692ddb51-e578-4ef7-8b3b-fa5124a0d336 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. II-107-342/2011 Teisminio proceso Nr. 4-63-3-00046-2010-9                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija 39.1.;42.2.;52.2.;52.3.;73(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 15 d.Klaipėda             Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja AuÅ¡relė Mažrimienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A.Č., jo atstovui advokatui Raimondui Kivyliui, institucijos, kurios pareigÅ«nas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ ir institucijos, priėmusios nutarimÄ byloje - Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentÅ«ros atstovams - Gintarei Čekienei ir Alfredui Å epÅ¡tui, 2011 m. lapkričio 5 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A.Č. skundÄ institucijai, kurios pareigÅ«nas surašė teisės pažeidimo protokolÄ ir institucijai, priėmusiai nutarimÄ byloje - Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentÅ«rai (toliau – ir Institucija) dėl Institucijos 2010-01-29 nutarimo Nr. 4AM008688 panaikinimo,n u s t a t ė :2010-02-24 nutartimi teisme iÅ¡kelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A.Č. skundÄ , kuriuo praÅ¡oma panaikinti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentÅ«ros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus Vladimiro Misenkos 2010-01-29 nutarimÄ Nr. 4AM008688, kuriuo A.Č. nubaustas už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 512 straipsnio 2 dalyje padarymÄ (1 t., b.l. 3).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - ir LVAT) 2011-05-05 nutartimi Å¡i byla buvo grÄ Å¾inta teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (2 t. b.l 31-33). LVAT minėta nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010-04-23 nutartį, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A.Č. skundas buvo netenkintas. LVAT nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas, konstatuodamas, kad asfalto granulės yra atliekos, iÅ¡ esmės formaliai vertino tik byloje pateiktus dokumentus, kuriuose nurodytas medžiagos kodas, reiÅ¡kiantis atliekas.

Tačiau teismas netyrė, ar sandėliuojamas produktas bus naudojamas tolimesniame procese. Taip pat pažymėjo, kad UAB „Femira“ raštas Susisiekimo ministerijai (1 t., b.l.

50) nėra įrodymas Å¡ia prasme, kadangi jame iÅ¡reiÅ¡kiami tik planai – raÅ¡tas nei patvirtina, nei paneigia, kad asfalto granulės tikrai bus panaudotos. Atkreipė dėmesį, kad nors teismas, remdamasis sutartimis, nurodė, jog granulės pateikiamos neperdirbtos ir jas prieÅ¡ panaudojant reikėtų tam tikru bÅ«du perdirbti, LVAT kolegija su tokia iÅ¡vada nesutinka, nes byloje neabejotinų įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių bÅ«tinybę atvežtas granules perdirbti, nėra, todėl Å¡iÄ aplinkybę nurodė tikslinti.Nagrinėjamu atveju skundo reikalavimas grindžiamas tuo, kad į LietuvÄ atvežtos ir sandėliuojamos medžiagos yra ne atliekos, o asfalto užpildas – statybinė medžiaga, kuriai iÅ¡duotas Gamybos kontrolės sertifikatas.

Skunde teigiama, kad asfalto užpildas yra prekė, kuri skirta tolimesniam naudojimui. IÅ¡duotas sertifikatas patvirtina, kad statybinė medžiaga atitinka ES standartų reikalavimus, kurie yra privalomi kelių mineralinės medžiagos nesuriÅ¡tiems ir suriÅ¡tiems miÅ¡iniams, naudojamiems inžinieriniams statiniams ir keliams tiesti. Statybos produkcijos sertifikavimo centro pažyma patvirtina, kad asfalto granulės yra statybinė medžiaga. Pažymima, kad Olandijos kompetentinga institucija prieÅ¡ iÅ¡siunčiant krovinį iÅ¡ Olandijos į LietuvÄ nepateikė Lietuvos kompetentingai institucijai nustatytos formos praneÅ¡imo, kuris turėjo bÅ«ti pateiktas, jei bÅ«tų gabenamos atliekos.

PraneÅ¡imų pateikimo tvarka, forma ir kt. detalus reglamentavimas numatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr.1310/2006 (1 t., b.l. 4-7). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A.Č. ir jo atstovas advokatas Raimondas Kivylius teismo posėdžio metu palaiko skundÄ iÅ¡ esmės jame iÅ¡dėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu. Institucija atsiliepimu su skundo reikalavimais nesutinka. Nurodo, jog įrodymai apie tai, kad A.Č. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje.

PraÅ¡o skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti skundžiamÄ nutarimÄ (1 t., b.l. 44, 2 t., b.l. 56-57). Institucijos atstovai teismo posėdyje palaiko pozicijÄ iÅ¡dėstytÄ Institucijos atsiliepime į skundÄ . Skundas netenkintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 124 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ATPK 297 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinės aplinkybės, kurių buvimÄ Ä¯statymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. IÅ¡ Institucijos 2010-01-15 suraÅ¡yto administracinio teisės pažeidimo protokolo (toliau – ir protokolas) turinio nustatyta ir įrodyta, kad A.Č., dirbantis UAB „Femira“ direktoriumi, kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo III skirsnio 6 straipsnio, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-06-29 įsakymu Nr. D1-330 patvirtintų TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų iÅ¡davimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių (toliau – ir TIPK taisyklės) III skyriaus 7.2 punkto nuostatas, tuo, kad UAB „Femira“ Klaipėdos miesto teritorijoje, aikÅ¡telėse adresu - JÅ«rininkų pr. 37 ir Žardupės g. 18, sandėliuoja asfalto granules, kurios priskirtos atliekų grupei, sÄ raÅ¡o kodas 17 03 02 - statybinės ir griovimo atliekos (įskaitant iÅ¡ užterÅ¡tų vietų iÅ¡kastÄ gruntÄ ) - bituminiai miÅ¡iniai, nenurodyti 17 03 01, numatytas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-30 įsakymu Nr. 722 patvirtintas Atliekų tvarkymo taisykles ir atliekų B sÄ raÅ¡o kodas pagal Bazelio konvencijos IX sÄ raÅ¡o priedÄ â€“ B2130 kelių statybos ir priežiÅ«ros bituminė medžiaga (asfalto atliekos) kurioje nėra gudrono, neturint teisės užsiimti atliekų tvarkymo veikla, t.y. neturint tarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (toliau - ir TIPK leidimas) ir neįregistravus veiklos atliekas tvarkančių įmonių registre (1 t., b.l. 20-21).

Protokolas pasiraÅ¡ytas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A.Č., jam įteiktas, nurodant bylos nagrinėjimo Institucijoje datÄ (2010-01-29), laikÄ ir vietÄ . Su protokole užfiksuota informacija A.Č. nesutiko ir tai įrašė protokole.     Institucija 2010-01-29 skundžiamu nutarimu pripažino A.Č. kaltu padarius protokole nurodytÄ veikÄ , kvalifikavo jo veiksmus pagal ATPK 512 straipsnio 2 dalį ir skyrė jam 2 250 Lt baudÄ (1 t., b.l. 22). Skirdama administracinę nuobaudÄ , Institucija A.Č. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė, skirta administracinė nuobauda pagrįstai atitinka sankcijos už tokį pažeidimÄ vidurkiui (ATPK 302 straipsnis).

Nuo 2009-11-06 A.Č. akcininko sprendimu paskirtas UAB „Femira“ direktoriumi (1 t., b.l. 49). Taigi A.Č., bÅ«damas atsakingu ir už įmonės Å«kinę veiklÄ , pagrįstai nurodytas kaip atsakomybės subjektas skundžiamame nutarime. Administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas formaliai atitinka ATPK 260 ir 286 straipsnių reikalavimus, protokolÄ surašę ir nutarimÄ priėmęs Institucijos pareigÅ«nas tokiÄ teisę turėjo (ATPK 2591 straipsnio 2 dalis, 242 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).Ginčo atveju A.Č. nesutinka, jog įmonės gautos ir sandėliuotos medžiagos yra atliekos, todėl tokiai veiklai įmonei buvo reikalinga turėti TIPK leidimÄ .

PrieÅ¡ingai, skundu teigiama, kad sandėliuojamos medžiagos yra sertifikuota statybinė kelių tiesimo medžiaga – asfalto užpildas (asfalto granuliatas), kuris gaunamas tiesiogiai iÅ¡ Å¡ios medžiagos gamintojo Olandijos kompanijos.Atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį, minėtoje aukščiau LVAT 2011-05-05 nutartyje nurodytas tikslinti ginčo situacijos aplinkybes, svarbu iÅ¡tirti, kas ir kur ginčo medžiagÄ pagamino, ar pirminis Å¡ios medžiagos gamintojas leidžia jÄ naudoti medžiagos gavėjo Å¡alyje, prieÅ¡ tai Å¡ios medžiagos papildomai neapdorojus, t.y. ar privaloma Å¡iÄ medžiagÄ perdirbti (atnaujinti) prieÅ¡ jos naudojimÄ , ar medžiagos gavėja ir turėtoja UAB „Femira“ tik sandėliavo ginčo medžiagas, ar sandėliavo ir perdirbinėjo Å¡iÄ medžiagÄ , tikslu parduoti Lietuvos rinkoje ir tai atliko, ar UAB „Femira“, atsižvelgiant į ginčo medžiagÄ lydinčius dokumentus, turėjo ir privalėjo ginčo medžiagÄ perdirbti prieÅ¡ jÄ realizuodama Lietuvoje ir kt.

Bylos raÅ¡ytiniais duomenimis nustatyta, kad Institucija 2010-01-14 iÅ¡ Aplinkos apsaugos agentÅ«ros gavo raÅ¡tÄ , kuriuo praÅ¡oma imtis priemonių, kad bÅ«tų nedelsiant sustabdytas ginčo medžiagų (asfalto granulių) vežimas į Lietuvos įmones, neturinčias teisės tvarkyti tokias atliekas, o neteisėtai įvežtos atliekos nebÅ«tų tvarkomos pažeidžiant atliekų tvarkymÄ reglamentuojančius teisės aktus (1 t., b.l 23). Å iame raÅ¡te nurodyta, kad 2009-12-04 Lietuvos kompetentinga institucija kreipėsi į Olandijos kompetentingÄ institucijÄ dėl informacijos apie iÅ¡ Nyderlandų į Lietuvos RespublikÄ vežamas asfalto granules, jų klasifikavimÄ ir kilmę bei 2009-12-18 iÅ¡ jos gavo atsakymÄ , kad asfalto granulės yra atlieka, pagaminta Olandijos įmonėje „Bentum Recycling Kombinate Vof“, eksportuojama ir į Lietuvos įmones.

Be to, nurodyta, kad: asfalto granulės gabentos kaip „žaliojo sÄ raÅ¡o“ atliekos (atliekų kodas B2130, 17 03 02), turint klaidingai užpildytÄ Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo VII priedÄ ; Å¡ios atliekos į LietuvÄ vežtos jas perdirbti ar kitaip naudoti, tačiau Å¡ias atliekas įsivežusios Lietuvos įmonės neturi TIPK leidimo Å¡ių atliekų tvarkymui; atliekos į LietuvÄ Ä¯vežtos nelegaliai.2009-12-08 raÅ¡tu (1 t., b.l. 109-111) Olandijos kompetentinga institucija atsakydama į Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos 2009-12-04 raÅ¡tÄ â€žDėl asfalto granulių vežimo į LietuvÄ â€œ (1 t, b.l. 98-100) nurodė, kad: asfalto granulės gali bÅ«ti gaunamos arba apdirbant kelių virÅ¡utinius sluoksnius, arba apdirbant asfalto atliekas; dauguma granulių iÅ¡ Nyderlandų yra gaminamos, apdirbus kelių virÅ¡utinius sluoksnius; priklausomai nuo cheminės sudėties granulės gali arba negali bÅ«ti tiesiogiai naudojamos kaip statybinė medžiaga kelių statybai Nyderlanduose; cheminės sudėtis lemia ar granulėms reikia apdirbimo;

Olandijos įstatymas dėl žemės kokybės nurodo, kokios medžiagos gali bÅ«ti naudojamos kaip statybinė medžiaga; atliekų kodas B2130 nurodo, kad benzo(a)pireno koncentracijos lygis neturėtų bÅ«ti 50 mg/kg ar daugiau; žaliojo sÄ raÅ¡o atliekos siunčiamos į LietuvÄ turi tai atitikti; Olandijoje riba deÅ¡imties PAH sumai – įskaitant benzo(a)pieno - 75 mg/kg, Å¡ias granules neleidžiama tiesiogiai naudoti kelių statybai Nyderlanduose, be tolimesnio apdirbimo, siekiant sumažinti deÅ¡imties PAH sumos koncentracijos lygį;

Olandijos kompanijos naudoja atliekų vežimo reglamentÄ (EB) Nr. 1013/2006, ieÅ¡kodamos naujų vietų panaudoti granules be reikalingo Å¡iluminio apdirbimo, kuris yra reikalaujamas Nyderlanduose, kai deÅ¡imties PAH (bendras policiklinių aromatinių angliavandenilių) suma virÅ¡ija 75 mg/kg.2009-09-16 tarp Recycling Kombinate V.O.F. (Tiekėjas) ir Sia BME Trading (Priėmėjas) sudaryta sutartis dėl asfalto granulių su derva, kuria susitarta, kad Tiekėjas pristatys Priėmėjui atliekas į LatvijÄ , tai bus asfalto granulės su derva, kuriose benzpireno yra ne daugiau kaip 50 mg/kgds, joms priskirtas kodas pagal Bazelio konvencijÄ yra B2130 (medžiaga iÅ¡ žaliojo sÄ raÅ¡o);

Å¡ios granulės tiekiamos pagal standartÄ NEN-EN 13242:2006 ir A1:2008 (CE sertifikatas Nr. EC-CE-016) iÅ¡ Nyderlandų į (projektas bus papildytas) LatvijÄ ; Tiekėjas ir Priėmėjas atskiroje sutartyje yra susitarę, kad gavėjas nurodytas atliekas perdirbs Å¡ios sutarties 1 straipsnyje apraÅ¡ytu bÅ«du, t.y. pagal dabartines Nyderlandų teisės aktų pagrindines nuostatas, asfaltas su derva turi bÅ«ti panaudotas atgavimo procese jo perdirbimo Å¡alyje, be to, turi bÅ«ti gautas Å¡alies, kurioje atliekamas atgavimas, kompetentingos institucijos leidimas ir kt. (1 t., b.l. 151-152).2009-10-01 tarp BME Trading Ltd. (Pardavėjas) ir UAB „Femira“ (Pirkėjas) sudaryta sutartis dėl perdirbto asfalto pristatymo, kuria: sutarties dalyku įvardintas perdirbtas asfaltas, kurį iÅ¡ Nyderlandų Pirkėjui įsipareigojo pristatyti Pardavėjas;

Å¡ia sutartimi susitarta, kad Pardavėjas užtikrina PirkėjÄ , kad perdirbtas asfaltas pristatomas tiesiogiai iÅ¡ perdirbto asfalto gamintojo Recycling Kombinate V.O.F. Rotterdam, kad visas perdirbtas asfaltas pilnai atitinka CE gamyklos gamybos kontrolės FPC sertifikatÄ pagal NEN-EN 13242:2003, Nr. EC-CE-016 (2.1, 2.2 punktai); Pirkėjas turi teisę sudaryti sutartis dėl tolimesnio perdirbto asfalto naudojimo LR, turėdamas omenyje perdirbto asfalto naudojimo sÄ lygas, nustatytas Nyderlandų valstybės, kuriomis remiantis perdirbtas asfaltas gali bÅ«ti naudojamas iÅ¡imtinai asfaltuojant pramonines teritorijas ar kelių statyboje, atitinkamai Lietuvos įstatymų nuorodoms kelių statybai (3.4. punktas);

Pirkėjas laikomas atsakingu už perdirbto asfalto panaudojimÄ Lietuvos teritorijoje (3.12 punktas) (1 t., b.l. 59-62).IÅ¡ ginčo medžiagos krovinį lydinčių dokumentų – ANEX VII, turinio nustatyta, kad ginčo medžiagos naudojimo bÅ«das pažymėtas kodu R5, kuris reglamentuotas kaip atliekų naudojimo bÅ«das LR atliekų tvarkymo įstatymo 2 priede bei, kaip atliekų panaudojimo operacijos Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2006/12/EB II priede, reiÅ¡kiančiu „Kitų neorganinių medžiagų perdirbimas (atnaujinimas)“.

Å iame dokumente nurodyta, kad ginčo medžiagos gavėjas yra UAB „Femira“ (1 t., b.l. 25-30). IÅ¡ byloje pateiktų UAB „Femira“ PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, Å¡ios įmonės banko sÄ skaitos iÅ¡rašų (1 t., b.l. 85-102) matyti, kad įmonė 2010 m. atliko devynis ginčo medžiagos pardavimus Lietuvoje, iÅ¡ jų septynis kartus ginčo medžiaga parduota Lietuvos įmonėms, du kartus - fiziniams asmenims.Teismas 2011-09-30 nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimÄ ir pareikalavo Institucijos pateikti atsakymus į klausimus, susijusius su ginčo medžiagos naudojimu, jos savybėmis ir kt. (2 t., b.l. 180-181). 2010-10-27 Institucija raÅ¡tu atsakė, jog sutinkamai su Reglamento (EB)1013/2006 „Dėl atliekų vežimo“ nuostatomis, atsižvelgdama į ginčo atliekų vežimo sutarties sÄ lygas, Institucija nevertina, ar UAB „Femira“ buvo bÅ«tina perdirbti įsivežtÄ ginčo medžiagÄ .

PaaiÅ¡kino, kad Institucijos kompetencijai nėra priskirta vertinti vienos ar kitos medžiagos cheminę sudėtį ir savybes. Be to, ginčo medžiagas lydėjo Reglamento VII priedas, pagal kurio 10 punktÄ â€žAtliekų identifikavimas nurodyti atliekos kodai: pagal Bazelio konvencijos IX sÄ raÅ¡o priedÄ : atliekos, kuriose daugiausia yra neorganinių sudedamųjų dalių, kuriose gali bÅ«ti metalų ir organinių medžiagų – B2130 kelių statybos ir priežiÅ«ros bituminė medžiaga (asfalto atliekos), kurioje nėra gudrono; pagal EB atliekų sÄ raÅ¡Ä : 17.03.02 statybinės ir griovimo atliekos (įskaitant iÅ¡ užterÅ¡tų vietų iÅ¡kastÄ gruntÄ ) – 17 03 02 bituminiai miÅ¡iniai, nenurodyti 17 03 01; pagal nacionalinį atliekų sÄ raÅ¡Ä : 17 03 02 statybinės ir griovimo atliekos (įskaitant iÅ¡ užterÅ¡tų vietų iÅ¡kastÄ gruntÄ ) – 17 03 02 bituminiai miÅ¡iniai, nenurodyti 17 03 01 (b.l. 192-193).              Analizuojant ir vertinant virÅ¡ iÅ¡dėstytas sutarčių, sudarytų tarp pirminio ginčo medžiagos gamintojo Recycling Kombinate V.O.F. su Sia BME Trading, bei BME Trading Ltd. (Å¡i Latvijos įmonė ginčo atveju buvo tik tarpininkas tarp pirminio ginčo medžiagos gamintojo ir galutinio jos gavėjo Lietuvoje, t.y.

UAB „Femira“) su UAB „Femira“ nuostatas, faktines bylos aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pirminis ginčo medžiagos gamintojas jos panaudojimÄ gavėjo (UAB „Femira“) Å¡alyje sieja su reikalavimu ir (ar) bÅ«tinybe Å¡iÄ ginčo medžiagÄ gavėjo Å¡alyje perdirbti (atnaujinti). Akcentuotina, kad ginčo atliekas lydinčio ANEX VII priedo 9 punkte įraÅ¡yta: „Įprastinis Å¡ių atliekų apibÅ«dinimas: kelių statybos ir priežiÅ«ros bituminė medžiaga (asfalto atliekos 0/40), kurioje nėra dervos 1(atkreipiamas dėmesys į susijusį A sÄ raÅ¡o A3000 įraÅ¡Ä )“, o minėtos 2009-09-16 sutarties nuostatos patvirtina, jog pirminis ginčo medžiagos gamintojas ir Latvijos įmonė susitarė, jog gamintojas jai tieks asfalto granules su derva, o tam, kad jas galėtų panaudoti gavėjas ginčo medžiagÄ turi perdirbti.

Gamybos kontrolės sertifikate minimas asfalto užpildas ir pateikiami jo cheminės sudėties parametrai, o Statybos produkcijos sertifikavimo centro raÅ¡te „Dėl tarnybinės pagalbos“ informuojama, kad dėl konkrečių asfalto užpildo savybių tinkamumo kelių ir kiemo dangų įrengimui rekomenduojama kreiptis į Lietuvos automobilių kelių direkcijÄ prie Susisiekimo ministerijos. Vertinant tai, kad ginčo atveju į LietuvÄ importuotas asfalto atliekos, kurias ANEX VII priedo 8 punkte nurodyta naudoti perdirbant (atnaujinant), atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai, jog ginčo medžiaga yra ne atlieka, o sertifikuotas statybos produktas ir tai patvirtina Gamybos kontrolės sistemos sertifikatas (1 t., b.l. 11, 12) ir Statybos produkcijos sertifikavimo centro iÅ¡duota pažyma (1 t., b.l. 13).

Aplinkybė, jog galimai klaidingai užpildytas ANEX VII priedas, laikytina nepagrįsta, kadangi iÅ¡tirti byloje faktiniai duomenys patvirtina, jog importuota ginčo medžiaga yra atlieka ir aiÅ¡kiai nurodytas jos naudojimo bÅ«das – perdirbant (atnaujinant). Taigi teismas neturi jokio pagrindo abejoti ginčo medžiagos krovinį lydinčių dokumentų duomenų teisingumu.                Pagal LR atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį atliekos - bet kokios medžiagos ar daiktai, kurių atliekų turėtojas atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti ir kurie priklauso atliekų kategorijoms, nurodytoms Å¡io įstatymo 1 priede, bei patenka į Aplinkos ministerijos patvirtintÄ atliekų sÄ raÅ¡Ä .

Å i sÄ voka iÅ¡ esmės atkartota ir Atliekų tvarkymo taisyklių 5.2 punkte, tačiau Atliekų tvarkymo taisyklių 2 priedo „Atliekų sÄ raÅ¡as“ įvade nurodyta, kad jei medžiaga ar daiktas įraÅ¡ytas į Atliekų sÄ raÅ¡Ä , tai dar nereiÅ¡kia, kad jis bet kokiomis sÄ lygomis yra atlieka. Medžiagos ir daiktai yra atliekos tik tada, kai atitinka atliekų apibrėžimÄ Taisyklių 5 punkte. Pagal LR aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, juridiniai ir fiziniai asmenys, prieÅ¡ pradėdami eksploatuoti Å«kinės veiklos objektus ir vykdydami Å«kinę veiklÄ , privalo įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gauti leidimÄ .

Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat numato reikalavimÄ , kad įmonės, kurios atliekas naudoja ir arba (Å¡alina) turi gauti leidimus Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. TokiÄ leidimų iÅ¡davimo tvarkÄ nustatė TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų iÅ¡davimo taisyklės, kurių 5.9 punkte nustatyta leidimo sÄ vokÄ - TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas - raÅ¡ytinis sprendimas arba jo dalis (arba keli tokie sprendimai), suteikiantis teisę eksploatuoti visÄ Ä¯renginį arba jo dalį, nustatant tam tikras sÄ lygas, atitinkančias Å¡ių Taisyklių reikalavimus.

Vienas Leidimas vykdytojui gali suteikti teisę eksploatuoti toje pačioje veiklos vietoje (teritorijoje) esančius kelis technologiÅ¡kai nesusijusius įrenginius su sÄ lyga, kad juos visus eksploatuoja tas pats Å«kinės veiklos vykdytojas. Tų pačių taisyklių 5.6. punkte pateikta įrenginio sÄ voka – stacionarus technikos objektas, kuriame vykdoma viena arba kelių rÅ«Å¡ių tiesiogiai ir techniÅ¡kai susijusi Å«kinė veikla. Pagal TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų iÅ¡davimo taisyklių 7 punktÄ , leidimus privalo gauti: 7.1. veiklos vykdytojai, eksploatuojantys Taisyklių 1 priede nurodytus įrenginius; 7.2. veiklos vykdytojai, eksploatuojantys Taisyklių 2 priede nurodytus įrenginius.

Pagal Taisyklių 2 priedo 8-9 punktus veiklos vykdytojai, eksploatuojantys stacionarius Å«kinės veiklos objektus, kurie nepriskiriami prie Taisyklių 1 priede nurodytų įrenginių, turi turėti LeidimÄ kai: Å¡alinamos ar naudojamos (iÅ¡skyrus tas įmones, kurios perdirba tik savo gamybos metu susidariusias nepavojingas atliekas) atliekos; atliekos surenkamos įmonėse, kurios eksploatuoja atliekų surinkimo ir laikinojo saugojimo aikÅ¡teles ar įrenginius, kuriuose atliekos kaupiamos, rÅ«Å¡iuojamos ar kitaip apdorojamos iki jų perdavimo atliekas naudojančioms ar Å¡alinančioms įmonėms ir pagal Atliekų tvarkymo įstatymÄ yra priskiriamos atliekas naudojančioms ar Å¡alinančioms įmonėms.LR aplinkos ministras 2004 m. rugpjūčio 30 d.

įsakymu Nr. D1-461 patvirtino Atliekas tvarkančių įmonių registravimo instrukcijÄ (toliau - Instrukcija), kuri nustato atliekas surenkančių, vežančių, saugančių, apdorojančių, naudojančių bei Å¡alinančių įmonių įregistravimo, perregistravimo bei iÅ¡registravimo tvarkÄ atliekas tvarkančių įmonių registre (toliau – Registras), klaidingų duomenų taisymÄ Å¡iame Registre, duomenų (informacijos) apie įmones teikimÄ ir skelbimÄ . Instrukcijos 5 punkte nustatyta, kad Registre registruojamos įmonės, kurios turi registruotis vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklių 8 punktu.Pagal Atliekų tvarkymo taisyklių (žr.

LR aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ / Valstybės Žinios, 1999, Nr. 63-2065) 8 punktÄ - įmonės turi registruotis Registre, jeigu: 8.1. užsiima atliekų surinkimo, vežimo (įskaitant importÄ ir eksportÄ ), apdorojimo, naudojimo, Å¡alinimo veikla, nurodyta Taisyklių 5 priede; 8.2. saugo savo pagamintas pavojingas atliekas ilgiau kaip tris mėnesius, o nepavojingas – ilgiau kaip vienerius metus jų susidarymo vietoje iki jų surinkimo.Byloje liudytoju apklausto A.Ž., dirbančio Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus vedėju, paaiÅ¡kinimai vertintini, kaip iÅ¡ esmės patvirtinantys faktines bylos aplinkybes, jog UAB „Femira“ TIPK leidimo neturėjo bei nebuvo registruota Atliekas tvarkančių įmonių registre.

Pagal esamas bylos aplinkybes, vadovaujantis atliekų tvarkymo reglamento nuostatomis, liudytojo teigimu, ginčo atveju UAB „Femira“ negalėjo bÅ«ti ginčo atliekų gavėja. Tiriamuoju atveju ginčo medžiagos gavėjai bei turėtojai UAB „Femira“, jos direktoriui A.Č., administracinė atsakomybė kilo už ginčo medžiagų sandėliavimÄ , neturint TIPK leidimo ir už tai, kad Å¡i įmonė tokiÄ veiklÄ vykdė nebÅ«dama įsiregistravusi Registre. Duomenų, kad UAB „Femira“ prieÅ¡ sandėliuodama ar sandėliuodama ginčo medžiagas TIPK leidimÄ turėjo ar buvo kreipusis dėl Å¡io leidimo iÅ¡davimo ir buvo įregistruota Registre, byloje nėra ir teismas tokių duomenų nenustatė.

Atsižvelgiant į virÅ¡ iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas, teisinį ginčo situacijos reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada , kad UAB „Femira“ turėjo ir galėjo suprasti, jog gauna atliekÄ , kuriÄ galima naudoti Lietuvoje tik jÄ prieÅ¡ tai perdirbus. Taigi UAB „Femira“ turėjo ir galėjo suprasti, kad ginčo atveju įmonė gauna ir sandėliuoja atliekas, o ne paruoÅ¡tÄ kelių tiesimui Lietuvoje statybinę medžiagÄ ar produktÄ , todėl turi bÅ«ti įsiregistravus Registre ir turėti teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ TIPK leidimÄ .

Be to, duomenų, kad minėta Latvijos įmonė prieÅ¡ tiekdama ginčo medžiagas UAB „Femira“ jas bÅ«tų perdirbus ar pan., nėra, o minėtos 2009-10-01 sutarties tarp Latvijos įmonės ir UAB „Femira“ 2.2. punkto nuostatos tik patvirtina, jog Latvijos įmonė pristato ginčo medžiagÄ tiesiogiai iÅ¡ jos gamintojo. Nustatyti faktiniai duomenys įrodo, kad UAB „Femira“ ginčo atliekas priėmė, sandėliavo bei pardavinėjo, taigi iÅ¡ esmės valdė ginčo medžiagas perpardavimo ir (ar) prekybos tikslais.Skundo argumentai, jog Institucija neįrodė ginčo pažeidimo, nepateikė įrodymų, jog ginčo medžiaga yra atlieka, nenurodė, kokio perdirbimo Å¡iai medžiagai reikia, norint jÄ toliau naudoti, atmestini kaip nepagrįsti.

Byloje įrodžius, kad UAB „Femira“, kaip ginčo atliekų turėtoja ir (ar) valdytoja Lietuvoje, sutartimi įsipareigojo Å¡ias atliekas tvarkyti, tačiau net nebÅ«dama įsiregistravusi Registre bei neturėdama TIPK leidimo, laikytina, kad minėtais skundo argumentais A.Č. iÅ¡ esmės nepagrįstai didina įrodinėjimo naÅ¡tÄ Institucijai bei siekia iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Taigi, esant neteisėtam ginčo atliekos įvežimui į LietuvÄ , akivaizdu, jog visi kiti UAB „Femira“ veiksmai su ginčo atliekos naudojimu, neturint nustatyta tvarka iÅ¡duoto TIPK leidimo, objektyviai nėra ir negali bÅ«ti laikomi teisėtais.          Byloje iÅ¡tirtų ir įvertintų faktinių duomenų pagrindu, konstatuotina, jog UAB „Femira“ buvo ginčo asfalto atliekų gavėja ir turėtoja Lietuvoje, Å¡ias atliekas sandėliavo bei pardavinėjo, taigi atliekų tvarkymui UAB „Femira“ turėjo privalomai turėti tarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimÄ ir bÅ«ti įsiregistravusi Registre.

Vertinant A.Č. padaryto pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , teismui nėra pagrindų naikinti skundžiamÄ aktÄ , Å¡velninti paskirtÄ administracinę nuobaudÄ arba administracinės nuobaudos jam neskirti (ATPK 30 straipsnio 2 dalis, 301 straipsnis, 31 straipsnis).Esant Å¡ioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms skundžiamas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jo A.Č. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas netenkintinas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 - 124 straipsniais, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 296 straipsniu, teismasn u t a r i a :

             administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A.Č. skundo nepatenkinti ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentÅ«ros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus Vladimiro Misenkos 2010-01-29 nutarimÄ Nr. 4AM008688 palikti nepakeistÄ .Nutartį per 10 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                                                                                          Aušrelė Mažrimienė