692befe9-9dec-48ea-bd5b-847f5c076719 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Bylos Nr. 1S-317-1020/2020 Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00521-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.2.12; 2.14.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 20 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Ernesto RimÅ¡elio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Å iukÅ¡tos, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kaltinamosios N. V. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria trims mėnesiams, iki 2020 m. gruodžio 30 d., pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas N. V. piniginėms lėšoms – 2 431,97 Eur, esančioms (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jai disponuoti Å¡iomis lėšomis.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamÄ ja byla ir iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , n u s t a t ė : I. Nagrinėjamo klausimo esmė 1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje N. V. kaltinama tuo, kad: 1.1. bÅ«dama mažametės D. S. (K.), gimusios (duomenys neskelbtini), globėja ir žinodama, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21-550/2011 mažametės gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina L.

S. ir žinodama, kad Å¡is teismo sprendimas dėl įpareigojimo perduoti vaikÄ turi bÅ«ti vykdomas skubiai bei ji įpareigota nuo teismo sprendimo priėmimo dienos ne vėliau kaip keturioliktÄ dienÄ perduoti D. S. (K.) motinai, per teismo nustatytÄ terminÄ , iki 2011 m. gruodžio 30 d. teismo sprendimo dalies, įpareigojančios jÄ perduoti D. S. (K.) motinai L. S., neįvykdė, D. S. (K.) motinai L. S. neperdavė iki tol, kol 2012 m. gegužės 17 d. D. S. (K.) antstolio buvo priverstinai perduota motinai L.

S., tai yra, ji nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme. Å iais veiksmais N. V. kaltinama padariusi baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnyje. 1.2. N. V. taip pat kaltinama tuo, kad ji 2012 m. gegužės 17 d. 06.30 – 07.20 val., gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiame jos tėvams L. ir V. A. K., žinodama, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21-550/2011 D.

S. (K.) gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina L. S. ir ji įpareigota perduoti vaikÄ motinai, taip pat žinodama, kad 2012 m. kovo 22 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-300-188-2012 leista prievarta (paÅ¡alinant kliÅ«tis) paimti D. S. (K.) iÅ¡ jos buvimo vietos ir perduoti mergaitę motinai, aktyviais veiksmais trukdė antstolei S. V. vykdyti teismo sprendimÄ , piktnaudžiavo globėjos teisėmis, psichiÅ¡kai gniuždydama vaikÄ , nežymiai sužalojo L. S. bei panaudodama fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui, o bÅ«tent: antstolei S. V. kartu su Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistėmis G. D. bei E. T. atvykus prie namo vykdyti teismo sprendimÄ ir perduoti vaikÄ motinai, antstolei S. V. kelis kartus reikalaujant atidaryti užrakintas namo duris, Å¡io reikalavimo nevykdė, namo durų, kurios iÅ¡ vidaus buvo užremtos medine lenta, neatidarė, lentos nepaÅ¡alino ir taip užkirto keliÄ antstolei patekti į namo vidų, po ko, antstolei priėjus prie namo vitrininio lango bei durų ir pakartotinai kelis kartus pareikalavus įleisti į vidų, durų neatidarė, tęsdama nusikalstamus veiksmus D.

S. (K.) pastatė prieÅ¡ langÄ , antstolei nurodžius patraukti vaikÄ nuo lango ir jo netraumuoti, Å¡io reikalavimo nevykdė, tokiu bÅ«du vertė vaikÄ stebėti kliūčių Å¡alinimo veiksmus – techninių priemonių naudojimÄ , durų laužimÄ ir stiklo iÅ¡muÅ¡imÄ , kambario viduje buvusių asmenų priverstinį paÅ¡alinimÄ , taip sukeldama neigiamas vaiko reakcijas, prieÅ¡ingas vaiko interesams, darė žalÄ vaiko psichiniam vystymuisi ir psichiÅ¡kai gniuždė vaikÄ , tęsdama nusikalstamus veiksmus ir antstolei su pareigÅ«nų pagalba patekus į namo vidų, kambaryje, antstolei nurodžius perduoti vaikÄ , Å¡io teisėto reikalavimo nevykdė – sėdėjo ant kėdės apkabinusi mergaitę ir Å¡aukdama reikalavo jos neliesti, tokiu elgesiu toliau traumavo vaikÄ ir kliudė Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistėms vaikÄ paimti bei perduoti iÅ¡ieÅ¡kotojai L.

S., po ko, antstolės nurodymu, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pareigÅ«nams M. G. bei E. S. pradėjus Å¡alinti kliÅ«tį, t. y. kambaryje priėjus prie ant kėdės sėdėjusios ir savo rankomis mažametę D. S. (K.) apglėbusios N. V., M. G. paėmus už N. V. deÅ¡inės rankos rieÅ¡o bei alkÅ«nės sÄ narių, tokiu bÅ«du laikant jos deÅ¡inę rankÄ , o tuo metu ir tokiu pat bÅ«du E. S. laikant N. V. kairę rankÄ už rieÅ¡o ir alkÅ«nės sÄ narių, kad vaiko motina L.

S. galėtų atitraukti nuo jos savo dukrÄ , prieÅ¡indamasi vaiko paėmimui, N. V. tyčia ne mažiau kaip penkis kartus kojomis spyrė L. S. į pilvÄ ir kojas, tuo padarė L. S. keturias poodines kraujosruvas kairės Å¡launies ir blauzdos priekiniuose ir iÅ¡oriniuose pavirÅ¡iuose – nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o L. S. paėmus mergaitę nuo N. V. kelių bei išėjus iÅ¡ namo, N. V., atsistojusi nuo kėdės, iÅ¡traukė E. S. laikytÄ kairę rankÄ ir tyčia kairės rankos kumščiu tris kartus smogė jos deÅ¡inę rankÄ laikiusiam M.

G. į deÅ¡inę galvos pusę ir veidÄ , tuo M. G. sukėlė fizinį skausmÄ , N. V. trukdė antstolio veiklai, nežymiai sutrikdė L. S. sveikatÄ ir pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui. Å iais veiksmais N. V. kaltinama padariusi nusikaltimus, numatytus BK 231 straipsnio 1 dalyje, BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 286 straipsnyje.

2. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, Panevėžio apygardos teismas, patenkinęs prokuroro praÅ¡ymÄ , 2020 m. kovo 30 d. nutartimi, siekiant užtikrinti byloje pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius, laikinai – Å¡eÅ¡iems mėnesiams – apribojo N. V. nuosavybės teisę į pinigines lėšas – 2 431,97 Eur, esančias buvusioje N. V. darbovietėje ­â€“ (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jai disponuoti Å¡iomis lėšomis.

3. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės į pinigines lėšas apribojimo terminas pratęstas trims mėnesiams – iki 2020 m. gruodžio 30 d. Teismas konstatavo, kad byla šiuo metu dar nėra išnagrinėta, joje yra pareikšti civiliniai ieškiniai, kurių užtikrinimui būtinas tokios procesinės prievartos priemonės taikymas. II. Skundo argumentai ir prašymai 4. Kaltinamosios N. V. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti. 4.1.

Gynėjas nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Visų pirma, teismas neteisingai vertino Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnio 1 dalies nuostatas ir laikė jas imperatyviomis, nes, laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas nėra pareigūnų prievolė. Klausimas ar pasinaudoti šia teise, ar ne, sprendžiamas įvertinant visas svarbias aplinkybes, kurių įstatymo leidėjas nenumatė, o dėl gyvenimiškų situacijų įvairovės ir negali numatyti.

Be to, Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui aktualios ir kitos teisės normos, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 8 dalies nuostata (jeigu įstatymai ar ginčo Å¡alių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiÅ«ra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais). 4.2. Pasak gynėjo, skundžiama nutartis neatitinka minėtų CPK 3 straipsnio 8 dalies nuostatų, nes N. V. turto, t. y. piniginių lėšų, į kurias laikinai apribota jos nuosavybės teisė, kilmė ir pobÅ«dis yra tokie, kad disponavimo Å¡iomis lėšomis apribojimas neatitinka įstatymų normų ir juose įtvirtinto humanizmo principo.

Kaip pripažįstama ir pačioje skundžiamoje teismo nutartyje, N. V. piniginių lėšų kilmė – darbinės pajamos, t. y. savo laiku neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis, kuris jai buvo kompensuotas vykdant 2015 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymo Nr. XII-1927 normas. Taigi Å¡iuo atveju areÅ¡tuotas N. V. darbo užmokestis, kurio ji savalaikiai (dar iki kaltinime nurodytų įvykių) negavo dėl tuo metu valstybėje buvusios ekonominės krizės. Gynėjo teigimu tokio pobÅ«džio asmens pajamos negali bÅ«ti areÅ¡tuotos, nes kiekvienas žmogus turi teisę pragyventi neiÅ¡laikomas kitų asmenų. 4.3.

Gynėjas nesutinka su teismo argumentais iÅ¡ kurių galima suprasti, kad visas N. V. uždarbis ir ateityje bus areÅ¡tuotas, o kaltinamoji, bÅ«dama suvaržyta taikomomis kardomosiomis priemonėmis, faktinio karantino Lietuvoje sÄ lygomis turėtų sugebėti įsidarbinti ir uždirbti bent jau ne mažiau kaip 28 962 Eur (tokia yra nukentėjusiosios S. V. jau paduoto ir teismo priimto nagrinėti civilinio ieÅ¡kinio suma). Be to, vien tokia suma susidaro neskaičiuojant kitų civilinių ieÅ¡kovų reikalavimų. 4.4.

Gynėjo nuomone, teismo argumentai apie kaltinamosios galimybę dirbti meta Å¡ešėlį ir suteikia pagrindÄ manyti, kad kaltinamoji vengia dirbti. N. V. ilgÄ laikÄ dirbo (duomenys neskelbtini), o Å¡iuo metu neturi darbinių pajamų dėl objektyvių priežasčių. Po ekstradicijos ji buvo laikoma tardymo izoliatoriuje, po to jai buvo maksimaliai apribotas judėjimas, jos atžvilgiu pritaikytos kitos kardomosios priemonės. Net ir suÅ¡velninus kardomÄ sias priemones, kaltinamoji, realizuodama savo teisę į gynybÄ , turėjo dalyvauti ikiteisminiame tyrime, ruoÅ¡tis teisminiam bylos nagrinėjimui.

Po to kilo COVID-19 pandemija, buvo paskelbtas karantinas, kuris, kaip nurodoma gynėjo skunde, tęsiasi iki Å¡iol. Gynėjo nuomone, teismas, priimdamas skundžiam nutartį, tinkamai neįvertino Å¡iuo metu valstybėje susiklosčiusios situacijos, ir prasidedančios antrosios COVID-19 pandemijos bangos. 4.5. Gynėjo nuomone, teismas neįvertino aplinkybės, kad prokuroras prašė pratęsti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ civilinių ieÅ¡kinių, pareikÅ¡tų tik dėl neturtinės žalos, užtikrinimui.

Tokio pobÅ«džio žala yra labai subjektyvi, nulemta tik paties ieÅ¡kovo asmeninio vertinimo. Nors Å¡ioje bylos stadijoje teismas negali pasisakyti dėl ieÅ¡kovų reikalavimų pagrįstumo, tačiau egzistuoja jau suformuota teismų praktika, kuri akivaizdžiai nedera su, pavyzdžiui, nukentėjusiÄ ja pripažintos antstolės S. V. civiliniame ieÅ¡kinyje deklaruojamu esÄ patirtos neturtinės žalos dydžiu. 4.6. Pasak kaltinamosios gynėjo, sprendžiant ieÅ¡kinio užtikrinimo priemonių klausimÄ , svarbios ir aplinkybės, apibÅ«dinančios potencialų skolininkÄ , tam tikrÄ pasitikėjimÄ skolininko asmeniu arba nepasitikėjimÄ juo.

Å iuo aspektu svarbu tai, kad N. V. asmenybė yra nepriekaiÅ¡tinga – ji ilgÄ laikÄ dirbo (duomenys neskelbtini), taip pat buvo iÅ¡rinkta į Lietuvos Respublikos SeimÄ . Å iuo metu darbinių pajamų ji neturi dėl objektyvių priežasčių, be to, bet kuriuo atveju, tokia padėtis yra laikina, COVID-19 pandemija ir su pastarÄ ja susijusios valstybėje paskelbtos karantino priemonės nesitęs amžinai. Todėl N. V., bÅ«dama atsakinga Lietuvos Respublikos pilietė ir gyventoja, įsidarbins, dirbs, gaus darbinių pajamų, kurių pakaktų ieÅ¡kiniuose nurodytos tariamos žalos atlyginimui, jeigu byloje ir bÅ«tų pagrindas tÄ Å¾alos atlyginimÄ iÅ¡ jos priteisti. 4.7.

Gynėjo teigimu, nuosavybės teisės į santykinai nedidelių piniginių lėšų, skirtų neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio kompensavimui, pratęsimas palieka jÄ be bÅ«tinų pragyvenimo lėšų (maistui, komunalinėms paslaugoms apmokėti ir kt.) ir galimybės įsigyti bÅ«tinas specialias priemonės sveikatai, o gal net ir gyvybei apsaugoti (kaukės, respiratoriai, dezinfekcinis skystis, imunitetui stiprinti skirti vitaminai ir papildai). Toks sprendimas pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio ir BPK 11 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes yra vertintinas kaip psichologinis smurtas, žemina jos orumÄ bei kenkia sveikatai. 4.8.

Kaltinamosios gynėjas taip pat teigia, kad skundžiamas teismo sprendimas leidžia įžvelgti teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , nes rodo palankumÄ prokurorui ir nukentėjusiesiems bei civiliniams ieÅ¡kovams. Teismo nutarties argumentas, kad Å¡iai dienai ieÅ¡kiniai nėra atlyginti, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad bylÄ nagrinėjantis teismas neabejoja tariama N. V. prievole atlyginti nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams jų reikalaujamas pinigų sumas, nors sprendžiant procesinės prievartos priemonės klausimus nekaltumo prezumpcijos principas taip pat yra aktualus.

Juolab, kad N. V. nuosekliai ginčija jai šioje byloje pareikštus kaltinimus, iš kurių kildinami minėti visiškai nepamatuoti civiliniai ieškiniai. 4.9. Pasak gynėjo, sprendimo dėl skundžiamos nutarties niekaip negali įtakoti tai, kad ankstesnioji teismo nutartis, kuria N. V. buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šešiems mėnesiams, apeliacinės instancijos teismo buvo palikta galioti. Nuo paminėtos nutarties paskirti procesinę prievartos priemonę praėjo ilgas laiko tarpas, o byla taip ir nebaigta nagrinėti.

Laiko faktorius Å¡iuo atveju yra esminis. Dar trims mėnesiams pratęsti aptariamÄ valstybės įsiskolinimo kaltinamajai neiÅ¡mokėjimÄ yra neteisinga.

5. Atsiliepimų į skundÄ , pareiÅ¡kimų dėl nuÅ¡alinimo, praÅ¡ymų negauta. III. Teismo argumentai ir iÅ¡vados Kaltinamosios N. V. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarties ir pateiktÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad apygardos teismo sprendimas pratęsti trims mėnesiams laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ kaltinamosios N. V. piniginėms lėšoms yra teisėtas ir pagrįstas, nes byloje bÅ«tina imtis priemonių galimam teismo sprendimo įvykdymui ir pareikÅ¡tų ieÅ¡kinių užtikrinimui.

7. BPK 116 straipsnyje nustatyta, kad proceso metu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras ar teismas turi imtis priemonių galimam civiliniam ieÅ¡kiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtÄ ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį. Taigi, prieÅ¡ingai nei nurodyta kaltinamosios N. V. gynėjo skunde, baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta ne teismo teisė, bet pareiga imtis priemonių galimam ar pareikÅ¡tam civiliniam ieÅ¡kiniui užtikrinti. Toks minėtos teisės normos aiÅ¡kinimas sutinkamas ir teisės doktrinoje, tačiau kaip ir taikant visas kitas procesinės prievartos priemones turi bÅ«ti teisėtas, pagrįstas ir proporcingas.

8. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalimi, civiliniam ieÅ¡kiniui, galimam turto konfiskavimui arba iÅ¡plėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti įtariamajam (kaltinamajam) ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo (kaltinamojo) veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu bÅ«du gautÄ ar įgytÄ arba BK 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotinÄ turtÄ , gali bÅ«ti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali bÅ«ti taikoma esant bent vienam iÅ¡ minėtų pagrindų, todėl Å¡ia prasme laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas nagrinėjamoje byloje yra teisėtas, nes byloje yra pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai dėl kaltinamosios galimais nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (nukentėjusiÄ ja pripažinta S. V. pareiÅ¡kė 28 962 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti;

L. S. ir D. S. atstovė pareiÅ¡kė atitinkamai 20 000 ir 50 000 Eur civilinio ieÅ¡kinio reikalavimus neturtinei žalai atlyginti; M. G. praÅ¡o iÅ¡ kaltinamosios priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ).

9. SkundÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad Å¡ioje proceso stadijoje kaltinamosios kaltės, ar pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo bei dydžio klausimai nesprendžiami. Jie bus iÅ¡spręsti pirmosios instancijos teismui bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės ir priėmus galutinį procesinį sprendimÄ . Å ioje proceso stadijoje teismui pateikti ir kaltinamajame akte apraÅ¡yti faktiniai duomenys leidžia manyti, kad kaltinamoji galėjo padaryti jai inkriminuotas nusikalstamas veikas ir jais nukentėjusiesiems sukelti neturtinę žalÄ , nedarant jokių galutinių iÅ¡vadų dėl pareikÅ¡tų ieÅ¡kinių dydžio. Taigi teismo sprendimas taikyti ginčijamÄ procesinę prievartos priemonę yra teisėtas, o pareikÅ¡tų reikalavimų dydžio kontekste, net jei pastarieji ir nebÅ«tų tenkinami visa apimtimi, nėra aiÅ¡kiai neproporcingas.

10. Kaltinamosios gynėjas, ginčydamas N. V. taikomos procesinės prievartos priemonės teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , skunde teigia, kad sulaikytos piniginės lėšos yra jos darbinės pajamos, kad, jos reikalingos bÅ«tiniems kasdieniams poreikiams patenkinti, o civiliniuose ieÅ¡kiniuose nurodytos sumos nepagrįstos ir subjektyvios. Teisėjų kolegija pažymi, kad visi Å¡ie argumentai jau buvo nagrinėti ir į juos atsakyta Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 24 d. nutartyje.

Tokių argumentų kontekste teismas pažymėjo, kad nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus ir jo ribojimai įstatymu yra galimi. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga ir faktu, jog kaltinamoji pakankamai ilgÄ laikÄ slapstėsi užsienio valstybėje ir turėjo tam lėšų nepaisant to, jog nutraukė visus darbo santykius Lietuvoje, konstatavo, kad kaltinamoji turėjo ir turi lėšų pragyvenimui. Be to, teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog kaltinamoji turi teisę dirbti, gauti iÅ¡mokas kol nedirba ir užsitikrinti lėšas pragyvenimui.

Šiuo metu skunde nurodomi analogiški ir jau nagrinėti argumentai šių išvadų nekeičia.

11. Teisėjų kolegija konstatuoja skundo dalyku esančios piniginės lėšos nėra kaltinamosios N. V. Å¡iuo metu gaunamos iÅ¡mokos ir (ar) darbinės pajamos, todėl negali bÅ«ti prilygintos darbo pajamoms į kurias nuosavybės teisių ribojimai taikomi skirtingai nei į kitas nuosavybės teises. Å ios lėšos yra valstybės kompensacija už praeityje neproporcingai sumažintÄ darbo užmokestį, todėl, net jei jos ir yra susijusios su darbo pajamomis, jos nėra tokios į kurias paprastai nėra nukreipiamas nuosavybės teisių ribojimas.

Teismų praktikoje, siekiant užtikrinti ne tik nukentėjusiojo, bet ir kaltinamojo interesų balansÄ , laikinas nuosavybės teisės apribojimas paprastai taikomas ir gaunamoms darbinėms pajamoms, tik tokiais atvejais, siekiant užtikrinti kaltinamajam galimybę pragyventi, paliekama galimybė disponuoti tokia aktualiu metu jo gaunamo darbo užmokesčio dalimi, kuri reikalinga bÅ«tiniems kasdieniams poreikiams patenkinti. Taigi, nagrinėjamu atveju skundo argumentai apie aptariamų lėšų pobÅ«dį ir draudimÄ apriboti nuosavybės teisę į tokias lėšas yra nepagrįsti ir atmestini.

12. Teisėjų kolegija, nekvestionuoja gynėjo skunde dėstomų argumentų dėl pakankamai sunkios bendros padėties Lietuvos darbo rinkoje, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad karantinas Lietuvoje buvo atÅ¡auktas dar 2020 m. birželio 16 d., todėl skunde dėstomi argumentai apie itin ribotas kaltinamosios galimybes dirbti ir gauti lėšas pragyvenimui yra aiÅ¡kiai hiperbolizuoti. Kaltinamoji N. V., kaip jau buvo minėta ir ankstesnėje nutartyje, turi galimybę siekti dirbti ir užsidirbti, ir tokie teiginiai, jos niekaip nediskriminuoja, juolab žinant, kad kaltinamoji tÄ bandė daryti siekdama dalyvauti rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimo nario pareigas. Kaltinamoji turi aukÅ¡tÄ jį teisinį iÅ¡silavinimÄ , taip pat pakankamai didelę teisinio darbo patirtį, todėl gali siekti darbo, kuris sudarytų prielaidas gauti didesnes lėšas pragyvenimui.

13. Nagrinėjamo skundo argumentų apie nukentėjusiųjų reikalavimų subjektyvumÄ ir teismo Å¡aliÅ¡kumÄ kontekste, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo privalėjo įvertinti tokios prievartos priemonės proporcingumÄ , todėl jis niekaip nebuvo Å¡aliÅ¡kas vertindamas byloje pareikÅ¡tų reikalavimų ir sulaikyto turto dydžius. Nagrinėjamu atveju kaltinamosios nuosavybės teisė apribota į keliasdeÅ¡imt kartų mažesnį turtÄ (2 431,97 Eur), nei nukentėjusiųjų reikalaujamas žalos atlyginimas (bendra visų reikalavimų suma - 100 962 Eur), todėl taikoma procesinė prievarta nesuvaržo kaltinamosios teisių labiau nei tai yra bÅ«tina. Toks pareikÅ¡tų reikalavimų ir kaltinamajai taikymų suvaržymų vertinimas byloje yra bÅ«tinas, todėl niekaip nepažeidžia kaltinamosios nekaltumo prezumpcijos ir nerodo teismo Å¡aliÅ¡kumo.

14. Teisėjų kolegija nesutinka su kaltinamosios N. V. gynėjo argumentais apie pakankamai ilgai taikomos procesinės prievartos priemonės trukmę ir jos pratęsimo neteisėtumÄ . Å ioje situacijoje jau 6 mėnesius taikytas ir iki 9 mėnesių pratęstas laikinas nuosavybės teisės ribojimas, vertinant taikomos priemonės dydį, visÄ proceso trukmę ir nagrinėjamam klausimui svarbius bylos aspektus nėra per ilgas, todėl galimas. Darydama tokiÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegija vertina ne tik kaltinamosios, bet ir nukentėjusiųjų interesus, taip pat faktÄ , jog kaltinamoji ilgÄ laikÄ slapstėsi nuo baudžiamojo persekiojimo, taip apribodama galimybes iÅ¡nagrinėti bylÄ ir gauti galimai patirtos žalos atlyginimÄ .

Visų jau minėtų aplinkybių kontekste teismas nemato jokio pagrindo iÅ¡vadai apie pernelyg ilgÄ taikomų apribojimų trukmę, todėl konstatuoja, kad ir Å¡iuo aspektu taikoma proceso prievartos priemonė yra proporcinga ir nepažeidžia nei skunde nurodomų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, nei BPK nuostatų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tais kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atmesti kaltinamosios N. V. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundÄ ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Virginija Liudvinavičienė Ernestas Rimšelis Linas Šiukšta