2022-03-09 Nr. AB-5485-4-49-3-00004-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1643-756/2022

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00004-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant užsieniečiui M. D., jo atstovui advokatui Romui Jonuškai,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Laimonui Vainickui,

vertėjai Nomedai Gritėnaitei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. sausio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio M. D. sulaikymo pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) 2022 m. sausio 20 d. su teikimu (toliau – ir Teikimas) kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio M. D., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo terminą iki 2022 m. balandžio 15 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio prašytojo byloje. Teikime Centras nurodė:

2. Užsienietis buvo sulaikytas 2021 m. liepos 24 d. kartu su kitais dviem asmenimis (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Užsienietis tapatybę patvirtinančio dokumento nepateikė.

3. Užsienietis 2021 m. liepos 25 d. buvo perduotas Lietuvos Respublikai. Tą pačią dieną Tarnybos pareigūnas sulaikė Užsienietį ne ilgiau kaip 48 val.

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 27 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas iki 2021 m. spalio 27 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje. Užsienietis šį teismo sprendimą apskundė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi tenkino Užsieniečio apeliacinį skundą iš dalies ir pratęsė Užsieniečio sulaikymą iki 2021 m. spalio 25 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 26 d. sprendimu Užsieniečiui sulaikymas pratęstas iki 2022 m. sausio 27 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje. Užsienietis šį teismo sprendimą taip pat apskundė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi Užsieniečio apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir pratęsė sulaikymą iki 2022 m. sausio 25 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

6. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 17 d. priėmė sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio ir išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis su šiuo sprendimu nesutiko ir jį apskundė. Migracijos departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio komisija 2021 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio.

7. Aiškinantis Užsieniečio teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje buvo nustatyta, kad pirmą kartą Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką 2021 m. liepos 8 d., kartu su kitais asmenimis, neturėdamas asmens tapatybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, pateikė prieglobsčio prašymą Migracijos departamentui ir buvo apgyvendintas Pabėgėlių priėmimo centre, Rukloje. Būdamas apgyvendinimo vietoje Užsienietis pasišalino ir negrįžo.

8. Užsienietis prašė Teikimą atmesti ir nurodė, kad yra sergantis, negauna vaistų, paliko savo šalį dėl politinių priežasčių, nes bėgo nuo kalėjimo ir buvo įkalintas dėl tėvo politinių pažiūrų.

9. Užsieniečio atstovas prašė Teikimo netenkinti ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

II. 10. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2022 m. sausio 25 d. sprendimu Centro Teikimą tenkino, pratęsė Užsieniečiui sulaikymą 3 (trims) mėnesiams, t. y. iki 2022 m. balandžio 25 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio prašymo byloje.

11. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsniu.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, kirtęs sieną ne per pasienio kontrolės punktą bendrininkų grupėje. Užsienietis bandė kartą neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes, prieglobsčio paprašė tik po sulaikymo. Prieglobsčio prašymo motyvai vis dar nėra nustatyti, todėl Užsienietis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti. Teismas vertino, jog dėl to yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose įtvirtinti sulaikymo pagrindai.

13. Teismas taip pat nustatė, jog Užsienietis Lietuvos Respublikoje neturi socialinių ryšių, legalaus pragyvenimo šaltinio. Be to, nebendradarbiauja su kompetentingų įstaigų darbuotojais, nėra pateikęs asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, neteisėtai pasišalino iš Pabėgėlių priėmimo centro Rukloje, neteisėtai vyko į kitą Europos Sąjungos valstybę.

14. Migracijos departamentas dar nėra priėmęs galutinio sprendimo užsieniečio prieglobsčio prašymo byloje.

15. Dėl to teismas vertino, jog priėmus neigiamą sprendimą, jo vykdymas būtų įmanomas tik sulaikius Užsienietį, nes Centro teritorija nėra stebima ir saugoma, judėjimo laisvę turintys asmenys gali judėti visos teritorijos ribose. Atsižvelgus į tai, jog Užsienietis jau bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, yra didelė tikimybė, jog jis bėgs iš Centro ir nevykdys teismo sprendimo, todėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.

16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju sulaikymo pagrindas Užsieniečiui nėra išnykęs ar pasikeitęs, dėl to yra pagrindas pratęsti Užsieniečio sulaikymą.

III. 17. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. sausio 25 d. sprendimą ir taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo:

18. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

19. Bylą nagrinėjęs teismas netaikė alternatyvios sulaikymo priemonės dėl to, kad Užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Tačiau šie teismo nurodyti motyvai nėra įtvirtinti įstatyme kaip neleidžiantys taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės.

20. Bylą išnagrinėjęs teismas Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, kada negalima taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės, nenustatė. Todėl alternatyvios sulaikymui priemonės netaikymas neatitiko Įstatymo nuostatų ir savo kaip ultima ratio prasmės, nebuvo proporcingas.

21. Sulaikymo taikymas yra per griežta, neproporcinga ir neteisinga Užsieniečio laisvės suvaržymo priemonė. Byloje nenustatyta, kaip konkrečiai pasireiškė Užsieniečio nebendradarbiavimas su kompetentingomis institucijomis. Vien tai, kad asmuo neteisingai nurodė savo amžių nesudaro pagrindo išvadai, kad jis nebendradarbiauja nagrinėjant jo prašymą, nes jis dalyvavo visose reikalingose procedūrose.

22. Užsienietis sulaikyme yra išbuvęs maksimalų terminą, todėl pratęsti jį nėra teisinio pagrindo. Nėra jokių išimčių, kurios ir toliau leistų Užsienietį laikyti griežčiausio laisvės ribojimo sąlygomis.

23. Užsieniečio mėginimas išvykti iš Ruklos buvo vienintelis ir pavienis epizodas ir jis negali būti vertinamas kaip tęstinis pažeidimas viso buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu. Būdamas sulaikytas, Užsienietis laikėsi visų tvarkų, reikalavimų ir šiuo metu nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad jis galėtų pasišalinti iš Lietuvos Respublikos.

24. Centre yra sudarytos pakankamos sąlygos Užsieniečio apgyvendinimui ir apsaugojimui. Tai, kad valstybės institucija neturi pakankamų stebėjimo priemonių, nėra Užsieniečio atsakomybė ir savaime negali būti pagrindu ir priežastimi jį sulaikyti. Centras iš tiesų gerai saugomas, yra aukšta tvora, stebėjimo priemonės. Todėl pagrįstai gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta priemonė – Užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu atveju būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jo aprūpinimas būstu bei kitomis būtinosiomis reikmėmis.

25. Atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą Centras prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. sausio 25 d. sprendimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą Centras nurodo:

26. Alternatyvi sulaikymui priemonė taikoma, kai yra tenkinamos šios sąlygos: nustatyta asmens tapatybė, asmuo bendradarbiauja su kompetentingomis valdžios institucijomis, teismu bei nėra pavojingas visuomenei ir viešajai tvarkai. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atvykimas į užsienio valstybę be jokio asmens tapatybės dokumento negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimas su valdžios institucijomis.

27. Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra keisdamas parodymus. Užsienietis prisistatydamas nurodė klaidingus duomenis apie amžių, jog yra nepilnametis, vėliau apklausos metu prisistatė pilnamečiu asmeniu. Užsieniečiui buvo pranešta, jog gali susisiekti su giminaičiais ir naudotis telefonu, pateikti tapatybę patvirtinantį dokumentą. Todėl manytina, jog Užsienietis siekė palengvinti savo teisinę padėtį, bet ne sąžiningai bendradarbiauti.

28. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrina sąlygų, kuriomis eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra tikslingas. Todėl, kol nebus priimtas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje, kils rizika, jog jis nesulauks galutinio sprendimo ir išvyks iš Lietuvos Respublikos, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo į kilmės valstybę ir sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Šengeno erdvėje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. sausio 25 d. sprendimo, kuriuo pratęstas Užsieniečio sulaikymo terminas iki 2022 m. balandžio 25 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio prašymo byloje.

30. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro Teikimą pratęsti Užsieniečio sulaikymo terminą. Teismas pažymėjo, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną kartu su kitais asmenimis, kartą jau buvo neteisėtai išvykęs iš Lietuvos Respublikos teritorijos, nėra nustatyti tikrieji prieglobsčio motyvai. Užsienietis, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju sulaikymo pagrindas Užsieniečiui nėra išnykęs ar pasikeitęs, taip pat, nėra priimtas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio prašymo byloje, todėl yra pagrindas pratęsti sulaikymą.

31. Apeliaciniame skunde Užsienietis nurodė, jog teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės, o sulaikymo pratęsimas yra per griežta priemonė, kuriai nėra teisinio pagrindo. Taip pat, Užsienietis jau yra sulaikytas maksimalų terminą.

32. Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvoje, be kita ko, jų sulaikymo klausimus, reglamentuojančio Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 112 straipsnis nustato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

33. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) jo pilietybę. To paties straipsnio 4 dalies 2 punkte 2 punkte numatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir, įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytos aplinkybės, kurios įvertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti (užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.)).

34. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, jog užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę. Alternatyvios sulaikymui priemonės nustatytos to paties straipsnio 2 dalyje, tarp jų – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 punktas) ir užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (5 punktas). Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės gali būti skirtos tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis).

35. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, jog sulaikymas gali būti taikomas užsieniečiui taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr. 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858- 90/2014; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5383-556/2019, 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4071-552/2020; 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3913-442/2021 ir kt.).

36. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimama laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika užsieniečių sulaikymo srityje yra sisteminga, nuosekli ir ganėtinai griežta. Asmens sulaikymas yra tik priemonė, tačiau ne vienintelė išeitis. Kadangi sulaikymo taikymas susijęs su viena iš didžiausių vertybių – asmens laisve, jis turi būti taikomas pagrįstai bei proporcingai. ESTT savo praktikoje yra išaiškinusi, jog sulaikymas gali būti taikomas tik esant rimtam ir objektyviam pagrindui, todėl negali būti pernelyg išplečiama sulaikymo taikymo samprata: turi būti išlaikoma pusiausvyra tarp valstybės narės interesų ir žmogaus teisių bei trečiosios šalies piliečio gerovės (Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (2014 m. birželio 5 d. sprendimas Mahdi C-146/14 PPU, ECLI:EU:C:2014:1320).

37. Teisėjų kolegija pabrėžia ir tai, kad skiriant užsieniečiui sulaikymą turėtų būti įvertinta, ar jo sulaikymas pasieks tuos tikslus, dėl kurių jis yra sulaikomas. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. sausio 25 d. sprendimu nuspręsta pratęsti Užsieniečio sulaikymo Centre terminą trims mėnesiams. Šio sulaikymo pratęsimo teisinis pagrindas yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktai. Sulaikymo pratęsimą teismas motyvavo iš esmės tuo, kad prieglobsčio prašymo motyvai vis dar nėra nustatyti, todėl nebūdamas sulaikytas, Užsienietis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, juolab, kad kartą bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes.

38. Teisėjų kolegijos neįtikino teismo argumentai dėl sulaikymo pratęsimo. (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatęs M. D. jau yra sulaikytas daugiau nei 8 mėnesius, t. y. nuo 2021 m. liepos 25 d., sulaikymo terminai po 3 mėnesius buvo pratęsti įsiteisėjusiais Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 27 d. sprendimu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 26 d. sprendimu, kuriuos, atmesdamas Užsieniečio apeliacinius skundus, paliko nepakeistus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

39. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. lapkričio 17 d. Migracijos departamentas buvo priėmęs sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio ir išsiųsti jį į (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė leidžia manyti, kad prieglobsčio prašymo motyvai buvo išsiaiškinti. Migracijos departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. gruodžio 20 d. Užsieniečio skundą patenkino ir Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikino, tačiau naujo sprendimo Migracijos departamentas iki šiol dar nėra priėmęs, taip pat nėra duomenų, jog Užsienietis per tą laiką būtų pakartotinai apklaustas, tad nėra pagrindo kategoriškai išvadai, kad jis nebendradarbiauja su institucijomis. Klausimas dėl Užsieniečio biologinio amžiaus yra išspręstas specialisto pateiktoje išvadoje Nr. MK-O 41/2022.

41. Atsižvelgdama į anksčiau aptartas aplinkybes teisėjų kolegija vertina, kad nėra pagrindo Užsienietį toliau laikyti sulaikyme, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, neketina pažeisti apgyvendinimo tvarkos ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, kadangi laukia jam svarbaus sprendimo dėl pateikto prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, ir daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju Užsieniečio sulaikymas ilgesniam nei 8 mėnesių terminui nėra proporcinga priemonė.

42. Teisėjų kolegija, vertindama, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę ir kokią priemonę taikyti, pažymi, kad nors Užsienietis apeliaciniame skunde prašo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, tačiau, atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes, nėra pagrindo taikyti jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, bet yra pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte, t. y. apgyvendinti Užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

43. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą iš dalies ir pakeisti skundžiamą sprendimą, taikant Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio M. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. sausio 25 d. sprendimą pakeisti.

(duomenys neskelbtini) pilietį M. D. paleisti iš sulaikymo.

Apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pilietį M. D. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2022 m. balandžio 25 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė