2026-02-11 Nr. AB-3100-3-61-3-05319-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1613-629/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05319-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.7; 22.4.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) direktoriaus sprendimą netenkinti pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 26 d. prašymo dėl perkėlimo į Departamento Administravimo departamento (toliau – ir AD) Personalo skyriaus vedėjo pareigas, įformintą 2024 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. BDR-2917 „Informavimas apie neatitikimą nustatytiems reikalavimams“ (toliau – ir 2024 m. rugpjūčio 28 d. raštas, Sprendimas); 2) panaikinti Departamento direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 30 d. įsakymą Nr. ADP1-251 „Dėl D. J. atleidimo iš užimamų pareigų“ (toliau – ir Įsakymas); 3) grąžinti pareiškėją į iki neteisėto atleidimo eitas Departamento Gyvosios gamtos apsaugos departamento (toliau – ir GGAD) Kauno gyvosios gamtos apsaugos skyriaus (toliau – ir Kauno GGAS) vedėjo pareigas; 4) įpareigoti Departamentą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 26 d. prašymą dėl perkėlimo į Departamento AD Personalo skyriaus vedėjo pareigas; 5) priteisti pareiškėjui jo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Departamento direktoriaus įsakymu nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. buvo pakeista Departamento struktūra, todėl panaikinta pareiškėjo eita Departamento GGAD Kauno GGAS vedėjo pareigybė. Pareiškėjas buvo informuotas apie jo pareigybės panaikinimą, jam buvo teikiami laisvų Departamento valstybės tarnautojų pareigybių sąrašai, iš kurių jis galėjo rinktis laisvas lygiavertes ar žemesnes pareigas, kurias sutinka eiti. Šiuose sąrašuose buvo nurodytos ir laisvos lygiavertės Departamento AD Personalo skyriaus vedėjo pareigos. Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 26 d. prašymu dėl perkėlimo į kitas pareigas (toliau – ir Prašymas) sutiko (prašė) būti perkeltas į lygiavertes laisvas Departamento AD Personalo skyriaus vedėjo pareigas. Tačiau atsakovas Sprendimu pareiškėjo Prašymo netenkino. Ginčijamu Įsakymu pareiškėjas atleistas iš einamų pareigų. Pareiškėjas su Įsakymu nesutinka, nes Dokumentų valdymo bendrosios informacinės sistemos priemonėmis jis 2024 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į atsakovą ir išreiškė sutikimą būti perkeltas į lygiavertes laisvas Departamento AD Personalo skyriaus vedėjo pareigas, kurių bendruosius ir specialiuosius reikalavimus atitiko, todėl iš valstybės tarnybos yra atleistas nepagrįstai ir neteisėtai.

2.2. Atsakovas pareiškėjo Prašymo perkelti į jo pasirinktas pareigas netenkino vieninteliu motyvu – pareiškėjas neatitiko vienintelio Departamento AD Personalo skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nustatyto specialiojo reikalavimo – „išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija; studijų kryptis – žmonių išteklių vadyba (arba), studijų kryptis – viešasis administravimas (arba); studijų kryptis – teisė; arba išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija; darbo patirtis – personalo srities patirtis; darbo patirties trukmė – 3 metai“. Pareiškėjo teigimu, jis atitinka šį specialųjį reikalavimą pagal alternatyvų pareigybės aprašyme nustatytą kriterijų, t. y. turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą (bakalauro kvalifikacinis laipsnis) ir reikalingą darbo patirtį – personalo srities patirtį, kurios trukmė yra daugiau nei trys metai ir kuri įgyta einant ankstesnes pareigas pas atsakovą, todėl atsakovui buvo žinoma.

2.3. Atsakovas, netenkindamas pareiškėjo Prašymo, visiškai nesigilino į reikalaujamos patirties ir pareiškėjo įgytos patirties faktinį turinį. Jokie valstybės tarnybą reglamentuojantys teisės aktai neapibrėžia, kas yra laikytina personalo srities patirtimi. Vadovaujantis dabartinės lietuvių kalbos žodynu, personalo srities patirtis konkrečiame pareigybės aprašyme suprantama kaip įstaigos, įmonės ir kt. darbuotojų veikimo šakos patyrimo rezultatas arba tarnautojų, sudarančių vieną profesinę kategoriją, veikimo šakos patyrimo rezultatas. Atsakovas savo paties valia nekonkrečia ir plačiai interpretuojama forma pareigybės aprašyme apibrėžė specialųjį darbo patirties reikalavimą, tačiau dėl to neturi nukentėti atleidžiamas darbuotojas – pareiškėjas. Taip pat tai nesuteikia teisės atsakovui personalo srities patirties kriterijų aiškinti nepagrįstai siaurai, tokiu būdu ribojant pareiškėjo teisę pasinaudoti atleidžiamo dėl pareigybės naikinimo valstybės tarnautojo socialine garantija būti perkeltam į kitas laisvas pareigas įstaigoje.

2.4. Pareiškėjas turėjo realią personalo srities patirtį ją aiškinant ne lingvistiniu, o turinio analizės metodu. Pareiškėjas ilgiau nei 3 metus vykdė funkcijas, susijusias su Departamento GGAD Kauno GGAS (iki tol – Departamento Kauno valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – ir GGAI)) žmogiškųjų išteklių valdymu, taip pat buvo atsakingas už Kauno GGAS (iki tol – Departamento Kauno valdybos GGAI) dokumentų ir archyvo tvarkymą. Taigi, jis turėjo Sprendime minimos veiklos srities „personalo valdymo“ 3 metų patirtį. Tai, kad Departamento Kauno valdybos GGAI viršininko (pareiškėjo pareigos eitos 2018 m.–2023 m. kovo 1 d.) ir Departamento GGAD Kauno GGAS vedėjo (pareiškėjo pareigos eitos nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d.) tarnybinės funkcijos buvo tiesiogiai susijusios su žmogiškųjų išteklių (personalo) valdymu, patvirtina aplinkybė, jog Departamento Kauno valdybos GGAI viršininko pareigybės aprašymo 15 punkte nustatyta funkcija – „valdo struktūrinio padalinio žmogiškuosius išteklius teisės aktų nustatyta tvarka“. Pareiškėjas faktiškai dalyvaudavo derinant (t. y. tam tikrais atvejais juos inicijuodavo, tam tikrais atvejais vizuodavo ar tvirtindavo) visus Personalo srities dokumentų teikimo per dokumentų valdymo sistemą tvarkos apraše išvardintus personalo srities dokumentus, taigi akivaizdu, kad įgijo personalo srities patirtį eidamas ankstesnes pareigas pas atsakovą.

2.5. Atsakovas turėjo tenkinti pareiškėjo Prašymą ir pareiškėją jo sutikimu perkelti į Departamento AD Personalo skyriaus vedėjo pareigas. Nepagrįstai netenkinus pareiškėjo Prašymo, Įsakymu atsakovas pareiškėją nepagrįstai atleido iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų, nes netinkamai įvykdė darbdavio pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 57 straipsnio 2 dalyje.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Departamente vykdant struktūrinius pertvarkymus Gyvosios gamtos apsaugos departamente 9 skyriai sujungti į 5 Gyvosios gamtos apsaugos skyrius (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio). Reorganizacijos vykdymui Departamento direktorius 2024 m. birželio 12 d. priėmė įsakymą Nr. AD1-204 „Įsakymas dėl atrankos kriterijų valstybės tarnautojų kvalifikacijai įvertinti, patvirtinimo“, kurio 2.2 papunktis nustato, kad atrankos būsimai Departamento GGAD GGAS vedėjo pareigybei užimti vykdomos tarp restruktūrizuojamų padalinių – Departamento GGAD GGAS vedėjų; 3 punktas nustato, kad „Pasibaigus šio įsakymo 2 punkte įvardintai atrankai, valstybės tarnautojams, kurių pareigybės bus naikinamos, ne rečiau kaip kartą per 3 savaites siūlomos visos laisvos Departamento karjeros valstybės tarnautojų pareigybės. Valstybės tarnautojai, gavę neužimtų pareigybių sąrašą, per 2 savaites nuo sąrašo pateikimo pateikia prašymus per Dokumentų bendrąją informacinę sistemą užimti vieną lygiavertę ar žemesnę laisvą pareigybę Departamente. Jei į tą pačią pareigybę prašymus pateikia keli pretendentai, vykdoma atranka Komisijoje, vertinant pretendentų kvalifikaciją pagal šio įsakymo 1.1–1.5 papunkčiuose nurodytus kriterijus (jei pretenduojama į žemesnes pareigas – netaikomas 1.2 papunkčio kriterijus). Komisija atranką įvykdo per 1 d. d., pasibaigus prašymų teikimo terminui.

4.2. Pareiškėjas skunde nurodė, jog buvo informuotas apie jo pareigybės panaikinimą, jam buvo teikiami laisvų Departamento valstybės tarnautojų pareigybių sąrašai, iš kurių jis galėjo rinktis laisvas lygiavertes ar žemesnes pareigas, kurias sutinka eiti. Pareiškėjas laisvų pareigybių sąrašą el. paštu gavo 2024 m. rugsėjo 21 d. Vėliau atsiradus naujoms laisvoms pareigybės el. p. pranešimai buvo siunčiami 2024 m. liepos 1 d., 2024 m. liepos 15 d., 2024 m. rugpjūčio 1 d., 2024 m. rugpjūčio 19 d., tačiau pareiškėjas nepretendavo nei į vieną iš pasiūlytų pareigybių. Pareiškėjui 2024 m. rugpjūčio 26 d. nusiuntus laisvų pareigybių sąrašą, tą pačią dieną buvo gautas pareiškėjo Prašymas perkelti į AD laisvas Personalo skyriaus vedėjo pareigas.

4.3. Kauno GGAS vedėjo pareigybei nustatytos veiklos sritys bei pareigybės specializacijos skiriasi nuo AD Personalo skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nustatytos veiklos sričių bei pareigybės specializacijų. Pareiškėjo Prašymas netenkintas tik dėl to, kad pareiškėjas neturi 3 metų personalo srities patirties. Pareiškėjas, eidamas prieš tai buvusios Kauno valdybos GGAI viršininko pareigas nuo 2018 m. ir vėliau Kauno GGAS skyriaus vedėjo pareigas nuo 2023 m. kovo 1 d. (vadovavimo patirtis daugiau nei 5 metai) kaip padalinio vadovas vadovavo ir vykdė kontrolę savo pavaldinių atžvilgiu, tačiau tai negali būti prilyginama Personalo skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų atitikimui jo einamoms Kauno GGAS vedėjo pareigoms. Iš Personalo skyriaus nuostatų matyti, kad reikia vykdyti specializuotus darbus, pavyzdžiui, tvarkyti Valstybės tarnautojų registro (VATARAS) ir valstybės tarnybos valdymo informacinės sistemos (VATIS) duomenis, kurių netvarko Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras.

4.4. Departamento direktorius Įsakymu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 35 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 32 straipsnio 4 dalimi ir 6 dalimi, DK 127 straipsnio 6 dalimi ir bei atsižvelgdamas į 2024 m. gegužės 28 d. pranešimą Nr. BDR-1795 „Pranešimas apie pareigybės naikinimą“ (toliau – ir 2024 m. gegužės 28 d. pranešimas) ir į D. J. neišreikštą sutikimą su 2024 m. birželio 3 d., 2024 m. birželio 19 d., 2024 m. liepos 1 d., 2024 m. liepos 3 d., 2024 m. liepos 16 d., 2024 m. rugpjūčio 1 d., 2024 m. rugpjūčio 19 d., 2024 m. rugpjūčio 26 d. siūlytomis pareigomis, atleido Departamento GGAD Kauno GGAS vedėją D. J., karjeros valstybės tarnautoją, iš einamų pareigų.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjo D. J. skundą.

6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija Departamento, kaip viešojo administravimo įstaigos, administracijos struktūros keitimo ir šių pakeitimų pagrindu panaikintos pareiškėjo eitos GGAD Kauno GGAS vedėjo pareigybės pagrįstumo, todėl teismas šių Departamento struktūrinių pertvarkymų ir dėl to naikinamos GGAD Kauno GGAS vedėjo pareigybės pagrįstumo nevertino.

7. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja VTĮ, DK bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ patvirtinta Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika (toliau – ir Metodika) (redakcijos, galiojusios Sprendimo ir Įsakymo priėmimo dieną). Teismas aptarė VTĮ 2 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 3, 5, 11 dalių, 8 straipsnio 2 dalies, 9 straipsnio 4 dalies, 35 straipsnio 1 dalies 10 punkto, 17 straipsnio 1 dalies, DK 57 straipsnio 2 dalies, Metodikos 26, 27, 31 punktų nuostatas.

8. Teismas akcentavo, kad panaikinus GGAD Kauno GGAS vedėjo pareigybę, atsakovas laikėsi DK 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos ir pareiškėjui siuntė pranešimus apie Departamente esančias laisvas pareigybes. Pareiškėjas neneigia fakto, kad jis buvo informuojamas apie Departamente esančias laisvas pareigybes ir 2024 m. rugpjūčio 26 d. pateikė prašymą perkelti jį į AD Personalo skyriaus vedėjo pareigas.

9. Remdamasis Departamento AD Personalo skyriaus 2024 m. spalio 21 d. pažymos Nr. AD5-22743 „Apie D. J. pareigas“ duomenimis, teismas nustatė, kad pareiškėjas užėmė šias pareigas: nuo 2012 m. rugpjūčio 6 d. iki 2016 m. vasario 29 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Ministerija) Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento GGAI vyresniojo specialisto, karjeros valstybės tarnautojas; nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 10 d. Ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento GGAI vyriausiojo specialisto, karjeros valstybės tarnautojas; nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. iki 2019 m. kovo 24 d. Ministerijos Kauno valdybos Kauno GGAI viršininko, karjeros valstybės tarnautojas (laikinos pareigos dėl tarnybinės būtinybės); nuo 2019 m. kovo 25 d. iki 2023 m. vasario 28 d. Departamento Kauno valdybos Kauno GGAI viršininko, karjeros valstybės tarnautojas; nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. Departamento Kauno GGAS vedėjo, karjeros valstybės tarnautojas.

10. Teismas palygino Departamento direktoriaus 2023 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. AD1-133 patvirtintus AD Personalo skyriaus nuostatus, Departamento direktoriaus 2023 m. įsakymu patvirtintus Departamento GGAD Kauno GGAS nuostatus ir pažymėjo, kad skyrių tikslai ir uždaviniai yra skirtingi. Palyginęs Departamento direktoriaus 2022 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. AD1-60 patvirtintą AD Personalo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą, 2023 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. AD1-60 patvirtintą Departamento GGAD Kauno GGAS vedėjo pareigybės aprašymą ir 2018 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. AD1-182 patvirtintą Kauno valdybos Kauno GGAI viršininko pareigybės aprašymą, teismas nurodė, kad iš pareigybių aprašymų taip pat matyti, jog AD Personalo skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nustatytos veiklos sritys bei pareigybės specializacijos skiriasi nuo GGAD Kauno GGAS vedėjo ir GGAI viršininko pareigybių aprašymų, pareigybėms nustatytų veiklos sričių bei pareigybių specializacijų. D. J., eidamas GGAD Kauno GGAS vedėjo ir Kauno valdybos GGAI viršininko pareigas, buvo atsakingas už: pavaldžių padalinio valstybės tarnautojų ir darbuotojų kasmetinių ir neeilinių tarnybinės veiklos vertinimų organizavimą, darbo grafikų sudarymą ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių teisingą pildymą; kasmetinių ir tikslinių padalinio darbuotojų atostogų grafikų sudarymą; padalinio darbuotojų skatinimą (rengdavo ir teikdavo atitinkamus teikimus); dalyvavimą Viešojo valdymo agentūros vykdomuose konkursuose (kaip konkurso komisijos narys) užimti valstybės tarnautojų pareigas padalinyje; dalyvavimą atsakovo vykdomuose konkursuose (kaip konkurso komisijos narys) užimti darbo sutartis pareigas padalinyje; mikroklimato padalinyje formavimą; dalyvavimą derinant (t. y. tam tikrais atvejais juos inicijuojant, tam tikrais atvejais vizuojant ar tvirtinant) personalo srities dokumentų teikimo per dokumentų valdymo sistemą tvarkos apraše išvardintus personalo srities dokumentus. Tas pačias aplinkybes iš esmės patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja.

11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas vykdė padalinio vadovui priskirtas funkcijas, susijusias su šio padalinio veiklos sritimis, taip pat ir funkcijas, susijusias su struktūrinio padalinio žmogiškųjų išteklių valdymu teisės aktų nustatyta tvarka, kurios įtvirtintos GGAS vedėjo pareigybės aprašymo 15 punkte. Pareiškėjo dalykinė kompetencija ir funkcijos apėmė siauresnę veiklos sritį personalo valdymo srityje negu numatyta AD Personalo skyriaus vedėjo pareigybei. Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjas turėjo įgijęs tam tikrų įgūdžių personalo srityje, nepatvirtina pareiškėjo atitikties specialiajam reikalavimui, kuris būtinas AD Personalo skyriaus vedėjo pareigybei užimti.

12. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Metodikos 1 priedą „Tipiniai specialieji reikalavimai valstybės tarnautojams“ pareigybei, kuri priskiriama VII lygmeniui specialusis reikalavimas nustatomas turėti 3 metų darbo patirtį konkrečios veiklos srityje. Šiuo atveju, siekiant užimti AD Personalo skyriaus vedėjo pareigybę, patirtis turėjo būti įgyta personalo veiklos srityje. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Departamentas pagrįstai vertino, jog pareiškėjas eidamas GGAD Kauno GGAS vedėjo ir Kauno valdybos GGAI viršininko pareigas AD Personalo skyriaus vedėjo pareigybei keliamų specialiųjų reikalavimų – 3 metų darbo patirties personalo srityje, neįgijo.

13. Teismas vertino, kad pareiškėjo subjektyvus suvokimas, jog, eidamas padalinio vadovo pareigas, jis įgijo pakankamą kompetenciją personalo srityje, kuri leistų jam eiti Personalo skyriaus vedėjo pareigas, nėra pakankamas daryti išvadą, kad jis dirbo personalo srityje ir atitinkamai, kad įgijo šios srities darbo stažą. Asmuo, siekiantis užimti Personalo skyriaus vedėjo pareigas turi atitikti keliamą darbo patirties reikalavimą, t. y. būti dirbęs būtent personalo srityje, o ne, kaip pareiškėjas įrodinėja, įgijęs personalo srities kompetencijas.

14. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad, Departamentui atlikus realius organizacijos struktūrinius pakeitimus ir panaikinus pareiškėjo eitą (GGAD Kauno GGAS vedėjo) pareigybę, pareiškėjui tinkamai pranešus apie jo užimamos pareigybės panaikinimą, taip pat suteikus informaciją apie laisvas pareigas Departamente, Departamentas Sprendimu neperkeldamas pareiškėjo į Departamento AD Personalo skyriaus vedėjo pareigas, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas ir nebuvo pažeista pareiškėjo teisė būti paskirtam į kitas to paties ar žemesnio lygio pareigas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neteikė prašymo užimti kitas pareigas, todėl pasibaigus įspėjimo dėl minėtos pareigybės naikinimo terminui ir pareiškėjui nepasirinkus kitų lygiaverčių ar žemesnių pareigų iki 2024 m. rugsėjo 1 d., pareiškėjas Įsakymu pagrįstai buvo atleistas iš Departamento GGAS Kauno GGAS vedėjo pareigų.

15. Teismas nurodė, kad, atmetus pareiškėjo reikalavimus dėl Sprendimo bei Įsakymo panaikinimo, atmestini ir kiti išvestiniai pareiškėjo skundo reikalavimai, taip pat ir pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III. 16. Pareiškėjas D. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą dėl Sprendimo ir Įsakymo panaikinimo tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

17. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjas ilgą laiką vykdė funkcijas, tiesiogiai susijusias su žmogiškųjų išteklių valdymu, tačiau šių aplinkybių teisinė reikšmė buvo paneigta abstrakčia išvada, jog tai tėra sudėtinė vadovo darbo dalis. Teismas nenustatė aiškios ribos, kur baigiasi vadovavimo patirtis ir prasideda personalo srities patirtis, tačiau visą pareiškėjo vykdytų funkcijų spektrą automatiškai priskyrė pirmajai kategorijai.

17.2. Teismo sprendime neatskleista, kodėl ilgalaikis, sistemingas ir nuolatinis pareiškėjo dalyvavimas personalo valdymo procesuose nelaikytinas atitinkama darbo patirtimi, o tik kompetencijų įgijimu. Jokie teisės aktai nenustato, kad vienu metu einant tam tikras pareigas negalėtų būti kaupiama skirtingų sričių (pvz., vadovavimo ir personalo) patirtis.

17.3. Teismas neanalizavo, ar atsakovo pasirinktas specialiojo reikalavimo aiškinimas buvo nuoseklus ir prognozuojamas pareiškėjo atžvilgiu, o tai ypač reikšminga vertinant situaciją, kai pats pareigybės aprašymas leidžia daugiau nei vieną pagrįstą interpretaciją. Teismas šiuo aspektu faktiškai perėmė atsakovo argumentus (poziciją) jų nekvestionuodamas.

17.4. Teismo išvada, kad atsakovas tinkamai įvykdė pareigą pasiūlyti kitas pareigas, grindžiama formaliu pareigybių siūlymo faktu, nevertinant, ar pareiškėjo reali galimybė pasinaudoti perkėlimo garantija nebuvo paneigta pernelyg siauru specialiojo reikalavimo aiškinimu. Tokiu būdu materialioji garantijos esmė buvo paneigta formaliu reikalavimų taikymu iš stipriosios ginčo šalies (darbdavio) pusės.

17.5. Teismo sprendimo išvados nėra pagrįstos jokiomis konkrečiomis teisės normomis, tokiu būdu pažeidžiamas konstitucinis imperatyvas, jog teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Atsakovas nenurodė jokių konkrečių teisės normų, kuriomis vadovavosi atmesdamas pareiškėjo Prašymą, atsakovo pozicija viso proceso metu buvo grindžiama atsakovo tam tikru manymu. Taip pat ir pirmosios instancijos teismas aiškiai nesusiejo ir nemotyvavo padarytų išvadų su konkrečiomis teisės normomis, todėl priėmė nemotyvuotą ir neteisėtą sprendimą.

18. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

19. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, papildomai pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog valstybės tarnautojas, pretenduojantis užimti atitinkamas pareigybes, turi atitikti jų aprašyme nustatytus tiek bendruosius, tiek specialiuosius reikalavimus. Teismų praktikoje aptariant VTĮ nuostatą dėl karjeros valstybės tarnautojo pareigybės naikinimo, yra pasisakyta, kad garantija (paskyrimas į kitas pareigas) nėra absoliuti. Valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama paskyrimas į kitas pareigas priklauso nuo objektyvių ir subjektyvių aplinkybių visumos (laisvų to paties lygio ir kategorijos bei žemesnių pareigų buvimo ar nebuvimo, valstybės tarnautojo atitikimo užimti laisvai pareigybei nustatytus reikalavimus, sutikimo ar nesutikimo užimti pareigas ir kt.). Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, iš esmės ištyrė ir tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes ir įrodymus bei priėmė pagristą sprendimą, kuriuo skundą atmetė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento direktoriaus sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo D. J. 2024 m. rugpjūčio 26 d. prašymas jį perkelti į Departamento AD Personalo skyriaus vedėjo pareigas, įformintas 2024 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. BDR-2917 „Informavimas apie neatitikimą nustatytiems reikalavimams“, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo iš naujo išnagrinėti šį Prašymą, taip pat Departamento direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. ADP1-251 „Dėl D. J. atleidimo iš užimamų pareigų“ teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusių reikalavimų grąžinti pareiškėją į iki atleidimo eitas Departamento GGAD Kauno GGAS vedėjo pareigas, priteisti pareiškėjui jo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

21. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjas iš Departamento GGAS Kauno GGAS vedėjo pareigų atleistas pagrįstai ir teisėtai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo skundą patenkinti.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jis iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų įvertinimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, laikydamas jas formaliomis / neteisingomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Departamento direktorius 2024 m. gegužės 28 d. pranešimu pareiškėją informavo, kad jo užimama pareigybė nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. bus panaikinta, pakeitus Departamento struktūrą. Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 26 d. Departamento direktoriui pateikė prašymą perkelti jį į kitas pareigas – Personalo skyriaus vedėjo pareigas nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. Departamento direktorius 2024 m. rugpjūčio 28 d. raštu netenkino pareiškėjo prašymo ir neperkėlė jo į Personalo skyriaus vedėjo pareigas, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas neatitinka šiai pareigybei keliamų specialiųjų reikalavimų – neturi 3 metų personalo srities patirties.

26. Departamento direktorius ginčijamu Įsakymu, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 32 straipsnio 4 dalimi ir 6 dalimi, Darbo kodekso 127 straipsnio 6 dalimi bei atsižvelgdamas į 2024 m. gegužės 28 d. pranešimą ir į D. J. neišreikštą sutikimą su 2024 m. birželio 3 d., 2024 m. birželio 19 d., 2024 m. liepos 1 d., 2024 m. liepos 3 d., 2024 m. liepos 16 d., 2024 m. rugpjūčio 1 d., 2024 m. rugpjūčio 19 d., 2024 m. rugpjūčio 26 d. siūlytomis pareigomis Departamente, 2024 m. rugpjūčio 31 d. atleido GGAD Kauno GGAS vedėją D. J., karjeros valstybės tarnautoją, iš einamų pareigų.

27. Valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, jog valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė. Tačiau vien tik formalus VTĮ 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyto pagrindo egzistavimas savaime nesudaro prielaidos valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų visais atvejais pripažinti pagrįstu ir teisėtu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1966/2012; kt.). Pirmiausia būtina išsiaiškinti (nustatyti) atitinkamos pareigybės panaikinimo faktą, t. y. nustatyti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka toliau arba jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga, dėl to valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš tarnybos tuo pagrindu, kad jo pareigybė yra panaikinta. Pirmenybė turi būti teikiama su pareigybės panaikinimu susijusių teisinių santykių turiniui, o ne jų formaliai išraiškai (formai), šiuo tikslu, be kita ko, išsiaiškinant (nustatant) atitinkamos pareigybės panaikinimo faktą, t. y. būtina nustatyti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka toliau arba jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1053-662/2017 ir joje nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką).

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant teisę tarnybinių ginčų bylose (ABTĮ 15 str. 1 d.), nuosekliai laikosi teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių, kad viešojo administravimo subjektas turi plačią diskrecijos teisę projektuoti savo vidinę organizacinę struktūrą ir atlikti struktūros pertvarkymus tam, kad būtų efektyviai įgyvendintos institucijai priskirtos funkcijos, o teismas, nagrinėjantis bylą dėl atleidimo iš valstybės tarnybos teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, bet yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti tarnybos santykių nutraukimą su konkrečiu valstybės tarnautoju (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2736-415/2018 ir joje nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką).

29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Departamento direktoriaus 2024 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. AD1-171 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos administracijos struktūros ir administracijos struktūros schemos patvirtinimo“ nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. buvo keičiama Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos struktūra; vykdant struktūrinius pertvarkymus Departamento GGAD 9 skyriai buvo sujunti į 5 GGAS (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos Šiaulių ir Panevėžio); reorganizacijos vykdymui Departamento direktorius 2024 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. AD1-204 „Dėl atrankos kriterijų valstybės tarnautojų kvalifikacijai įvertinti patvirtinimo“ patvirtino atrankos kriterijus, taikomus vertinant Departamento valstybės tarnautojų kvalifikaciją, kaip geriausiai atspindinčią darbuotojo tinkamumą užimti Departamento GGAD GGAS vedėjo pareigybę. Byloje nėra duomenų, kad Departamento direktorius, kaip kompetentingas pareigūnas, priimdamas šiuos įsakymus, būtų netinkamai naudojęsis jam suteikta diskrecijos teise, nepaisęs iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų kylančių reikalavimų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, Departamente įvykusių struktūrinių pasikeitimų neteisėtumo nenustatė, jų realumu neturi pagrindo abejoti ir apeliacinės instancijos teismas.

30. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismas nėra kompetentingas visa apimtimi patikrinti valstybės įstaigos atliktos pertvarkos teisėtumo, įvertinti atleisto iš tarnybos asmens galimybes pretenduoti į apskritai visas pareigybes; teismas, nagrinėdamas individualų ginčą, vertina konkrečius skunde nurodytus faktus ir su jais susijusius įrodymus byloje, tačiau negali, tirdamas visas įmanomas pareiškėjo nurodytas prielaidas, revizuoti atsakovo atliktų pertvarkymų visa apimtimi; ginčo nagrinėjimas teisme šiuo aspektu turėtų apsiriboti tik tokių faktų vertinimu, kuriuos pareiškėjas konkrečiai nurodo kaip pažeidžiančius jo teises (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3502-858/2018; kt.).

31. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie jo pareigybės panaikinimą, jam buvo žinomi laisvų Departamento valstybės tarnautojų pareigybių sąrašai, iš kurių jis galėjo rinktis laisvas lygiavertes ar žemesnes pareigas, tarp jų buvo nurodytos ir laisvos Departamento AD Personalo skyriaus vedėjo pareigos, kurias pareiškėjas siekė užimti. Pareiškėjas, ginčydamas atsakovo Sprendimą, kuriuo netenkintas prašymas perkelti jį į Personalo skyriaus vedėjo pareigas, ir Įsakymą, kuriuo pareiškėjas atleistas iš einamų pareigų, laikosi pozicijos, kad jis atitinka Personalo skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, be kita ko, ir specialųjį reikalavimą dėl 3 metų darbo patirties personalo srityje, kadangi ilgą laiką Departamente vykdė funkcijas, susijusias su žmogiškųjų išteklių valdymu, tokiu būdu įgijo Personalo skyriaus vedėjo pareigybei reikalaujamą personalo srities patirtį.

32. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime palygino Departamento direktoriaus 2023 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. AD1-133 patvirtintus Departamento AD Personalo skyriaus nuostatus, Departamento direktoriaus 2023 m. įsakymu patvirtintus Departamento GGAD Kauno GGAS nuostatus ir nustatė, kad šių skyrių tikslai ir uždaviniai yra skirtingi. Palyginęs Departamento direktoriaus 2022 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. AD1-60 patvirtintą Departamento AD Personalo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą, 2023 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. AD1-60 patvirtintą Departamento GGAD Kauno GGAS vedėjo pareigybės aprašymą ir 2018 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. AD1-182 patvirtintą Kauno valdybos Kauno GGAI viršininko pareigybės aprašymą, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Personalo skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nustatytos veiklos sritys bei pareigybės specializacijos skiriasi nuo Kauno GGAS vedėjo ir GGAI viršininko pareigybių aprašymų, pareigybėms nustatytų veiklos sričių bei pareigybių specializacijų. Pirmosios instancijos teismas sprendime pakankamai išsamiai nurodė esminius Personalo skyriaus vedėjo ir Kauno GGAS vedėjo pareigybėms keliamus reikalavimus, aptarė Kauno GGAS ir Personalo skyriaus nuostatus, todėl teisėjų kolegija jų nekartoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, kad pirmosios instancijos teismas būtų neteisingai nustatęs kokias nors bylai reikšmingas aplinkybes.

33. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vien tai, jog pareiškėjas atliko tam tikras funkcijas, susijusias su jo vadovaujamo Kauno GGAS (buvusios Kauno valdybos GGAI) žmogiškaisiais ištekliais, negali būti prilyginama funkcijoms, kurias atlieka Personalo skyriaus vedėjas. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjo vykdytos funkcijos apėmė siauresnę veiklos sritį (kiek tai susiję su personalo valdymu), negu numatyta Personalo skyriaus vedėjo pareigybei. Kauno GGAS vedėjo pareigybės aprašymo 15 punkte nustatyta, kad šio skyriaus vedėjas valdo struktūrinio padalinio žmogiškuosius išteklius teisės aktų nustatyta tvarka. Iš Personalo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo ir Personalo skyriaus nuostatų matyti, kad šio skyriaus veikla apima kur kas platesnę veiklos sritį ir yra orientuota konkrečiai į personalo politikos formavimą, personalo administravimą, dokumentų valdymo administravimo organizavimą, Departamento dokumentų valdymo bei personalo politikos įgyvendinimą. Todėl tai, kad pareiškėjas, vadovaudamas struktūriniam padaliniui, įgijo tam tikrų įgūdžių personalo srityje, nepatvirtina pareiškėjo atitikties specialiajam reikalavimui, kuris būtinas Personalo skyriaus vedėjo pareigybei užimti.

34. Personalo skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nurodytas VII pareigybės lygmuo. Pagal Metodikos, kuri reglamentuoja valstybės tarnautojų pareigybių valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose aprašymą ir vertinimą, 1 priedą „Tipiniai specialieji reikalavimai valstybės tarnautojams“ pareigybei, priskiriamai VII lygmeniui, nustatomas 3 metų darbo patirties veiklos srityje reikalavimas. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, siekiant užimti Personalo skyriaus vedėjo pareigybę, patirtis turėjo būti įgyta būtent personalo veiklos srityje.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad karjeros valstybės tarnautojo garantija (paskyrimas į kitas pareigas) nėra absoliuti. Valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, paskyrimas į kitas pareigas priklauso nuo objektyvių ir subjektyvių aplinkybių visumos (laisvų to paties lygio ir kategorijos bei žemesnių pareigybių buvimo ar nebuvimo, valstybės tarnautojo atitikimo užimti laisvai pareigybei nustatytus reikalavimus, sutikimo ar nesutikimo užimti atitinkamas pareigas ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2846/2012). Tarnautojas, pretenduojantis užimti atitinkamas pareigybes, turi atitikti jų aprašyme nustatytus tiek bendruosius, tiek specialiuosius reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-255/2013; 2011 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-227/2011; 2009 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1743/2009). Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad pareiškėjas neatitiko laisvai Departamento AD Personalo skyriaus vedėjo pareigybei užimti nustatyto specialiojo reikalavimo – 3 metų darbo patirties personalo srityje.

36. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė