2015-11-25 Nr. AB-22886-3-61-3-01436-2014-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-1260-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01436-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalie priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. P. kreipėsi į teismą prašydamas: 1) įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, perskaičiuoti pensiją ir iš atsakovų priteisti 86 3097,37 Eur dydžio pensijos nepriemoką, susikaupusią laikotarpiu nuo 1993 m. birželio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.; 2) priteisti vidutinio dydžio valstybinę policijos pareigūno pensiją 414 Eur; 3) priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą priimti atsisakė.

Teismas pareiškėjo skundą priimi atsisakė vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 4 punktu, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (2006 m. spalio 23 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr A6-1660/2006 nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą dėl reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės 16 864 4,50 Lt žalai, atsiradusiai dėl Lietuvos valstybė neteisėtų veiksmų neišmokant dalies paskirtos pensijos už laikotarpį nuo 1993 m. liepos 1 d. iki 2005 m. liepos 1 d.).

III. Pareiškėjas V. P., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo minėtą nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Atskirajame skunde nurodo, kad skundo reikalavimai ir aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas yra panašūs į jau išnagrinėtus, tačiau skundo motyvai yra kiti, anksčiau tokių motyvų pareiškėjas teismui nėra pateikęs. Mano, kad ginčijama teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl negali būti laikoma teisėta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktu, kuriame yra nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

Dėmesys atkreiptinas į tai, kad teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą priimti atsisakė remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, t. y. iš esmės atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-1660/2006.

Susipažinus su Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad 2005 m. gruodžio 14 d. (administracinė byla Nr. I-487-484/2006) pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės 16 865 4,50 Lt dydžio žalą, kuri atsirado dėl neteisėtų Lietuvos valstybės veiksmų, neišmokant dalies paskirtos pensijos už laikotarpį nuo 1993 m. liepos 1 d. iki 2005 m. liepos 1 d. Teismas 2006 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti 44 819,94 Lt žalą už laikotarpį nuo 1993 m. liepos 1 d. iki 1994 m. balandžio 29 d. ir nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2005 m. liepos 1 d. atmetė ir administracinę bylą dėl reikalavimo priteisti 123 834,56 Lt žalą, atsiradusią laikotarpiu nuo 1994 m. balandžio 1 d. iki 2003 m. liepos 1 d. nutraukė. Teismo sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2006 m. spalio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A6-1660/2006 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.

Konstatuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A6-1660/2006, kuria nagrinėjamu atveju rėmėsi pirmosios instancijos teismas, pasisakė dėl pareiškėjo reikalavimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, priteisti pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 1993 m. liepos 1 d. iki 2005 m. liepos 1 d. Tačiau šiuo atveju pareiškėjo reikalavimas apima kur kas ilgesnį laikotarpį (nuo 1993 m. birželio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju aktuali ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-3330-171/2015, kuria administracinės bylos nagrinėjimas atnaujintas Konstituciniam Teismui priėmus nutarimą Nr. KT15-N9/2015 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Paminėtoje byloje pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas: 1) išnagrinėjus konstitucinį asmenų lygybės principą, reiškiantį jo prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais kariais ir policijos pareigūnais pensininkais, įpareigoti atsakovus išmokėti per 2010–2013 metus susidariusią pensijos nepriemoką – 56 286,72 Lt; 2) kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 tiek, kiek Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, pratęstas 2013 metams, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo ir proporcingumo principams; 3) panaikinti atsakovės Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. vasasrio 18 d. sprendimą Nr. 1D-1390(11); 4) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies taikymo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už 2010 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpį – 2 460,48 Lt.

Taigi konstatuotina, kad dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 1993 m. birželio 1 d. iki 2005 m. liepos 1 d. yra pasisakyta galutinėje ir neskundžiamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. A6-1660/2006 (ABTĮ 37 str. 2 d. 4 p.), o reikalavimas priteisti pensijos nepriemoką ir laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. yra teismo žinioje (ABTĮ 37 str. 2 d. 5 p.).

Dėmesys atkreiptinas į tai, kad pareiškėjo reikalavimo, priteisti valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., pagrįstumo klausimo teismas nėra sprendęs, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. nepagrįstai vadovavo ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundo reikalavimo, priteisti valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Be to, skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas suformulavo reikalavimą priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Neturtinės žalos atsiradimo faktą pareiškėjas sieja su neteisėtais atsakovų veiksmais, sumažinant pareiškėjui mokamos valstybinės pensijos dydį. Todėl pirmosios instancijos teismui iš naujo sprendžiant pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą, kartu spręstinas ir reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo reikalavimą priteisti valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., taip pat reikalavimą priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir šios skundo dalies priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė