2024-09-25 Nr. AB-13817-3-61-3-01882-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-408-556/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01882-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. J. G. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. J. G. skundą atsakovui Lietuvos bankui (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „deVere-E-Money“) dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas N. J. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti Lietuvos banko neveikimą, t. y. patikrinimo pagal Lietuvos banko valdybos 2021 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. 03-188 patvirtintus „Lietuvos banko finansų rinkos priežiūros tikslais atliekamų patikrinimų nuostatus“ neatlikimą, neteisėtu pareiškėjo N. J. G. atžvilgiu; 2) pripažinti neteisėta poveikio priemonės taikymo procedūrą N. J. G. atžvilgiu, kuri pradėta Lietuvos banko 2024 m. kovo 29 d. raštu Nr. S 2024/(34.75.E-4200)-12-1422 „Dėl kvietimo į Lietuvos banko valdybos 2024 m. gegužės 30 d. posėdį“ (toliau – ir Kvietimas); 3) panaikinti Lietuvos banko Kvietimą.

II. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, o nutarčiai įsiteisėjus, nutarė grąžinti sumokėtą žyminį mokestį.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde paaiškino, jog jis yra vienintelis uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „deVere E-Money“ akcininkas – elektroninių pinigų įstaigos (toliau – ir Įstaiga), turinčios Lietuvos banko 2017 m. kovo 2 d. išduotą licenciją Nr. 9. Lietuvos banko valdyba 2022 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 03-183 „Dėl poveikio priemonės taikymo UAB „deVere E-Money“ akcininkui“ (toliau – ir Nutarimas) Įstaigos akcininkui taikė poveikio priemones. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI4-977-1114/2024 panaikino Nutarimą. Tačiau, pareiškėjo teigimu, atsakovas, neatlikęs pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (toliau – ir LBĮ) 421 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos banko finansų rinkos priežiūros tikslais atliekamų patikrinimų nuostatus, patvirtintus Lietuvos banko valdybos 2021 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. 03-188, privalomo patikrinimo ir remdamasis tomis pačiomis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas Nutarimas, pradėjo naują poveikio priemonių taikymo ir privalomų nurodymų davimo procedūrą (toliau – ir poveikio priemonės taikymo procedūra) tiek Įstaigos akcininko, tiek Įstaigos atžvilgiu. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2024 m. kovo 29 d. gavo atsakovo tos pačios dienos raštą Kvietimą, kuriame pažymėta, kad 2024 m. gegužės 30 d. 13.30 val. Lietuvos banko valdybos posėdyje vėl numatoma svarstyti klausimą dėl Įstaigos akcininko atitikties teisės aktuose įtvirtintiems reikalavimams ir dėl Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo (toliau – ir EPEPĮĮ) 39 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytos poveikio priemonės jam taikymo ir (arba) privalomų nurodymų, susijusių su Įstaigos atitikties EPEPĮĮ įtvirtintiems reikalavimams atkūrimu bei užtikrinimu, Įstaigai davimo ir (arba) EPEPĮĮ 39 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytos poveikio priemonės (licencijos galiojimo panaikinimas ar jos galiojimo laikinas sustabdymas) Įstaigai taikymo.

Teismas apžvelgė EPEPIĮ 30 straipsnio 1 ir 2 dalių, 33 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio, 40 straipsnio 2 dalies, LBĮ 433 straipsnio 1 ir 6 dalių nuostatas ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčijamu Lietuvos banko Teisės ir licencijavimo departamento Kvietimu Įstaigos akcininkas informuotas apie numatomą svarstyti klausimą dėl N. J. G., turinčio UAB „deVere E-Money“ kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir balsavimo, teisių dalį, atitikties teisės aktuose įtvirtintiems reikalavimams ir dėl EPEPĮĮ 39 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytos poveikio priemonės jam taikymo ir (arba) privalomų nurodymų, susijusių su Įstaigos atitikties EPEPĮĮ įtvirtintiems reikalavimams atkūrimu bei užtikrinimu, Įstaigai davimo ir (arba) EPEPĮĮ 39 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytos poveikio priemonės Įstaigai taikymo.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjas skundą grindžia argumentu, jog prieš svarstydamas poveikio priemonių taikymą Įstaigos akcininkui, Lietuvos bankas turėjo atlikti Įstaigos veiklos patikrinimą. Iš Lietuvos banko Teisės ir licencijavimo departamento Kvietimo ir kitų bylos duomenų teismas nustatė, kad yra numatytas tik klausimo dėl poveikio priemonių taikymo svarstymas, tačiau joks galutinis procedūros sprendimas pareiškėjo kaip Įstaigos akcininko atžvilgiu nėra priimtas. Todėl atsižvelgdamas į ginčo teisinių santykių reglamentavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas konstatavo, jog skunde nurodyti procedūriniai pažeidimai negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Atsakovo neveikimas (kaip procedūrinis pažeidimas) galėtų būti vertinamas ginčijant galutinį Lietuvos banko sprendimą dėl poveikio priemonių taikymo Įstaigos akcininkui, jeigu toks būtų priimtas.

Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad skundo reikalavimai dėl Lietuvos banko neveikimo pripažinimo ir procedūros pripažinimo neteisėta yra formuluojami netinkamai, jie neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnyje numatytų sprendimų rūšių, kadangi administracinis teismas negina pažeistų asmens teisių ir teisėtų interesų juos pripažindamas. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas atsisakęs priimti skundą, vadovaudamasis ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, advokatų kontorai Sorainen ir partneriai grąžino 22,50 Eur už pareiškėją sumokėtą žyminį mokestį.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 8 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Kvietimas yra tarpinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių:

1. LBĮ 435 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiame skirsnyje (t. y. LBĮ septintasis skirsnis „Finansų rinkų priežiūra“) nurodytus Lietuvos banko sprendimus, veiksmus (neveikimą) asmenys, kurių teisės arba pagal įstatymus saugomi interesai pažeisti, turi teisę skųsti teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju Kvietimas priimtas, be kita ko, vadovaujantis LBĮ 432 straipsnio 3 dalimi ir 433 straipsnio 3 dalimi. Šie straipsniai patenka į LBĮ septintąjį skirsnį, vadinasi, šiuo pagrindu priimtas administracinis aktas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

2. Nors Kvietimu pareiškėjui tiesiogiai nėra pritaikytos poveikio priemonės ir (arba) skirti privalomi nurodymai, tačiau jis vis tiek sukelia teisines pasekmes:

1) pareiškėjas yra priverstas atlikti veiksmus – samdyti teisininkus, ruošti paaiškinimus, dalyvauti Lietuvos banko valdybos posėdyje – būtent dėl Kvietimo, kuris buvo priimtas neteisėtai;

2) kvietimas į posėdį tėra formalus veiksmas prieš skiriant poveikio priemonę ir (arba) privalomą nurodymą, kadangi, kaip nurodyta Kvietime, „asmens arba jo atstovo neatvykimas į Posėdį netrukdo Lietuvos bankui spręsti klausimo dėl poveikio priemonės taikymo ir (arba) privalomų nurodymų davimo Asmeniui“. Be to, pirmą kartą Lietuvos bankas 2022 m. spalio 7 d. raštu informavo pareiškėją apie posėdį, vyksiantį 2022 m. lapkričio 24 d. Lietuvos banko valdyba nutarimu tą pačią dieną pareiškėjui pritaikė poveikio priemones, kurios buvo pradėtos taikyti nuo nutarimo priėmimo dienos (2022 m. lapkričio 24 d.).

Poveikio priemonės buvo panaikintos tik įsiteisėjus (2024 m. kovo 27 d.) Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. eI4-977-1114/2024, kurioje nuspręsta akcininko skundą tenkinti pilna apimtimi ir nutarimą panaikinti. Taigi, pareiškėjui poveikio priemonė buvo taikyta beveik 1 m. ir 4 mėn. Atsižvelgiant į tokią Lietuvos banko praktiką, kad pateikus kvietimą į Lietuvos banko valdybos posėdį, poveikio priemonė asmeniui yra pritaikoma tą pačią dieną, kurią vykstą valdybos posėdis, o asmuo vėliau teisinių priemonių sustabdyti poveikio priemonių taikymo neturi – negalėjimas administraciniam teismui skųsti Lietuvos banko veiksmus / neveikimą ar priimtus administracinius aktus, nepagrįstai riboja asmens teisę kreiptis į teismą.

Ypač atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas dėl tokios poveikio priemonės panaikinimo, ją apskundus, užtrunka iki pusantrų metų. Poveikio priemones pritaikius nepagrįstai asmuo visą laikotarpį patiria neigiamas teisines, finansines ir reputacines pasekmes. Be to, šiuo atveju nesuteikiant galimybės tiesiogiai apskųsti Kvietimo, pareiškėjui nėra užtikrinama teisė į veiksmingą teisminę gynybą;

3) Kvietimas pažeidžia ex in juria non oritur jus (iš neteisės teisė neatsiranda) principą, kadangi Lietuvos bankui nesilaikius teisės aktuose įtvirtintos procedūros, priimtas Kvietimas ir jame nurodyti įpareigojimai negali būti laikytini teisėtais. Pareiškėjas teigia, kad atsižvelgiant į išdėstytą, tokio pobūdžio dokumentas – Kvietimas – pareiškėjui tiesiogiai sukelia teisines pasekmes, todėl yra savarankiškas ginčo objektas ir gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad skundo reikalavimai yra suformuoti tinkamai:

1. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pareiškė skundą pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo. Šiuo atveju, atsakovo neveikimas pasireiškia veiksmų, kurie yra įtvirtinti Lietuvos banko valdybos 2021 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. 03-188 patvirtintų Lietuvos banko finansų rinkos priežiūros tikslais atliekamų patikrinimų nuostatuose (toliau – ir Nuostatai), neatlikimu. Lietuvos bankas nesilaikė Nuostatuose įtvirtintos procedūros, t. y. neatliko teisės akte įtvirtintų veiksmų (pvz., nebuvo priimtas potvarkis dėl subjekto patikrinimo, nebuvo parengta patikrinimo ataskaita, pareiškėjas nebuvo supažindintas su patikrinimo ataskaitos projektu ir kt.). Dėl to viešojo administravimo subjektas pažeidė teisės aktuose įtvirtintą procedūrą ir neatlikęs eilės nurodytų veiksmų priėmė Kvietimą. Pareiškėjas skundžia viešojo administravimo subjekto (Lietuvos banko) neveikimą pagal teisės aktuose įtvirtintą procedūrą ir priimtą administracinį aktą, kuris pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, todėl šio ginčo objektas patenka į administracinių teismų kompetenciją ir pareiškėjas gali ginti savo teises kreipdamasis į teismą.

2. Pareiškėjo reikalavimai pripažinti atsakovo Lietuvos banko neveikimą, t. y. patikrinimo pagal Nuostatus neatlikimą, neteisėtu pareiškėjo atžvilgiu ir pripažinti neteisėta poveikio priemonės taikymo procedūrą N. J. G. atžvilgiu, kuri pradėta Kvietimu, atitinka ABTĮ 88 straipsnio 4 punkte įtvirtintą administracinio teismo sprendimo rūšį – patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatyme nustatytu būdu. Tuo tarpu pareiškėjo reikalavimas panaikinti Lietuvos banko Kvietimą visa apimtimi atitinka ABTĮ 88 straipsnio 2 punkte įtvirtintą administracinio teismo sprendimo rūšį – patenkinti skundą ir panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį).

3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismui kyla abejonė dėl tinkamos skundo reikalavimų formuluotės, pirmosios instancijos teismas turi pasinaudoti ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi įtvirtintu skundo trūkumų šalinimo institutu ir nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti priimti skundą. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas, nesutikdamas su skunde suformuotais reikalavimais, turi nustatyti terminą trūkumams pašalinti ir tai negali būti motyvas, dėl kurio buvo atsisakyta priimti skundą.

4. Pareiškėjas skunde nurodė reikalavimus ne tik pripažinti pažeistas teises, tačiau ir panaikinti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį aktą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimus įvertino formaliai, nesigilindamas į jų esmę, kadangi skunde pareiškėjas pareiškė reikalavimus ne tik pripažinti atsakovo Lietuvos banko neveikimą ir pripažinti neteisėta poveikio priemonės taikymo procedūrą N. J. G. atžvilgiu, tačiau ir suformavo reikalavimą panaikinti Kvietimą visa apimtimi, t. y. šis reikalavimas pareiškėjui tiesiogiai sukelia teisines pasekmes. Todėl pareiškėjo reikalavimus pripažinti atsakovo Lietuvos banko neveikimą ir pripažinti neteisėta poveikio priemonės taikymo procedūrą N. J. G. atžvilgiu galima laikyti išvestiniais iš pagrindinio – panaikinti Lietuvos banko Kvietimą. Pareiškėjo vertinimu, pagrindo atsisakyti priimti skundą dėl to, kad pareiškėjas netinkamai suformavo reikalavimus – nėra.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 8 d. nutarties atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, kad joks galutinis procedūros sprendimas pareiškėjo kaip Įstaigos akcininko atžvilgiu nėra priimtas, bei konstatavo, jog skunde nurodyti procedūriniai pažeidimai negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Teismas sprendė, kad atsakovo neveikimas (kaip procedūrinis pažeidimas) galėtų būti vertinamas ginčijant galutinį Lietuvos banko sprendimą dėl poveikio priemonių taikymo Įstaigos akcininkui, jeigu toks būtų priimtas. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad skundo reikalavimai dėl Lietuvos banko neveikimo pripažinimo ir procedūros pripažinimo neteisėta yra formuluojami netinkamai.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Kvietimas yra tarpinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių ir laikosi pozicijos, kad skundo reikalavimai yra suformuoti tinkamai.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio nuostatose įtvirtina, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Tuo atveju, jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2009 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-201/2009, 2009 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-135/2009; 2014 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-291/2014).

Pažymėtina, jog remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, pažymėjo, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo argumentus, byloje pateiktus dokumentus ir aktualią teismų praktiką, atmeta pareiškėjo argumentus, kad Kvietimas pareiškėjui tiesiogiai sukelia teisines pasekmes, todėl yra savarankiškas ginčo objektas ir gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Byloje nustatyta, kad atsakovas pradėjo naują poveikio priemonių taikymo ir privalomų nurodymų davimo procedūrą Įstaigos akcininko atžvilgiu. Pareiškėjas 2024 m. kovo 29 d. gavo atsakovo Kvietimą, kuriame nurodyta, kad 2024 m. gegužės 30 d. 13.30 val. Lietuvos banko valdybos posėdyje numatoma svarstyti klausimas dėl Įstaigos akcininko atitikties teisės aktuose įtvirtintiems reikalavimams ir dėl Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytos poveikio priemonės jam taikymo ir (arba) privalomų nurodymų, susijusių su Įstaigos atitikties EPEPĮĮ įtvirtintiems reikalavimams atkūrimu bei užtikrinimu, Įstaigai davimo ir (arba) EPEPĮĮ 39 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytos poveikio priemonės (licencijos galiojimo panaikinimas ar jos galiojimo laikinas sustabdymas) Įstaigai taikymo. Taigi, nagrinėjamu atveju, ginčijamu Lietuvos banko Teisės ir licencijavimo departamento Kvietimu Įstaigos akcininkas (pareiškėjas) informuotas apie numatomą svarstyti posėdyje klausimą dėl jo, turinčio UAB „deVere E-Money“ kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir balsavimo, teisių dalį, atitikties teisės aktuose įtvirtintiems reikalavimams ir dėl poveikio priemonės jam taikymo ir (arba) privalomų nurodymų Įstaigai davimo ir (arba) poveikio priemonės Įstaigai taikymo.

Pagal EPEPIĮ 33 straipsnio 2 dalį, priežiūros institucija, nustačiusi arba turėdama pagrindą įtarti esant teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, pažeidimų, elektroninių pinigų įstaigos veiklos trūkumų, taip pat jeigu kyla grėsmė elektroninių pinigų įstaigos veiklos stabilumui ir patikimumui arba visuomenės ir (arba) elektroninių pinigų turėtojų interesams, LBĮ nustatyta tvarka duoda elektroninių pinigų įstaigai privalomus nurodymus. EPEPIĮ 39 straipsnyje yra nustatytos už nustatytus pažeidimus taikytinos poveikio priemonės. EPEPIĮ 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad poveikio priemonių taikymo tvarką nustato LBĮ.

LBĮ 433 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad baigęs svarstyti klausimą dėl poveikio priemonės taikymo, Lietuvos bankas per 5 darbo dienas priima sprendimą: 1) taikyti poveikio priemones; 2) duoti privalomus nurodymus; 3) atlikti papildomą patikrinimą arba patikrinimą pratęsti; 4) netaikyti poveikio priemonių, kai nenustatomas pažeidimas, kai nutraukiamas poveikio priemonės taikymo klausimo svarstymas šio straipsnio 5 dalyje nurodytu pagrindu arba nėra įstatymo pagrindo taikyti poveikio priemonę, taip pat šio įstatymo 434 straipsnyje nustatytais atvejais; 5) imtis kitų finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytų veiksmų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Kvietimo turinį bei bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui Kvietimas nesukelia teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Kvietime pareiškėjui nenustatomos jokios teisės ar pareigos, nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų pareiškėjo atžvilgiu, Kvietime iš esmės pateikiama aktuali informacija dėl posėdžio, į kurį pareiškėjas yra kviečiamas atvykti, nurodant kokie klausimai posėdyje bus sprendžiami. Akcentuotina, jog nagrinėjamu atveju Lietuvos banko Kvietimas yra laikytinas tarpiniu procedūriniu aktu pagal savo pobūdį nepriskirtinu prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad minėtas atsakovo Kvietimas yra informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl reikalavimas dėl Kvietimo panaikinimo nenagrinėtinas teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012, 2013 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-123/2013, 2013 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2162/2013, 2015 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-259-261/2015, 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-248-146/2015, 2015 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-730-492/2015, kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus, kaip teisinės sąvokos, nėra tapačios. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-406/2003, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4, 296 p.). Pažymėtina, jog sprendžiant, ar pareiškėjas skundžia atsakovo aktą ar neveikimą, visais atvejais vertintinas tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobūdis, o ne vien pareiškėjo reikalavimo žodinė išraiška. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-296/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 13).

Atsižvelgdama į pateiktą išaiškinimą teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo skundžiami Lietuvos banko veiksmai negali būti traktuojami kaip neveikimas t. y. patikrinimo pagal Nuostatus neatlikimas, nes, kaip matyti iš pareiškėjo skundo, Lietuvos banko Teisės ir licencijavimo departamento Kvietimu pareiškėjas tik informuotas apie numatomą svarstyti klausimą dėl poveikio priemonės taikymo ir (arba) privalomų nurodymų davimo, tačiau dar nebuvo priimtas galutinis sprendimas nei dėl poveikio priemonių, nei dėl privalomojo nurodymo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skunde nurodyti procedūriniai pažeidimai negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, o atsakovo neveikimas (kaip procedūrinis pažeidimas) galėtų būti vertinamas ginčijant galutinį Lietuvos banko sprendimą dėl poveikio priemonių taikymo Įstaigos akcininkui, jeigu toks būtų priimtas.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad jo skundo reikalavimai atitinka ABTĮ 88 straipsnyje įtvirtintas administracinio teismo sprendimo rūšis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tik atkreipė dėmesį, kad skundo reikalavimai dėl Lietuvos banko neveikimo pripažinimo ir procedūros pripažinimo neteisėta yra formuluojami netinkamai, jie neatitinka ABTĮ 88 straipsnyje numatytų sprendimų rūšių, kadangi administracinis teismas negina pažeistų asmens teisių ir teisėtų interesų juos pripažindamas, tačiau tai nebuvo pirmosios instancijos teismo argumentas, kuriuo remiantis teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, todėl nėra tikslinga dėl jo pasisakyti plačiau.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas atskirajame skunde nurodė daugiau argumentų, dėl kurių nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, tačiau šiuo atveju jie nelemia kitokio nustatytų aplinkybių teisinio įvertinimo.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo N. J. G. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius