2020-02-05 Nr. AB-2413-3-61-3-04228-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-135-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04228-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Mildos Vainienės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Transmedos projektai“ (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas ir Nacionalinė žemės tarnyba) dėl leidimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – ir pareiškėjas, prokuroras) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. spalio 19 d. statybos leidimą Nr. NS-1018-09-0985 dalyje dėl administracinio pastato statybos; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. spalio 7 d. statybos leidimą Nr. LNS-01-151007-01228 ir jo versiją Nr. 2 dalyje dėl administracinio pastato statybos; 3) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti prašymą atnaujinti terminą pareiškimui paduoti ir įrodymus, patvirtinančius termino praleidimo priežastis.

2020 m. sausio 2 d. pareiškėjas padavė pareiškimą dėl trūkumų pašalinimo, kuriame prašo atnaujinti terminą pateikti pareiškimą ir pareiškimą priimti. Pareiškėjas nurodė, kad turėdamas pagrindo manyti, jog buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindamas viešąjį interesą, pasirinko Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą viešojo intereso gynimo priemonę ir 2019 m. balandžio 3 d. priėmė nutarimą Nr. 2.VI-24 reikalauti pašalinti teisės pažeidimus – reikalauti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) spręsti dėl priemonių prokuroro nustatytiems pažeidimams pašalinti taikymo (toliau – ir Nutarimas). Pareiškėjas teigia, kad vieną dieną praleido terminą paduoti skundą teismui, nes nuo 2019 m. balandžio 3 d., kai buvo priimtas Nutarimas, iki 2019 m. lapkričio 12 d., kai Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-27105-861/2019, pagal Inspekcijos skundus buvo nagrinėjamas Nutarimo teisėtumo klausimas Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje (toliau – ir Generalinė prokuratūra) ir Vilniaus miesto apylinkės teisme, t. y. atliekama viešąjį interesą ginančio prokuroro priimto sprendimo kontrolė.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą netenkino ir pareiškėjo pareiškimą laikė nepaduotu.

Teismas pažymėjo, kad prokuroro, kaip viešąjį interesą ginančio subjekto, procesinė padėtis administracinėse bylose nėra išskirtinė, t. y. jis turi tokias pačias procesines teises ir pareigas kaip ir bet koks pareiškėjas, kaip administracinės bylos šalis. Viešąjį interesą ginančiam prokurorui taip pat yra taikytinos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje ir 33 straipsnyje nustatytos termino kreiptis į administracinį teismą skaičiavimo ir šio termino atnaujinimo taisyklės.

Teismas nurodė, kad prokuroras, ginantis viešąjį interesą, jau 2019 m. balandžio 3 d. žinojo apie viešojo intereso pažeidimus, tačiau į teismą nesikreipė. Kai Vilniaus apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi Inspekcijos skundą dėl Nutarimo teisėtumo atmetė, prokuroras nutarė kreiptis į teismą praleidęs nustatytą vieno mėnesio terminą, t. y. 2019 m. gruodžio 13 d. Prokuroras, žinodamas apie viešojo intereso gynimo funkciją, nustatytu laiku į teismą nesikreipė, t. y. elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai. Teismas sprendė, kad toks prokuroro elgesys negali būti pateisinamas nei nežinojimu apie terminus kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, nei pripažinimu minimaliai praleidus terminą pareiškimui paduoti. Todėl teismas prokuroro argumentų nepripažino svarbiomis aplinkybėmis, prašymo atnaujinti terminą netenkino, o pareiškimą laikė nepaduotu.

III. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartį, atnaujinti terminą pareiškimui paduoti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) prie administracinės bylos prijungti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2019 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. 2.VI-24 reikalauti pašalinti teisės pažeidimus ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2019 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. 13.12.-36 palikti galioti nutarimą.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir išsamiai neaptarė pareiškėjo 2020 m. sausio 2 d. pateiktame pareiškime dėl trūkumų šalinimo išdėstytų argumentų. Pareiškėjas pažymi, kad 2019 m. gruodžio 13 d. pareiškime teismui nurodė, jog, turėdamas pagrindą manyti, kad buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindamas viešąjį interesą, pasirinko Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą viešojo intereso gynimo priemonę ir 2019 m. balandžio 3 d. priėmė Nutarimą reikalauti pašalinti teisės pažeidimus – reikalauti Inspekcijos spręsti dėl priemonių prokuroro nustatytiems pažeidimams pašalinti taikymo.

Inspekcija, nesutikdama su Nutarimu, Generalinei prokuratūrai pateikė skundą Nr. 2D-6262. Generalinė prokuratūra, išnagrinėjusi Inspekcijos skundą, priėmė 2019 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. 13.12.-36, kuriuo paliko galioti Nutarimą. Inspekcija Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti minėtą Generalinės prokuratūros nutarimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-27105-861/2019 Inspekcijos skundas netenkintas. Vilniaus apygardos prokuratūra nebuvo įtraukta į civilinės bylos Nr. e2YT-27105-861/2019 nagrinėjimą, jai nebuvo pranešta apie priimtą sprendimą, byloje atsakovu buvo nurodyta ir procese dalyvavo Generalinė prokuratūra, todėl apie teisminį procesą jai nebuvo žinoma.

Inspekcija 2019 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 2D-14662 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo Vilniaus apygardos prokuratūrą apie priimtą 2019 m. lapkričio 12 d. teismo nutartį ir, be to, kad teismo sprendimo, kuriuo Nutarimas buvo nepanaikintas, neskųs apeliacine tvarka, ji yra galutinai nusprendusi nevykdyti Nutarimo ir nesiimti priemonių teisės pažeidimams pašalinti. Prokuroras, tik sulaukęs minėto Inspekcijos rašto ir įsitikinęs, kad minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-27105-861/2019 nebebus skundžiama apeliacine tvarka, o Inspekcija nevykdys Nutarimo, veikė aktyviai – nedelsdamas 2019 m. gruodžio 13 d. kreipėsi pareiškimu į teismą ginti viešąjį interesą.

Toks prokuroro veikimas atitiko Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jo aiškinimą. Todėl prokuroras nepažeidė ir objektyviai negalėjo pažeisti ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto 1 mėnesio pareiškimo padavimo termino. Pareiškėjo nuomone, jeigu viešąjį interesą ginantis prokuroras kiekvieną kartą apskundus prokuroro nutarimą reikalauti pašalinti teisės pažeidimus, būtų įpareigojamas kreiptis į teismą, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta viešojo intereso gynimo priemonė taptų neveiksminga (prarastų reikšmę), tuo pačiu tai iškreiptų įstatymu nustatytą viešąjį interesą ginančių subjektų sistemą, sudarytų sąlygas valstybės ar savivaldybės institucijoms, įstaigoms ar įmonėms, kurių veiklos srityse buvo padaryti teisės aktų pažeidimai, vengti pareigos veikti aktyviai ir ginti viešąjį interesą, ignoruoti gero administravimo principą.

Prokuroro elgesys laukiant teisės aktuose įtvirtinto jo priimto sprendimo teisėtumo įvertinimo galutinio rezultato negali būti vertinamas kaip nepateisinamai ilgas delsimas kreiptis į teismą.

Pareiškėjo nuomone, jis pagrįstai kreipėsi į teismą su 2019 m. gruodžio 13 d. pareiškimu. Terminas prokurorui kreiptis į teismą negali būti skaičiuojamas nuo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties priėmimo dienos, o skaičiuotinas nuo 2019 m. lapkričio 14 d., kuomet Inspekcija pranešė prokuratūrai neskųsianti, bet ir nevykdysianti teismo nutarties pripažinti pagrįstu Nutarimo. Todėl ABTĮ 29 straipsnyje nustatytas vieno mėnesio terminas nepraleistas. Vilniaus apygardos administracinis teismas nevertino, neaptarė ir nepasisakė dėl: Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies ir ją aiškinančios teismų praktikos, pagal kurią prokurorai gina viešąjį interesą tik tada, kai valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra; Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2 punkto, kuris įtvirtina prokuroro įgaliojimus nutarimu reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo; pareiškime nurodytų aplinkybių, kurios pagrindžia, kad prokuroras nepažeidė ir objektyviai negalėjo pažeisti ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto 1 mėnesio pareiškimo pateikimo termino; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-27105-861/2019 įsiteisėjimo momento ir šios nutarties reikšmės prokuroro pasirinktos viešojo intereso gynimo priemonės pagrįstumo patvirtinimui. Neaišku, ar teismas laikė, kad terminas praleistas nuo 2019 m. balandžio 3 d., ar nuo 2019 m. lapkričio 12 d. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti ir vėliau nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą, todėl pareiškimas turėtų būti priimtas. Teismų praktikoje viešąjį interesą ginančio prokuroro priimto sprendimo kontrolė yra laikoma svarbia priežastimi atnaujinti pareiškimo padavimo terminą. Teismo nurodomas praleistas terminas yra viena diena, t. y. minimalus, todėl atnaujinus terminą, nebūtų pažeisti teisinių santykių stabilumo ir teisėtų lūkesčių principai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 6 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymo atnaujinti praleistą terminą paduoti pareiškimą teismui netenkino ir pareiškėjo pareiškimą laikė nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Nustatyta, kad prokuroras 2019 m. balandžio 3 d. priėmė Nutarimą reikalauti pašalinti pažeidimus, t. y. reikalauti Inspekcijos spręsti dėl priemonių nustatytiems teisės pažeidimams pašalinti taikymo, įpareigoti Inspekciją per 20 darbo dienų informuoti prokurorą apie savo kompetencijos ribose priimtus sprendimus teisės aktų pažeidimams pašalinti, per 20 darbo dienų pateikti prokuratūrai informaciją apie vykdymo rezultatus. Nutarime išdėstyti galimi teisės aktų pažeidimai, nustatyti dėl daugiabučio gyvenamojo namo ir numatomo statyti administracinio pastato (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad buvo išduotas neteisėtas statybą leidžiantis dokumentas, neteisėtai įvykdytos statybos užbaigimo procedūros, todėl Inspekcija turi imtis veiksmų dėl teisės pažeidimų šalinimo.

Inspekcija, nesutikdama su Nutarimu, jį apskundė Generalinei prokuratūrai. Generalinė prokuratūra 2019 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 13.12.-36 Nutarimą paliko galioti. Inspekcija, nesutikdama su minėtu Generalinės prokuratūros nutarimu, jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-24105-861/2019 Inspekcijos skundas atmestas. Inspekcija 2019 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 2D-14662 (Vilniaus apygardos prokuratūroje gautas 2019 m. lapkričio 14 d.) informavo Generalinę prokuratūrą ir Vilniaus apygardos prokuratūrą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-24105-861/2019 apeliacine tvarka neskųs, pažymėjo, jog Inspekcija apie tai, kad dėl objektyvių priežasčių nesiims priemonių dėl prokuratūros nurodomų pažeidimų šalinimo 2019 m. liepos 4 d. raštu Nr. 2D-8948 informavo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorę bei 2019 m. liepos 5 d. raštu Nr. 2D-9010 Generalinę prokuratūrą ir, jog Inspekcijos pozicija, išdėstyta minėtuose raštuose nesikeičia bei Inspekcija dėl raštuose išdėstytų objektyvių priežasčių nesiims veiksmų dėl galimo viešojo intereso gynimo.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas į teismą su pareiškimu, gindamas viešąjį interesą ir prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. spalio 19 d. statybos leidimo Nr. NS-1018-09-0985 dalį dėl administracinio pastato statybos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. spalio 7 d. statybos leidimo Nr. LNS-01-151007-01228 ir jo versijos Nr. 2 dalį dėl administracinio pastato statybos bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi 2019 m. gruodžio 13 d.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Pažymėtina, kad svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis minėtos normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012). Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-327/13). Pagal administracinių teismų praktiką sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje. byloje Nr. AS-986-552/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-585/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 8, 205–230 psl.; 2005 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS10-67/2005, 2005 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS10 - 27/2005, 2007 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8 – 660/2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Jei būtų konstatuota, jog viešąjį interesą ginantis subjektas (nagrinėjamu atveju – prokuroras), turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tuomet terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Taigi termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).

Kiekvienu atveju nustačius, kad prokurorui pakako ar turėjo pakakti duomenų viešojo intereso pažeidimui nustatyti, prasideda termino kreiptis į teismą eiga, todėl likę duomenys pareiškimui tinkamai įforminti turi būti surenkami per jau prasidėjusį ABTĮ nustatytą vieno mėnesio terminą. Jei šie duomenys (pvz., dėl jų didelės apimties, sunkumų juos išreikalaujant) negalėjo būti surinkti per vieno mėnesio terminą, prokurorui, kaip ir kitiems bylą inicijuojantiems subjektams, nėra užkirstas kelias kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti praleistą kreipimosi į teismą terminą. Priešingas aiškinimas, kad tik surinkus visus duomenis, reikalingus pareiškimui į teismą surašyti, prasideda termino kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą eigos pradžia, nepagrįstai iškeltų prokurorus privačių asmenų atžvilgiu, neleistų užtikrinti teisinių santykių stabilumo ir prieštarautų proceso įstatymų sistemai. Taigi viešąjį interesą ginančiam prokurorui taikytinos ABTĮ nustatytos termino kreiptis į administracinį teismą skaičiavimo ir atnaujinimo taisyklės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).

Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas apie galimą viešojo intereso pažeidimą turėjo pakankamai duomenų jau 2019 m. balandžio 3 d. priimdamas Nutarimą. Inspekcija jau 2019 m. liepos 4 d. raštu Nr. 2D-8948 informavo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorę apie tai, kad nesiims veiksmų dėl galimo viešojo intereso gynimo. Prokurorui buvo žinoma apie tai, kad Inspekcija nesutinka su Nutarimu, jį apskundė Generalinei prokuratūrai. Nors pareiškėjas teigia, kad nebuvo bylos šalis Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2YT-24105-861/2019, tačiau minėtoje byloje buvo nagrinėjamas būtent prokuroro priimto Nutarimo teisėtumo klausimas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-24105-861/2019 Generalinės prokuratūros 2019 m. birželio 13 d. nutarimas Nr. 13.12.-36, kuriuo Nutarimas nepanaikintas, paliktas galioti. Apie minėtos teismo nutarties priėmimą būtent 2019 m. lapkričio 12 d. prokurorui tapo žinoma iš Inspekcijos 2019 m. lapkričio 14 d. rašto Nr. 2D-14662, kuriame Inspekcija informavo, kad apeliacine tvarka teismo nutarties nebeskųs, tačiau pakartotinai nurodė nesutinkanti vykdyti Nutarimu duotus nurodymus. Todėl pareiškimo padavimo teismui termino eiga nagrinėjamu atveju vėliausiai skaičiuotina nuo 2019 m. lapkričio 12 d. Kadangi prokuroras padavė pareiškimą teismui 2019 m. gruodžio 13 d., pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą.

Prokuroras prašymą atnaujinti praleistą terminą iš esmės grindė tuo, kad buvo atliekama viešąjį interesą ginančio prokuroro priimto sprendimo – Nutarimo, teisėtumo kontrolė. Šios aplinkybės nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip objektyvios kliūtys, dėl kurių praleistas terminas turėtų būti atnaujinamas. Prokuroras nenurodė ir įrodymais nepagrindė kitų objektyvių priežasčių ir kliūčių, kurios būtų sutrukdę jam su pareiškimu kreiptis į teismą. Iš bylos medžiagos matyti, kad Inspekcijos pozicija dėl prokuroro Nutarimo, priimto įgyvendinant viešojo intereso gynimo funkciją, nevykdymo buvo aiški ir nesikeitė viso Nutarimo teisėtumo patikrinimo metu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad terminą paduoti pareiškimą teismui praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą terminą. Atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką bei nustatytas bylos faktines aplinkybes, pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl Prokuratūros įstatymo nuostatų, reglamentuojančių viešojo intereso gynimą, nepaneigia ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje ir 30 straipsnyje nustatytų kreipimosi į teismą termino bei praleisto termino atnaujinimo taisyklių.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo pareiškimą laikė nepaduotu. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, kad gavus teisme skundą (prašymą, pareiškimą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias darbo dienas. <...> Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą, pareiškimą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, bylos faktines aplinkybes, pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį, pašalino joje nustatytus trūkumus – t. y. pateikė pareiškimą dėl trūkumų pašalinimo ir dokumentų prijungimo, kuriame prašė atnaujinti praleistą terminą paduoti pareiškimą teismui bei prijungti, jo nuomone, termino praleidimo priežastis pagrindžiančius dokumentus. Todėl pirmosios instancijos nepagrįstai pareiškėjo pareiškimą laikė nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.). Kadangi nagrinėjamu atveju konstatuota, kad pareiškimo padavimo teismui terminas buvo praleistas ir šis terminas neatnaujintas, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pareiškimą turėjo atsisakyti priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu – kai skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartis atitinkamai keistina (ABTĮ 154 str. 2 p.), o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartį pakeisti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Milda Vainienė

Arūnas Sutkevičius