694fcfeb-35ea-40e2-91ee-4791a30e8fb2 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                 Civilinė byla Nr. 2-1970/2014                                                      Procesinio sprendimo kategorija 126.2                                                               LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 6 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-4955-258/2014 pagal ieÅ¡kovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui UAB ,,Vilbuta“ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,  n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė            IeÅ¡kovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė iÅ¡kelti bankroto bylÄ UAB ,,Vilbuta“. Nurodė, kad atsakovas nemoka nustatytų mokesčių valstybei ir jo skola valstybės ir savivaldybių biudžetams bei fondams pagal mokesčių mokėtojo balansÄ 2014 m. birželio 12 d., siekė 153 482,73 Lt sumÄ . Taikant priverstinio poveikio priemones, numatytas Mokesčių administravimo įstatyme, skola nuo 2013 m. vasario 27 d. iÅ¡ieÅ¡kota nebuvo.

Pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus pasinaudojant antstolio pagalba, buvo iÅ¡ieÅ¡kota 39 740,38 Lt suma. Kitos sumos pagal ieÅ¡kovo priimtus sprendimus iÅ¡ieÅ¡kotos nebuvo. Valstybinio Socialinio fondo draudimo valdyba pateikė teismui duomenis apie atsakovo skolos dydį iÅ¡ kurių matyti, jog atsakovo skolos dydis 2014 m. liepos 3 d. siekė 40 598,01Lt, 2014 m. rugpjūčio 19 d. – 40 646,47Lt.Atsakovas UAB ,,Vilbuta“ atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti, kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad atsakovo bendrovė per ekonominį nuosmukį patyrė nuostolių, todėl pasunkėjo įmonės galimybės atsiskaityti su kreditoriais, tame tarpe ir su ieÅ¡kovu. Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovo teiginiais dėl įmonės nemokumo ir nurodo, kad ieÅ¡kovas pagrįsdamas savo reikalavimÄ tapatina dvi sÄ vokas ,,pradelsti įmonės įsipareigojimai“ ir ,,mokėtinos sumos“ bei neteisingai taiko Ä®monių bankroto įstatymo nuostatas (toliau – Ä®BÄ®) reglamentuojančias įmonės nemokumÄ .

Atsakovo teigimu, pagal jo įmonės 2013 metų finansinės atskaitomybės dokumentus atsakovo turtas siekė 523 285 Lt sumÄ , o įmonės pradelsti įsipareigojimai sudarė 206 537 Lt, įmonė neturėjo savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių. Todėl įsipareigojimų sumai nevirÅ¡ijant pusės į įmonės balansÄ Ä¯traukto turto vertės, negalima teigti, jog UAB ,,Vilbuta“ yra nemoki (8 str. 2 d., Ä®BÄ® 9 str. 7 d. 1 p.,). II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi atsisakė iÅ¡kelti bankroto bylÄ atsakovui UAB „Vilbuta“.

Teismas nustatė, kad pagal atsakovo pateiktus finansinių dokumentų rinkinius per 2013 metų ataskaitinį laikotarpį atsakovo įmonė turėjo nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų bendrai 523 285 Lt sumai, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 206 537 Lt, ilgalaikio turto ar registruotų automobilių įmonėje nebuvo. Pagal įmonės pelno (nuostolių) ataskaitÄ per minėtÄ 2013 metų ataskaitinį laikotarpį įmonė turėjo 146 649 Lt pelno. Teismas nurodė, kad iÅ¡ atsakovo įmonės tarpinio balanso 2014 metų liepos 7 dienai matyti, kad atsakovo įmonė turėjo nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų 522 046 Lt sumai, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 208 306 Lt.

To paties laikotarpio atsakovo pelno nuostolių ataskaita rodo, jog įmonė 2014 m. liepos 7 d. buvo patyrusi 3008 Lt nuostolių, o 2014 m. liepos 11 d. nuostoliai sudarė 800 Lt. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas turi pradelstus įsipareigojimus ieškovui, taip pat kitiems kreditoriams, viso 208 048,30Lt sumai. Teismas nustatė, kad informacinės Liteko sistemos duomenimis atsakovui UAB „Vilbuta“ Lietuvos Respublikos teismuose nėra iškelta jokių bylų. UAB „Vilbuta“ verčiasi statybos darbais, turi du darbuotojus.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartimi atsakovo UAB „Vilbuta“ iniciatyva jos pagrindiniam kreditoriui UAB „Stabili kryptis“ iÅ¡kelta bankroto byla, kurioje nėra pirmosios eilės kreditorių. UAB „Stabili kryptis“ bankroto byloje yra patvirtintas 652 183,83Lt UAB „Vilbuta“ kreditorinis reikalavimas. Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad bankroto procedÅ«ra gali bÅ«ti pradedama įmonei, kuri akivaizdžiai yra nemoki, negali vykdyti įsipareigojimų.

Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės neleidžia daryti iÅ¡vados, kad UAB „Vilbuta“ Å¡iuo metu yra nemoki, nes pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) nevirÅ¡ija pusės į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis), tačiau įmonė turi finansinių sunkumų, kurių sprendimas didele dalimi priklausys nuo rezultato UAB „Stabili kryptis“ bankroto byloje, kurios turtas 2012 metų balanso duomenimis buvo įvertintas 743 167 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas atsisakyti kelti UAB „Vilbuta“ bankroto bylÄ , iÅ¡saugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ : iÅ¡kelti UAB „Vilbuta“ bankroto bylÄ . SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teismas turėjo atsižvelgti, kad Ä®BÄ® 4 straipsnio 3 dalyje yra numatytas pareiÅ¡kimo teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindas: „jei įmonė laiku nemoka įstatymu nustatytų mokesčių, kitų privalomų įmokų ir (arba) priteistų sumų“ ir iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ .

2. Nors pagal 2013 m. finansinius atskaitomybės dokumentus įmonė formaliai nelaikytina nemokia Ä®BÄ® 8 str. prasme, tačiau Juridinių asmenų registrui pateikti finansiniai dokumentai neatspindi realios įmonės finansinės padėties. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad vien rėmimasis balanso duomenimis nustatant įmonės mokumÄ (nemokumÄ ), paprastai yra pakankamas tik tuomet, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo. UAB „Vilbuta“ beveik dvejus metus nesumoka mokestinės nepriemokos, tokiu bÅ«du, nagrinėjamu atveju nustatant įmonės mokumÄ , nepakanka vien įmonės Juridinių asmenų registrui pateikto balanso duomenų.

3. Å iuo atveju svarbi aplinkybė, kad įmonė eilę metų nemoka mokesčių valstybės biudžetui t.y. nesugeba bent iÅ¡ dalies atsiskaityti su kreditoriumi (VMI prie FM), kas sudaro realų pagrindÄ atsakovo nemokumui konstatuoti net ir nevirÅ¡ijant pusės balansinės turto vertės. Atsakovo nemokumÄ liudija ir faktai, kad atsakovas neturi jokio ilgalaikio turto. Atsakovas UAB „Vilbuta“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o apelianto atskirtÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieÅ¡kinį dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir sutinka su teismo nutartyje nurodytais motyvais.

Atsakovas sutinka, kad turi finansinių sunkumų, kuriuos yra pajėgus įveikti, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Stabili kryptis“ bankroto byloje turi teismo patvirtintÄ Å¾ymų 652 183,83 Lt kreditorinį reikalavimÄ .   IV. Apeliacinio teismo argumentai Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė iÅ¡kelti bankroto bylÄ atsakovui UAB „Vilbuta“.Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo bei Civilinio proceso kodekso nuostatos (CPK 1 str. 1 d., Ä®BÄ® 1 str. 1 d.). Sisteminė Å¡iuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų tikslų – ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), o taip pat ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumÄ , iÅ¡laisvinti jÄ nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslÄ toliau arba iÅ¡ naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas).

Greitas verslo subjekto paÅ¡alinimas iÅ¡ rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Tad bankroto procedÅ«ros turėtų bÅ«ti pradedamos tik toms įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalyje reglamentuojama, kad bankroto byla iÅ¡keliama, jeigu teismas nustatė, jog yra bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų:

1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas;

2) įmonė vieÅ¡ai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje, įmonės nemokumas yra įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Taigi sprendžiant įmonės nemokumo klausimÄ , teisinę reikÅ¡mę turi įmonės ne visos skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję.

Tam, kad iÅ¡siaiÅ¡kintų įmonės realiÄ turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimÄ pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius duomenis, turinčius reikÅ¡mės įvertinant realiÄ Ä¯monės finansinę bÅ«klę (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1389/2013).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal atsakovo pateiktus finansinių dokumentų rinkinius per 2013 metų ataskaitinį laikotarpį atsakovo įmonė turėjo nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų bendrai 523 285 Lt sumai, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 206 537 Lt.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas ilgalaikio turto ar registruotų automobilių neturi. Kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktos įmonės pelno (nuostolių) ataskaitos, atsakovo grynasis pelnas per 2013 metus sudarė 146 649 Lt. Pagal atsakovo į bylÄ pateiktÄ 2014 m. liepos 7 d. įmonės tarpinį balansÄ matyti, kad įmonė turėjo nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų 522 046 Lt sumai, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 208 306 Lt. Byloje pateikta 2014 m. liepos 7 d. atsakovo pelno nuostolių ataskaita patvirtina, kad atsakovas patyrė 3008 Lt nuostolių, o 2014 m. liepos 11 d. nuostoliai sudarė 800 Lt.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad UAB „Vilbuta“ yra moki, nes pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) nevirÅ¡ija pusės į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis). Sutiktina su teismo vertinimu, kad svarbu iÅ¡saugoti bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį, kuris turi finansinių sunkumų ir kurių sprendimas didele dalimi priklausys nuo rezultato UAB „Stabili kryptis“ bankroto byloje, kurioje yra patvirtintas 652 183,83Lt UAB „Vilbuta“ kreditorinis reikalavimas.Apeliantas skunde nurodo, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad Ä®BÄ® 4 straipsnio 3 dalyje yra numatytas pareiÅ¡kimo teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindas:

„jei įmonė laiku nemoka įstatymu nustatytų mokesčių, kitų privalomų įmokų ir (arba) priteistų sumų“ ir iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto nurodytas Ä®BÄ® 4 straipsnio 3 dalyje numatytas pagrindas suteikia teisę paduoti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bet nėra savarankiÅ¡kas pagrindas iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ , jei nenustatomas įmonės nemokumas. Kaip jau buvo minėta, sÄ lygos bankroto bylai iÅ¡kelti yra reglamentuotos Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalyje ir tik esant bent vienai iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, gali bÅ«ti keliama bankroto byla.Å ioje nutartyje iÅ¡dėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                  Alė Bukavinienė