Legislator Case Law & Legislation
694fe48a-78ca-4f1a-81b0-42db0bcffa13 AI generated

694fe48a-78ca-4f1a-81b0-42db0bcffa13 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 694fe48a-78ca-4f1a-81b0-42db0bcffa13
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2010 m. d. laisvės atėmimu aÅ¡tuoneriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Legislator headnote

AI generated

694fe48a-78ca-4f1a-81b0-42db0bcffa13 · Lietuvos apeliacinis teismas: B. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2010 m. d. laisvės atėmimu aÅ¡tuoneriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr

                                                                                  Â

                Baudžiamoji byla Nr. 1A-244/2010

                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija

                                                                                                  1.2.3.1. (S)

Â

LIETUVOS Apeliacinis teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus

teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos

pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo),

teisėjų:

RÅ«tos Mickevičienės, Lino Å iukÅ¡tos, Â

sekretoriaujant

Audronei Rasiulienei,

dalyvaujant

prokurorui Arūnui Meškai,

nuteistajam

M. B.,

gynėjui

Romaldui Briliui,

teismo

posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2010 m.

vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1

d. laisvės atėmimu aštuoneriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikymo nuo

2008 m. gegužės 3 d. iki 2008 m. gegužės 4 d. bei ekspertizės įstaigoje buvimo

nuo 2009 m. kovo 17 d. iki 2009 m. balandžio 2 d. laikas.

IÅ¡ M. B. priteista

nukentėjusiajai V. D. 7003,78

Lt turtinei ir 50000 Lt neturtinei žalai bei liudytojai V. Š.

498,67 Lt kelionės išlaidoms

atlyginti.

Teisėjų kolegija,

iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

M. B. nuteistas už tai,

kad 2008 m. gegužės 3 d., apie 6

val. 30 min., pastato, esančio (duomenys

neskelbtini), antro aukšto hole, kilusio konflikto metu,

peiliu dÅ«rė tris smÅ«gius nukentėjusiajam R. O., padarydamas jam durtines pjautines krÅ«tinės lÄ stos

su kairiojo plaučio ir širdies sužalojimais,

kurie komplikavosi širdies tamponada,

nuo ko R. O. 2008 m. gegužės 3 d.,

7 val., mirė,

t. y. tyčia nužudė R. O..

 Nuteistasis M. B. apeliaciniu

skundu prašo pakeisti apygardos teismo nuosprendį,

jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 129 str. 1 d. į BK 28 str.

3 d. 129 str. 1 d. bei nuteisti ketverių metų laisvės atėmimo bausme, jÄ paskiriant atlikti atviroje kolonijoje.

Teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, pažeidė BPK 20 str. 4,

5 d. reikalavimus bei priėmė neteisingÄ sprendimÄ . Apeliantas neginčija savo

veiksmų kvalifikacijos pagal BK 129 str. 1 d.,

tačiau teigia, kad įvykio metu buvo

būtinosios ginties situacija ir jis peržengė jos ribas. Jo nuomone, padaryta nusikalstama veika turi būti

kvalifikuojama pagal BK 28 str. 3 d. ir 129 str. 1 d.

Skunde nurodo,

kad įvykio metu jis gynėsi nuo nukentėjusiojo staigaus užpuolimo ir

besigindamas pavartojo peilį. Jis supranta,

kad jo gynyba aiškiai neatitiko nukentėjusiojo kėsinimosi pobūdžio ir

pavojingumo. Teismas nenurodė kokie įrodymai patvirtina,

kad apeliantas pirmasis pradėjo konfliktuoti su nukentėjusiuoju. Nei vienas

byloje apklaustas liudytojas nepatvirtino,

kad prieÅ¡ įvykį matė apeliantÄ laikant rankoje peilį,

demonstruojant jį ar kad jis konfliktavo su kokiais nors asmenimis ar, juo labiau,

su nukentėjusiuoju. Apeliantas mano,

kad peilio laikymas rankoje negali būti pripažinta konflikto pradžia ar

konfliktinės situacijos iniciatyva,

o jo pasakyti žodžiai „na tu čia pavarei“ – įžeidžiančiais, pažeminančiais,

užgauliais ar kaip kitaip provokuojančiais konfliktÄ . Teismo iÅ¡vada, kad apeliantas iÅ¡provokavo nukentėjusįjį smurto

panaudojimui ir buvo konflikto iniciatorius yra tik nepatvirtinta bylos

įrodymais prielaida.

Apeliantas niekada negalėjo provokuoti tokio

situacijos, nes žinojo, jog nukentėjusiojo pravardė buvo „boksininkas“, jog šis bendravo su abejotinos reputacijos

asmenimis, užsiėmė jaunimo smulkiu

reketu ir smulkiomis vagystėmis,

prekiavo narkotikais ir buvo agresyvus.Â

Liudytojas D. V. patvirtino, kad po apelianto ištartų žodžių „na tu čia

pavarei“, nukentėjusysis staiga

puolė prie apelianto ir pradėjo jį mušti,

suduodamas smūgius į įvairias kūno vietas. Tokia situacija apeliantui buvo

netikėta, todėl jis peiliu gynėsi

nuo staigaus užpuolimo, neturėdamas

jokio tikslo kaip nors specialiai sužaloti nukentėjusįjį. Pastarojo smurtiniai

veiksmai buvo pavojingi, akivaizdūs

ir realūs. Be to, teismas

nepagrįstai konfliktinę situacijÄ Ä¯vardijo muÅ¡tynėmis.

Byloje nėra įrodymų,

patvirtinančių, kad apeliantas

pirmasis užpuolė ir pavartojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį. Apelianto nurodytas

aplinkybes patvirtina teismo medicinos specialisto išvada (duomenys neskelbtini) ir teismo psichologijos ekspertizės aktas.

Apeliantas tvirtina,

kad įvykio metu jo pavartotos gynybos priemonės ir pobūdis aiškiai neatitiko

kėsinimo pobūdžio ir pavojingumo.

Jis neneigia,

kad įvykio metu buvo išgėręs nedidelį kiekį alkoholio,

tačiau tai neturėjo jokios įtakos nusikaltimo padarymui. Pažymi, kad nuo nukentėjusiojo smurto jis būtų gynęsis ir

būdamas blaivus. Todėl mano, kad

teismas apsvaigimÄ nuo alkoholio nepagrįstai pripažino jo atsakomybę

sunkinančia aplinkybe, numatyta BK

60 str. 1 d. 9 p.

Vadovaudamasis BK 28 str. 4 d. nuostatomis, apeliantas praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ laisvės

atėmimo bausmę BK 62 str. 2 d. 5 p. ir 3 d. 1 p. pagrindu. Jis

charakterizuojamas teigiamai, mokosi

aukštojoje mokykloje 4-ame kurse,

anksčiau neteistas. Panaikinus atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 60 str. 1 d. 9 p., kitų jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių

nenustatyta. Po nusikalstamų veiksmų padarymo jis niekur nesislėpė. Dėl patirto

šoko negalėdamas iškviesti medikų,

tai padaryti prašė kitų asmenų. Jis nuoširdžiai gailisi ir labai pergyvena.

Savo veiksmais padėjo išaiškinti nusikaltimo padarymo aplinkybes.

Taip pat,

apeliantas, vadovaudamasis BK 50

str. 3 d., Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos

taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas,

reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ nuostatomis bei kasacine nutartimi

Nr. 2K-594/2005, prašo paskirti

laisvės atėmimo bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje,

kur jis nepraras ryšio su šeima,

galės mokytis, dirbti bei greičiau

atlyginti nukentėjusiesiems padarytÄ Å¾alÄ .

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V.

D. atsikirtimu į nuteistojo M. B. apeliacinį skundÄ praÅ¡o šį skundÄ atmesti ir palikti

galioti apygardos teismo nuosprendį. Nukentėjusioji teigia, kad apeliaciniame skunde yra šmeižiamas jos sūnus, o nuteistasis iškraipo faktines bylos aplinkybes.

Nuteistojo M. B. aiÅ¡kinimai apie bÅ«tinÄ jÄ gintį ir (ar)

jos ribų peržengimÄ neatitinka tikrovės bei turi bÅ«ti atmesti kaip nepagrįsti.

Be to, tai parodo, kad jo atgaila yra apsimestinė ir nenuoširdi.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas ir

jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti,

o prokuroras – atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai

ištyrė nusikaltimo padarymo aplinkybes,

tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai M. B.

nuteisė už tyčinį R. O. nužudymÄ . Apeliacinio skundo

argumentai apygardos teismo išvadų dėl įrodymų vertinimo bei nusikalstamos

veikos kvalifikavimo nepaneigia.

Apeliaciniame skunde nuteistasis M.

B. neginčija, kad dėl jo tyčinių

veiksmų (smūgių peiliu sudavimo) R. O. buvo atimta gyvybė.

Tačiau apeliantas teigia, kad

nukentėjusįjį jis nužudė peržengdamas būtinosios ginties ribas.

Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusiÄ bÅ«tinosios

ginties ir jos ribų peržengimo sampratÄ bei susiformavusiÄ teismų praktikÄ

būtinosios ginties ribų peržengimo klausimas gali iškilti ir privalo būti sprendžiamas

tik tada, kai nustatoma, jog egzistavo būtinosios ginties situacija. Tai

reiškia, kad nesant šios situacijos, negali būti ir būtinosios ginties peržengimo.

Kolegija daro iÅ¡vadÄ ,

kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, jog konfliktÄ su nukentėjusiuoju pradėjo pats

nuteistasis, kuris ne gynėsi nuo

realaus pavojingo kėsinimosi į jo sveikatÄ ,

bet padarė nusikalstamÄ veikÄ ,

numatytÄ BK 129 str. 1 d.

Byloje neginčytinai nustatyta,

kad po R. O. ir I. N. konflikto

pastaroji apie, jos nuomone, netinkamÄ R. O. elgesį

papasakojo M. B.,

kuris, laikydamas rankoje peilį, iÅ¡ karto nubėgo į restorano antrÄ aukÅ¡tÄ , kuriame buvo R. O.. Kolegija

netiki ir todėl atmeta M. B. teiginius, kad jis,

eidamas aiškintis santykių su R. O.,

buvo pamiršęs, jog rankose turi 25,4 cm ilgio peilį. Tokio pobūdžio M.

B. parodymus vienareikšmiškai paneigia specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 34-41) nurodytas durtinių pjautinių žaizdų

ir smūgių skaičius (3 smūgiai),

žaizdų kanalų kryptys (iš apačios į viršų arba statmenai). Tokio pobūdžio

sužalojimus padaryti smogiant kumščiu,

t. y. pamiršus, kad rankoje yra

peilis, nėra įmanoma.

Pats apeliantas neneigia,

kad turėjo rankoje peilį ir kad juo sužalojo R. O.. Todėl

neaiÅ¡ku, kokiÄ reikÅ¡mę veikos

juridiniam įvertinimui turi ta aplinkybė,

kad liudytojai D. V. ir V. Š. nematė M. B. rankose peilio ar kad šio peilio jis niekam

nedemonstravo.

IÅ¡ nuteistojo,

liudytojų D. V.,

V. Š. ir I. N. parodymų seka, kad ne R. O., o M. B. iš restorano trečio

aukšto atbėgo prie nukentėjusiojo,

ne R. O., o M. B. turėjo rankoje peilį ir ištarė žodžius ,,na tu

čia pavarei“. Todėl apelianto tvirtinimas,

kad jis pas R. O. atbėgo su peiliu rankoje ir buvo

pastarojo užpultas, prieštarauja

teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir elementariai logikai.

Byloje iš tiesų nėra nustatyta,

kas sudavė pirmÄ smÅ«gį (R.O. M.B.

ar atvirkščiai). Tačiau ši aplinkybė neturi esminės reikšmės sprendžiant

M. B. kaltės ir veikos juridinio įvertinimo klausimus.

Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti

vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad R. O., matydamas

su peiliu rankoje prie jo besiartinantį agresyviai nusiteikusį M.

B., turėjo pagrindÄ manyti, kad jam yra iÅ¡kilusi reali ir akivaizdi grėsmė

gyvybei ar sveikatai. Tai reiškia,

kad jis turėjo teisę pradėti gintis,

nelaukdamas kol jam bus suduotas pirmas smūgis,

nes priešingu atveju jis jau iš viso nebūtų pajėgęs gintis. Taigi, pati įvykio situacija ir skundžiamame nuosprendyje

aptarti liudytojų parodymai bei kiti įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ne M. B., o R. O. buvo bÅ«tinosios

ginties situacijoje.

Apeliaciniame skunde iškraipomi liudytojo D. V. parodymai. Paminėtas liudytojas niekada netvirtino, kad ,,R. O., nieko

nesakydamas, staigiai puolė prie M. B. ir pradėjo jį mušti į įvairias kūno dalis“ (t. 1, b. l. 84-86,

89-91, 92-98; t. 2, b. l. 135-136). Priešingai,

vienoje iš savo apklausų (t. 1, b.

l. 89-91) jis parodė, kad ,,M. B. padarė tokį judesį kaip pultų ant R. O., bet

kažkokio ryškaus smūgio nepastebėjau. Iš karto po to jie susikibo mušdami

vienas kitÄ kumščiais“. Teisme Å¡io liudytojo parodymai nebuvo tokie konkretÅ«s.

Tačiau ir šiuo atveju jis nenurodė,

kad R. O. užpuolė nuteistÄ jį.

IÅ¡ apeliacinio skundo turinio taip pat matyti, kad nuteistasis sÄ moningai sau naudinga linkme

interpretuoja konflikto priežastis ir klaidingai aiškina konflikto bei teisės į

bÅ«tinÄ jÄ gintį pradžiÄ . Kolegija jau pasisakė,

kad būtent M. B. užpuolė su draugais besikalbantį ir

konfliktuoti nesiruošiantį R. O..

Apeliantas,

nukrypdamas į žodžių ,,na tu čia pavarei“ prasmės aiškinimus ir intonacijos

vertinimus, nukentėjusiojo asmenybės

neigiamÄ apibÅ«dinimÄ , kuris nėra

pagrįstas jokiais objektyviais bylos duomenimis,

nutyli esminę šioje byloje aplinkybę,

kad būtent jis su peiliu rankoje pribėgo prie ramiai su draugais sėdinčio

nukentėjusiojo ir ištarė paminėtus žodžius. Toks nukentėjusiojo bei nuteistojo

elgesys ir jo (M. B.) pasakyti žodžiai leidžia daryti

iÅ¡vadÄ , kad konflikto priežastimi

buvo nuteistojo veiksmai. BÅ«tent tokiÄ abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ ir padarė

pirmosios instancijos teismas.

Skundžiamame nuosprendyje,

nors ir kitais motyvais (nurodant,

kad R. O. buvo nužudytas abipusių muštynių metu), padaryta iš esmės teisinga išvada, kad M. B. nebuvo būtinosios

ginties situacijoje. Todėl jis negalėjo viršyti būtinosios ginties ribų.

Kolegija jau pasisakė, kad šioje

situacijoje teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį turėjo R. O., o ne apeliantas. Tokios iÅ¡vados nepaneigia teismo

psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akto aprašomojoje dalyje ekspertų

tikimybės lygio teiginys, kad ,,teisiamasis

pradžioje buvo susirūpinęs dėl merginos,

tačiau pajutęs pavojų savo sveikatai,

galėjo bÅ«ti iÅ¡gÄ sčio bÅ«senoje ir buvo priverstas gintis“. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų (to

nenurodo ir ekspertai), kurie būtų

leidę nuteistajam manyti, jog jo

gyvybei ir sveikatai gresia pavojus.

Todėl kvalifikuoti nuteistojo veikÄ pagal BK 28 str. 3

d. ir 129 str. 1 d. nėra teisinio pagrindo.

Iš tiesų,

skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyta,

kad M. B. apsvaigimas nuo alkoholio (jam nustatytas 1,45 promilės girtumas) turėjo įtakos nusikalstamos

veikos padarymui. Tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ aplinkybę pagrįstai

pripažino M. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Pats

apsvaigimo nuo alkoholio faktas nustatytas atlikus specialų tyrimÄ (panaudojant

alkoholio kiekio matuoklį). Kolegija taip pat daro iÅ¡vadÄ ,

kad bÅ«tent apsvaigimas nuo alkoholio didele dalimi lėmė spontaniÅ¡kÄ ir

neadekvačiÄ nuteistojo reakcijÄ Ä¯ jau pasibaigusį konfliktÄ tarp R.O. ir I. N.. Tokia nuteistojo reakcija, jo veiksmų pobÅ«dis (bėgimas,

laikant rankoje peilį, ieškoti R. O.) ir smurto intensyvumas (peiliu suduoti trys smūgiai)

leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad

apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo prašymas švelninti bausmę yra

siejamas su BK 28 str. 3 d., 4 d. ir

BK 62 str. nuostatų taikymu ir jau aptartos atsakomybę sunkinančios aplinkybės

tariamai nepagrįstu inkriminavimu. Nesant pagrindo taikyti BK 28 str. 3 d.

nuostatas, nėra teisinio pagrindo M. B. taikyti BK 62 str. nuostatų.

Pirmosios instancijosÂ

teismas tinkamai įvertino BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo teigiamÄ asmenybę, dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimÄ .

Nuteistajam paskirta bausmė yra netgi trimis metais

mažesnė už nusikaltimo, numatyto BK

129 str. 1 d., sankcijos vidurkį. Dar

labiau jÄ Å¡velninti nėra pagrindo.

BK 50 str. 3 d. nustatyta,

kad bausmės atlikimo vietÄ parenka teismas,

atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę,

padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ . M. B. yra

nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ . Todėl keisti nuosprendį, paskiriant laisvės atėmimo bausmę atlikti atviroje

kolonijoje, taip pat nėra teisinio

pagrindo. Toks sprendimas neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato

2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant

Baudžiamojo proceso kodekso normas,

reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.15 p. nuostatoms ir apeliaciniame

skunde paminėtoje kasacinėje nutartyje Nr. 2K-594/2005 formuojamai teismų

praktikai.

Nuosprendis apeliacinio skundo ribose teisėtas ir

pagrįstas. Tenkinti skundÄ pagrindo nėra.

Kolegija,

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n

u t a r i a:Â Â Â

Nuteistojo M. B. apeliacinį

skundÄ atmesti.

Kolegijos

pirmininkas                                                                                   Valdimaras Bavėjanas

Teisėjai:                                                                                                      Rūta

Mickevičienė

                                                                                                                   Linas

Šiukšta