6948975a-e339-40e4-89f6-7cd285e05158 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-641/20122-56-3-01005-2009-3Procesinio sprendimo kategorija: 126.8. (S)   LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 23 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Rimvydo Norkaus, Donato Å erno ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylÄ pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Skirnuva“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria tenkintas ieÅ¡kovo (kreditoriaus) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus skundas atsakovui bankrutavusiai L.

K. individualiai įmonei „Talka“ dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys L. K. , uždaroji akcinė bendrovė „Skirnuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Talka 1“, uždaroji akcinė bendrovė FMÄ® „Orion securities“ . Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Kauno apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi iÅ¡kėlė L. K. IÄ® „Talka“ bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrė V.

K. . Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 16 d. pripažino įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.IeÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius pateiktu skundu prašė pripažinti negaliojančiu bankrutavusios L. K. IÄ® „Talka“ 2011 m. rugpjūčio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimÄ 3-čiuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta iÅ¡rinkti įgaliotÄ atstovÄ pasiraÅ¡yti taikos sutartį bankroto byloje. ReikalavimÄ grindė Ä®monių bankroto įstatymo 28 straipsnio 2 dalies pažeidimu, kadangi taikos sutartį turi pasiraÅ¡yti visi kreditoriai, tačiau nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta.

Ginčijamas nutarimas priimtas ne vienbalsiai, kaip to reikalauja įstatymas, bet didžiųjų įmonės kreditorių balsų dauguma. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi tenkino ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus skundÄ . Pripažino bankrutavusios L. K. IÄ® „Talka“ 2011 m. rugpjūčio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimÄ 3-čiuoju darbotvarkės klausimu negaliojančiu.Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje bankroto byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2011-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011), pasisakydamas dėl taikos sutarties „sudarymo“ ir taikos sutarties „pasiraÅ¡ymo“, iÅ¡aiÅ¡kino, kad, vadovaujantis Ä®BÄ® 28 straipsnio 2 dalimi, taikos sutartį pasiraÅ¡o visi (net smulkiausi) įmonės kreditoriai, kurių reikalavimai iki taikos sutarties pasiraÅ¡ymo dienos liko nepatenkinti.

Teisėta yra tik visų kreditorių (ar kreditorių atstovų) pasiraÅ¡yta taikos sutartis. Taikos sutartis yra ne tik skolininko ir jo kreditorių susitarimas, bet ir vienas iÅ¡ bÅ«dų bankroto procesui užbaigti. Taigi, sÄ vokos „taikos sutarties sudarymas“ ir „taikos sutarties pasiraÅ¡ymas“ Å¡ioje nutartyje aiÅ¡kinamos netapačiai ir turi skirtingÄ reikÅ¡mę (kreditorių nutarimui dėl taikos sutarties „sudarymo“ pakanka paprastos balsų daugumos, tačiau Å¡ios balsų daugumo nepakanka, kai taikos sutartis yra „pasiraÅ¡oma“).

Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėta 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi paliko galioti žemesnių instancijų teismų nutartis, kuriomis L. K. IÄ® „Talka“ 2010 m. birželio 16 d. buvo pripažinta bankrutavusia ir nutarta jÄ likviduoti dėl bankroto. Pažymėjo, kad kasacinis teismas savo nutartyje nurodė, kad nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi situacija, kai iÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad taikos sutartis Å¡ioje byloje nebus teismo patvirtinta, nes dalis kreditorių su taikos sutarties sÄ lygomis nesutinka, todėl termino pratęsimas taikos sutarties sudarymui neturi racionalaus pagrindo.

Pagal Ä®BÄ® 28 straipsnio 3 dalį, taikos sutartis gali bÅ«ti sudaroma tik iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Teismo nutartis įsiteisėjo 2011 m. vasario 24 d., Lietuvos apeliaciniam teismui palikus nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo nutartį. Iki nurodytos datos taikos sutartis visų kreditorių nebuvo pasiraÅ¡yta, todėl teismas sprendė, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas iÅ¡rinkti įgaliotÄ atstovÄ pasiraÅ¡yti taikos sutartį prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir yra neteisėtas (negaliojantis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Skirnuva“ praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atmesti ieÅ¡kovo skundÄ , kaip nesukeliantį teisinių pasekmių. AtskirÄ jį skundÄ apeliantas grindžia Å¡iais esminiais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi, priimta dėl 2010-02-26 kreditorių susirinkimo nutarimo sudaryti taikos sutartį.

Tačiau nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas skundė ne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtÄ 2010-02-26 kreditorių susirinkime priimtÄ nutarimÄ o 2011-08-03 kreditorių susirinkime priimtÄ nutarimÄ iÅ¡rinkti įgaliotÄ asmenį pasiraÅ¡yti 2010-07-30 kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintÄ taikos sutartį. Taigi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos bylos dalykas skiriasi nuo ieÅ¡kovo skundo dalyko, todėl bylos laikytinos neanalogiÅ¡komis ir iÅ¡ esmės nepanaÅ¡iomis. Minėta kasacinio teismo nutartis nebuvo paskelbta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje, todėl, remiantis Teismų įstatymo 33 straipsnio 2 dalimi, pirmosios instancijos teismas neprivalėjo vadovautis ir atsižvelgti į Å¡iÄ nutartį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas remiasi ankstesnių instancijų teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (CPK 353 str.), todėl kasacinis teismas negalėjo remtis faktinėmis aplinkybėmis, įvykusiomis po 2010-02-26 kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas nagrinėjo 2011-08-17 ieÅ¡kovo teikiamÄ skundÄ , todėl savo sprendime privalėjo įvertinti ir vėlesnes (t. y. po 2010-02-26 kreditorių susirinkimo) atsitikusias faktines aplinkybes. Taigi, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų 2010-02-26 kreditorių susirinkimo nutarimų pagrindu, o ne remdamasis teismo posėdyje tirtais įrodymais bei aplinkybėmis (CPK 263 str. 2 d. pažeidimas).

2. Priimdamas skundžiamÄ nutartį pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas – Ä®monių bankroto įstatymÄ (toliau – Ä®BÄ®). Taikos sutarties bankroto procese klausimas yra sprendžiamas dviem etapais: pirmu etapu – priimant kreditorių susirinkimo nutarimÄ dėl taikos sutarties sudarymo pagal Ä®BÄ® 23 straipsnio 12 punktÄ , 24 straipsnio 1, 2 dalis, 4 dalį; antru etapu – vykdant kreditorių susirinkimo nutarimÄ dėl taikos sutarties sudarymo pagal Ä®BÄ® 28 straipsnį.

Remiantis Ä®BÄ® 28 straipsniu, taikos sutartis gali bÅ«ti pasiraÅ¡oma dviem bÅ«dais – pasiraÅ¡ant arba visiems kreditoriams, arba visų kreditorių įgaliotam atstovui. Toks visų kreditorių įgaliotas atstovas (tame tarpe ir pasiraÅ¡yti taikos sutartį) turi bÅ«ti renkamas tik kreditorių susirinkime, nes Ä®BÄ® 21 straipsnio 2 dalies pagrindu, kiekvienas kreditorius turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus, t. y. bÅ«tent kaip visi kreditoriai, taip ir kiekvienas kreditorius turi teisę rinkti kreditorių įgaliotÄ atstovÄ pasiraÅ¡yti taikos sutartį, o tokia galimybė pagal Ä®BÄ® nuostatas ir yra suteikiama tik kreditorių susirinkime.

Todėl visų kreditorių įgalioto atstovo iÅ¡rinkimas, apskųstas pareiÅ¡kėjo, yra vykdomas pirmame taikos sutarties etape, t. y. priimant nutarimÄ dėl taikos sutarties (Ä®BÄ® 23str. l d.12 p., 23 str. l d.17 p., 24 str. l d.), nes Å¡iame etape dar nėra sudaroma taikos sutartis, atliekant jos pasiraÅ¡ymÄ . Ä®BÄ® nenumato, kada toks visų kreditorių įgaliotas atstovas gali pasiraÅ¡yti taikos sutartį ar turi bÅ«ti renkamas. Apelianto manymu, jį rinkti verta tuomet, kai atsiranda tokio rinkimo tikslingumas, t. y. arba kartu sprendžiant kreditorių susirinkime klausimÄ ir dėl taikos sutarties sudarymo, arba įsiteisėjus kreditorių susirinkimo nutarimui dėl taikos sutarties sudarymo, jeigu kreditoriai tokio atstovo pageidauja.

IÅ¡ bylos aplinkybių matyti, jog 2010-07-30 kreditorių susirinkimo nutarimas dėl taikos sutarties sudarymo yra įsiteisėjęs, todėl vykdytinas visiems kreditoriams (Ä®BÄ® 24 str. 4 d.). Tik bankrutuojančios įmonės kreditorių apsisprendimo klausimai yra kokiu bÅ«du sudaryti ir pasiraÅ¡yti taikos sutartį, t. y. ar visiems kreditoriams, ar visų kreditorių įgaliotam atstovui; kada kreditorių susirinkime rinkti visų kreditorių įgaliotÄ atstovÄ . Be to, įgalioto atstovo pasiraÅ¡yti taikos sutartį iÅ¡rinkimas dar nereiÅ¡kia, jog jis tÄ sutartį privalo pasiraÅ¡yti nedelsiant.3.

IeÅ¡kovas, ginčydamas 2011-08-03 kreditorių susirinkimo nutarimÄ , skunde nenurodė kuriuo Ä®BÄ® straipsniu remiantis praÅ¡o kreditorių susirinkimo nutarimÄ pripažinti negaliojančiu. Nesant Ä®BÄ® 24 straipsnio reikalavimo priimti kreditorių susirinkimo nutarimus vienbalsiai bei Lietuvos Aukščiausiajam Teismui papildomai 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi iÅ¡aiÅ¡kinus, jog tokie vienbalsiai kreditorių susirinkimo nutarimai nėra numatyti ir neprivalomi, bei panaikinus buvusio administratoriaus ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl tokio vienbalsio nutarimo dėl taikos sutarties priėmimo, panaikinus Kauno apygardos teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo sprendimus, grįstus vienbalsio nutarimo dėl taikos sutarties priėmimo reikalavimu – dingsta bet koks teisinis – įstatyminis pagrindas ieÅ¡kovui reikalauti pripažinti 2011-08-03 kreditorių susirinkimo nutarimÄ negaliojančiu, nes taikos sutartį įgaliotam asmeniui ir pasiraÅ¡ius – taikos teisėtumÄ dar tikrins teismas Ä®BÄ® 29 straipsnyje nustatyta tvarka.

Todėl, apelianto manymu, ieÅ¡kovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir vilkina bankroto procesÄ neteisėtais veiksmais (CK 6.246 str.), nes kreditorių susirinkimo nutarimų vienbalsis priėmimas nenumatytas Ä®BÄ®.4 . Skundžiama nutartimi yra pažeidžiamas ne tik Ä®BÄ® 24 straipsnio 1 dalies reikalavimas, bet ir imperatyvi Ä®BÄ® 24 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta norma, kuri nustato, kad kreditorių susirinkimo nutarimai yra privalomi visiems kreditoriams. Tačiau teismas Å¡iÄ normÄ laikė dispozityvia, nes nusprendė, jog įsiteisėjęs 2010-07-30 kreditorių susirinkimo nutarimas sudaryti taikos sutartį pagal pateiktÄ kreditorių susirinkimui projektÄ daliai kreditorių yra neprivalomas, nors įstatymas imperatyviai teigia prieÅ¡ingai.5.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog taikos sutarties sudarymas ir taikos sutarties pasiraÅ¡ymas turi bÅ«ti aiÅ¡kinami netapačiai. Teismas negalėjo vadovautis aukščiau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi. Aplinkybė, jog taikos sutarties pasiraÅ¡ymas yra reglamentuojamas Ä®BÄ® 28 straipsnyje, pavadintame „Taikos sutarties sudarymas” – neginčytinai reiÅ¡kia, jog taikos sutartis ir yra sudaroma jÄ pasiraÅ¡ant. Tai, kad sutarties sudarymas ir sutarties pasiraÅ¡ymas yra tapačios sÄ vokos patvirtina ir bendrosios sutarčių sudarymo taisyklės (CK 6.192 str.).

Kadangi Ä®BÄ® 28 straipsnio 2 dalis nurodo, jog Å¡i sutartis pasiraÅ¡oma, tai savaime aiÅ¡ku, jog sutartis yra raÅ¡ytinės formos (CK 173 str. 1 d. 9 p.), todėl taikos sutarties pasiraÅ¡ymas yra taikos sutarties sudarymas raÅ¡ytine forma. Taigi, taikos sutartis bankroto proceso metu ir pagal bendrÄ sias sutarčių sudarymo taisykles yra sudaroma bÅ«tent pasiraÅ¡ant taikos sutartį visiems kreditoriams arba jų įgaliotam atstovui, o taikos sutarties sudarymo ir taikos sutarties pasiraÅ¡ymo sÄ vokos bei prasmė yra tapačios.6.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis buvo priimta dėl taikos sutarties, priimtos 2010-02-26 kreditorių susirinkime. Tuo tarpu ieÅ¡kovas skundÄ pateikė netgi ne dėl 2010-07-30 pakartotiniame kreditorių susirinkime priimto nutarimo sudaryti taikos sutartį, bet dėl 2011-08-03 kreditorių susirinkime priimto nutarimo iÅ¡rinkti įgaliotÄ asmenį pasiraÅ¡yti 2010-07-30 taikos sutartį. Pažymėtina, jog 2010-07-30 kreditorių susirinkimo nutarimas yra įsiteisėjęs ir jo vykdymas yra imperatyviai privalomas visiems kreditoriams (Ä®BÄ® 24 str. 4 d.), todėl nutarimo dėl įgalioto asmens apskundimas neturi jokio teisinio pagrindo.

Atsisakius privalomai vykdyti įsiteisėjusį 2010-07-30 kreditorių susirinkimo nutarimÄ dėl taikos sutarties sudarymo (arba atsisakymas pasiraÅ¡yti taikos sutartį) yra kreditoriui privalomos pareigos vengimas (neteisėtas neveikimas).7. Priimdamas skundžiamÄ nutartį teismas nepagrįstai taikė CPK 42 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, taip pažeisdamas Ä®BÄ® 1 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Teismo vadovavimasis CPK norma, jog taikos sutartis pasiraÅ¡oma visų bylos Å¡alių – nesutampa su Ä®BÄ® norma, jog taikos sutartis gali bÅ«ti pasiraÅ¡oma ne vieninteliu bÅ«du, o dviem bÅ«dais – kaip ir visų kreditorių, taip ir tų kreditorių įgalioto atstovo iÅ¡ vienos pusės ir administratoriaus – iÅ¡ kitos pusės. Ä®galiotas asmuo buvo iÅ¡rinktas vadovaujantis Ä®BÄ® 24 straipsnio 1 dalimi, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties aiÅ¡kinimu, jog nutarimas dėl kreditorių įgalioto pasiraÅ¡yti taikos sutartį asmens privalėjo bÅ«ti priimtas vienbalsiai.

Nutarimams dėl taikos sutarties įstatymas nenumato vienbalsio tokių nutarimų priėmimo, o prieÅ¡ingai – leidžia juos priimti paprasta dalyvaujančių kreditorių susirinkime balsų dauguma.8. Pirmosios instancijos teismas nutarties rezoliucinėje dalyje nurodydamas: „Pripažinti bankrutavusios L. K. individualios įmonės „Talka" 2011 m. rugpjūčio 3d. kreditorių susirinkimo nutarimÄ 3-čiuoju darbotvarkės klausimu negaliojančiu”, jau 2011-08-03 data laiko įmonę bankrutavusia, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-06-29 nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-21 nutartį – sustabdė.

Tokiu būdu dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-29 nutarties – Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dėl BIĮ „Talka” pripažinimo bankrutavusia ir likviduotina – buvos sustabdyta ir BIĮ „Talka” kreditorių susirinkimas ĮBĮ 28 straipsnio 3 dalies pagrindu turėjo teisę sudaryti taikos sutartį iki pat 2011-12-07, nes nutartis dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia iki kasacinio teismo nutarties priėmimo buvo sustabdyta.9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimdamas 2011-12-07 nutartį, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-29 nutartį dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-21 nutarties sustabdymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-12-07 nutartyje padarė Ä®BÄ® bei teisiniais argumentais nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad taikos sutartis Å¡ioje byloje teismo nebus patvirtinta, nes dalis kreditorių nesutinka su taikos sutarties sÄ lygomis. Tačiau taikos sutartis nebuvo sudaryta ne dėl kreditorių nesutikimo, o dėl bankroto administratoriaus skundo dėl 2010-02-26 kreditorių susirinkimo ir jo atsisakymo sudaryti sutartį. Nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodydamas, jog taikos sutartį pasiraÅ¡o visi kreditoriai, neįvertino Ä®BÄ® 28 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad taikos sutartį taip pat gali pasiraÅ¡yti ir įgaliotas asmuo, kuris nagrinėjamu atveju buvo iÅ¡rinktas laikantis Ä®BÄ® nuostatų kreditorių susirinkime ir kuriam iÅ¡rinkti nebÅ«tinas vienbalsis kreditorių pritarimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-12-07 nutartimi pripažinęs įmonę bankrutavusia, užkirto keliÄ teisėtiems kreditorių lÅ«kesčiams sudaryti taikos sutartį (CK 1.2 str. pažeidimas). Taip administratorius neteisėtais veiksmais (nebÅ«damas kreditoriumi jis neturėjo teisės skųsti kreditorių susirinkimo priimtÄ nutarimÄ ) ne tik neleido teisėtÄ nutarimÄ priėmusiam kreditorių susirinkimui sudaryti taikos sutartį, bet savo neteisėtais veiksmais iÅ¡provokavo Lietuvos AukščiausiÄ jį TeismÄ priimti nutartį, užkertančiÄ kelius taikos sutarties sudarymui.

Todėl toks teismo sprendimas skatina piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis (CK 1.2 str. pažeidimas), nesÄ Å¾iningumÄ , neteisingumÄ (CK 15 str. pažeidimai). Nagrinėjamu atveju įmonės likvidavimas patenkina ne visų kreditorių, o tik kreditorių, kurių reikalavimai yra užtikrinti įkeistu turtu, interesus, jis nėra suderinamas su pačios bankrutuojančios įmonės interesais. Kreditorių susirinkimas prašė teismų pratęsti terminÄ taikos sutarties sudarymui, tačiau teismai Å¡ių praÅ¡ymų netenkino, t. y. nevykdė Ä®BÄ® numatytų tikslų ginti skolininko, kreditorių ir trečiųjų asmenų interesų.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius su apelianto skundu nesutiko, praÅ¡o jį atmesi kaip nepagrįstÄ ir palikti nepakeistÄ skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį.

Atsiliepime sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ trečiasis asmuo L. K. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį. Trečiasis asmuo sutiko su apelianto argumentais dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo. Papildomai nurodė, jog teismas, nurodydamas, jog kreditorių susirinkimo nutarimas dėl taikos sutarties sudarymo ir pasiraÅ¡ymo turi bÅ«ti priimtas vienbalsiai, peržengė ieÅ¡kovo skundo nagrinėjimo ribas.

IeÅ¡kovas skundė 2011-08-03 kreditorių susirinkimo nutarimÄ iÅ¡rinkti visų kreditorių įgaliotÄ atstovÄ , o ne taikos sutarties pasiraÅ¡ymÄ ar kitokiÄ bankroto procedÅ«rÄ .Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ trečiasis asmuo UAB FMÄ® „Orion securities“ su apelianto skundu nesutiko, praÅ¡o jį atmesi ir palikti nepakeistÄ skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį.Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apelianto atskirÄ jį skundÄ nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pripažintas neteisėtu kreditorių susirinkimo nutarimas iÅ¡rinkti įgaliotÄ atstovÄ pasiraÅ¡yti taikos sutartį bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Nagrinėjamu atveju 2011 m. rugpjūčio 3 d. įvykęs bankrutuojančios L. K. individualios įmonės „Talka“ kreditorių susirinkimas balsų dauguma, balsavus 69,31 proc. „už“ ir 23,38 proc.

„prieš“, trečiuoju darbotvarkės klausimu nutarė iÅ¡rinkti S. P. įgaliotu atstovu kreditorių vardu pasiraÅ¡yti taikos sutartį, remiantis Ä®BÄ® 28 straipsnio 2 dalimi. Taikos sutarties projektas, kurį įgaliotas pasiraÅ¡yti kreditorių atstovas, buvo patvirtintas 2010 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkime.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčo kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo klausimÄ , sprendė, kad taikos sutarties pasiraÅ¡ymui nepakanka paprastos kreditorių balsų daugumos, o kadangi taikos sutartis iki įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, t. y.

Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 24 d. nutarties priėmimo, sudaryta nebuvo, ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas iÅ¡rinkti įgaliotÄ atstovÄ pasiraÅ¡yti taikos sutartį prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (Ä®BÄ® 28 str. 3 d.) ir yra neteisėtas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi.

CPK 4 straipsnis nustato, kad vienodos teismų praktikos formavimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl žemesnių instancijų teismai privalo atsižvelgti į kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius iÅ¡aiÅ¡kinimus ir praktikÄ , kuri yra suformuota tokio paties pobÅ«džio, analogiÅ¡kose bylose. Minėta kasacinio teismo nutartis buvo priimta nagrinėjamoje bankroto byloje, nors joje nebuvo sprendžiamas 2011 m. rugpjūčio 3 d. atsakovo kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo klausimas, kasacinis teismas nutartyje pasisakė dėl kreditorių susirinkimo nutarimo sudaryti taikos sutartį priėmimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiÅ¡kinimo, Ä®BÄ® 24 straipsnio 1 dalies ir 28 straipsnio 2 dalies aiÅ¡kinimo bei Å¡ių normų tarpusavio santykio.

Sprendžiant ginčo kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo klausimÄ tarp bylos dalyvių taip pat kilo ginčas dėl Ä®BÄ® 24 straipsnio 4 dalies ir 28 straipsnio 2 dalies aiÅ¡kinimo ir tarpusavio santykio. Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartyje suformuotus iÅ¡aiÅ¡kinimus. Kasacinis teismas nutartyje konstatavo, kad Ä®BÄ® nėra numatytų atvejų, kad tam tikrais klausimais kreditorių susirinkimo nutarimai turi bÅ«ti priimami vienbalsiai, todėl nutarimas dėl taikos sutarties sudarymo taip pat gali bÅ«ti priimtas paprasta balsų dauguma vadovaujantis Ä®BÄ® 24 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Tačiau, remiantis Ä®BÄ® 28 straipsnio 2 dalimi, taikos sutartį pasiraÅ¡o visi kreditoriai, kurių reikalavimai bankroto proceso metu iki taikos sutarties pasiraÅ¡ymo dienos liko nepatenkinti, arba jų, t. y. visų kreditorių, įgaliotas atstovas ir administratorius, gavęs įmonės savininko (savininkų) valdymo organo, kuris turi teisę priimti nutarimÄ reorganizuoti ar likviduoti įmonę, raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ . Taikos sutartis bankroto procese yra kreditorių ir įmonės, t. y. visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės susitarimas.

Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad sÄ vokos „taikos sutarties sudarymas“ ir „taikos sutarties pasiraÅ¡ymas“ aiÅ¡kinami netapačiai ir turi skirtingÄ reikÅ¡mę (kreditorių nutarimui dėl taikos sutarties „sudarymo“ pakanka paprastos balsų daugumos, tačiau Å¡ios balsų daugumo nepakanka, kai taikos sutartis yra „pasiraÅ¡oma“). Teik kasacinis teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartyje sprendė, tiek ir nagrinėjamas ginčas tarp kreditorių, kilęs dėl įgalioto atstovo taikos sutarčiai pasiraÅ¡yti iÅ¡rinkimo, patvirtina, kad byloje yra susiklosčiusi situacija, kai matyti, kad taikos sutartis Å¡ioje byloje nebus pasiraÅ¡yta ir teismo patvirtinta, nes dalis kreditorių nesutinka nei su taikos sutarties sÄ lygomis, nei su įgalioto atstovo iÅ¡rinkimu.

Ä®BÄ® 28 straipsnio 3 dalis nustato, kad taikos sutartis gali bÅ«ti sudaroma tik iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Nutartis pripažinti atsakovÄ bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2011 m. vasario 24 d. nutartimi palikus nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartį. Nagrinėjamoje byloje taikos sutartis nei iki 2011 m. vasario 24 d., nei iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutarties priėmimo sudaryta nebuvo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartimi buvo sustabdytas tik Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 24 d. nutarties vykdymas, o ne įsiteisėjimas (CPK 331 str. 6 d.). Kadangi taikos sutartis iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos nebuvo sudaryta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ginčo kreditorių susirinkimo nutarimÄ negaliojančiu.Dalis apelianto atskirojo skundo argumentų yra susiję su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutarties vertinimu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju apeliacijos objektu yra tik Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimamos nutartys yra galutinės, neskundžiamos ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 362 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, dėl minėtų atskirojo skundo argumentų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutarties teisėtumo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės teisingam nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo atskirojo skundo motyvais naikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ bei pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, n u t a r i a : Palikti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                           Rimvydas Norkus                                                                                                             Donatas Å ernas                                                                                                             Dalia Vasarienė                                   Â