695084df-d287-48af-a7c5-db5a2f1a0725 · Utenos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-84-477/2022 Proceso Nr. 2-54-3-00344-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.9.1; 2.4.4.1; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.6.1 UTENOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 20 d. Zarasai Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų teisėjas Rimvydas Žukauskas, sekretoriaujant Jolantai Veličkienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo V. S. atstovui advokatui Jonui Stankevičiui, atsakovų V. K. ir J. S. atstovams advokatui V. S. ir advokato padėjėjui Algiui Podrezui, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovui Valerij Černov, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagri­nėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

S. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams V. K. ir J. S., trečiajam asmeniui Ž. S. – K., institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, dėl atlygintino servituto nustatymo, ir atsakovų V. K. ir J. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį V. S. trečiajam asmeniui Ž. S. - K., dėl servituto nustatymo. Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ n u s t a t ė : IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o nustatyti atlygintinÄ servitutÄ už kasmetinę kompensacijÄ 50,86 Eur sumoje ½ gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priestatu (duomenys neskelbtini), daržinės 5l1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kiemo statinių Å¡ulinio žymėto „k“, lauko tualetų žymėtų (duomenys neskelbtini); v2; kiemo eksploatavimui ir naudojimui 2,2616 ha ploto žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pagal Žemės inžinerija matininko Å .

Å . 2021-10-14 paruoÅ¡tÄ servituto nustatymo planÄ . Atsakovai pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuose nurodė, kad su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutinka. Atsakovai laiko, kad ieÅ¡kovo pateikta servituto schema neatitinka realaus ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens poreikių susijusių su ieÅ¡kovui priklausančių pastatų naudojimu. IeÅ¡kovo pateiktas reikalavimas iÅ¡ esmės yra reikalavimas nustatyti namų valdos servitutÄ . Atsakovai prie prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikė savo servituto nustatymo planÄ , kuris jų manymu pilnai užtikrina ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens poreikius susijusius su ieÅ¡kovui priklausančių pastatų naudojimu.

Atsakovai praÅ¡o nustatyti ieÅ¡kovui žemės sklypo servitutÄ pagal jų parengtÄ servituto nustatymo planÄ . Tretysis asmuo Ž. S. - K. pateikė atsiliepimus į patikslintÄ ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuose nurodė, kad sutinka su patikslintu ieÅ¡kiniu, su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka. Tretysis asmuo, nepareiÅ¡kė byloje savarankiÅ¡kų reikalavimų. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos 2021-12-29 pateikė byloje iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovo pateikto žemės servituto nustatymo patikslinto projekto, kurioje nurodė, kad nepritaria ieÅ¡kovo pateikto žemės servituto nustatymo projektui, nes jis neatitinka Metodikos rekomendacijoms dėl pastatams eksploatuoti reikalingo žemės ploto dydžio nustatymo.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos 2022-03-16 pateikė byloje iÅ¡vadÄ dėl atsakovų pateikto žemės servitutų nustatymo projekto, kurioje nurodė, kad atsakovų 2022-02-09 pateiktas UAB „Traksalis“ parengtas servitutų nustatymo planas (M 1:1000), atitinka Metodikos rekomendacijoms dėl pastatams eksploatuoti reikalingo žemės ploto dydžio nustatymo ir yra tinkamas, nustatant žemės servitutus atsakovams priklausančiame žemės sklype. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas ir jo atstovas patikslintÄ ieÅ¡kinį palaikė, papildomai parodė, kad atsakovų siÅ«lomas servituto variantas, savo apimtimi neužtikrina trečiojo asmens ir jos Å¡eimos narių minimalių poreikių naudotis ieÅ¡kovui priklausančiais pastatais.

Teismo posėdžio metu atsakovai ir jų atstovai su patikslintų ieškiniu nesutiko, papildomai parodė, kad priešieškiniu reiškiamas servituto reikalavimas pilnai užtikrina ieškovo ir trečiojo asmens teises naudotis ieškovui priklausančiais pastatais. Atsakovų atstovas V. Sadauskas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas negyvena jam priklausančioje namo dalyje, o joje gyvenanti Ž. S. – K., šioje byloje esanti trečiuoju asmeniu, savarankiškų reikalavimų nepareiškė.

IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovas, teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovų pateiktas servitutų planas ir jų apimtis atitinka Metodikos rekomendacijoms dėl pastatams eksploatuoti reikalingo žemės ploto dydžio nustatymo. IeÅ¡kovo siÅ«lomu žemės servituto planu ir byloje reiÅ¡kiamu reikalavimu, iÅ¡ esmės siekiama nustatyti namų valdos servitutÄ . Tokios rÅ«Å¡ies servituto nenumato įstatymas. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje numatyta servituto sÄ voka, t. y. servitutas – teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ .

CK 4.124 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad servitutÄ gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimai, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. CK 4.126 straipsnio 1 dalis reglamentuota, kad teismo sprendimu servitutas yra nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Pagal CK 4.112 straipsnio 1 dalį servituto turinys – tai kai servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iÅ¡ tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės. Servituto turinys nusako tarnaujančiojo daikto apribojimus, o servituto turinį konkrečiu atveju lemia vieÅ¡pataujančiojo daikto poreikiai.

Servitutu gali bÅ«ti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai bÅ«tinos vieÅ¡pataujančiam daiktui naudoti pagal jo paskirtį; servitutu nėra nustatomos teisės, susijusios su vieÅ¡pataujančiojo daikto valdymu ar disponavimu; servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo. VieÅ¡pataujančiojo daikto savininkui negali bÅ«ti suteikiamos teisės, neatitinkančios Å¡ių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieÅ¡tarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikÅ¡tų nepagrįstÄ tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymÄ .

Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra bÅ«tinas, t. y. teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sÄ naudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamÄ jį turtÄ iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-549-695/2015, Nr. 3K-3-94-248/2017, Nr. 3K-3-916/2017, Nr. e3K-3-49-248/2019).

Aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika reiÅ¡kia, kad servitutas teismo sprendimu gali bÅ«ti nustatytas ne bet kada, o tik tam tikroms sÄ lygoms esant, o bÅ«tent:

1) asmuo, kuris siekia servituto nustatymo turi būti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas, savininkas (CK 4.111 straipsnis);

2) turi būti teisėto savininko nuosavybės teisių suvaržymo faktas, kas reiškia, kad turto savininkui yra trukdoma (jis neturi galimybių tinkamai) naudotis savo turtu (CK 4.98 straipsnis);

3) prieÅ¡ kreipiantis į teismÄ turto savininkas turi iÅ¡naudoti galimybę su kitu – tarnaujančio daikto savininku tartis dėl servituto nustatymo ir tik, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4. 126 straipsnis). Be to, kasacinio teismo praktikoje aiÅ¡kinant CK 4.126 straipsnio taikymÄ laikomasi pozicijos, kad servituto nustatymo sÄ lygos traktuotinos atsižvelgiant į Å¡io instituto prigimtį ir paskirtį. Servitutu suteikiama teisė naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu užtikrina vieÅ¡pataujančio daikto savininko poreikius normaliai naudotis savo daiktu, tačiau tokie poreikiai turi bÅ«ti derinami su tarnaujančiojo daikto savininko interesu nekliudomai naudotis savo nuosavybe, kuri nėra absoliuti ir Å¡i teisė gali bÅ«ti ribojama.

Servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto apsunkinimas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir kai yra objektyviai būtinas. Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo išplėtota ir nuosekli (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2012-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2012; 2014-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014).

Joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra bÅ«tinas vieÅ¡pataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sÄ naudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų.

Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas viešpataujančiojo daikto savininkui – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skirtingų žemės sklypo ir jame esančių pastatų savininkų interesai gali būti derinami, taikant ne tik servituto teisę, bet ir kitais įstatymui neprieštaraujančiais būdais. Laisvai disponuodami subjektinėmis teisėmis nekilnojamojo turto savininkai gali susitarti dėl pastato eksploatavimui reikalingo žemės sklypo nuomos ar daiktinių teisių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-04 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017).

Be to, servituto nustatymas gali bÅ«ti grindžiamas bÅ«tinumu užtikrinti kitų asmenų skirtingas teises ir skirtingus teisėtus interesus. Taigi, sprendžiant dėl servituto nustatymo, esminis klausimas yra jo bÅ«tinumas. Konstatavus, kad servitutas yra bÅ«tinas, atsiranda pagrindas jį nustatyti, o jei bÅ«tinumo nėra, vadinasi nėra ir pagrindo nustatyti servitutÄ , o jeigu jis buvo, bet, pasikeitus aplinkybėms, iÅ¡nyko, laikytina, kad atsirado pagrindas servitutui pasibaigti ar jį panaikinti. BÅ«tinumas užtikrinti tinkamÄ vieÅ¡pataujančiojo daikto naudojimÄ gali bÅ«ti suprantamas kaip sudarymas galimybių naudotis visu daiktu ar jo dalimi.

Teismas turi siekti protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebÅ«tų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebÅ«tų sprendžiamos kito asmens teisių sÄ skaita, visiÅ¡kai neatsižvelgiant į poreikio servitutui nustatyti pobÅ«dį, kitokių sprendinių galimybę ir pan., t. y. taikant servituto instituto normas pamatiniai yra proporcingumo ir civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3234/2007).

Teismų praktikoje, be kita ko, įtvirtinta, kad bylÄ dėl servituto nustatymo nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo bÅ«tų nustatytas servitutas, nurodo tokias svarbias priežastis, kurios pateisina kito savininko teisių ribojimÄ (Vilniaus apygardos teismo 2010-09-20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-784-345/2010). Servituto suteikiamos teisės turi bÅ«ti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad bÅ«tų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbÄ , nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012). Bylos nagrinėjimo metu, buvo apžiÅ«rėta ieÅ¡kovui ir atsakovams priklausanti sodyba ir Å«kinis kiemas.

Atsakovų siÅ«lomų servitutų planÄ rengusi matininkė, vietoje, naudodama geodezinius prietaisus, pažymėjo atsakovų siÅ«lomų servitutų ribas. Matininkė paaiÅ¡kino, kad apie visus ieÅ¡kovui priklausančius, taip pat ir apie neiÅ¡likusius pastatus yra numatyti iki 1,5 m pločio atsakovams priklausančio žemės sklypo servitutai, bei tokio pat pločio takai tinkamam ir pakankamam pastatų naudojimui, bei patekimui prie jų. Prie ieÅ¡kovui priklausančios namo dalies ir garažo, taip pat yra numatyti keturių metrų pločio privažiavimai.

Apžiūros metu nustatyta, kad prie ieškovui priklausančio ūkinio pastato, atsakovų pateiktame plane pažymėtu S2, yra galimai buvusio statinio liekanos. Pašalinus šias liekanas, ieškovas gali nuo nurodyto ūkinio pastato netrukdomai patekti iki šiuo metu nesančio pastato buvimo vietos, atsakovų pateiktame plane pažymėtu S4, kaip yra nustatyta atsakovų pateiktame plane. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu tretysis asmuo naudojasi gyvenamojo namo dalimi, ūkiniu pastatu ir prie jo esančia malkine, todėl atsakovų pateiktas servitutų planas savo apimtimi yra didesnis nei šiuo metu tretysis asmuo naudoja nekilnojamojo turto objektų.

Atsakovai pateiktame servitutų plane nurodė du privažiavimus iki ieÅ¡kovui priklausančios namo dalies ir iki garažo. ApžiÅ«ros metu ieÅ¡kovas ir tretysis asmuo sutiko, kad Å¡ie privažiavimai užtikrina galimybę ieÅ¡kovui ir trečiajam asmeniui transporto priemonėmis privažiuoti prie ieÅ¡kovui priklausančios namo dalies ir garažo. Be to, apžiÅ«ros metu buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovui priklausantis garažas nenaudojamas pagal jo paskirtį, nes jame yra daiktų sandėlis. Tretysis asmuo patvirtino, kad garažu pagal paskirtį naudojasi retai, Å¡iuo metu automobilį parkuoja greta garažo, todėl atsakovų siÅ«lomas privažiavimo prie garažo variantas užtikrina transporto priemonėms patekimÄ iki garažo ir į garaÅ¾Ä .

Teismas atmeta, ieškovo argumentus dėl negalėjimo tinkamai naudotis jam priklausančiais pastatais dėl ateityje galimų pastatų atstatymo ar remonto darbų. Bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovas, tiek tretysis asmuo patvirtino, kad šiuo metu, nėra priimti sprendimai, parengti ieškovui priklausančių pastatų atstatymo ar jų remonto projektai, atlikti numatomų darbų suderinimai su kompetetingomis institucijomis. Tokia ieškovo ir trečio asmens argumentacija yra hipotetinio pobūdžio, todėl negali būti vertinama kaip pakankama išimtinai didesniam atsakovams priklausančio žemės sklypo apsunkinimui servitutu.

Be to, bylos nagrinėjimo metu, atsakovai patvirtino, jog esant poreikiui, neprieÅ¡tarus, kad ieÅ¡kovas laikinai galėtų pasinaudoti ir didesne atsakovams priklausančios žemės dalimi, nei atsakovų pasiÅ«lytame servitutų plane. Teismas sutinka su atsakovų atstovų pastebėjimu, kad ieÅ¡kovo pateiktu servituto planu, yra siekiama nustatyti namų valdos servitutÄ , bet ne užtikrinti objektyviai racionalų patekimÄ prie ieÅ¡kovui priklausančių pastatų, Galiojantys įstatymai nenumato tokio servituto.

Be to, ieÅ¡kovui priklausančių pastatų tinkamam naudojimui, jo pateikta žemės sklypo servituto apimtis yra akivaizdžiai perteklinė. Å iuo metu ieÅ¡kovui priklausančiais pastatais naudojasi tretysis asmuo, tačiau savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje nepareiÅ¡kė. Å i situacija reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas Å¡iuo metu neturi realaus poreikio naudotis jam priklausančiu namu, Å«kio pastatu ir garažu, todėl jo teisė naudotis jam priklausančiais pastatais jokiais bÅ«dais pagal atsakovų pateiktÄ servitutų planÄ , neribojama ir nevaržoma.

Nacionalinė žemės tarnyba pateikė išvadas dėl ieškovo ir atsakovų siūlomų servitutų atitikimo Kitos paskirties valstybės žemės sklypų parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikai, patvirtintai Lietuvos Respublikos žemės ūkio 2022-01-24 įsakymu Nr. 3 D-40. Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad atsakovų pateiktas servitutų planas atitinka nurodytos metodikos reikalavimus ir užtikrina ieškovui galimybę, naudotis jam priklausančiais pastatais.

IeÅ¡kovo siÅ«lomas servituto variantas neatitinka nurodytos metodikos reikalavimams. Teismas neturi pagrindo abejoti Nacionalinės žemės tarnybos pateiktomis iÅ¡vadomis. IeÅ¡kinys Å¡ioje dalyje yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl netenkintinas. PrieÅ¡ieÅ¡kinis Å¡ioje dalyje yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tekintinas. Dėl servituto atlygintinumo Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sprendžiant dėl savininko teisių suvaržymo ribų nustatymo, bÅ«tina laikytis Konstitucijos reikalavimo, garantuojančio savininko nuosavybės teisių apsaugÄ , atsižvelgiant į bÅ«tinumo ir proporcingumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-29 d. nutartis civilinėj byloje Nr. 3K-3-2/2009).

Apribojus savininko teises, turi bÅ«ti sprendžiamas nuosavybės teisės apribojimui adekvačios kompensacijos priteisimo klausimas, kitu atveju tarnaujančiojo daikto savininko teisių apimtis bÅ«tų neproporcingai iÅ¡kreipta, palyginti su vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko teisėmis. Servituto teisiniams santykiams bÅ«dingas atlygintinumo principas. Tai reiÅ¡kia, kad įgydama naudos viena Å¡alis turi suteikti ekvivalentinę naudÄ kitai Å¡aliai, nebent Å¡alių susitarimu bÅ«tų nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2012-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012).

Ä®statyme įtvirtinta galimybė tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginti jo patirtus nepatogumus ir praradimus, susijusius su servituto nustatymu. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Ä®statymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali bÅ«ti nustatyta vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensacijÄ tarnaujančiojo daikto savininkui. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpcijÄ â€“ tarnaujančiojo daikto savininkui turi bÅ«ti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009).

Pagal bendrÄ sias taisykles, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobÅ«dis ir trukmė; kokio pobÅ«džio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobÅ«džio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlygintini ir ar galimi visiÅ¡kai atlyginti; kokiÄ naudÄ turėjo ar įgyja vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti;

į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2011-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2018-07-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-420-381/2018). Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog sprendžiant dėl servituto atlygintinumo remiasi, pirma, kompensacijos proporcingumo tarnaujančiojo daikto savininko teisių apribojimams ir kompensavimo realumo principais, t. y. atlyginimas už nustatytÄ servitutÄ tarnaujančiojo daikto savininkui turi bÅ«ti proporcingas jo patiriamiems turtiniams praradimams, ir, antra, ar dėl nustatytos vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydžio nesusidarys sÄ lygos vienai iÅ¡ Å¡alių nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-916/2017).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymo nuostatas dėl savininko teisių ribojimo, yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl savininko teisių suvaržymo ribų nustatymo, bÅ«tina laikytis Konstitucijos reikalavimo, garantuojančio savininko nuosavybės teisių apsaugÄ , atsižvelgiant į bÅ«tinumo ir proporcingumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2009). Apribojus savininko teises, turi bÅ«ti sprendžiamas nuosavybės teisės apribojimui adekvačios kompensacijos priteisimo klausimas, kitu atveju tarnaujančiojo daikto savininko teisių apimtis bÅ«tų neproporcingai iÅ¡kreipta, palyginti su vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko teisėmis.

Bylos nagrinėjimo metu, ieÅ¡kovai sutiko kompensuoti atsakovams už naudojimÄ si atsakovams priklausančio žemės sklypo dalimi. Atsakovai taip pat sutiko, kad ieÅ¡kovai turi jiems kompensuoti jiems priklausančio žemės sklypo apsunkinimÄ servitutu. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovai nurodė, kad už jų žemės sklype nustatytus servitutus, ieÅ¡kovas turi sumokėti vienkartinę 90 Eur kompensacijÄ . Bylos nagrinėjimo metu, ieÅ¡kovas neprieÅ¡taravo tokiam kompensacijos dydžiui, be to jis siÅ«lė mokėti atsakovas kasmetinę 50,86 Eur kompensacijÄ , kuri visumoje per kelis metus žymiai virÅ¡ytų atsakovų praÅ¡omÄ priteisti kompensacijÄ .

Teismui atmetus ieÅ¡kinį, o prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinus, tenkintinas ir atsakovų reikalavimas dėl kompensacijos dydžio, už naudojimÄ si jiems priklausančio žemės sklypo dalimi. IÅ¡ ieÅ¡kovo priteisina 90 Eur vienkartinė kompensacija atsakovams už atsakovų žemės sklype nustatytus servitutus. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (tame tarpe iÅ¡laidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas) teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 98 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamojoje byloje ieÅ¡kinys atmetamas, prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkinamas, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos atsakovams jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. IeÅ¡kinys yra atmestas, prieÅ¡ieÅ¡kinis patenkintas, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos atsakovų patirtos bylinėjimosi, žyminio mokesčio iÅ¡laidos atsakovams bei paÅ¡to iÅ¡laidos valstybei. Teismas, priteisdamas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, įvertina bylos sudėtingumÄ , tai, kad atsakovų atstovai rengė ir pateikė atsiliepimus į ieÅ¡kinį ir patikslintus ieÅ¡kinius, rinko ir teikė teismui papildomus įrodymus, dalyvavo teismo posėdžiuose.

PraÅ¡oma priteisti atstovavimo iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų dydžių. Bylinėjimosi iÅ¡laidos vertintinos kaip protingos, jų mažinimui nėra pagrindo, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovų naudai priteistina 88 Eur žyminio mokesčio ir 829,20 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai ir kelionės iÅ¡laidoms apmokėti.

Byloje susidarė 63,61 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmetamas, o prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkinamas, iÅ¡ ieÅ¡kovo į valstybės biudžetÄ priteistina 63,61 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PatikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti.

PrieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti. Nustatyti atsakovų V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdomame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai Å¡iuos atlygintinus servitutus: (duomenys neskelbtini)– teisė statinių savininkui naudotis žemės sklypu ((duomenys neskelbtini)), kurių bendras plotas - 352 kv. m; (duomenys neskelbtini)– teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis daiktas) ((duomenys neskelbtini)), kurių bendras plotas - 123 kv. m; (duomenys neskelbtini)– teisė naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis daiktas) ((duomenys neskelbtini)), kurių bendras plotas - 81 kv. m, pagal UAB „Traksalis“ 2022-02-09 parengtÄ planÄ M1:1000, ieÅ¡kovui V.

S. sumokant atsakovams V. K. ir J. S. vienkartinę 90 Eur kompensacijÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovų V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 917,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 63,61 Eur proceso iÅ¡laidų valstybei, kurios turi bÅ«ti sumokėtos į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų:

„Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor Bank“, AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Å iaulių banke Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5662. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mus.

Teisėjas Rimvydas Žukauskas