6945ef15-e917-49f5-8312-af25872fb479 · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-45-530/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06994-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1; 1.1.6.2; 2.1.15.1.2; 2.1.14; 2.4.6.1; 2.4.7 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 7 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei – Puidienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Norai Kamantauskienei, nuteistojo G.

S. gynėjai advokatei Dianai ViÅ¡inskienei, nukentėjusiajam A. K. ir jo atstovui advokatui ArtÅ«rui Andriukaičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant per visÄ laisvės apribojimo laikÄ dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta nepakeista, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintina. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkintas iš dalies ir priteista iš G. S. 800 (aštuoni) šimtai eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo A. K. naudai. Likusi civilinio ieškinio dalis dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos priteisimo atmesta. Nukentėjusiojo A.

K. patirtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir priteista iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ G. S. 1000 (vienÄ tÅ«kstantį) eurų nukentėjusiojo A. K. naudai. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. G. S. 2021 m. kovo 6 d., apie 22 val. 30 min., gatvėje, prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia vienÄ kartÄ kumščiu trenkė A. K. į veido sritį, tokiu bÅ«du padarydamas nukentėjusiajam A.

K. ekchimozę (poodinę kraujosruvÄ ) kairės akies vokuose, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu G. S. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti, nes yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas arba G.

S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu, t. y. dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, arba skundžiamÄ nuosprendį pakeisti ir sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį. 2.1. Skunde teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nenustatytos bÅ«tinosios ginties sÄ lygos. Teismas nagrinėjamu atveju iÅ¡ esmės net neanalizavo, ar buvo nukentėjusiuoju pripažinto asmens A. K. pavojingas kėsinimasis G. S. atžvilgiu (bÅ«tinosios ginties situacija), neįvertino visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, susijusių su kilusio konflikto pobÅ«džiu, jo pradžia, eiga, neįvertino nukentėjusiojo ir kaltininko elgesio po konflikto. 2.2.

Skunde pažymima, kad analizuodamas galimybę taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiÄ aplinkybę - bÅ«tinÄ jÄ gintį, pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti A. K. elgesį ir pripažinti, jog jis atitiko pavojingÄ , realų ir akivaizdų kėsinimÄ si, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 28 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, nes absoliučiai nevertino A. K. elgesio, t. y. neanalizavo, ar jis atliko kėsinimosi veiksmus, dėl ko, atitinkamai nevertino ir minėtų kėsinimosi veiksmų pavojingumo, realumo ar akivaizdumo.

Pasak apelianto baudžiamosios bylos medžiagoje neginčijamai nustatyta, kad A. K. atliko tokius veiksmus, kurie atitinka kėsinimÄ si, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, pažymint, kad jis pirmasis puolė apeliantÄ ir tai patvirtina jo paties pateiktas vaizdo įraÅ¡as. A. K. veikos padarymo metu elgėsi agresyviai, ne kartÄ griebė už nuteistojo gobtuvo, kol jį staigiu veiksmu numušė nuo galvos, sumušė nuteistajam kairį skruostÄ ir dar sudavė per galvÄ ir Å¡ias aplinkybes neabejotinai patvirtina prie bylos prijungti dokumentai, t. y. :

1) praneÅ¡imas apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2021 m. kovo 6 d. A. K. panaudoto fizinio smurto ir sukelto fizinio skausmo nuteistajam, 2) nutarimas pripažinti G. S. nukentėjusiuoju, 3)Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriuje atlikto medicininio tyrimo iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog G. S. nustatytas sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ ), 4) praneÅ¡imas apie įtarimÄ A. K. dėl G. S. padaryto sveikatos sutrikdymo bei 5) A. K. atžvilgiu priimtas Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl G.

S. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo. 2.3. Skunde manoma, jog nagrinėjamu atveju pavojingo kėsinimosi pradžia turėtų bÅ«ti pripažįstami A. K. veiksmai, kuomet jis, sulaukęs iÅ¡ laiptinės iÅ¡einančio G. S. ir L. K., tamsiu paros metu pradėjo juos sekti ir rėkti. Tuomet pavojingo kėsinimosi veiksmai sekė A. K. vis inicijuojant artimÄ fizinį kontaktÄ su nuteistuoju, pažeidžiant jo asmeninę erdvę ir agresyviais veiksmais bandant numuÅ¡ti nuo galvos užmautÄ gobtuvÄ . Galiausiai, pavojingo kėsinimosi pabaiga pripažintinas gobtuvo numuÅ¡imas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, kuriam įvykus G.

S., atsižvelgdamas į agresyvų iki tol buvusį A. K. elgesį suvokė, jog turi gintis nuo Å¡io fizinio smurto veiksmų tÄ sos. Teismų praktikoje esant panaÅ¡ioms aplinkybėms į nagrinėtas Å¡ioje baudžiamojoje byloje, daroma iÅ¡vada, kad kaltinamasis smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudojo siekdamas nutraukti pavojingÄ , realų, akivaizdų kėsinimÄ si prieÅ¡ save (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296-719/2020). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog A.

K. veiksmai atitinka visus teismų praktikoje suformuotus pavojingo kėsinimosi požymius - A. K. iÅ¡provokavo situacijÄ , elgėsi agresyviai, panaudojo fizinę prievartÄ G. S. atžvilgiu, kėlė pavojų jo sveikatai, sužalojo nuteistojo veidÄ . A. K. veiksmai buvo puolamojo pobÅ«džio, dėl ko G. S. gindamas savo sveikatÄ nuo pradėto pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi ėmėsi fizinio atsako A. K. atžvilgiu. 2.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog nuteistasis nesigynė, nes užsimojo ir smogė nukentėjusiajam į veidÄ , nevertino aplinkybės, jog smÅ«gis buvo sÄ lygotas nukentėjusiojo elgesio, kuris pirmas smÅ«giavo G.

S., be to, nukentėjusysis smÅ«giavo G. S. iÅ¡ nugaros, netikėtai. Tuo tarpu pagal teismų praktikÄ bylose, kuriose nagrinėjamos bÅ«tinosios ginties situacijos, suformuotos nuostatos, kad bÅ«tinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruoÅ¡ia panaudoti smurto, o smurtas panaudojamas netikėtai esant užpultam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2010, 2K-392/2012). 2.5. Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino nuteistojo ir nukentėjusiojo elgesio po nežymaus sveikatos sutrikdymo, nors, vadovaujantis teismų praktika, privalėjo analizuoti tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo elgesį po konflikto.

Tuo tarpu vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas A. K. elgesys po konflikto rodo, jog nukentėjusysis nenustojo persekioti nuteistojo ir liudytojos L. K., toliau jÄ koneveikė, buvo agresyvus, kai tuo tarpu nuteistasis siekė pasiÅ¡alinti, vengė A. K. ir konflikto neeskalavo. Papildomai pažymint, kad nors objektyvÅ«s bylos duomenys patvirtina, kad G. S. yra aukÅ¡tesnis nei nukentėjusysis A. K., tačiau jokia baudžiamosios bylos medžiaga nedavė pagrindo teismui padaryti iÅ¡vadÄ neva G. S. yra fiziÅ¡kai stipresnis nei A.

K.. PrieÅ¡ingai, baudžiamojoje byloje pateikti įrodymai apie tuo pat metu vykusį teisminį procesÄ , kuriame G. S. buvo pripažintas nukentėjusiuoju, o A. K. - kaltinamuoju, patvirtino, jog abiejų asmenų fizinis pajėgumas yra vienodas, nes A. K. taip pat padarė G. S. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį kraujosruva su nubrozdinimu veido kairėje pusėje. 2.6. Skunde pažymima, kad pagal BK 28 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296-719/2020).

Atsižvelgiant į tai, teismo motyvas, jog nuteistojo veiksmai neatitiko bÅ«tinosios ginties sÄ lygų, nes jo laisvė pasitraukti nebuvo suvaržyta, prieÅ¡tarauja aktualiai kasacinio teismo praktikai, kurioje akcentuojama, jog galimybė iÅ¡vengti kėsinimosi nepaneigia bÅ«tinosios ginties teisėtumo. 2.7. Skunde nesuprantama ir teismo iÅ¡vada, jog „Kaltinamojo G. S. nurodytas motyvas, kad jis tyčia nukentėjusiajam nesudavė, jis tik gynėsi nuo A. K. puolimo, nėra pagrįstas ir įtikinamas, kadangi pats kaltinamasis pripažino, kad jis sudavė nukentėjusiajam gindamasis ir traktuoja tai kaip bÅ«tinÄ jÄ gintį.

Todėl kaltinamojo kaltės neigimas bei tvirtinimas, kad tai buvo bÅ«tinoji gintis vertintinas kritiÅ¡kai, kaip siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ â€œ. Kadangi vadovaujantis tokia teismo motyvacine logika baudžiamojo proceso dalyviai, kuriems pareikÅ¡ti kaltinimai, niekada negalėtų atsikirsti ir savo veiksmų vertinti bÅ«tinosios ginties aspektu. 2.8. Skunde pabrėžiama, kad nagrinėjamu atveju teismas nusprendė skundžiamÄ nuosprendį grįsti nukentėjusiojo parodymais, nurodydamas, jog jie buvo nuoseklÅ«s, tačiau visiÅ¡kai nevertino nuteistojo gynėjo baigiamųjų kalbų metu nurodytų aplinkybių, jog (duomenys neskelbtini) namo kameros įraÅ¡e užfiksuota, kaip A.

K. kelis kartus atlieka mostus ranka G. S. galvos kryptimi. Tuo tarpu pirminiame pareiÅ¡kime policijai A. K. nurodė, kad nuteistasis priėjo prie jo, tarp jų įvyko žodinis konfliktas ko pasėkoje G. S. jam sudavė ranka į veidÄ , nors byloje pateiktuose vaizdo įraÅ¡uose užfiksuota, jog bÅ«tent A. K. prisiartino prie nuteistojo, jį provokavo. (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) medicininiame iÅ¡raÅ¡e (1 t., b. l.

20) užfiksuota, kad gydymo įstaigoje A. K. nurodė apie įvykio aplinkybes, kad jį sužalojo žmona suduodama jam į galvÄ su rankine. Be to, 2021 m. kovo 9 d. apklausiamas liudytoju ikiteisminiame tyrime A. K. nurodė, kad G. S. jam spyrė į kairę kojÄ , po ko jam sudavė ranka ir nuo Å¡io smÅ«gio A. K. prarado sÄ monę. 2021 m. balandžio 8 d. nukentėjusysis apklausiamas papildomai tikslino aplinkybes ir nurodė, kad sÄ monės praradęs nebuvo, pirminėje apklausoje neva ne taip iÅ¡sireiÅ¡kė apie sÄ monės praradimÄ .

Be to, A. K. atlikto medicininio tyrimo metu nebuvo nustatytas joks sužalojimas kairėje kojoje į kuriÄ neva spyrė G. S., Å¡is veiksmas neužfiksuotas ir baudžiamojoje byloje esančiuose vaizdo įraÅ¡uose. Todėl akivaizdu, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino nukentėjusiojo parodymų nuoseklumÄ , nenustatęs jų prieÅ¡taringumo. 2.9. Skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteistu 800 Eur neturtinės žalos dydžiu, teigiant, jog jis yra didesnis nei priteistinos neturtinės žalos vidurkis baudžiamosiose bylose susijusiose su skausmo sukėlimu ar nežymiu sveikatos sutrikdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K- 563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt).

Pažymint, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo elgesys buvo rizikingas, provokuojantis bei didinantis žalos atsiradimo galimybę (baudžiamoji byla Nr. 1-2773-1057/2019, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428-788/2016). 2.10. Skunde taip pat manoma, kad G. S. veiksmÄ pastumiant A. K. vienÄ kartÄ su kaire ranka galima pripažinti mažareikÅ¡miu, nes Å¡is veiksmas buvo iÅ¡provokuotas nukentėjusiojo, Å¡is taip pat sukėlė G. S. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pažymint, kad apeliantas nebuvo konflikto iniciatorius, siekė jo iÅ¡vengti, jo veiksmai nebuvo nukreipti į sÄ moningÄ nukentėjusiojo žalojimÄ , taip pat buvo spontaniÅ¡ki.

Atkreipiant dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje yra atvejų, kai nuspręsdamas atmesti nuteistojo argumentus dėl to, kad jis veikė esant bÅ«tinosios ginties sÄ lygoms, kasacinis teismas nutaria pripažinti veikÄ mažareikÅ¡me, pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 36-788/2021, Nr. 2K-231-489/2020. 2.11. Be to skunde teigiama, kad G. S. iki automobilio tamsiu paros metu lydėta L. K. su nukentėjusiuoju yra santuokos nutraukimo procesÄ iÅ¡gyvenantys sutuoktiniai, kurių santykiai yra konfliktiÅ¡ki (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).

Jau prieÅ¡ nagrinėjamÄ Ä¯vykį, liudytoja L. K. inicijavo santuokos nutraukimÄ su A. K. dėl pastarojo psichologinio smurto, su kuriuo virÅ¡ 2 metų santuokinių ryÅ¡ių nepalaikė bei atskirai gyveno. A. K. pažeisdamas tuo metu galiojusio karantino tvarkÄ atvyko iÅ¡ kitos savivaldybės į (duomenys neskelbtini) miestÄ , tamsiu ir vėlyvu paros metu tamsoje tykojo sutuoktinės, su kuria ilgÄ laikÄ neveda bendro Å«kio. Savo veiksmais tamsoje, t. y. rėkavimu, persekiojimu, fiziniais veiksmais G. S. atžvilgiu sukėlė neabejotinai iÅ¡gÄ sti bei įtampÄ tiek jam, tiek L.

K., provokavo konfliktÄ , psichologiÅ¡kai smurtavo prieÅ¡ juos, toks nukentėjusiojo elgesys rodo aiÅ¡kiÄ nepagarbÄ galiojančiai tvarkai bei kitų asmenų teisėms, ir negali bÅ«ti pateisinamas įrodymų rinkimu santuokos nutraukimo procesui, juo labiau, kad Å¡io proceso iniciatorė yra jo sutuoktinė, kuri kelis metus gyvena atskirai. Todėl apelianto teigimu, Å¡ios aplinkybės laikytinos reikÅ¡mingomis, sprendžiant dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo.

3. Atsiliepime nukentėjusysis A. K. nesutinka su nuteistojo G. S. apeliacinio skundo argumentais, pažymėdamas, kad Kauno apylinkės teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį. IÅ¡vados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtų bei teisingai įvertintų įrodymų, atitinkančių BPK 20 straipsnio reikalavimus, visetu, todėl apeliacinis skundas turėtų bÅ«ti atmestas visa apimtimi.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo G. S. gynėja advokatė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais arba atleisti G. S. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikÅ¡miÅ¡kumo, o netenkinus Å¡ių praÅ¡ymų skundžiamÄ nuosprendį pakeisti ir sumažinti nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį. Nukentėjusysis A. K. ir jo atstovas advokatas apeliacinį skundÄ prašė atmesti. Prokurorė taip pat nesutiko su apeliacinio skundo argumentais, praÅ¡ydama jo netenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės iÅ¡vados Nuteistojo G. S. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu praÅ¡o pripažinti, kad jis veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis arba atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo, o netenkinus Å¡ių praÅ¡ymų skundžiamÄ nuosprendį pakeisti ir sumažinti nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį.

6. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Jei nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. BK 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

7. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, tai yra įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. Baudžiamojo proceso įstatyme įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 ir 301 straipsniuose. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ .

Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga tai, kad turi bÅ«ti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iÅ¡ anksto nėra svarbesnis už kitÄ , nepriklausomai nuo įrodymų Å¡altinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai ir pan.).

8. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliacinio skundo argumentais, patikrinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, jų visetÄ bei padarė pagrįstas iÅ¡vadas, neprieÅ¡taraujančias byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms dėl nuteistojo G. S. padarytos nusikalstamos veikos ir jos apimties, jÄ tinkamai teisiÅ¡kai įvertino. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, tiriant ir vertinant įrodymus, taikymo pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė. Pažymint, kad ir klausimas dėl nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžio, apygardos teismo vertinimu, buvo iÅ¡spręstas tinkamai, nenukrypstant nuo formuojamos teismų praktikos. Dėl bÅ«tinosios ginties 9. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ , be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus bÅ«tinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sÄ lygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan.

Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingÄ kėsinimÄ si apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei bÅ«tinosios ginties, nei jos ribų peržengimo.

Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017 ir kt.). Teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį nekyla ir esant specifinei konfliktinei muÅ¡tynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinį smurtÄ naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais, iÅ¡skyrus atvejį, kai viena iÅ¡ pusių muÅ¡tynes nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-501/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-163-303/2017, 2K-3-648/2021 ir kt.).

10. Nuteistasis G. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad pats nukentėjusysis iÅ¡provokavo situacijÄ , elgėsi agresyviai ir tai buvo atsakas į paties nukentėjusiojo A. K. smurtÄ , kadangi apeliantas gindamas savo sveikatÄ nuo pradėto pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi ėmėsi fizinio atsako, t. y. veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esančių duomenų visuma paneigia apelianto teiginius apie bÅ«tinosios ginties situacijos buvimÄ nagrinėjamu atveju.

11. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , t. y. nukentėjusiojo A. K. ir liudytojos L. K. parodymus, byloje esantį vaizdo įraÅ¡Ä , specialisto iÅ¡vadÄ Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitus bylos duomenis, sprendė, jog G. S. tyčia trenkė nukentėjusiajam į veido sritį ir taip nežymiai sutrikdė jo sveikatÄ , su kuo visiÅ¡kai sutinka ir aukÅ¡tesnysis teismas pažymėdamas, kad nukentėjusiojo A. K. provokuojantis (erzinantis ir įžeidžiantis) elgesys pirmosios instancijos teismo buvo įvertintas tinkamai, kaip turėjęs įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tai pripažįstant nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, tačiau nesuponuojantis iÅ¡vados dėl Å¡ioje situacijoje kilusios bÅ«tinosios ginties situacijos, kuriÄ apeliantas siekdamas bÅ«ti iÅ¡teisintas bando įrodyti.

12. Sutiktina, kad galimybė išvengti kėsinimosi nepaneigia būtinosios ginties teisėtumo, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog prasidėjęs ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimas turi egzistuoti ir būti nepasibaigęs gynybos veiksmų atlikimo metu. Pažymint, kad anksčiau įvykę konfliktai negali būti laikomi nei prasidėjusiu, nei tiesiogiai gresiančiu pavojingu kėsinimusi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-373/2010, 2K-404/2010, 2K- 392/2012, 2K-7-326/2013, 2K-7-62-489/2015).

13. ObjektyvÅ«s bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis ir apeliantas buvo pažįstami, nes apeliantas yra dirbęs pas nukentėjusįjį. Be to konflikto pradžia fiksuota jau nuo to momento, kai G. S. su L. K. išėjo iÅ¡ laiptinės ir ėjo gatve, o nukentėjusysis A. K. eidamas iÅ¡ paskos telefonu juos filmavo ir kalbino, bandė apeliantui nuo galvos nuimti gobtuvÄ . Taigi Å¡ios nustatytos aplinkybės rodo, kad jokio pavojingo kėsinimosi Å¡iuo atveju nebuvo. IÅ¡ apeliacinio skundo argumentų akivaizdu, jog kilusį pavojų savo sveikatai nuteistasis sieja su striukės gobtuvo staigiu numuÅ¡imu nuo jo galvos ir netikėtu A. K. smÅ«giavimu į jo veidÄ iÅ¡ nugaros, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje surinkti ir iÅ¡tirti duomenys nepatvirtina, jog Å¡ioje situacijoje pirmasis smurtinius veiksmus panaudojo bÅ«tent A. K., nuo kurių apelianto teigimu jis gynėsi.

14. Pažymint, kad to vakaro įvykiuose dalyvavusi vienintelė liudytoja L. K. duodama parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apylinkės teisme nurodė, jog A. K. jai ir G. S. išėjus iÅ¡ buto tamsoje ėjo jiems iÅ¡ nugaros, kažkÄ Å¡aukė, filmavo, buvo agresyvus, bandė ne kartÄ nuimti striukės gobtuvÄ nuo G. S. galvos, tačiau liudytoja jokio fizinio kontakto tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo nematė, taip pat nematė ir negirdėjo, kad kažkuris bÅ«tų kažkuriam sudavęs kažkokius smÅ«gius, jokių sužalojimų taip pat nematė (1 t., b. l. 65-66, 2 t., b. l. 15-16).

15. G. S. tiek apklausiamas įtariamuoju, tiek teisme taip pat tvirtino, kad nukentėjusysis dar prieÅ¡ iÅ¡einat jam ir liudytojai L. K. į gatvę kelis kartus tamsoje griebė už jo gobtuvo, tačiau jo nenuėmė, provokavo įvykį, o išėjus į pagrindinę gatvę nukentėjusysis nubėgo prie L. K., po to grįžo prie jo ir ketvirtÄ kartÄ bandė nuimti gobtuvÄ , tuomet apeliantas kairėje veido pusėje pajuto fizinį skausmÄ , bet nesuprato kas įvyko, ar jis jam įdrėskė, ar trenkė, todėl atsisukęs į nukentėjusįjį stipriai abejomis rankomis pastÅ«mė jo virÅ¡utinę kÅ«no dalį ir A. K. pargriuvo ant žemės. Gal ir galėjo A. K. veidÄ kliudyti, tačiau norėjo save apginti, jokių tyčinių smÅ«gių į veidÄ nesudavė, todėl savo veiksmus vertina, kaip gynybÄ . Po Å¡ių veiksmų, G. S. atsitraukė ir pradėjo eiti, tačiau nukentėjusysis ir toliau jį provokavo, bet jis nuo jo pabėgo (1 t., b. l. 91-92, 2 t., b. l. 16-17).

16. Nukentėjusysis A. K. viso proceso metu neneigė, kad ėjo paskui G. S. ir L. K. bei juos filmavo, nurodė, kad G. S. pastÅ«męs jį į Å¡iukÅ¡lių konteinerį nuėjo link gatvės deÅ¡iniau, o A. K. nuėjo paskui L. K. link automobilio. Paskui nukentėjusysis nuėjo prie G. S., norėjo jį nufilmuoti iÅ¡ arčiau, užfiksuoti jo veidÄ , tačiau jokių rankų mostų neatliko, jo gobtuvo numauti nuo galvos nebandė, negalėjo paaiÅ¡kinti, kaip nuteistajam nukrito gobtuvas nuo galvos, gal kai jis sukinėjosi į kairę ir į deÅ¡inę.

Kai A. K. pasakė „plikis“, G. S. žvėriÅ¡kai puolė – trenkė kumščiu ir spyrė į kojÄ , nukentėjusiajam akyse pasidarė tamsu, jis buvo sukniubęs, kai atsistojo G. S. jau buvo nutolęs. Pirmosios instancijos teisme teigė, kad ant kojos buvo mėlynė, tačiau ekspertas apžiÅ«rėjo tik veidÄ , daugiau nieko netikrino. KÄ klinikose sakė neatsimena, apie jokiÄ Å¾monÄ jis nekalbėjo, nesakė, kad žmona trenkė su rankine, ten nieko nepasiraÅ¡inėjo (1 t., b. l. 10-12; 50-51, 2 t., b. l. 13-15, 27).

17. IÅ¡ byloje esančio nukentėjusiojo A. K. mobiliuoju telefonu filmuoto vaizdo įraÅ¡o pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 02:24 min., matyti, kad Å¡is įraÅ¡as atitinka nukentėjusiojo duotus parodymus apie jo atžvilgiu pavartotÄ tyčinį fizinį smurtÄ ir nesuteikia pagrindo iÅ¡vadai, jog nuteistasis G. S. gynėsi nuo realaus, pavojingo ir akivaizdaus kėsinimosi jo atžvilgiu, kadangi vaizdo įraÅ¡e nėra užfiksuotos aplinkybės susijusios su smurto panaudojimu G. S. atžvilgiu, nuo kurio, kaip teigia apeliantas turėjo teisę gintis.

Nors vaizdo įraše nėra matomas momentas, kuomet nukrenta gobtuvas nuo G. S. galvos, tačiau iš vaizdo įrašo (02.16-02.20 min.) akivaizdžiai matyti, kaip A. K. pasakius: „matai plikis“, G. S. vartodamas necenzūrinius žodžius užsimoja ranka sugniaužęs kumštį. Toliau matomas staigus vaizdo judesys bei iš viršaus nufilmuotas G. S. esantis be gobtuvo, su veido kauke (1 t., b. l. 39-42). Pažymint, kad ir byloje esančioje foto lentelėje akivaizdžiai matomas G. S. užsimojimas sugniaužtu kumščiu (1 t., b. l. 47), o tai neabejotinai paneigia nuteistojo nurodytas aplinkybes, jog jis nukentėjusįjį tik stūmė ir tyčia jam jokių smūgių nesudavė.

18. Taigi, teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau aptartus duomenis, taip pat byloje esančiÄ 2021 m. kovo 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje A. K. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiÅ¡kęs poodine kraujosruva kairės akies vokuose (1 t., b. l. 60 - 61), fotonuotraukÄ , kuriose akivaizdžiai matomas A. K. padarytas sužalojimas (1 t., b. l. 21), 2021 m. kovo 7 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame fiksuotas kairio skruosto patinimas ir hematoma (1 t., b. l. 20), taip pat 2021 m. kovo 6 d. 22.47 val. policijos suvestinėje nurodytas aplinkybes, jog žmonos meilužis prieÅ¡ kelias minutes trenkė pranešėjui į veidÄ , dabar tinsta žandas (1 t., b. l.

28) bei kitus byloje esančius duomenis daro iÅ¡vadÄ , jog G. S. nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam A. K. į veidÄ vienÄ smÅ«gį sudavė dėl iÅ¡skirtinai subjektyvios priežasties, t. y. dėl pykčio ir nepasitenkinimo A. K. veiksmais, kurie pasireiÅ¡kė įkyriu bandymu nufilmuoti G. S. veidÄ .

19. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis, nuo kurio G. S. bÅ«tų turėjęs teisę gintis, Å¡ioje byloje nenustatytas. Nukentėjusiojo veiksmai tiesiogiai buvo nukreipti ne į puolimÄ , o į siekį nufilmuoti savo sutuoktinės draugÄ G. S., siekiant nuimti gobtuvÄ nuo galvos, todėl nebuvo jokio pagrindo manyti, kad dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų apelianto sveikatai (ar gyvybei) kilo reali ir akivaizdi grėsmė, ir nuo jų reikėjo gintis smurtu. Todėl G. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o BK 28 straipsnio nuostatos pirmosios instancijos teismo netaikytos pagrįstai.

20. Ir nors apeliantas apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria nukentėjusiojo parodymams, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jų nuoseklumÄ , nenustatęs jų prieÅ¡taringumo, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad A. K. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių, kurių padarymu ir buvo kaltinamas G. S. nesiskyrė viso proceso metu. Tuo tarpu aplinkybės susijusios su nukentėjusiojo sÄ monės netekimu po smÅ«gio ar tai, kad A. K. nebuvo nustatytas jo minimas kojos sužalojimas, kuriuo nuteistasis ir nebuvo kaltinamas bei medicinos dokumento iÅ¡raÅ¡e minimos aplinkybės, jog nukentėjusysis gavo smÅ«gį į galvÄ , kairį skruostÄ nuo pažįstamų asmenų (žmonos) iÅ¡ rankinės, niekaip nepaneigia byloje surinktų, iÅ¡tirtų ir aukščiau aptartų duomenų bei padarytos iÅ¡vados, jog nuteistojo veiksmai – stiprus smÅ«gis ranka į gyvybiÅ¡kai jautriÄ Å¾mogaus vietÄ , į veidÄ buvo atlikti tyčia, o ne ginantis nuo realaus, pavojingo ir akivaizdaus kėsinimosi, todėl apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje atmetamas, kaip nepagrįstas, toliau pasisakant veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo klausimu.

Dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo 21. Apeliantas mano, kad jo veiksmÄ pastumiant A. K. vienÄ kartÄ su kaire ranka galima pripažinti mažareikÅ¡miu, nes Å¡is veiksmas buvo iÅ¡provokuotas nukentėjusiojo, Å¡is taip pat sukėlė G. S. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pažymint, kad apeliantas nebuvo konflikto iniciatorius, siekė jo iÅ¡vengti, jo veiksmai nebuvo nukreipti į sÄ moningÄ nukentėjusiojo žalojimÄ , taip pat buvo spontaniÅ¡ki.

22. BK 37 straipsnis numato, kad padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me. Sprendžiant klausimÄ dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnyje numatytu pagrindu, turi bÅ«ti įvertinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių iÅ¡raiÅ¡ka konkrečiame nusikaltime, asmens kaltės turinys, jos forma, rÅ«Å¡is, veikos motyvai, tikslai.

Pagal teismų praktikÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , žalos dydį, dalykÄ , kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumÄ ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad nusikaltimÄ galima pripažinti mažareikÅ¡miu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių iÅ¡ jų ypatumo teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-87-696/2018).

23. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes teisėjų kolegija, įvertinusi visus padarytos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, neturi teisinio pagrindo daryti iÅ¡vados, kad Å¡iuo atveju G. S. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ galima pripažinti mažareikÅ¡me ir bÅ«tų tikslinga jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 37 straipsnio pagrindu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų bÅ«ti pripažintos mažareikÅ¡mėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalÄ kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015).

Akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju A. K. tyčia kumščiu buvo suduota į gyvybiÅ¡kai pavojingÄ kÅ«no sritį – veidÄ , dėl ko atsirado poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kuri buvo konstatuota byloje esančioje teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje. G. S. tyčia sugniaužtu kumščiu trenkdamas nukentėjusiajam į veidÄ ir sukeldamas jam fizinį skausmÄ bei nežymų sveikatos sutrikdymÄ , padarė žalÄ A. K. asmens neliečiamybei,- sutrikdė jo sveikatÄ . Pritariant apylinkės teismo padarytai iÅ¡vadai, jog nuteistojo laisvė pasitraukti fizinio smurto naudojimo metu nebuvo suvaržyta, tačiau jis pasirinko kitokį veikimo bÅ«dÄ , vartojo keiksmažodžius, smurtavo.

Neteisėtas smurto pavartojimas nukentėjusiajam padaro ne tik fizinę žalÄ , bet ir žemina žmogaus orumÄ , o tai draudžia Konstitucija (21 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, fizinio smurto pavartojimas, sukėlęs nors ir minimalius nusikalstamus padarinius, mažareikÅ¡miu nusikaltimu gali bÅ«ti pripažįstamas tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai yra ypatingų aplinkybių visuma, kurių aukÅ¡tesnysis teismas įvertinęs byloje esančius duomenis nagrinėjamu atveju nenustatė. Pabrėžiant, kad nukentėjusiojo provokuojantis ar rizikingas elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), pirmosios instancijos teismo buvo įvertintas tinkamai, kaip nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bet niekaip nesuponuojantis iÅ¡vados dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo ir nepateisina nuteistojo prieÅ¡ingo teisei elgesio konfliktui spręsti.

Todėl BK 37 straipsnio nuostatos nagrinėjamu atveju netaikomos ir apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas, kaip nepagrįstas.

24. Apeliaciniame skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-36-788/2021, 2K-231-489/2020, 2K-231-976/2017, kuriose faktinės situacijos nėra analogiÅ¡kos nagrinėjamai, kadangi konfliktiniai santykiai nurodytais atvejais vyko tarp sutuoktinių. Pirmojoje nutartyje nukentėjusioji baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam nesiekė, o antruoju atveju sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti ne gyvybiÅ¡kai svarbiose kÅ«no vietose, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis medicinos pagalbos nesikreipė, po įvykio kviestÄ greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ atÅ¡aukė.

Trečiuoju atveju taip pat buvo akcentuojama sužalojimų lokalizacija ir pobÅ«dis (nugara, rankos) bei tarp Å¡alių susiklostę konfliktiniai santykiai dėl vykstančio skyrybų proceso, todėl sprendžiant dėl BK 37 straipsnio taikymo, minėtomis nutartimis kaip precedentais aukÅ¡tesnysis teismas nesivadovauja. Dėl neturtinės žalos 25. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymÄ .

Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

26. CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, pagal kuriuos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ , bei argumentuotai pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumÄ .

27. Pažymint, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Atkreipiant dėmesį, kad kasacinės instancijos teismas formuojamoje teismų praktikoje yra pažymėjęs, jog teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-347-976/2018).

28. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis A. K. nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė iÅ¡ G. S. priteisti 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 160-164). Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies patenkino nukentėjusiojo praÅ¡ymÄ ir iÅ¡ G. S. nukentėjusiajam A. K. priteisė 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas nurodė atsižvelgiantis į pasekmes: nukentėjusiojo nežymiai sutrikdytÄ sveikatÄ , sukeltÄ skausmÄ , taip pat padarytÄ Å¾alÄ ir jo psichinei sveikatai, kadangi nukentėjusysis jautė stresÄ , dvasinį sukrėtimÄ , nepatogumus, pažemintÄ emocinę ir nervinę įtampÄ bei bendravimo galimybių sumažėjimÄ .

Apylinkės teismas įvertino ir žalÄ padariusio asmens tyčinę kaltę, jo turtinę padėtį (dirbantis). Bei atsižvelgė į nukentėjusiojo netinkamÄ ir provokuojantį elgesį, nurodydamas, kad nukentėjusysis visaip įžeidinėdamas G. S. iÅ¡vedė jį iÅ¡ pusiausvyros, dėl ko pastarasis sudavė vienÄ smÅ«gį A. K. į veidÄ . Taip pat įvertino ir kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nors apeliaciniame skunde apeliantas nesutikdamas su priteistu neturtinės žalos dydžiu teigia, kad jis yra didesnis už priteistinus vidurkius baudžiamosiose bylose susijusiose su skausmo sukėlimu ir nežymiu sveikatos sutrikdymu, akcentuodamas ir nukentėjusiojo A.

K. elgesį, didinantį žalos atsiradimo galimybę, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje, kai padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebÅ«na tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį.

IÅ¡ teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 200 Eur iki 1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-270/2014, 2K-453/2014, 2K-299-648/2015 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam A. K., įsigilino į faktines bylos aplinkybes, įvertino neturtinės žalos atlyginimo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ ir nustatė teisingÄ neturtinės žalos atlyginimÄ , pažymint, kad ir apeliaciniame skunde pabrėžiamas nukentėjusiojo provokuojantis elgesys pirmosios instancijos teismo buvo įvertintas.

Tuo tarpu aplinkybė, kad nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos dydis virÅ¡ija priteistinų sumų vidurkius, nedaro apylinkės teismo sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu ar nukrypstančiu nuo formuojamos teismų praktikos. Atkreipiant dėmesį, kad apelianto nurodyta kasacinio teismo nutartis Nr. 2K-428-788/2016, kurioje buvo vertintas nukentėjusiojo rizikingas elgesys yra susijusi su eismo įvykiu ir baudžiamÄ jÄ atsakomybe pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, o ne su nežymiu sveikatos sutrikdymu, o nurodomas apylinkės teismo nuosprendis Nr. 1-2773-1057/2019 nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti laikomas precedentu, kadangi teisminę praktikÄ formuoja tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau aptartÄ apeliacinį skundÄ atmetama ir pirmosios instancijos teismo priteistÄ neturtinės žalos dydis – 800 Eur, palieka nepakeistÄ .

Dėl proceso iÅ¡laidų 29. Nukentėjusiojo A. K. atstovas advokatas ArtÅ«ras Andriukaitis pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡ nuteistojo G. S. priteisti nukentėjusiajam A. K. turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai – 2021 m. lapkričio 8 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra už teisines paslaugas pagal sutartį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. lapkričio 3 d. ataskaita, apie atliktus darbus, suteiktas konsultacijas, parengtus sandorių, praneÅ¡imų projektus, parengtus procesinius dokumentus ir 2021 m. lapkričio 4 d.

A. K. atlikto mokėjimo nurodymo kopija, iÅ¡ kurių matyti, kad A. K. už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ yra sumokėjęs advokatų profesiniai bendrijai (duomenys neskelbtini) ir partneriai 871,20 Eur (2 t., b. l. 100-104).

30. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Å ios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-313-489/2019, 2K-200-495/2020, 2K-162-648/2021 ir kt.).

31. Teismų praktikoje taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti praÅ¡omos sumos, o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas gali sumažinti proceso dalyvio praÅ¡omų atstovavimo iÅ¡laidų sumÄ , jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodyta atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-144-222/2020, 2K-3-648/2021).

32. Å i baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka buvo nagrinėta pagal nuteistojo G. S. apeliacinį skundÄ . IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegija Å¡ia nutartimi nusprendė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Tačiau atsižvelgdama į pateikto atsiliepimo turinį, bylos sudėtingumÄ ir aplinkybę, kad nukentėjusiojo A. K. advokatas ArtÅ«ras Andriukaitis jam atstovavo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme, todėl bylos aplinkybės jam buvo gerai žinomos, taip pat į protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, daro iÅ¡vadÄ , jog praÅ¡oma priteisti iÅ¡laidų suma už suteiktas advokato paslaugas rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ nelaikytina proporcinga, todėl mažintina iki 500 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo G. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, atmesti. Priteisti iÅ¡ nuteistojo G. S. nukentėjusiajam A. K. 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Danutė Giačaitė Jurgis KiÅ¡kis ArÅ«nas PaÅ¡tuolis