69330fc7-e570-479c-ba46-e3806a5217a6 · Å iaulių apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-79-875/2022 Teisminio proceso Nr. 1-50-9-00039-2011-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.2; 1.2.6.2.2; 2.3.6.4.5.2 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 22 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Masiulis, sekretoriaujant R. A., dalyvaujant prokurorui A. N., nukentėjusiosioms R. R. ir E. V., nukentėjusiųjų atstovui advokatui D. P., kaltinamajam D. M., jo gynėjai advokatei Violetai Savickienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vedęs, profesinio iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), darbininku, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalyje. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ n u s t a t ė : I. Nusikalstamos veikos aplinkybės 1. D. M. siekdamas, kad nukentėję asmenys bÅ«tų įtraukti į prostitucijÄ ir bÅ«tų pelnomasi iÅ¡ jų prostitucijos, veikdamas organizuota grupe su K.

L., kurio atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, ir S. R., kurio atžvilgiu teismo nutartimi byla nutraukta, jam mirus, iÅ¡ anksto susitaręs su jais daryti labai sunkų nusikaltimÄ â€“ verbuoti ir gabenti merginas darbui prostitutėmis (duomenys neskelbtini) bei pelnytis iÅ¡ jų prostitucijos, kiekvienam iÅ¡ jų atliekant tam tikrÄ užduotį, pasinaudojant nukentėjusiųjų R. R. ir E. R. (bylos nagrinėjimo metu pavardė - V.) pažeidžiamumu, tai yra jų sunkia materialine padėtimi, lengvu protiniu atsilikimu, nebrandumu, naivumu, pasyvumu, nesugebėjimu aktyviai prieÅ¡intis, taip pat apgaule – melagingai žadant, kad tokiu bÅ«du jos materialiai bus aprÅ«pintos, verbavo ir gabeno R.

R. ir E. R.bei rengėsi jas perleisti ir įgyti, o bÅ«tent: 2011 m. balandžio mėnesį, per kelis kartus, S. R. R. R. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, (duomenys neskelbtini), bei telefoninių pokalbių metu, įkalbinėjus R. R. vykti į (duomenys neskelbtini) dirbti prostitute, o R. R. sutikus, S. R. nuvežus jÄ pas K. L. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur K. L. ir S. R. kartu įkalbinėjo R. R. ir E. R. vykti į (duomenys neskelbtini) dirbti prostitutėmis.

Po to, K. L. (duomenys neskelbtini) turgavietėje adresu (duomenys neskelbtini), galutinai įkalbėjus ir tokiu būdu užverbavus R. R. ir E. R. vykti į (duomenys neskelbtini) dirbti prostitutėmis, pats būdamas (duomenys neskelbtini), iš K. L. gavo nukentėjusiųjų R. R. ir E. R. duomenis ir 2011 m. balandžio 28 d., „(duomenys neskelbtini)“ internetiniame puslapyje, užsakė bei apmokėjo nukentėjusiųjų 2011 m. balandžio 28 d. kelionės lėktuvu bilietus maršrutu „(duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini)“:

R. R. vardu bilietÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir E. R. vardu bilietÄ Nr. (duomenys neskelbtini), o joms atskridus, pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ su bendrininkais K. L. ir S. R., D. M. už atlygį ketino nukentėjusiÄ sias iÅ¡ jų įgyti ir užtikrinti nukentėjusiųjų tiesioginį įtraukimÄ Ä¯ prostitucijÄ . Po to, 2011 m. balandžio 28 d. bendrininkas K. L.iÅ¡ ikiteisminio tyR. nenustatyto asmens gavęs D. M. užsakytus ir apmokėtus skrydžio lėktuvu bilietus marÅ¡rutu „(duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini)“, susitaręs su A.

S., kuris dėl Å¡ios nusikalstamos veikos nėra kaltas, jų nugabenimo į (duomenys neskelbtini) oro uostÄ bei L. Z., kuris dėl Å¡ios nusikalstamos veikos nėra kaltas, dėl nukentėjusiųjų R. R. ir E. R. palydėjimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) oro uosto iki (duomenys neskelbtini) oro uosto, apie 18.40 val. (duomenys neskelbtini), V. K. gatvėje prie (duomenys neskelbtini) ligoninės pastato, esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, įsodino nukentėjusiÄ sias R. R. ir E. R. į lengvÄ jį automobilį VW Golf, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamÄ A. S., turint tikslÄ nugabenti jas į (duomenys neskelbtini) oro uostÄ , tačiau 2011 m. balandžio 28 d. 19.30 val. kelyje Å iauliai-(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), automobilis, gabenantis nukentėjusias į (duomenys neskelbtini) oro uostÄ , buvo sustabdytas VSAT pareigÅ«nų ir tokiu bÅ«du buvo užkirstas kelias tolimesniems planuotiems nusikalstamiems veiksmams. II. Ä®rodymai 2. Kaltinamasis D. M. bylos nagrinėjimo teisme metu kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) nuolatiniam gyvenimui su Å¡eima iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) su K.

L. susipažino (duomenys neskelbtini) dirbdamas apsaugoje. 2011 metų balandžio pradžioje K. L. jam paskambino per ,,skype'' programÄ ir jo paprašė pagalbos, dviem merginoms, kurios atvyktų į (duomenys neskelbtini) ir norėtų dirbti prostitutėmis, padėti įsikurti, surasti gyvenamÄ jį plotÄ bei padėti joms pradėti Å¡itÄ veiklÄ - užsiimti prostitucijÄ . (duomenys neskelbtini) tuo metu ir dabar yra legalizuota prostitucija. Pasikeitė telefono numeriais, K. L. pažadėjo padėti. Po kelių dienų paskambino K.

L. ir paprašė, kad merginoms nupirkti lėktuvo bilietus, nes pats to padaryti nemoka, jų duomenis padiktavo telefonu, tai buvo R. ir E. R.. Jis sutiko ir nupirko praÅ¡omus bilietus, kuriuos iÅ¡siuntė K. L.. Bilietus pirko su žmonos kreditine kortele. Pokalbiai dėl merginų vyko per ,,skype" programÄ ir telefonu. K. L. vėl skambino, kai abi merginas iÅ¡lydėjo į (duomenys neskelbtini). K. L. minėjo, kad pats turi atvykti po poros savaičių. Po to pranešė, jog merginos neatskris, nes jas sulaikė policija.

Paskutinį kartÄ K. L. paskambino paleistas po sulaikymo ir pranešė, kad viskas gerai, jokių problemų nebus. K. L. jį vadino R., nes taip jį vadino (duomenys neskelbtini), kur gyveno ir dirbo nelegaliai. Apie tas merginas, kurios ruošėsi tuo metu atskristi į (duomenys neskelbtini), nieko nežinojo. Merginų nebuvo matęs, nei gyvai nei per kitas ryÅ¡io priemones. Su jomis nekalbėjo ir nebendravo. KažkuriÄ matė kalbant su K. L. per „skype “ programÄ , bet mergina stovėjo toliau ir trumpai.

K. L. sakė, kad merginos yra nerimtos, pasileidusios, kaime daro tÄ patį už butelį vyno. K. L. nieko neminėjo apie jų protinius gebėjimus, kad jos yra Å¡iek tiek protiÅ¡kai atsilikusios. PaaiÅ¡kino, kad jos nori dirbt prostitutėmis, nes trÅ«ksta pinigų, pačios to nori. Buvo kalba apie tai, jog merginos yra pasitikrinusios pas gydytojus. Pokalbio metu su K. L. buvo pasakęs apie tai, kad gaus per snukį ir klausys, Å¡i frazė pasakyta iÅ¡ kvailumo. Jis merginoms surado butÄ , turėjo jas pasitikti ir nuvežti į minėtÄ butÄ , susipirkti kosmetikos, higienos reikmenis, drabužių, kitų bÅ«tinų dalykų.

K. L. buvo minėjęs, kad už visÄ tai sumokėti, jeigu jam, K. L., kas nors su joms iÅ¡eis. Apie konkrečias sumas bei atlyginimo bÅ«dus suderinta nieko nebuvo. Nesiekė jokio pelno, neturėjo minčių dirbti sÄ vadautoju ir pelnytis iÅ¡ prostitucijos. Padėjo K. L. praÅ¡ymu, nes lietuvių bendruomenė visi vieni kitiems padeda. Su K. L. bendravo telefonu, kuris užfiksuotas byloje. Kortelę su numeriu buvo įgijęs nurodęs neegzistuojantį asmenį - T. P.. Jo pavardę sunku airiams iÅ¡Å¡ifruoti, todėl perkant kortelę buvo pasakytas neegzistuojantis asmuo.

PirmÄ kartÄ iÅ¡girdo, kad vyksta tyR. jo atžvilgiu 2014 m., kai atvyko (duomenys neskelbtini) pareigÅ«nai. Sumelavo, kad paprašė nupirkti bilietus nežinomas asmuo. Ignoravo Å¡aukimÄ gautÄ iÅ¡ Lietuvos, kadangi (duomenys neskelbtini) turėjo vaikus ir Å¡eimÄ . IÅ¡ baimės nevyko į LietuvÄ , laukė kol sueis senaties terminas.

3. N. R. R. parodė, kad viskas buvo prieÅ¡ (duomenys neskelbtini). Kiek prisimena žadėjo vykti skinti braÅ¡kių. Juos sustabdė pasienio pareigÅ«nai prie (duomenys neskelbtini), nuvežė į (duomenys neskelbtini), vėliau pateko į policijÄ . Skinti braÅ¡kių turėjo vykti keturiese, L. S., S. R., ji ir sesuo E. V.. L. S. sakė, kad turi draugÄ , kuris gali nuvežti į (duomenys neskelbtini). Su L. S. ir S. R. nuvyko pas K. į (duomenys neskelbtini). K. pasiÅ«lė dirbti, sakė susiskambins su R..

Sakė, kad dirbs prie braÅ¡kių, vėliau pasakė, kad reikės bÅ«ti su bernais, suprato, kad turės dirbti prostitute. Sakė, kad bilietus užsakys ir nuveÅ¡ į oro uostÄ . Sesei E. V. pasiÅ«lė važiuoti kartu. Kai pradėjo ruoÅ¡tis į kelionę sesei sakė, kad reiks bÅ«ti su bernais, nes reikia pinigų. D. K. savo asmens kodÄ , vardÄ su pavardę, nusiuntė sms žinute. (duomenys neskelbtini) turėjo pasitikti R.. Bilietų niekas nedavė. Su R. susitiko prie (duomenys neskelbtini), važiavo iki ligoninės, ten persėdo su seserimi į kitÄ automobilį.

Kitame automobilyje buvo du vaikinai, jų nepažįsta. Jie turėjo nuvežti iki (duomenys neskelbtini) oro uosto. K. sakė, kad jei kas klaus tai sakyti, kad važiuoja pas draugę atostogų. Jas turėjo oro uoste lydėti vienas iš vaikinų. Su savimi neturėjo pinigų. Davė vienas iš vaikinų pinigų. Neprisimena kokia tai buvo suma. Pareigūnai aiškino, kad gali būti, jog gabena skrandyje narkotikus. Kada pareigūnams pasakė, kad važiuoja dirbti prostitutėmis neprisimena. Neprisimena ar buvo kalba kur gyvens ir kiek uždirbs.

Sunki buvo materialinė padėtis, gaudavo tik naÅ¡laičių paÅ¡alpas, tai buvo apie 306 litus. Kai įvyko Å¡is įvykis jai buvo 18-19 metų. Neturėjo tuo metu jokių sveikatos sutrikimų. Tuo metu gyveno su mama ir seserimi. Buvo baigusi 10 kl. Ji mokėsi pagal adaptuotÄ programÄ . Nebuvo pasakytÄ , kÄ turi pasiimti su savimi, pasiėmė tik rankinę. Sesuo irgi tik rankinę pasiėmė. Važiavo dirbti dėl pinigų, buvo labai sunku. Žino, kad yra pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys, neprisimena kokio dydžio yra.

Jokių pasekmių neatsirado po to įvykio, nežino kokia žala galėjo būti padaryta. Tuo metu gyveno iš našlaitės pašalpos. Neieškojo darbo pagal savo fizines galimybes, kadangi neturėjo profesijos. Gyveno miestelyje, nebuvo ūkininkų, kuriems reiktų darbininkų. Po bandymo išvykti į (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad laukiasi 3 mėnesį. Nepažįsta kaltinamojo D. M.. Kai buvo susitikę K. kalbėjo su užsienyje gyvenančiu žmogumi R.. Žinojo, kad dirbs prostitute, nesidomėjo ar (duomenys neskelbtini) tai yra legalu. (duomenys neskelbtini) nedirbo prostitute, dirbo fabrike.

Įvykio metu nemokėjo jokios užsienio kalbos.

4. N. R. R. apklausta ikiteisminio tyR. teisėjo parodė, kad maždaug prieÅ¡ 3 savaites, tiksliai laiko nepamena, pas jÄ Ä¯ namus (duomenys neskelbtini) atvažiavo jos pažįstamas L.. Jis atvažiavo kartu su nepažįstamu jai vyriÅ¡kiu S., kurį vadino S.. L. jai pasakė, kad S. yra jo draugas ir nori su ja pasikalbėti. S. jai pasakė, kad turi pasiÅ«lymÄ vykti dirbti į (duomenys neskelbtini). Kokį darbÄ reikės dirbti- nesakė. Ji pasakė, kad pagalvos. Po dviejų dienų pas jÄ Ä¯ namus atvažiavo L. su S. ir ji jiems pasakė, kad sutinka vykti dirbti į (duomenys neskelbtini).

L. su S. pasakė, kad reikia vykti pas K. tartis dėl bilietų į (duomenys neskelbtini) ir jie automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), į kažkokį individualų namÄ už ligoninės. K. pasakė, kad į (duomenys neskelbtini) bilietai bus po savaitės ar ankščiau. Po Å¡io pokalbio L. su S. jÄ parvežė į namus. V. S. jai pasakė, kad reikės važiuoti į (duomenys neskelbtini), kur jÄ pasitiks, papuoÅ¡, aprengs ir paaiÅ¡kins kÄ reikės dirbti toliau. Ji suprato, kad reikės dirbti prostitute.

Jai reikėjo operuotis anginÄ , todėl ji apie tai parašė žinutę L., nes nežinojo kÄ jai reiks daryti dėl (duomenys neskelbtini). SekančiÄ dienÄ iÅ¡ L. telefono jai paskambino S.. Po 15 min. paskambinęs K. pasiÅ«lė susitikti ir jie susitarė susitikti prie turgaus. Tai buvo 2011-04-26 diena. Dar prieÅ¡ tai ji kalbino seserį vykti į (duomenys neskelbtini). Jai sakė, kad jÄ papuoÅ¡, aprengs, bet reikės dirbti prostitute- tai pasakė jai tiesiai ir suprantamai. Pradžioje sesuo E. sakė, kad nenori vykti, bet vėliau sutiko, nes sakė nenorinti jos iÅ¡leisti vienos. 2011-04-26 jos su seserimi susitiko turguje su K., kalbėjosi apie iÅ¡vykimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini).

K. paklausė, ar galima kalbėtis prie E. ir ji atsakė, kad galima. Ji pasakė, kad sesuo nori vykti kartu su ja dirbti į (duomenys neskelbtini). K. atsakęs kad gerai, užsirašė jų duomenis, asmens kodus, sakė, kad tai reikalinga bilietams užsakyti. Po pokalbio grįžusios namo mamai pasakė, kad vyks į (duomenys neskelbtini) dirbti prie braÅ¡kių. Jos tai sugalvojo pačios, be to S. buvo sakęs, kad mamai nesakytų kur važiuoja. Pokalbio metu S. buvo sakęs, kad žino kokį darbÄ jos su sese važiuoja dirbti, sakė, jog žino, koks tai darbas prostitute, sakė, kad tai yra geras darbas.

SekančiÄ dienÄ apie 13 val. paskambinęs K. pasakė, kad apie 18 val. 15 min. jos su E. jau turi iÅ¡vykti į (duomenys neskelbtini). Jos su K. susitiko prie turgaus vartų. Jas pasitiko K., jos įsėdo į automobilį ir K. padavė lėktuvo bilietus į (duomenys neskelbtini) iÅ¡ (duomenys neskelbtini) oro uosto. Tada nuvyko prie (duomenys neskelbtini) miesto ligoninės, kur turėjo laukti žmogaus, kuris jas lydės. Sakė, kad (duomenys neskelbtini) jas pasitiks vaikinas, vardu R.. Netrukus atvažiavo automobiliu du vaikinai, K. pakalbėjo su jais ir liepė joms lipti į jų automobilį.

Automobilio vairuotojas sakė, kad nuveÅ¡ jas į (duomenys neskelbtini) oro uostÄ . K. pasakė, kad po dviejų savaičių pats atvyks į (duomenys neskelbtini). Ä®sėdus į automobilį, vaikinai joms padavė po 20 pakelių cigarečių ir pasakė jas įsidėti į rankines. Vaikinas, kuris sėdėjo už vairo pasakė, kad tam atvejui, jei pasienyje jas sustabdytų, sakyti, kad važiuoja pas klasiokę paatostogauti. Taip pat pasakė, kad į oro uostÄ eitų atsilikę apie 15 metrų nuo vaikino, kuris sėdėjo automobilyje keleivio sėdynėje.

Sakė, kad tas vaikinas jas palydės iki (duomenys neskelbtini). Pakeliui buvo sustoję degalinėje, po to vaikinas liepė grÄ Å¾inti duotas cigaretes. Vairuotojas klausė, ar turi jos pinigų. Jos su R. atsakė, kad neturi, ir tada vairuotojas padavė jai 20 eurų, o E.i 10 eurų ir liepė atiduoti juos Å¡alia sėdėjusiam vaikinui, kai nuskris į (duomenys neskelbtini). Pirkti už Å¡iuos pinigus nieko neleido. Bevažiuojant prie Lietuvos – (duomenys neskelbtini) sienos juos sustabdė Lietuvos pasienio pareigÅ«nai.

PareigÅ«nai jų klausė kur jos važiuoja ir jos atsakė, kad pas draugę į (duomenys neskelbtini). Vairuotojas sakė, kad jas tik paveža iki (duomenys neskelbtini), o Å¡alia sėdėjęs vaikinas sakė, kad skrenda į (duomenys neskelbtini), bet ne kartu su jomis. Vėliau jos prisipažino, kad vyko į (duomenys neskelbtini) dirbti prostitutėmis. Kad reikės dirbti prostitute, ji sužinojo iÅ¡ K. ir jis tai pasakė tiesiogiai, kai susitiko pirmÄ kartÄ prie jo namų. S. dar iki susitikimo su K. sakė, kad darbas maždaug trims mėnesiams.

Ir K. ir S. jai sakė, kad darbas prostitute yra geras, kurios jį dirba, net nenori grįžti į LietuvÄ . K. dar sakė, kad (duomenys neskelbtini) jas pasitiks R., kuris viskÄ paaiÅ¡kins dėl darbo. Jokios kalbos apie tai, kiek jos uždirbs, kiek ir kaip reikės atsilyginti už bilietus, nebuvo. Ankščiau nei ji, nei sesuo prostitucija nesivertė. Kadangi tėtis yra miręs, ji su seserimi gaudavo maitintojo netekimo paÅ¡alpÄ . Ji gaudavo 306 litus (t. 1, b. l. 106-108).

5. Nukentėjusioji E. V. parodė, kad įvykis buvo prieÅ¡ 10-11 metų. Sesuo R. R. pasiÅ«lė važiuoti kartu, o ji nenorėjo jos palikti vienos. Ji pasakė, kad darbas yra (duomenys neskelbtini), važiuoja užsidirbti pinigų į fabrikÄ . Nebuvo kalbos su seserimi, kad turės dirbti prostitute. Tuo metu buvo baigusi 10 klasių. Nemokėjo jokios užsienio kalbos. Parodymai teisingi duoti ikiteisminio tyR. metu. Gaudavo 350 litų naÅ¡laitės pensijÄ . Darbo neturėjo įvykio metu, jokios specialybės neturėjo.

Vidurinėje mokėsi pagal adaptuotÄ programÄ . Dėl kokios priežasties nežino. Su sveikata problemų neturėjo. Nesakė vykstant kokius ir kiek daiktų pasiimti. Neprisimenu kokius daiktus vežėsi su savimi. Jos vardu pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, tačiau nežino už kÄ padaryta žala. Nebuvo jokių sveikatos sutrikimų, tik didelis stresas dėl sustabdyto automobilio. Pats faktas, kad turės dirbti prostitute sukėlė blogas emocijas. Suprato, kad vyras pasitikęs (duomenys neskelbtini) parodys, kur reiks gyventi.

Suprato, kad važiuosiu dirbti prostitute. Pamena, kad buvo įvardintas asmuo vardu R.. Nekalbėjo kÄ pasitikęs R. A. turės daryti. K. sakę, kad asmuo pasitikęs jas aprengs, pasirÅ«pins iÅ¡vaizda, bus kaip virÅ¡ininkas.

6. Nukentėjusioji E. V. apklausta ikiteisminio tyR. teisėjo parodė, kad 2011 m. balandžio 26 dienÄ ji susitiko su seserimi R. R., kuri jai pasakė, kad reikia nueiti į susitikimÄ dėl darbo (duomenys neskelbtini) ir pasiÅ«lė jai važiuoti su ja kartu. Ji pasakė, kad darbas bÅ«tų gyventi su kažkokiu vyru, kad pradžioje jÄ aprengs, pasirÅ«pins jos iÅ¡vaizda, o vėliau reikės dėl atlyginimo tartis su vyru, kuris bus joms kaip virÅ¡ininkas. Ji suprato, kad reikėtų dirbti prostitute. Sesuo pasakė, kad jei ji nevažiuos, ji važiuos viena.

Nenorėjo sesers palikti vienos, todėl pasakė, kad važiuos dirbti kartu. BÅ«nant turguje seseriai R. paskambino, kaip sakė sesuo K.. Sesuo pasakė, kad K. siÅ«lo susitikti. Susitarė susitikti tÄ pačiÄ dienÄ , 14 val. turgaus antrame aukÅ¡te, kur sutartu laiku ir nuėjo. K. paprašė jų asmens duomenų, asmens kodų, kuriuos jos pasakė ir jis užsirašė. Sakė, kad duomenys reikalingi bilietams užsakyti. Pokalbis vyko automobilyje. Pradžioje kalbėjo su K. R.. K. dar paklausė, ar galima kalbėtis prie jos.

R. pasakė, kad ji esanti jos sesuo ir paklausė, ar ji galinti važiuoti kartu dirbti. K. pasakė, kad gali. Tos pačios dienos vakare R. paskambinęs K. pasakė, kad bilietai bus arba ketvirtadienį vakare, arba penktadienį ryte. SekančiÄ dienÄ jos su R. iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini) ir apie 14 val. paskambinęs K. pasakė, kad 18 val. turės jos iÅ¡vykti. Su juo kalbėjo R., D. R. pasakė, kad jokių daiktų imtis su savimi nereikia, kad K. liepė pasiimti nebent nedidelę tašę ir pasiimti pasus.

Jos parvažiavo į namus, pasiėmė pasus ir apie 18 val. susitiko su K. turguje. Išvykdamos mamai pasakė, kad vyksta į (duomenys neskelbtini) skinti braškių. Jas pasitiko K., jos sėdo į jo automobilį, kur joms K. padavė lėktuvo bilietus į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) oro uosto. Tada nuvyko prie (duomenys neskelbtini) miesto ligoninės, kur turėjo laukti kažkokio vaikino, kuris jas palydės iki (duomenys neskelbtini), tai yra skris kartu. Sakė, kad (duomenys neskelbtini) jas pasitiks vaikinas, vardu R..

Netrukus atvažiavo du vaikinai, kurių ji nepažinojo. K. su jais kalbėjosi, ir liepė joms sėstis į tų vaikinų automobilį, sakydamas, kad jie jas nuveÅ¡ į (duomenys neskelbtini) oro uostÄ . K. dar pasakė, kad po dviejų savaičių jis pats atvyks į (duomenys neskelbtini). Ä®sėdus į automobilį, vaikinai joms padavė po 20 pakelių cigarečių, liepdami įsidėti į taÅ¡es. Vaikinas, kuris sėdėjo už vairo pasakė, kad tam atvejui, jei pasienyje juos sustabdytų, reikia sugalvoti kÄ sakyti pareigÅ«nams.

Patarė sakyti, kad savaitei važiuoja į (duomenys neskelbtini) pas klasiokę ar draugę. Dar paklausė, ar jos turi banko korteles, ar žino kodus. Su R. atsakė, kad turi ir kodus žino. Taip pat pasakė, kad į oro uostÄ eitų atsilikę apie 15 metrų nuo vaikino, kuris sėdėjo automobilyje keleivio sėdynėje. Sakė, kad tas vaikinas palydės jas iki (duomenys neskelbtini). Pakeliui buvo sustoję degalinėje, po to vaikinai liepė grÄ Å¾inti cigaretes. Vairuotojas paklausė, ar turi jos pinigų.

Atsakius, kad neturi, vairuotojas padavė jai 20 eurų, o R.i 10 eurų ir liepė atiduoti juos Å¡alia sėdėjusiam vaikinui, kai nuskris į (duomenys neskelbtini). Bevažiuojant prie Lietuvos - (duomenys neskelbtini) sienos juos sustabdė Lietuvos pasienio pareigÅ«nai. PareigÅ«nai klausė jų, kur jos važiuoja. Jos su R. pasakė, kad į (duomenys neskelbtini) pas draugę. Vėliau prisipažino, kad vyko į (duomenys neskelbtini) dirbti prostitutėmis. Jų tėtis yra miręs, gaudavo maitintojo netekimo paÅ¡alpÄ po 340 litų.

Sesuo jai sakė, kad su K. susipažino per draugÄ , vardu S., kurį vadindavo S.. R. sakė, kad K. buvo nurodęs, jog dirbti vyks trims mėnesiams. Jokios kalbos apie pinigus už bilietus, jų grÄ Å¾inimÄ , nebuvo. Su asmeniu, kuris jas vežė į (duomenys neskelbtini), jokios kalbos apie užmokestį už nuvežimÄ nebuvo. Su K. nebuvo kalbos apie tai, kad jos su R. turės atsilyginti už kelionės iÅ¡laidas (t. 1 b. l., 154-156).

7. L. V. R. parodė, kad R. R. ir E. V. yra jos dukterys. Jos važiavo, kaip sakė, kad braÅ¡kių skinti, norėdamos užsidirbti, prieÅ¡ (duomenys neskelbtini) įvykis buvo. Dukterys gyveno kartu (duomenys neskelbtini). Materialinė padėtis buvo sunki. Tuo metu ji gaudavo neįgalumo iÅ¡moka apie 300 litų. Kartais dirbdavo neoficialiai. Neprisimena dukterų pajamų, gaudavo naÅ¡laičių paÅ¡alpÄ . Nebuvo nustatyta sveikatos sutrikimų dukterims. Nežino kas joms pasiÅ«lė važiuoti dirbti. Jos sakė, kad turi vykti dirbti prie braÅ¡kių skynimo.

Nei dukros, nei dar kas nesakė, kad jos važiuoja dirbti prostitutėmis. Merginos vykdamos rÅ«bų nepasiėmė, pasakė, kad ten pačios apsirengs, kai užsidirbs pinigų. Turėjo sklypÄ kur galėjo auginti daržoves, turėjo karvę, kiaulių, viÅ¡tų, ančių. Dukros kartais padėdavo dirbti daržuose. E. V. buvo darbÅ¡tesnė. R. R. viena augina 4 vaikus, gauna socialines iÅ¡mokas. E. V. augina 3 vaikus, yra sukÅ«rusi Å¡eimÄ . R. R. buvo iÅ¡vykusi į (duomenys neskelbtini). Kuriam laikui buvo iÅ¡vykusi neatsimenu.

8. Liudytoja L. M. parodė, kad santuokoje su D. M. gyvena (duomenys neskelbtini) metus ir iki sulaikymo visÄ laikÄ gyvenome kartu. Vyras pirmas iÅ¡vyko dirbti į užsienį, po metų laiko iÅ¡sikvietė ir jÄ su sÅ«numi į (duomenys neskelbtini), tačiau jų neįleido į Å¡alį. Tuomet vyras persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), 2000 m. ji atvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Jaunesnysis sÅ«nus gimė (duomenys neskelbtini) metais (duomenys neskelbtini). Apie dabartinį įvykį nedaug kÄ gali papasakoti.

Ä® namus atvykusi policija paklausė ar turi banko kortelę, paprašė jÄ parodyti. Su kortele naudojosi labai mažai, vyras daugiau jÄ naudoja pirkdamas internetu. Grįžęs į namus vyras paaiÅ¡kino, kad buvo pirkti lėktuvo bilietai dviem merginom. Pasakė, kad pažįstamas iÅ¡ Lietuvos paprašė padėti merginoms iÅ¡ Lietuvos atvykti į (duomenys neskelbtini). Dėl ko tiksliai vyras vadinamas R. negali pasakyti, jis visada yra D.. Atvykusi į (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad aplinkiniai asmenys į ji kreipiasi R. vardu.

Vyras paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ (duomenys neskelbtini) jį buvo deportavę ir jis į grįžo nelegaliai R. vardu. VisÄ laikÄ gyveno tuo pačiu adresu, niekur nesislapstė. Man vyras papasakojo, kad bilietai buvo nupirkti norint padėti merginoms, kad yra iÅ¡kelta Lietuvoje baudžiamoji byla, asmuo kuris prašė padėti ir nupirkti bilietus yra nuteistas. Tuo metu buvo jaunesniajam (duomenys neskelbtini) metų, o vyriausiajam sÅ«nui (duomenys neskelbtini) metų. Vyras visÄ laikÄ dirbo. Be vyro bÅ«tų buvusi labai sunki materialinė padėtis.

Vyras tikėjosi, kad sueis senatis ir nereikės atsakyti. Savaitinės pajamos sudaro 800 svarų, kartu sudėjus vyro ir jos pajamas.

9. Liudytojas K. L. parodė, kad sutinku duoti parodymus. D. M. pažysta, jis nekaltas, nieko nepadarė. Pats taip pat nepadarė jokio nusikaltimo, nors Å¡ioje byloje buvo nuteistas. P. S. R., kuris buvo atvykęs dėl automobilio pirkimo, pasakė, kad į (duomenys neskelbtini) nori iÅ¡važiuoti dvi mergos. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau Å¡iuo metu yra grįžęs į LietuvÄ . Girtas pasakė, kad merginoms gali nupirkti bilietus ir surasti butÄ . Ä® namus buvo atvykusi policija, ieÅ¡kojo narkotikų ir jų nerado, o po kelių dienų randa merginas.

D. M. paprašė, kad paskolintų 100 eurų ir surastų merginoms bÅ«stÄ . Merginas matė gal 4-5 minutes per visÄ tÄ laikÄ , su jomis nebendravo, nieko joms neaiÅ¡kino. S. R. paprašė jas nuvežti ir apgyvendinti. Nežino kokiu tikslu jos vyko į (duomenys neskelbtini). Pinigus už nupirktus bilietus ir apgyvendinimÄ D. M. turėjo gražinti S. R.. Pateikė merginų duomenis D. M.. Nežino kodėl D. M. vadinu R.. Merginas matė iÅ¡viso tris kartus, paskutinį sykį prie Respublikinės ligoninės. Jos turėjo dirbti kažkÄ fabrike.

Gal juokais pasakė, kad jos dirbs prostitutėm. Per apklausas abi seserys sako ne tiesÄ . S. R. sakė, kad jos neturi daiktų, gyvena vargingai. Liepė niekam nepasakoti apie tai, kad merginos važiuos dirbti į fabrikÄ . D. M. turėjo nuvažiuoti į oro uostÄ pasitikti ir nuvežti į gyvenimo vietÄ . Jei nebÅ«tų spėjęs S. R. atvykti į (duomenys neskelbtini), tai jas bÅ«tų įdarbinęs D. M.. S. R. liepė pasakyti, kad jos pasiimtu kuo mažiau daiktų, nes jos gyvena skurdžiai. PrieÅ¡ 20 metų kartu dirbo su D.

M.. Dirbo nelegaliai, saugos tarnyboje vairuotoju. 2008 metais iÅ¡važiavau iÅ¡ (duomenys neskelbtini). D. M. kontaktus gavo per bendrus pažįstamus. Nesuprato, kad merginos turi psichikos sutrikimų. Parodžiau D. M., kad žinotų kaip atrodo ir kÄ reikia pasitikti. Su D. M. nebendrauja ir jokių kontaktų jo neturiu. S. R. ir D. M. nebuvo pažįstami. AÅ¡ nukentėjusiųjų numerius turėjau prieÅ¡ iÅ¡vykimÄ . Pasakymu, kad turi klausyti D. M. nukentėjusios buvo norima pasakyti, kad jis parodys kur jos gyvens ir kur dirbs.

10. L. L. Z. parodė, kad tuomet ir dabar vykdo individualiÄ veiklÄ , vyko įsigyti automobilių ir kitų prekių. Ä®vykis galėjo bÅ«ti 2011-04-28. K. L. pažįstu, anksčiau bendraudavo. IÅ¡ K. L. nėra gavęs jokių praÅ¡ymų. A. S. draugas, jis tÄ kart vežė į (duomenys neskelbtini) oro uostÄ . Turėjo skristi į (duomenys neskelbtini), pirkti automobilių ir motociklų. Važiavo į (duomenys neskelbtini) oro uostÄ , turėjo merginas nuvežti į oro uostÄ , kalbos apie tai, kad jos irgi vyksta į (duomenys neskelbtini) nebuvo.

Merginos buvo dviese. Kalbėjo tik apie tai, kas lietė cigarečių blokus. Niekas neaiškino kur ir kodėl jos vyksta. Merginas prašė nuvežti K. L., Nežino ar turėjo būti tas pats skrydis. Nebuvo kalbos, kad merginas turėjo lydėti iki pat (duomenys neskelbtini). Su merginomis kelionės metu nekalbėjo. Nežino kas turėjo merginas pasitikti oro uoste ar kas joms nupirko bilietus. Į (duomenys neskelbtini) vyko su tikslu nusipirkti automobilių. Kaip merginos buvo apsirengusios neatsimena. Važiavo A.

S. automobiliu, nepastebėjo, kad merginos būtų išsigandusios. Kaltinamojo D. M. nepažįsta.

11. Liudytojas L. S. parodė, kad anksčiau R. R. pažinojo iÅ¡ pažįstamų draugų. Anksčiau ji dirbo braÅ¡kyne ar gėlyne. Yra sakiusi, kad ieÅ¡kosi darbo, paklausė dėl darbo pasiÅ«lymų S. R., kuris pažadėjo surasti. Su S. R. buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini), ten susitiko su R. R.. Su R. R. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) rajonÄ , kur ji ir S. R. nuėjo pas dar vienÄ Å¾mogų į garaÅ¾Ä . Jų pokalbyje nedalyvavo. R. R. daugiau nesiteiravo dėl darbo. Neatsimena ar kalbėjo su S. R., jog rado joms darbo. Neatsimena, kad bÅ«tų važiavę kartu ir kitÄ sykį. IÅ¡ matymo pažinojo ir antrÄ seserį, merginos bendraudavo normaliai, nieko iÅ¡skirtinio nepastebėjo. P. R. R. buvo sakiusi, kad ji ar jos sesuo anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini).

12. Liudytojas A. S. parodė, kad L. Z. pažysta, tačiau kaltinamojo ne. L. Z. paprašė jį nuvežti į (duomenys neskelbtini) oro uostÄ . Kadangi buvo seni draugai padarė paslaugÄ . K. L. pažįsta apie 20 metų. Jis parašė kartu į oro uostÄ paimti dvi jo pažystamas merginas. Taip sutapo, kad L. Z. ir tos dvi merginos vyko į oro uostÄ . Merginos atsakė, kad važiuoja dirbti su braÅ¡kėmis. Negavo jokio atlygio už tai, kad merginas pavežė. Jas pavežti paprašė K. L., padarė paslaugÄ .

Merginoms pasakė, kad geriau sakytu, jog važiuoja pas draugę atostogų, o ne dirbti, nes tais laikais reikėjo pateikti darbo vizÄ migracijoje. Norėjo, kad joms bÅ«tų geriau ir galėtų iÅ¡važiuoti. Pasirodė keista dėl to, kad merginos vežasi labai mažai daiktų, atrodė, kad važiuoja ne dirbti, o atostogauti. Automobilį sustabdęs pareigÅ«nas pasakė, kad yra automobilio patikra. Tik nuvykus į (duomenys neskelbtini) buvo paaiÅ¡kinta, kodėl buvo sulaikyti. K. L. turi pravardę „(duomenys neskelbtini)“.

Jis užsiėmė veikla su automobiliais, padėdavo žmonėms įsidarbinti, gyveno (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Merginoms pasakė, kad jeigu pasivys L. Z. eitų jam iš paskos, nes tikrai niekas nelauks ir nelydės oro uoste.

13. L. R. G. parodė, kad dirbo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje Pagėgių rinktinėje kinologu.. 2013 metais išėjo į pensijÄ . PanaÅ¡ių įvykių buvo gana daug, šį įvykį pamena miglotai. Buvo eilinė diena ir eilinis automobilio patikrinimas. Užsikabino už to, kad automobilyje ant galinės sėdynės sėdėjo dvi jaunos panelės, stambaus kÅ«no sudėjimo. Paklausus kur važiuoja negalėjo atsakyti. Vairuotas atsakė labai neaiÅ¡kiai apie vykimÄ , jog į (duomenys neskelbtini) oro uostÄ . Kai merginas nusivedė į patalpas, jos pradėjo drebėdamos pasakoti, kad ne savo valia iÅ¡važiuoja iÅ¡ į užsienį. Galėjo bÅ«ti R. R. ir E. R., seserys, stambaus sudėjimo. Jos keliavo į (duomenys neskelbtini). Sustabdytas automobilis buvo seno modelio Volkswagen golf. Neprisimena kaip buvo apsirengusios merginos.

14. L. R. Jagminas parodė, kad atsimena nagrinėjamÄ Ä¯vykį. Buvo gauta informacija, kad yra norima iÅ¡vežti merginas ir buvo sulaikytas automobilis. Automobilyje buvo du vaikinai ir dvi merginos. Pavardžių neatsimena sulaikytų asmenų. Neprisimena ar aiÅ¡kinosi kur jos vyksta, buvo gautas nurodymas sustabdyti automobilį ir asmenys po sustabdymo buvo pristatyti į tarnybines patalpas.

15. Liudytoja I. A. ikiteisminio tyR. metu parodė, kad 2011 m. balandžio pabaigoje Å iaulių miesto centre sutiko E. ir R. R., kurios jai pasakė, kad eina susitikti su vyriÅ¡kiu vardu K. į centrinį turgų, kuris jas nuveÅ¡ į (duomenys neskelbtini) dirbti prie braÅ¡kių. Jai sukėlė įtarimÄ tai, kad darbdavys su jomis nori susitikti ne įdarbinimo agentÅ«roje, o turguje, todėl nutarė jas palydėti ir pamatyti kas tai per darbdavys. Ji palydėjo jas iki autobusų stotelės, esančios Å¡alia turgaus.

Tuomet R. R. pasakė, kad toliau jų lydėti nereikia, nes K. liepė ateiti tik joms. Jai tai dar labiau sukėlė įtarimÄ ir ji joms pasakė, kad jai tai labai keista, kad darbdavys bijo kad jį pamatytų paÅ¡aliniai asmenys. R. ir E. R. jÄ užtikrino, kad viskas gerai, su juo suvedė R. R. pažįstamas L. S.. Apie tai, kad jos turėjo (duomenys neskelbtini) dirbti prostitutėmis tuomet jai nesakė, apie tai sužinojo iÅ¡ R. ir E. R. po to, kai jos grįžo namo po jų sulaikymo (t. 2, b. l. 60-61).

16. IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad R. R. atpažino K. L., kuris pasiÅ«lė jai dirbti prostitute (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 101-103).

17. IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad R. R. atpažino S. R., kaip S., kuris siÅ«lė jai dirbti prostitute užsienyje ir nuvežė jÄ pas K. tartis dėl Å¡io darbo (t. 1, b. l. 129-131).

18. IÅ¡ nukentėjusios R. R. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad R. R. parodė vietÄ , kur 2011 m. balandį susipažino su S. R. ir Å¡is pasiÅ«lė jai dirbti prostitute, vietÄ , kur R. nuvežę jÄ pas K. L. pokalbiui dėl prostitutės darbo (duomenys neskelbtini). Taip pat parodė vietas, kur automobilyje kabėjo su K. L., vietÄ prie (duomenys neskelbtini) ligoninės, kurioje K. L. jÄ ir E. R. įsodino į kitÄ automobilį, kuriuo jas vežė į (duomenys neskelbtini) oro uostÄ (t. 1, b. l. 132-138).

19. Akistatos su įtariamuoju S. R. metu, nukentėjusioji R. R. patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu (t. 1, b. l. 141-143).

20. Iš 2011-09-13 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pažymos apie asmens gautas išmokas matyti, kad R. R. buvo mokama našlių arba našlaičių pensija, 306, 25 Lt (t. 1, b. l. 199).

21. IÅ¡ teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad R. R. konstatuojamas įgimtas intelekto defektas- lengvas protinis atsilikimas. R. R., atsižvelgiant į individualias psichologines savybes (nebrandumas, naivumas, pasyvumas), intelektÄ (lengvas protinis atsilikimas) galėjo teisingai suprasti betarpiÅ¡kai suvoktų nusikalstamų veiksmų pobÅ«dį, tačiau tik ribotai galėjo surasti tokių veiksmų reikÅ¡mę, t. y. numatyti psichologines, socialines ir moralines pasekmes. R. R., atsižvelgiant į individualias psichologines savybes (nebrandumas, naivumas, pasyvumas), intelektÄ (lengvas protinis atsilikimas) nesugebėjo aktyviai prieÅ¡intis įtariamiesiems.

R. R. turi nežymių atminties sutrikimų, dėl kurių atgaminamų aplinkybių detalės gali bÅ«ti nepilnai tikslios. R. R., atsižvelgiant į individualias psichologines savybes (nebrandumas, naivumas, pasyvumas), intelektÄ (lengvas protinis atsilikimas) nesugebėtų įtikinamai meluoti ir nesugebėtų atkakliai laikytis, ypač tokiose stresinėse situacijose, kaip liudytojų apklausos, melagingų ar iÅ¡galvotų parodymų (t. 2, b. l. 23-27).

22. IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad E. V. ( E. R. ) atpažino K. L., kaip K., kuris jai ir jos seseriai R. siÅ«lė dirbti prostitutėmis ir davė joms bilietus į (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 150-152).

23. IÅ¡ nukentėjusios parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad E. V. (E. R.) parodė vietÄ , (duomenys neskelbtini), kur su seserimi R. susitiko su K. L., kuris pasiÅ«lė joms dirbti užsienyje. Taip pat parodė vietÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, iÅ¡ kurios 2011-04-28 jÄ ir R. R. K. L. nuvežė prie (duomenys neskelbtini), bei parodė vietÄ prie ligoninės, iÅ¡ kur jas iÅ¡vežė į (duomenys neskelbtini) oro uostÄ (t. 1, b. l. 177-182).

24. Iš 2011-09-13 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pažymos apie asmens gautas išmokas  matyti, kad E. V. ( E. R. ) buvo mokama našlių arba našlaičių pensija, 306, 25 Lt (t. 1, b. l. 200).

25. IÅ¡ teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad E. V. (E. R. ) konstatuojamas įgimtas intelekto defektas- lengvas protinis atsilikimas. E. V., atsižvelgiant į individualias psichologines savybes (nebrandumas, naivumas, pasyvumas), intelektÄ (lengvas protinis atsilikimas) galėjo teisingai suprasti betarpiÅ¡kai suvoktų nusikalstamų veiksmų pobÅ«dį, tačiau tik ribotai galėjo surasti tokių veiksmų reikÅ¡mę, t. y. numatyti psichologines, socialines ir moralines pasekmes.

E. V., atsižvelgiant į individualias psichologines savybes (nebrandumas, naivumas, pasyvumas), intelektÄ (lengvas protinis atsilikimas) nesugebėjo aktyviai prieÅ¡intis įtariamiesiems. E. V. turi atminties sutrikimų, dėl kurių atgaminamų aplinkybių detalės gali bÅ«ti nepilnos ir tikslios. E. V., atsižvelgiant į individualias psichologines savybes (nebrandumas, naivumas, pasyvumas), intelektÄ (lengvas protinis atsilikimas) nesugebėtų įtikinamai meluoti ir nesugebėtų atkakliai laikytis, ypač tokiose stresinėse situacijose, kaip liudytojų apklausos, melagingų ar iÅ¡galvotų parodymų (t. 2, b. l. 28-32).

26. IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad A. S. atpažino K. L. kaip K., kuris balandžio 28 d. paprašė jo nuvežti dvi merginas į (duomenys neskelbtini) oro uostÄ (t. 2 b. l. 44-46).

27. IÅ¡ daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. R. pateikė (duomenys neskelbtini) lėktuvo bilietÄ (t. 3, b. l. 58-59).

28. Iš įlaipinimo bilieto matyti, kad bilietas R. R. vardu, bilieto Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) į R. (t. 3 b. l. 60).

29. IÅ¡ daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. R. pateikė (duomenys neskelbtini) lėktuvo bilietÄ (t. 3, b. l. 61-62).

30. Iš įlaipinimo bilieto matyti, kad bilietas E. R. vardu, bilieto Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) į R. (t. 3, b. l. 63).

31. Iš (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos matyti, kad bilietai įsigyti (duomenys neskelbtini) internetiniame puslapyje, 2011 m. balandžio 28 d. Kelionės maršrutas – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). Kelionės data 2011 m. balandžio 28 d. Keliaujantys asmenys: E. R., R. R.. Rezervacijoje paliktas kontaktinis telefonas – (duomenys neskelbtini) el.p. (duomenys neskelbtini). Mokėjimas atliktas kreditine kortele (t. 3, b. l. 65).

32. Iš (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos matyti, kad bilietai įsigyti aviakompanijos (duomenys neskelbtini) internetiniame puslapyje. Mokėjimas atliktas kreditine kortele, kuri priklausė L. M. (t. 3 b. l. 68).

33. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad asmuo vardu R., kuriam K. L. ketino už atlygį perduoti R. R. ir E. R., naudojosi mobilaus ryšio numeriu +(duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 71).

34. Iš Lietuvos Kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos pateiktos informacijos matyti, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) yra išankstinio mokėjimo kortelė, priklausanti T. P.. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai įspėja, kad tai gali būti fiktyvus asmens vardas, kadangi perkant telefono išankstinio mokėjimo korteles, nereikalaujama pateikti asmens tapatybės dokumentus (t. 3, b. l. 73).

35. Iš pažymos dėl asmens nustatymo matyti, kad LR VRM duomenų bazėje nėra jokių duomenų apie asmenį ‚T. P.“ (t. 3, b. l. 75-76).

36. IÅ¡ liudytojos L. M., apklaustos pagal teisinės pagalbos pavedimÄ , parodymų matyti, kad ji nepirko bilietų R. R. ir E. R. ir nepažįsta K. L. ir S. R.. Gal jos vyras- D. M. – pirko bilietus. Jis yra vienintelis asmuo, kuris galėjo prieiti prie jos kortelės (t. 3, b. l. 102).

37. IÅ¡ liudytojo D. M., apklausto pagal teisinės pagalbos pavedimÄ , parodymų matyti, kad apytiksliai prieÅ¡ du mėnesiu lietuvis, kuris jam pažįstamas kaip K., atėjo į jo namus ir paprašė jo nupirkti du lėktuvo bilietus dviem lietuvėm moterims. Pasinaudojęs savo žmonos kreditine kortele, jis nupirko du bilietus dviem moterim atvykti iÅ¡ Lietuvos į (duomenys neskelbtini). K. sumokėjo jam grynais apie 20 EUR didesnę sumÄ už visa tai (t. 3, b. l. 104).

38. Iš (duomenys neskelbtini) Respublikos gauto atsakymo matyti, kad detektyvas - seržantas bendravo su D. M., kuris informavo jį, kad jis turėjo mobiliojo telefono numerį (duomenys neskelbtini) pastaruosius du metus ir kad laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2011-05-01 joks kitas asmuo nesinaudojo tuo telefonu. A. K. jis nurodė jo pavardę – D. ir nepateikė daugiau jokios informacijos. Pastangos surasti tokį asmenį buvo nesėkmingos (t. 3, b. l. 109).

39. Å iaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartimi, vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymo 10 str. sankcionavus techninių priemonių naudojimo specialia tvarka pratęsimÄ klausantis K. L. priklausančio mobilaus ryÅ¡io telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) telefoninių pokalbių ir telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos slaptos kontrolės bei įrašų darymo, techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka nuo 2011 m. kovo 30 d. iki 2011 m. birželio 30 d. (t. 6, b. l. 83).

40. Iš įslaptintų dokumentų išslaptinimo akto ir suvestinės matyti, kad vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymo 17 str. 1d. bei valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 str. 1p. 2d. bei 2011-09-01 specialiosios ekspertų komisijos posėdžio protokolu išslaptintos pokalbių suvestinės ir laikmenos originalas.

41. Iš pokalbių suvestinės matyti, kad 2011-04-27 ir 2011-04-28 vyko pokalbiai telefonu tarp K. L. ir S. R., K. L. ir R. R., K. L. bei D. M. ((duomenys neskelbtini)) ir buvo derinamas R. R. ir E. R. išvykimo į užsienį klausimas.

42. IÅ¡ įraÅ¡o Nr. 1825, vykusio 2011-04-27 tarp K. L. ir S. R. matyti, kad kalba apie merginÄ , kalbama apie tai, kad reikia nupirkti kelionę ir baiminasi to, kad sumokės pinigus ir užgastroliuos.

43. IÅ¡ įraÅ¡o Nr. 1843, vykusio 2011-04-27 tarp K. L. ir S. R. matyti, kad kalbama apie merginas, kad buvo susitikęs, Å¡nekėjosi, kad dar su seserimi. Ä® S. R. klausimÄ ar jos ten abi, jokių problemų ? K. L. atsako, kad: „nori abi ir tuoj ir jam pačiam baisu daros“.

44. Iš įrašo Nr.1864, vykusio 2011-04-27 tarp D. M. ((duomenys neskelbtini)) ir K. L. matyti, kad kalbama apie merginas, D. M. teiraujasi, ar jos panašios ir K. L. atsako, kad panašios, kad jas sutvarkyti ne tiek daug darbų, taip jos tvarkingos, tik reikės aišku kosmetikos įdėti.

45. IÅ¡ įrašų Nr. 1891, Nr. 1906, Nr. 1908, Nr. 1910, vykusių 2011-04-28 tarp D. M. ((duomenys neskelbtini)) ir K. L. matyti, kad kalbama apie nupirktus bilietus skrydžiui iÅ¡Â Â (duomenys neskelbtini) į R., kokia aviakompanija skris, iÅ¡skridimo laikas. Taip pat D. M. pasako, kad bilietus K. L. iÅ¡siuntė į „ skype “ programÄ ir juos reikia atsispausdinti.   46. IÅ¡ įraÅ¡o Nr. 1892, vykusio 2011-04-28 tarp R. R. ir K. L. matyti, kad kalbama apie tai, kad yra bilietai ir K. L. klausia, ar merginos yra pasiruoÅ¡usios. R. R. atsako, kad pasiruoÅ¡usios drÄ siai važiuoti. K. L. nurodo, kad „reikia pasiimti tik mažas taÅ¡ikes su savimi, kad neÅ¡tis, nedideles taÅ¡ikes, viskÄ jie nupirks, nereikia nieko“ ir nurodo, „Tik niekam nepasakokit niekÄ â€œ.

47. IÅ¡ įraÅ¡o Nr. 1911, vykusio 2011-04-28 tarp R. R. ir L. L. matyti, kad jis informuoja R. R. apie tai, kad pasiėmė bilietus ir pasako, kad nieko nesiimtų, viskÄ nupirks. Nurodo tik pasiimti rankinukus tik dėl mados ir viskÄ , viskÄ nupirks.

48. IÅ¡ įraÅ¡o Nr. 1950, vykusio 2011-04-28 tarp D. M. ir K. L. matyti, kad K. L. informuoja D. M. apie tai, kad iÅ¡lydėjo, davė Å¡imtÄ litų, kad nuvežtų. K. L. kalba apie tai, „kad turėtų vis tiek kažkas iÅ¡eiti, vis tiek aprengsi, sutvarkysi per laikÄ â€œ. D. M. kalusia L., ar nebuvo patikrinti pas daktarus. K. L. atsako:“ Å varias yra sakė tas draugas ..., ir kontracepcinių prisidėja viskÄ â€œ. K. L. pasako:“ AÅ¡ joms iÅ¡ karta pasakiau kad ... tavęs klausytų viskÄ Å¾inai nesijuok ir karta žinai apsirengs, susitvarkys žinai kaip yra gal ( keiksmažodis) kaip mandras ane taip“, D.

M. atsako:“ Ne tai gaus per snukį ir klausys“ (t. 4, b. l. 68-78). 49. 2014-01-28 Lietuvos teismo ekspertizės centro fonoskopinė specialisto išvada Nr. 11-3417 (13), kurioje nurodoma, kad tiriamuosiuose garso įrašuose Nr.1864, Nr.1891, Nr.1906, Nr. 1910, Nr.1937, Nr.1950 užfiksuotuose kompaktiniame diske „Verbatim", pažymėtame Nr.1, įrašyto vieno iš pokalbiuose dalyvavusių asmenų, kurio pasakytos frazės pateiktose šių pokalbių stenogramose, esančiose pateiktoje suvestinėje Nr.(21/23)-37S-528(KF), žymimos:

Nr.1864- raide R, Nr.1891-raide B, Nr.1906- raide B, Nr.1910- raide A, Nr.1937- raide B, Nr.1950- raide A, balsas bei kalba yra vieno ir to paties asmens, ir tai yra D. M. balsas bei kalba (t. 4, b. l. 48-78). 50. 2013-07-24 Å iaulių apygardos teismo nuosprendis, kurio K. L. pripažintas kaltu pagal LR BK147 str. 2 d., dėl to, kad siekdamas, kad nukentėję asmenys bÅ«tų įtraukti į prostitucijÄ ir bÅ«tų pelnomasi iÅ¡ jų prostitucijos, veikdamas organizuotoje grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu teismo nutartimi byla nutraukta, ir ikiteisminio tyR. metu nenustatytu asmeniu, vardu R., iÅ¡ anksto susitaręs su jais daryti labai sunkų nusikaltimÄ â€“ verbuoti ir gabenti merginas darbui prostitutėmis (duomenys neskelbtini) bei pelnytis iÅ¡ jų prostitucijos, kiekvienam iÅ¡ jų atliekant tam tikrÄ užduotį, pasinaudodamas nukentėjusiųjų R.

R. ir E. R. pažeidžiamumu, tai yra jų sunkia materialine padėtimi, lengvu protiniu atsilikimu, nebrandumu, naivumu, pasyvumu, nesugebėjimu aktyviai prieÅ¡intis, taip pat apgaule – melagingai žadant, kad tokiu bÅ«du jos materialiai bus aprÅ«pintos, verbavo ir gabeno R. R. ir E. R. į (duomenys neskelbtini) dirbti prostitutėmis (t. 4, b. l. 81-89). III. Ä®rodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas 51. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama D.

M. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

52. Teismas privalo iÅ¡samiai iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ ) įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę ir kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.

Ä®rodymais gali bÅ«ti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais bÅ«dais ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, Å¡ie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. IÅ¡tyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalykÄ sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ apie Å¡ių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ .

53. Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga – turi bÅ«ti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iÅ¡ anksto nėra svarbesnis už kitÄ , nepriklausomai nuo įrodymų Å¡altinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

54. BK 147 str. nurodytos nusikalstamos veikos sudėtis numato eilę objektyviųjų požymių, kuriuos kaltininkui paD. galima konstatuoti, kad buvo padaryta Å¡i nusikalstama veika. Baudžiamoji atsakomybė už prekybÄ Å¾monėmis pagal BK 147 str. taikoma nustačius, kad bet kuri iÅ¡ Å¡io straipsnio dispozicijoje numatytų veikų (asmens pardavimas, pirkimas ar kitoks perleidimas, arba verbavimas, gabenimas ar žmogaus laikymas nelaisvėje) yra padaryta dispozicijoje nurodytais bÅ«dais (panaudojant fizinį smurtÄ ar grasinimus, arba kitaip atimant galimybę prieÅ¡intis, arba pasinaudojant nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudojant apgaulę, arba sumokant pinigus, arba suteikiant kitokiÄ turtinę naudÄ asmeniui, kuris faktiÅ¡kai kontroliuoja nukentėjusį asmenį) palenkus nukentėjusiojo asmens valiÄ .

Baudžiamosios atsakomybės taikymui pakanka nustatyti, kad padarant minėto straipsnio dispozicijoje nurodytas veikas buvo panaudotas bent vienas iÅ¡ valios palenkimo bÅ«dų, o BK 147 str. 2 d. papildomai nurodyta, jog Å¡ios dalies taikymui bÅ«tina nustatyti Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ asmuo padarė dviem ar daugiau nukentėjusiems asmenims arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei, arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje, arba žinodamas ar siekdamas, kad bÅ«tų paimtas nukentėjusio asmens organas, audinys ar lÄ stelės, arba bÅ«damas valstybės tarnautojas ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo ir vykdydamas įgaliojimus.

55. Nors kaltinamasis D. M. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos pripažino iÅ¡ dalies, jog pažįstamo K. L. praÅ¡ymu dviem merginom, norinčioms dirbti prostitutėmis, nupirkęs bilietus į (duomenys neskelbtini), suradęs butÄ , turėjęs jas pasitikti, apgyvendinti ir nupirkti rÅ«bų bei kosmetikos, tačiau nepripažįsta žinojęs apie merginų verbavimÄ dėl jų sunkios materialinės padėties ir sveikatos bÅ«klės, iÅ¡ jų darbo prostitutėmis ketinęs gauti kokios nors finansinės naudos. Å iuos jo teiginius paneigia byloje esantys įrodymai. Visos prekybÄ Å¾monėmis sudarančios veikos (įgijimas, perleidimas, verbavimas, gabenimas, laikymas nelaisvėje) padaromos aukos iÅ¡naudojimo tikslais. IÅ¡naudojimo tikslai reiÅ¡kia, kad sandoris, kurio objektas yra žmogus, sudaromas siekiant nelegaliai kontroliuoti ir pelnytis iÅ¡ jo darbo arba žinant, kad tai darys kiti asmenys.

56. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nukentėjusiųjų verbavimÄ Ä¯traukimui į prostitucijÄ patvirtina ikiteisminio tyR. metu ir teisme apklaustų nukentėjusiųjų R. R. ir E. V., liudytojų V. R., I. A., L. S., K. L. ir paties kaltinamojo D. M. parodymai. IÅ¡ R. R. ir L. S. parodymų matyti, kad ne ji pati ieÅ¡kojo darbo, o bÅ«tent su jos pažįstamu L. S. atvykęs S. R. pasiÅ«lė darbÄ užsienyje, kuris jÄ L. S. automobiliu nugabeno parodyti K. L.. Pas K. L. namuose metu, kaip nurodė R. R., ji asmeniui vardu R., nustatyta byloje D.

M., buvo rodoma kompiuteriu per Skype. Å io susitikimo metu, dalyvaujant S. R. ir kalbant apie darbÄ , K. L. pasakė, kad jos darbas „bus su bernais bÅ«ti“, kaip R. R. suprato, dirbti prostitute. Vėliau ir S. R. kalbino R. R. vykti nurodydamas, jog darbas prostitute geras ir turėtų vykti. S. R. ir K. L. nurodė, jog apie darbÄ prostitutėmis niekam nepasakoti. Tokius R. R. parodymus patvirtina ir kitos nukentėjusiosios E. V. parodymai, jog sesuo R. R. kalbindama vykti kartu pasakė, jog darbas bus (duomenys neskelbtini), „reiks su bernais bÅ«ti“, jÄ aprengs, pasirÅ«pins jos iÅ¡vaizda, taip pat suprato, kad reiks dirbti prostitute.

IÅ¡ V. R. ir I. A. parodymų matyti, jog nukentėjusiosios prieÅ¡ iÅ¡vykdamos nepasakojo apie darbÄ prostitutėmis sakydamos, jog vyksta skirti braÅ¡kių, o tik po sulaikymo sužinojo, jog į užsienį vyko dirbti prostitutėmis. Taigi, teismo nuomone, akivaizdu, jog K. L. pasakydamas, kad „darbas bus su bernais bÅ«ti“, nurodė, kad nukentėjusiosios užsienyje turės užsiimti prostitucija ir nukentėjusiosios tai suvokė, šį pokalbį kitaip, o ne kaip verbavimÄ Ä¯traukti į prostitucijÄ , vertinti, teismo nuomone, nėra jokio pagrindo.

Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis D. M. neneigia fakto, jog viena iš nukentėjusiųjų pokalbio su K. L. metu buvo rodoma kompiuteriu per Skype ir jau šio pokalbio metu buvo žinoma jų vykimo į (duomenys neskelbtini) tikslas dirbti prostitutėmis, kas teismo įsitikinimu leidžia konstatuoti, jog kaltinamasis nuo pat pradžių dalyvavo nukentėjusiųjų verbavimo procese.

57. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog kaltinamasis D. M. ir nuteistasis K. L. gabeno nukentėjusias į (duomenys neskelbtini) dirbti prostitutėmis, jas kontroliavo nuo iÅ¡vykimo momento ir iÅ¡ jų darbo siekė materialinės naudos. Kaip matyti, iÅ¡ kaltinamojo D. M. ir liudytojos L. M. parodymų, K. L. organizavo bilietų į lėktuvÄ pirkimÄ ir perdavė abiejų nukentėjusiųjų duomenis jam, jis, pasinaudodamas žmonos L. M. banko kortele, nupirko bilietus ir persiuntė K. L., kuris juos atspausdino, perdavė nukentėjusiosioms.

Kaip matyti iÅ¡ liudytojų A. S. ir L. Z. parodymų, K. L. organizavo nukentėjusiųjų nuvežimÄ iki (duomenys neskelbtini) oro uosto ir palydėjimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) oro uosto iki (duomenys neskelbtini) oro uosto. Å ios aplinkybės taip pat rodo, jog nukentėjusiosios keliavo ne savo iniciatyva, jų kelionė buvo organizuojama ir kontroliuojama. Taip pat svarbÅ«s ir D. M. ir K. L. pokalbių, vykusių po susitikimo su nukentėjusiosiomis, įraÅ¡ai Nr. 1851 ir 1864, iÅ¡ kurių matyti, kad D. M. perduodami nukentėjusiųjų anketiniai duomenys, aptariamas bilietų joms pirkimas, kalbama apie jų iÅ¡vaizdos sutvarkymÄ , kad tam reikės kosmetikos bei patvirtina, jog nukentėjusiosioms (duomenys neskelbtini) buvo numatytas įtraukimas į prostitucijÄ .

Toliau vertinant pokalbių įraÅ¡us matyti, jog tuoj po pokalbio su D. M., kurio metu Å¡is pasakė K. L., kad bilietai nupirkti skrydžiui iÅ¡ (duomenys neskelbtini), pokalbis Nr. 1891, K. L. tuojau pat skambina R. R. bei informuoja apie skrydį bei nurodo su savimi pasiimti „dėl mados tiktai mažas taÅ¡ikes su savimi, kad neÅ¡tis, nedideles taÅ¡ikes, viskÄ mes nupirksim nereikia nieko“. Teismo nuomone ir paskutinis tarp K. L. ir R. užfiksuoto pokalbio įraÅ¡as Nr. 1950, įvykęs tuojau po to, K. L. nukentėjusiÄ sias iÅ¡leido važiuoti į (duomenys neskelbtini), taip pat tiesiogiai patvirtina, jog nukentėjusiosios į (duomenys neskelbtini) buvo gabenamos su tikslu įtraukti į prostitucijÄ , nes pokalbio metu D.

M. teiraujasi K. L. ar nukentėjusiÄ sias tikrino pas gydytojÄ , o jis atsako, kad jos yra Å¡varios, draugas su jomis lytiÅ¡kai santykiavo ir kontraceptinių priemonių prisidėjo, bei nesijuokti iÅ¡ karto kai pamatys, nes kai apsirengs, susitvarkys viskas bus gerai bei nukentėjusiosioms nurodyta jo (D. M.) klausyti. D. M. į tai atsako K. L., kad nukentėjusiųjų atžvilgiu bus panaudotas smurtas ir tuomet klausys, o bÅ«tent aiÅ¡kiai pasakyta „ne tai gaus per snukį ir klausys“. IÅ¡ nukentėjusiųjų R.

R. ir E. V. parodymų matyti, kad vykdamos į (duomenys neskelbtini) pinigų neturėjo, jas turėjo pasitikti R., t. y., D. M., kuris jas aprengs, pasirÅ«pins jų iÅ¡vaizda, paaiÅ¡kins dėl darbo ir su juo tarsis dėl gaunamo atlyginimo, jis bus joms kaip virÅ¡ininkas. IÅ¡ kaltinamojo D. M. parodymų matyti, kad jis buvo suradęs nukentėjusiosioms butÄ , turėjo jas pasitikti, nuvežti į butÄ ir apipirkti. Nuo tokios kaltinamojo D. M. finansinės paramos nukentėjusiosios taptų neabejotinai finansiÅ¡kai priklausomos nuo jo, o jis, siekdamas jas iÅ¡naudoti, įgytų ir jų laisvę varžančiÄ kontrolę.

Taigi teismo įsitikinimu, D. M., siekdamas pelnytis iÅ¡ nukentėjusiųjų prostitucijos domėjosi jų sveikatos bÅ«kle, finansavo jų atvykimÄ , turėjo užtikrinti jų gyvenimÄ ir įtraukimÄ Ä¯ prostitucijÄ (duomenys neskelbtini), ketino jas kontroliuoti ir esant reikalui net naudoti fizinį smurtÄ jų atžvilgiu.

58. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad paminėtų nuteistojo K. L. pokalbių telefonu buvo klausomasi Operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka, jo atžvilgiu sankcionavus operatyvinius veiksmus. Teismui pateikta Å iaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis, iÅ¡ kurios turinio matyti, kad sprendžiant šį klausimÄ pateiktas ir analizuotas Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo K. Å . teikimas (2011-03-24 reg. Nr.14(KF), dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka ir iÅ¡ K.

L. atžvilgiu). Leidimas (sankcija) kontroliuoti informacijÄ , perduodamÄ K. L. jo naudojamo telefono, kurio numeris nurodytas nutartyje, turint informacijos, jog K. L. su bendrininkais klastoja bei realizuoja asmens tapatybės korteles, Lietuvos Respublikos piliečių pasus bei vairuotojų pažymėjimus, nustatant tiksliai apibrėžtÄ tokių priemonių taikymo terminÄ . Tai, kad klausantis pokalbių buvo surinkta duomenų ir apie kitÄ Å¡ioje byloje tiriamÄ K. L. nusikaltimÄ , taikytų procesinių prievartos priemonių teisėtumui reikÅ¡mės neturi, nes duomenys surinkti apie tÄ patį asmenį, kurio atžvilgiu buvo taikytos priemonės, ir jo bei kitų asmenų padarytÄ labai sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 147 straipsnio 2 dalyje.

Teismas konstatuoja, kad nustatytas faktinis ir teisinis pagrindas taikyti nuteistojo K. L. slaptÄ telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimÄ , taip pat pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų kontrolę ir fiksavimÄ , panaudojant technines priemones specialia tvarka, todėl duomenys, gauti atliekant operatyvinius tyR. veiksmus, atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus ir gali bÅ«ti laikomi įrodymais baudžiamojoje byloje. Operatyvinės veiklos įstatymo nustatytų operatyvinių veiksmų ir priemonių taikymo ribos pažeistos nebuvo.

59. Baudžiamosios teisės doktrinoje verbavimas suprantamas kaip kito žmogaus skatinimas (įtikinėjimas, pažadai, siÅ«lymai) iÅ¡naudojimo tikslais atlikti veiksmus (duoti sutikimÄ , vykti į užsienį ir pan.), kurie leistų vėliau tÄ Å¾mogų iÅ¡naudoti laisvę varžančios kontrolės sÄ lygomis. Tai iÅ¡ esmės aktyvÅ«s kaltininko veiksmai, kuriais siekiama palenkti nukentėjusiojo valiÄ ir jį perimti savo ar kito asmens kontrolėn. Verbavimas nusikalstamai veikai daryti dažnai pasireiÅ¡kia kaltininko pasiÅ«lymais ir pažadais dėl materialinio atlyginimo, gero, viskuo aprÅ«pinto gyvenimo, nulėmusiais nukentėjusiųjų valios palenkimÄ bei sprendimÄ užsiimti nusikalstama veikla.

Verbavimu kaltininkai siekia sutelkti potencialias aukas bet kuriai iÅ¡ galimų iÅ¡naudojimo formų. Asmens verbavimas gali vykti tiek slepiant, tiek neslepiant fakto, jog jis bus iÅ¡naudojamas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaip ir Europos teisėje, taip ir Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose, yra įtvirtinta labai svarbi taisyklė, jog nukentėjusiojo asmens sutikimas neturi juridinės reikÅ¡mės patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis už prekybÄ Å¾monėmis. Sutikimas bÅ«ti iÅ¡naudojamam, duotas piktnaudžiaujant asmens pažeidžiamumu ar priklausomumu, jau nekalbant apie prievartÄ ir grasinimus, negali bÅ«ti laikomas savanoriÅ¡ku.

Nusikalstamos veikos padarymo bÅ«das – pasinaudojimas nukentėjusio asmens pažeidžiamumu, konstatuojamas ir nustačius pasinaudojimÄ sunkia nukentėjusiųjų materialine padėtimi: nukentėjęs asmuo neturėjo darbo, augino vaikÄ , neturėjo pinigų kelionei, gyveno iÅ¡ paÅ¡alpų, neturėjo kitų pajamų Å¡altinių ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-942/2016).

60. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis D. M. veikdamas su K. L. ir S. R. pasinaudojo sunkia abiejų nukentėjusiųjų materialine padėtimi, lengvu protiniu atsilikimu, nebrandumu, naivumu, pasyvumu, nesugebėjimu aktyviai priešintis, taip pat apgaule - melagingai žadėdamas, kad tokiu būdu jos materialiai bus aprūpintos. Todėl joms buvo apsunkinta galimybė atsisakyti siūlymui vykti į užsienį užsidirbti pinigų, o minėti asmenys tuo pasinaudojo. Nukentėjusiųjų sunki materialinė padėtis, teismo nuomone, patvirtinama byloje esančiais įrodymais, t. y. jų pačių ir jų motinos V.

R. parodymais, kad jos niekur nedirbo, savo turto neturėjo, gyveno pas motinÄ . Jų abiejų lėšų Å¡altinis buvo gaunamos socialinės iÅ¡mokos - 306,25 Lt naÅ¡lių arba naÅ¡laičių pensija, kurių dydis buvo akivaizdžiai per mažas padengti minimalias mėnesio pragyvenimui reikalingas lėšas. Be to, tiek kaltinamasis D. M., tiek K. L. ir S. R. suprato, kad nukentėjusiosios yra jauno amžiaus, neturi darbo, kitų pajamų, nes apie jų sunkiÄ materialinę padėtį galima buvo spręsti iÅ¡ jų aprangos, negalėjimo savo lėšomis nuvykti į (duomenys neskelbtini) ir ten gyventi.

Paminėti D. M. ir K. L. telefoniniai pokalbiai ir nukentėjusiųjų parodymai neabejotinai patvirtina, jog minėti asmenys pažadėjo jas materialiai aprÅ«pinti, jomis pasirÅ«pinti, jas aprengiant bei iÅ¡puoÅ¡iant, pasirÅ«pinti jų kelione, dėl to jos buvo įtikintos, kad už veiklÄ , kuria užsiims, t. y. bus su vyrais ir teiks lytines paslaugas, gaus pakankamas pajamas. Be to, neabejotinai visam situacijos vertinimui turėjo nukentėjusiosioms nustatytas lengvas protinis atsilikimas, nebrandumas, naivumas, pasyvumas, nesugebėjimas aktyviai prieÅ¡intis, kas yra patvirtinama teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktai.

Ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad nukentėjusiosios galėjo teisingai suprasti betarpiškai suvoktų nusikalstamų veiksmų pobūdį, tačiau tik ribotai galėjo suprasti tokių veiksmų reikšmę, t. y. numatyti psichologines, socialines ir moralines pasekmes, abi jos dėl individualių psichologinių savybių, intelekto nesugebėjo aktyviai priešintis įtariamiesiems. Minėtuose aktuose taip pat nurodoma, jog dėl ankščiau nurodytų priežasčių, nukentėjusiosios nesugebėtų įtikinamai meluoti ir nesugebėtų atkakliai laikytis, ypač tokiose stresinėse situacijose, kaip liudytojų apklausos, melagingų ar išgalvotų parodymų.

Šios išvados, teismo nuomone, yra reikšmingos nustatant, kad kaltinamasis D. M. su minėtais asmenimis pasinaudojo nukentėjusiųjų lengvu protiniu atsilikimu, nebrandumu, naivumu, pasyvumu, nesugebėjimu aktyviai priešintis.

61. Pastebėtina ir tai, kad viso proceso eigoje kaltinamasis D. M. nebuvo nuoseklus. Pirmos apklausos metu D. M. siekdamas vengti atsakomybės nurodė, kad pas jį atėjo jo pažįstamas K., kuris paprašė dviem lietuvėms nupirkti du lėktuvo bilietus ir jis, pasinaudodamas žmonos banko kortele, tai padarė, už tai gaudamas grynus pinigus ir apie 20 eurų didesnę sumÄ (t. 3, b. l. 104). Gi, vėliau D. M. pripažino, jog bendravo su K. L. telefonu ir internetu, pirko nukentėjusiosioms bilietus, laukė jų atvykstant, turėjo pasirÅ«pinti jų apgyvendinimu ir apipirkimu.

Teismas netiki kaltinamojo D. M. versija, kad jo ketinimai buvo tik tokie, kad jis pažįstamo K. L. praÅ¡ymu dviem merginoms nupirko bilietus į (duomenys neskelbtini) ir turėjo padėti įsikurti, nes tai prieÅ¡tarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms bei teismas tokius jo parodymus vertina kaip siekimÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. M. aktyviai bendravo su Å¡ioje byloje nuteistu K. L., aptarinėjo su juo Å¡ios nusikalstamos veikos darymo klausimus, nupirko nukentėjusiosioms lėktuvo bilietus ir laukė jų atvykstant žinodamas, kad jos dirbs prostitutėmis, turėjo jomis rÅ«pintis ir jas kontroliuoti.

62. Kaltinamojo D. M. padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 147 str. 2 d., nes nusikalstama veika padaryta dviem asmenims, nukentėjusiųjų R. R. ir E. R. atžvilgiu, ir ji padaryta dalyvaujant organizuotoje grupėje. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vienÄ apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimÄ , atlieka tam tikrÄ užduotį ar turi skirtingÄ vaidmenį.

Sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimÄ , atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumÄ , veikų padarymo intensyvumÄ , narių pasiskirstymÄ vaidmenimis, kiekvieno iÅ¡ bendrininkų konkrečios užduoties atlikimÄ siekiant bendro tikslo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2012, 2K-35/2013, 2K-301/2015). NebÅ«tina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, tačiau tokie organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, 2K-408-139/2016,2K-75-648/2017).

63. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamasis D. M., K. L., kurio atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, ir S. R., kurio atžvilgiu teismo nutartimi byla nutraukta, jam mirus, susitarė daryti nusikalstamÄ veikÄ â€“ pelnytis iÅ¡ kitų asmenų prostitucijos užsienio valstybėje ir kiekvienas iÅ¡ jų, įgyvendindamas šį nusikalstamÄ sumanymÄ , turėjo tam tikrÄ vaidmenį ir atliko konkrečias užduotis, t. y., S. R. ir K. R. verbavo nukentėjusiÄ sias, per K. L. buvo derinami visi gabenimo organizaciniai klausimai, perduodami bilietai nukentėjusiosioms, organizuotas nukentėjusiųjų nuvežimas iki (duomenys neskelbtini) oro uosto ir palydėjimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) oro uosto iki (duomenys neskelbtini) oro uosto, D.

M. finansavo nusikalstamÄ veikÄ , nupirko nukentėjusiosioms bilietus, turėjo tiesiogiai organizuoti jų apgyvendinimÄ ir įtraukimÄ Ä¯ prostitucijÄ (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis D. M. ir nuteistasis K. L. buvo pažįstami nuo 2000 metų, užfiksuoti jų telefoniniai pokalbiai rodo, kad jie veikos padarymo metu nuolat tarpusavyje bendravo, veikė laikydamiesi konspiracijos, slėpė D. M. tapatybę vadinant jį R. ir jam bendraujant iÅ¡ telefono numerio, kuris įgytas neegzistuojančio asmens T. P. vardu, sprendė klausimus, susijusius su inkriminuojama veika.

Taip pat K. L. siejo pažintis su S. R., su kuriuo jie buvo iš seno pažįstami ir, kaip matyti iš bylos duomenų, palaikė nuolatinį ryšį, susitikdami ir telefonu taip pat sprendė klausimus, susijusius su inkriminuojama veika. Pažymėtina, kad be šių asmenų pastangų ir indėlio nusikalstamas sumanymas nebūtų įgyvendintas. Kiekvieno jų veiksmai buvo būtini, kad nukentėjusiosios būtų išgabentos į užsienį prostitucijai ir būtų pelnomasi iš jų prostitucijos.

Siekdami bendro nusikalstamo rezultato – pasipelnymo iÅ¡ nukentėjusiųjų prostitucijos, D. M. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kokiÄ nusikalstamÄ veikÄ bendrai daro, suprato priklausantys organizuotai grupei, numatė, kokių padarinių siekia, ir jų norėjo.

64. Taigi darytina iÅ¡vada, jog Å¡ioje baudžiamojoje byloje D. M. veikdamas organizuotoje grupėje su K. L., kurio atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, ir S. R., kurio atžvilgiu teismo nutartimi byla nutraukta, jam mirus, padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 147 straipsnio 2 dalyje, keliais iÅ¡ alternatyvių nusikalstamų veiksmų – verbavimu ir gabenimu, o nukentėjusiųjų R. R. ir E. R. veiksmų laisvę suvaržė palenkdami nukentėjusiųjų valiÄ â€“ pasinaudojant jų pažeidžiamumu dėl sunkios materialinės padėties, lengvo protinio atsilikimo, nebrandumo, naivumo, pasyvumo, dėl to jos negalėjo aktyviai prieÅ¡intis tokiems veiksmams ir iÅ¡reikÅ¡ti nesutikimo.

Be to, nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo panaudota apgaulė – joms melagingai žadant gerai apmokamÄ darbÄ . Taip pat baudžiamojoje byloje tinkamai inkriminuota, jog kaltinamasis D. M. savo veiksmais siekė pelnytis iÅ¡ to, kad nukentėjusiosios bÅ«tų iÅ¡naudojamos prostitucijai. Kaltinamojo veikos kvalifikavimui neturi reikÅ¡mės ir tai, kad nusikalstamai veikai padaryti, veikdami organizuotoje grupėje, ne visi kaltininkai, pagal jų iÅ¡ankstinį vaidmenų pasiskirstymÄ , atliko vienodus veiksmus.

Svarbu tai, kad visi kartu, veikdami organizuotoje grupėje, sutartinais veiksmais siekė bendro rezultato.

65. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamasis D. M. ir kiti kartu nusikalstamÄ veikÄ padarę asmenys ketino pirkti ir parduoti nukentėjusiÄ sias darbui prostitutėmis (duomenys neskelbtini), pats kaltinamasis Å¡ių aplinkybių nepripažįsta, todėl Å¡ios aplinkybės Å¡alintinos iÅ¡ kaltinimo D. M. kaip neįrodytos. IV. Bausmės skyR.

66. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, nusikaltimų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.

67. Kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis D. M. pripažįsta kai kurias faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, tačiau savo veiksmus įvykio metu vertina tik kaip iÅ¡ draugiÅ¡kumo pagalbÄ pažįstamam K. L., kurio praÅ¡ymu dviem merginoms nupirko bilietus į (duomenys neskelbtini) ir turėjo padėti joms įsikurti, teigia iÅ¡ jų darbo prostitutėmis nesiekęs gauti kokios nors finansinės naudos, taip siekia sumenkinti savo vaidmenį labai sunkaus nusikaltimo padaryme. Kaltinamojo D. M. sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

68. Už kaltinamojo padarytÄ labai sunkų nusikaltimÄ â€“ kvalifikuotÄ prekybÄ Å¾monėmis, pagal BK 147 str. 2 d., numatytas tik laisvės atėmimas nuo ketverių iki dvylikos metų.

69. Teismas, vertindamas kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsižvelgia į tai, kiek ir kokius BK 147 str. numatytus objektyviuosius ir kvalifikuojančius nusikalstamos veikos požymius kaltinamasis padarė, kokiu bÅ«du padaryta nusikalstama veika, kokios dėl to kilo pasekmės, kokia atsirado žala. Teismas atkreipia dėmesį, kad nusikalstama veika padaryta mažiau pavojingu bÅ«du, tai yra darant nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias nebuvo naudotas fizinis smurtas, dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nekilo sunkių pasekmių, nes nukentėjusiosios nebuvo iÅ¡gabentos į užsienį, nebuvo įtrauktos į prostitucijÄ ir nebuvo pelnomasi iÅ¡ jų prostitucijos. Tai rodo mažesnį kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ vertinant jÄ kitų baudžiamųjų bylų, susijusių su prekyba žmonėmis, kontekste.

70. Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo pavojingumÄ nulemiančius požymius, apibÅ«dinančius jį iki nusikalstamos veikos padarymo (ankstesnės nusikalstamos veikos, kiti teisės pažeidimai, vertybinė orientacija, požiÅ«ris į Å¡eimÄ , darbÄ , mokslÄ ir pan.), nusikalstamos veikos padarymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamasis D. M. padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Jis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, neteistas (t. 5 b. l., 144, 149), administracine tvarka nebaustas (t. 5 b. l., 166-169), UAB (duomenys neskelbtini) psichinės sveikatos centre nesilankė (t. 5 b. l., 171), vedęs, turi du pilnamečius vaikus, profesinio iÅ¡silavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), darbininku, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 6, b. l. 53-54), (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus administracijos charakterizuojamas teigiamai (t. 6 b. l., 135).

Teismas, atsižvelgia ir į tai, kad D. M. nusikalstamÄ veikÄ padarė 2011 balandžio mėnesį, baudžiamasis procesas užtruko 11 metų, 2014-05-14 prokuroro nutaR. jis buvo pripažintas įtariamuoju, slapstėsi nuo tyR. ir tik 2021-11-25 buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini).

71. Nagrinėjamu atveju nors BK 62 straipsnio nuostatų taikymo pagrindų D. M. atžvilgiu nenustatyta, tačiau teismas svarsto BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybę kaltinamajam.

72. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyR. aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Teismas, Å¡velnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyR. asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K128/2011, 2K-300/2012, 2K–544/2014, 2K-P-89/2014, 2K-432/2014).

73. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018 buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) iÅ¡skiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimÄ . Bausmė turi bÅ«ti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ .

Be to, ji turi neprieÅ¡tarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Ä®statymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankcijÄ už nusikaltimÄ , įvertina tipinį (rÅ«Å¡inį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumÄ . Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rÅ«Å¡inius tam tikro nusikaltimo požymius, iÅ¡ tikrųjų, gali neatitikti tos rÅ«Å¡ies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi.

Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyR. aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę.

Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013).

74. Nors nepripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoÅ¡irdus gailestis ir prisipažinimas, tačiau kaltinamasis D. M. pripažindamas faktines jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybes, neapsunkino Å¡ios bylos teisminio nagrinėjimo, taip pat nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaip minėta, D. M. nusikalstamÄ veikÄ padarė neteistas (teistumui iÅ¡nykus), nebaustas administracine tvarka, tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek po jos D. M. dirba, nuo veikos padarymo praėjo daugiau nei vienuolika metų, duomenų apie jo atžvilgiu pradėtus naujus ikiteisminius tyR.s – nėra, Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos charakterizuojamas teigiamai, kas leidžia spręsti apie jo, kaip asmenybės mažesnį pavojingumÄ visuomenei, todėl jam BK 147 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos net ir minimalios bausmės – 4 metų laisvės atėmimo – paskyR. aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, todėl teismo įsitikinimu jam taikytina BK 54 straipsnio 3 dalis.

Sprendžiant dėl mažesnės nei sankcijoje numatyta bausmės paskyR., teismas laikosi nuomonės, jog skirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę, nėra pagrindo. Esant Å¡ioms aplinkybėms D. M. skirtina nors ir Å¡velnesnė nei sankcijoje numatyta, tačiau laisvės atėmimo bausmė, terminÄ nustatant mažesnį nei pusė minimalios BK 147 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės.

75. BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirosiose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose; bausmės atlikimo vietÄ parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Å i nuostata 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 buvo pripažinta netekusia galios. BK 50 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) pripažinus netekusia galios, teismui, paskyrusiam laisvės atėmimo bausmę, neliko pareigos nustatyti jos atlikimo vietos.

Laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta nustatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) ir jÄ lemia padaryto nusikaltimo, už kurį asmuo nuteisiamas, kategorija, nurodyta BK 11 straipsnyje. Kaltinamajam D. M. paskyrus bausmę už labai sunkų nusikaltimo padarymÄ , nenurodžius laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, pagal BVK 83 straipsnio (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) 1 dalį bausmę jis turi atlikti kalėjime.

76. BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumÄ ir asmens baudžiamumÄ nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Å ios taisyklės iÅ¡imtys nustatytos BK 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse: veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ paD.io asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ paD.iems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumÄ asmenims (2 dalis); baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumÄ , griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamÄ veikÄ paD.io asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (3 dalis).

77. Konkretaus kaltinamajam už labai sunkų nusikaltimÄ požiÅ«riu BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo nustatytas nuteistajam palankesnis teisinis reguliavimas nei teisinis reguliavimas, susiformavęs Å¡iÄ dalį pripažinus netekusia galios, nes pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ nuteistieji laisvės atėmimu už labai sunkų nusikaltimÄ visais atvejais bausmę atlieka kalėjime, o pagal BVK nustatytÄ teisinį reguliavimÄ pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisinė padėtis yra palankesnė nei Å¡iÄ bausmę atliekančiųjų kalėjime.

Byloje nustatyta, kad labai sunkų nusikaltimÄ D. M. padarė 2011 balandžio mėnesį, t. y. iki 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 straipsnio, kuriuo BK 50 straipsnio 3 dalis buvo pripažinta netekusia galios, įsigaliojimo, todėl, vadovaudamasis BK 3 straipsnio 1 dalimi, 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), todėl už labai sunkų nusikaltimÄ paskirta laisvės atėmimo bausmę skirtina atlikti pataisos namuose.

78. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2021 m. lapkričio 25 d. iki 2022 m. gruodžio 22 d.

79. Kaltinamajam D. M. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo sÄ lyga nėra pakitusi, o Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis ar net keleta jų, negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, o bÅ«tent – užtikrinti jo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ baudžiamosios bylos nagrinėjimÄ teisme bei nuosprendžio vykdymÄ , todėl suėmimo taikymo terminas kaltinamajam pratęstinas, konstatuojant, kad bÅ«damas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas.).

Remiantis išdėstytu, kaltinamajam D. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pratęstina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. V. Civilinis ieškinys ir kiti klausimai 80. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiųjų R. R. ir E. V. atstovas advokatas D. P. pareiškė kiekvienai iš nukentėjusiųjų po 5000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Prašo šias sumas priteisti iš kaltinamojo D. M. (t. 6, b. l. 51-52).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios palaikė civilinį ieškinį, tačiau tvirtino, jog po įvykio praėjo daug laiko ir šiuo metu negali paaiškinti, kokia joms padaryta žala, tačiau pats faktas, jog turės dirbti prostitutėmis sukėlė blogas emocijas.

81. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas.

Spręsdamas šį klausimÄ , teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ paD.io asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ä®vertindamas neturtinę žalÄ pinigais, teismas turi vadovautis ir kituose CK 6 knygos straipsniuose nurodytais kriterijais, bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ .

82. Byloje surinktais įrodymais objektyviai nustatyta, jog dėl nusikalstamų kaltinamojo D. M. veiksmų nukentėjusiosios patyrė dvasinius sukrėtimus, iÅ¡gyvenimus bei nepatogumus. Neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, vadovaujantis itin žemomis, teisės ir moralės požiÅ«riu niekaip nepateisinamomis paskatomis. Dėl kaltinamojo D. M. neteisėtų veiksmų nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos faktas yra įrodytas, tačiau žalos dydis, nurodytas civiliniame ieÅ¡kinyje, aiÅ¡kiai neatitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo bei teisingumo kriterijų.

83. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamasis D. M. nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas kartu su K. L., kurio atžvilgiu Å¡ioje byloje yra priimtas apkaltinamasis 2013-07-24 Å iaulių apygardos teismo nuosprendis. Nagrinėjant K. L. bylÄ nukentėjusiosios nurodė, kad po įvykio buvo labai iÅ¡sigandusios, vengė bendrauti su aplinkiniais, labai pergyveno. Liudytojos V. R., I. A. patvirtino, jog po nagrinėjamo įvykio nukentėjusiosios tapo jautresnės, nervingesnės ir vengė bendrauti. IÅ¡ minėto nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad nuspręsta priteisti iÅ¡ K. L. po 5000 litų, kas Å¡iuo metu atitinka po 1448 Eur (1 litas - 0.2896 euro), nukentėjusiosioms R. R. ir E. R. neturtinės žalos atlyginimo.

84. Nustatant neturtinę žalÄ vertintina tai, kad nukentėjusiųjų atžvilgiu nebuvo vartojama akivaizdi ir grubi psichinė ar juo labiau fizinė prievarta, fiziÅ¡kai ribojama jų laisvė, dėl padarytos nusikalstamos veikos nekilo sunkių pasekmių, jos nebuvo iÅ¡gabentos į užsienį, nebuvo įtrauktos į prostitucijÄ , nebuvo pelnomasi iÅ¡ jų prostitucijos. Nusikaltimu nebuvo sukeltos negrįžtamos ir ilgalaikės neigiamos pasekmės nukentėjusiosioms, nėra duomenų apie liekamojo pobÅ«džio padarinius jų psichikai ir elgesiui.

Kartu pažymėtina, kad nustatant neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgiama į Å¡iÄ Å¾alÄ paD.io D. M. kaltę – tiesioginę tyčiÄ , jo turtinę padėtį – jis dirbantis, gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), duomenų apie jo tuR.s įsiskolinimus teismui nepateikta. Atsižvelgiant į visas civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimui reikÅ¡mės turinčias aplinkybes, į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei susiformavusiÄ teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, teismas konstatuoja, jog 2013-07-24 Å iaulių apygardos teismo nuosprendžiu iÅ¡ nuteistojo K.

L. nukentėjusiųjų naudai priteista po 1448 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra pakankama nukentėjusiųjų neturtinei žalai atlyginti. Byloje nėra jokių duomenų apie neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiosioms.

85. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje pareikÅ¡tame nukentėjusiųjų civiliniame ieÅ¡kinyje praÅ¡oma atlyginti tÄ pačiÄ neturtinę žalÄ , kuri buvo padaryta organizuota bendrininkų grupe veikusių D. M. ir K. L. nusikalstama veika, kuri jau buvo priteista 2013-07-24 Å iaulių apygardos teismo nuosprendžiu iÅ¡ nuteistojo K. L., bei vadovaujantis CK 6.279 straipsniu, iÅ¡ kaltinamojo D. M. neturtinė žala nukentėjusiosioms priteistina solidariai su nuteistuoju K. L., iÅ¡ kurio Å¡i žala nukentėjusiosioms jau buvo priteista ankstesniu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

86. Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ reglamentuoja BPK 106 straipsnis, kuris numato teisę iÅ¡ nuteistųjų priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų iÅ¡ jo nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 str. 2 d.). Taigi, baudžiamojoje byloje praÅ¡omas priteisti patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti visos sumos, o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį.

87. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas D. P. pateikė 2022-11-22 praÅ¡ymÄ dėl patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir dokumentus – 1000 Eur sÄ skaitÄ už teisinės paslaugas VÅ Ä® „Kovos su prekyba žmonėmis ir iÅ¡naudojimu centas“ dėl nukentėjusiųjų R. R. ir E. V. atstovavimo ikiteisminiame tyrime ir teisme; 2022-05-05 Seb banko pavedimÄ , jog VÅ Ä® „Kovos su prekyba žmonėmis ir iÅ¡naudojimu centas“ sumokėjo advokatui 1000 Eur (t. 6 b. l., 121-123).

PraÅ¡oma iÅ¡ kaltinamojo D. M. priteisti Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nukentėjusiųjų patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis - 1000 Eur, už dviejų nukentėjusiųjų atstovavimÄ ikiteisminiame tyrime ir teisme sumokėtas advokatui D. P. nėra per didelis, ir atsižvelgiant į advokato dalyvavimÄ ikiteisminiame tyrime, teismo pasėdžiose, pateiktÄ civilinį ieÅ¡kinį ir praÅ¡ymus atstovaujant nukentėjusiÄ sias, atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus, todėl priteistinas iÅ¡ kaltinamojo D.

M..

88. Nagrinėjimo teisme dalyviams iÅ¡aiÅ¡kintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir raÅ¡ytinio apeliacinio proceso sÄ lygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi n u s p r e n d ž i a : D. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 2 dalį (2005 06 23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laikÄ D. M. įskaityti sulaikymo ir suėmimo laikÄ nuo 2021 m. lapkričio 25 d. iki 2022 m. gruodžio 22 d. D. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo pratęsti paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , kuriÄ nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Nukentėjusiųjų civilinius ieÅ¡kinius tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ D.

M. priteisti po 1448 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus) nukentėjusiosioms R. R. ir E. V. neturtinės žalos atlyginimo solidariai su nuteistuoju K. L., iÅ¡ kurio Å¡i neturtinė žala nukentėjusiosioms buvo priteista Å iaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 24 d. nuosprendžiu. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl D. M. atžvilgiu iÅ¡duoto Europos areÅ¡to orderio įvykdymo patirtas 2306,69 Eur (du tÅ«kstančiai trys Å¡imtai Å¡eÅ¡i eurai 69 euro centai) iÅ¡laidas pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir jas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ D.

M. Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos. Priteisti iÅ¡ D. M. 1000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) VÅ Ä® „Kovos su prekyba žmonėmis ir iÅ¡naudojimu centas“ patirtoms advokato atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais.

Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus BPK 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai:

1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės;

2) proceso dalyvis praÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka;

3) byloje bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus. Apeliaciniame skunde turi bÅ«ti motyvuoti apelianto praÅ¡ymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Teisėjas Nerijus Masiulis