6944c2ff-3563-412e-8e2a-3d8fbe747a7e · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2-2562-615/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21136-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.12; 1.3.5.5; 3.2.3.8; 3.2.3.12; 3.1.7.6; 3.1.7.8 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 16 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei, dalyvaujant ieÅ¡kovams V. G., V. A., ieÅ¡kovų V. A., A. A. ir V. G. atstovui P. B., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno autobusai“ atstovei advokatei RÅ«tai Didikei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę darbo bylÄ pagal ieÅ¡kovų V. A., A. A. ir V. G. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno autobusai“ dėl darbo ginčo iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės. Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovai ieÅ¡kiniu prašė įpareigoti atsakovę pridėti po 4 darbo dienas prie ieÅ¡kovams priklausančių kasmetinių atostogų už 2019 darbo metus. IeÅ¡kovai ieÅ¡kinyje nurodė: 1.1. ieÅ¡kovai pas atsakovę dirba (duomenys neskelbtini) ir jiems taikoma suminė vieno mėnesio darbo laiko apskaita, kuri anksčiau, pačios atsakovės sprendimu, buvo apskaičiuojama mėnesio kalendorinį darbo dienų skaičių dauginat iÅ¡ 8, o Å¡venčių dienų iÅ¡vakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda. 2019 m. vasario mėn. apskaitiniam laikotarpiui nustatytÄ jį darbo laiko normos dydį atsakovė pradėjo paskirstyti per didesnį darbo pamainų kiekį nei kalendoriniame mėnesyje esantis darbo dienų skaičius, tokiu bÅ«du priversdamas ieÅ¡kovus, prieÅ¡ jų valiÄ ir be papildomo apmokėjimo, atidirbti didesnį darbo pamainų kiekį nei priklausytų.

Per laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 dienos iki 2019 m. rugsėjo 30 dienos ieškovams buvo užplanuota ir dėl to buvo priversti be papildomo apmokėjimo atidirbti po 7 darbo pamainas daugiau nei šiame laikotarpyje esantis kalendorinių darbo dienų skaičius. 1.2. Jei dirbama penkių darbo dienų savaitės režimu, tuomet mėnesinės darbo laiko normos skaičiuotinas dydis nustatomas vadovaujantis DK 113 straipsnio 3 dalyje nustatytos DK 112 straipsnio 3 dalyje nurodytų 40-ties savaitinių darbo valandų paskirstymo per penkias darbo dienas, tvarkos ypatumais (5x8 = 40), kas reiškia, jog penkių darbo dienų savaitės režimo mėnesinės darbo laiko normos dydis yra nustatomas kalendoriniame mėnesyje esantį darbo dienų skaičių dauginant iš aštuonių, švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda.

Jei dirbama Å¡eÅ¡ių darbo dienų savaitės režimu, tuomet mėnesinės darbo laiko normos skaičiuotinas dydis nustatomas vadovaujantis LR Vyriausybės 2017-06-21 dienos nutarimu Nr. 496 patvirtinto darbo laiko rėžimo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustatyto apraÅ¡o antro punkto 2 dalyje nustatytos 112 straipsnio 3 dalyje nurodytų 40-ties savaitinių darbo valandų paskirstymo per Å¡eÅ¡ias darbo dienas tvarkos ypatumais (5x7 + 5 = 40), kas reiÅ¡kia, jog Å¡eÅ¡ių darbo dienų savaitės režimo mėnesinės darbo laiko normos dydis yra nustatomas prie kalendoriniame mėnesyje esamo darbo dienų skaičiaus sandaugos iÅ¡ septynių pridedant to paties mėnesio Å¡eÅ¡tadienių skaičiaus sandaugÄ iÅ¡ penkių, Å¡venčių dienų iÅ¡vakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda. 1.3.

Vyriausybės 2017-06-21 dienos nutarimu Nr. 496 paruoÅ¡to Darbo laiko režimo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustatyto apraÅ¡o 1 ir 2 punktuose yra nurodyta, kad Savivaldybės įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustatoma 40 valandų trukmės 5 darbo dienų savaitė su 2 poilsio dienomis arba kur dėl gamybos pobÅ«džio ar kitų sÄ lygų 5 darbo dienų savaitė neįmanoma, nustatoma 40 valandų trukmės 6 darbo dienų savaitė su viena poilsio diena.

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. Al-686 Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2019 metais patvirtinimo, yra normatyvinis aktas, reglamentuojantis DK nuostatomis reguliuojamus maksimalius darbo laiko ir minimalius poilsio laiko reikalavimus. 1.4. (duomenys neskelbtini) suteikiamų kasmetinių atostogų trukmė ginčo laikotarpiu, kaip ir visuomet anksčiau, pačios atsakovės sprendimu visuomet buvo apskaičiuojama vadovaujantis DK 126 straipsnio 2 dalyje nurodytu penkių darbo dienų per savaitę darbo režimo principu.

Įstatymais garantuojamais atvejais (duomenys neskelbtini) išmokant vidutinį mėnesio darbo užmokestį, DK 145 straipsnio 2-troje dalyje suteiktų įgaliojimų pagrindu LR Vyriausybės 2017-06-21 dienos nutarimu Nr. 496 patvirtintame „Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos apraše“ nustatyta tvarka skaičiuotinas jo dydis ginčo laikotarpiu, kaip ir visuomet anksčiau, pačios atsakovės sprendimu visuomet buvo apskaičiuojamas penkių darbo dienų per savaitę principu skaičiuotinu darbo dienų kiekiu. 1.5.

DK 115 straipsnis nesuteikia atsakovei teisės penkių darbo dienų savaitės režimu dirbantiems darbuotojams suminės darbo laiko apskaitos bÅ«du skaičiuotinÄ darbo laiko normos dydį paskirstyti per didesnį darbo pamainų skaičių nei kalendoriniame laikotarpyje esantis darbo dienų kiekis. Pagal DK 144 straipsnį, už darbÄ poilsio dienÄ mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis arba jo praÅ¡ymu darbo poilsio dienomis laikas, padauginti iÅ¡ Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatyto atitinkamo dydžio, gali bÅ«ti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko.

IeÅ¡kovai buvo priversti atidirbti 7-nias darbo pamainas daugiau nei privalėjo, todėl galėtų bÅ«ti pripažintinas reikalavimas gauti kompensacijÄ už 7 papildomai virÅ¡ kalendorinio darbo dienų skaičiaus atidirbtas darbo pamainas, DK 144 straipsnio 1 ir 5 dalyse esančių nuostatų principu apskaičiuotų papildomų 14 darbo dienų prie kasmetinių atostogų už 2019 darbo metus pridėjimo bÅ«du. Tačiau vadovaujantis DK 220 straipsnio pirmos dalies nuostatų pagrindu nurodytais kreipimosi į darbo ginčų komisija terminais, ieÅ¡kinio dydis formuluotinas tik iÅ¡ per paskutinius du mėnesius, esančius prieÅ¡ kreipimosi į darbo ginčų komisijÄ mėnesį. 1.6.

Teismo posėdyje ieÅ¡kovas V. A. ieÅ¡kinį palaikė, patvirtino ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes. Dėl ieÅ¡kinio dalyko - ieÅ¡kinyje praÅ¡oma skaičiuoti 4 darbo dienas, o turėtų bÅ«ti skaičiuojamos 7 darbo dienos. KompensacijÄ pageidautų gauti apmokamų atostogų forma nuo Å¡ių metų gruodžio 15 d. IeÅ¡kinį tenkinus praÅ¡o, kad bÅ«tų atstatytas normalus darbo/poilsio dienų skaičius. 1.7. Teismo posėdyje ieÅ¡kovas V. G. ieÅ¡kinį palaikė, patvirtino ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes.

KompensacijÄ pageidautų gauti papilomų atostogų suteikimo tvarka po teismo sprendimo įsiteisėjimo ieÅ¡kovo pageidaujamu laiku. Darbo ginčų komisijoje nurodytoje apimtyje, patikslinta patikslintame ieÅ¡kinyje. Ä®monėje dirbo 42 metus. IeÅ¡kinio tenkinimo atveju praÅ¡o, kad bÅ«tų dvi poilsio dienos ir laisvos dienos nebÅ«tų atimamos iÅ¡ darbuotojo. Dirbant pamaininiu rėžimu dabar paliekama po vienÄ poilsio dienÄ . 1.8. IeÅ¡kovų atstovas ((duomenys neskelbtini) profesinės sÄ jungos atstovas) P. B. teismo posėdyje papildomai nurodė, kad visiems (duomenys neskelbtini), taip pat ir ieÅ¡kovams, darbo laiko normos apskaičiuotos pagal penkių dienų darbo savaitės rėžimÄ .

Atstovaujamieji nepraÅ¡o, kad bÅ«tų dirbama pavienės darbo laiko apskaitos režimu. Darbo tvarkos taisyklių 5.3 punkte matyta, kad įmonė dirba penkių darbo dienų savaitės rėžimu. 5.4 punkte yra nuoroda, kad darbuotojai, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita, privalo dirbti pagal administracijos patvirtintÄ ir su darbuotojų atstovais suderintÄ darbo grafikÄ . Jokių nuorodų, kad (duomenys neskelbtini) bÅ«tų darbo laiko norma skaičiuojama kitaip, negu penkių darbo dienų rėžimu, nėra.

Mėnesiniai darbo laiko planai turi bÅ«ti sudaromi iÅ¡ skaičiuotės penki kart aÅ¡tuoni per kiekvienÄ darbo savaitę. IeÅ¡kovų pozicija yra ne tame, kad jų darbo laiko norma turi bÅ«ti iÅ¡dėstoma bÅ«tinai per penkias darbo dienas užtikrinant privalomų dviejų poilsių per savaitę. O tame, kad ataskaitiniame laikotarpyje planuotinų darbų pamainų kiekis negali bÅ«ti didesnis už tame laikotarpyje esantį kalendorinį darbo dienų kiekį. Neteisingas atsakovės teiginys, kad per kiekvienÄ septynių dienų laikotarpį atsakovė turėtų teisę suplanuoti po penkiasdeÅ¡imt dvi darbo valandas.

Atsiliepime yra nurodytos nuorodos į iÅ¡aiÅ¡kinimus. Tuose nurodymuose yra neatitikimų DK nuostatoms. Per kiekvienÄ septynių dienų laikotarpį turi bÅ«ti suteikiamas kasavaitinio poilsio laikas. Už 152 darbo valandas (2019 m. mėnesio darbo laiko norma) ieÅ¡kovui buvo paskirtos 19 darbo dienų atostogos. Tai reiÅ¡kia, kad pati atsakovė taiko penkių dienų darbo savaitės rėžimÄ . V. G. 2019 m. birželio mėn. sudarytame darbo plane matyti, kad pagal penkių darbo dienų savaitę yra 152 darbo valandos, papildomai įraÅ¡yta viena papildoma darbo diena.

Pati atsakovė pripažino, kad ta viena diena yra virÅ¡valandinis darbas, tai atsispindi atsiskaitymo lapelyje. IeÅ¡kovai atidirbo po 7 papildomas darbo pamainas. Todėl pagal DK 142 straipsnį gaunasi po 14 kalendorinių dienų. Atsakovė turi teisės skyrių, todėl neprivalėjo samdytis advokatÄ , iÅ¡laidos yra per didelės ir virÅ¡ija maksimalius dydžius. Atsiliepimas pateiktas Darbo ginčų komisijai ir atsiliepimas pateiktas teismui sutampa, papildomų laiko sÄ naudų nereikėjo, todėl nurodytos iÅ¡laidos už atsiliepimo į ieÅ¡kinį suraÅ¡ymÄ (7 valandos, kai vienos valandos kaina 100 Eur) nėra teisingos.

Prašo tenkinti ieškovų reikalavimus išplėstine prasme taip, kaip buvo surašyta patikslintuose ieškiniuose, po teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovams suteikiant atostogas jiems patogiu metu.

2. Atsakovė atsiliepime su ieÅ¡kovų ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė atsiliepime ir atstovė teismo posėdyje nurodė: 2.1. ieÅ¡kovams yra nustatyta suminė darbo laiko apskaita. Suminė darbo laiko apskaita nėra siejama su konkrečiu darbo dienų ar poilsio dienų skaičiumi per kalendorinę savaitę ar mėnesį. Darbo grafikai yra sudaromi užtikrinant tiek maksimalų leistinÄ darbo laikÄ , tiek ir privalomÄ poilsio laikÄ tarp pamainų ar per septynių dienų laikotarpį.

Atsakovė užtikrinimo minimalų poilsio laikÄ bei paskyrė ieÅ¡kovams dirbti tiek valandų, jog nebÅ«tų virÅ¡yti maksimalÅ«s darbo laiko reikalavimai ir tinkamai atsiskaitė su ieÅ¡kovais už visas jų dirbtas valandas. 2.2. Pagal Darbo kodekso 115 str. 3 d., maksimali darbo laiko norma dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitÄ gali bÅ«ti netgi 52 val. per kiekvienÄ septynių dienų laikotarpį. Toks nustatytas reglamentavimas reiÅ¡kia, kad nei Darbo kodeksas, nei Kolektyvinė sutartis nedraudžia darbuotojo darbo laiko normÄ iÅ¡dėstyti per septynias dienas, laikantis kitų ribojimų.

Tokiu atveju darbdavys turi pasirinkimÄ ir teisę darbo laiko normÄ paskirstyti septynių dienų laikotarpyje (o ne privalomai per 5 dienas kaip teigia ieÅ¡kovai). IeÅ¡kovų pozicija, kad jų darbo laiko norma turi bÅ«ti iÅ¡dėstoma bÅ«tinai per 5 darbo dienas, užtikrinant privalomÄ 2 dienų poilsį per savaitę, yra nepagrįsta ir neturi teisinio pagrindo. 2.3. IeÅ¡kovai remiasi Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018-11 -29 įsakymu Nr. A1-686, kuris yra priimtas vadovaudamasis Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos apraÅ¡u ir skirtas konkrečiai teisės normai, numatytai aukÅ¡tesnės galios teisės akte, įgyvendinti.

Ministro įsakyme numatytas vidutinis metinis mėnesinis darbo dienų skaičius naudojamas tik apskaičiuojant vidutinį darbuotojo darbo užmokestį. Ministro įsakyme yra naudojama sÄ voka metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius, kas reiÅ¡kia, jog pati sÄ voka nurodo tam tikrÄ vidurkį, o ne konkrečiai apskaičiuotÄ darbo dienų per kiekvienÄ kalendorinį mėnesį skaičių. IeÅ¡kovai remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-21 nutarimu Nr. 496, patvirtintu „Darbo laiko režimo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijos nustatymo apraÅ¡u“, kuris nustato valstybės ir savivaldybių įmonėse, iÅ¡taigose ir organizacijose taikomÄ darbo laiko režimÄ .

UAB „Kauno autobusai“ nėra „savivaldybės įmonė“. Darbo laiko režimo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijos nustatymo apraÅ¡e nurodytos nuostatos dėl darbo laiko režimo, yra taikomos tik tuo atveju, jeigu dėl nustatyto darbo laiko režimo nėra numatytas kitoks darbo dienos pradžios, pabaigos laikas ir kasdienė darbo laiko trukmė. ApraÅ¡as papildomai numato, jog „užtikrindamas veiksmingÄ Ä¯monių, įstaigų, organizacijų darbÄ , darbdavys gali nustatyti kitokį, nei ApraÅ¡o 2 punkte nustatyta, nekintančios darbo dienos trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimÄ pagal Darbo kodekso 113 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 5 punktus“.

Nagrinėjamas teisinis reglamentavimas numato darbdaviui galimybę pasirinkti ne konkrečiÄ penkių ar Å¡eÅ¡ių darbo dienų savaitę, bet kitokį darbo laiko režimÄ , į kurį ir patenka suminė darbo laiko apskaita. Net ir nustačius, kad atsakovei turi bÅ«ti taikomas aptariamas apraÅ¡as, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iame apraÅ¡e nustatytas reglamentavimas nedraudžia darbo laiko normos skirstyti per ilgesnį nei 5 darbo dienų laikotarpį, prieÅ¡ingai - Å¡is apraÅ¡as numato, kad penkių ar Å¡eÅ¡ių darbo dienų savaitė netaikoma, jeigu yra taikomas kitoks darbo laiko režimas.

IeÅ¡kovai taip pat remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-21 nutarimu Nr. 496 patvirtintu „Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityje apraÅ¡u“. ApraÅ¡as parengtas vadovaujantis ir įgyvendinant Europos SÄ jungos teisės aktus, įskaitant ir 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentÄ (EB) Nr. 561/2006 (toliau - Reglamentas). Nei Reglamentas, nei AETR susitarimas ieÅ¡kovų ir atsakovės darbo teisiniams santykiams nėra taikomas, todėl negali bÅ«ti taikomas teisės aktas, skirtas Å¡ių teisės aktų įgyvendinimui, t. y.

Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityje apraÅ¡as bei Å¡iame akte numatytos taisyklės. 2.4. IeÅ¡kovai kaip teisinį pagrindÄ savo reikalavimui nurodo Darbo kodekso 144 str. 1 d. Už darbÄ poilsio dienÄ mokamas dvigubas darbo užmokestis tik tada, kai darbuotojas dirba poilsio dienÄ , kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafikÄ . IeÅ¡kovai dirbo tik dienomis, kurios buvo numatytos pagal jų darbo grafikÄ ir nedirbo dienomis, kurios pagal darbo grafika buvo nustatytos kaip poilsio dienos, todėl ieÅ¡kovai neturi teisės reikalauti Darbo kodekso 144 str. 1 d. numatyto dvigubo darbo užmokesčio ar 5 d. numatytos kompensacijos kasmetinėmis atostogomis.

Už visas dirbtas dienas ieÅ¡kovams buvo sumokėta. IeÅ¡kovai įrodinėja, kad kiekvienas jų per du mėnesius (rugpjÅ«ti-rugsėjį) papildomai dirbo 2 dienas, kurios turėjo bÅ«ti jų poilsio dienos. Todėl net jeigu ir laikyti ieÅ¡kovų pozicijÄ pagrįsta (nors atsakovė tikrai su tuo nesutinka), ieÅ¡kovai neturi teisės reikalauti pridėti kiekvienam iÅ¡ jų 4 dienas prie kasmetinių atostogų, kadangi tokiu atveju kompensacija už darbÄ poilsio dienÄ bÅ«tų ne dviguba (kaip tÄ numato Darbo kodekso 144 str. 1 ir 5 d.), bet triguba - darbas tariamai poilsio dienÄ padaugintas iÅ¡ 2 (kas sudaro 4 papildomas atostogų dienas) ir dar darbdavio jau už tas dienas sumokėtas darbo užmokestis). 2.5.

IeÅ¡kovų argumentai dėl atostogų suteikimo dirbantiems penkių ar Å¡eÅ¡ių dienų darbo savaitę nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi pagal DK 126 straipsnio 2 dalį, jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi bÅ«ti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos. BÅ«tent tokia atostogų trukmė (skaičiuojant savaitėmis, o ne darbo dienomis) ir yra praktikoje taikoma pagal suminę darbo laiko apskaitÄ dirbantiems darbuotojams, t. y. atostogos suteikiamos ne darbo dienomis, tačiau savaitėmis. 2.6.

Jeigu atsakovė teisingai supranta ieÅ¡kinyje pateiktus ieÅ¡kovų motyvus, ieÅ¡kovai savo reikalavimÄ reiÅ¡kia dėl dviejų mėnesių (2019 m. rugpjūčio ir rugsėjo) papildomai dirbtų dienų ir už Å¡iuos du mėnesius praÅ¡o kompensacijos (kasmetinėmis atostogomis). Pačiame ieÅ¡kinyje yra pateikiama informacija apie tariamai didesnį darbo dienų skaičių per mėnesį 2019 m. vasario - rugsėjo mėnesiais, toks reikalavimas buvo reiÅ¡kiamas ir nagrinėjant ginÄÄ Darbo ginčų komisijoje.

Pasirengimo nagrinėti bylÄ stadijoje iÅ¡siaiÅ¡kinus, jog ieÅ¡kinio reikalavimai yra susiję su kitokiu laikotarpiu nei 2019 m. rugpjÅ«tis - rugsėjis, atsakovė pasilieka teisę pasisakyti dėl termino kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo praleidimo. 2.7. Atsakovės atstovė teismo posėdyje su ieÅ¡kiniu nesutiko, ieÅ¡kinį prašė atmesti. Patvirtino atsiliepime nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė kad DK 45 straipsnis numato darbo sÄ lygų keitimÄ darbdavio iniciatyva. Jeigu teismas laikytų, kad darbdavys pakeitė darbo sÄ lygas iÅ¡ penkių dienų į Å¡eÅ¡ias, tai pagal DK 45 straipsnį darbuotojai turi teisę per tris mėnesius kreiptis į darbo ginčų komisijÄ .

To nepadarius, laikoma, kad darbuotojas sutiko dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis. IeÅ¡kovai apie tai sužinojo 2019 metų pradžioje. IeÅ¡kovai į Darbo ginčų komisijÄ kreipėsi 2019 m. spalio mėn. Dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitÄ nėra konkrečios dienų savaitės kaip dirba darbuotojas. Gali bÅ«ti, kad vienÄ savaitę darbuotojas dirba 6 dienas, o kitÄ savaitę 4 dienas. Å iuo atveju nei penkių, nei Å¡eÅ¡ių darbo dienų savaitė negalioja. Darbo kodeksas numato savaitės minimalaus poilsio trukmę ir nenumato kokiai apskaitai ir kokiam darbo rėžimui yra taikoma t. y. 35 valandos ir darbdavys darydamas grafikus dėl suminės darbo laiko apskaitos tuo vadovavosi.

IeÅ¡kovas neginčija, kad buvo pažeistos minimalaus laiko taisyklės. Jeigu darbo dienų per savaitę yra mažesnis ar skirtingas, darbuotojui suteikiamas keturių savaičių poilsis. IeÅ¡kovai nepagrįstai praÅ¡o vienÄ dienÄ dauginti iÅ¡ dviejų. Å i nuostata galėtų taikytis tik tada, jeigu darbuotojai bÅ«tų dirbę poilsio dienÄ . Å ios dienos buvo numatytos pagal grafikÄ , už jas buvo tinkamai atsiskaityta. Atsakovės advokato atstovavimo iÅ¡laidos atitinka Teisingumo ministro rekomendacijas.

Atsakovė turi vienÄ juristę ir negali visus teisinius klausimus patikėti Å¡iai juristei. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys atmetamas.

3. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovai V. A., A. A. ir V. G. dirba pas atsakovę UAB „Kauno autobusai“ (duomenys neskelbtini) pagal su jais sudarytas darbo sutartis: su V. A. sudaryta (duomenys neskelbtini) Darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); su A. A. sudaryta (duomenys neskelbtini) Darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); su V. G. sudaryta (duomenys neskelbtini) Darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Visiems trims ieÅ¡kovams yra nustatyta suminė darbo laiko apskaita. Suminės darbo laiko apskaitos taikymÄ ieÅ¡kovams numato pas atsakovę galiojančios Kolektyvinės sutarties 59 punktas. Ginčo, jog ieÅ¡kovai dirba pagal suminę darbo laiko apskaitÄ , Å¡ioje byloje nėra.

4. IeÅ¡kovai nurodo, kad nuo 2019 m. vasario mėnesio atsakovė pradėjo netinkamai skirstyti ieÅ¡kovų darbo laikÄ , t. y. paskirstyti didesnį už kalendoriniame mėnesyje esantį darbo dienų kiekį su atitinkamai mažesniu užplanuotų poilsio dienų kiekiu, tokiu bÅ«du priversdama ieÅ¡kovus prieÅ¡ jų valiÄ ir be papildomo apmokėjimo atidirbti didesnį už kalendorinį konkrečiame mėnesyje esantį darbo dienų skaičių. Atsakovė su ieÅ¡kovų teiginiais nesutinka ir nurodo, kad suminė darbo laiko apskaita nėra siejama su konkrečiu darbo dienų ar poilsio dienų skaičiumi per kalendorinę savaitę ar mėnesį.

Darbo laiko norma, taikant suminę darbo laiko apskaitÄ , yra iÅ¡dėstoma per nustatytÄ apskaitinį laikotarpį (kuris pas atsakovę yra 1 mėnesis). Darbo grafikai yra sudaromi užtikrinant tiek maksimalų leistinÄ darbo laikÄ , tiek ir privalomÄ poilsio laikÄ tarp pamainų ar per septynių dienų laikotarpį. Atsakovė užtikrino minimalų poilsio laikÄ bei paskyrė ieÅ¡kovams dirbti tiek valandų, jog nebÅ«tų virÅ¡yti maksimalÅ«s darbo laiko reikalavimai ir tinkamai atsiskaitė su ieÅ¡kovais už visas jų dirbtas valandas.

5. DK 113 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip, darbo laiko režimÄ vienam ar keliems darbuotojams (darbuotojų grupei) arba visiems darbuotojams darbovietėje nustato darbdavys. DK 113 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta suminė darbo laiko apskaita, kai viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma įvykdoma per apskaitinį laikotarpį. Darbo kodekso 115 straipsnyje numatytas darbo laiko režimas taikant suminę darbo laiko apskaitÄ , kuriame, be kita ko, įtvirtinta, kad jeigu nustatyta suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų.

Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, darbo (pamainų) grafikų derinimo tvarkÄ suderinusi su darbo taryba, o kai jos nėra, – su darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sÄ junga, arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka (DK 115 straipsnio 2 dalis). Darbo (pamainų) grafikai turi bÅ«ti sudaromi taip, kad nepažeistų maksimaliojo penkiasdeÅ¡imt dviejų valandų per kiekvienÄ septynių dienų laikotarpį laiko, netaikant Å¡ios taisyklės darbui pagal susitarimÄ dėl papildomo darbo ir budėjimui (DK 115 straipsnio 3 dalis).

Jeigu apskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojas dėl jam sudaryto darbo laiko režimo nėra iÅ¡dirbęs bendros viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko normos, už neįvykdytÄ darbo laiko normÄ jam sumokama pusė priklausančio iÅ¡mokėti darbo užmokesčio (DK 115 straipsnio 5 dalis). Jeigu apskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojas yra iÅ¡dirbęs daugiau valandų, negu bendra viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma, už virÅ¡ytÄ darbo laiko normÄ jam apmokama kaip už virÅ¡valandinį darbÄ arba darbuotojo praÅ¡ymu virÅ¡ytas darbo laikas, padaugintas iÅ¡ skaičiaus 1,5, gali bÅ«ti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko (DK 115 straipsnio 6 dalis).

6. IeÅ¡kovai nurodo, kad nuo 2019 m. vasario mėnesio apskaitiniam laikotarpiui nustatytÄ jį darbo laiko normos dydį atsakovė pradėjo paskirstyti per didesnį darbo pamainų kiekį nei kalendoriniame mėnesyje esantis darbo dienų skaičius, ieÅ¡kovams 2019 m. vasario mėnesį vietoj 20 teko dirbti po 21 darbo pamainÄ , 2019 m. kovo mėnesį vietoj 20 teko dirbti po 21 darbo pamainÄ , 2019 m. balandžio mėnesį vietoj 21 teko dirbti po 22 darbo pamainas, 2019 m. gegužės mėnesį vietoj 22 teko dirbti po 23 darbo pamainas, ieÅ¡kovui V. A. 2019 m. birželio mėnesį vietoj 19 teko dirbti 20 darbo pamainų, ieÅ¡kovui A. A. 2019 m. birželio mėnesį vietoj 10 teko dirbti 11 darbo pamainų, ieÅ¡kovui V. G. 2019 m. birželio mėnesį vietoj 0 teko dirbti 1 darbo pamainÄ , ieÅ¡kovams 2019 m. rugpjūčio mėnesį vietoj 21 teko dirbti 22 darbo pamainas, 2019 m. rugsėjo mėnesį vietoj 21 teko dirbti 22 darbo pamainas.

7. Pažymėtina, kad darbo įstatymuose nėra suminės darbo laiko apskaitos savaitės sÄ vokos iÅ¡aiÅ¡kinimo. Nei DK, nei kituose teisės aktuose taip pat nėra numatyta, kiek dienų per kalendorinę savaitę (pirmadienis - sekmadienis) turi (gali) dirbti darbuotojas, dirbantis pagal sumine darbo laiko apskaitÄ . Suminė darbo laiko apskaita nėra siejama su konkrečiu darbo dienų ar poilsio dienų skaičiumi per kalendorinę savaitę ar mėnesį. Darbo laiko norma, taikant suminę darbo laiko apskaitÄ , yra iÅ¡dėstoma per nustatytÄ apskaitinį laikotarpį (kuris pas atsakovę yra 1 mėnesis), laikantis DK nustatytų minimalių poilsio ir maksimalaus darbo laiko reikalavimų.

PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovai, nekintanti darbo dienos trukmė ir darbo dienų per savaitę skaičius svarbus ir turi bÅ«ti taikomas tuo atveju, jeigu yra pasirenkamas ir nustatomas darbo laiko režimas, numatytas DK 113 straipsnio 2 dalies 1 punkte. BÅ«tent Å¡is režimas susijęs su pastoviu darbo laiku ir jo trukme tiek dienos eigoje, tiek ir savaitės eigoje. Tuo tarpu suminę darbo laiko apskaitÄ DK sieja su darbuotojų darbo laiko normos paskirstymu tik per apskaitinį laikotarpį.

8. Sudarant pagal suminę darbo laiko paskaitÄ dirbančių darbuotojų darbo grafikus yra privaloma užtikrinti ir laikytis: maksimalų darbo laikÄ reglamentuojančių teisės normų (DK 115 straipsnis); minimalų poilsio laikÄ tarp pamainų reglamentuojančių teisės (DK 122 straipsnis); nepertraukiamÄ savaitės poilsį reglamentuojančių teisės normų (DK 122 straipsnis). DK 115 straipsnio 3 dalis numato maksimaliÄ penkiasdeÅ¡imt dviejų valandų per kiekvienÄ septynių dienų laikotarpį laikÄ .

DK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės, o per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent trisdešimt penkių valandų nepertraukiamojo poilsio laikas. Jeigu darbuotojo darbo dienos (pamainos) trukmė yra daugiau kaip dvylika valandų, bet ne daugiau kaip dvidešimt keturios valandos, nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas negali būti mažesnis negu dvidešimt keturios valandos.

IÅ¡ darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad atsakovė aukščiau nurodytų ribojimų laikosi ir darbo grafikai yra sudaromi užtikrinant tiek maksimalų leistinÄ darbo laikÄ , tiek ir privalomÄ poilsio laikÄ tarp pamainų ar per septynių dienų laikotarpį. Todėl ieÅ¡kovų teiginiai, kad atsakovė organizuodama jų darbÄ pažeidė suminės darbo laiko apskaitos organizavimo teisinį reglamentavimÄ , laikytini nepagrįstais.

9. IeÅ¡kovai ieÅ¡kinio reikalavimus grindžia DK 113 straipsnio 3 dalyje nustatytos DK 112 straipsnio 3 dalyje nurodytais 40-ties savaitinių darbo valandų paskirstymo per penkias darbo dienas, tvarkos ypatumais (5x8 = 40), kas reiÅ¡kia, jog penkių darbo dienų savaitės režimo mėnesinės darbo laiko normos dydis yra nustatomas kalendoriniame mėnesyje esantį darbo dienų skaičių dauginant iÅ¡ aÅ¡tuonių. Teismas pažymi, kad pagal DK 115 straipsnio 3 dalį maksimali darbo laiko norma dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitÄ gali bÅ«ti netgi 52 valandos per kiekvienÄ septynių dienų laikotarpį. Tokia pati normÄ numatyta ir Kolektyvinės sutarties 61 punkte. Todėl ieÅ¡kovai nepagrįstai skaičiuoja 40 valandų normÄ . Nei DK, nei Kolektyvinė sutartis nedraudžia darbuotojo darbo laiko normÄ iÅ¡dėstyti per septynias dienas, laikantis kitų ribojimų, o ne privalomai per 5 dienas, kaip teigia ieÅ¡kovai.

10. IeÅ¡kovai grįsdami savo pozicijÄ vadovaujasi papildomais teisės aktais: Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018-11 -29 įsakymu Nr. A1 -686 „Dėl Metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2019 metais patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-21 nutarimu Nr. 496, kuriuo patvirtinti „Darbo laiko režimo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijos nustatymo apraÅ¡as“, „Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos apraÅ¡as“, „Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityje apraÅ¡u“.

11. DK 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir kitų valstybės institucijų norminiai teisės aktai darbo santykius gali reglamentuoti tik tiek, kiek nustato Å¡is kodeksas. Tai reiÅ¡kia, kad Vyriausybės nutarimai ar kiti teisės aktai yra sukurti tikslingai įgyvendint konkrečiÄ Darbo kodekso normÄ . Atitinkamai Darbo kodekso konkrečioje normoje yra duodama nuoroda, jog tam tikrÄ santykį nustatys Vyriausybės nutarimas (ar kitas teisės aktas), kaip ir Vyriausybės nutarimuose yra konkrečiai nurodoma, kokiai Darbo kodekso normai įgyvendinti Vyriausybės nutarimas (ar kitas teisės aktas) yra priimtas.

12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-21 nutarimo Nr. 496 patvirtintas „Darbo laiko režimo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijos nustatymo“ apraÅ¡as nustato valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose taikomÄ darbo laiko režimÄ . ApraÅ¡as yra parengtas vadovaujantis DK 113 straipsnio 4 dalimi. Å is ApraÅ¡as reglamentuoja darbo teisinius santykius tik tiek, kiek numato DK ir pats ApraÅ¡as. Todėl, kadangi Vyriausybės nutarimas laikytinas žemesnės galios teisės aktu nei DK, jis negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas plečiamai, t. y. negali bÅ«ti taikomas tiems darbo teisiniams santykiams, į kuriuos Vyriausybės nutarime nėra nuorodos.

UAB „Kauno autobusai“ yra juridinis asmuo, kurio forma yra uždaroji akcinė bendrovė ir kuris įsteigtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu ir veikiantis bÅ«tent Å¡io įstatymo pagrindu. Aplinkybė, kad atsakovės vienintelis akcininkas yra savivaldybė, nesudaro pagrindo atsakovę laikyti savivaldybės įmone, nes savivaldybės įmonės teisinį statusÄ turi tik įmonės, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių .įstatymÄ .

Todėl ieÅ¡kovų argumentai susiję su minėtu apraÅ¡u yra atmetami, nes minėtas ApraÅ¡as atsakovei nėra taikomas. Taip pat pažymėtina, kad ApraÅ¡as suteikia teisę nustatyti kitokį nei ApraÅ¡o 2 punkte nustatytos nekintančios darbo dienos trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimÄ pagal Darbo kodekso 113 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 5 punktus, t. y., be kita ko, suminę darbo laiko apskaitÄ (ApraÅ¡o 4, 4.1 p.). Todėl darytina iÅ¡vada, jog ApraÅ¡o nuostatos yra taikomos tada, kai yra numatyta nekintanti darbo dienos (pamainos) trukmė ir darbo dienų per savaitę skaičius ir tuo atveju, jeigu dėl nustatyto darbo laiko režimo nėra numatytas kitoks darbo dienos pradžios, pabaigos laikas ir kasdienė darbo laiko trukmė.

Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu darytina iÅ¡vada, kad ApraÅ¡o 2 punkto nuostatos nėra taikomos suminei darbo laiko apskaitai reglamentuoti (ApraÅ¡o 4, 4.1. p.). Todėl ieÅ¡kovų teiginys, kad, remiantis Å¡io ApraÅ¡o turiniu, jam dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitÄ yra taikomas nekintantis penkių darbo dienų ir dviejų poilsio dienų režimas yra nepagrįstas bei prieÅ¡taraujantis suminės darbo laiko apskaitos esmei bei tikslams.

13. IeÅ¡kovai taip pat nepagrįstai remiasi „Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityje apraÅ¡u“, kadangi jis parengtas vadovaujantis ir įgyvendinant Europos SÄ jungos teisės aktus, įskaitant ir 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentÄ (EB) Nr. 561/2006, kuris ieÅ¡kovų ir atsakovės darbo teisiniams santykiams nėra taikomas, nes ieÅ¡kovų vykdomi reguliarÅ«s reisai nevirÅ¡ija 50 kilometrų ir nėra vykdomi tarptautiniais marÅ¡rutais, todėl nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti taikomas teisės aktas, skirtas paminėtų teisės aktų įgyvendinimui.

14. Ieškovai taip pat nepagrįstai remiasi ir Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018-11-29 įsakymu Nr. Al-686 „Dėl Metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2019 metais patvirtinimo“ nurodydami, jog šiame Įsakyme yra įtvirtintos penkių darbo dienų savaitės ir šešių darbo dienų savaitės režimas dirbantiems darbuotojams atskirai taikytinais metiniais darbo valandų kiekio ir darbo dienų skaičiaus rodikliais, kuris reguliuoja maksimalius darbo laiko ir minimalius poilsio laiko reikalavimus.

Pažymėtina, kad minėtas Ä®sakymas yra skirtas ir taikomas konkrečiai normai įgyvendinti, t. y. Å¡is darbo dienų skaičius naudojamas apskaičiuojant vidutinį darbuotojo darbo užmokestį ir juo nėra nustatoma kiek konkrečiai darbo dienų per mėnesį darbuotojas gali dirbti. Taip pat įsakyme naudojama sÄ voka „metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius“, kas reiÅ¡kia vidurkį, o ne konkrečiai apskaičiuotÄ darbo dienų per kiekvienÄ kalendorinį mėnesį skaičių.

Todėl nagrinėjamu atveju ir šis Įsakymas taip pat negali būti taikomas.

15. IeÅ¡kovai ieÅ¡kinio reikalavimams pagrįsti taip pat remiasi DK 144 straipsniu, kuris numato, kad už darbÄ poilsio dienÄ , kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafikÄ , mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovai dirbo tik dienomis, kurios buvo numatytos pagal jų darbo grafikÄ ir nedirbo dienomis, kurios pagal darbo grafikÄ buvo nustatytos kaip poilsio dienos, todėl ieÅ¡kovai Å¡iuo atveju neturi teisės reikalauti numatyto dvigubo darbo užmokesčio ar numatytos kompensacijos kasmetinėmis atostogomis.

16. Ieškovai ieškinio reikalavimams pagrįsti taip pat rėmėsi pas atsakovę skaičiuojama atostogų suteikimo tvarka. Ieškovai rėmėsi DK 126 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad darbuotojams suteikiamos atostogos ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Ieškovų argumentai dėl atostogų suteikimo dirbantiems penkių ar šešių dienų darbo savaitę, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi pagal DK 126 straipsnio 2 dalį, jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis, arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos.

Todėl ieškovų nurodyti argumentai dėl atostogų skaičiavimo tvarkos, kuri neva patvirtina, kad įmonėje taikomas penkių darbo dienų per savaitę rėžimas, taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

17. Teismas įvertinęs Å¡alių argumentus ir į bylÄ pateiktus dokumentus, sprendžia, kad atsakovė aukščiau nurodytų normų laikosi ir darbo grafikai yra sudaromi užtikrinant tiek maksimalų leistinÄ darbo laikÄ , tiek ir privalomÄ poilsio laikÄ . Todėl ieÅ¡kovų teiginiai, kad atsakovė organizuodama jo darbÄ pažeidė suminės darbo laiko apskaitos organizavimo teisinį reglamentavimÄ , laikytini nepagrįstais, iÅ¡ turimų faktinių duomenų matyti, kad atsakovė ne tik užtikrino minimalaus poilsio laikÄ , bei paskyrė ieÅ¡kovui dirbti tiek valandų, jog nebÅ«tų virÅ¡yti maksimalÅ«s reikalavimai, taip pat laiku bei tinkamai atsiskaitydavo su ieÅ¡kovais.

18. Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėdamas darbo bylas jis gali išeiti už ieškinio dalyko ribų. Todėl teismas, tuo atveju jeigu ieškovų argumentai būtų buvę pripažinti pagrįstais, būtų galėjęs sprendimu tenkinti ir patikslintus ieškovų reikalavimus, suformuluotus byloje nepriimtuose patikslintuose ieškiniuose. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovų argumentai yra atmetami kaip nepagrįsti sprendime aukščiau nurodytais motyvais.

19. CPK 93 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ , 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Kitaip tariant, joje įtvirtintas bendras bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo principas, kad pralaimėjusi Å¡alis moka. IÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti yra viena iÅ¡ bylinėjimosi iÅ¡laidų rÅ«Å¡ių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), jų atlyginimas CPK reglamentuotas atskiru 98 straipsniu.

Pagal šį straipsnį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ atlyginimÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis.

Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialiųjų žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistinÄ ar ginčijamÄ ), teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ir kitas svarbias aplinkybes.

Ribojant bylinėjimosi iÅ¡laidas, siekiama ne tik užtikrinti teismo prieinamumÄ , bet ir iÅ¡laikyti sÄ Å¾iningai dėl savo teisių teisme besiginčijančių asmenų interesų pusiausvyrÄ . IeÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmetus sprendžiamas atsakovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas. Atsakovė patyrė 1694 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ir pateikė teismui jas pagrindžiančius dokumentus. IeÅ¡kovų atstovas teismo posėdyje nurodė, kad atsakovė turi teisės skyrių, todėl neprivalėjo samdytis advokatÄ , iÅ¡laidos yra per didelės ir virÅ¡ija maksimalius dydžius.

20. Ä®vertinant atsakovės pateiktų iÅ¡laidų pagrįstumÄ matyti, kad iÅ¡laidas sudaro: 968 Eur – ieÅ¡kinio analizė, papildomų įrodymų rinkimas, atsiliepimo rengimas; 290,40 Eur – pasirengimas ir atstovavimas 2020-02-27 teismo posėdyje; 290,40 Eur - pasirengimas ir atstovavimas 2020-08-26 teismo posėdyje; 145,20 Eur - pasirengimas ir atstovavimas 2020-09-28 teismo posėdyje. Atsakovės pateikti duomenys apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas atitinka CPK nuostatas, taip pat nesiekia atsiliepimo į ieÅ¡kinį ir dalyvavimo teismo posėdžiuose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių.

21. Aplinkybė, kad darbuotojas yra silpnesnioji darbo santykių Å¡alis ir kad atsakovė turi teisės skyrių, savaime nėra pagrindas atsisakyti priteisti darbdavio patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ , tačiau yra pagrindas mažinti darbdavio patirtų priteistinų iÅ¡laidų dydį. Tokios praktikos laikosi ir aukÅ¡tesnės instancijos teismai (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1204-912/2020 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, kilus darbuotojų ir darbdavio ginčui, darbuotojai, manydami, kad jų teisės pažeidžiamos, kreipėsi į teismÄ , siekdami apginti pažeistas, jų manymu, darbo teises. Ä®vertinus DK, CPK, nurodytų Rekomendacijų nuostatas, atsakovės advokatės veiksmų detalizacijas, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumÄ , apimtį ir specifikÄ , taip pat į tai, jog nagrinėjama darbo byla, Å¡io darbo ginčo Å¡alys ekonomine prasme nėra lygios, todėl tikslinga taikyti specialųjį bylinėjimosi instituto principÄ â€“ bylinėjimosi iÅ¡laidų ribojimÄ , taip siekiant ne tik užtikrinti teismo prieinamumÄ , bet ir iÅ¡laikyti sÄ Å¾iningai dėl savo teisių teisme besiginčijančių asmenų interesų pusiausvyrÄ .

Priteisus atsakovės praÅ¡omas bylinėjimosi iÅ¡laidas, susidarytų situacija, kad darbo ginÄÄ inicijavę ieÅ¡kovai, kurių ieÅ¡kinys atmestas, patirtų neadekvačių neigiamų procesinių padarinių. Tokios praktikos laikosi ir aukÅ¡tesniųjų instancijos teismai (pavyzdžiui, Å iaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-264-856/2018; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1204-912/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1204-912/2020, ir kt.).

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , nurodytÄ aukÅ¡tesniųjų instancijų teismų praktikÄ , atsakovės praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkina iÅ¡ dalies, mažindamas bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ per pusę, t.y. iki 846 Eur, laikydamas, kad tokia suma ieÅ¡kovams (kiekvienam ieÅ¡kovui po 282 Eur), kaip finansiÅ¡kai silpnesnei ir socialiai labiau pažeidžiamai ginčo Å¡aliai, yra adekvati ir pakankama iÅ¡nagrinėtoje byloje.

22. Teismas patyrė 40,58 Eur iÅ¡laidas už procesinių dokumentų siuntimÄ , tačiau jos iÅ¡ ieÅ¡kovų valstybei nepriteisiamos, kadangi ieÅ¡kovai nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ yra atleisti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno autobusai“ (juridinio asmens kodas 133154754) iÅ¡ ieÅ¡kovo V.

A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 282 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas. Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno autobusai“ (juridinio asmens kodas 133154754) iš ieškovo A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 282 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas. Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno autobusai“ (juridinio asmens kodas 133154754) iš ieškovo V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 282 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Teisėjas Mindaugas Plučas