693ed0fb-30b7-4b96-8563-a025fa4b0d2c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-4658-244/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03193-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. L. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau–LukiÅ¡kių TI-K) 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 8 d. kameroje Nr. 244, pirmajame korpuse, 6 poste, kuriame vykdoma sustiprinta kalinamų asmenų priežiÅ«ra. Å i priežiÅ«ra, pasak pareiÅ¡kėjo, pasižymi didesne pareigÅ«nų kontrole, tačiau pareiÅ¡kėjui be jokios priežasties buvo skirtas sustiprintos priežiÅ«ros režimas.

Skunde teigiama, kad pareiÅ¡kėjas yra kalinamas vienutėje, nors nėra pažeidęs teisės aktų reikalavimų. PareiÅ¡kėjas dėl perkėlimo kreipėsi į administracijÄ , tačiau praÅ¡ymai nebuvo patenkinti. Dėl sustiprintos priežiÅ«ros ir kontrolės pareiÅ¡kėjas jaučia nuolatinį stresÄ , kuris pasireiÅ¡kia sveikatos sutrikimais. PareiÅ¡kėjo teigimu, kamera Nr. 244 yra įrengta rÅ«syje be jokios ventiliacijos, per langÄ nėra vėdinama, kameroje itin drėgna, susikaupus drėgmei vanduo laÅ¡a ant rÅ«bų ir baldų, tvyro pelėsis.

Å ios sÄ lygos pareiÅ¡kėjui kliudė iÅ¡siskalbti rÅ«bus ir patalynę bei juos iÅ¡sidžiovinti. Kameroje taip pat nebuvo natÅ«ralaus apÅ¡vietimo, ant langų yra uždėtos grotos, o dirbtinis apÅ¡vietimas užtikrinamas pasenusiomis lemputėmis, kurios yra kenksmingos sveikatai. Skunde nurodoma, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodo, kad nuteistieji LukiÅ¡kių TI-K skirstomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio nuostatomis. LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi teisės aktų reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vielose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas įstaigoje. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Patalpose yra įrengtas ir veikia dirbtinis apÅ¡vietimas. LukiÅ¡kių TI-K atsililiepime praÅ¡o reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikyti ieÅ¡kinio senatį. Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas kilo dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 8 d. ir dėl to kilusios 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau–ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis-tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo sieja su laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 8 d. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Taigi, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ teisės aktų reikalavimų neatitinkančių LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų, t. y. įvertinus pareiÅ¡kėjo nurodomų pažeidimų pobÅ«dį, konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas.

CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi 2018 m. rugsėjo 21 d. (b. 1. 4), todėl praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 20 d. imtinai. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, todėl, konstatavus, jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 20 d. imtinai nustatyta tvarka į teismÄ nesikreipė, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ už minėtÄ laikotarpį yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Taigi konstatavus, kad pareiÅ¡kėjas praleido senaties terminÄ skundui dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 20 d. imtinai, pareiÅ¡kėjo skundas dėl žalos atlyginimo nagrinėtinas tik dėl laikotarpio nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. rugpjūčio 8 d. Teismas pažymi, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobÅ«dį yra civilinio pobÅ«džio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimÄ Ä¯statymas priskiria administracinio teismo kompetencijai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas–neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Å ioje byloje M. L. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos–LukiÅ¡kių TI-K–neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. PareiÅ¡kėjo teigimu, jam naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeidžiama teisė į privatumÄ . Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sÄ lygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio prasme (žr.

EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ byloje Szafrański prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 17249/12)) (žr. LVAT 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3408-261/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018). Ä® Å¡iÄ EŽTT praktikÄ LVAT nuosekliai atsižvelgia analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose. Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina (b. l. 6–12), kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. rugpjūčio 8 d. buvo laikomas kameroje Nr. 244 be kitų asmenų, tačiau teismas, atsižvelgdamas į EŽTT ir LVAT praktikÄ , o bÅ«tent kad asmuo, besinaudojantis tualetu, gali bÅ«ti matomas iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės, be to, kad gali bÅ«ti matomas priežiÅ«ros pareigÅ«nų per priežiÅ«ros akutę, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrinama teisė naudotis sanitariniu mazgu ir tai nulėmė teisės į privatumÄ pažeidimÄ .

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas iš viso 323 paras buvo laikomas kameroje, neužtikrinant jo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu. Pareiškėjas teigia, kad prieš jį yra vykdoma sustiprinta priežiūra, jis laikomas vienutėje, nors nėra padaręs teisės aktų pažeidimų, o jį perkelti atsisakoma. Kaip matyti iš byloje esančio Lukiškių TI-K apsaugos ir priežiūros skyriaus tarnybinio pranešimo Nr. 123-3145, pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo laikomas kamerose, kuriose būtų įrengta tik viena miegamoji vieta (b. l. 43).

LukiÅ¡kių TI-K pateikė informacijÄ , kad kamera Nr. 244 yra dvivietė (b. l. 42), taigi nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjas jo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu buvo laikomas vienutėje. Be to, LukiÅ¡kių TI-K socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. lapkričio 21 d. tarnybinis praneÅ¡imas Nr. 123-3145 (b. l.

49) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nebuvo įtrauktas į suimtųjų ir nuteistųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl galimo savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti, apskaitÄ . Nuteistojo elgesys ir emocinė bÅ«sena nereikalavo iÅ¡skirtinio dėmesio ir jam individualÅ«s priežiÅ«ros ypatumai nebuvo taikyti. Pažymėtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijų 1 punkte įtvirtinta, kad Å¡ios instrukcijos nustato laisvės atėmimo vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiÅ«ros vykdymo tvarkÄ .

Instrukcijų 81 punkte numatyta, kad tardymo izoliatorių, kalėjimų apsaugÄ bei juose laikomų asmenų priežiÅ«rÄ iÅ¡tisÄ parÄ užtikrina apsaugos ir priežiÅ«ros budinčiosios pamainos. Ä®vertinus pateiktus objektyvius įrodymus teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas buvimo laikotarpiu buvo laikomas vienutėje ar kad jam bÅ«tų buvusi taikoma kokia nors sustiprinta apsauga, priežiÅ«ra ar nepagrįsti ribojimai, apart tų, kurie yra numatyti Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijose siekiant bendrai užtikrinti visos LukiÅ¡kių TI-K tvarkÄ bei kontrolę.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl laikymo vienutėje bei sustiprintos priežiÅ«ros atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas teigia, kad kameroje Nr. 244 nebuvo ventiliacijos, drėgna, tvyro pelėsis, taip pat prastas dirbtinis apÅ¡vietimas, naudojamos kenksmingos lemputės, ant langų uždėtos grotos. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 buvo patvirtinta Higienos norma 134:2015 (toliau–ir Higienos norma 134:2015), pagal kuriÄ gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas).

Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas). Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (16 punktas).

Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punkte numatyta, kad kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ .

Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele, dieninis ir naktinis elektros apšvietimas (14.3 punktas), natūralus arba mechaninis vėdinimas (14.10 punktas). Lukiškių TI-K ūkio skyriaus pranešime (b. l. 31–33) nurodyta, kad kameros vėdinamos per langus, o grotų įtaisymas lange atitinka teisės aktų reikalavimus. Pranešime taip pat nurodyta, kad Lukiškių TI-K rūsyje kamerų nėra, tačiau dalis kamerų yra cokoliniame aukšte.

Å iuo atveju pažymėtina, kad LukiÅ¡kių TI-K nepateikė Visuomenės sveikatos centro pateiktų patikrinimo aktų, paaiÅ¡kindamas, kad sÄ lygos kameroje Nr. 244 nebuvo tikrintos. LVAT dėl įrodymų tinkamumo ir pakankamumo yra pažymėjęs, jog visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai gali bÅ«ti vienas iÅ¡ įrodymų (ABTÄ® 57 straipsnis) apie kalinimo sÄ lygas, tačiau tai, kad atitinkama gyvenamoji kamera ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrinta, savaime nereiÅ¡kia, kad joje nebuvo skundžiamų neatitikimų higienos normoms.

Todėl turi bÅ«ti vertinama įrodymų visuma pagal pirmiau minėtÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, taip pat atsižvelgiama į pareiÅ¡kėjo nusiskundimų dėl netinkamų laikymo sÄ lygų konkrečiu nusiskundimo aspektu apibÅ«dinimo konkretumÄ , aiÅ¡kumÄ , teiginių pagrįstumÄ (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017, 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2614-492/2017). Kaip matyti, raÅ¡ytiniais bylos duomenimis nėra paneigti pareiÅ¡kėjo nurodyti atitinkamų HN 134:2015 normų pažeidimai, susiję su prasta ventiliacija, drėgme, pelėsiu bei apÅ¡vietimu.

Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016, 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015, 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; taip pat žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimÄ byloje Nedayborshch prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42255/04), 2009 m. balandžio 9 d. sprendimÄ byloje Grigoryevskikh prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 22/03), 2004 m. balandžio 6 d. sprendimo byloje Ahmet Özkan ir kiti prieÅ¡ TurkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 21689/93), 426 p.).

Ä®vertinus byloje esančius įrodymus bei vadovaujantis suformuota administracinių teismų praktika tokio pobÅ«džio bylose dėl įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo, konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu kameroje, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, buvo pažeistos higienos normos, nustatančios drėgmės, apÅ¡vietimo, ventiliacijos reikalavimus bei reikalavimas, kad patalpose neturi bÅ«ti pelėsio. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjo argumentai, jog ant langų buvo įtaisytos grotos ir dėl to pareiÅ¡kėjui kilo neturtinė žala, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi grotų įtaisymÄ ant langų numato teisės aktai, todėl nėra pagrindo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas teigia, kad kameroje Nr. 244 buvo naudojamos kenksmingos jo sveikatai lemputės. Lukiškių TI-K ūkio skyriaus tarnybiniame pranešime (b. l.

50) nurodyta, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerų apÅ¡vietimui naudojamos lemputės yra perkamos sudarius sutartį su tiekėjais, prieÅ¡ tai atlikus viešųjų pirkimų procedÅ«ras. Tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad lemputės atitinka Europos SÄ jungoje numatytus kokybės standartus. „CE“ ženklas ant lemputės pakuotės rodo, jog gaminys atitinka esminius Europos SÄ jungos normų reikalavimus dėl sveikatos, naudojimo saugos ir aplinkos apsaugos. Gamino ženklinimas „CE“ ženklu valstybinėms rinkos priežiÅ«ros institucijoms rodo, kad gaminys yra tos Å¡alies rinkai tiekiamas legaliai.

Be to LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad apÅ¡vietimui naudojamos lemputės nekenksmingos sveikatai (b. l. 42). Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas pateikė tik abstraktaus pobÅ«džio argumentus dėl lempučių kenksmingumo sveikatai, laikytina, kad tokie argumentai paneigti objektyviais byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl lempučių netinkamumo atmestini kaip nepagrįsti. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrus nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Ä®vertinęs aukščiau nustatytÄ pažeidimÄ , o bÅ«tent, kad pareiÅ¡kėjui 323 paras nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei LVAT praktikoje iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose priteistais neturtinės žalos atlyginimo dydžiais, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui priteistina 650 Eur ir tokia suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti, taip pat tokia priteistina suma atitinka naujausiÄ LVAT praktikÄ .

Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, taip pat nenustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų piktybiÅ¡kai nesilaikęs teisės aktų reikalavimų, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma 12 000 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti. Ä®vertinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ iÅ¡ dalies ir priteisti pareiÅ¡kėjui 650 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo M. L. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui M. L. 650 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimo. KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Liudmila Zaborovska