693eaa85-a331-4b7c-b8a2-c2f05e590922 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr     Administracinė byla Nr. eI-618-243/2016 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02333-2015-4                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 1.38; 3.21(S) KLAIPĖDOS APYGARDOSADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 25 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Eglės Kiaurakytės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei, pareiškėjai V.

K., atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovėms Julijai Paulikienei ir Zinai Stankienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui I. Z., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundÄ pareiÅ¡kėjai V. K., trečiajam suinteresuotam asmeniui I. Z. dėl Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2015-11-16 sprendimo byloje Nr. TGK-40 panaikinimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2015-11-16 sprendimÄ byloje Nr. TGK-40, kuriuo panaikintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto Å«kio departamento Kapinių priežiÅ«ros skyriaus 2015-08-03 sprendimas Nr. (29.3)-KP2-79 dėl paskyrimo I.

Z. atsakinga už kapavietės priežiÅ«rÄ .Atsakovė nurodo, jog tretysis suinteresuotas asmuo I.Z. 2015-05-20 padavė praÅ¡ymÄ dėl jos, kaip laidojančio asmens pripažinimo kapo prižiÅ«rėtoju. PraÅ¡yme nurodė, kad jos motina N. M. iki mirties 2010-09-05 prižiÅ«rėjo Å¡eimyninį kapÄ (duomenys neskelbtini), kuriame palaidoti seneliai, o jai mirus, siekiant sklandesnių ir greitesnių laidotuvių, teta V. K. užsakė duobės kasimÄ Lėbartų kapinėse. Tai padarė jos praÅ¡ymu, telefonu jai nurodė mirties liudijimo numerį ir kitus duomenis.

I. Z. praÅ¡yme nurodė, kad V. K. Å¡eimyninio kapo neprižiÅ«rėjo, paminklÄ pastatė ir už jį sumokėjo pati. Atsakovė nurodo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto Å«kio departamento Kapinių priežiÅ«ros skyriaus 2015-08-03 sprendimu Nr. (29.3)-KP2-79 I. Z. praÅ¡ymas patenkintas, ji paskirta kapo prižiÅ«rėtoja įvertinus tai, jog iki mirties kapavietę prižiÅ«rėjo jos motina, į tai, jog ji rÅ«pinosi mirusios motinos palaikų pargabenimu ir palaidojimu, jai iÅ¡duotas motinos mirties liudijimas, iÅ¡mokėtos laidojimo iÅ¡mokos ir ji prižiÅ«ri kapavietę. Nurodo, kad Kapinių priežiÅ«ros skyriaus 2015-08-03 sprendimÄ V.

K. apskundė Klaipėdos miesto savivaldybės administracinių ginčų komisijai, argumentuodama, jog bÅ«tent ji po sesers N.M. mirties įformino leidimÄ laidoti Nr. KP5-1213 Å¡eimos kapavietėje ir tapo atsakingu už kapavietės priežiÅ«rÄ asmeniu. Administracinių ginčų komisijos 2015-11-16 sprendimu Nr. TGK-40 panaikintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto Å«kio departamento Kapinių priežiÅ«ros skyriaus 2015-08-03 sprendimas Nr. (29.3.)-KP2-79. Atsakovė argumentuoja, jog Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl praÅ¡o jį panaikinti.

Nurodo, jog pagal Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalį mirus asmeniui, kuris nepaskyrė laidojančio asmens arba kurio paskirtas laidojantis asmuo dėl objektyvių priežasčių negalėjo organizuoti laidojimo arba atsisakė organizuoti laidojimÄ , laidojimÄ organizuoja: <...> 2) mirusiojo asmens sutuoktinis, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), o jeigu jų nėra, - kiti giminaičiai ar kiti veiksnÅ«s asmenys, galintys organizuoti laidojimÄ . Pagal Ä®statymo 21 straipsnio 5 dalį laidojantis asmuo turi teisę gauti laidojimo paÅ¡alpÄ ir privalo palaidoti palaikus asmens, kuriam laidoti iÅ¡mokėta laidojimo paÅ¡alpa.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-19 nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 21 punktÄ Â jeigu asmuo, įraÅ¡ytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo niÅ¡os priežiÅ«rÄ , mirÅ¡ta arba dėl kitų priežasčių negali rÅ«pintis kapavietės ar kolumbariumo niÅ¡os priežiÅ«ra, jo giminaičiai, sutuoktinis arba kapavietėje ar kolumbariumo niÅ¡oje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo niÅ¡os priežiÅ«rÄ , ir raÅ¡tu apie tai praneÅ¡ti kapinių prižiÅ«rėtojui, nurodydami keistinus žurnale duomenis.

Nurodo, kad Leidimų laidoti iÅ¡davimo, laidojimo ir viešųjų kapinių lankymo Klaipėdos miesto kapinėse tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011-07-28 sprendimu Nr. T2-263 (toliau – Tvarkos apraÅ¡as), 14 punkte nustatyta, kad Å¡eimos kape laidoti leidžiama esant atsakingo už kapavietės priežiÅ«rÄ asmens sutikimui. Miręs už kapavietės ar kolumbariumo niÅ¡os priežiÅ«rÄ atsakingas asmuo gali bÅ«ti palaidotas toje kapavietėje ar kolumbariumo niÅ¡oje, laikantis nustatytų reikalavimų.

Argumentuoja, jog vadovaujantis Å¡iomis nuostatomis ir įvertinus tai, jog mirusioji N. M. nebuvo iÅ¡reiÅ¡kusi valios dėl palaikų laidojimo organizavimo, laidojimÄ turėjo organizuoti bÅ«tent suinteresuotas asmuo I. Z., o tik jai nesant ar atsisakius tai daryti, Å¡iÄ pareigÄ ir iÅ¡ jos kylančias teises galėjo įgyti pareiÅ¡kėja V. K. Atsakovės teigimu, aplinkybė, kad V. K. savo vardu pateikė praÅ¡ymÄ dėl leidimo laidoti iÅ¡davimo, kuriame nurodė save kaip atsakingÄ asmenį, negali bÅ«ti vertinamas kaip giminaičių leidimas ir susitarimas jai tokia tapti Kapinių tvarkymo taisyklių 21 punkto požiÅ«riu.

Teigia, jog pirmenybės teisę prižiÅ«rėti kapavietę turėjo mirusiosios dukra I. Z., kuri visÄ laikÄ nuo motinos mirties pagrįstai manė, kad yra atsakingas už kapavietės priežiÅ«rÄ asmuo ir faktiÅ¡kai prižiÅ«rėjo kapavietę. Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovės skunde iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu praÅ¡o jį patenkinti. PareiÅ¡kėja V. K. atsiliepimu atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

Pripažįsta faktines aplinkybes, jog iki mirties Å¡eimos kapu rÅ«pinosi jos sesuo N. M., o I. Z. rÅ«pinosi motinos palaikų pargabenimu iÅ¡ Vilniaus miesto ir mirties fakto įregistravimu ir jai buvo iÅ¡duotas mirties liudijimas, iÅ¡mokėtos laidojimo iÅ¡mokos. Nesutikdama su skundu argumentuoja, jog pagal Å¡eimos tradicijÄ kapu rÅ«pinasi vyriausias Å¡eimos narys, tai yra ji ir bÅ«tent ji davė sutikimÄ sesers laidojimui Å¡eimos kape. Pripažįsta, kad raÅ¡tiÅ¡kas praneÅ¡imas kapinių prižiÅ«rėtojui dėl atsakingo už kapo priežiÅ«rÄ asmens paskyrimo nebuvo pateiktas.

Nurodo, kad ji pasirašė leidimÄ 2010-09-06 leidimÄ Nr. KP5-1213 palaidoti N. M. Å¡eimos kapavietėje ir nuo tada tapo atsakingu už kapavietės priežiÅ«rÄ asmeniu, t.y. savo valiÄ tapti atsakingu asmeniu iÅ¡reiÅ¡kė konkliudentiniais veiksmais. PareiÅ¡kėja V. K. atsiliepimo argumentų pagrindu praÅ¡o atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .Tretysis suinteresuotas asmuo I. Z. atsiliepimu atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundÄ siÅ«lo patenkinti ir panaikinti Administracinių ginčų komisijos 2015-11-16 sprendimÄ Nr. TGK-40.

Nurodo, jog Å¡eimyniniu G. Å¡eimos kapu iki mirties 2010-09-05 rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo jos motina N. M.. Teigia, jog motinos sesuo V. K. pati pasisiÅ«lė užsakyti duobės kasimÄ , nuvažiuoti į kapinių priežiÅ«ros skyrių Lėbartuose. Teigia, jog Å¡iam tikslui tetai telefonu nurodė mirties liudijimo duomenis ir ji dokumentuose pasirašė kaip kapo prižiÅ«rėtoja, nors tokios teisės jai nebuvo suteiktos. Argumentuoja, kad po mamos mirties ji niekam neperleido nei žodžiu, nei raÅ¡tu Å¡ių teisių, o apie tai, kad V.

K. yra kapo prižiÅ«rėtoja sužinojo 2015-02-25, kai norėjo Å¡eimos kape palaidoti mirusį tėvÄ . Teigia, jog visÄ laikÄ nuo motinos mirties faktiÅ¡kai prižiÅ«rėjo kapÄ , atnaujino jį ir pastatė paminklÄ . Nurodo, jog jos praÅ¡ymu teta 2015-02-25 atsisakė kapo prižiÅ«rėtojo statuso, tačiau sekančiÄ dienÄ jį atÅ¡aukė ir neleido Å¡eimos kape palaidoti tėvo palaikų. Nurodo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai 2015-05-20 padavė praÅ¡ymÄ Nr. 2015/5-01, kuris patenkintas Kapinių priežiÅ«ros skyriaus 2015-08-03 sprendimu Nr. (29.3.)-KP2-79 jai suteikiant kapo prižiÅ«rėtojo statusÄ .

Tretysis suinteresuotas asmuo I. Z. atsiliepime iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu siÅ«lo atsakovės skundÄ patenkinti. Teisėjų kolegija konstatuoja :nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl teisėtumo ir pagrįstumo Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2015-11-16 sprendimo byloje Nr. TGK-40, kuriuo panaikintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto Å«kio departamento Kapinių priežiÅ«ros skyriaus 2015-08-03 sprendimas Nr. (29.3)-KP2-79 dėl I.

Z. paskyrimo atsakingu asmeniu už kapavietės priežiÅ«rÄ . IÅ¡ faktinių bylos aplinkybių matyti, jog tretysis suinteresuotas asmuo I. Z. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto Å«kio departamento Kapinių priežiÅ«ros skyriui 2015-05-20 padavė praÅ¡ymÄ dėl pripažinimo kapo prižiÅ«rėtoja nurodydama, kad jos motina N. M. iki mirties 2010-09-05 prižiÅ«rėjo Å¡eimyninį kapÄ (duomenys neskelbtini, G. Å¡eimos kapas). I. Z. praÅ¡yme nurodyta, kad mirus motinai, siekiant sklandesnių ir greitesnių laidotuvių, ji paprašė tetos V.

K. užsakyti duobės kasimÄ Lėbartų kapinėse ir telefonu jai nurodė mirties liudijimo numerį ir kitus duomenis, tačiau jai neperleido atsakomybės už kapavietės priežiÅ«rÄ , kapÄ tvarkė ir atnaujino pati, savo lėšomis pastatė paminklÄ , jai buvo iÅ¡mokėta laidojimo paÅ¡alpa ir iÅ¡duotas motinos mirties liudijimas. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes Kapinių priežiÅ«ros skyrius 2015-08-03 sprendimu Nr. (29.3)-KP2-79 I. Z. praÅ¡ymÄ patenkino ir paskyrė jÄ Â asmeniu, atsakingu už kapo priežiÅ«rÄ .

PareiÅ¡kėja V. K. 2015-08-24 padavė skundÄ Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai, kuri 2015-11-16 sprendimu byloje Nr. TGK-40 panaikino Miesto Å«kio departamento Kapinių priežiÅ«ros skyriaus 2015-08-03 sprendimÄ Nr. (29.3)-KP2-79. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 41 punkte numatyta, kad ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiÅ«ros organizavimas yra viena iÅ¡ savarankiÅ¡kų savivaldybės funkcijų. Å i savivaldybių funkcija yra įgyvendinama vadovaujantis Kapinių tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-19 nutarimu Nr. 1207 (redakcija, galiojusi nuo 2015-07-01 iki 2015-12-31).

Savivaldybių institucijų veikla, organizuojant kapinių priežiÅ«rÄ , laikytina vieÅ¡ojo administravimo veikla. Pagal Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo (redakcija, galiojusi ginčo teisinių santykių metu, nuo 2015-07-01 iki 2016-04-01) 2 straipsnio 5 dalį kapinių prižiÅ«rėtojas yra fizinis asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų filialas, savivaldybės arba juridinio asmens teises turinčios religinės bendruomenės ar bendrijos paskirti prižiÅ«rėti kapines.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005-11-24 sprendimu Nr.T2-365 patvirtintų Klaipėdos miesto kapinių tvarkymo taisyklių 3 punkte įtvirtinta, jog kapinių įrengimo, plėtros, tvarkymo, naudojimo ir apsaugos darbus organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja Savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Kapinių priežiūros tarnyba. Viena iš Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintų kapinių prižiūrėtojo pareigų yra tvarkyti su kapinių prižiūrėjimu susijusius dokumentus.

Tarp kapinių prižiÅ«rėtojo kaupiamų duomenų yra laidojančio asmens arba kito asmens, atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo niÅ¡os priežiÅ«rÄ duomenys: fizinio asmens vardas, pavardė, adresas, telefono numeris (Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 27 straipsnio 7 punktas). IÅ¡ faktinių bylos aplinkybių matyti, jog nagrinėjamoje byloje ginčas tarp I. Z. ir V. K. kilo dėl teisės bÅ«ti už kapavietės priežiÅ«rÄ atsakingu asmeniu. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 3 straipsnio 1 dalį ir 16 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės vieÅ¡ojo administravimo srityje ir nesprendžia bylų, kurios priskirtos bendrosios kompetencijos teismams.

Administracinių teismų kompetencijai priskirtinas nagrinėjimas ginčų, kurių iÅ¡sprendimas nėra siejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo iÅ¡sprendimu, todėl teismas nagrinėjamoje byloje nepasisako dėl I. Z. ir V.K. teisės bÅ«ti atsakingu už kapo priežiÅ«rÄ asmeniu, nes tai yra civilinis ginčas, o analizuoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmų priimant 2015-08-03 sprendimÄ Nr. (29.3)-KP2-79 „Dėl atsakingo asmens už kapavietės priežiÅ«rÄ â€œ teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , kurio teisėtumas buvo tiriamas ginčijamu visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimu.Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta savivaldybės administracijos direktoriaus ar kitų savivaldybės vieÅ¡ojo administravimo subjektų teisė savo priimtus teisės aktus sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti.

Nurodytas Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnis yra bendra norma, apibrėžianti atitinkamų subjektų kompetencijÄ , kuri taikytina, jeigu nėra nustatytų specialių taisyklių. Å i norma negali bÅ«ti aiÅ¡kinama plečiamai ir negali bÅ«ti taikoma nesilaikant kitų teisės aktų reikalavimų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-11-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-151/2012; 2014-05-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014; 2015-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1217-602/2015).

Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ pabrėžta, kad vieÅ¡ojo administravimo srityje galioja vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris suprantamas taip, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamÄ sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnis). VieÅ¡ojo administravimo subjektas gali iÅ¡taisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias iÅ¡taisius asmeniui negali bÅ«ti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu (VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 35 straipsnis).

Teisėtumo principas ir viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-11-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-151/2012; 2012-03-12 sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-227/2012, 2014-05-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014, 2015-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1217-602/2015).

Ä®statymų leidėjas tiesioginio draudimo institucijai pačiai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtÄ administracinį aktÄ , suteikiantį asmeniui tam tikras teises, nenumato, tačiau pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas administracinius aktus vieÅ¡ojo administravimo subjektai turi teisę leisti tik remdamiesi įstatymų nustatytais įgaliojimais. VieÅ¡ojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – ,,viskas, kas aiÅ¡kiai nėra leista, yra draudžiama“.

Todėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto atlikti vieÅ¡ojo administravimo veiksmai, virÅ¡ijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, virÅ¡ijant suteiktÄ kompetencijÄ , yra neteisėti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-02-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-35/2010, 2012-05-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1356/2012, 2014-10-28 sprendimas administracinėje byloje Nr. A624-1563/2014). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-19 nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punktÄ už kapavietės arba kolumbariumo niÅ¡os priežiÅ«rÄ atsakingas laidojantis asmuo, kurio praÅ¡ymu iÅ¡duotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niÅ¡a.

Å io asmens duomenis kapinių prižiÅ«rėtojas įraÅ¡o Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau – žurnalas). IÅ¡ to paties punkto nuostatų taip pat matyti, jog už kapo priežiÅ«rÄ atsakingas asmuo įgyja tam tikrÄ teisinį statusÄ , t.y. teises ir pareigas, nes Å¡is asmuo yra supažindinamas su Kapinių tvarkymo taisyklėmis ir savivaldybės arba religinės bendruomenės ar bendrijos nustatyta laidojimo ir kapinių lankymo tvarka, jis turi prižiÅ«rėti kapavietę ir kolumbariumo niÅ¡Ä , kad jos bÅ«tų tvarkingos, privalo paÅ¡alinti pažeidimus ar atlyginti žalÄ , kuriuos jis, įrengdamas kapo paminklÄ , antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės ar kolumbariumo niÅ¡os priežiÅ«ros darbus, padarė kapinėms, kitoms kapavietėms ar kolumbariumo niÅ¡oms, kolumbariumui ar kitiems statiniams.

Taisyklių 22 punkte numatyta, kad kapavietėje ar kolumbariumo niÅ¡oje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant raÅ¡ytinima atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo niÅ¡os priežiÅ«rÄ asmens sutikimu. Miręs atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo niÅ¡os priežiÅ«rÄ asmuo gali bÅ«ti palaidotas toje kapavietėje ar kolumbariumo niÅ¡oje. Teismo vertinimu, sprendimas įraÅ¡yti asmenį, atsakingu už kapo priežiÅ«rÄ , Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale yra administracinis aktas, sukeliantis įraÅ¡ytam asmeniui teisines pasekmes, todėl toks sprendimas gali bÅ«ti naikinamas ar keičiamas teisės aktų nustatyta tvarka. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog už G.

Å¡eimos kapo priežiÅ«rÄ atsakingas asmuo iki mirties buvo N. M., jai mirus Kapinių priežiÅ«ros tarnybos pateiktame žurnale nuo 2010-09-08 laidojančiu ar atsakingu už kapavietės priežiÅ«rÄ asmeniu nurodyta V. K.. Tokį statusÄ ji įgijo pagal 2010-09-06 pateiktÄ praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laidoti mirusiÄ jÄ N. M., tačiau nuo 2015-08-03 atsakingu asmeniu žurnale įraÅ¡yta I. Z. Kapinių tvarkymo taisyklių 21 punkte įtvirtinta, jog jeigu asmuo, įraÅ¡ytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo niÅ¡os priežiÅ«rÄ , mirÅ¡ta arba dėl kitų priežasčių negali rÅ«pintis kapavietės ar kolumbariumo niÅ¡os priežiÅ«ra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje ar kolumbariumo niÅ¡oje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo niÅ¡os priežiÅ«rÄ , ir raÅ¡tu apie tai praneÅ¡ti kapinių prižiÅ«rėtojui, nurodydami keistinus žurnale duomenis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal Å¡ias taisyklių nuostatas esant ginčui tarp asmenų, norinčių bÅ«ti atsakingais už kapavietės priežiÅ«rÄ , vieÅ¡ojo administravimo subjektas neturi kompetencijos administraciniu aktu paskirti už kapavietės priežiÅ«rÄ kitÄ atsakingÄ asmenį, panaikindamas prieÅ¡ tai galiojusį sprendimÄ . Tai yra privačių asmenų susitarimo dalykas. VieÅ¡ojo administravimo subjektas tik fiksuoja šį susitarimÄ , kai toks susitarimas jam pateikiamas. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad už kapavietės priežiÅ«rÄ atsakinga V.

K. negali rÅ«pintis kapavietės priežiÅ«ra. Tarp mirusiosios N. M. dukters I. Z. ir sesers V. K. kilo ginčas dėl atsakingo už kapo priežiÅ«rÄ asmens, kuris turėjo bÅ«ti sprendžiamas civiline tvarka, o ne atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos individualiu administraciniu aktu. Kapinių priežiÅ«ros skyrius 2015-08-03 sprendimu Nr. (29.3)-KP2-79 atsakingu asmeniu už kapavietės priežiÅ«rÄ paskyrė I. Z. pagal jos 2015-05-20 praÅ¡ymÄ ir tuo paneigė pareiÅ¡kėjos V.

K. nuo 2010-09-08 įgytÄ teisinį statusÄ . Sprendimas priimtas pažeidžiant Kapinių tvarkymo taisyklių 21 punkto reikalavimus. Nesutarimas tarp pareiÅ¡kėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens turėtų bÅ«ti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme. Tik iÅ¡sprendus šį ginÄÄ , gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl įraÅ¡o apie už kapavietės priežiÅ«rÄ atsakingo asmens Lėbartų kapinių laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale pakeitimo. Trečiajam suinteresuotam asmeniui I.

Z. argumentuojant, kad jai nebuvo praneÅ¡ta apie skundo nagrinėjimÄ Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijoje, teismas neturėdamas duomenų, patvirtinančių arba paneigiančių Å¡iÄ aplinkybę, vertina, jog jos teisės nebuvo pažeistas, nes ji proceso Å¡alimi dalyvavo teisme nagrinėjant ginÄÄ dėl komisijos sprendimo teisėtumo ir turėjo galimybę teikti įrodymus, iÅ¡sakyti argumentus ir pasinaudoti kitomis procesinėmis teisėmis, numatytomis ABTÄ® ABTÄ® 51-53 straipsniuose.

Teismas siÅ«lė ginÄÄ iÅ¡spręsti sudarant taikos sutartį, tačiau proceso dalyviai Å¡ios teisės neįgyvendino.Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2015-11-16 sprendimas byloje Nr. TGK-40, kuriuo panaikintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto Å«kio departamento Kapinių priežiÅ«ros skyriaus 2015-08-03 sprendimas Nr. (29.3)-KP2-79 dėl I. Z. paskyrimo atsakingu asmeniu už kapavietės priežiÅ«rÄ , nors ir pagrįstas kitais argumentais, yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktu. Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais, n u s p r e n d ė:atmesti atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundÄ dėl Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2015-11-16 sprendimo byloje Nr. TGK-40 panaikinimo. Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjos                                                                                       Vida Stonkuvienė Dalia Gumuliauskienė Eglė Kiaurakytė