2025-12-31 Nr. CB-6950-2-68-3-02227-2024-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4432

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02227-2024-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gruodžio 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2025 m. gruodžio 18 d. paduotu suinteresuoto asmens E. A. J. E. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Suinteresuotas asmuo E. A. J. E. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl ūkinio pastato pripažinimo bešeimininkiu turtu ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn, suinteresuoti asmenys J. M., T. M., A. B., L. B., M. L. W., R. J. J., C. J. G., E. A. J. E., I. L. S., V. S., Ž. Š., R. Š., UAB „DG turtas Pilies 34“, M. L., W. K., G. B., V. S., Krisesentersekretariatet (Krizių centro sekretoriatas), Vilniaus moterų namai, A. V., T. V., P. P., L. E., N. U., A. U., M. U., R. Š., R. Š., V. S., V. V., J. Č., R. S., J. B. B., R. B., E. S., uždarosios akcinės bendrovės „SKR grupė“, B. R., L. A., S. B., S. L., A. J., J. Z., J. Z., J. M., G. V., G. S., D. B.-S., A. D., M. D., T. P. Š., P. V., A. V., D. J., Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonės „Registrų centras“, valstybės įmonės „Turto bankas“, bei suinteresuotų asmenų I. L. S. ir M. L. W. pareiškimus dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 3 d. sprendimu pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu atmetė, tenkino suinteresuotų asmenų I. L. S. ir M. L. W. pareiškimus dėl turto įgijimo įgyjamosios senaties būdu, nustatė faktą, kad suinteresuotas asmuo I. L. S. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į pagalbines patalpas (sandėliukus), kurie kadastrinių matavimų byloje pažymėti Nr. B-1 ir Nr. B-2, esančius ūkiniame pastate (duomenys neskelbtini), nustatė faktą, kad suinteresuotas asmuo M. L. W. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į pagalbines patalpas (sandėliukus), kurie kadastrinių matavimų byloje pažymėti Nr. A-1, Nr. A-2 ir Nr. A-3, esančius ūkiniame pastate (duomenys neskelbtini).

Kauno apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Suinteresuotas asmuo E. A. J. E. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. sprendimą ir atmesti pareiškėjų I. L. S. ir M. L. W. pareiškimą dėl turto įgijimo įgyjamosios senaties būdu, taip pat atmesti pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu.

Suinteresuoto asmens kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Iš skundžiamų teismų procesinių sprendimų matyti, kad valdymo teisėtumas buvo pripažintas vien faktiniu patalpų naudojimu, ilga valdymo trukme ir trečiųjų asmenų pretenzijų nebuvimu, tačiau teismų nebuvo nustatytas ir įvertintas joks teisėtas valdymo atsiradimo pagrindas, kaip to reikalauja CK 4.23 straipsnio 2 dalis, kuri aiškinama sistemiškai kartu su CK 4.68 ir 4.70 straipsnių nuostatomis. Toks CK 4.23 straipsnio 2 dalies aiškinimas reiškia, kad teisėto valdymo prezumpcija negali būti grindžiama vien faktinio naudojimo aplinkybėmis ar kitų asmenų pasyviu elgesiu. Priešingai, pareiga nurodyti ir pagrįsti teisėtą valdymo atsiradimo pagrindą tenka asmeniui, siekiančiam įgyti nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu.

2. Teismai netinkamai aiškino ir taikė sąžiningo valdymo prezumpciją bei CK 4.48 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad savininkas negali perduoti daugiau teisių, negu pats turi, taip pažeisdami materialinės teisės normas, kurios turi esminės reikšmės sprendžiant dėl teisėto ir sąžiningo valdymo tais atvejais, kai ginčo objektas nebuvo privatizuotas. Nors teismų byloje buvo nustatyta ir pripažinta, kad ginčo sandėliukai nebuvo nei privatizavimo objektai, nei buvo perduoti nuosavybėn, nei kaip savarankiški daiktai, nei kaip butų priklausiniai, teismai iš esmės neatskleidė ir neįvertino, kokiu tuomet konkrečiu teisiniu ar faktiniu pagrindu ankstesni asmenys apskritai valdė ginčo sandėliukus ir ar jie turėjo bet kokias daiktines ar prievolines teises, kurias galėjo perduoti kitiems asmenims.

3. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl įgyjamosios senaties instituto sąlygų taikymo, kai neprivatizuotas daiktas yra pripažįstamas valstybės turtu; nurodytoje praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl įgyjamosios senaties sąlygų vertinimo turėtų būti nustatyta, ar pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą privatizavimo sandoryje privalėjo būti įvardijama, jog priklausinio neištinka pagrindinio daikto likimas, ir ar yra pagrindas išvadai, kad šio sandorio sudarymo metu asmuo neįgijo nuosavybėn ginčo statinio ir šis liko valstybės nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011); įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei transformuotis į privačiąją, CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2023 ir kt.).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti suinteresuotam asmeniui E. A. J. E. 144 (vieną šimtą keturiasdešimt keturis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. gruodžio 18 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 62, kodas ZP01771.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė

Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė