2020-03-13 Nr. BB-1380-1-03-5-00029-2017-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-47-489/2020

Teisminio proceso Nr. 1-03-5-00029-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.1; 2.8.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Armano Abramavičiaus ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. ir jo gynėjo advokato Giedriaus Baziulio kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 6 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 11 d. nutarties.

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 6 d. nuosprendžiu A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1992 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Iš A. M. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Audi 100“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) – vertę atitinkančią pinigų sumą – 1110 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 11 d. nutartimi, be kita ko, nuteistojo A. M. ir jo gynėjos apeliacinis skundas atmestas.

Šioje byloje taip pat nuteistas P. S. (P. S.), tačiau dėl šio asmens kasacinių skundų nepateikta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, t. y., pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 punkto reikalavimus, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius; 3 punkto reikalavimus, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. liepos 19 d.

įsakymo Nr. 4-312, įsigaliojusio 2007 m. rugpjūčio 1 d., redakcija), nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko pirtyje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 6000 pakelių cigarečių „Premjer“ ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje neteisėtai laikė 4000 pakelių cigarečių „Queen Menthol“, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių 5 punkte nustatyta tvarka ir kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudarė 30 224 Eur, t. y. viršijo 250 MGL dydžio sumą, kol 2017 m. lapkričio 9 d. apie 6.00 val. atliekant kratą A.

M. priklausančio namo ((duomenys neskelbtini)) rūsyje buvo rasti ir paimti 4000 pakelių cigarečių „Queen Menthol“, o 2017 m. lapkričio 9 d. apie 6.30 val., atliekant kratą A. M. priklausančioje pirtyje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti 6000 pakelių cigarečių „Premjer“, bei namo ((duomenys neskelbtini)) kieme 2017 m. lapkričio 8 d. laikė 4000 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“, kurių vertė 12 090 Eur.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis A. M. ir jo gynėjas advokatas G. Baziulis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatoriai nurodo:

2.1. Abiejų instancijų teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

2.2. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame kodekse nustatytais proceso veiksmais. Esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir panašiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014 ir kt.).

2.3. Nors A. M. ir neneigė kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo, bet vien baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimas nėra pakankamas įrodymas asmeniui pripažinti kaltu, dar turi būti ir kiti teisėtu būdu surinkti asmens kaltę pagrindžiantys įrodymai. Byloje nesurinkta neginčijamų A. M. kaltę pagrindžiančių įrodymų, teismai rėmėsi kritiškai vertintinais įrodymais, juos vertino atsietai, neatsižvelgė į teisinamuosius įrodymus, nepašalino prieštaravimų, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, padarė faktinėms aplinkybėms prieštaraujančias išvadas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

2.4. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus dėl liudytojų A. C., G. D., V. S. parodymų ir dėl to, kad prieš nuteistuosius, galimai pažeidžiant Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 12, 13 straipsnių reikalavimus, buvo atlikti provokaciniai veiksmai, galimai taikant nesankcionuotą nusikalstamos veikos imitavimo modelį. Taigi įrodymai, kuriais remdamiesi teismai nuteisė A. M., t. y. lemiamą reikšmę turinti informacija, galimai gauti provokacijos ar kurstymo padaryti nusikaltimą metu, t. y. ne įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu būdu gauti įrodymai privalėjo būti atmesti išteisinant nuteistuosius (2006 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Khudobin prieš Rusiją, peticijos Nr. 59696/00). Informacija, gauta kaip provokacijos rezultatas, neatitinka BPK 20 straipsnio nuostatų ir negali būti pripažįstama įrodymu. Apeliacinės instancijos teismas šių argumentų neanalizavo, apskritai teismai nepatikrino, kokiu būdu buvo gauta Kriminalinės žvalgybos skyriaus informacija (2017 m. lapkričio 9 d. raštas „Dėl specialiosios užduoties vykdymo“). Dėl to byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kad apeliacinės instancijos teismas išreikalautų kriminalinės žvalgybos duomenis ir patikrintų, ar kriminalinės žvalgybos informacija gauta įstatyme nustatyta tvarka, ar A. M. nebuvo išprovokuotas ar sukurstytas padaryti nusikaltimą. Argumentus dėl galimos provokacijos savo apeliaciniame skunde išdėstė nuteistasis P. S., tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisakė.

2.5. Kasatoriai teigia, kad A. M. buvo išprovokuotas ar sukurstytas padaryti nusikaltimą, nes: 1) nepažįstamas asmuo pasiūlė pigiau įsigyti cigarečių būtent A. M., kuris jau buvo teistas už panašaus pobūdžio veikas; 2) cigaretes vežusio asmens pasieniečiai nesulaikė, tik fiksavo atvežamas cigaretes; 3) A. M. niekam nepasakojo apie cigaretes, su nepažįstamuoju telefonu nekalbėjo, tačiau pasieniečiai tiksliai žinojo, kada ir kur „nepažįstamas“ asmuo atveš cigaretes, ir laukė, kol bus padaryta nusikastama veika ir galės sulaikyti išimtinai nuteistuosius; 4) kratą atlikę pareigūnai žinojo ir apie cigaretes (duomenys neskelbtini) kaime, o žinoti galėjo tik dėl to, kad apie tai pareigūnams galimai pranešė nepažįstamasis. Taigi, darytina išvada, kad nenustatytas asmuo pasieniečiams yra žinomas, nes: 1) arba turėjo būti sekamas kriminalinės žvalgybos pareigūnų, 2) arba su jais susijęs ir kurstymo (provokaciniai) veiksmai prieš kasatorių buvo suderinti, todėl jis ir nebuvo sulaikytas, nors pasieniečiai tokią galimybę ir pareigą jį sulaikyti turėjo. Todėl duomenys apie šį asmenį turi būti išreikalauti kartu su kriminalinės žvalgybos informacija, kuri galimai patvirtins, jog nuteistasis buvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką.

2.6. Nuteistasis A. M. su savo automobiliu „Audi 100“ cigarečių nevežė, todėl iš jo nepagrįstai nuspręsta išieškoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Cigaretes savo automobiliu „VW Passat“ vežė nepažįstamas asmuo. Nuteistasis P. S. parodė, kad nepažįstamas asmuo, kurį jis pasitiko (duomenys neskelbtini) sankryžoje, atvažiavo automobiliu „VW Passat“, tuomet jie kartu vežė 8 dėžes cigarečių, iškrovė jas A. M. namo kieme ir nepažįstamasis išvažiavo. P. S. nevairavo, nes buvo neblaivus, o A. M. tuo metu savo automobiliu buvo išvykęs į dirbtuves. A. M. buvo sulaikytas tada, kai vienas savo automobiliu grįžo iš dirbtuvių namo.

2.7. Teisme apklausti liudytojai (pareigūnai) parodė, neva cigaretės buvo vežamos būtent A. M. automobiliu „Audi 100“, nors tiksliai neidentifikavo transporto priemonės, kuri buvo atvažiavusi į A. M. kiemą, o vien tai, kad, liudytojo G. D. manymu, automobilis skleidė tokį patį garsą, kaip ir A. M. automobilis, nepakanka automobiliui neginčijamai identifikuoti. Teismai, nepašalinę prieštaravimų tarp nuteistųjų ir liudytojų A. C., G. D. parodymų, prioritetą suteikė liudytojų parodymams, taip pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus. Pažymėtina, kad kasatorius savo kaltę pripažino, todėl jam nebuvo jokio tikslo meluoti dėl automobilio „VW Passat“.

2.8. Teismai nepagrįstai nustatė, kad cigaretės buvo gabenamos vieną dieną, nes faktiškai nenustatytas asmuo cigaretes atvežė 2017 m. lapkričio 7 ir lapkričio 8 d. Pasieniečiai A. C., G. D., V. S. ne tik kad nepagrįstai nurodė, kad cigaretės buvo vežamos automobiliu „Audi 100“, tačiau iš jų parodymų matyti, kad jie toleravo, kaip patys teigė, „ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto“ asmens veiksmus pristatant cigaretes į A. M. namo kiemą. Pasieniečiai taip ir nepaaiškino, dėl kokių priežasčių nesulaikė net kelis kartus cigaretes vežusių asmenų. Šių prieštaravimų teismai nepašalino.

2.9. Teismai, neįvertinę išdėstytų aplinkybių, paskyrė A. M. per griežtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, nenustatyta A. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis prisipažino ir gailisi dėl padarytų veiksmų, nors anksčiau ir buvo teistas, bet nuo 2017 m. lapkričio 8 d. naujų bylų už analogiškas veikas jam neiškelta. Šios aplinkybės rodo, kad A. M. padarė reikiamas išvadas, jo veiksmai prarado pavojingumą. A. M. apibūdinamas teigiamai, yra stambus ūkininkas, samdo darbuotojus, moka mokesčius, turi įsipareigojimų bankui ir tiekėjams už žemės ūkio techniką. Sutuoktinė dirbti ūkio darbų negali, nes serga cukriniu diabetu, kitomis ligomis, jai reikalinga operacija. Nedirbant ūkio, nebus galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Pats A. M. taip pat yra ligotas (aukštas spaudimas, susilpnėjusi klausa dėl klausos nervo uždegimo, meningitas). Kasatoriai prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, o skirti baudą, kuri šiuo atveju būtų adekvati bausmė, juolab padarytas ekonominis nusikaltimas, už kurį neteisinga skirti su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Joks įstatymas nedraudžia skirti baudos teistam asmeniui, be to, Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. birželio 25 d. priėmė įstatymų pataisų paketą, kuris leis dažniau taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Pataisas inicijavusi Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija argumentavo, kad pakeitimai sumažins kalinių skaičių bei leis sutaupyti valstybės lėšų.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Paškevičius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo nuteistojo A. M. apeliacinį skundą, BPK 320 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Vykstant bylos nagrinėjimui, nei nuteistasis, nei jo gynėjas baigiamųjų kalbų metu apie galimą provokaciją nekalbėjo, o tik apie bausmę. Apie galimai provokacinius pareigūnų veiksmus apeliaciniame skunde minėjo kitas nuteistasis – P. S., jis nurodė, kad pareigūnai, supratę, jog yra gabenamos cigaretės, turėjo nutraukti vykdomą nusikalstamą veiką, o ne leisti įvykiams toliau vystytis ir savo neveikimu provokuoti asmenis. Taigi, šis P. S. argumentas skiriasi nuo kasaciniame skunde nurodomo argumento dėl pareigūnų provokacinių veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas dėl nurodyto P. S. apeliacinio skundo argumento pasisakė. Teismai tinkamai išnagrinėjo ir įvertino liudytojų A. C., G. D., V. S. parodymus, pateikė dėl jų motyvuotas išvadas. Liudytojai parodė, kad į kiemą buvo įvažiavęs automobilis „Audi 100“, tik A. C. negalėjo tiksliai pasakyti, ar tai buvo tas pats automobilis „Audi“, nes nematė valstybinių numerių, o G. D. parodė, kad tai buvo tas pats automobilis, ir paaiškino, kaip jį atpažino. Žinant, kad liudytojai negalėjo atsakyti, ar tai buvo tas pats automobilis „Audi 100“, nes nematė jo valstybinių numerių, teigti, kad cigaretės buvo vežamos automobiliu „Passat“, negalima. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai ir dėl bausmės. Įvertinus visas aplinkybes, paskirta bausmė nėra per griežta. Kasacinio skundo argumentas, kad A. M. nuo 2017 m. lapkričio 8 d. nebuvo iškelta naujų bylų už analogiškas veikas, negali būti pagrindas švelninti bausmę. Priešingai, tai parodo, kad paskirta bausmė yra teisinga, žinant, kad teismai atsižvelgė ir į tai, kad A. M. šį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, kad prieš tai paskirtos baudos už analogiškus nusikaltimus poveikio neturėjo.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo A. M. ir jo gynėjo advokato G. Baziulio kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

5. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina tik teisės taikymo aspektu. Teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (plenarinės sesijos priimtos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-58-697/2019 ir kt.). Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir šio teismo išvados dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių patikrinami nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (plenarinės sesijos priimtos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Taigi kasacinis teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kaip matyti iš paduoto kasacinio skundo turinio, dalis skunde dėstomų argumentų (akcizais apmokestinamos cigaretės buvo vežamos ne A. M. automobiliu, taigi jis negalėjo būti konfiskuotas kaip nusikaltimo padarymo priemonė; teismai suteikė prioritetą atskirų liudytojų parodymams, jie ne taip turėjo būti įvertinti) yra apie teismų sprendimuose esančių išvadų atitiktį bylos aplinkybėms. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką dėl kasacinių skundų nagrinėjimo ribų, paduoto kasacinio skundo teiginiai šioje nutartyje nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

6. Antra, pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamoje byloje nuteistojo A. M. ir jo gynėjos apeliaciniame skunde nebuvo keliamas klausimas dėl to, kad prieš A. M. buvo taikomos neteisėtos kriminalinės žvalgybos priemonės ir jis buvo provokuojamas neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis. Jokio prašymo išreikalauti kokius nors kriminalinės žvalgybos duomenis ir juos tikrinti apeliacinio proceso metu taip pat nebuvo pateikta. Taigi šie kasaciniame skunde keliami klausimai, remiantis pirmiau minėta BPK nuostata, irgi nesudaro kasacinės bylos nagrinėjimo dalyko.

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BPK 20 straipsnio 5 dalies ir kitais skunde nurodytais pažeidimais

7. Kasaciniame skunde prašoma bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nes šiame teisme padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimai vertinant bylos įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir neatsakant į esminius A. M. apeliacinio skundo argumentus.

8. Nors kasaciniame skunde teisingai nurodyti kasacinio teismo jurisprudencijos pavyzdžiai ir šio teismo aiškinimai apie tai, kokios teisinės situacijos, susiklosčiusios byloje, gali būti pripažintos esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimu, tačiau jokio esminio įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo nagrinėjamoje byloje nekonstatuojama. Šiuo atveju teismų išvados dėl A. M. kaltumo šiam asmeniui neteisėtai disponavus (įvairiose vietose laikius) akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, padarytos teismams panaudojus visas įmanomas priemones reikšmingoms aplinkybėms byloje nustatyti, taip pat buvo įvertinti visi (ne tik A. M. parodymai ir jo prisipažinimas) byloje surinkti įrodymai ir nepadaryta klaidų dėl jų turinio. Kasaciniame skunde minimų liudytojų parodymai aptarti ir įvertinti. Patikrinusi nagrinėjamą bylą BPK 20 straipsnio pažeidimo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. M. ir jo gynėjo kasacine tvarka apskųstoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje atliktas įrodymų vertinimo patikrinimas jokių esminių trūkumų neturi.

9. BPK 320 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, jeigu skundas atmetamas, priimtoje nutartyje turi išdėstyti motyvuotas savo išvadas dėl apeliacinio skundo, nurodyti motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys). Kasaciniame skunde pateikiami bendro pobūdžio teiginiai, kad apeliacinis nuteistojo ir jo gynėjos skundas buvo išnagrinėtas neatsakant į jo esminius argumentus. Kolegija su tuo nesutinka, nes kasacine tvarka skundžiamos nutarties turinys tokius kasatorių teiginius paneigia.

Dėl BK normų taikymo skiriant A. M. bausmę

Už nusikalstamą veiką teismo nuosprendžiu pagal BK skiriama bausmė, t. y. valstybės prievartos priemonė, teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal šiame straipsnyje nurodytas bausmių skyrimo taisykles, individualizuojant bausmę, pirmiausiai vertintinos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, t. y. konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumas, padarymo stadija, kaltės rūšis ir forma, nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai, kaltininko asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

10. Kasatoriai teigia, kad A. M. nubaustas per griežtai, jam skirtina kita bausmės rūšis – bauda, nes A. M. teigiama asmenybė, sveikatos būklė ir jo elgesys po nusikaltimo nebuvo pakankamai įvertinti.

11. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam A. M. laisvės atėmimo bausmę už sunkų nusikaltimą, šeštame apkaltinamojo nuosprendžio lape, atsižvelgdamas į visus BK 54 straipsnio reikalavimus, išdėstė bausmės skyrimo motyvus. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į šio nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinio skundo motyvus, nutarties 18 punkte nurodė, kad šio nuteistojo šeiminės aplinkybės ir tai, kad nuteistasis turi darbą, nesudaro pagrindo keisti bausmės rūšį už analogiškus nusikaltimus tris kartus teistam ir už tai anksčiau jau baudomis baustam asmeniui. Teismai, nustatydami bausmės rūšį, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai patikrino, kad A. M. paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė, ji atitinka tiek nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, tiek ir jo asmenybę.

12. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. A. M. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, todėl kasacinio skundo argumentais keisti teismų sprendimus dėl paskirtos bausmės rūšies nėra teisinio pagrindo.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nenustačius kasaciniame skunde nurodytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ar netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, kasatorių prašymas grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. M. ir jo gynėjo advokato Giedriaus Baziulio kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Armanas Abramavičius

Tomas Šeškauskas