693acfe3-19a2-41a2-91ca-9a604b2290fb · Klaipėdos apylinkės teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-966-795/2019

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00582-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 9.38; 21.9.10

Registro objektas ROIK: 19099088106

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2019 m. gegužės 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Baškienė,

sekretoriaujant Alinai Bružienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. A.,

institucijos, kurios pareigÅ«nas surašė administracinio nusižengimo protokolÄ , Klaipėdos teritorinės muitinės įgaliotai atstovei JÅ«ratei Galginienei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje K. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbančiam UAB „A.“ muitinės tarpininko atstovu, suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 4 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.).

Teismas

n u s t a t ė :

K. A. administracinio nusižengimo protokolas suraÅ¡ytas už tai, kad jis bÅ«damas muitinės tarpininko UAB „A.“ atstovu, laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 3 d. 16 val. 42 min. iki 2018 m. balandžio 25 d., 12 val. 14 min., S. N. g. 4, Klaipėdoje, pateikė elektronines importo deklaracijas Nr. 17LTLU9000IM01CB50 (2017-07-03), Nr. 17LTLU9000IM022596 (2017-08-07), Nr. 17LTLR1000IM008CE8 (2017-09-04), Nr. 17LTLR1000IM01E049 (2017-10-03), Nr. 17LTLR1000IM04BAB3 (2017-12-06), Nr. 18LTLC0100IM009CA6 (2018-04-03), Nr. 18LTLC0100IM01ABB5 (2018-04-25), prekių iÅ¡leidimo į laisvÄ apyvartÄ procedÅ«rai. Vadovaujantis 2010 m. birželio 29 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-443 patvirtintomis Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklėmis, muitinio tikrinimo metu, kilus įtarimui dėl deklaruotų sausų riebalų iÅ¡ palmių aliejaus, naudojamų galvijų paÅ¡arų gamybai, klasifikavimo TARIC kodu 1518 00 99 90 teisingumo, buvo paimtas prekės mėginys kodo patikslinimui ir iÅ¡siųstas į Muitinės laboratorijÄ prekės sudėčiai nustatyti. Klaipėdos teritorinė muitinė gavusi Muitinės laboratorijos tyrimo protokolÄ Nr. 18MLT0943 (2018-05-25) apie tirto produkto sudėtį 2018 m. birželio 11 d. įformino Prekės klasifikavimo aktÄ Nr. 18L0151 ir nustatė prekei kitÄ nei deklaruota TARIC kodÄ 1511 90 19 90. Vadovaudamasi 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES)Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas SÄ jungos muitinės kodeksas (toliau - SÄ jungos muitinės kodeksas) 46 ir 48 straipsniais, Klaipėdos teritorinė muitinė 2018 m. lapkričio 26 d. priėmė Supaprastinto patikrinimo ataskaitÄ Nr. 8LM190674S, kuria pakeitė minėtose importo deklaracijose deklaruotoms prekėms TARIC kodÄ (33 langelis) iÅ¡ 1518 00 99 90 į 1511 90 19 90, perskaičiavo importo mokesčius (47 langelis) ir įregistravo mokestinę nepriemokÄ - 5997,00 Eur importo muito ir įtraukė į apskaitÄ Ä¯skaitomo VMI pridėtinės vertės mokesčio sumÄ , jÄ didinant - 1257,00 Eur. Ä®registruota mokestinė nepriemoka iÅ¡ viso - 7254,00 Eur. Bendra prekių vertė (46 langelis) - 187380,00 Eur.

Pateikdamas neteisingus duomenis minėtose importo deklaracijose apie deklaruojamų prekių TARIC kodÄ ir apskaičiuotus importo mokesčius, K. A. pažeidė 2004 m. balandžio 13 d. Muitinės departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1B-329 patvirtintos bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos 27.37.1, 27.37.2, 27.53 punktų nuostatas ir 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto SÄ jungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalį ir 2015 m. liepos 28 d. Komisijos Deleguotojo Reglamento 2015/2446 B-01 Priedo II antraÅ¡tinės dalies, 3 skyriaus 7 pastraipos nuostatuose.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. A. pripažino padaręs administracinį nusižengimÄ ir paaiÅ¡kino, kad teikdamas deklaracijas buvo tikras, jog nurodo teisingÄ TARIC kodÄ . PrieÅ¡ deklaruodamas prekę surinko visÄ reikalingÄ informacijÄ , dėl prekės kodo ir teisingo klasifikavimo bendravo ir konsultavosi su importuotoju, kuris patvirtino, kad produkcija, kuriÄ importuoja platinama visame pasaulyje ir prekės kodas duotas prekės gamintojo. Prekių gavėjas pateikė prekių siuntėjo siųstÄ užklausÄ Ä¯ muitinės padalinį Vokietijoje dėl prekės kodo nustatymo. Buvo gautas atsakymas su prekės kodu, kurį ir nurodė deklaruodamas prekę. Muitinei paėmus mėginį laboratorijoje nustatyta Å¡iek tiek kitokia prekės sudėtis, dėl ko pasikeitė prekės kodas. Tai buvo nustatyta tik atlikus tyrimÄ laboratorijoje. Jis kaip deklarantas pasitikėjo importuotojo pateiktais duomenimis, deklaravo prekę tik gavęs patvirtinimÄ iÅ¡ prekės gamintojo dėl prekės kodo. Pripažino padaręs nusižengimÄ , prašė atsižvelgti į tai, kad yra paėmęs bÅ«sto paskolÄ , planuoja kurti Å¡eimÄ , todėl straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda bÅ«tų nepakeliama finansinė naÅ¡ta.

Teismo posėdyje Klaipėdos teritorinės muitinės įgaliota atstovė J. Galginienė paaiškino, kad K. A. veiksmuose yra nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 4 dalyje, sudėtis. Jam skirtina administracinė nuobauda, dėl nuobaudos dydžio paliko spręsti teismo nuožiūra.

2018 m. lapkričio 26 d. Klaipėdos teritorinės muitinės suraÅ¡ytoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ supaprastinto patikrinimo ataskaitoje nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ importavo sausus riebalus iÅ¡ palmių aliejaus ir Klaipėdos teritorinėje muitinėje įformino importo deklaracijÄ Nr. 18LTLC0100IM01ABB5, prekių iÅ¡leidimui į laisvÄ apyvartÄ , kurioje prekę deklaravo TARIC kodu 1518 00 99 90. Prekei taikyta trečiųjų Å¡alių 7,7% muito norma ir standartinis 21% pridėtinės vertės mokestis (toliau - PVM).

Vadovaujantis SÄ jungos muitinės kodekso 189 ir 190 straipsniais, 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2015/2447, kuriuo nustatomos iÅ¡samios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas SÄ jungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklių 240 straipsniu, 2010 m. birželio 29 d. Muitinės departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1B-443 patvirtintomis Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklėmis (Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2018 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 1B-333 redakcija), UAB „(duomenys neskelbtini)“ importo deklaracijos Nr. 18LTLC0100IM01ABB5 įforminimo metu, muitinės pareigÅ«nui kilus abejonėms dėl prekės kodo teisingumo, buvo paimtas prekės „Apsaugoti sausi riebalai iÅ¡ palmių aliejaus, naudojami galvijų paÅ¡arų gamybai“, deklaruotos TARIC kodu 1518 00 99 90, mėginys, kuris iÅ¡siųstas į Muitinės laboratorijÄ . Klaipėdos teritorinė muitinė, gavusi Muitinės laboratorijos tyrimo protokolÄ Nr. 18MLT0943 (2018-05-25), nustatė, kad remiantis atliktu dujų chromatografiniu tyrimu, pateiktame prekės mėginyje dominuoja palmitino, oleino, stearino, linolio riebalų rÅ«gÅ¡tys. Riebalų rÅ«gščių santykis bÅ«dingas palmių stearinui. Tyrimui pateiktas produktas komerciniu pavadinimu „ELBE DF 100 PT-PV“ pagamintas iÅ¡ palmių kietosios frakcijos - palmių stearino.

Palmių aliejus ir jo frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiÅ¡kai nemodifikuoti, skiriami į KN 1511 pozicijÄ . KN paaiÅ¡kinimų 1511 90 11 - 1511 90 19 subpozicijų paaiÅ¡kinimuose nurodyta, kad Å¡iai subpozicijai priskiriamas palmių stearinas (kietosios frakcijos). Sausi riebalų milteliai paruoÅ¡iami iÅ¡ aliejaus/vandens emulsijos, naudojant purÅ¡kimo - džiovinimo technologijÄ . Pagal Å¡iÄ technologijÄ riebalų milteliai gali bÅ«ti pagaminti iÅ¡ augalinių riebalų, pvz., palmių aliejaus. Sausi palmių riebalų milteliai, kurie yra pagaminami iÅ¡ palmių stearino, dažniausiai yra naudojami galvijų paÅ¡arų gamybai. Produktas, pagamintas iÅ¡ palmių stearino, supakuotas į pakuotes, kurių masė didesnė kaip 1 kg, klasifikuotinas TARIC kodu 1511 90 19 90.

Atsižvelgiant į Muitinės laboratorijos tyrimo rezultatus ir vadovaujantis SÄ jungos muitinės kodekso 57 straipsniu, 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatÅ«ros bei dėl Bendrojo muitų tarifo, KN paaiÅ¡kinimais, SS paaiÅ¡kinimais (HSENs, 2017), Klaipėdos teritorinė muitinė 2018 m. birželio 11 d. įformino Prekės klasifikavimo aktÄ (toliau - PKA) Nr. 18L0151 ir deklaruotai prekei nustatė TARIC kodÄ 1511 90 19 90.

Klaipėdos teritorinė muitinė pradėjusi patikrinimÄ dėl importo deklaracijose Nr. 17LTLU9000IM008D31, Nr. 17LTLU90001M01CB50, Nr.l7LTLU9000IM022596, Nr. 17LTLR1000IM008CE8, Nr. 17LTLR1000IM01E049, Nr. 17LTLR10001M04BAB3, Nr. 18LTLR1000IM016C21, Nr. 18LTLC0100IM009CA6, deklaruotų tapačių prekių klasifikavimo teisingumo, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas sÄ skaitas faktÅ«ras, prekių analizės sertifikatus ir patikrinusi deklaruotų prekių klasifikavimÄ nustatė, kad importo deklaracijose deklaruotos tapačios prekės – sausi palmių riebalai ir kilmės sertifikatuose pateikti duomenys, kurioms įforminant importo deklaracijÄ Nr. 18LTLC0100IM01ABB5, buvo paimtas mėginys ir nustatytas kitas nei deklaruota TARIC kodas 1511 90 19 90.

Atsižvelgdama į tai, Klaipėdos teritorinė muitinė, vadovaudamasi SÄ jungos muitinės kodekso 22 straipsnio 6 dalies ir 29 straipsnio, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 126 straipsnio 3 dalies ir 133-1 straipsnio 6 dalies, nuostatomis, ir remdamasi tyrimo medžiaga, pranešė bendrovei apie galimÄ nepalankų teritorinės muitinės sprendimo priėmimÄ pagal atliekamo supaprastinto patikrinimo metu nustatytus teisės aktų pažeidimus, tai yra apie ketinimÄ keisti minėtose importo deklaracijose deklaruotų prekių TARIC kodÄ iÅ¡ 151800 99 90 į 1511 90 19 90, kai pasikeitus prekių TARIC kodui, bus taikytina trečiųjų Å¡alių muito norma 10,9% ir galimai atsiras mokestinė prievolė.

Klaipėdos teritorinė muitinė mokestinio tyrimo metu iÅ¡analizavusi bendrovės pateiktus prieÅ¡taravimus ir argumentus dėl prekių klasifikavimo bei Vokietijos Federalinės finansų valdybos Å¡vietimo ir mokslo centro 2010 m. rugpjūčio 23 d. iÅ¡duotÄ neprivalomÄ muitinės tarifų informacijÄ , nustatė, kad minėtas dokumentas neturi teisinio pagrindo ir neatitinka privalomajai tarifinei informacijai (toliau - PTI) keliamų reikalavimų. PTI sprendimas - muitinės sprendimas, patvirtinantis prekės tarifinį klasifikavimÄ pagal Europos SÄ jungoje naudojamas nomenklatÅ«ras, kuris priimamas pagal pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir įforminamas nustatytos formos dokumentu. PTI sprendimas talpinamas Europos SÄ jungos privalomosios tarifinės informacijos (EPTI) duomenų bazėje, kurios informacija (iÅ¡skyrus nurodytÄ konfidencialiai informacijai skirtuose langeliuose) yra vieÅ¡ai prieinama.

Mokesčių mokėtojas, siekdamas iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, turi patikrinti nurodyto KN kodo teisingumÄ ir suklasifikuoti prekę jÄ atitinkančioje KN subpozicijoje. Kilus abejonėms dėl klasifikavimo teisingumo, vadovaujantis SÄ jungos muitinės kodekso 134 straipsnio 2 dalimi, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1B-525 „Dėl leidimo prekių turėtojui patikrinti muitinės prižiÅ«rimas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtinta tvarka, muitinės prižiÅ«rimų prekių turėtojas gali, muitinei leidus, bet kuriuo metu tas prekes patikrinti arba paimti jų pavyzdžius, visų pirma jeigu to reikia jų tarifiniam klasifikavimui, muitinei vertei arba muitiniam statusui nustatyti. Bendrovė deklaruodama prekes teisės aktų suteikta galimybe nepasinaudojo.

Ä®vertinus tai ir vadovaujantis 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatÅ«ros bei dėl Bendrojo muitų tarifo. SÄ jungos muitinės kodekso 57 straipsniu, ES Integruoto tarifo duomenimis, remiantis bendrovės pateiktais dokumentais ir tapačios prekės klasifikavimo rezultatais, importo deklaracijose Nr. 17LTLU9000IM008D31, Nr. 17LTLU9000IM01CB50, Nr. 17LTLU9000IM022596, Nr. 17LTLR1000IM008CE8, Nr. 17LTLR1000IM01E049, Nr. 17LTLR1000IM04BAB3, Nr. 18LTLR1000IM016C21, Nr. 18LTLC01001M009CA6, Nr. 18LTLC0100IM01ABB5, muitinė nusprendė pakeisti prekių TARIC kodÄ iÅ¡ 1518 00 99 90 į 1511 90 19 90, perskaičiuoti importo mokesčius pagal priede pateiktus duomenis, įregistruoti mokestinę nepriemokÄ : 7 553,00 Eur muito (įmokos kodas A00), 154,00 Eur muito delspinigių (įmokos kodas 812), perskaičiuoti ir įtraukti į apskaitÄ Ä¯skaitomo VMI pridėtinės vertės mokesčio sumÄ , jÄ didinant 1 584.00 Eur, pagal priede pateiktus duomenis, paskirti ir įregistruoti 914,00 Eur baudÄ (b. l. 8-11).

Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iÅ¡nagrinėjęs skundÄ dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2018 m. lapkričio 26 d. supaprastintos patikrinimo ataskaitos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundo netenkino (b. l. 12-13).

2018 m. gegužės 25 d. Muitinės laboratorijos tyrimo protokole užfiksuota, kad tyrimo nustatyta, jog tyrimui pateiktas produktas, pagamintas iš palmių kietosios frakcijos – palmių stearino. Palmių aliejus ir jo frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti, klasifikuojami KN 1511 pozicijoje. Rekomenduojamas tyrimam pateiktam produktui, pagamintam iš palmių stearino, supakuotam į pakuotes, kurių masė didesnė kaip 1 kg, TARIC kodas yra 1511 90 19 90 (b. l. 15).

2018 m. birželio 11 d. prekės klasifikavimo akte užfiksuota, kad nustatyta prekės nomenklatūros kodas yra 1511901990 (b. l. 14).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ANK 212 straipsnio 4 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019-01-01) numatyta administracinė atsakomybė už deklaranto neteisingų duomenų pateikimÄ deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimÄ , kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė virÅ¡ija vienÄ Å¡imtÄ bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

2015 m. liepos 28 d. Komisijos Deleguotojo Reglamento 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas iÅ¡samiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios SÄ jungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 Priedo 11 antraÅ¡tinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje pažymėta, jog „deklaranto arba jo atstovo pasiraÅ¡ytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiÅ¡kia, kad tas asmuo konkrečias prekės deklaruoja pageidaujamai taikyti procedÅ«rai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už: deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumÄ , kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumÄ , visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedÅ«ros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymÄ â€œ. Taigi K. A. turėjo bÅ«ti žinoma Å¡i jam, kaip deklaracijÄ pasiraÅ¡ančiam ir teikiančiam muitinės įstaigai asmeniui, tenkanti pareiga, todėl faktas, kad jis duomenis deklaracijoje nurodė remdamasis prekės gavėjo pateiktais duomenis, neįsitikinęs, jog teisingai nurodė visus duomenis, negali panaikinti jo, kaip deklaruojančio asmens, atsakomybės.

K. A. teisminio nagrinėjimo metu kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino ir paaiÅ¡kino, kad deklaruodamas prekę buvo įsitikinęs, jog nurodo teisingÄ TARIC kodÄ . K. A. nurodė, jog dėl kodo teisingumo konsultavosi su prekės importuotoju, kuris pateikė Vokietijos muitinės atsakymÄ , kuriame buvo nurodytas TARIC kodas. BÅ«tent šį TARIC kodÄ nurodė muitinei teiktose deklaracijose. Teismo posėdyje K. A. patvirtino, jog apžiÅ«rėjęs prekę negalėjo nustatyti tikslaus prekės klasifikavimo kodo, teisingas kodas nustatytas tik po laboratorinio tyrimo. Gavęs importuotojo patvirtinimÄ dėl kodo, pasitikėjo juo, tačiau Muitinės laboratorijoje iÅ¡tyrus prekę buvo nustatyta, jog parinktas kodas neteisingas.

Byloje pateiktoje Vokietijos Federalinės finansų valdybos Å¡vietimo ir mokslo centro 2010 m. rugpjūčio 23 d. iÅ¡duotoje muitinės tarifų informacijoje (b. l. 4) nurodytas klasifikavimas nėra privalomas (b. l. 4). TokiÄ pozicija teismo posėdyje palaikė ir teritorinės muitinės atstovė. Å i informacija buvo žinoma ir deklarantui K. A.. IÅ¡ K. A. parodymų teisme matyti, jog deklarantui kilo abejonių dėl deklaruojamos prekės klasifikavimo.

Teismas pažymi, jei esant abejonėms dėl prekės klasifikavimo, muitinės tarpininkas privalo veikti atsakingai, siekdamas paÅ¡alinti visas abejones ir tik iÅ¡siaiÅ¡kinus prekių kodÄ Ä¯raÅ¡yti tÄ , kuris niekam nekeltų abejonių, o sumokėti mokesčiai bÅ«tų teisingi. Deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje (MDAS) pateikdama importo deklaracijÄ K. A. tapo atsakingas, kad duomenys apie prekę atitinka duomenis, nurodytus deklaracijoje. Tai, kad K. A. deklaracijose neteisingai nurodė prekės duomenimis – prekės TARIC kodÄ , taip pat neteisingai paskaičiuotus mokėtinus mokesčius, remdamasis prekės gavėjo pateiktais duomenimis, nepaÅ¡alina jo kaltės, o yra aplinkybė, apibÅ«dinanti teisės pažeidimo netyčinį pobÅ«dį ir kaltės laipsnį.

Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (2009 m. vasario 6 d. nutartis Nr. N-575-269/2009) teismas yra pasisakęs, kad deklaracijÄ pasirašęs ir pateikęs jÄ muitinės įstaigai deklarantas (arba jo atstovas) tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumÄ , todėl faktas, kad prekės buvo deklaruotos pagal siuntėjo ar gavėjo pateiktus dokumentus, kurie vėliau buvo pripažinti netiksliais, negali panaikinti paties deklaranto atsakomybės, o vertinant ar deklarantas turėjo galimybę nurodyti deklaracijoje teisingus duomenis, atkreiptinas dėmesys, ar asmeniui, turinčiam teisę pateikti prekes muitinei, yra suteikta teisė gavus muitinės leidimÄ apžiÅ«rėti prekes ar kitaip jas patikrinti.

Å iuo atveju, K. A. teisės pažeidimÄ padarė neatsargia kaltės forma – pasitikėdamas jam pateikta informacija, kuri neatitiko faktinės padėties, pasielgė neatsargiai, t. y numatė, kad pateikti duomenys deklaracijoje gali bÅ«ti neteisingi ir sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi, kad jų bus iÅ¡vengta (ANK 9 straipsnio 2 dalis). K. A., kaip deklarantas, bÅ«damas atsakingas už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumÄ ir tikrumÄ , turėjo pareigÄ Å¡iuos duomenis kontroliuoti, nepriklausomai nuo to, ar juos surinko pats, ar deklaracija buvo suraÅ¡yta pagal prekės siuntėjo ir gavėjo pateiktus duomenis. Pateikdamas neteisingus duomenis deklaracijoje, K. A. suklaidino muitinę.

IÅ¡analizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumÄ , teismas pripažįsta įrodyta, kad K. A., bÅ«damas atsakingu už prekės pateikimÄ muitiniam patikrinimui laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 3 d. 16 val. 42 min. iki 2018 m. balandžio 25 d., 12 val. 14 min., pateikė elektronines importo deklaracijas Nr. 17LTLU9000IM01CB50 (2017-07-03), Nr. 17LTLU9000IM022596 (2017-08-07), Nr. 17LTLR1000IM008CE8 (2017-09-04), Nr. 17LTLR1000IM01E049 (2017-10-03), Nr. 17LTLR1000IM04BAB3 (2017-12-06), Nr. 18LTLC0100IM009CA6 (2018-04-03), Nr. 18LTLC0100IM01ABB5 (2018-04-25), prekių iÅ¡leidimo į laisvÄ apyvartÄ procedÅ«rai, kuriose neteisingai nurodė deklaruojamos prekės TARIC kodÄ , pateikti neteisingi duomenys turėjo įtakos mokėtinų mokesčių apskaičiavimui. Tokiu bÅ«du K. A. pažeidė SÄ jungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atlikus patikrinimÄ nustatyta, kad deklaruotų sausų riebalų iÅ¡ palmių aliejaus, naudojamų galvijų paÅ¡arų gamybai, klasifikuotų TARIC kodu 1518 00 99 90, prekė turėjo bÅ«ti klasifikuota kitu kodu. Klaipėdos teritorinė muitinė gavusi Muitinės laboratorijos tyrimo protokolÄ Nr. 18MLT0943 (2018-05-25) apie tirto produkto sudėtį 2018 m. birželio 11 d. įformino Prekės klasifikavimo aktÄ Nr. 18L0151 ir nustatė prekei kitÄ nei deklaruota TARIC kodÄ 1511 90 19 90. Vadovaudamasi 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES)Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas SÄ jungos muitinės kodeksas (toliau - SÄ jungos muitinės kodeksas) 46 ir 48 straipsniais, Klaipėdos teritorinė muitinė 2018 m. lapkričio 26 d. priėmė Supaprastinto patikrinimo ataskaitÄ Nr. 8LM190674S, kuria pakeitė minėtose importo deklaracijose deklaruotoms prekėms TARIC kodÄ (33 langelis) iÅ¡ 1518 00 99 90 į 1511 90 19 90, perskaičiavo importo mokesčius (47 langelis) ir įregistravo mokestinę nepriemokÄ - 5997,00 Eur importo muito ir įtraukė į apskaitÄ Ä¯skaitomo VMI pridėtinės vertės mokesčio sumÄ , jÄ didinant - 1257,00 Eur. Ä®registruota mokestinė nepriemoka iÅ¡ viso - 7254,00 Eur. Bendra prekių vertė (46 langelis) - 187380,00 Eur.

Neteisingai deklaruotų prekių vertė viršija 100 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 4 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019-01-01), sudėtis. Jam skirtina administracinė nuobauda.

K. A. prašė paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje ir atsižvelgti į tai, kad ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyta net ir minimali bauda yra didelė, jis yra paėmęs kreditÄ bÅ«stui įsigyti planuoja kurti Å¡eimÄ , todėl jam skiriama nuobauda bus nepakeliama finansinė naÅ¡ta.

Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto nusižengimo pavojingumÄ . Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi bÅ«ti skiriamos Å¡velnesnės nuobaudos. TokiÄ galimybę numato ANK 34 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ nustatyta, jog K. A. sÄ moningai nesiekė pateikti neteisingus duomenis deklaracijoje, pildydamas deklaracijÄ pasitikėjo importuotojo jam nurodytais duomenimis, kurie suklaidino pažeidėjÄ . Taigi, K. A. administracinį nusižengimÄ padarė neatsargia kaltės forma. Tai neÅ¡alina K. A. administracinės atsakomybės, tačiau rodo mažesnį veikos pavojingumÄ . Teisminio nagrinėjimo metu K. A. neginčijo, jog pažeidimas buvo padarytas. Taigi K. A. pripažino, jog yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, nuoÅ¡irdžiai dėl to gailisi. Tai pripažintina jo atsakomybę Å¡velninančia aplinkybe. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Å¡ioje byloje tiriamo nusižengimo padarymo metu neturėjo galiojančių nuobaudų už prekių deklaravimo tvarkos pažeidimus. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. K. A. jauno amžiaus, dirba UAB „A.“ muitinės tarpininko atstovu. Byloje pateikta preliminarioji žemės sklypo ir namo pirkimo pardavimo sutartis pagrindžia teismo posėdyje K. A. iÅ¡sakytus teiginius, jog turi kreditÄ bÅ«stui įsigyti. Be to, K. A. paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu gyvena nuomojamame bÅ«ste, planuoja kurti Å¡eimÄ .

Už ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatytÄ pažeidimÄ numatyta skirti baudÄ nuo vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų iki trijų tÅ«kstančių eurų. Už šį pažeidimÄ numatyta net ir minimali bauda, įvertinus K. A. administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, yra neproporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui, bÅ«tų per griežta ir neteisinga nuobauda.

Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apibÅ«dinančias padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, K. A. asmenybę, jo elgesį po pažeidimo padarymo, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už Å¡io administracinio nusižengimo padarymÄ K. A. paskiriant Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ - mažesnę baudÄ , nei minimali numatyta ANK 214 straipsnio 4 dalies sankcijoje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019-01-01).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

K. A. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 4 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, paskirti jam administracinę nuobaudÄ â€“ 300 Eur (trys Å¡imtai eurų) baudÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudÄ Ä¯teikimo dienos, o apskundus šį nutarimÄ - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos. Bauda turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , mokėjimo pavedime nurodant registro objekto numerį ROIK: 19099088106 ir įmokos kodÄ 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Kristina Baškienė