kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimas pagal JANÄ® 41, 42 straipsnius.

17. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2020-09-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3244-933/2020 UAB „IE solutions“ iÅ¡kėlė nemokumo (bankroto) bylÄ . Nurodyta nutartis įsiteisėjo 2020-10-15. Nutartyje iÅ¡aiÅ¡kinta atsakovės UAB „IE solutions“ kreditoriams, jog kreditoriai savo reikalavimus ir jų (reikalavimų) pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iÅ¡kelti nemokumo bylÄ paskelbimo priežiÅ«ros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtai nemokumo administratorei, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas Å¡ių reikalavimų įvykdymas (žr. taip pat JANÄ® 41 straipsnio nuostatas). Aptariamu atveju nurodytų terminų buvo laikytasi.

18. PareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus; darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas (DK 231 straipsnio 4 dalis); teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 7 dalis). DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas, reiÅ¡kia, jog teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiÅ«rėjimo procedÅ«rų, nes tokios procedÅ«ros įstatyme nenustatytos ir tokio pobÅ«džio kompetencija teismui nėra suteikta, o iÅ¡ naujo CPK nustatyta tvarka ginÄÄ nagrinėja ir iÅ¡ esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas Å¡alių materialiÄ sias teises bei pareigas, iÅ¡sprendžia kilusį ginÄÄ dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos iÅ¡ankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/ 2019, 37, 38 punktai; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019, 29–33 punktai).

Dėl ieÅ¡kovo (kreditoriaus) finansinio reikalavimo tvirtinimo 19. Teismas finansinį reikalavimÄ tvirtina tik tokiu atveju, jei iÅ¡ byloje esančių duomenų galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai, taip pat teismas turi vertinti tokio reikalavimo pagrindÄ â€“ sandorius, Å«kines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančiÄ Ä¯monę (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-01-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-183-798/2019, nutarties 21 punktas;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014). 20. 2020-01-14 nelaimingo atsitikimo akte nurodyta, kad <...> nelaimingas atsitikimas įvyko 2019-09-17 14:30 val. (4 punktas), sveikatos pakenkimo diagnozė (duomenys neskelbtini), sužalota kūno dalis: (duomenys neskelbtini) (4.3 punktas). Nelaimingo atsitikimo priežastys (11 punktas): 20.1. Technologinio proceso, kaip turi būti saugiai atliekamas kabelių ištraukimas naudojant įrenginius (darbo priemones), kolektyvines ir/ar asmenines apsaugos priemones, nebuvimas.

Darbo metu patiems darbuotojams ieÅ¡kant bÅ«dų, kaip ir kur bÅ«tų galima pritvirtinti kabelių iÅ¡traukimui naudojamÄ gervę, K. B. pasinaudojo kopėčiomis ir lipdamas jomis krito žemyn, jo Å¡almas rastas įvykio vietoje, buvo be apsauginių dirželių. K. B. patyrė (duomenys neskelbtini) ir kt. Pažeista:

1) Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis ir 25 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktai;

2) DT 5-00 Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346, 17 punktas; 20.2. Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje (statybos objekte) nepakankamumas. Darbdavį atstovaujamas asmuo, nei darbdavio įgalioti asmenys, įgyvendindami pareigÄ sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektais, neužtikrino, kad:

1) darbuotojai objekte nesinaudotų netinkamomis patekimo į aukštį priemonėmis (kopėčiomis);

2) nekontroliavo, kad darbuotojams išduotos asmeninės apsaugos priemonės atitiktų saugos reikalavimus, t. y. šalmai būtų su apsauginiais dirželiais, neleidžiančiais šalmui nukristi nuo galvos. Pažeista:

1) Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis, 19 straipsnio 1 ir 2 dalys;

2) darbo įrankių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999-12-22 įsakymu Nr. 102, 2 priedo 4.1.1 ir 4.1.2 punktai;

3) darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-11-26 įsakymu Nr. A1-331, 7.1 ir 7.2 punktai. 20.3. Saugos ir sveikatos instrukcijų darbo vietoje pažeidimas. Darbuotojas K. B., galimai neatkreipdamas dėmesio, užlipimui ant perdangos pasinaudojo netvarkingomis, nestabiliomis ir pan. – kopėčiomis. Pažeista:

1) Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas;

2) Elektromontuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 3, patvirtintos UAB ,,IE Solutions“ direktoriaus 2018-05-04 įsakymu Nr. IE 18-47, 11.4 punktas dirbti tik su tvarkingu įrengimu, 16.12 punktas pasilypėjimui naudoti tik stabilias, tvarkingas paaukštinimo priemones, 56 punktas, kai reikia atlikti darbus aukštyje, naudotis tik tvarkingomis paaukštinimo priemonėmis.

21. IÅ¡ SODRA duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o matyti, kad K. B. gauna netekto darbingumo pensijÄ (Invalidumo grupė 45-55 procentai), jis iki 2020-06-30 yra UAB „IE solutions“ darbuotojas.

22. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos 2020-02-28 pažyma DLN-2 Nr. 1251 K. B. nustatytas darbingumo lygis 50 procentų nuo 2020-02-28 iki 2021-02-27, Darbingumo lygio priežastis – 27.3 nelaimingas atsitikimas darbe, diagnozės kodas pagal TLK-10-AM (duomenys neskelbtini). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinis skyrius 2020-02-28 sprendimu Nr. STS-1677 dėl K.

B. darbingumo lygio nustatytas 50 procentų bazinis darbingumo lygis. Darbingumo lygio terminas nuo 2020-02-28 iki 2021-02-27. Nustatyta darbingumo lygio priežastis – nelaimingas atsitikimas (suluoÅ¡inimas) darbe. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinis skyrius 2020-02-28 iÅ¡vadoje dėl darbo pobÅ«džio sÄ lygų Nr. DPS-639 nurodyta, kad gali dirbti tik pagal negalios pobÅ«dį pritaikytoje darbo aplinkoje, jei darbingumo lygis 0-25 procentai.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus 2020-02-28 sprendime dėl K. B. darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe Nr. STS-1676 nurodyta, kad nustatytas 50 procentų bazinis darbingumo lygis, darbingumo lygio priežastis – nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe; darbingumo lygio terminas nuo 2020-02-28 iki 2021-02-27. 23. 2019-11-05 Medicininių dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad <...> diagnozė (duomenys neskelbtini).

Būklė po (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) šalinimo 2019-09-17. Gretutiniai susirgimai ir komplikacijos – kita įgyta (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t. 19 b. l.). Epikrizėje nurodyta, kad pagrindinė diagnozė – (duomenys neskelbtini), dinamikoje būklė gerėjanti: (duomenys neskelbtini) po operacijos regresuoja, valgo pats, aktyviai judina visas galūnes. Gydytojo 2020-01-16 įraše nurodyta: diagnozės 2020-01-16 (duomenys neskelbtini); 2020-01-16 (duomenys neskelbtini); 2020-01-16 (duomenys neskelbtini) sužalojimo pagrindai.

Gydymas koncervatyvus – analgetikai skausmo metu, vinpocetinas, polivitaminai, GFK, balnoterap, procedūros.

24. IÅ¡ teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad UAB „IE solutions“ kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismÄ su skundu, praÅ¡ydama:

1) įpareigoti atlikti nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2019-09-17, kurio metu buvo sužalotas UAB „IE solutions“ darbuotojas K. B., papildomÄ tyrimÄ ;

2) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2020-01-14 Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 (AK20192050259) 11 punkte nurodytų nelaimingo atsitikimo priežasčių 1 ir 2 punktus;

3) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020-02-27 sprendimÄ dėl UAB „IE Solutions“ skundo Nr. SD-129-3098. Regionų apygardos administracinis teismas 2020-11-05 sprendimu pareiÅ¡kėjos UAB „IE solutions“ skundÄ atmetė. Teismo sprendime nurodyta, kad: 24.1. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad nukentėjusysis K. B. 2019-09-17 atliko elektros kabelio klojimo darbus (2020-09-20 PraneÅ¡imas apie įvykį darbe). Statybvietėje tiestas kabelis AXMK (gamintojas Energocomplekt Co, 4 gyslų, 300 kv., aliuminis).

Atliekant nelaimingo atsitikimo tyrimÄ nustatyta, kad fiziÅ¡kai kabelio įtempti į vidų be pagalbinių priemonių nebuvo įmanoma, todėl buvo naudojamas tempimo įrankis – gervė. Taigi, atsižvelgiant į darbo pobÅ«dį bei jo atlikimui naudojamus įrankius, buvo atliekami sudėtingi ir techninių žinių reikalaujantys darbai, todėl darbuotojai turėjo bÅ«ti instruktuoti, kaip saugiai juos atlikti. <...> instrukcijoje iÅ¡skirti kabelių klojimo darbai, kurioje aptarti darbuotojo saugaus darbo aspektai jau naudojant pagalbinį įrenginį kabelių traukimui, tačiau nėra aptarta, kaip darbuotojai turi saugiai tokius įrenginius įrengti darbo atlikimui. 24.2.

Akte teisingai nurodyta, jog įmonėje nebuvo technologinio proceso, kaip turi bÅ«ti saugiai atliekamas kabelių iÅ¡traukimas naudojant įrenginius (darbo priemones), kolektyvines ir/ar asmenines apsaugos priemones. <...> darbdavio pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas apima ir technologinio proceso parengimÄ , kurį rengiant atsižvelgiama į darbuotojų saugÄ reglamentuojančius teisės aktus, tinkamai perteikiant juos darbuotojams bei organizuojant jų darbÄ , taip sumažinant nelaimingų atsitikimų darbe rizikÄ . <...> technologinio proceso nebuvimas, kuomet darbuotojas savarankiÅ¡kai ieÅ¡ko bÅ«dų pavestos užduoties atlikimui, panaudojant nesaugias darbo priemones, yra tiesiogiai susijęs su nelaimingo atsitikimo darbe įvykimu.

Esant tinkamam technologiniam procesui, su kuriuo darbuotojas bÅ«tų supažindintas, jis bÅ«tų veikęs kaip tai numato procesas, o veiksmai atlikti prieÅ¡ingai numatytam technologiniam procesui, bÅ«tų buvę paties darbuotojo atsakomybė. 24.3. Aplaidų pareiÅ¡kėjos požiÅ«rį į saugių darbo sÄ lygų darbovietėje užtikrinimÄ , patvirtina ir darbuotojų aprÅ«pinimas netinkamomis apsaugos priemonėmis, t. y. statybvietėje paliktos netinkamos kokybės kopėčios, nukentėjusiajam iÅ¡duotas Å¡almas be apsauginių dirželių.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Å iaulių skyriaus inspektoriaus Akte nustatytomis aplinkybėmis dėl netinkamų apsaugos priemonių iÅ¡davimo ir naudojimo, todėl daro iÅ¡vadÄ , jog nelaimingo atsitikimo metu darbuotojas naudojo Å¡almÄ , kuris neatitiko Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme keliamų reikalavimų darbo priemonėms.

25. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos (toliau – DSSÄ®) 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektais. Statybvietės turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, nustatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro ir aplinkos ministro patvirtintuose Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai konkrečiai statybvietei nustatomi statinio techniniame projekte, vadovaujantis Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatais ir atitinkamais statybos techniniais reglamentais.

Statybos darbų technologijos projekte numatomos konkrečios priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ statinio statybos metu. Kai statinį projektuojant arba statant dalyvauja daugiau negu vienas rangovas, Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose nustatyta tvarka privalo bÅ«ti paskirtas vienas ar keli saugos ir sveikatos koordinatoriai, kurių pareigos ir teisės nustatomos Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose (15 straipsnio 1 dalis). Ä®monėje privalo bÅ«ti naudojamos tik techniÅ¡kai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus (16 straipsnio 1 dalis).

26. IeÅ¡kovas reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo reiÅ¡kia darbovietei. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti žalos atlyginimo sužalojus asmens sveikatÄ padariniai. Jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Civilinės atsakomybės apibrėžtis pateikta CK 6.245 straipsnio 1 dalyje, kurioje civilinė atsakomybė apibÅ«dinama kaip turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius).

DK 151 straipsnis numato, kad kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę žalÄ , taip pat ir neturtinę žalÄ . Civilinės atsakomybės atveju turi bÅ«ti nustatytos atsakomybės sÄ lygos:

i) neteisėti veiksmai; ii) kaltė; iii) žala ir iv) priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų: 26.1. Neteisėti veiksmai. CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Pasisakant dėl Å¡ios civilinės atsakomybės sÄ lygos pažymėtina, kad 2020-01-14 nelaimingo atsitikimo akte nurodytos tokios nelaimingo atsitikimo priežastys:

i) Technologinio proceso, kaip turi būti saugiai atliekamas kabelių ištraukimas naudojant įrenginius (darbo priemones), kolektyvines ir/ar asmenines apsaugos priemones, nebuvimas (Pažeista:

1) Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis ir 25 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktai;

2) DT 5-00 Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346, 17 punktas); ii) Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje (statybos objekte) nepakankamumas. Darbdavį atstovaujamas asmuo, nei darbdavio įgalioti asmenys, įgyvendindami pareigÄ sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektais, neužtikrino, kad:

1) darbuotojai objekte nesinaudotų netinkamomis patekimo į aukštį priemonėmis (kopėčiomis);

2) nekontroliavo, kad darbuotojams išduotos asmeninės apsaugos priemonės atitiktų saugos reikalavimus, t. y. šalmai būtų su apsauginiais dirželiais, neleidžiančiais šalmui nukristi nuo galvos (Pažeista:

1) Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis, 19 straipsnio 1 ir 2 dalys;

2) darbo įrankių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999-12-22 įsakymu Nr. 102, 2 priedo 4.1.1 ir 4.1.2 punktai;

3) darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-11-26 įsakymu Nr. A1-331, 7.1 ir 7.2 punktai); iii) Saugos ir sveikatos instrukcijų darbo vietoje pažeidimas. Darbuotojas K. B., galimai neatkreipdamas dėmesio, užlipimui ant perdangos pasinaudojo netvarkingomis, nestabiliomis ir pan. – kopėčiomis (Pažeista:

1) Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas;

2) Elektromontuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 3, patvirtintos UAB ,,IE solutions“ direktoriaus 2018-05-04 įsakymu Nr. IE 18-47, 11.4 punktas dirbti tik su tvarkingu įrengimu, 16.12 punktas pasilypėjimui naudoti tik stabilias, tvarkingas paaukÅ¡tinimo priemones, 56 punktas kai reikia atlikti darbus aukÅ¡tyje, naudotis tik tvarkingomis paaukÅ¡tinimo priemonėmis). Taigi darbdavys nesilaikė pagrindinės pareigos užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sÄ lygas, neaprÅ«pino ieÅ¡kovo ne tik saugiomis darbo priemonėmis, bet ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis.

Nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus, kaip vienÄ iÅ¡ civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų. 26.2. Kaltė. CK 6.248 straipsnis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, iÅ¡skyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus (1 dalis). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (3 dalis).

Aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina tai, kad atsakovė nebuvo tiek rÅ«pestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina siekiant užtikrinti saugias darbo sÄ lygas darbuotojui - ieÅ¡kovui. Byloje atsakovė nepaneigė kaltės prezumpcijos. 26.3. Neturtinė žala. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio praradimais, kurie negali bÅ«ti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatant neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti atsižvelgiama į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. 26.3.1.

Pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimÄ , kasacinis teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus; kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas Å¡ios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013; kt.).

Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų visumÄ , t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių Å¡ios žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti mažesnis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikÅ¡mingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobÅ«dis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, bÅ«tinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai iÅ¡gyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtakÄ asmens fizinių ir dvasinių iÅ¡gyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/ 2010). 26.3.2.

Kasacinis teismas, nustatydamas neturtinės žalos kriterijus sveikatos sutrikdymo bylose, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimus, atsižvelgtina ir į teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose. Atsižvelgimas į kitose bylose suformuotus precedentus nepaneigia ir neprieÅ¡tarauja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatoms, pagal kurias kiekvienu atveju bÅ«tina konstatuoti konkrečias reikÅ¡mingas aplinkybes ir individualizuoti nustatomÄ priteistinos neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012).

Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių, iÅ¡skyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiÅ¡kai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vertintini kaip neatitinkantys sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015).

Teismas, aiÅ¡kindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Teisingumo principo taikymas apima ir lyginamÄ jį aspektÄ , kai atsižvelgiama į panaÅ¡iose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistÄ Å¾alos atlyginimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015). 26.3.3. Ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (sužalojus sveikatÄ dėl nelaimingo atsitikimo darbe) nuo 2003 metų iki 2012 metų buvo priteisiama nuo 10 000 Lt (2 896,20 Eur) iki 50 000 litų (14 481 Eur) neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1049/2003; 2004 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2006; 2006 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2006; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007; 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012), civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2015 priteista virÅ¡ 21 000 Eur, civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2015 – virÅ¡ 57 000 Eur (nukentėjusioji nedarbinga 100 procentų).

Teismas įvertina aplinkybę, kad aptariamu atveju ieÅ¡kovas neturtinę žalÄ patyrė 2019 metais. Teismo praktikoje priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai individualiais atvejais, kai sunkiai sužalota asmens sveikata, nustatyta profesinė liga ar įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, sudaro nuo 11 000 Eur iki 25 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019 nurodoma kasacinio teismo praktika; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-13 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-313/2018).

Naujausioje kasacinio teismo praktikoje priteistos neturtinės žalos dydžiai sveikatos sutrikdymo dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinio susirgimo atvejais yra tokie: 25 000 Eur priteista ieÅ¡kovui, patyrusiam sunkų sveikatos sužalojimÄ , dėl kurio jis visam gyvenimui tapo neįgalus, prarado 45 proc. darbingumo, jam buvo atlikta pirÅ¡tų ir dalinė plaÅ¡takos amputacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-313/2018); 11 000 Eur priteista ieÅ¡kovei, dėl profesinės ligos netekusiai 60 proc. darbingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015); 21 721,50 Eur (75 000 Lt) priteista darbuotojui, dėl nelaimingo atsitikimo darbe tapusiam visiÅ¡kai nedarbingam, paralyžiuotam ir turinčiam nuolatinės slaugos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). 26.3.4.

Bylos atveju nustatytos aplinkybės, lemiančios atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra:

i) ieškovas patyrė galvos, smegenų, kaukolės nervų ir kraujagyslių sužalojimus; ii) ieškovui buvo atlikta operacija; iii) ieškovo teigimu, jis iki šiol jaučia atminties, skonio ir uoslės sutrikimus; iv) ieškovui nustatytas 50 procentų darbingumas;

v) ieÅ¡kovas dirbo statybų srityje, o jo darbui numatyti ženklÅ«s ribojimai po įvykusio nelaimingo įvykio; vi) nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad jis patyrė ne tik didelį fizinį skausmÄ , ilgÄ gydymÄ , bet ir dvasinių iÅ¡gyvenimų, ir pan. Å ie kriterijai lemia, kad dėl sveikatos sužalojimo ieÅ¡kovui turi bÅ«ti atlyginama pakankamai kompensuojanti jo iÅ¡gyvenimus neturtinė žala. 26.3.5. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir Å¡ios žalos įrodinėjimo specifikÄ . Neturtinės žalos dydis iÅ¡reikÅ¡tas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalÄ , neturėtų bÅ«ti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ .

Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006-06-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-394/2006; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos – nuostolių – dydis negali bÅ«ti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumÄ vykdančiam subjektui – teismui.

Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistinÄ neturtinės žalos dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytÄ Å¾alos dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; kt.). 26.3.6. Teismas, remdamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, neturtinės žalos nustatymo kriterijais bei atsižvelgdama į nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , pripažįsta teisingu, protingu ir sÄ Å¾iningu ieÅ¡kovui atlygintinos 15 000 Eur neturtinės žalos dydį.

Tokio dydžio kompensacija laikytina pakankama atlyginant ieÅ¡kovo patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, kompensuojančia ieÅ¡kovo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , byloje nustatytus ieÅ¡kovo neturtinių vertybių pažeidimus. 26.4. Priežastinis ryÅ¡ys. CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Aptariamu atveju buvo nustatyti tiek atsakovės neteisėti veiksmai, tiek ieÅ¡kovo patirta neturtinė žala. IÅ¡tyrus bylos aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad dėl atsakovės neteisėti veiksmų ieÅ¡kovas patyrė nelaimingÄ atsitikimÄ darbe. Jei Darbdavys bÅ«tų užtikrinęs saugias darbo sÄ lygas statybvietėje, suteikęs tinkamas ir saugias asmenines apsaugos priemones, nelaimingas atsitikimas darbe nebÅ«tų įvykęs.

27. Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas įrodė visas civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas, o teismas nustatė teisingÄ , protingÄ ir sÄ Å¾iningÄ atlygintinos neturtinės žalos dydį.

28. Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad atsakomybės pagal CK 6.270 straipsnį pagrindas – rizika.

Asmuo naudoja pavojingÄ objektÄ (daiktÄ , įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklÄ (pvz., vežimus, transporto veiklÄ , tam tikros rÅ«Å¡ies gamybÄ , tam tikrų pramoginių paslaugų teikimÄ bei kt.), kurių jis nepajėgus visiÅ¡kai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neiÅ¡nyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, iÅ¡lieka realus žalos pavojus. Tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktÄ , nesiejant jo su teisinių pareigų nevykdymu ir didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo kalte; neturi reikÅ¡mės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011).

CK, reglamentuojančiame civilinę atsakomybę, nėra pateiktos tyčios ir neatsargumo sampratos. Remiantis Bendrųjų principų sistemos projekte (angl. Draft Common Frame of Reference, sutrumpintai – DCFR, VI.-3:101, p. 399) pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, asmuo padaro žalÄ tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalÄ arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras. Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiÅ¡kia neprotingu arba iÅ¡skirtiniu rÅ«pestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rÅ«pestingas, kiek akivaizdžiai bÅ«tina esamomis aplinkybėmis (DCFR, VI.-3:101, p. 399) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2017, 25 punktas).

Aptariamu atveju K. B. pasinaudojo kopėčiomis ir lipdamas jomis krito žemyn, jo Å¡almas rastas įvykio vietoje, buvo be apsauginių dirželių. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo didelio neatsargumo, nulėmusio žalos kilimÄ , nenustatyta.

29. Kreditoriaus finansinis reikalavimas dėl 15 000 Eur neturtinės žalos priskirtinas pirmajai kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eilei (su darbo santykiais susijęs darbuotojo reikalavimas) (JANÄ® 94 straipsnio 2 dalies 1 punkto b papunktis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 15, 41–42 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, n u t a r i a: Kreditoriaus (ieÅ¡kovo) K. B. ieÅ¡kinį (praÅ¡ymÄ dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo) tenkinti iÅ¡ dalies.

Patvirtinti K. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 15 000 Eur (penkiolikos tÅ«kstančių eurų) finansinį reikalavimÄ , priskirtinÄ pirmajai kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo eilei, BUAB „IE solutions“, j. a. k. 302674075, bankroto byloje Nr. eB2-3244-933/2020. Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirÄ jį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėjas Irmantas Å ulcas