2018-09-19 Nr. AB-16048-3-61-3-00678-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2275-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00678-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. O. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas T. O. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–8), kurį vėliau patikslino (b. l. 169–170), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 7 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 12,87 Eur turtinės žalos atlyginimą už pašto ženklus ir vokus.

2. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš kalinimo sąlygų, kurios, jo teigimu, neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. iki 2017 m. vasario 17 d. kameroje, kurioje jis atliko nuobaudą, buvo sugedęs radijo taškas, todėl pareiškėjas iš viso 152 dienas neturėjo galimybės klausytis radijo žinių bei muzikos. Pareiškėjas tvirtino, kad radijo taškas neveikė dėl gedimo, o ne dėl sugadinimo. Pastebėjęs gedimą, pareiškėjas iš karto 2016 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi į pareigūnus, prašydamas įjungti radijo tašką, tačiau pareigūnai jo prašymą ignoravo. Galiausiai pareigūnai radijo tašką išnešė iš pareiškėjo kameros, teigdami, kad jis bus pakeistas, tačiau radijo taškas beveik 5 mėnesius pakeistas nebuvo. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, pareiškėjas pažymėjo, kad Vilniaus PN pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, tokiu būdų buvo pažeistos pareiškėjo teisės. Dėl aplinkybės, kad kameroje buvo sugedęs radijo taškas, pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą, pasireiškusią padidėjusiu nervingumu, sveikatos sutrikimais – pareiškėjas pradėjo gerti antidepresantus. Kadangi pareiškėjas periodiškai kreipdavosi į Vilniaus PN administraciją bei Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) dėl neveikiančio radijo taško, jis taip pat teigė patyręs 12,87 Eur turtinę žalą dėl pašto išlaidų.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepimuose į pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą (I t., b. l. 15–18, 182–184) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Paaiškino, kad Vilniaus PN kamerų tipo patalpose yra įrengti radijo taškai, tačiau kamerose laikomi nuteistieji juos nuolatos gadina. Vilniaus PN direktorius 2016 m. rugsėjo 28 d. gavo pranešimą apie tai, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 12 neveikia radijo taškas. Pataisos įstaigos direktorius 2016 m. rugsėjo 29 d. rezoliucija įpareigojo atlikti tarnybinį tyrimą. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad prietaisas sugadintas kameroje buvusių asmenų, t. y. pareiškėjo arba su juo buvusio kito asmens. Tyrimo metu nepavyko nustatyti, kuris iš nuteistųjų sugadino radijo tašką, kadangi abu jie neigė savo kaltę. Pareiškėjas buvo informuotas, kad esant finansinei galimybei naujas radijo taškas bus nupirktas ir įrengtas. Minėtoje kamerų tipo patalpoje naujas radijo taškas sumontuotas 2017 m. vasario 17 d. Šiame kontekste pažymėjo, kad Vilniaus PN administracija neatliko jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo). Be to, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jis nepagrindė patirtos neturtinės žalos dydžio ir kreipėsi į teismą galbūt tik siekdamas pasipelnyti iš valstybės. Vilniaus PN papildomai akcentavo, kad, siekiant sumažinti nuteistųjų vandalizmo atvejus, buvo nuspręsta kamerų tipo patalpose esančius radijo taškus sumontuoti į kamerų tipo patalpų išorines metalines duris, tokiu būdu apsunkinant radijo taškų gadinimą, o montuojamų radijo taškų komponentai, būtini radijo taškų įrengimui, buvo įsigyti tik 2017 m. pradžioje.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 21 d. sprendimu (II t., b. l. 1–4) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Visų pirma, teismas pažymėjo, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.).

7. Teismas nurodė, kad pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82. Taisyklių 13.10 punkte įtvirtinta, kad pataisos įstaigos gyvenamuosiuose kambariuose turi būti įrengtas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Šiame kontekste teismas akcentavo, jog byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad kameroje, kurioje buvo patalpintas pareiškėjas, buvo įrengtas radijo taškas. Tai per teismo posėdį pareiškėjas patvirtino, paaiškindamas, kad radijo taškas veikė, tačiau neilgai, o nustojo veikti dėl savaiminio gedimo.

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad 2016 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus PN direktoriui pateiktas tarnybinis pranešimas dėl sugadinto radijo taško. Šiame rašte nurodyta, jog 2016 m. rugsėjo 28 d. gautas pranešimas apie tai, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 12, kurioje laikomas pareiškėjas, neveikia radijo taškas. Pareiškėjas 2016 m. spalio 7 d. paaiškinime nurodė, kad radijo taško nelaužė, paaiškino, jog „2016 m. rugsėjo 19 d. atėjo asmenys, taisantys radijas, jas atsisuko ir išsinešė“. Kamerų tipo patalpoje kartu su pareiškėju kalinamas asmuo paaiškinime nurodė, kad radijo tašką tikrinęs asmuo pats jį sugadino. Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2016 m. spalio 10 d. tarnybiniame pranešime Nr. 64-1365 prižiūrėtojas nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 27 d. priimant pamainą nuteistieji, atliekantys nuobaudą kamerų tipo patalpoje Nr. 12, dėl radijo taško pretenzijų nereiškė ir iki pamainos perdavimo (iki ryto) jokių nusiskundimų neturėjo. Tas pačias aplinkybes nurodė ir kiti prižiūrėtojai. Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus Kontrolinės techninės kamerų apžiūros 2016 m. rugsėjo 27 d. protokole Nr. 51-2628(1) kamerų tipo patalpoje Nr. 12 gedimų, susijusių su radijo tašku, nenustatyta, tačiau 2016 m. rugsėjo 28 d. protokole Nr. 51-2641(1) jau yra užfiksuota aplinkybė, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 12 sulaužytas radijo taškas. Taigi, teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog radijo taško gedimas nustatytas 2016 m. rugsėjo 28 d. dieną, iki šio laiko pareiškėjas pretenzijų dėl radijo taško nereiškė. Įvertinęs pareiškėjo Vilniaus PN administracijai teiktus skundus, teismas taip pat pabrėžė, kad pirmąjį skundą dėl neveikiančio radijo taško pareiškėjas pateikė 2016 m. lapkričio 24 d. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, jog radijo taško gedimas atsirado ankščiau nei 2016 m. rugsėjo 28 d. Be to, teismas akcentavo, kad iš nurodytų faktinių aplinkybių matyti, jog Vilniaus PN pareigūnai jau kitą dieną po nustatyto gedimo tarnybiniais pranešimais kreipėsi į Vilniaus PN direktorių. Taigi, teismo vertinimu, Vilniaus PN pareigūnai tinkamai įgyvendino jiems priskirtą funkciją dėl pastebėtų nuteistųjų elgesio taisyklių pažeidimų surašyti tarnybinį pranešimą (Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigybės aprašymo 7.9 p.).

9. Iš nurodytų aplinkybių bei faktinių duomenų teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus PN direktorius, gavęs 2016 m. rugsėjo 29 d. tarnybinį pranešimą, 2016 m. spalio 3 d. rezoliucija pavedė surinkti dokumentinę medžiagą ir paruošti tarnybinės tyrimo išvados projektą. Tokią teisę pataisos namų direktoriui suteikia Vilniaus PN darbo reglamento (toliau – ir Darbo reglamentas), patvirtinto Vilniaus PN direktoriaus 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 3-158, 80 punktas, kuriame nurodyta, kad direktorius gali duoti pavedimus rezoliucijos forma. Laikoma, kad pavedimas įvykdytas, jeigu įvykdomos visos jame nurodytos užduotys, išspręsti visi jame pateikti klausimai ar į juos atsakyta iš esmės (Darbo reglamento 87 p.). Atitinkamai bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus PN direktoriaus pavedimas parengti tarnybinio tyrimo išvados projektą įvykdytas tinkamai, nes direktorius savo parašu patvirtino šią išvadą. Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2016 m. spalio 27 d. tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 14-3178 konstatuota, kad tyrimo metu nepavyko nustatyti, kaip buvo sugadintas radijo taškas.

10. Teismas pažymėjo, kad apie aplinkybę, jog naujas radijo taškas bus įrengtas, pareiškėjas informuotas 2016 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. 42-1912(1). Tuo tarpu iš 2017 m. vasario 17 d. protokolo Nr. 81-86 nustatyta, jog naujas radijo taškas pareiškėjo kameroje įrengtas 2017 m. vasario 17 d.

11. Teismo vertinimu, nors pareiškėjui kamerų tipo patalpoje Nr. 12 visą laiką nebuvo užtikrintas veikiantis radijo taškas, tokie nepatogumai kilo ne dėl Vilniaus PN pareigūnų kaltės, tačiau dėl objektyvių priežasčių. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad Vilniaus PN pareigūnai veikė savo kompetencijos ribose pagal teisės aktų reikalavimus, jie nedelsiant sureagavo į pranešimą dėl radijo taško gedimo. Tuo tarpu aplinkybė, kad po tarnybinio tyrimo išvados parengimo pareiškėjui iki 2017 m. vasario 17 d. nebuvo užtikrintas radijo taškas, negali būti laikoma priežastimi konstatuoti Vilniaus PN pareigūnų neteisėtus veiksmus, kadangi, kaip minėta, jie veikė teisėtai. Nors pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą siejo su tuo, kad radijo taškas neveikė ilgą laikotarpį, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teisės aktai nenustato laikotarpio, per kurį turi būti pakeisti sugadinti prietaisai. Šiuo aspektu kartu akcentavo, kad Vilniaus PN yra įstaiga, išlaikoma iš Lietuvos Respublikos biudžeto ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų, todėl kamerų tipo patalpos ir juose esantys prietaisai atnaujinami pagal turimas finansines galimybes. Kaip nurodė atsakovo atstovas savo atsiliepime, siekiant sumažinti nuteistųjų vandalizmo atvejus, buvo priimtas sprendimas kamerų tipo patalpose esančius radijo taškus sumontuoti į kamerų tipo patalpų išorines metalines duris, tokiu būdu apsunkinant radijo taškų gadinimą. Montuojamų radijo taškų komponentai, būtini radijo taškų įrengimui, buvo įsigyti 2017 m. pradžioje ir sistemos rekonstravimo darbai eiliškumo tvarka buvo atlikti 2017 m. vasario 17 d. Atsižvelgęs į tai, kad vietoje sugadinto radijo taško buvo ne tik pakeistas pats radijo prietaisas, bet jis įrengtas kitoje vietoje, teismas nurodė, kad akivaizdu, jog tokie darbai reikalauja ne tik lėšų, bet ir laiko sąnaudų. Todėl pareiškėjo teiginius dėl neteisėtų Vilniaus PN pareigūnų veiksmų, ilgą laikotarpį neįrengiant radijo taško, teismas atmetė kaip objektyviai nepagrįstus.

12. Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei taikytinomis teisės aktų nuostatomis, teismas konstatavo, kad byloje nenustatyti neteisėti Vilniaus PN pareigūnų veiksmai dėl pareiškėjo laikymo ginčo laikotarpiu. Atitinkamai pažymėjo, kad nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

III. 13. Pareiškėjas T. O. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 7–8), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

14. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus, kuriuos buvo išdėstęs pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, ir teigia, kad Vilniaus PN administracija nerodė jokios iniciatyvos išspręsti susidariusią situaciją, nors galėjo perkelti pareiškėją į kitą kamerą, kurioje radijo taškas veikė, arba leisti jam naudotis asmeniniu televizoriumi. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju Vilniaus PN administracija tyčia tokį ilgą laiką (152 paras) neįrengė radijo taško kameroje, kurioje jis buvo laikomas. Pareiškėjas papildomai akcentuoja, kad kitoje administracinėje byloje nuteistajam už tai, jog kameroje 2 paras neveikė radijo taškas, buvo priteistas 200 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

15. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 12–13) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimą nepakeistą.

16. Vilniaus PN mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas, priimtas teisingai įvertinus bylai esminę reikšmę turinčias aplinkybes, byloje esančius įrodymus, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu bei suformuota teismų praktika, atitinka faktinę situaciją. Tuo tarpu pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo neteisėtumo, taip pat visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodytų pažeidimų ir jam tariamai padarytos neturtinės žalos, nepateikė jokių reikšmingų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, kadangi nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. iki 2017 m. vasario 17 d. Vilniaus PN kameroje, kurioje jis atliko nuobaudą, buvo sugedęs radijo taškas ir pareiškėjas iš viso 152 dienas neturėjo galimybės klausytis radijo žinių bei muzikos, atlyginimo priteisimo pagal CK 6.271 straipsnį.

18. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjo skunde nurodytais aspektais, t. y. nenustatęs vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, pareiškėjo skundą atmetė.

19. Apeliaciniame skunde pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad Vilniaus PN administracija tyčia ilgą laiką neįrengė radijo taško kameroje, kurioje jis buvo laikomas, bei nerodė jokios iniciatyvos išspręsti susidariusią situaciją. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad kitoje administracinėje byloje nuteistajam už tai, jog kameroje 2 paras neveikė radijo taškas, buvo priteistas 200 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

20. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Pabrėžtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

22. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

23. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai pareiškėjo skunde nurodytais aspektais. Kaip teisingai iš bylos medžiagos nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, jog kameroje, kurioje buvo patalpintas pareiškėjas, buvo įrengtas radijo taškas, kaip tai numato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.10 punktas. Nors 2016 m. rugsėjo 28 d. buvo gautas pranešimas apie tai, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 12, kurioje laikomas pareiškėjas, neveikia radijo taškas, iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus PN pareigūnai jau kitą dieną po nustatyto gedimo tarnybiniais pranešimais kreipėsi į Vilniaus PN direktorių, kuris, gavęs 2016 m. rugsėjo 29 d. tarnybinį pranešimą, 2016 m. spalio 3 d. rezoliucija pavedė surinkti dokumentinę medžiagą ir parengti tarnybinės tyrimo išvados projektą. Atitinkamai Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2016 m. spalio 27 d. tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 14-3178 konstatuota, kad tyrimo metu nepavyko nustatyti, kaip buvo sugadintas radijo taškas, šią išvadą Vilniaus PN direktoriaus patvirtino savo parašu. Be to, pareiškėjas 2016 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. 42-1912(1) buvo informuotas, kad bus įrengtas naujas radijo taškas; naujas radijo taškas pareiškėjo kameroje įrengtas 2017 m. vasario 17 d. (žr. šios nutarties 7–10 p.).

24. Taigi, įvertinus bylos medžiagą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus PN pareigūnai veikė savo kompetencijos ribose pagal teisės aktų reikalavimus, jie nedelsiant sureagavo į pranešimą dėl radijo taško gedimo ir ėmėsi atitinkamų priemonių šiam gedimui pašalinti, o aplinkybė, kad naujas radijo taškas buvo įrengtas tik 2017 m. vasario 17 d., negali būti laikoma pagrindu konstatuoti Vilniaus PN pareigūnų neteisėtus veiksmus. Teisėjų kolegija nenustatė, kad Vilniaus PN pareigūnai būtų tyčia delsę sutaisyti radijo tašką arba pakeisti jį nauju. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad iš pradžių radijo taško sistemą buvo bandoma sutaisyti, bet, nesant galimybės įsigyti specifinių radijo detalių, t. y., nustačius, kad radijo taško sistema sugadinta nepataisomai, ji buvo pilnai demontuota (I t., b. l. 110). Siekiant sumažinti nuteistųjų vandalizmo atvejus, buvo nuspręsta kamerų tipo patalpose esančius radijo taškus sumontuoti į kamerų tipo patalpų išorines metalines duris, tokiu būdu apsunkinant radijo taškų gadinimą, o tai reikalauja didelių laiko sąnaudų bei papildomų finansinių resursų. Atitinkamai, atsižvelgiant į technines ir finansines galimybes, montuojamų radijo taškų komponentai, būtini radijo taškų įrengimui, buvo įsigyti tik 2017 m. pradžioje ir naujas radijo taškas kamerų tipo patalpoje Nr. 12 eiliškumo tvarka buvo sumontuotas 2017 m. vasario 17 d. (I t., b. l. 20, 183, 185).

25. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad radijo taškas buvo tyčia ilgą laiką neįrengtas būtent toje kameroje, kurioje jis buvo laikomas, o kitose kamerose tuo metu buvo įrengti nauji radijo taškai, šią aplinkybę iš esmės paneigia Vilniaus PN 2017 m. vasario 27 d. atsakymas Nr. 42-295(1) (I t., b. l. 110), iš kurio matyti, kad, pavyzdžiui, kamerų tipo patalpoje Nr. 5 ginčui aktualiu laikotarpiu taip pat buvo sugadintas radijo taškas ir jis naujai buvo pajungtas tik 2017 m. vasario mėnesį, atlikus remonto darbus. Iš esmės analogiškas aplinkybes nustatė ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2017 m. gegužės 15 d. pažymoje Nr. 4D-2017/1-198 (I t., b. l. 173–177).

26. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju šioje byloje nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjo skunde nurodytais aspektais, t. y. nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, tai yra savarankiškas skundo atmetimo pagrindas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodytu pagrindu atmetė pareiškėjo skundą.

27. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog radijo taškas kamerų tipo patalpoje Nr. 12 neveikė nuo 2016 m. rugsėjo 28 d., o ne nuo 2016 m. rugsėjo 19 d., kaip tvirtina pareiškėjas (I t., b. l. 38–41, 124). Be to, nuo 2016 m. rugsėjo 28 d. iki 2016 m. lapkričio 21 d. Vilniaus PN administracija jokių prašymų, pareiškimų ar skundų dėl kamerų tipo patalpoje Nr. 12 neveikiančio radijo taško negavo (I t., b. l. 112). Be to, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius minėtoje pažymoje intes alia (lot. – be kita ko) nurodė, kad Vilniaus PN nuteistieji, atliekantys drausmines nuobaudas kamerų tipo patalpose, kasdien gauna laikraščius ir žurnalus, taip gali susipažinti su pasaulio bei Lietuvos naujienomis, todėl pareiškėjo teiginiai, jog dėl kameroje tvyrančios tylos jam kilo depresija, jis negalėjo sužinoti, kas vyksta Lietuvoje ir pasaulyje, yra nepagrįsti. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius taip pat nenustatė, kad pareiškėjas pas gydytoją psichiatrą lankėsi būtent dėl kameroje tvyrančios tylos. Tokių aplinkybių, įvertinusi byloje esančius pareiškėjo medicininius duomenis (I t., b. l. 118–122, 187–195), nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Taigi, šiuo atveju spręstina, kad dėl byloje nustatytų aplinkybių dėl neveikiančio radijo taško pareiškėjui galbūt kilę tam tikri neigiami išgyvenimai nelaikytini pakankamai intensyviais, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui šiuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala.

28. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad kitoje administracinėje byloje nuteistajam už tai, jog kameroje 2 paras neveikė radijo taškas, buvo priteistas 200 Lt neturtinės žalos atlyginimas, jis apeliaciniame skunde nenurodo nei tokį sprendimą priėmusio teismo ir sprendimo priėmimo datos, nei bylos numerio. Tuo tarpu pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, o teisėjų kolegija nenustatė, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismas prieštarautų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai analogiško pobūdžio bylose. Todėl nurodytas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas atmestinas.

29. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. O. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Ramutė Ruškytė