69442098-aaff-455f-9f4a-87dc12e7bb20 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1583-621/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00339-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 9 d.Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas,sekretoriaujant Palmirai BerberauÅ¡ienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui N. P.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo N. P. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas N. P. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (2-8 b. l.) praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Atsakovas, Å iaulių apskrities VPK), 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015-02-02 iki 2015-08-13 periodiÅ¡kai buvo laikomas Å iaulių apskrities VPK Raseinių rajono policijos komisariato areÅ¡tinėje pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

AreÅ¡tinėje patalpos, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas neatitiko higienos normų reikalavimų. PareiÅ¡kėjas nuolat buvo stebimas vaizdo kameromis, areÅ¡tinė yra rÅ«syje, kur nėra langų, t.y. natÅ«ralaus apÅ¡vietimo, nėra elektros lizdo, negalėjo pasiÅ¡ildyti vandens, įsijungti televizorių. AreÅ¡tinėje nėra pasivaikščiojimo kiemelių. Kamerų kvadratÅ«ra 5-7 kv.m., įskaitant inventorių ir sanitarinį mazgÄ . Asmenys tokiose kamerose laikomi nors ir po du, tačiau neturi jokio privatumo.

Sanitarinis mazgas buvo įrengtas gyvenamojoje patalpoje, nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, nebuvo mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos, nėra sanitarinės švaryklos, nei dušo, todėl negalėjo pasinaudoti dušu ir sanitarine švarykla. Kamerose buvo pelėsis. Nebuvo išduodami nei čiužinio, nei antklodės užvalkalai, todėl turėjo naudotis nešvariu minkštuoju lovos inventoriumi be paklodės ir be pagalvės užvalkalo, neišvalyti.

Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinį sukrėtimÄ , kuris pasireiÅ¡kė įvairiais psichologiniais iÅ¡gyvenimais – neviltimi, skriauda, liÅ«desiu, nepatogumais. PareiÅ¡kėjui pablogėjo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas. Tai yra pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjas pateikė atsikirtimÄ Ä¯ atsakovo atsiliepimÄ , kuriame detalizavo ir plačiau paaiÅ¡kino skunde nurodytas aplinkybes (57-58 b.l.). PraÅ¡o skundÄ tenkinti.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Å iaulių apskrities VPK atsiliepime (27-29 b. l.) nurodė, jog su skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti jį kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas, reikalaudamas atlyginti neturtinę žalÄ , neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai ar institucija, tačiau jis neatleidžiamas nuo pareigos įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios valstybės atsakomybės rÅ«Å¡ies sÄ lygas: pareigÅ«nų ar institucijos neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir padarytos žalos faktÄ . PareiÅ¡kėjui neįrodžius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų Å¡ios rÅ«Å¡ies atsakomybės sÄ lygų, nėra ir teisinio bei faktinio pagrindų žalai atlyginti.Remiantis Å iaulių aps.

VPK teismui pateiktais ir byloje esančiais dokumentais, N. P. nuo 2015-02-02 iki 2015-02-04, nuo 2015-03-17 iki 2015-03-19, nuo 2015-05-26 iki 2015-05-28 ir nuo 2015-08-11 iki 2015-08-13 buvo laikomas ne areštinėje, bet Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK ilgalaikio sulaikymo patalpose. Raseinių rajono PK ginčijamu laikotarpiu areštinės įrengta nebuvo. Trumpalaikio ir ilgalaikio sulaikymo patalpos reglamentuotos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtinta Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcija (toliau – Instrukcija).

Instrukcijos 2 punkte nustatyta, kad „sulaikymo patalpos – specialiai įrengta patalpa, skirta nustatyta tvarka laikinai asmenims, pristatytiems į policijos įstaigÄ , uždaryti. Sulaikymo patalpos, atsižvelgiant į jų įrengimÄ , skirstomos į laikino ir ilgalaikio sulaikymo patalpas“. Instrukcijos 38 punkte reglamentuota, kad „asmenys, pristatyti iÅ¡ policijos areÅ¡tinių ar kitų laisvės atėmimo vietų procesiniams veiksmams atlikti, gali bÅ«ti pristatomi į operatyvaus valdymo padalinio laikino ar ilgalaikio sulaikymo patalpas, kol neatliekami procesiniai veiksmai arba atlikus procesinius veiksmus, iki tol, kol bus iÅ¡vežti į policijos areÅ¡tinę ar kitas laisvės atėmimo vietas, bet ne ilgiau, kaip nustatyta Å¡ioje instrukcijoje“.

Instrukcijos 40 punkte nustatyta, kad „Ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomiems asmenims, kai numatoma juos laikyti 24 ar daugiau valandų, turi būti išduodamas minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės), taip pat paklodės, užvalkalai, rankšluosčiai“. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į ilgalaikio sulaikymo patalpų paskirtį, į tai, kad jose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 48 valandas, šioms patalpoms yra keliami kiti reikalavimai nei areštinėms ar įkalinimo įstaigoms.

Ilgalaikio sulaikymo patalpoms nėra numatyti pasivaikščiojimo kiemeliai, kurie reglamentuoti Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356, taip pat Å¡ioms patalpoms nėra numatytas duÅ¡as, sanitarinė Å¡varykla, elektros lizdai bei langai. Pristatyti į ilgalaikio sulaikymo patalpas asmenys taip pat nėra tikrinami ir dėl ligotumo, nes tai nenumato teisės aktai. Ilgalaikio sulaikymo patalpoms taip pat nėra taikomos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ bei Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatos.Atkreipė dėmesį, kad nors teisės aktų, reglamentuojančių asmens laikymo sÄ lygas areÅ¡tinėse ir įkalinimo įstaigose, reikalavimai nėra taikomi ilgalaikio sulaikymo patalpoms, tačiau asmens, laikomo tokiose patalpose, laikymo sÄ lygos, atsižvelgiant į Å¡iose patalpose asmenų laikymo trukmę, taip pat privalo atlikti bendruosius asmens sveikatos saugos bei kasdienio poreikio tenkinimo reikalavimus.

Å iaulių AVPK teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad Å¡alia ilgalaikio sulaikymo patalpų yra įrengtas duÅ¡as, kuriuo laikomi asmenys gali pasinaudoti, kad vienos ilgalaikio sulaikymo patalpos, kurioje laikomi ne daugiau kaip du asmenys, plotas yra 8,0975 kv. m, kad sulaikymo patalpose yra ventiliacija ir drėgmė nesikaupia ir jokio pelėsio nėra. PareiÅ¡kėjui minkÅ¡tas inventorius bei patalynė buvo iÅ¡duoti. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo nusiskundimų dėl laikymo sÄ lygų ar sveikatos sutrikimų nebuvo gauta.Nurodo, jog ilgalaikio sulaikymo patalpose yra įrengta tinkama pertvara, kuri atskiria sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamųjų patalpų, todėl pareiÅ¡kėjo teiginys, kad jis gamtinius reikalus buvo priverstas atlikti kitų asmenų akivaizdoje yra taip pat nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjo teisės dėl sanitarinio mazgo ir vaizdo stebėjimo kamerų pažeistos nebuvo. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus bei faktines aplinkybes, paremtas raÅ¡ytiniais įrodymais, Å iaulių AVKP nuomone, darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo N. P. teisės dėl tinkamų laikymo Å iaulių AVPK Raseinių rajono PK ilgalaikio sulaikymo patalpose sÄ lygų pažeistos nebuvo.PareiÅ¡kėjo N. P. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad bÅ«nant Å iaulių AVPK Raseinių rajono PK ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo pažeidžiamos jo teisės, buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis.Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.). Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali bÅ«ti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ) ir savo reikalavimÄ pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-10-11 įsakymu Nr. V-492 (nauja redakcija 2010-03-31 įsakymu Nr. 5-V-263) patvirtinti „Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai“ (toliau – Reikalavimai) numato reikalavimus ilgalaikio sulaikymo patalpoms, kurias Reikalavimų 4 punktas apibrėžia kaip specialiai įrengti patalpas, skirtas teisės aktų tvarka asmenims, pristatytiems į policijos įstaigÄ , uždaryti ir laikyti iki 48 valandų.

Å ių reikalavimų 32.1 punktas numato, jog ilgalaikio sulaikymo kameros bendras plotas turi bÅ«ti ne mažesnis nei 5 kv. m, 32.4. punktas numato, kad pamainos pareigÅ«nams turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos nuolat stebėti uždarytų asmenų elgesį (vizualiai ar per vaizdo stebėjimo kameras). Vaizdo stebėjimo kameros turi bÅ«ti įrengiamos pačiose laikino sulaikymo patalpose, jeigu patalpų durys yra metalinės. Vaizdo stebėjimo kameros turi bÅ«ti nepasiekiamos uždarytiems asmenims. 33.6 punktas numato, jog joje turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas su 120-130 cm aukščio atskiriamÄ ja pertvara, 33.7 punktas numato, kad patalpoje turi bÅ«ti lova, taburetės, stalas, 17 punktas numato, jog Å¡alia ilgalaikio sulaikymo kamerų įrengiama prausykla, 33.12 punktas numato, jog langų įrengimas yra neprivalomas.

Ilgalaikio sulaikymo patalpoms nėra numatyti pasivaikščiojimo kiemeliai, duÅ¡as. Reikalavimų 33.1 punktas numato, jog vienam laikomam asmeniui gyvenamasis plotas negali bÅ«ti mažesnis nei 5 kv. m., atmetus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ .Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-06-30 įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtinta „Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcija“, jos 40 p. numato, jog ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomiems asmenims, kai juos numatoma laikyti 24 ir daugiau valandų, turi bÅ«ti iÅ¡duodami minkÅ¡tasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės), taip pat paklodės, užvalkalai, rankÅ¡luosčiai.

Jų iÅ¡davimo apskaita nenumatyta.IÅ¡ pateikto 2015-01-28 tarnybinio praneÅ¡imo Nr. 40-PR2-2915 „Dėl N. P. skundo“ matyti, jog nei asmenų, buvusių ilgalaikio sulaikymo patalpose tam tikru laiku apskaita, nei iÅ¡duodamo inventoriaus apskaita Å iaulių aps. VPK Raseinių r. PK vedama nebuvo, tokio reikalavimo nebuvo. Jame taip pat nurodoma, jog ilgalaikio sulaikymo kamerose buvo laikoma ne daugiau kaip po du asmenis, esant galimybei, laikoma buvo po vienÄ , inventorius buvo iÅ¡duodamas. Teismui pateikti įrodymai, jog Å iaulių aps.

VPR Raseinių r. PK yra įrengtos 3 ilgalaikio sulaikymo kameros, jų bendras plotas yra 8,0975 kv. m, sanitarinis mazgas jose užima 0,9 kv. m. Å alia ilgalaikio sulaikymo patalpų įrengta prausykla – duÅ¡as.PareiÅ¡kėjas N. P. Å iaulių aps. VPK Raseinių r. PK ilgalaikio sulaikymo kamerose buvo laikomas nuo 2015-02-02 iki 2015-02-04, nuo 2015-03-17 iki 2015-03-19, nuo 2015-05-26 iki 2015-05-28 ir nuo 2015-08-11 iki 2015-08-13, laikomas iki 48 val. kiekvienÄ kartÄ , tokiu bÅ«du, ilgalaikio sulaikymo patalpose pareiÅ¡kėjas iÅ¡viso buvo 8 paras.

Duomenų, po kiek asmenų buvo laikoma ilgalaikio sulaikymo patalpose, nepateikta, nurodoma, jog buvo laikoma 1-2 asmenys, tad pareiÅ¡kėjui N. P. teko nuo 4,05 kv. m iki 8,1 kv. m ilgalaikio sulaikymo patalpos ploto. IÅ¡skaičiavus iÅ¡ ilgalaikio sulaikymo patalpos sanitarinio mazgo plotÄ , pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,6 iki 7,2 kv. m kameros ploto. Tokiu bÅ«du, byloje nustatyta, jog nesant ilgalaikio sulaikymo kameroje lango, elektros lizdo, nesuteikiant pareiÅ¡kėjui N. P. galimybės 1 valandÄ per parÄ pasivaikščioti, teisės aktų reikalavimai pažeisti nebuvo.

Neįrodyta aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjas N. P. neturėjo galimybės nusiprausti, kadangi ir pačioje kameroje yra praustuvė, prie ilgalaikio sulaikymo patalpų yra įrengtas duÅ¡as, įrodymų, jog jis bÅ«tų kreipęsis į pareigÅ«nus dėl nusiprausimo ir jam nebÅ«tų leista, nepateikta. Vertinant minkÅ¡to inventoriaus iÅ¡davimÄ , pastebėtina, jog nors ir pareiÅ¡kėjas N. P. tvirtina, jog jam patalynė nebuvo iÅ¡duodama, tai nėra patvirtinta objektyviais duomenimis, nesant reikalavimo vesti iÅ¡duodamo minkÅ¡to inventoriaus registracijÄ .

Duomenų, jog pareiÅ¡kėjas N. P. bÅ«tų pateikęs skundÄ dėl neiÅ¡duodamos patalynės, nėra, to nenurodo ir pareiÅ¡kėjas. Tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad ilgalaikio sulaikymo patalpų sienos yra purvinos, tačiau pelėsio nėra. Raseinių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atlikusi patikrinimÄ pelėsio nerado. Konstatuotina, jog Å¡i aplinkybė neįrodyta.Taigi darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas aptariamu laikotarpiu, iÅ¡ viso 8 dienas, buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytÄ ilgalaikio sulaikymo patalpos plotÄ vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam ilgalaikio sulaikymo patalpoje, teko mažiau kaip 5,0 kv. m ploto.

Å iaulių aps. VPK Raseinių r. PK pareigÅ«nai pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam ilgalaikio sulaikymo patalpoje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 5,0 kv. m kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ilgalaikio sulaikymo patalpoje, kurioje jam teko mažesnis nei teisės aktais nustatytas minimalus plotas, atsakovas iÅ¡ esmės neginčija. BÅ«tent Å¡ia aplinkybe pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės ir motyvuoja neturtinės žalos padarymÄ .Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v.

Netherlands). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«nant Å iaulių aps. VPK Raseinių r. PK ilgalaikio sulaikymo kamerose, nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas dėl per mažo kameros ploto, taip pat teismas atsižvelgia į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukelia dvasines kančias.

Vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ ), kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovÄ aukščiau aptartomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kėjas patyrė pinigine iÅ¡raiÅ¡ka apskaičiuotinÄ neturtinę žalÄ . Teismas įvertinęs visas pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsižvelgia į tai, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Be to, pareiÅ¡kėjas Å iaulių aps. VPK Raseinių r. PK ilgalaikio sulaikymo kamerose buvo laikomas periodiÅ¡kai iki 8 paras, kamerose buvo ne daugiau nei du asmenys. Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y. įvertinęs pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus pinigais, kalinimo laikotarpį, įvertindamas turimų įrodymų visumÄ , remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais (pvz., LVAT 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-550-575/2015, LVAT 2015-03-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1530-858/2015, LVAT 2015-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2045-520/2015, LVAT 2016-01-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-848-520/2016, LVAT 2016-01-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-371-662/2015, 2015-12-14 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015 ir kt.), taip pat įvertindamas pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo mastÄ ir trukmę, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas (minimaliÄ mėnesinę algÄ , vidutinį darbo užmokestį), bei vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 80 Eur.

Dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti jam 3000 Eur neturtinės žalos yra tenkinamas iÅ¡ dalies.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 5 p. teismas,n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo N. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui N. P. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 80 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Eur) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėjas                                                                                 Žanas Kubeckas