694fe48a-78ca-4f1a-81b0-42db0bcffa13 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedposÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundÄ dÄl Å iaulių apygardos teismo 2010 m. d. laisvÄs atÄmimu aÅ¡tuoneriems metams, bausmÄ paskiriant atlikti pataisos namuose.
Legislator headnote
AI generated694fe48a-78ca-4f1a-81b0-42db0bcffa13 · Lietuvos apeliacinis teismas: B. apeliacinį skundÄ dÄl Å iaulių apygardos teismo 2010 m. d. laisvÄs atÄmimu aÅ¡tuoneriems metams, bausmÄ paskiriant atlikti pataisos namuose.
Full text
Baudžiamoji byla Nr
                                                                                  Â
                Baudžiamoji byla Nr. 1A-244/2010
                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija
                                                                                                  1.2.3.1. (S)
Â
LIETUVOS Apeliacinis teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡
kolegijos
pirmininko Valdimaro BavÄjano (praneÅ¡Äjo),
teisÄjų:
RÅ«tos MickeviÄienÄs, Lino Å iukÅ¡tos, Â
sekretoriaujant
Audronei Rasiulienei,
dalyvaujant
prokurorui Arūnui Meškai,
nuteistajam
M. B.,
gynÄjui
Romaldui Briliui,
teismo
posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundÄ dÄl Å iaulių apygardos teismo 2010 m.
vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 129 str. 1
d. laisvÄs atÄmimu aÅ¡tuoneriems metams, bausmÄ paskiriant atlikti pataisos namuose.
Ä® bausmÄs laikÄ Ä¯skaitytas sulaikymo nuo
2008 m. gegužÄs 3 d. iki 2008 m. gegužÄs 4 d. bei ekspertizÄs įstaigoje buvimo
nuo 2009 m. kovo 17 d. iki 2009 m. balandžio 2 d. laikas.
IÅ¡ M. B. priteista
nukentÄjusiajai V. D. 7003,78
Lt turtinei ir 50000 Lt neturtinei žalai bei liudytojai V. Š.
498,67 Lt kelionÄs iÅ¡laidoms
atlyginti.
TeisÄjų kolegija,
iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ ,
n u s t a t Ä :
M. B. nuteistas už tai,
kad 2008 m. gegužÄs 3 d., apie 6
val. 30 min., pastato, esanÄio (duomenys
neskelbtini), antro aukšto hole, kilusio konflikto metu,
peiliu dÅ«rÄ tris smÅ«gius nukentÄjusiajam R. O., padarydamas jam durtines pjautines krÅ«tinÄs lÄ stos
su kairiojo plauÄio ir Å¡irdies sužalojimais,
kurie komplikavosi širdies tamponada,
nuo ko R. O. 2008 m. gegužÄs 3 d.,
7 val., mirÄ,
t. y. tyÄia nužudÄ R. O..
 Nuteistasis M. B. apeliaciniu
skundu prašo pakeisti apygardos teismo nuosprendį,
jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 129 str. 1 d. į BK 28 str.
3 d. 129 str. 1 d. bei nuteisti ketverių metų laisvÄs atÄmimo bausme, jÄ paskiriant atlikti atviroje kolonijoje.
Teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, pažeidÄ BPK 20 str. 4,
5 d. reikalavimus bei priÄmÄ neteisingÄ sprendimÄ . Apeliantas neginÄija savo
veiksmų kvalifikacijos pagal BK 129 str. 1 d.,
taÄiau teigia, kad įvykio metu buvo
bÅ«tinosios ginties situacija ir jis peržengÄ jos ribas. Jo nuomone, padaryta nusikalstama veika turi bÅ«ti
kvalifikuojama pagal BK 28 str. 3 d. ir 129 str. 1 d.
Skunde nurodo,
kad įvykio metu jis gynÄsi nuo nukentÄjusiojo staigaus užpuolimo ir
besigindamas pavartojo peilį. Jis supranta,
kad jo gynyba aiÅ¡kiai neatitiko nukentÄjusiojo kÄsinimosi pobÅ«džio ir
pavojingumo. Teismas nenurodÄ kokie įrodymai patvirtina,
kad apeliantas pirmasis pradÄjo konfliktuoti su nukentÄjusiuoju. Nei vienas
byloje apklaustas liudytojas nepatvirtino,
kad prieÅ¡ įvykį matÄ apeliantÄ laikant rankoje peilį,
demonstruojant jį ar kad jis konfliktavo su kokiais nors asmenimis ar, juo labiau,
su nukentÄjusiuoju. Apeliantas mano,
kad peilio laikymas rankoje negali būti pripažinta konflikto pradžia ar
konfliktinÄs situacijos iniciatyva,
o jo pasakyti žodžiai âna tu Äia pavareiâ â įžeidžianÄiais, pažeminanÄiais,
užgauliais ar kaip kitaip provokuojanÄiais konfliktÄ . Teismo iÅ¡vada, kad apeliantas iÅ¡provokavo nukentÄjusįjį smurto
panaudojimui ir buvo konflikto iniciatorius yra tik nepatvirtinta bylos
įrodymais prielaida.
Apeliantas niekada negalÄjo provokuoti tokio
situacijos, nes žinojo, jog nukentÄjusiojo pravardÄ buvo âboksininkasâ, jog Å¡is bendravo su abejotinos reputacijos
asmenimis, užsiÄmÄ jaunimo smulkiu
reketu ir smulkiomis vagystÄmis,
prekiavo narkotikais ir buvo agresyvus.Â
Liudytojas D. V. patvirtino, kad po apelianto iÅ¡tartų žodžių âna tu Äia
pavareiâ, nukentÄjusysis staiga
puolÄ prie apelianto ir pradÄjo jį muÅ¡ti,
suduodamas smūgius į įvairias kūno vietas. Tokia situacija apeliantui buvo
netikÄta, todÄl jis peiliu gynÄsi
nuo staigaus užpuolimo, neturÄdamas
jokio tikslo kaip nors specialiai sužaloti nukentÄjusįjį. Pastarojo smurtiniai
veiksmai buvo pavojingi, akivaizdūs
ir realūs. Be to, teismas
nepagrįstai konfliktinÄ situacijÄ Ä¯vardijo muÅ¡tynÄmis.
Byloje nÄra įrodymų,
patvirtinanÄių, kad apeliantas
pirmasis užpuolÄ ir pavartojo smurtÄ prieÅ¡ nukentÄjusįjį. Apelianto nurodytas
aplinkybes patvirtina teismo medicinos specialisto iÅ¡vada (duomenys neskelbtini) ir teismo psichologijos ekspertizÄs aktas.
Apeliantas tvirtina,
kad įvykio metu jo pavartotos gynybos priemonÄs ir pobÅ«dis aiÅ¡kiai neatitiko
kÄsinimo pobÅ«džio ir pavojingumo.
Jis neneigia,
kad įvykio metu buvo iÅ¡gÄrÄs nedidelį kiekį alkoholio,
taÄiau tai neturÄjo jokios įtakos nusikaltimo padarymui. Pažymi, kad nuo nukentÄjusiojo smurto jis bÅ«tų gynÄsis ir
bÅ«damas blaivus. TodÄl mano, kad
teismas apsvaigimÄ nuo alkoholio nepagrįstai pripažino jo atsakomybÄ
sunkinanÄia aplinkybe, numatyta BK
60 str. 1 d. 9 p.
Vadovaudamasis BK 28 str. 4 d. nuostatomis, apeliantas praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ laisvÄs
atÄmimo bausmÄ BK 62 str. 2 d. 5 p. ir 3 d. 1 p. pagrindu. Jis
charakterizuojamas teigiamai, mokosi
aukštojoje mokykloje 4-ame kurse,
anksÄiau neteistas. Panaikinus atsakomybÄ sunkinanÄiÄ aplinkybÄ, numatytÄ BK 60 str. 1 d. 9 p., kitų jo atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių
nenustatyta. Po nusikalstamų veiksmų padarymo jis niekur nesislÄpÄ. DÄl patirto
Å¡oko negalÄdamas iÅ¡kviesti medikų,
tai padaryti praÅ¡Ä kitų asmenų. Jis nuoÅ¡irdžiai gailisi ir labai pergyvena.
Savo veiksmais padÄjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimo padarymo aplinkybes.
Taip pat,
apeliantas, vadovaudamasis BK 50
str. 3 d., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo
Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 âDÄl teismų praktikos
taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas,
reglamentuojanÄias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â nuostatomis bei kasacine nutartimi
Nr. 2K-594/2005, prašo paskirti
laisvÄs atÄmimo bausmÄ atlikti atvirojoje kolonijoje,
kur jis nepraras ryšio su šeima,
galÄs mokytis, dirbti bei greiÄiau
atlyginti nukentÄjusiesiems padarytÄ Å¾alÄ .
NukentÄjusioji ir civilinÄ ieÅ¡kovÄ V.
D. atsikirtimu į nuteistojo M. B. apeliacinį skundÄ praÅ¡o šį skundÄ atmesti ir palikti
galioti apygardos teismo nuosprendį. NukentÄjusioji teigia, kad apeliaciniame skunde yra Å¡meižiamas jos sÅ«nus, o nuteistasis iÅ¡kraipo faktines bylos aplinkybes.
Nuteistojo M. B. aiÅ¡kinimai apie bÅ«tinÄ jÄ gintį ir (ar)
jos ribų peržengimÄ neatitinka tikrovÄs bei turi bÅ«ti atmesti kaip nepagrįsti.
Be to, tai parodo, kad jo atgaila yra apsimestinÄ ir nenuoÅ¡irdi.
ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje apeliantas ir
jo gynÄjas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ patenkinti,
o prokuroras â atmesti.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai
iÅ¡tyrÄ nusikaltimo padarymo aplinkybes,
tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai M. B.
nuteisÄ už tyÄinį R. O. nužudymÄ . Apeliacinio skundo
argumentai apygardos teismo iÅ¡vadų dÄl įrodymų vertinimo bei nusikalstamos
veikos kvalifikavimo nepaneigia.
Apeliaciniame skunde nuteistasis M.
B. neginÄija, kad dÄl jo tyÄinių
veiksmų (smÅ«gių peiliu sudavimo) R. O. buvo atimta gyvybÄ.
TaÄiau apeliantas teigia, kad
nukentÄjusįjį jis nužudÄ peržengdamas bÅ«tinosios ginties ribas.
Pagal baudžiamojoje teisÄje nusistovÄjusiÄ bÅ«tinosios
ginties ir jos ribų peržengimo sampratÄ bei susiformavusiÄ teismų praktikÄ
būtinosios ginties ribų peržengimo klausimas gali iškilti ir privalo būti sprendžiamas
tik tada, kai nustatoma, jog egzistavo būtinosios ginties situacija. Tai
reiškia, kad nesant šios situacijos, negali būti ir būtinosios ginties peržengimo.
Kolegija daro iÅ¡vadÄ ,
kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, jog konfliktÄ su nukentÄjusiuoju pradÄjo pats
nuteistasis, kuris ne gynÄsi nuo
realaus pavojingo kÄsinimosi į jo sveikatÄ ,
bet padarÄ nusikalstamÄ veikÄ ,
numatytÄ BK 129 str. 1 d.
Byloje neginÄytinai nustatyta,
kad po R. O. ir I. N. konflikto
pastaroji apie, jos nuomone, netinkamÄ R. O. elgesį
papasakojo M. B.,
kuris, laikydamas rankoje peilį, iÅ¡ karto nubÄgo į restorano antrÄ aukÅ¡tÄ , kuriame buvo R. O.. Kolegija
netiki ir todÄl atmeta M. B. teiginius, kad jis,
eidamas aiškintis santykių su R. O.,
buvo pamirÅ¡Äs, jog rankose turi 25,4 cm ilgio peilį. Tokio pobÅ«džio M.
B. parodymus vienareikšmiškai paneigia specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 34-41) nurodytas durtinių pjautinių žaizdų
ir smÅ«gių skaiÄius (3 smÅ«giai),
žaizdų kanalų kryptys (iÅ¡ apaÄios į viršų arba statmenai). Tokio pobÅ«džio
sužalojimus padaryti smogiant kumÅ¡Äiu,
t. y. pamiršus, kad rankoje yra
peilis, nÄra įmanoma.
Pats apeliantas neneigia,
kad turÄjo rankoje peilį ir kad juo sužalojo R. O.. TodÄl
neaiÅ¡ku, kokiÄ reikÅ¡mÄ veikos
juridiniam įvertinimui turi ta aplinkybÄ,
kad liudytojai D. V. ir V. Å . nematÄ M. B. rankose peilio ar kad Å¡io peilio jis niekam
nedemonstravo.
IÅ¡ nuteistojo,
liudytojų D. V.,
V. Å . ir I. N. parodymų seka, kad ne R. O., o M. B. iÅ¡ restorano treÄio
aukÅ¡to atbÄgo prie nukentÄjusiojo,
ne R. O., o M. B. turÄjo rankoje peilį ir iÅ¡tarÄ Å¾odžius ,,na tu
Äia pavareiâ. TodÄl apelianto tvirtinimas,
kad jis pas R. O. atbÄgo su peiliu rankoje ir buvo
pastarojo užpultas, prieštarauja
teismo nustatytoms faktinÄms bylos aplinkybÄms ir elementariai logikai.
Byloje iÅ¡ tiesų nÄra nustatyta,
kas sudavÄ pirmÄ smÅ«gį (R.O. M.B.
ar atvirkÅ¡Äiai). TaÄiau Å¡i aplinkybÄ neturi esminÄs reikÅ¡mÄs sprendžiant
M. B. kaltÄs ir veikos juridinio įvertinimo klausimus.
Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinÄs aplinkybÄs leidžia daryti
vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad R. O., matydamas
su peiliu rankoje prie jo besiartinantį agresyviai nusiteikusį M.
B., turÄjo pagrindÄ manyti, kad jam yra iÅ¡kilusi reali ir akivaizdi grÄsmÄ
gyvybei ar sveikatai. Tai reiškia,
kad jis turÄjo teisÄ pradÄti gintis,
nelaukdamas kol jam bus suduotas pirmas smūgis,
nes prieÅ¡ingu atveju jis jau iÅ¡ viso nebÅ«tų pajÄgÄs gintis. Taigi, pati įvykio situacija ir skundžiamame nuosprendyje
aptarti liudytojų parodymai bei kiti įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ne M. B., o R. O. buvo bÅ«tinosios
ginties situacijoje.
Apeliaciniame skunde iÅ¡kraipomi liudytojo D. V. parodymai. PaminÄtas liudytojas niekada netvirtino, kad ,,R. O., nieko
nesakydamas, staigiai puolÄ prie M. B. ir pradÄjo jį muÅ¡ti į įvairias kÅ«no dalisâ (t. 1, b. l. 84-86,
89-91, 92-98; t. 2, b. l. 135-136). Priešingai,
vienoje iš savo apklausų (t. 1, b.
l. 89-91) jis parodÄ, kad ,,M. B. padarÄ tokį judesį kaip pultų ant R. O., bet
kažkokio ryÅ¡kaus smÅ«gio nepastebÄjau. IÅ¡ karto po to jie susikibo muÅ¡dami
vienas kitÄ kumÅ¡Äiaisâ. Teisme Å¡io liudytojo parodymai nebuvo tokie konkretÅ«s.
TaÄiau ir Å¡iuo atveju jis nenurodÄ,
kad R. O. užpuolÄ nuteistÄ jį.
IÅ¡ apeliacinio skundo turinio taip pat matyti, kad nuteistasis sÄ moningai sau naudinga linkme
interpretuoja konflikto priežastis ir klaidingai aiÅ¡kina konflikto bei teisÄs į
bÅ«tinÄ jÄ gintį pradžiÄ . Kolegija jau pasisakÄ,
kad bÅ«tent M. B. užpuolÄ su draugais besikalbantį ir
konfliktuoti nesiruošiantį R. O..
Apeliantas,
nukrypdamas į žodžių ,,na tu Äia pavareiâ prasmÄs aiÅ¡kinimus ir intonacijos
vertinimus, nukentÄjusiojo asmenybÄs
neigiamÄ apibÅ«dinimÄ , kuris nÄra
pagrįstas jokiais objektyviais bylos duomenimis,
nutyli esminÄ Å¡ioje byloje aplinkybÄ,
kad bÅ«tent jis su peiliu rankoje pribÄgo prie ramiai su draugais sÄdinÄio
nukentÄjusiojo ir iÅ¡tarÄ paminÄtus žodžius. Toks nukentÄjusiojo bei nuteistojo
elgesys ir jo (M. B.) pasakyti žodžiai leidžia daryti
iÅ¡vadÄ , kad konflikto priežastimi
buvo nuteistojo veiksmai. BÅ«tent tokiÄ abejonių nekelianÄiÄ iÅ¡vadÄ ir padarÄ
pirmosios instancijos teismas.
Skundžiamame nuosprendyje,
nors ir kitais motyvais (nurodant,
kad R. O. buvo nužudytas abipusių muÅ¡tynių metu), padaryta iÅ¡ esmÄs teisinga iÅ¡vada, kad M. B. nebuvo bÅ«tinosios
ginties situacijoje. TodÄl jis negalÄjo virÅ¡yti bÅ«tinosios ginties ribų.
Kolegija jau pasisakÄ, kad Å¡ioje
situacijoje teisÄ Ä¯ bÅ«tinÄ jÄ gintį turÄjo R. O., o ne apeliantas. Tokios iÅ¡vados nepaneigia teismo
psichiatrijos-psichologijos ekspertizÄs akto apraÅ¡omojoje dalyje ekspertų
tikimybÄs lygio teiginys, kad ,,teisiamasis
pradžioje buvo susirÅ«pinÄs dÄl merginos,
taÄiau pajutÄs pavojų savo sveikatai,
galÄjo bÅ«ti iÅ¡gÄ sÄio bÅ«senoje ir buvo priverstas gintisâ. PažymÄtina, kad byloje nÄra jokių objektyvių duomenų (to
nenurodo ir ekspertai), kurie būtų
leidÄ nuteistajam manyti, jog jo
gyvybei ir sveikatai gresia pavojus.
TodÄl kvalifikuoti nuteistojo veikÄ pagal BK 28 str. 3
d. ir 129 str. 1 d. nÄra teisinio pagrindo.
Iš tiesų,
skundžiamame nuosprendyje nÄra nurodyta,
kad M. B. apsvaigimas nuo alkoholio (jam nustatytas 1,45 promilÄs girtumas) turÄjo įtakos nusikalstamos
veikos padarymui. TaÄiau pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ aplinkybÄ pagrįstai
pripažino M. B. atsakomybÄ sunkinanÄia aplinkybe. Pats
apsvaigimo nuo alkoholio faktas nustatytas atlikus specialų tyrimÄ (panaudojant
alkoholio kiekio matuoklį). Kolegija taip pat daro iÅ¡vadÄ ,
kad bÅ«tent apsvaigimas nuo alkoholio didele dalimi lÄmÄ spontaniÅ¡kÄ ir
neadekvaÄiÄ nuteistojo reakcijÄ Ä¯ jau pasibaigusį konfliktÄ tarp R.O. ir I. N.. Tokia nuteistojo reakcija, jo veiksmų pobÅ«dis (bÄgimas,
laikant rankoje peilį, ieškoti R. O.) ir smurto intensyvumas (peiliu suduoti trys smūgiai)
leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad
apsvaigimas nuo alkoholio turÄjo įtakos nusikaltimo padarymui.
IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo praÅ¡ymas Å¡velninti bausmÄ yra
siejamas su BK 28 str. 3 d., 4 d. ir
BK 62 str. nuostatų taikymu ir jau aptartos atsakomybÄ sunkinanÄios aplinkybÄs
tariamai nepagrįstu inkriminavimu. Nesant pagrindo taikyti BK 28 str. 3 d.
nuostatas, nÄra teisinio pagrindo M. B. taikyti BK 62 str. nuostatų.
Pirmosios instancijosÂ
teismas tinkamai įvertino BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo teigiamÄ asmenybÄ, dviejų atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių buvimÄ .
Nuteistajam paskirta bausmÄ yra netgi trimis metais
mažesnÄ už nusikaltimo, numatyto BK
129 str. 1 d., sankcijos vidurkį. Dar
labiau jÄ Å¡velninti nÄra pagrindo.
BK 50 str. 3 d. nustatyta,
kad bausmÄs atlikimo vietÄ parenka teismas,
atsižvelgdamas į kaltininko asmenybÄ,
padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ . M. B. yra
nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ . TodÄl keisti nuosprendį, paskiriant laisvÄs atÄmimo bausmÄ atlikti atviroje
kolonijoje, taip pat nÄra teisinio
pagrindo. Toks sprendimas neprieÅ¡tarauja Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo senato
2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 âDÄl teismų praktikos taikant
Baudžiamojo proceso kodekso normas,
reglamentuojanÄias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â 3.1.15 p. nuostatoms ir apeliaciniame
skunde paminÄtoje kasacinÄje nutartyje Nr. 2K-594/2005 formuojamai teismų
praktikai.
Nuosprendis apeliacinio skundo ribose teisÄtas ir
pagrįstas. Tenkinti skundÄ pagrindo nÄra.
Kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n
u t a r i a:Â Â Â
Nuteistojo M. B. apeliacinį
skundÄ atmesti.
Kolegijos
pirmininkas                                                                                   Valdimaras BavÄjanas
TeisÄjai:                                                                                                      RÅ«ta
MickeviÄienÄ
                                                                                                                   Linas
Šiukšta