69431ff7-e26d-4e26-b14e-b50ae86e39d9 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-583-954/2021 Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00053-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 20 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio KiÅ¡kio ir AuÅ¡ros Vingilės, nerengiant teismo posėdžio iÅ¡nagrinėjo nuteistojo D. A. skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2021 m. liepos 20 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. D. A. nuteistas Danijos Karalystės Glostrupo teismo nuosprendžiu pagal Danijos Karalystės baudžiamojo kodekso 191 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , 2 dalį 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2020 m. rugsėjo 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nutartimi nuosprendis pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikoje, suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalimi. Bausmės pradžia – 2019 m. liepos 30 d., jos pabaiga – 2023 m. rugsėjo 1 d. Neatlikta bausmės dalis (Komisijos nutarimo priėmimo dienÄ â€“ 2021 m. birželio 10 d. – 2 metai 2 mėnesiai ir 22 dienos.

2. Komisijos 2021 m. birželio 10 d. nutarimu buvo nutarta nuteistajam D. A. netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Tokiam Komisijos sprendimui pritarė ir Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. liepos 20 d. nutartimi atmetęs nuteistojo skundÄ , ir konstatavęs, kad nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis jau gali bÅ«ti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.

3. Nuteistasis D. A. skunde praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti Komisijos nutarimÄ dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. 3.1. Skunde nuteistasis nesutinka su teismo nutartyje nurodytais argumentais dėl jo skundo atmetimo bei nurodo, kad jis atliko daugiau nei pusę jam skirtos laisvės atėmimo bausmės, elgėsi nepriekaiÅ¡tingai, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo 54 balų sumažėjo iki 30 balų.

Nuteistojo teigimu, bÅ«tent pataisos įstaigos administracija jį be tarpiÅ¡kai stebi ir tinkamai įvertino jo elgesį. Taip pat nurodo, jog yra gauti dokumentai dėl jo priėmimo į darbÄ , todėl lygtinai paleistas iÅ¡ karto pradėtų dirbti, be to, turi ir nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , nes mama sutinka pas save priimti gyventi. Nuteistasis pažymi, kad apylinkės teismo nutarties argumentai yra Å¡abloniÅ¡ki, paremti kelių deÅ¡imtmečių įvykiais ir visiÅ¡kai neatsižvelgta į tai, jog jis teistas tik vienÄ kartÄ ir tai ne Lietuvoje, ir laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmÄ kartÄ .

Anot nuteistojo, bausmės atlikimo metu jis ne tik elgėsi nepriekaiÅ¡tingai, laikėsi visų taisyklių, bet ir 2021 m. rugpjūčio 13 d. susituokė. Kas patvirtina jo realius siekius bÅ«nant laisvėje laikytis įstatymų ir nenusikalsti. 3.2. Skunde D. A. teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė ir į neatliktos bausmės dalį, nes sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , nei neatliktos bausmės dalis, nei nusikalstamos veikos sunkumas nėra pagrindai netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.

Apelianto teigimu, apylinkės teismas netinkamai įvertino jo asmenybę, tai yra neatsižvelgė į tai, jog jis bausmės atlikimo metu elgiasi nepriekaištingai, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos, socialinių įgūdžių projektuose bei programose, palaiko ryšius su artimaisiais. Vertinant jo elgesio pokyčius nebuvo atsižvelgta, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 30 balų, kuri sumažėjo nuo 54 balų. Taip pat nuteistasis pažymi, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės. Lygtinai paleistam asmeniui yra nustatomi griežti įpareigojimai ir suvaržymai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus, todėl asmuo ir toliau yra veikiamas taip, jog vėl nenusikalstų.

4. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė Eglė Privenienė atsiliepime į nuteistojo D. A. skundÄ nurodo, jog nuteistojo skundas yra nepagrįstas, todėl praÅ¡o jį atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartį. Nuteistojo D. A. skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytÄ bausmės dalį. IÅ¡ aptarto straipsnio seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutÄ .

Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mÄ stymo pokyčius, kurie turi bÅ«ti akivaizdÅ«s ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog bÅ«tų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

6. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo D. A. skundo argumentus, skundžiamÄ teismo nutartį, teismui pateiktÄ medžiagÄ bei įvertinusi pataisos procesui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡analizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes ir iÅ¡samiai motyvavo, kodėl nuteistajam netaiko lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai iÅ¡aiÅ¡kino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutÄ , ir įstatymo taikymo bei aiÅ¡kinimo klaidų nepadarė ir pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis jau gali bÅ«ti paleistas lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos ir toliau prižiÅ«rimas probacijos pareigÅ«nų.

Tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lÅ«kesčių, nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino D. A. asmenybės charakteristikÄ , iÅ¡kraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis.

7. Teisėjų kolegija pritaria skundo argumentams, kad D. A. yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau Å¡ios aplinkybės nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Kadangi jas vertinant Å¡ios nutarties 5 punkte aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad ir nagrinėjamu atveju be iÅ¡dėstytų duomenų, bÅ«tina nustatyti ir akivaizdžiÄ nuteistojo pažangÄ mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ pataisos namuose, kuri turi bÅ«ti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai Å¡iuo metu jau yra pasiekti ir kad jis jau bÅ«damas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų.

Tai reiÅ¡kia, jog bÅ«tent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiÅ«ris į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , pasekmes, siekis taisytis, požiÅ«ris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymÄ si, su kuriais neiÅ¡vengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti iÅ¡vadÄ , manymÄ , kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiÅ«ris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriÅ¡kas.

8. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nuteistajam D. A., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyta visa eilė kriminogeninių veiksnių: Lietuvoje nuteistas pirmÄ kartÄ , laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmÄ kartÄ ; neturi kvalifikacijos; suvokia teigiamÄ darbo naudÄ , tačiau vis tik reiÅ¡kia abejones dėl poreikio dirbti, atlyginimo dydžio ar jam prieinamų darbo sÄ lygų; atsižvelgus į padarytÄ nusikaltimÄ galima manyti, kad dalį lėšų gaudavo iÅ¡ neteisėtų Å¡altinių; siekdamas finansinės naudos, asmuo ne visuomet pasirenka tinkamÄ elgesio strategijÄ , pernelyg optimistiÅ¡kai vertina savo sėkmės galimybes ir linkęs pasielgti impulsyviai; nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ar mano, jog neturi kito pasirinkimo; vertindamas priežasties pasekmės ryšį stinga objektyvumo; atsižvelgus į kriminalinę istorijÄ , galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo elgesys prieÅ¡tarauja visuomenės normoms.

Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiÅ¡kiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumÄ . Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytÄ individualų socialinės reabilitacijos planÄ . Nors Å¡iuo metu nuteistajam nustatyta žema – 30 balų – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurios, be kita ko, mažesnę dalį sudaro statiniai kriminogeniniai veiksniai, o likusius sudaro dinaminiai, kuriuos nuteistasis D.

A., nepriekaiÅ¡tingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese ir koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis, gali realiai ir ženkliai sumažinti. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais iÅ¡dėstytas mintis, jo psichologinę bÅ«senÄ , siekius ir tikslus, todėl abejoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Teisėjų kolegijos nuomone, pateikta bylos medžiaga, patvirtina, kad Å¡iuo metu nėra maksimaliai iÅ¡naudotos galimybės sumažinti rizikÄ iki minimumo, kad bÅ«tų pagrindas iÅ¡vadai, kad nuteistasis D. A. įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

9. Nuteistojo svarstymo metu teigiamai D. A. elgesį apibÅ«dina tai, kad nuteistasis drausminėmis nuobaudomis nebaustas, palaiko socialinius ryÅ¡ius su mama, dukra, drauge, su kuria yra įregistravęs santuokÄ , dalyvavo užsiėmimuose, kas, prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo skunde, skundžiamoje nutartyje buvo įvertinta. Tačiau, sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibÅ«dinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

Viena iš pagrindinių sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių yra gebėjimas savarankiškai užsitikrinti lėšų pragyvenimui legaliais būdais, tačiau byloje esantys duomenys neleidžia teigti, jog nuteistasis tam dėtų pakankamas pastangas. Priešingai, iš byloje esančios medžiagos galima spręsti, jog nuteistasis šiai situacijai pakeisti nededa pakankamų pastangų. D. A. Lietuvoje neturi jokio darbo stažo. Be to, darbine jo patirtimi verčia abejoti ir nustatytos aplinkybės susijusios su darbine veikla (duomenys neskelbtini).

Vykdant individualų nuteistojo pataisos planÄ , su nuteistuoju buvo pravestas individualus motyvacinis pokalbis, kurio metu jis buvo motyvuotas įsidarbinti pataisos namuose, tačiau nors D. A. suvokia teigiamÄ darbo naudÄ , bet reiÅ¡kia abejones dėl poreikio dirbti, atlyginimo dydžio ar jam prieinamų darbo sÄ lygų. Å ie duomenys leidžia pagrįstai abejoti teigiama nuteistojo darbine motyvacija. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis dėtų pastangas susirasti nors kokį darbÄ pataisos įstaigoje, kad iÅ¡ tiesų parodytų, jog jis motyvuotas dirbti.

Be to, sėkmingai darbinei veiklai ypač svarbu ir tam tikros specialybės turėjimas, tačiau nuteistasis neturi jokios specialybės, baigęs tik 9 klases, pataisos namuose nesimokė, kas taip pat apsunkina realias įsidarbinimo laisvėje galimybes, ir nerodo jokių realių pastangų jÄ Ä¯gyti. Todėl, nors ir nurodoma, jog nuteistasis D. A. pateikė pažymÄ , jog turėtų galimybę įsidarbinti laisvėje, tačiau visos paminėtos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių realiomis tokio įsidarbinimo galimybėmis bei sėkminga darbinės veiklos tÄ sa įsidarbinus.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo D. A. pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mÄ stysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgÄ laikotarpį vykstantis procesas, todėl bÅ«tina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Nors nuteistasis D. A. Lietuvoje neteistas ir laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmÄ kartÄ , tačiau Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, visuotinai priimtinas elgesio taisykles pažeidė ne pirmÄ kartÄ , nes Danijoje buvo baustas už vagystes iÅ¡ parduotuvių.

Vertinant nuteistojo mÄ stymÄ ir elgesį nurodoma, kad D. A. siekdamas finansinės naudos ne visuomet pasirenka tinkamÄ elgesio strategijÄ , pernelyg optimistiÅ¡kai vertina savo sėkmės galimybes ir linkęs pasielgti impulsyviai. Be to, nuteistasis dabartinį nusikaltimÄ , už kurio padarymÄ atlieka laisvės atėmimo bausmę, vertina dviprasmiÅ¡kai, savo kaltės neįžvelgia. Skunde nuteistasis akcentuoja socialinių ryÅ¡ių palaikymÄ su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotina, jog Å¡ie faktoriai gali veikti kaip apsauginiai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad Å¡ios aplinkybės, t. y. artimųjų buvimas, gyvenamosios vietos turėjimas egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog D.

A. bÅ«nant laisvėje, jie nebuvo pakankami siekiant atgrasyti nuteistÄ jį nuo jo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir Å¡iuo atveju abejotina, jog nuteistojo artimieji, gyvenamosios vietos turėjimas, gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atveju. Vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad D. A. jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ .

11. Nesutikdamas su teismo nutartimi, skundo autorius nurodo, jog vien tik nusikaltimo sunkumas ir paskirtos bei neatliktos bausmės santykio vertinimas negali bÅ«ti kliÅ«timi lygtinio paleidimo taikymui. Su tokiu teiginiu nėra pagrindo sutikti, nes iÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, priimdamas sprendimÄ atmesti D. A. skundÄ dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, iÅ¡analizavo ne tik skunde nurodytas aplinkybes, tačiau ir nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, nusikalstamÄ elgesį didinančius kriminogeninius veiksnius, taip pat faktorius, kurie rodo galimybę dar labiau mažinti nusikalstamo elgesio rizikÄ , t. y., iÅ¡analizavo ir įvertino aplinkybių, rodančių lygtinio paleidimo taikymo galimumo sÄ lygas, visumÄ .

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas taip pat vertino ir D. A. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ bei pobÅ«dį, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka už tyčinį sunkų nusikaltimÄ , taip pat jam paskirtosios bausmės ir neatliktos bausmės dalies santykį. Teisėjų kolegija sutinka, kad, sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų bÅ«ti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu bei bausmės tikslais, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobÅ«džio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymÄ nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiÅ«ris į padarytÄ nusikaltimÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sÄ lygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas.

12. SkundÄ nagrinėjantis aukÅ¡tesnysis teismas sutinka, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo likusios bausmės, o lygtinio paleidimo tikslas yra padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo kalėjime prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, tačiau tai neduoda pagrindo jį taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems įstatyme numatytÄ bausmės dalį. Akivaizdu, jog lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos negali bÅ«ti suprantamas kaip formalus ar savaiminis procesas. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo sprendimÄ aiÅ¡kiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas iÅ¡analizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis.

13. SkundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis D. A. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimÄ bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtÄ jo elgesį.

AukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo D. A. skundÄ dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartis paliekama nepakeista. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija n u t a r i a : atmesti nuteistojo D.

A. skundÄ ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2021 m. liepos 20 d. nutartį. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Algirdas Giedraitis Jurgis KiÅ¡kis AuÅ¡ra Vingilė