2025-06-04 Nr. AB-9795-3-61-3-01988-2025-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-631-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01988-2025-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. (R.) J. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. (R.) J. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. (R.) J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2025 m. kovo 13 d. raštą Nr. 2D-5757 „Dėl griovimo darbų ir iškeldinimo organizavimo“ (toliau – ir Raštas).

Pareiškėjas paaiškino, kad jis Raštu raginamas nedelsiant įvykdyti 2012 m. birželio 13 d. teismo sprendimą (skunde nurodyta 2021 m. birželio 13 d. data) ir 2024 m. balandžio 16 d. teismo sprendimą, o apie atliktus 2024 m. balandžio 16 d. teismo sprendime nurodytų asmenų išsikėlimo veiksmus, pradėtus vykdyti griovimo darbus ir / ar apie griovimo įvykdymo faktą (pateikiant šį faktą patvirtinančius įrodymus) iki 2024 m. balandžio 25 d. informuoti Inspekciją.

Pareiškėjas pažymi, kad jis Raštu yra įpareigotas vykdyti teismų procesinius sprendimus, o sprendimų nevykdymo atveju – nurodytas įpareigojimas atlyginti rangovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Alkuras“ atliktų griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbų kaštus. Pareiškėjo vertinimu, Rašte suformuluoti reikalavimai yra nepagrįsti, nes Inspekcija nėra atlikusi ir tinkamai suderinusi reikiamų procedūrų, kartu kyla grėsmė, kad Inspekcija iš pareiškėjo ir kitų asmenų pareikalaus atlyginti nepagrįstai didelius griovimo darbų ir statybvietės sutvarkymo kaštus.

Pareiškėjas vadovavosi Inspekcijos viršininko 2023 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-45 patvirtintu Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas) ir pažymėjo, kad nei pareiškėjas, nei kiti asmenys, gyvenantys ginčo statiniuose, neturi apskritai jokios informacijos, kada, kaip ir kokiu būdu buvo rengiama griovimo darbų sąmata. Kartu pareiškėjas neturi ir pačios sąmatos ar kitų dokumentų, kurie minimi Inspekcijos Rašte, iš pateikto Rašo pareiškėjas neturi galimybių identifikuoti, ar Inspekcija nepažeidė Aprašo nuostatų dėl griovimo darbų organizavimo ir kitų procedūrų.

Pareiškėjas nurodė, kad iš Rašto pareiškėjas negali tinkamai identifikuoti, ar Inspekcija yra tinkamai įvykdžiusi visas įstatymo nustatytas sąlygas ginčo statinių nugriovimui, pareiškėjui nėra pateikti duomenys ir dokumentai, iš kurių pareiškėjas galėtų spręsti, ar nėra pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Inspekcijos paskaičiavimai dėl griovimo darbų kaštų yra neaiškūs, vien ta aplinkybė, kad tokie kaštai apskaičiuoti 2022 metų kainomis, kelia abejonių dėl Inspekcijos vykdytų procedūrų teisėtumo.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad tarp teismo sprendimu iškeldinamų asmenų yra nepilnamečių, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, vaiko teisę į gyvenamąsias patalpas saugo įstatymas. Pareiškėjo įsitikinimu, būtent Inspekcija, kaip išieškotojas, turi imtis veiksmų ir priemonių, kad dėl Inspekcijai palankaus teismo sprendimo vykdymo nenukentėtų vaikų teisės ir geriausi interesai. Rašte apie tokių Inspekcijos veiksmų vykdymą ar nevykdymą nėra užsiminta. Kadangi Inspekcija reiškia reikalavimus dėl asmenų išsikėlimo, Rašte turėjo būti nurodyti ir veiksmai, kuriais būtų apsaugojami vaikų geriausi interesai. Taigi konstatuotina, kad Raštas yra neinformatyvus ir nepaaiškinantis pareiškėjui ir kitiems asmenims jų veiksmų ar neveikimo pasekmių.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 18 d nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas vadovavosi ABTĮ 5 ir 23 straipsniais ir pabrėžė, kad administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Teismas nustatė, kad Raštu pareiškėjas raginamas įvykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-7465-600/2012 (toliau – ir 2012 m. birželio 13 d. teismo sprendimas), ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1492-855/2024, ir prašoma pareiškėjo iki 2025 m. balandžio 25 d. Inspekcijai pateikti teismų sprendimų vykdymą patvirtinančius dokumentus, kartu nurodant, kad pareiškėjui nevykdant teismų sprendimų – juos vykdant Inspekcijai, Inspekcijos patirtos išlaidos bus išieškomos iš pareiškėjo.

Atkreipęs dėmesį į tai, kad administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, tačiau išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, teismas vertino, kad iš Rašto turinio buvo matyti, jog pareiškėjui tam tikros finansinės pasekmės atsirastų tik tuo atveju, jei pareiškėjas nevykdytų teismų sprendimų, t. y. juos vykdytų Inspekcija. Teismas pažymėjo, kad Raštas pagal turinį ir formą yra informacinio (aiškinamojo) pobūdžio dokumentas, kuriame nėra jokių imperatyviai suformuluotų privalomų elgesio taisyklių bei nėra nustatyta teisių ir pareigų, netaikomos poveikio priemonės. Teismas darė išvadą, kad Raštas negali būti administracinės bylos dalyku.

Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti), į išdėstytus argumentus, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas nutarė pareiškėjui grąžinti sumokėtą žyminį mokestį.

III. Pareiškėjas R. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, atkreipia dėmesį, kad remiantis skundo ir skundžiamo Rašto duomenimis, Inspekcija jau yra priėmusi sprendimą, kad iš pareiškėjo bus išieškomos lėšos griovimo ir kitiems statybos darbams finansuoti. Kartu matyti, kad Inspekcija jau yra atlikusi eilę veiksmų, t. y. organizavusi viešojo pirkimo procedūras, su tiekėjais pasirašiusi sutartį.

Pareiškėjo įsitikinimu, teismas visiškai nevertino, kad skundžiamame Rašte nurodytas ir terminas pareiškėjo veiksmams atlikti t. y. Rašte nurodytas įpareigojimas iki 2025 m. balandžio 25 d. informuoti Inspekciją apie atliktus veiksmus, priešingu atveju Inspekcija atliks Rašte nurodytus veiksmus – Inspekcijos patirtos išlaidos būtų išieškomos iš pareiškėjo. Akivaizdu, kad skundžiamame Rašte buvo nustatytas įpareigojimas pareiškėjui pateikti duomenis, taip pat nustatytas terminas tokiems veiksmams atlikti bei nurodytos pasekmės. Pareiškėjo įsitikinimu, nurodyti skundžiamo Rašto elementai reiškia, kad Raštas nėra informacinio pobūdžio dokumentas, o priešingai – Rašte yra suformuluoti konkretūs įpareigojimai pareiškėjui, kuris ginčija tokių įpareigojimų faktinį ir teisinį pagrindą. Nurodytos priežastys lemia, kad pareiškėjo skundas turi būti priimtas ir išnagrinėtas teisme.

Pareiškėjas pažymi, kad skundo pagrįstumą ir jo materialinius teisinius argumentus teismas vertina ne jo priėmimo stadijoje, o nagrinėjimo iš esmės metu. Pareiškėjo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi teismas skundo priėmimo procesinėje stadijoje iš esmės išsprendė skundo reikalavimų pagrįstumą bei vertino skundo argumentus ir motyvus, kas yra vertintina kaip ABTĮ normų pažeidimas bei kartu pareiškėjo teisių ir interesų pažeidimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą konstatavęs, kad ginčijamas Inspekcijos Raštas yra informacinio pobūdžio, kuriame nėra suformuluota privalomų elgesio taisyklių pareiškėjui, nėra nustatyta teisių ir pareigų.

Pareiškėjas atskirajame skunde tvirtina, kad Rašte nurodyti jam suformuluoti įpareigojimai – iki 2025 m. balandžio 25 d. informuoti Inspekciją apie atliktus veiksmus, susijusius su išsikeldinimu iš ginčo statinių, nurodoma, kad iš pareiškėjo bus išieškomos lėšos griovimo ir kitiems statybos darbams finansuoti. Pareiškėjo vertinimu, teismas skundo priėmimo stadijoje be pagrindo vertino skundo argumentų pagrįstumą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirąjį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012; kt.).

Pažymėtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai ir šių teismų teisėjai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013; kt.).

Administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 3 str. 1 d.). Bylų, kurios priskirtos administracinių teismų kompetencijai, sąrašas nustatytas ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundą atsisakoma priimti, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui skundžia (prašo panaikinti) Raštą, kuriame detalizuojama atliekamų vykdomųjų veiksmų, siekiant įvykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7465-600/2012, esmė. Rašte nurodoma, kad pareiškėjas Inspekcijai nepateikė duomenų apie 2012 m. birželio 13 d. teismo sprendimo įvykdymą, todėl Inspekcija įgyvendino priverstinio sprendimo vykdymo procese priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-18633-1125/2020 taikytas 2012 m. birželio 13 d. teismo sprendime nurodytas pasekmes – leido išieškotojai Inspekcijai nugriauti statinius – šiaurinėje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje esantį raudonų plytų statinį (toliau – ir Statinys Nr. 1) ir pietinėje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kad. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje esantį baltų silikato blokelių statinį (toliau – ir Statinys Nr. 2) skolininkų lėšomis. T. y. Inspekcija organizavo griovimo darbų viešojo pirkimo procedūras, kurias pabaigus su rangovu UAB „Alkuras“ buvo pasirašytos griovimo darbų rangos sutartys (2022 m. rugsėjo 21 d. griovimo darbų rangos sutartis Nr. SU-185 (vertė – 38 343,18 Eur be PVM) ir 2022 m. rugsėjo 23 d. griovimo darbų rangos sutartis Nr. SU-189 (vertė – 52 695,42 Eur be PVM).

Raštu pareiškėjas informuojamas apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. įsiteisėjusį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-902-987/2024 (toliau – ir 2024 m. balandžio 16 d. sprendimas) ir pareiškėjui išaiškinama, kad jeigu jis nevykdys 2012 m. birželio 13 d. teismo sprendimo ir 2024 m. balandžio 16 d. teismo sprendimo ir artimiausiu metu nepateiks Inspekcijai įrodymų dėl jų įvykdymo, teisės aktų nustatyta tvarka bus vykdomi 2024 m. balandžio 16 d. teismo sprendime nurodytų asmenų iškeldinimo iš Statinio Nr. 1 ir Statinio Nr. 2 ir šių statinių griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbai, o išlaidos išieškomos iš pareiškėjo. Inspekcija ragino pareiškėją įvykdyti minėtus teismų sprendimus, o apie atliktus asmenų iškėlimo veiksmus, pradėtus vykdyti griovimo darbus ir / ar apie griovimo įvykdymo faktą (pateikiant šį faktą patvirtinančius įrodymus) iki 2025 m. balandžio 25 d. informuoti Inspekciją.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7465-600/2012 leista atsakovams V. J., A. S., V. J. ir R. J. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės sklype, Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), esančių statinių – šiaurinėje žemės sklypo dalyje esančio raudonų plytų statinio ir pietinėje žemės sklypo dalyje esančio baltų silikato blokelių statinio – projektinę dokumentaciją ir gauti šių statinių statybą leidžiančius dokumentus; tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą statybą leidžiantis dokumentas nebūtų gautas, teismas įpareigojo nurodytus atsakovus savo lėšomis per 3 mėnesius nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys taip pat patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškovės Inspekcijos ieškinį tenkino – nusprendė iškeldinti atsakovus (tarp jų – ir R. J.) su visu jiems priklausančiu turtu iš savavališkai žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pastatytų statinių – šiaurinėje žemės sklypo dalyje esančio raudonų plytų statinio ir pietinėje žemės sklypo dalyje esančių baltų silikato blokelių statinio; atsakovams to nepadarius, leisti ieškovei Inspekcijai iškeldinti atsakovus su visais jų daiktais atsakovų lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovų su iškeldinimo priverstiniu vykdymu susijusias išlaidas.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nustatyta, kad vykdant teismų sprendimus valstybės naudai dėl savavališkos statybos, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo valstybei atstovauja Inspekcija (15 str. 1 d.). Išsamias savavališkos statybos, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo pagal teismo sprendimą ar privalomąjį nurodymą organizavimo procedūras, kurias vykdo Inspekcija, nustato ir surašomų dokumentų formas tvirtina Inspekcijos viršininkas (15 str. 5 d.).

Inspekcijos viršininkas 2023 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-45 patvirtino Aprašą, kuris nustato savavališkai ar pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, ar ne savavališkai, ne pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet nukrypstant nuo statinio projekto sprendinių ar pažeidžiant teisės aktų reikalavimus statomo ar pastatyto statinio griovimo pagal teismo sprendimą (ar taikos sutartį, patvirtintą teismo nutartimi), taip pat kitokio minėtos statybos padarinių šalinimo pagal teismo sprendimą (ar taikos sutartį, patvirtintą teismo nutartimi) organizavimo procedūras, kurias vykdo Inspekcija (1.2 p.). Aprašas taikomas visiems Inspekcijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, organizuojantiems ir vykdantiems Apraše nurodytas procedūras (Aprašo 2 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Inspekcija, kaip statybos valstybinę priežiūrą atlikti teisės aktais įgaliotas viešojo administravimo subjektas, atstovauja valstybei vykdant valstybės naudai jau priimtus įsiteisėjusius teismų sprendimus dėl savavališkos statybos, t. y. veikia jau susiklosčiusių ir teismo keliu išspręstų statybos teisinių santykių srityje, siekdama efektyvesnio ir koncentruotesnio tokių teisinių santykių valstybinės kontrolės procedūrų užbaigimo (šiuo aspektu plačiau žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2025-822/2020).

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, pareiškėjo ginčijamo Rašto turinį ir aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo inicijuojamas ginčas iš esmės yra susijęs su civilinėse bylose priimtų ir įsiteisėjusių teismų sprendimų (dėl neteisėtos statybos nugriovimo, asmenų iškeldinimo) vykdymu ir šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčas kilo viešojo administravimo srityje. Atsižvelgiant į tai, laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada (nors ir padaryta remiantis kitais motyvais), kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad administraciniam teismui nesuteikta kompetencija nagrinėti ginčus dėl bendrosios kompetencijos teismo procesinių sprendimų vykdymo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo atskirojo skundo argumentai dėl Rašte nurodytos griovimo darbų kainos, nustatyto iš(si)keldinimo bei statinių nugriovimo termino kartu su bylos duomenimis taip pat nepagrindžia, kad Raštą parengusi Inspekcija, kaip teismo sprendimų priverstinio vykdymo procedūrų organizatorius, būtų išnagrinėjusi pareiškėjo kreipimąsi dėl organizuojamų griovimo darbų vykdymo, sąmatos apskaičiavimo, darbų sustabdymo ir pan. (žr. Aprašo 33.2 p., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 str.).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Skundžiamos teismo nutarties nėra pagrindo naikinti remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. (R.) J. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius