2021-06-17 Nr. AB-13053-3-61-3-03217-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3017-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03217-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ryčio Krasausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant N. P.,

dalyvaujant vertėjai J. L.,

pareiškėjų atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei E. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. L. (S. L.), T. L., A. L. (A. L.), Z. L., atstovaujamos įstatyminių atstovų – S. L. (S. L.) ir T. L., ir A. K. L., atstovaujamo įstatyminių atstovų – S. L. (S. L.) ir T. L., apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. L. (S. L.), T. L., A. L. (A. L.), Z. L., atstovaujamos įstatyminių atstovų – S. L. (S. L.) ir T. L., ir A. K. L., atstovaujamo įstatyminių atstovų – S. L. (S. L.) ir T. L., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai S. L. (S. L.), T. L., A. L. (A. L.), Z. L., atstovaujama įstatyminių atstovų – S. L. (S. L) ir T. L., ir A. K. L., atstovaujamas įstatyminių atstovų – S. L. (S. L.) ir T. L., su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. (15/6-12)12PR-125 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjai paaiškino, kad jų baimė grįžti į kilmės valstybę (duomenys neskelbtini) (toliau – kilmės valstybė) yra pagrįsta, nes pareiškėjai S. L. ir A. L. (toliau – atskirai pareiškėjas, kartu – pareiškėjai) priklauso (duomenys neskelbtini) partijai, kuri kilmės valstybėje pripažinta ekstremistine, dėl ko pareiškėjai kilmės valstybėje yra persekiojimi, ir taip pat dėl to, kad pareiškėjas gali būti apkaltintas terorizmu, nes priklauso unigūrų tautybei. Pareiškėjų vertinimu, Migracijos departamentas nepagrįstai nurodė, kad tokia baimė yra nepagrįsta, ir nepagrįstai netenkino pareiškėjų prieglobsčio prašymų.

3. Pareiškėjai nurodė, kad jiems nebuvo suteikta galimybė išreikšti savo požiūrį dėl kilusių neatitikimų, prieštaravimų ir (ar) trūkumų, kuriuos konstatavo Migracijos departamentas. Atsakovas, nustatęs aplinkybes, kurios sukėlė neigiamas pasekmes pareiškėjams, turėjo pareigą sudaryti tinkamas sąlygas papildomai pasisakyti bei pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius pareiškėjų prieglobsčio prašyme nurodytas aplinkybes. Neatlikęs papildomų veiksmų, atsakovas nepagrįstai pareiškėjams kėlė reikalavimus pateikti neginčytinus įrodymus dėl jų priklausymo (duomenys neskelbtini) partijai bei įrodyti jiems gresiantį pavojų, t. y. nustatė per aukštą įrodinėjimo standartą, kas prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikai.

4. Kadangi pareiškėjai tik Migracijos departamentui priėmus Sprendimą sužinojo jo motyvus dėl pareiškėjų baimės nepagrįstumo, teismui buvo pateikti papildomi įrodymai, kurie pagrindžia pareiškėjų priklausymą (duomenys neskelbtini) partijai ir jų baimę grįžti į kilmės valstybę.

5. Pareiškėjų teigimu, atsakovas tyrimą iš esmės atliko paviršutiniškai. Pateiktas vaizdo įrašas patvirtina, kad atsakovo išvada, jog pareiškėjų žinios apie (duomenys neskelbtini) partiją yra nepakankamos, yra nepagrįsta. Taip pat pareiškėjas citavo oficialią (duomenys neskelbtini) partijos literatūrą, todėl Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjai pateikė tik minimalias ar klaidingas (duomenys neskelbtini) partijos ideologijos žinias, nėra pagrįsta.

6. Pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jų atžvilgiu bus vykdomas persekiojimas dėl jų narystės bei veiklos (duomenys neskelbtini) partijoje, o tai yra pakankamas pagrindas jeigu ne dėl pabėgėlių statuso suteikimo, tai bent jau dėl papildomos apsaugos suteikimo. Be to, atsakovas nesurinko pakankamai duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad atlikus tyrimą nenustatyta, jog pareiškėjai priklauso (duomenys neskelbtini) partijai, jiems kiltų reali rizika patirti veiksmus, kurie savo forma, pobūdžiu ir pasekmėmis atitiktų „persekiojimo“ veiksmų apibrėžimą, dėl to pareiškėjų deklaruojama baimė patirti persekiojimą grįžus į kilmės valstybės yra visiškai nepagrįsta. Nustačius, kad kilmės valstybėje šiuo metu nevyksta ginkluotas konfliktas, ir nėra kitų aplinkybių, pagrindžiančių papildomos apsaugos taikymą, ji nebuvo suteikta.

9. Pareiškėjų pateiktame straipsnyje pateikta informacija, atsakovo nuomone, iliustravo bendrą padėtį kilmės valstybėje, tačiau sąsajų su pareiškėjų situacija nebuvo nustatyta. Teismų sprendimai, kuriuos pareiškėjai pateikė kaip pagrindžiantį įrodymą dėl galimo pareiškėjo persekiojimo ir sulaikymo, buvo priimti ne pareiškėjų atžvilgiu. Pareiškėjų pateikti video įrašai neturi įrodomosios vertės. Atsakovas nekėlė per aukšto įrodinėjimo standarto, o patys pareiškėjai nepateikė įrodymų, kurie būtų tinkami ir susiję su jų situacija ir kuriais būtų galima remtis, vertinant jų baimę grįžti į kilmės valstybę. Atsakovas išsamiai išdėstė argumentus, kuriais grindžiama išvada, jog pareiškėjų žinių lygis apie (duomenys neskelbtini) partiją yra paviršutiniškas, šių argumentų pareiškėjai nepaneigė ir teigdami skundą teismui. Vaizdo įrašas visiškai nesusijęs su pareiškėjų situaciją ir nekeičia Migracijos departamento padarytų išvadų apie pareiškėjų žinių lygį apie aptariamą partiją. Teisės aktų nuostatos nenustato pareigos atsakovui įrodinėti neiginius, nes tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas. Todėl atsakovas neturėjo surinkti įrodymų, paneigiančių išvadą, kad pareiškėjams nekils reali grėsmė grįžus į kilmės valstybę.

10. Teismui teikiamus naujus įrodymus atsakovas vertino kritiškai, nes paaiškinimas buvo parašytas po Sprendimo priėmimo, o vaizdo įrašuose pateikta informacija nepatvirtina pareiškėjų priklausymo (duomenys neskelbtini) partijai.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 15 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą dėl Migracijos departamento 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. (15/6-12)12PR-162 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“, 2020 m. vasario 21 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjų skundą atmesti. Teismas įvertino pareiškėjų argumentus dėl draudimo pareiškėjui mokyti arabų kalbos bei aplinkybes dėl pareiškėjo skolos. Šio teismo sprendimo pareiškėjai neskundė. Atsižvelgęs į tai, teismas nevertino aplinkybių, kurios teismo jau buvo įvertintos ir dėl kurių buvo priimtas teismo sprendimas. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjai pakartotinai kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymais suteikti jiems pabėgėlių statusą ar papildomą apsaugą, teigdami, kad jie bijo grįžti į kilmės valstybę, kadangi priklauso (duomenys neskelbtini) partijai, kuri kilmės valstybėje yra uždrausta, nes laikoma teroristine organizacija. Atsakovas, išnagrinėjęs pakartotinius prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlių statuso ir papildomos apsaugos.

13. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjos ir jos vaikų (pareiškėjų, atstovaujamų įstatyminių atstovų) baimės pagrįstumo vertinimas neatsiejamas nuo jos vyro ir sūnaus baimės bei jiems potencialiai gresiančio persekiojimo tikimybės vertinimo. Nustatęs, kad pareiškėjai į Migracijos departamentą kreipėsi pakartotinai, teismas nevertino anksčiau nurodytų aplinkybių: 1) pareiškėjas kilmės valstybėje yra persekiojamas dėl turgaus prekeiviui negrąžintos piniginės skolos už paimtas prekes, kurios negalėjo sugrąžinti dėl sunkios ekonominės padėties; 2) pareiškėjai bijo grįžti į kilmės valstybę dėl to, kad pareiškėjas yra uigūrų tautybės, dėl ko yra persekiojami; 3) pareiškėjų baimė dėl teisėsaugos pareigūnų susidomėjimo pareiškėjų sūnaus veikla, nes jis moko arabų kalbos, ir nagrinėjo jas naujų aplinkybių – pareiškėjų narystės (duomenys neskelbtini) partijoje ir dalyvavimas jos veikloje – kontekste.

14. Įvertinęs bylos medžiagą ir šalių argumentus, teismas darė išvadą, jog pareiškėjų pasakojimas bei pridėti dokumentai nepaneigia atsakovo išvados, kad pareiškėjų pasakojimas ir pateikti įrodymai nepatvirtina, jog jie priklauso (duomenys neskelbtini) partijai ir dalyvauja jos veikloje, dėl ko jiems gali kilti grėsmė kilmės valstybėje – galimas persekiojimas, jų atžvilgiu fabrikuojamos bylos. Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjų pateiktas straipsnis nelaikomas įrodomąją galią turinčiu įrodymu, patvirtinančiu, kad kilmės valstybės valdžia sieja pareiškėjus su Islamo išsidavimo partija, teismo vertinimu, yra pagrįsta, nes straipsnyje aprašytuose įvykiuose pareiškėjai nedalyvavo, kitų įrodymų paneigiančių šią išvadą pareiškėjai teismui nepateikė.

Taip pat teismas sutiko su atsakovo išvada, kad kitų asmenų atžvilgiu priimti teismo sprendimai niekaip nepagrindžia pareiškėjų siekiamo įrodyti argumento, kad jie priklauso (duomenys neskelbtini) partijai. Teismo įsitikinimu, bendra padėtis kilmės valstybėje negali būti pagrindinis motyvas, kuriuo grindžiama pareiškėjų baimė. Pareiškėjai teismui nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, paneigiančių Migracijos departamento pastebėjimą, jog pareiškėjo nurodytas faktas, kad jį į (duomenys neskelbtini) partiją įtraukė M.

D. neatitinka paties pareiškėjo pateiktame teismo sprendime nurodytoms aplinkybėms, kurias įvertinus šis pareiškėjo argumentas neatitinka tikrovės. Teismas taip pat sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjų pateiktuose vaizdo įrašuose įrašyta informacija laikytina niekine, nes juose nėra minimi pareiškėjai, juose nėra pasakojama apie aplinkybes, kurias nurodo pareiškėjai savo prašymuose. Pavieniai sakiniai, kad pareiškėjai priklauso (duomenys neskelbtini) partijai, teismo vertinimu, nei pagrindžia, nei paneigia pareiškėjų bandoma įrodyti faktą, t. y. neturi jokios įrodomosios galios, nes kartu nėra pateikta duomenų, patvirtinančių tokį teiginį sakančio asmens ryšį su pareiškėjais, aplinkybes, patvirtinančias, kad asmeniui žinomos pareiškėjų prašyme nurodomos aplinkybes.

Pareiškėjai nepateikė jokių argumentų, paneigiančių atsakovo išvadą apie tai, kad visgi vaizdo įraše dėstomi teiginiai yra abstraktūs, iš jų nėra aišku, kokia grėsmė pareiškėjams kyla, jiems grįžus į kilmės valstybę, dėl ko tokia grėsmė jiems gali kilti. Įvertinęs tai, teismas sprendė, jog pateikti vaizdo įrašai laikytini jose kalbančių asmenų nuomone, kuri neturi įrodomosios galios. Atitinkamai niekiniais pripažino ir pareiškėjų teismui pateiktus ypač trumpos apimties vaizdo įrašus, kurių turinys niekaip nesusijęs su nagrinėjamos bylos dalyku, juose nėra kalbama apie pareiškėjus, nėra patvirtinamos aplinkybes, kurias pareiškėjai nurodė savo prašymuose.

Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nenustačius, jog labiau tikėtina nei netikėtina, kad pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini) partijos nariai ir aktyviai dalyvauja jos veikloje, nėra aktualu spręsti ir vertinti aplinkybių, kuriomis pareiškėjai grindžia kilmės valstybės pareigūnų susidomėjimą jais ir galimą persekiojimą. Teismo įsitikinimu, vertinti šias aplinkybes būtų tikslinga tik tuo atveju, jeigu pareiškėjai būtų įrodę, kad yra (duomenys neskelbtini) partijos nariais. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad įvertinus į bylą pateiktus pareiškėjo medicininius dokumentus, nenustatyta, kad jie būtų susiję ir patvirtintų pareiškėjų pasakojimą, jame dėstomas aplinkybes, todėl šių medicininių dokumentų pagrindų kvestionuoti Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismo vertinimu, nėra pagrindo.

15. Vertindamas, ar Migracijos departamentas turėjo prašyti pareiškėjų pateikti rašytinius paaiškinimus, teismas nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjai buvo apklausti, apklausa įvyko sklandžiai, pareiškėjams buvo sudaryta galimybę pateikti savo pasakojimą, jiems taip pat buvo suteikta galimybė teikti papildomus įrodymus, jų nuomone, pagrindžiančius jų nurodomas aplinkybes, taip pat pareiškėjai turėjo galimybė pateikti ir buvo priimti jų pasakojimo papildymas. Pareiškėjai šiuo atveju apklausos atlikimo procedūros neginčijo, tik išreiškė nuomonę, kad kilus neaiškumams dėl jų pasakojimo atsakovas turėjo kreiptis į pareiškėjus su papildomais klausimais. Visgi tokia pareiškėjų nuomonė, kuri, kaip matyti, neatitinka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame tvarko apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas) nustatytos procedūros tvarkos, nesaisto teismo. Nenustatęs pagrindų, kurie leistų teigti, kad pareiškėjui buvo neleidžiama pateikti paaiškinimų, įrodymų, teismas nepripažino, kad Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant jo priėmimui taikomas taisykles.

16. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus, pagrįsta teisės normomis, faktinėmis aplinkybėmis, priimta nepažeidus procedūros taisyklių, todėl yra teisėta ir pagrįsta, dėl ko naikinti jos, vadovaujantis pareiškėjų skundo argumentais, nėra pagrindo.

17. Dėl papildomos apsaugos nesuteikimo teismas pažymėjo, jog pareiškėjai nenurodė jokių kitų aplinkybių, grindžiančių jų baimę grįžti į kilmės valstybę Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų prasme, kurios nebuvo nagrinėtos sprendžiant dėl jų baimės Įstatymo 86 straipsnio prasme. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo kilmės valstybėje vyktų tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, kaip nustatyta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Skundo argumentas, kad Sprendimas šioje dalyje nepagrįstas, yra niekaip neįrodytas. Pareiškėjų argumentą, kad Migracijos departamentas nesurinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių išvadą, kad pareiškėjams nekils grėsmės jiems grįžus į kilmės valstybę, teismas laikė nepagrįstu. Nustatęs, kad atsakovas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjams nekyla reali grėsmė būti persekiojamiems kilmės valstybėje ir atsižvelgus į visa, kas šiame teismo sprendimo punkte išdėstyta, teismas sprendė, kad nenustatyta pagrindų, leidžiančių abejoti Sprendimo dalimi, kuria pareiškėjams atsisakyta suteikti ir papildomą apsaugą. Teismas konstatavo kad Sprendimo dalis, kuria atsisakyta pareiškėjams suteikti papildomą apsaugą, atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, pagrįsta teisės normomis, faktinėmis aplinkybėmis, dėl ko yra teisėta ir pagrįsta ir naikinti jos, vadovaujantis pareiškėjų skundo argumentais, nėra pagrindo.

III. 18. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti.

19. Pagal Tvarkos aprašo 99.1 punktą prireikus Migracijos departamento valstybės tarnautojas gali atlikti papildomą prieglobščio prašytojo apklausą. Pareiškėjai nurodė, jog jiems nebuvo sudaryta galimybė išreikšti savo nuomonę dėl atsakovo padarytos išvados ir jie negalėjo pateikti paaiškinimų dėl neatitikimų, tačiau teismas to neįvertino. Nesudarius realios galimybės pareiškėjams išsakyti savo argumentus dėl atsakovui kilusių prieštaravimų ar trūkumų, laikytina, kad tyrimas nebuvo atliktas tinkamai ir objektyviai, kadangi jie nebuvo tinkamai išklausyti. Dėl procedūrinių trūkumų, pareiškėjų įsitikinimu, atsakovo ir teismo sprendimai turi būti panaikinti.

20. Pareiškėjai pažymi, jog apklausa vyko su pažeidimais, o teismas to neįvertino. Apklausos metu pareiškėjui buvo sukilęs kraujo spaudimas, jis blogai jautėsi, prašė atidėti apklausą.

21. Pareiškėjų teigimu, teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių ir iš esmės rėmėsi tik atsakovo argumentais. Taip pat neįsigilino į jų teismui pateiktų įrodymus, kuriuos jie gavo pasikreipę į (duomenys neskelbtini) partijos biurą Ukrainoje. Įrodymų gavimo aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai priklauso partijai, o vaizdo įrašai patvirtina, kokios pasekmės galėtų kilti pareiškėjams kilmės valstybėje, kad jie jau buvo persekiojami kilmės valstybėje per kitus asmenis.

22. Pareiškėjai pažymi, kad teisme nebuvo paneigtas M. D. raštas, o remtasi vien tik atsakovo išvadomis. Taip pat atkreipia dėmesį, jog atsakovas atsiliepime į skundą pripažino, kad 2020 m. rugsėjo 26 d. M. D. savo paaiškinimuose patvirtina būtent tas aplinkybes, kurių atsakovas nenustatė nagrinėjant M. D. vaizdo įrašuose esančius pasisakymus. Įvertinus visus bylos duomenis, pareiškėjų nuomone, darytina išvada, kad jie priklauso (duomenys neskelbtini) partijai, todėl jiems kyla grėsmė kilmės valstybėje. Be to, atsakovas turėjo galimybes rinkti įrodymus apie pareiškėjų ir M. D. narystę partijoje, tačiau nepadarė, o pareiškėjams suradus ir pateikus jiems įmanomus gauti įrodymus, jie buvo atmesti be jokios objektyvios priežasties.

23. Teismas sprendime nepasisakė apie (duomenys neskelbtini) partijos tikslus ir idėjas. Pareiškėjai platino partijos idėjas, užsiėmė švietėjiška veikla, kuriai nebūtinos aukštojo mokslo žinios ar specifinis išsilavinimas.

24. Bylos nagrinėjimo teisme metu nei vienam iš pareiškėjų nebuvo užduotas nei vienas klausimas. Tai rodo, kad byla buvo išnagrinėta paviršutiniškai, neįsigilinant į jos esmę. Teismas nesistengė išsiaiškinti nesusipratimų byloje, nesidomėjo pareiškėjų teiktais dokumentais ir kitomis aplinkybėmis.

25. Pareiškėjai taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta, jog jiems pagrįstai nesuteikta papildoma apsauga. Jie pažymi, jog (duomenys neskelbtini) partija Kazachstane yra pripažinta ekstremistine, o jos nariai persekiojami. Tai, kad pareiškėjų atžvilgiu kol kas nebuvo panaudota kardinalių poveikio priemonių, nereiškia, jog jos jiems negresia. Vien priklausymas partijai kelia pakankamą grėsmę jų saugumui, gyvybei ir sveikatai.

26. Pareiškėjų vertinimu, teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Pagal Tvarkos aprašo 116.1 punktą nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina. Šiuo atveju teismas per griežtai vertino pareiškėjų pasakojimus ir pateiktus įrodymus.

27. Atsakovas Migarcijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

28. Atsakovas pažymi, jog 2020 m. kovo 9 d. pareiškėjų S. L. ir A. L. pateikti prieglobsčio prašymai yra pakartotiniai. Pareiškėjai nurodė, kad atsirado naujos aplinkybės, kurių jie negalėjo pateikti pirmojo prašymo nagrinėjimo metu, t. y. kad jie priklauso (duomenys neskelbtini) partijai, kuri (duomenys neskelbtini) yra uždrausta, kadangi laikoma teroristine organizacija. Pareiškėjai paaiškino, kad pirmojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu apie priklausymą partijai nepasakė, nes nežinojo, ar Lietuvoje ši organizacija nelaikoma teroristine ir nėra uždrausta. Įvertinęs pareiškėjų nurodytus motyvus, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjų pasakojimas, jog jie tariamai buvo (duomenys neskelbtini) partijos nariai ir dalyvavo jos veikloje, vertinimas kritiškai bei nelaikomas pagrįstu. Tyrimo metu taip pat nenustatyta aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog prieglobsčio prašytojams kilmės šalyje kiltų reali rizika patirti veiksmus, kurie savo forma, pobūdžiu ir pasekmėmis atitiktų „persekiojimo“ veiksmų apibrėžimą. Atitinkamai, pareiškėjų deklaruojama baimė patirti persekiojimą grįžus į (duomenys neskelbtini) nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojams grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Atsižvelgus į tai, jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Remiantis Migracijos departamento informacija, pareiškėjų kilmės valstybėje šiuo metu nevyksta ginkluotas konfliktas, todėl pareiškėjai taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

29. Atsakovas nurodo, kad nagrinėjant pareiškėjų prašymą buvo atliktos net dvi apklausos, kurių metu jie buvo supažindinti su teisėmis ir pareigomis prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir pateiktų įrodymų. Taigi pareiškėjams buvo sudarytos tinkamos sąlygos pateikti visą turimą informaciją ir kitus įrodymus, reikiamus prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, įskaitant ir paaiškinimus dėl jų pateiktų įrodymų, tačiau jie jokių skundo teiginius pagrindžiančių paaiškinimų nepateikė. Be to, po apklausų pareiškėjai neinformavo atsakovo, kad dėl pakilusio spaudimo paaiškinimai buvo pateikti netinkamai, todėl teiginiai, kad pareiškėjas jautėsi blogai ir negalėjo susikaupti, laikytini tik gynybine pareiškėjų pozicija.

30. Kartu su prieglobsčio prašymu pareiškėjai pateikė tris vaizdo įrašus, kurie, jų teigimu, patvirtina jų tariamas sąsajas su (duomenys neskelbtini) partija. Viename iš įrašų M. D. nemini (duomenys neskelbtini) partijos bei nepatvirtina pareiškėjo narystės joje, tik nurodo, jog jiems (S. L. ir T. L.) ir jų vaikams grįžus į (duomenys neskelbtini) kyla grėsmė. M. D., kaip liudytojas, gali paliudyti apie jam žinomas tam tikras faktines aplinkybes, tačiau jo teiginiai, kad „jiems kyla grėsmė“, atsakovo vertinimu, yra tik jo asmeninis vertinimas, nuomonė, prognozė, bet ne faktinė aplinkybė, todėl šis vaizdo įrašas nepatvirtino nei pareiškėjo teiginių apie priklausymą (duomenys neskelbtini) partijai, nei (duomenys neskelbtini) kylančios grėsmės pagrįstumo. Kitame vaizdo įraše M. D. nurodo, kad A. L. taip pat priklauso partijai (duomenys neskelbtini), tačiau M. D. nepaaiškina, iš kur jam apie tai žinoma: ar jis pats įtraukė A. L. į partiją, ar buvo jo grupės vadovas ir pan. Atsakovo įsitikinimu, teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjų pateiktuose vaizdo įrašuose įrašyta informacija laikytina niekine, nes juose nėra minimi pareiškėjai ir jose nėra pasakojama apie aplinkybes, kurias savo prašymuose nurodo pareiškėjai.

31. Pareiškėjai teigia, kad Migracijos departamentas pripažino, jog 2020 m. rugsėjo 26 d. M. D. savo paaiškinimuose patvirtina tas aplinkybes, kurių atsakovas nenustatė nagrinėjant M. D. vaizdo įrašuose esančius paaiškinimus. Atsakovo nuomone, pareiškėjai tokius teiginius cituoja iš konteksto ištraukdami atsiliepimo į skundą ištraukas, nesiedami jų nei su tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, nei su kitomis ginčijamo Sprendimo išvadomis. Be to, 2020 m. rugsėjo 26 d. M. D. paaiškinimai buvo parašyti po Sprendimo priėmimo.

32. Nors pareiškėjai ir nurodo, kad jie dėjo pastangas ir pateikė jiems įmanomus gauti įrodymus, tačiau prieglobsčio prašytojų teiginiai apie tariamą S. L. ir A. L. narystę (duomenys neskelbtini) partijoje ir kylančias grėsmes (duomenys neskelbtini), buvo grindžiami įrodymais, kurie nelaikytini pagrįstais, o pareiškėjų pasakojimai savaime nelaikytini „liudijimu“ bei, atitinkamai negali būti laikomi įrodymu. Kitų įrodymų, kuriais būtų galima pakankamai užtikrintai laikyti patikimais, prieglobsčio prašytojai nepateikė.

33. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog priešingai nei teigia prieglobsčio prašytojai, (duomenys neskelbtini) partija nesiekia atstatyti lygybės tarp vargšų ir turtingųjų, panaikinti diskriminaciją, atstatyti pažeistas musulmonų teises. (duomenys neskelbtini) partija akivaizdžiai siekia primesti islamo reikalavimų laikymąsi privačiame gyvenime bei sukurti savo religiniais simboliais ir religiniais įsakymais paremtą visuomenės sampratą, kuri neatitinka bei pažeidžia pagrindinius demokratijos principus. Įvertinus bendrą pareiškėjų pasakojimo abstraktumą, nustatytus prieštaravimus, labai tikėtina, kad jų pasakojimas apie tariamas sąsajas su (duomenys neskelbtini) partija iš esmės buvo grindžiamas nuogirdomis ir viešoje erdvėje pasiekiama bendro pobūdžio informacija, o ne asmenine patirtimi.

34. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai Migracijos departamentui nebuvo nurodę kitų kilmės valstybėje jiems kylančių grėsmių, atsakovas neturėjo pagrindo konstatuoti pagrįstą tikimybę, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai bus kankinamai, su jais bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jų orumas ar jie tokiu būdu bus baudžiami, kad jiems asmeniškai galėtų kilti grėsmė, jog jiems bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija. Atsakovo vertinimu, byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie šią išvadą paneigtų. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika, nustatant visiškai pagrįstą baimę vertinamas tik objektyvusis jos elementas, reikalavimo, kad subjektyvusis elementas būtų išpildytas nėra. Apie visiškai pagrįstos baimės pagrįstumą sprendžiama atsižvelgus į objektyvią situaciją, t. y. baimė turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimai ir pan., t. y. prieglobsčio prašytojas turi pateikti individualus pobūdžio aplinkybes, kurios galėtų pagrįsti prieglobsčio reikalingumą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. (15/6-12)12PR-125 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Migracijos departamentui iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo.

36. Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad labiau tikėtina nei netikėtina, jog pareiškėjai nėra (duomenys neskelbtini) partijos nariai ir aktyviai dalyvauja jos veikloje.

37. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis dėl ginčo esmės, t. y. laikosi pozicijos, kad Migracijos departamentas be pagrindo atsisakė jiems suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Sprendimą pripažino teisėtu.

38. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsnių bei Tvarkos aprašo nuostatos.

39. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

40. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.).

42. Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

43. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

44. Pažymėtina, kad 2020 m. kovo 9 d. pareiškėjų S. L. ir A. L. pateikti prieglobsčio prašymai yra pakartotiniai. Šiuo atveju pareiškėjai prašymą su teikti prieglobstį grindžia tuo, kad jie priklauso (duomenys neskelbtini) partijai, kuri (duomenys neskelbtini) yra uždrausta, kadangi laikoma teroristine organizacija. Pareiškėjai nurodė, kad pirmojo prašymo nagrinėjimo metu apie priklausymą partijai nepasakė, nes nežinojo, ar Lietuvoje ši organizacija nelaikoma teroristine ir nėra uždrausta.

45. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su prieglobsčio prašymu pareiškėjai pateikė vaizdo įrašus, kurie, jų teigimu, patvirtina jų ryšius su (duomenys neskelbtini) partija, tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, juose neminimi pareiškėjai, juose nėra pasakojama apie aplinkybes, kurias prašymuose nurodė pareiškėjai. Atsižvelgus į tai, laikytina, kad vaizdo įrašuose užfiksuoti pavieniai teiginiai apie tai, kad pareiškėjai priklauso (duomenys neskelbtini) partijai, yra abstraktūs, iš kurių neaišku, kokia grėsmė jiems gali kilti, grįžus į kilmės valstybę, todėl nelaikomi pagrindžiančiais pareiškėjų nurodytas aplinkybes.

46. Apeliaciniame skunde teigiama, jog 2020 m. rugsėjo 26 d. M. D. paaiškinimas patvirtina, kad pareiškėjai S. L. ir A. L. priklausė (duomenys neskelbtini) partijai. Teisėjų kolegija pažymi, jog 2020 m. rugsėjo 26 d. M. D. paaiškinimai buvo parašyti po ginčijamo Sprendimo priėmimo, todėl nelaikytini įrodymais, pagrindžiančias pareiškėjų nurodytas aplinkybes priimant skundžiamą Sprendimą.

47. Tvarkos aprašo 99.1 papunktyje nustatyta, kad apklausos metu prieglobsčio prašytojui pirmiausia suteikiama galimybė laisva forma kuo išsamiau paaiškinti prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus. Siekdamas kuo nuodugniau išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių prieglobsčio prašytojas paliko savo kilmės valstybę ir bijo į ją grįžti, apklausą atliekantis įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas užduoda papildomus ir patikslinančius klausimus, įskaitant klausimus, susijusius su prieglobsčio prašytojo gyvenimo istorija ir gyvenimo sąlygomis kilmės valstybėje, praeityje patirtu persekiojimu, smurto veiksmais ir kitomis grėsmėmis, su kuriomis prieglobsčio prašytojas bijo susidurti grįžimo į kilmės valstybę atveju, kelionės iš kilmės valstybės į Lietuvos Respubliką maršrutu ir aplinkybėmis. Prieglobsčio prašytojui suteikiama galimybė pateikti paaiškinimus dėl trūkstamos informacijos ir (arba) jo pareiškimuose nustatytų nenuoseklumų ar prieštaringumų. Prireikus įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas gali atlikti papildomą prieglobsčio prašytojo apklausą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai buvo apklausti net du kartus, kurių metu jie buvo supažindinti su savo teisėmis ir pareigomis, apklausos įvyko sklandžiai, pareiškėjams buvo sudaryta galimybė pateikti savo pasakojimą, pareiškėjams taip pat buvo suteikta galimybė teikti papildomus įrodymus, jų nuomone, pagrindžiančius jų nurodomas aplinkybes, taip pat pareiškėjai turėjo galimybė pateikti ir buvo priimti jų pasakojimo papildymas. Be to, po apklausų pareiškėjai neinformavo atsakovo, kad dėl pakilusio spaudimo paaiškinimai buvo pateikti netinkamai. Taigi, nenustačius pagrindų, kurie leistų teigti, kad pareiškėjams buvo neleidžiama pateikti paaiškinimų, įrodymų, nėra pagrindo pripažinti, kad Sprendimas priimtas pažeidžiant jo priėmimui taikomas taisykles.

48. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali ir atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę, be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio. Visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta.

49. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, neturi faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjų pasakojimas ir pateikti įrodymai nepatvirtina, jog S. L. ir A. L. priklauso (duomenys neskelbtini) partijai ir dalyvauja jos veikloje, dėl ko jiems gali kilti grėsmė kilmės valstybėje – galimas persekiojimas, jų atžvilgiu fabrikuojamos bylos. Apibendrinant pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei bylos duomenys patvirtintų, jog pareiškėjai priklauso (duomenys neskelbtini)partijai, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad jiems kiltų reali grėsmė kilmės valstybėje.

50. Tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis surinkta informacija, pareiškėjų kilmės šalyje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl jie taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Taigi nėra duomenų, sudarančių pagrindą šiuo atveju taikyti papildomą apsaugą.

51. Taigi nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjų nurodytas aplinkybes, dėl kurių buvo prašoma suteikti pabėgėlių statusą ir papildomą apsaugą, teisės aktus, reglamentuojančius pabėgėlio statuso ir papildomos garantijos suteikimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog dėl jų nurodytų aplinkybių atsakovas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo suteikti pareiškėjams pabėgėlių statusą ir papildomą apsaugą. Pažymėtina, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, atliko išsamų tiek faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, įvertinimą, tiek ir šių įrodymų teisinį įvertinimą.

52. Vien abstrakčiais argumentais grindžiamas pareiškėjų apeliacinio skundo teiginys, kad Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, t. y. taip, kaip palankiau pareiškėjams, nesuteikia pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

53. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjų paaiškinimus ir netaikė pareiškėjams abejonės privilegijos, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Primintina, kad pareiškėjų paaiškinimai yra abstraktūs. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjai kilmės šalyje patirs elgesį, kuris prilyginamas Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui, nes tokios aplinkybės konstatacijai nepateikti įrodymai, atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjų situaciją.

54. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, ir nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

55. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytais nėra pagrindo. Dėl to pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų S. L. (S. L.), T. L., A. L. (A. L.), Z. L., atstovaujamos įstatyminių atstovų – S. L. (S. L.) ir T. L., ir A. K. L., atstovaujamo įstatyminių atstovų – S. L. S. L.) ir T. L., apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Rytis Krasauskas

Skirgailė Žalimienė