6934d4e5-208f-4b70-a17c-272bc292ef45 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja NBaudžiamoji byla Nr. 1A-102-64/2012Teisminis proceso Nr. 1-41-1-01453-2010-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1.; 2.1.7.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.; 2.1.7.5.; 2.1.15.3.3.; 2.3.6.4.1.; 2.3.6.4.4.; 2.3.6.4.4.2.; 2.4.6.3.4.; 32.4.7.; 2.4.9.; 3.12. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 29 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,Teisėjų Vaclovo Iždono, Broniaus Zalagos,sekretoriaujant Irenai Skaringienei,dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Kungiui,gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,išteisintajam D.

Ž.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. Ž. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .R. Ž. civilinis ieÅ¡kinys 510 Lt sumai paliktas nenagrinėtu.Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi praneÅ¡imÄ , n u s t a t ė:

D. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2010 m. rugsėjo 13 d. apie 6.00 val., iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio R. Ž., pagrobė svetimÄ turtÄ â€“ R. Ž. priklausančiÄ 10 Lt vertės piniginę su 500 litų, 100 Lt vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia 2630“ su „Tele2“ SIM kortele, AB „(duomenys neskelbtini)“ banko „Visa Elektron“ mokėjimo kortelę, iÅ¡duotÄ R. Ž. vardu, parduotuvių „Norfa“, „Maxima“, „Kubas“, „Cento“, vaistinių „Camelia“, „GSK“ nuolaidų korteles, iÅ¡ viso nukentėjusiajai R.

Ž. priklausančio turto už 610 Lt.Apeliaciniu skundu Å iaulių miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras praÅ¡o Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011-11-30 nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – D. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 25 MGL (3250 Lt) dydžio baudÄ bei tenkinti civilinį ieÅ¡kinį ir iÅ¡ D. Ž. R. Ž. naudai priteisti 510 Lt turtinei žalai atlyginti.Teigia, kad D. Ž. iÅ¡teisintas nepagrįstai, nes apylinkės teismas nuosprendyje neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, ir tai sukliudė jam priimti teisingÄ sprendimÄ .

Teigia, kad nukentėjusioji R. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu davė iÅ¡samius ir nuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes, tai yra, kad 2010-09-12 apie 830 val. pas jÄ Ä¯ namus, (duomenys neskelbtini), atėjo D. Ž. su draugu J., kur jie gėrė alkoholinius gėrimus, vėliau D. Ž. liko nakvoti pas jÄ namuose, o kitos dienos ryte, 2010-09-13 apie 700 val. pabudusi ji D. Ž. savo bute neberado ir tada ji pasigedo mobiliojo ryÅ¡io telefono „Nokia 2630“, piniginės su pinigais, mokėjimo kortele.

Å iuos nukentėjusiosios parodymus patvirtino liudytoja Ž. Ž., kurios parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s. Å i liudytoja parodė, kad 2010 m. rugsėjo viduryje, sekmadienį apie 1000 val. pas jos mamÄ Ä¯ svečius atėjo mamos draugas D., pravarde „(duomenys neskelbtini)“ su dar vienu vyriÅ¡kiu, kurį mama pristatė vardu J., jie atsinešė vyno, kurį pradėjo gerti svetainėje, į namus ji pati grįžo tik kitÄ dienÄ ir rado mamÄ vienÄ mama namuose ir kai ji paprašė mamos duoti pinigų mokyklos rinkliavai, mama rankinėje neberado piniginės bei pasigedo ir telefono, kuris buvo svetainėje, sekcijos stalčiuje.

D. Ž. parodymai keitėsi iÅ¡ esmės, nes ikiteisminio tyrimo pradžioje apklaustas įtariamuoju jis kaltę neigė. Savo kaltę D. Ž. neigė ir akistatos su nukentėjusiÄ ja metu. Tačiau kai buvo rastas pagrobtasis telefonas, kurį D. Ž. siekdamas nuslėpti nusikalstamos veikos padarymÄ buvo sukeitęs su analogiÅ¡ku pažįstamo asmens mobilaus ryÅ¡io telefonu, D. Ž. pakeitė savo parodymus ir kaltu prisipažino iÅ¡ dalies. Atkreipia dėmesį į tai, jog mobilaus ryÅ¡io telefonÄ D. Ž. pagrobė bÅ«damas bute pas R.

Ž. iÅ¡ spintelės stalčiaus, o rankinė su pinigine, kaip nurodė nukentėjusioji, buvo greta spintelės. Aplinkybę, jog D. Ž. pagrobė ir piniginę, patvirtina liudytojos Ž. Ž. paaiÅ¡kinimas, kad kelios dienos po įvykio mieste ji sutiko D. Ž. draugÄ J. M., kuris pats jÄ pasikvietė ir pasakė, jog daiktus paėmė D. Ž.. Tvirtina, kad visos Å¡ios nurodytos aplinkybės patvirtina D. Ž. kaltę pagrobus R. Ž. priklausantį ne tik mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , bet ir piniginę, su joje buvusiais pinigais ir kitais daiktais.Taip pat skunde nurodo, kad skiriant bausmę D.

Ž., atsižvelgtina į tai, kad padaryta nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriama nusikalstama veika, kad D. Ž. teistas 3 kartus, bausmę atlikęs, teistumas iÅ¡nykęs, administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi, dėl D. Ž. elgesio (duomenys neskelbtini) PN yra gautas pareiÅ¡kimas, į profilaktinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas, iÅ¡siskyręs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, todėl mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti D. Ž. paskyrus baudÄ . Be to, nurodo, kad teismas netinkamai iÅ¡sprendė byloje pareikÅ¡tÄ nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį, nes BPK 115 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį atmeta civilinį ieÅ¡kinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas) arba palieka civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , jeigu kaltinamasis iÅ¡teisinamas nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, tokiu atveju civilinis ieÅ¡kovas turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Teismas 2011-11-30 nuosprendyje D. Ž. iÅ¡teisino pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl 10 Lt vertės piniginės, 500 Lt, AB „(duomenys neskelbtini)“ banko „Visa Elektron“ mokėjimo kortelės, iÅ¡duotos R. Ž. vardu, parduotuvių „Norfa“, „Maxima“, „Kubas“, „Cento“, vaistinių „Camelia“, „GSK“ nuolaidų kortelių vagystės nenustačius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ ir priimtas sprendimas R. Ž. civilinį ieÅ¡kinį 510 Lt sumai palikti nenagrinėtÄ .

Tačiau tokiu atveju įstatymas numato, kad jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ , civilinis ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstė iÅ¡vadas dėl D. Ž. iÅ¡teisinimo tiek dėl telefono vagystės (D. Ž. iÅ¡teisintas Å¡ioje dalyje nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių), tiek dėl piniginės 10 Lt vertės, 500 Lt, AB „(duomenys neskelbtini)“ banko „Visa Elektron“ mokėjimo kortelės, iÅ¡duotos R.

Ž. vardu, parduotuvių „Norfa“, „Maxima“, „Kubas“, „Cento“, vaistinių „Camelia“, „GSK“ nuolaidų kortelių vagystės (D. Ž. iÅ¡teisintas nenustačius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ ), tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje D. Ž. yra iÅ¡teisinamas tik dėl piniginės 10 Lt vertės, 500 Lt, AB „(duomenys neskelbtini)“ banko „Visa Elektron" mokėjimo kortelės, iÅ¡duotos R. Ž. vardu, parduotuvių „Norfa“, „Maxima“, „Kubas“, „Cento“, vaistinių „Camelia“, „GSK“ nuolaidų kortelių vagystės ir nėra pasisakoma dėl telefono pagrobimo.             Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, iÅ¡teisintasis ir jo gynėja prašė skundÄ atmesti.             Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).Apeliaciniame skunde prokuroras tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados dėl D.

Ž. nekaltumo nėra pagrįstos byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais.              Kaip prokuroras skunde nurodo, nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiais ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 1.1 punktas).

Pagal BPK 305 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas teismas tiek apkaltinamajame, tiek ir iÅ¡teisinamajame nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinti remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, tai yra teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, o iÅ¡teisinamajame nuosprendyje iÅ¡dėsto motyvuotas iÅ¡vadas dėl įrodymų nebuvimo ir kaltinamojo iÅ¡teisinimo.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatÄ teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Pastarajame straipsnyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinami iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetÄ , kas leistų konstatuoti neabejotinų, prieÅ¡taravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymÄ ir tinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje apžvalga“, Teismų praktika Nr. 27, 320–388 psl.).

IÅ¡samus bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti kruopščiai iÅ¡tirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi bÅ«ti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai. Tam tikrų duomenų teismas gali nepripažinti įrodymu tik nustatęs, kad tie duomenys buvo gauti nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų leistinumo reikalavimų arba duomenys yra nereikÅ¡mingi bylai, nes jie neįrodo ar nepaneigia nė vienos iÅ¡ byloje įrodinėtinų aplinkybių, t. y. duomenys neatitinka sÄ sajumo reikalavimo (kasacinė byla Nr. 2K-32/2010).

Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir prokuroras, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus (kasacinė byla Nr. 2K-7-137/2008). Todėl šiuo atveju prokurorui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Taigi, kitų proceso dalyvių, tarp jų ir prokuroro, nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis iÅ¡vadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismų sprendimus (kasacinė byla Nr. 2K-122/2011).Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo sprendimÄ pagal apeliacinį skundÄ (BPK 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai D.

Ž. iÅ¡teisino pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Kolegija pripažįsta, kad skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje neatlikta iÅ¡dėstytų įrodymų analizė, atskleidžiant jų turinį bei nustatytas faktines aplinkybes, t. y. apylinkės teismas nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimo ir skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje neatliko įrodymų analizės, neiÅ¡dėstė motyvų, kuriais vadovaujantis padarė iÅ¡vadÄ dėl D. Ž. nekaltumo, tačiau Å¡is pažeidimas nelaikytinas esminiu BPK pažeidimu, kuris suvaržė byloje dalyvaujančių proceso dalyvių įstatymo garantuojamas teises ir sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ , priimti teisingÄ sprendimÄ .

IÅ¡ bylos matyti, kad D. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad jis pagrobė svetimÄ turtÄ : R. Ž. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ bei iÅ¡ jos rankinės pagrobė piniginę, su joje buvusiais pinigais, banko kortele bei nuolaidų kortelėmis, t.y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje.Byloje nustatyta, kad 2010 m. rugsėjo 12 d. nukentėjusioji R. Ž., iÅ¡teisintasis D. Ž. bei liudytojas J. M. vartojo alkoholinius gėrimus ne tik nukentėjusiosios bute, bet ir alaus bare “(duomenys neskelbtini)”, kad D.

Ž. kartu su nukentėjusiÄ ja grįžo į jos butÄ , kuri jis liko nakvoti, o ryte iÅ¡eidamas iÅ¡ nukentėjusiosios buto, iÅ¡ komodos stalčiaus be nukentėjusiosios leidimo pasiėmė jos mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ .Nors nukentėjusiosios R. Ž. parodymai, duoti teisme, nesiskiria nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, tačiau jų laikyti patikimais nėra pagrindo. Nukentėjusioji parodė, kad paskutinį kartÄ savo rankinę, su joje buvusia pinigine, matė savo bute dienos metu iki iÅ¡einant su D.

Ž. ir J. M. į alaus barÄ â€œ(duomenys neskelbtini)”, kur už gėrimus mokėjo D. Ž., ji nei rankinės, nei piniginės į barÄ nesinešė. Piniginės pasigedo tik kitos dienos ryte ir mano, kad piniginę su joje buvusiais pinigias bei kortelėmis galėjo pavogti D. Ž. arba J. M. Pastebėtina, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog jos rankinė buvo pakabinta koridoriuje ant pakabos, tačiau teisme tvirtino, kad rankinė buvo pakabinta ant kėdės kambaryje, kuriame ji pati ir D.

Ž. miegojo. R. Ž. neprisimena, ar kas nors iÅ¡ jos namiÅ¡kių ieÅ¡kojo bute piniginės.Liudytojos Ž. Ž. parodymais taip pat besÄ lygiÅ¡kai tikėti negalima, kadangi ji yra nukentėjusiosios dukra ir jos teisme duoti parodymai skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja teisme parodė, kad jos mamos rankinė visada kabėdavo prie veidrodžio, kad ji dienos metu apie 13 val. mamos klausė, kur yra jos piniginė bei, kad tos pačios dienos vakare apie 17-18 val. R. Ž. jai paskambinusi klausė, ar ji (liudytoja) nepaėmė jos piniginės. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja kategoriÅ¡kai tvirtino, kad tÄ dienÄ â€“ 2010 m. rugsėjo 12 d.

– ji mamos piniginės neieÅ¡kojo.Liudytojas J. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, kad bÅ«damas R. Ž. bute kartu su D. Ž. ir pačia nukentėjusiÄ ja, kad tuo metu nukentėjusiosios dukra klausė, kur yra jos (R. Ž.) piniginė, jis tik nematė, ar nukentėjusiosios dukra ieÅ¡kojo tada piniginės. Apie R. Ž. piniginės dingimÄ sužinojo kitÄ dienÄ alaus bare “(duomenys neskelbtini)”, kai pati nukentėjusioji apie tai pasakė.Nors D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu savo parodymus pakeitė dėl R.

Ž. mobiliojo ryšio telefono paėmimo, tačiau jo parodymai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme dėl nukentėjusiosios piniginės ir joje buvusių pinigų bei kortelių vagystės yra nuoseklūs. D. Ž. parodė, kad jis nežinojo, kur buvo padėta R. Ž. rankinė, nematė, ar R. Ž. su savimi bare turėjo rankinę.Įvertinus šių asmenų parodymus matyti, kad byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, neginčijamai patvirtinančių, jog būtent D. Ž. pagrobė nukentėjusiosios piniginę, su joje buvusiais pinigais ir kortelėmis.

Pastebėtina, kad pati nukentėjusioji daro prielaidÄ , kad piniginę galėjo pavogti D. Ž. arba J. M., nors pretenzijÄ dėl piniginės kitÄ dienÄ pareiÅ¡kė tik D. Ž.. Be to, sugretinus nukentėjusiosios ir liudytojos Ž. Ž. parodymsu dėl R. Ž. rankinės buvimo vietos, matyti, kad tarp jų nurodytų aplinkybių yra neatitikimų, nes neaiÅ¡ku, kur rankinė įvykio metu buvo – ar koridoriuje, ar pakabinta ant kėdės kambaryje, ar prie veidrodžio. Taigi, nėra galimybės daryti neginčijamos iÅ¡vados, ar D.

Ž. matė ir žinojo, kad rankinėje yra piniginė ir jÄ be nukentėjusiosios žinios galėjo paimti, kadangi iki iÅ¡einant iÅ¡ buto į alaus barÄ , nukentėjusioji iÅ¡ buto nebuvo pasiÅ¡alinusi, o eidama į barÄ , ji savo rankinės nesinešė. Be to, pati nukentėjusioji pripažino, kad D. Ž. miegojo tame pačiame kambaryje kaip ir ji, kad tame kambaryje buvo rankinė ir su D. Ž. kalbėjo, kadangi jam pasakė, kad telefonas yra stalčiuke. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusioji savo rankinės bute esant ir D.

Ž. bei J. M. nebuvo palikusi be priežiÅ«ros. Taip pat iÅ¡ liudytojų J. M. bei Ž. Ž. parodymų matyti, kad dienos metu nukentėjusioji bei liudytoja Ž. Ž. ieÅ¡kojo piniginės, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusioji piniginės pasidego ne 2010 m. rugsėjo 13 d. ryte, o dar 12 dienÄ . Byloje neginčijamai nustatyta, o ir pats D. Ž. pripažino, kad jis pavogė R. Ž. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , tačiau vien Å¡ia neginčijama aplinkybe negalima tvirtinti, kad D. Ž. pavogė ir likusius kaltinime nurodytus daiktus – piniginę, su joje buvusiais pinigais ir kortelėmis.

Taigi, atsižvelgiant į Å¡ias paminėtas aplinkybes, į tai, kad byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, jog R. Ž. piniginę, su joje buvusiais pinigais ir kortelėmis, pavogė bÅ«tent D. Ž., negalima jį pripažinti kaltu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos tai­kant Bau­džia­mo­jo proceso ko­dek­so nor­mas, reglamentuo­jan­Äias nuosp­ren­džio su­ra­Å¡y­mÄ â€ 3.1.8. punktÄ , apkaltinama­sis nuospren­dis ne­ga­li bÅ«­ti grin­džia­mas prie­lai­do­mis, teis­mo iÅ¡­va­dos tu­ri bÅ«­ti pagrįstos įro­dy­mais, ne­gin­Äi­ja­mai pa­tvir­ti­nan­Äiais kal­ti­na­mo­jo kal­tę pa­da­rius nu­si­kals­ta­mÄ vei­kÄ .

Byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti neginčijamos iÅ¡vados dėl D. Ž. kaltės pagrobus R. Ž. piniginę, su joje buvusiais pinigais ir banko mokėjimo kortele bei kitomis nuolaidų kortelėmis, todėl apylinkės teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog byloje nenustatyta, jog D. Ž. dalyvavo pagrobiant R. Ž. piniginę, su joje buvusiais pinigais ir kortelėmis, ir pagrįstai jį iÅ¡teisino nurodęs BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytÄ iÅ¡teisinimo pagrindÄ .Byloje nustatyta, kad D.

Ž. pagrobė R. Ž. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kurio vertė 100 Lt. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris pagrobė svetimÄ turtÄ , o pagal BK 190 straipsnį, asmuo baudžiamÄ ja tvarka atsako tik tada, kai jo pagrobto turto vertė virÅ¡ija bent 1 MGL. Å iuo metu 1 MGL yra lygus 130 Lt, o kadangi nukentėjusioji mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ su jame buvusia SIM kortele įvertino tik 100 Lt, daroma iÅ¡vada, kad D. Ž. už mobiliojo ryÅ¡io telefono vagystę negali bÅ«ti pripažintas kaltu, padaręs BK 178 straipsnio 1 ar 4 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Dėl to pagrįstai apylinkės teismas skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodė, kad D. Ž. iÅ¡teisintinas ir dėl mobiliojo ryÅ¡io telefono vagystės, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). ATPK 50 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė asmeniui pagrobusiam svetimÄ turtÄ , nevirÅ¡ijantį 1 MGL dydį, todėl medžiaga dėl R. Ž. mobiliojo ryÅ¡io telefono vagystės perduotina spręsti ATPK nustatyta tvarka apylinkės teismui.

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad D. Ž. pagrįstai iÅ¡teisintas pagal jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , todėl prokuroro apreliacinis skundas dėl D. Ž. pripažinimo kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir nuteisimo, bausmės skyrimo netenkinamas.Pagrįstai apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė jokio sprendimo dėl D. Ž. pareikÅ¡to kaltinimo pagrobus mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , nes skundžiamu nuosprendžiu D.

Ž. išteisintas tik dėl R. Ž. piniginės ir joje buvusių pinigų bei kortelių vagystės. Todėl nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl to keičiama, nurodant, kad D. Ž. išteisinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį tiek dėl mobiliojo ryšio telefono vagystės, tiek ir dėl R. Ž. piniginės ir joje buvusių pinigų bei kortelių vagystės, o medžiaga dėl mobiliojo ryšio telefono vagystės perduodama spręsti apylinkės teismui ATPK nustatyta tvarka.Taip pat pagrįstai skunde prokuroras nurodo, kad netinkamai buvo išspręstas byloje pareikštas nukentėjusiosios R.

Ž. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys. BPK 115 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teismas atmeta civilinį ieÅ¡kinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ , arba palieka civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , jeigu kaltinamasis iÅ¡teisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiosios pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys yra dėl jos patirtų nuostolių pagrobus jos 10 Lt vertės piniginę, kurioje buvo grynieji pinigai – 500 litų.

Dėl Å¡ių daiktų vagystės D. Ž. iÅ¡teisintas nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Dėl to pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ apylinkės teismas privalėjo nukentėjusiosios R. Ž. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį 510 Lt sumai atmesti, o ne palikti nenagrinėtÄ . Taigi, skundžiamas nuosprendis dėl netinkamai iÅ¡spręsto civilinio ieÅ¡kinio klausimo keičiamas, nurodant, kad R. Ž. civilinis ieÅ¡kinys atmetamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytu pagrindu – neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , pagal BPK 303 straipsnio 6 dalį, teismas po nuosprendžio įsiteisėjimo bylÄ perduoda prokurorui, kad Å¡is imtųsi priemonių nustatyti nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nuosprendį pakeisti:Išteisinti D. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį dėl R. Ž. priklausančios 10 Lt vertės piniginės, su joje buvusiais 500 Lt, AB „(duomenys neskelbtini)“ banko „Visa Elektron“ mokėjimo kortele, išduota R. Ž. vardu, parduotuvių „Norfa“, „Maxima“, „Kubas“, „Cento“, vaistinių „Camelia“, „GSK“ nuolaidų kortelėmis (neįrodžius, kad D.

Ž. dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas)), bei dėl 100 Lt vertės mobiliojo ryÅ¡io telefono „Nokia 2630“ su „Tele2“ SIM kortele vagystės (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas)).MedžiagÄ dėl R. Ž. mobiliojo ryÅ¡io telefono „Nokia 2630“ su „Tele 2“ SIM kortele vagystės perduoti spręsti Å iaulių miesto apylinkės teismui Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.Nukentėjusiosios R.

Ž. pareikÅ¡tÄ 510 Lt civilinį ieÅ¡kinį atmesti.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                    Klavdija Kruminienė Teisėjai                                                                 Vaclovas Iždonas                                                                  Bronius Zalaga