69227a0b-20fc-4ea7-95ec-df31877f3fa3 · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėjas BBaudžiamoji byla Nr. 1A-10-519/2020 Teisminio proceso Nr. 1-04-4-00053-2015-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2.; 1.1.6.6.; 1.1.8.6.2.; 1.1.9.8.; 1.2.17.8.1.; 2.1.4.3.2.2.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.8.; 2.4.6.4.3.; 2.4.6.4.4. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U TA R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 10 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus, teisėjų Zigmo Kavaliausko, Laisvydo Zederštremo, sekretoriaujant Jolantai Plungienei, dalyvaujant prokurorui Donatui Blinstrubiui, gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės A.

M., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokurorės J. K. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 204 straipsnio 1 dalį pagal laidavimÄ be užstato, perduodant jį laiduotojai V. M., ir byla nutraukta; laidavimo terminas nustatytas dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. M. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 25 MGL (1250 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Daiktus, kuriuos naudojant buvo neteisėtai gaminamos (iÅ¡pilstomos ir supakuojamos į taras) bei pažymimos prekės su svetimu prekių ženklu, iÅ¡vardyti pareiÅ¡kimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu priedo II skyriuje (eil. Nr. nuo 1 iki 23), nuspręsta konfiskuoti; Daiktus, neturint leidimo svetimu prekių ženklu pažymėtos prekės, nurodytos pareiÅ¡kimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu priedo I skyriuje (eil.

Nr. nuo 1 iki 23), prekių fasavimo bei apipavidalinimo priemonės, nurodytos pareiÅ¡kimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu priedo I skyriuje (eil. Nr. nuo 46 iki 172), kurių civilinė apyvarta yra uždrausta, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta sunaikinti. Daiktus, nurodytus pareiÅ¡kimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu priedo I skyriuje (eil. Nr. nuo 24 iki 45) ir priedo III skyriuje (eil. Nr. nuo 1 iki 13), nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta grÄ Å¾inti UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriui A.

M.; Identiškas kompiuterių diskų informacijos kopijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prie LTEC išvados Nr. (duomenys neskelbtini) kompiuterių diskų informacijos išrašai UAB „(duomenys neskelbtini)“ prie LTEC išvados Nr. (duomenys neskelbtini)), kompiuterių diskų informacijos išrašai UAB „(duomenys neskelbtini)“ prie LTEC išvados Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta sunaikinti, pavedant tai atlikti Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriui;

Daiktus turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, 4 skaitmeninės laikmenas su informacija, pateiktos su bylos medžiaga, paketai Nr. 1-4, ir kietÄ jį diskÄ su fotonuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta sunaikinti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. A. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 204 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį, t. y. nuo 2013 m. lapkričio 4 d. bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nuo ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatyto laiko iki 2015 m. gruodžio 15 d., (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudos pagrindais naudojamose patalpose, panaudodamas tam specialiai skirtus įrenginius, iÅ¡pilstė miltelius ir pažymėjo didelį prekių kiekį: (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu prekių ženklu „ARIEL“: 904 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 8,125 kg; 296 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 6,825 kg; 4120 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 5,600 kg; 133 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 15 kg; 53 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 8,8 kg.; (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu prekės ženklu „PERSIL“: 194 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 5 kg; 58 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 4,5 kg; iÅ¡pilstė skystas priemones ir pažymėjo didelį prekių kiekį: (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiais prekių ženklais „ARIEL“, „FAIRY“, „MR.PROPER“, „LENOR“: 2984 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 4,745 l; 2 459 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 4,97 l, 899 vnt. prekių su žymenimis „MR.PROPER“ 5 l, 1 397 vnt. prekių su žymenimis „FAIRY“ 5 l; 790 vnt. prekių su žymenimis „LENOR“ 5 l., (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu prekės ženklu „PERSIL“: 1 352 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 5 l, 323 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 8,395 l, 68 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 8,03 l, 9 905 kg miltelių, supakuotų į 500 g talpos plastiko dėžutes ir 1 472 litrus skystos priemonės, iÅ¡pilstytos į 1 litro tarÄ , kurių dalį pažymėjo (duomenys neskelbtini) įmonėms „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu prekių ženklu „VANISH“: 8 207 vnt. prekių su žymenimis „VANISH“ 500 g; 1 472 vnt. prekių su žymenimis „VANISH“ 1 l; 394,75 litrus Å¡ampÅ«no, iÅ¡pilstyto į 250 ml tarÄ , pažymėjo (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu prekių ženklu „HEAD&SHOULDERS“: 1 579 vnt. prekių su žymenimis „HEAD&SHOULDERS“ 250 ml, neturėdamas Å¡ių prekių ženklų savininkų leidimo, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, nustatančius, kad „įregistruoto ženklo savininkas turi iÅ¡imtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra: tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms; tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panaÅ¡ioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panaÅ¡us ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamÄ asocijavimÄ su įregistruotu ženklu“, 38 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus, nustatančius, kad „ženklo savininkas gali uždrausti: tokiu žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę; siÅ«lyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, iÅ¡leisti jas į rinkÄ arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti“, 44 straipsnio 1 dalį, nustatančiÄ , kad „ženklo savininkas turi teisę suteikti kitam asmeniui savanoriÅ¡kÄ iÅ¡imtinę ar neiÅ¡imtinę licencijÄ visoms arba daliai prekių ir (ar) paslaugų žymėti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba tam tikroje jos dalyje“, reikalavimus. 1.1.

Be to, A. M., žinodamas, kad prekės pažymėtos svetimu prekių ženklu be leidimo, įsigijo ir laikė prekes, pažymėtas (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiais prekių ženklais „ARIEL“, „FAIRY“, „LENOR“: – 3 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 450 g; 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 10,4 kg; 2 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 6,500 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 2,56 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 9 kg, 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 2,8 kg, 1 vnt. prekių su žymenimis „FAIRY“ 1 l; 2 vnt. prekių su žymenimis „LENOR“ 2 l, 1 vnt. prekių su žymenimis „LENOR“ 4,620 l. (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu prekės ženklu „PERSIL“: 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3 l; 2 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3,96 l; 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3,2 l; 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 6 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3 kg.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokurorė J. K. praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendžio dalį, kuria A. M., vadovaujantis BK 40 straipsniu, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 204 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir baudžiamoji byla jam nutraukta, perduodant jį pagal laidavimÄ V. M. atsakomybėn ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį – A.

M. pripažinti kaltu pagal BK 204 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 210 MGL (7 908,6 Eur) dydžio baudÄ . Taip pat prokurorė praÅ¡o papildyti nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodant, kad „A. M. iÅ¡ likusios žaliavos: 20 373 kg miltelių, 73 055 litrų skystų priemonių ir 5 807 kg miltelių, iÅ¡pilstytų į 500 g talpos plastiko dėžutes, kėsinosi tęsti svetimu prekės ženklu pažymėtų prekių gamybÄ , tačiau jos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2015-12-15 Muitinės kriminalinės tarnybos pareigÅ«nai skalbimo priemonių pakavimo procese užklupo ir sulaikė Å¡iÄ veiklÄ darančius asmenis“.

PaÅ¡alinti iÅ¡ 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendžio dalį, kurioje konstatuota, kad A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti daiktus, nurodytus 2017 m. rugsėjo 22 d. pareiÅ¡kimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu priedo I skyriuje, Eil. Nr. nuo 24 iki 45, t. y.: 72 730 l skystos skalbimo priemonės (77 vnt., 1 000 l talpose); 18 598 kg skalbimo miltelių (polipropileno maiÅ¡uose, 21 vnt.); 15 kg spalvotų skalbimo miltelių (maiÅ¡uose, 2 vnt.) 11 614 vnt. dėžučių skalbimo miltelių (dėžutės be etikečių, po 500 g); 1 000 kg druskos (polipropileno maiÅ¡e, 1 vnt.); 33 159 vnt. tuščių 5 litrų talpų; 4 602 vnt. tuščių 10 litrų talpų; 42 vnt. tuščių 1 000 litrų talpų; 914,1 kg plastikinių kamÅ¡telių (maiÅ¡uose ir dėžėse); 14 vnt. 10 l talpų su skalbimo skysčiu; 37 vnt. 5 l talpų su skalbimo skysčiu (be etikečių); 107,9 kg dozatorių (maiÅ¡uose); 1 576 kg klijų (dėžėse); 703,48 kg plastikinių rankenėlių (dėžėse); 890,88 kg kartoninių tvirtinimo lapelių (dėžėse); 10,8 kg lankstinukų (dėžėje); 99,55 kg metalinių kniedžių (maiÅ¡e ir dėžėse); 7 vnt. pistoletų, skirtų klijavimui; 2 kniedijimo aparatus; skystų priemonių dozavimo aparatÄ ; 41 vnt. lipnios juostos (rulonuose); 4 dėžes plastikinių maiÅ¡elių.

KitÄ nuosprendžio dalį prokurorė praÅ¡o palikti nepakeistÄ . Taip pat praÅ¡o atlikti dalinį įrodymų tyrimÄ , atliekant kaltinamojo A. M. apklausÄ ir taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 255 straipsnio 2 dalies, 256 straipsnio 1 dalies nuostatas. 2.1. Skunde prokurorė nurodo, kad teismas savo sprendimÄ paÅ¡alinti iÅ¡ kaltinimo dalį aplinkybių nepagrįstai grindė kaltinamojo A. M. parodymais ir jo, praėjus gana ilgam laiko tarpui nuo tyrimo pradžios, į bylÄ pateiktais dokumentais (2015 m. rugpjūčio 8 d.

Paslaugų atlikimo sutartimi Nr. 2015/04-01, kelionės lapais, tarptautinių krovinių vežimo važtaraščiais, gautų prekių priėmimo aktais ir kt.) bei gana didelę reikÅ¡mę suteikė duomenims apie iki nusikalstamos veikos padarymo UAB „(duomenys neskelbtini)” vykdytÄ veiklÄ , visiÅ¡kai nevertindamas ir neanalizuodamas daugelio kitų byloje surinktų duomenų ir nustatytų aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtina A. M. turėjus ketinimÄ tęsti nusikalstamÄ veikÄ . Tai lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimÄ ir BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimÄ : teismas nuosprendžiu įrodymais pripažino nepatikimus duomenis ir, prieÅ¡ingai, nepripažino įrodymais teisėtais bÅ«dais gautų, teismo posėdyje iÅ¡tirtų duomenų. 2.1.1.

Pasak apeliantės, vertinant minėtų A. M. pateiktų dokumentų reikÅ¡mę ir patikimumÄ , bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad A. M., ikiteisminio tyrimo pradžioje įteikus jam praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ , kaltės nepripažino, parodymus duoti atsisakė. Parodymus davė praėjus tik beveik metams nuo praneÅ¡imo apie įtarimÄ Ä¯teikimo, ir tuomet pateikė minėtus dokumentus, kuriais bandė grįsti savo gynybinę versijÄ . Pažymi, kad kratų metu nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vietoje, nei įvairiose sandėliavimo patalpose, nei tarp buhalterinės apskaitos dokumentų visų Å¡ių dokumentų rasta nebuvo.

Tai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad visi Å¡ie dokumentai buvo suraÅ¡yti vėliau nei juose nurodyta data, t. y. jau po kratų atlikimo. Be to, 2015 m. rugpjūčio 8 d. Paslaugų atlikimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) įmonės „P. G.“ vardu kaip vadovė pasirašė T. B., nors pagal teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ gauti duomenys patvirtina, kad A. M. buvo įregistruotas firmos „P. G.“ vadovu, o internetinio puslapio domeno (duomenys neskelbtini) savininkė yra U. M.. Patikrinus prekybos firmų rejestrÄ nustatyta, kad firma P. G. pervadinta į „O.

G.“ ir naujuoju vadovu paskirtas V. T. (dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ žvėrelių prižiūrėtoju). Iš pridėto (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo prekybinių firmų registro išrašo matyti, kad nuo 2013 m. spalio 2 d. iki 2016 m. kovo 17 d. įmonės „P. G.“ vadovas buvo A. M., o nuo 2016 m. kovo 17 d. įmonės pavadinimas pakeistas į „O. G.“ ir vadovu paskirtas V. T. (25 t., b. 1. 182, 184, 186, 190). Taigi, iš šių duomenų matyti, kad abi įmones, tarp kurių buvo pasirašyta 2015 m. rugpjūčio 8 d.

Paslaugų atlikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai valdė ir joms vadovavo kaltinamasis A. M.. Tačiau kaip minėta, sutartyje įmonės „P. G.“ vardu yra pasiraÅ¡yta T. B. vardu, kuri nebuvo įmonės vadove. Visos Å¡ios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti minėtų dokumentų tikrumu ir juose nurodytų duomenų teisingumu. 2.1.2. Be to, prokurorės teigimu, vertinant A. M. pateiktų kitų dokumentų teisingumÄ ir patikimumÄ , bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad iÅ¡ pateiktų kelionės lapų, tarptautinių krovinių vežimo važtaraščių ir gautų prekių priėmimo-perdavimo aktų matyti, kad juose nurodyta, jog nuo 2015 m. spalio 19 d.

įmonė „P. G.“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ fasavimui pristatė įrangÄ skystų ir birių skalbimo priemonių gamybai (27 t., b. 1. 53–70). Tačiau iÅ¡ Klaipėdos teritorinės muitinės 2015 m. spalio 30 d. raÅ¡to matyti, kad 2015 m. spalio 16 d. (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyrio pareigÅ«nai patikrinimui sustabdė krovininį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurį vairavo M.

D.. Krovinio patikrinimo metu nustatyta, kad vairuotojas gabeno skalbimo priemones, pažymėtas „Ariel“ prekės ženklu: 480 pakuočių „A. A.“ po 8,125 kg ir skalbimo priemones, pažymėtas „Persil“ prekės ženklu – 144 pakuotes „P. P. Color“ po 5 litrus. Vairuotojas pateikė CMR krovinio gabenimo važtaraštį be numerio, kuriame nurodytas prekių gavėjas (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Vairuotojas M. D. paaiškinime nurodė, kad skalbimo priemonės priklauso UAB „(duomenys neskelbtini) “.

Prekes 2015 m. spalio 16 d. pasikrovė adresu: (duomenys neskelbtini), ir vežė į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 62–88). Pats A. M. pripažino ir patvirtino, kad Å¡ios gabentos prekės buvo sufasuotos ir be leidimo paženklintos svetimu prekės ženklu jo tariamo užsakovo vardu A. praÅ¡ymu ir tai buvo padaryta (duomenys neskelbtini) r. Be to, jis patvirtino, kad Å¡ios prekės buvo pagamintos bÅ«tent iÅ¡ įmonės „P. G.“ įsigytų žaliavų bei jų gamybai, pilstymui ir fasavimui panaudojo iÅ¡ „P. G.“ gautÄ Ä¯rangÄ .

Atkreipia dėmesį, kad šios UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios svetimu prekės ženklu pažymėtos prekės buvo sulaikytos 2015 m. spalio 16 d., kai A. M. pateiktuose kelionės lapuose ir tarptautinių krovinių važtaraščiuose bei gautų prekių perdavimo-priėmimo aktuose nurodyta, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ įranga, skirta skalbimo priemonių fasavimo ir pakavimo darbams, iš „P. G.“ pristatyta tik 2015 m. spalio 19 d. Tai, anot prokurorės, akivaizdžiai įrodo, kad svetimu prekės ženklu pažymėtas prekes neturėdami tam leidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo gaminti ir fasuoti žymiai anksčiau nei, kaip nurodė kaltinamasis, iš (duomenys neskelbtini) įmonės buvo gauta įranga tokiems darbams atlikti.

Pažymi, kad iÅ¡ kratos bei daiktų apžiÅ«ros protokolų matyti, jog kai kurie UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose rasti įrengimai, naudoti skystų ir birių priemonių iÅ¡pilstymui ir fasavimui į tarÄ , yra nestandartinių dydžių ir didelių gabaritų, konkrečiai nepritaikyti bÅ«tent tokių darbų atlikimui ir lengvai panaudojami kitoje Å«kinėje veikloje, galimai savadarbiai, o visos įrangos surinkimas ir sumontavimas patalpose neabejotinai pareikalavo didelių pastangų, pasiruoÅ¡imo ir ilgo laiko tarpo, todėl 2015 m. spalio 19 d. priėmimo-perdavimo aktuose nurodyta įranga, tariamai įgyta iÅ¡ „P. G.“, negalėjo bÅ«ti panaudota gaminant, fasuojant bei pažymint prekes svetimu prekių ženklu, sulaikytas 2015 m. spalio 16 d.

Visa tai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A. M. įrangÄ , skirtÄ tokių prekių gamybai ir fasavimui, buvo įsigijęs ir sumontavęs anksčiau, ne iÅ¡ „P. G.“ įmonės, ir, prieÅ¡ingai, nei nurodo A. M., ji buvo skirta ne 2015 m. rugpjūčio 4 d. sutartyje nurodytiems darbams atlikti, o bÅ«tent svetimu prekės ženklu pažymėtų prekių, neturint leidimo gamybai, fasavimui ir pakavimui. Dėl to A. M. pateikti dokumentai, kuriuose užfiksuota, kad nuo 2015 m. spalio 19 d. įmonė „P. G.“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ fasavimui pristatė įrangÄ , skirtÄ skystų ir birių skalbimo priemonių gamybai (27 t., b. l. 53–70), yra akivaizdžiai nepatikimi ir jais remtis nėra pagrindo, nes juose nurodyti duomenys neatitinka tikrovės. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad A.

M. jau iki to laiko turėjo įgijęs ir sumontavęs įrangÄ , reikalingÄ skalbimo priemonėms fasuoti ir žymėti svetimais prekių ženklais ir jau iki tol produkcijÄ fasavo, t. y. iki 2015 m. spalio 16 d. jau buvo sufasuota produkcija bei pažymėta svetimais prekių ženklais be leidimo. 2.1.3. Apeliantės įsitikinimu, visuma baudžiamojoje byloje esančių duomenų, teisingai, iÅ¡samiai, objektyviai juos iÅ¡tyrus, įvertinus ir sulyginus tarpusavyje, neabejotinai patvirtina, kad A. M. turėjo tikslÄ visas kratų metu rastas skalbimo priemones sufasuoti į mažesnes talpas ir neturėdamas leidimo pažymėti svetimu prekės ženklu, o savo nusikalstamo sumanymo iki galo neįgyvendino tik dėl to, kad jo veiklÄ nutraukė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai.

Atkreipia dėmesį, kad iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gauta informacija patvirtina, jog įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo gaminami pakuočių ruoÅ¡iniai, kurie vėliau buvo gabenami įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu, adresu: (duomenys neskelbtini) r. (23 t., b. l. 139–142, 151–174, 24 t., b. l. 1–19, 27–32). Kaip liudytoja apklausta A. M. parodė, kad kartu su savo vyru vykdo veiklÄ knygų įriÅ¡imo srityje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), įmonė gamina kartonines pakuotes.

Kelis kartus jų įmonėje buvo vyras vardu A., jis užsakė kartoninių dėžučių Å¡tampavimÄ , atvežė iÅ¡karpų pavyzdžius ir žodžiu užsakė tokių dėžučių gamybÄ . Taip pat jis užsakė kartoninius įdėklus, kurių iÅ¡karpas ir kartonÄ atveždavo pats. A. pristatydavo kartonÄ be spausdintų užrašų ir storÄ kartonÄ su skalbimo miltelių „Ariel“ spausdintu užraÅ¡u. Tokį kartonÄ A. pristatė tris kartus, jie iÅ¡ jo turėjo padaryti skalbimo miltelių dėžutės iÅ¡orinį aplankÄ .

Tai galėjo bÅ«ti 2014 metais. Kiek pamena, bendravimas su (duomenys neskelbtini) firma galėjo vykti 2013–2015 metais. Sutarties su A. firma nesudarė. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nežino. Už pagamintÄ produkcijÄ buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, neiÅ¡raÅ¡ant jokių tai patvirtinančių dokumentų. Pinigus už prekes perduodavo kartonÄ atvežęs vairuotojas (24 t., b. l. 27–32). Å iuos liudytojos parodymus patvirtina kiti bylos duomenys: liudytojo R. C. parodymai (14 t., b. l. 3–12), tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščiai (14 t., b. l. 3–12), 2015 m. gruodžio 15 d. kratos protokolas, kuriame užfiksuota, kad prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų ((duomenys neskelbtini) r.) buvo sulaikytas vilkikas „(duomenys neskelbtini)“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Schmitz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo kraunami kartoninių dėžučių su užrašu „Ariel“ ruošiniai (3 t., b. l. 10–169). Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas visų šių duomenų netyrė, visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė. Mano, jog akivaizdu, kad minėtų liudytojų parodymai bei tarptautinių krovinių važtaraščiuose užfiksuota informacija paneigia A. M. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus, tai yra tai, jog idėja žymėti prekes svetimu prekių ženklu „Ariel“, „Persil“, „Lenor“ ir kt. neturint tam leidimo kilo asmeniui, vardu A., kurio tapatybė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, bei, kad visais reikalais, susijusiais su tokių prekių žymėjimu, pakuočių užsakymu ir atvežimu, rūpinosi tik pats A. o UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik iš „P. G.“ gautos žaliavos pagamino prekes, jas išfasavo ir pažymėjo svetimais prekių ženklais.

Pažymi, kad A. M., duodamas parodymus apie asmenį vardu Andžejus, negalėjo nurodyti jokių konkrečių duomenų apie šį asmenį (pavardės, gyvenamosios vietos, kokiai įmonei atstovauja, kur dirba, kontaktinių telefonų, el. paÅ¡to ar kitų duomenų). Tuo tarpu tiek minėti liudytojų parodymai, tiek tarptautinių krovinių pervežimo važtaraščiai patvirtina, kad bÅ«tent pats A. M. dar 2014 m. buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) esančiÄ Ä¯monę „(duomenys neskelbtini)“, pateikė kartonÄ , susitarė bei užsakė kartoninių dėžučių be užraÅ¡o arba su skalbimo miltelių „Ariel“ spausdintu užraÅ¡u Å¡tampavimo paslaugÄ bei nurodė krovinį siųsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės veiklos vykdymo adresu, tačiau kitu, o ne jo įmonės registruotu vardu, o bÅ«tent kaip gavėjÄ nurodė jam žinomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimÄ , taip siekdamas nuslėpti savo įmonės vykdomÄ neteisėtÄ veiklÄ . 2.1.4.

Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad kartoninės dėžutės, skirtos produkcijai fasuoti bei žymėti svetimu prekės ženklu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas pirmÄ kartÄ buvo pristatytos ne vėliau kaip 2015 m. spalio 1 d., o A. M. į bylÄ pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ skystas ir birias skalbimo priemones pristatė nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. (27 t., b. l. 53–70). IÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, kad kaip tik nuo to momento, kai iÅ¡ įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buvo pradėtos gabenti skystos bei birios skalbimo priemonės, iÅ¡ (duomenys neskelbtini), A.

M. užsakymu buvo atgabentos pakuotės, skirtos skalbimo priemonių fasavimui ir žymėjimui svetimu prekių ženklu. Å ių duomenų ir aplinkybių teismas taip pat neanalizavo, nevertino ir dėl jų nepasisakė. Visi paminėti duomenys patvirtina, kad nuo pat sumanymo pradžios ir nuo pat to momento, kai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atgabentos skystos bei birios skalbimo priemonės, visas jas buvo siekiama supakuoti į svetimais prekių ženklais pažymėtas pakuotes ir tai buvo daroma nuosekliai, gerai suplanuotai ir organizuotai, o nusikalstamo sumanymo po 2015 m. gruodžio 15 d. tęsti nebebuvo galima tik dėl to, kad nusikalstamÄ veikÄ nutraukė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai. 2.1.5.

Prokurorės teigimu, tai, kad A. M. neketino laikytis jo vadovaujamos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ su įmone „P. G. sudarytoje sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų sÄ lygų, pagal kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlikti savo įmonėje skystų ir birių skalbimo priemonių „Brixil“ ir „Pearlox“ iÅ¡pilstymo, fasavimo ir pakavimo paslaugas, patvirtina ir kiti bylos duomenys. Nors pagal sutartį „P. G.“ pateiktus produktus UAB „(duomenys neskelbtini) turėjo iÅ¡pilstyti, sufasuoti bei įpakuoti į „P. G.“ pateiktÄ tarÄ ir pažymėti jiems priklausančiu prekės ženklu, tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, iki pat 2015 m. gruodžio 15 d., kol buvo atliktos kratos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ cheminių prekių „Brexil“ ir „Pearlox“ gamybos nepradėjo, net neturėjo Å¡ių prekės ženklų etikečių, gamybinėse patalpose jų nebuvo rasta.

Tačiau buvo rastas didelis kiekis svetimais prekių ženklais pažymėtų etikečių bei, kaip nustatyta, jau kurį laikÄ gauta žaliava buvo fasuojama į svetimais prekių ženklais be leidimo pažymėtas pakuotes. Taip pat matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo gamybinių patalpų neturėjo, o pagal sudarytÄ negyvenamųjų patalpų panaudos sutartį neatlygintinai naudojosi patalpomis, esančiomis adresu: (duomenys neskelbtini), kurios nuosavybės teise priklausė A. M. tėvui, iki 2015 m. gruodžio 15 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje oficialiai įdarbinti buvo tik 2 žmonės, o bÅ«tent S. S. ir V. T., o A. B., D. E., T. V., A. R., P. G., T. S., K. B., T. M., R. Z., D. G. ir T. U., kurie buvo sulaikyti kratos metu, įmonėje oficialiai nedirbo. Tai rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ net neturėjo pasamdžiusi darbo jėgos, kuri buvo bÅ«tina norint realiai vykdyti sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) . 2.1.6. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog 2015 m. gruodžio 15 d., atvykus atlikti kratÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), gamybinėse patalpose vyko cheminių priemonių gamybos ir fasavimo procesas, dalis produkcijos jau buvo supakuota ir pažymėta svetimais prekės ženklais, kita dalis produkcijos buvo supakuota dėžutėse, bet dar nepažymėta, įrenginiai buvo paruoÅ¡ti darbui, o asmenys, netikėtai užklupti gamybinėse patalpose, akivaizdžiai bandė pasiÅ¡alinti iÅ¡ minėtos patalpos nepastebėti (tai patvirtina 2015 m. gruodžio 15 d. kratos protokolas, apžiÅ«rų protokolai, S. S., O.

C. ir kitų liudytojų parodymai bei kiti bylos duomenys). IÅ¡ 2015 m. gruodžio 15 d. kratos protokolo matyti, kad Å¡iose gamybinėse patalpose rastas ir paimtas didelis kiekis jau pagamintų buitinės chemijos prekių, pažymėtų prekių ženklais „Ariel“, „Persil“, „Lenor“, „Vanish“, „Fairy“, „Head&Shoulders“, taip pat patalpoje rastas ir didelis kiekis žaliavos – miltelių ir skystų skalbimo priemonių, bei pakavimui skirta tara – popierinės dėžutės ir plastikinės 5 litrų bei 10 litrų talpos, bei priemonės, reikalingos prekių iÅ¡pilstymui į dėžutes – rankenėlės, sutvirtinimo popierius ir kniedės, klijai, įvairios etiketės su prekių ženklais, skirtos užklijuoti ant pačių pakuočių bei įranga, reikalinga miltelių ir skystų priemonių iÅ¡pilstymui į tarÄ .

Be to, kratos metu prie minėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, adresu: (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas vilkikas „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Smitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo kraunami atvežti dar nauji kartoninių dėžučių su užrašu „Ariel“ ruošiniai. Visi šie duomenys neabejotinai įrodo, kad A. M. iš gamybinėse patalpose buvusios žaliavos ruošėsi ir toliau gaminti svetimu prekės ženklu pažymėtas prekes, jei tik jam ir kitiems tuo metu patalpose buvusiems asmenims nebūtų sutrukdę Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai. 2.1.7.

Kartu skunde pažymima ir tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinėse patalpose buvo rastas didelis kiekis buitinės chemijos žaliavos, kuri dar nebuvo supakuota į mažesnes talpas bei nepažymėta prekių ženklais, tai yra 26 180 kg miltelių ir 73 055 litrai skystų priemonių. Įvertinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinėse patalpose kratų metu rastų ir paimtų plastikinių talpų ir dėžučių su žymenimis, plastikinių maišelių, kartoninių dėžučių dalių pakavimui, rankenėlių, kniedžių, kniedymo aparatų, etikečių su svetimais prekės ženklais, ir pan. skaičių, nustatyta, kad jais būtų buvę galima pažymėti ženkliai didesnį kiekį produkcijos, negu kratos metu buvo rasta ir paimta dar nesufasuotų birių ir skystų skalbimo priemonių, t. y. iš kratos metu rastų dėžučių, indelių, lipdukų ir kt. medžiagų būtų buvę galima sufasuoti iki 1 200 tonų skystų ir iki 200 tonų birių skalbimo priemonių.

Nors Å¡ias aplinkybes pirmosios instancijos teismas tyrė, kaip liudytojÄ apklausė tyrimÄ atlikusiÄ pareigÅ«nę D. V., tačiau nuosprendyje visiÅ¡kai nepasisakė, nemotyvavo ir neargumentavo, kodėl Å¡ių aplinkybių nevertina kaip reikÅ¡mingų ir paneigiančių kaltinamojo A. M. parodymus. Pasak prokurorės, iÅ¡ bylos duomenų visumos akivaizdžiai matyti, kad jei (duomenys neskelbtini) pareigÅ«nai nebÅ«tų 2015 m. gruodžio 15 d. atlikę kratos ir sulaikę gamybos procese dalyvavusius asmenis bei užkardę nusikalstamos veikos darymÄ , visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinės patalpose rastos cheminės žaliavos bÅ«tų buvusios panaudotos cheminių prekių gamyboje, supakuotos tuo metu gamybinės patalpose buvusiose ir vilkiko puspriekabėje atvežtose pakuotėse ir pažymėtos svetimais prekių ženklais neturint tam leidimo bei vėliau realizuotos.

Atsižvelgiant į tai, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybines patalpas bÅ«tent 2015 m. gruodžio 15 d. buvo pristatyta dar viena dėžučių, pažymėtų prekės ženklu „Ariel“, ruoÅ¡inių siunta, bei kad gamybinėse patalpose buvo žymiai daugiau dėžučių ruoÅ¡inių, talpų ir pakuočių, skirtų cheminės žaliavos supakavimui, nei rasta žaliavos, darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad A. M. siekė ir turėjo tikslÄ iÅ¡pilstyti ir pažymėti visÄ likusiÄ produkcijÄ svetimu prekės ženklu neturint leidimo ir toliau tęsti tokiÄ veiklÄ . 2.1.8.

Be to, prokurorės vertinimu, visiÅ¡kai nepagrįstas ir prieÅ¡taraujantis bylos medžiagai teismo motyvas, jog nėra galimybės objektyviai nustatyti, kokiÄ galimai kitam asmeniui priklausančiÄ (svetimÄ ) prekę ir kokį prekių kiekį buvo pasikėsinta pažymėti. Byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, kad iÅ¡ buitinės chemijos žaliavos (dar nesupakuotos) kiekių, kurie buvo rasti ir paimti kratos metu, daugiau nei akivaizdu, jog bÅ«tų buvę galima pagaminti itin didelį kiekį skalbimo priemonių pakuočių.

Nustatyti, kokiais prekių ženklais buvo ketinama pažymėti skalbimo priemonių pakuotes, abejonių taip pat nekyla – kratos metu rasta prekių ženklais „Ariel“, „Persil“, „Lenor“, Fary“, „Mr. Proper“ neteisėtai pažymėta produkcija, taip pat kratų metu rasti šių prekių ženklų lipdukai bei iš sunkvežimio paimtas didelis kiekis pakuočių, kurios buvo pažymėtos prekės ženklu „Ariel“. Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad nei A.

M., nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo minėtų prekių ženklų savininkų leidimo žymėti prekes jų prekių ženklais. 2.1.9. Apeliantės teigimu, apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamais A. M. iÅ¡ 2015 m. gruodžio 15 d. kratos metu UAB (duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini)., rastos likusios žaliavos, tai yra 20 373 kg miltelių, 73 055 litrų skystų priemonių ir 5 807 kg miltelių, iÅ¡pilstytų į 500 g talpos plastiko dėžutes, kėsinosi tęsti svetimu prekės ženklu pažymėtų prekių gamybÄ , tačiau jos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, todėl kaltinimo apraÅ¡omÄ jÄ dalį bÅ«tina papildyti aplinkybe, kad „A.

M. iÅ¡ likusios žaliavos: 20 373 kg miltelių, 73 055 litrų skystų priemonių ir 5 807 kg miltelių, iÅ¡pilstytų į 500 g talpos plastiko dėžutes, kėsinosi tęsti svetimu prekės ženklu pažymėtų prekių gamybÄ , tačiau jos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2015 m. gruodžio 15 d. (duomenys neskelbtini) pareigÅ«nai skalbimo priemonių pakavimo procese užklupo ir sulaikė Å¡iÄ veiklÄ darančius asmenis.“ 2.2. Prokurorė nurodo, kad nustačius, jog A.

M. vis dėlto kėsinosi tęsti svetimu prekės ženklu pažymėtų prekių gamybÄ , tačiau jos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog byloje yra visos sÄ lygos A. M. taikyti BK 40 straipsnį. Å iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad A. M. visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ (BK 40 straipsnio 2 dalis 2 punktas), numatytÄ BK 204 straipsnio 1 dalyje, nes pastarasis pripažino tik dalį jam pareikÅ¡to kaltinimo, o kitoje dalyje kaltę atkakliai neigė.

Be to, A. M. galėjimasis negali bÅ«ti laikomas nuoÅ¡irdžiu. Pažymi, kad konstatuojama jog kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos tuomet, kai jis laisva valia prisipažįsta jÄ padaręs, kritiÅ¡kai vertina savo elgesį ir įvairiais bÅ«dais stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius (pvz., atsipraÅ¡o nukentėjusiojo, grÄ Å¾ina iÅ¡ jo pagrobtus daiktus ir kt.). Å i aplinkybė iÅ¡ esmės parodo asmens požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir yra apibÅ«dinama kaip vienas iÅ¡ svarbiausių žingsnių, rodančių, jog asmuo nori pasitaisyti.

Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, kremtasi dėl jų, pasižada pasitaisyti ir ateityje nebenusikalsti. Tačiau nuoširdžiam kaltininko gailėjimuisi konstatuoti nepakanka vien tik bendro pobūdžio asmens pareiškimų dėl savo kaltės pripažinimo – turi būti objektyviai įvertinama bylos aplinkybių visuma. Be to, nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru.

Jeigu asmuo gailisi tik po to, kai jo kaltė ir kitos nusikalstamos veikos aplinkybės jau buvo įrodytos byloje surinktais faktiniais duomenimis, toks gailėjimasis negali bÅ«ti vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. 2.2.1. Apeliantės teigimu, iÅ¡ bylos matyti kad A. M. viso proceso metu nebuvo nuoÅ¡irdus, pripažino tik dalį kaltinimo ir tai padarė ne savo noru, o tik po to, kai jo kaltė ir kitos nusikalstamos veikos aplinkybės jau buvo įrodytos byloje surinktais faktiniais duomenimis. Po atliktų kratų pateikus praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ A.

M. kaltės nepripažino, parodymus duoti atsisakė, su teisėsauga nebendradarbiavo ir nepadėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamos veikos. Tik kone po metų laiko nuo praneÅ¡imo apie įtarimÄ Ä¯teikimo, kai jau buvo surinkta iÅ¡ esmės pakankamai jo kaltės įrodymų, suvokdamas, kad iÅ¡vengti atsakomybės nepavyks, jis davė parodymus ir pripažino tik dalį kaltinimo. Tolimesni jo veiksmai ir vėliau duoti parodymai patvirtina, kad A. M. buvo nenuoÅ¡irdus, davė melagingus parodymus ir jais klaidino ikiteisminį tyrimÄ atliekančius pareigÅ«nus bei teismÄ .

Bylos duomenys patvirtina, kad A. M. parodymai apie neva egzistavusį asmenį vardu A., kuris užsakė suklastotos produkcijos gamybÄ bei parÅ«pino reikalingas pakuotes bei etiketes, yra melagingi, nes A. M. pats rÅ«pinosi ir užsakė pakuočių, skirtų produkcijai fasuoti pagaminimÄ (duomenys neskelbtini) ir atliko kitus su nusikalstama veika susijusius veiksmus. Tokie A. M. parodymai ir dalies kaltinimo nepripažinimas rodo siekį sumenkinti savo vaidmenį nusikaltimo daryme ir patirti kaip galima mažesnius gresiančius materialinius nuostolius (iÅ¡vengti turto konfiskavimo).

Taigi teigti, kad A. M. prisipažino kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, nėra pagrindo, o nesant vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų, sudarančių pagrindÄ spręsti dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ taikymas negalimas. Dėl to Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendžio dalis, kuria A. M., vadovaujantis BK 40 straipsniu, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 204 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį V.

M. atsakomybėn ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę, naikintina ir Å¡ioje dalyje priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis, pripažįstant A. M. kaltu nusikalstamos veikos, numatytos BK 204 straipsnio 1 dalyje, padarymu visa apimtimi (BPK 329 straipsnio 3 punktas) ir, atsižvelgiant į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, bei vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 204 straipsnio 1 dalyje, A. M. skirtina bausmė – bauda, artima Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkiui (BK 47 straipsnis), t, y. 210 MGL (7 908,6 Eur) dydžio bauda. 2.3.

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje byloje netaikyti BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, daiktams, nurodytiems 2017 m. liepos 22 d. pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu priedo I skyriuje, Eil. Nr. nuo 24 iki 45, iš esmės motyvuojant tuo, kad neįrodyta, jog A. M. pasikėsino didelį prekių kiekį, t. y. 2015 spalio 15 d. kratų metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose rastas ir paimtas buitinės chemijos žaliavas (20 373 kg miltelių, 73 055 1 skystų priemonių ir 5 807 kg miltelių, išpilstytų į 500 g talpos plastiko dėžutes), išpilstyti, supakuoti bei pažymėti svetimu prekių ženklu, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Å¡ie daiktai nebuvo skirti ir naudojami nusikalstamai veikai daryti. Byloje įrodžius, kad A. M. kėsinosi tęsti svetimu prekės ženklu pažymėtų prekių gamybÄ , tačiau jos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, Å¡ie daiktai turi bÅ«ti pripažinti nusikalstamos veikos priemonėmis ir konfiskuoti. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad visa skysta ir biri produkcija, kuri buvo gauta iÅ¡ įmonės „P. G.“ ir laikoma patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) r., buvo skirta skalbimo priemonių klastojimui, t. y. nusikalstamai veikai, už kuriÄ yra nuteistas A.

M., daryti, todėl tai yra nusikalstamos veikos priemonė ir privalo bÅ«ti konfiskuota. 2.3.1. Prokurorės vertinimu, teismas taip pat padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad kiti daiktai, kuriuos taip pat nutarė grÄ Å¾inti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, t. y. druska maiÅ¡uose, įvairių dydžių talpos, plastikiniai kamÅ¡teliai, dozatoriai, klijai, plastikinės rankenėlės, kartoniniai tvirtinimo lapeliai, metalinės kniedės, kniedijimo aparatas, pistoletai klijavimui, skystų priemonių dozavimo aparatas, lipni juosta rulonuose, plastikiniai maiÅ¡eliai ir kt., nėra nusikalstamos veikos priemonės. Pažymi, jog bylos duomenys patvirtina, kad Å¡ie daiktai buvo reikalingi, bÅ«tini ir naudojami skalbimo priemonių klastojimui, o jie nebuvo sunaudoti tik todėl, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai nutraukė neteisėtÄ veiklÄ .

Dėl to mano, kad minėti daiktai taip pat turi būti pripažinti nusikalstamos veikos priemonėmis ir konfiskuoti.

3. Atsiliepimų į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokurorės J. K. apeliacinį skundÄ negauta.

4. Å iaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartimi Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendis pakeistas. IÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinta aplinkybė, kad A. M., žinodamas, kad prekės pažymėtos svetimu prekių ženklu, neturint leidimo, įsigijo ir laikė prekes, pažymėtas (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiais prekių ženklais „Ariel“, „Fairy“, „Lenor“ bei (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu prekių ženklu „Persil“, t. y. 3 vnt. prekių su žymenimis „Ariel“, 450 g; 1 vnt. prekių su žymenimis „Ariel“, 10,4 kg; 2 vnt. prekių su žymenimis „Ariel“, 6,500 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „Ariel“, 2,56 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „Ariel“, 9 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „Ariel“, 2,8 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „Fairy“, 1 l; 2 vnt. prekių su žymenimis „Lenor“, 2 l; 1 vnt. prekių su žymenimis „Lenor“, 4,620 l; 1 vnt. prekių su žymenimis „Persil“, 3 l; 2 vnt. prekių su žymenimis „Persil“, 3,96 l; 1 vnt. prekių su žymenimis „Persil“, 3,2 l; 1 vnt. prekių su žymenimis „Persil“, 6 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „Persil“, 3 kg, ir Å¡ie daiktai buvo grÄ Å¾inti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A.

M.. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2019 m. spalio 15 d. nutartimi Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 15 d. nutartį panaikino ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinis teismas nutartyje pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados dėl pakuočių ruoÅ¡inių gavimo bei, kad neįrodyta, jog A. M. kėsinosi iÅ¡ kratos metu rastos likusios žaliavos tęsti svetimais prekių ženklais pažymėtų prekių gamybÄ dideliu kiekiu neturint tam leidimo, yra nepakankamai motyvuotos ir jomis neatsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus.

Taip pat pažymėjo, jog apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl prokuroro praÅ¡ymo pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes A. M. veikoje papildomai nurodant, kokiais konkrečiais svetimais prekių ženklais turėtÄ Å¾aliavÄ kėsintasi pažymėti, o tai buvo vienas iÅ¡ esminių prokuroro apeliacinio skundo argumentų, nes juo praÅ¡oma inkriminuoti A. M. kėsinimÄ si iÅ¡ likusios žaliavos tęsti svetimais prekių ženklais pažymėtų prekių gamybÄ dideliu kiekiu neturint tam leidimo.

Su šios aplinkybės nustatymu susiję ir kiti prokuroro apeliacinio skundo esminiai argumentai: dėl netinkamo BK 40 straipsnio taikymo ir dėl daiktų konfiskavimo.

6. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė tenkinti prokurorės apeliacinį skundÄ , pakeisti pareikÅ¡tame kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes A. M. veikoje papildomai nurodant, kokiais konkrečiais svetimais prekių ženklais turėtÄ Å¾aliavÄ kėsintasi pažymėti, panaikinti A. M. BK 40 straipsnio taikymÄ , nurodė, kad V. M. nėra tinkamas laiduotojas, atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės A. M. ir jo gynėjas advokatas R. Dobrovolskis prašė prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tiriamos visos bylos aplinkybės, paÅ¡alinami prieÅ¡taravimai ir abejonės, iÅ¡aiÅ¡kinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamÄ jį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis). BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties apraÅ¡omosios dalies turiniui.

Apeliacinės instancijos teismas nutarties apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ . Å ios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018). 7.1.

Apeliaciniu skundu prokuroras ginčija pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ ir padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad nesurinkta patikimų įrodymų, jog A. M. iÅ¡ kratos metu rastos likusios žaliavos – 20 373 kg miltelių, 73 055 l skystų priemonių ir 5 807 kg miltelių, iÅ¡pilstytų į 500 g talpos plastiko dėžutes, kėsinosi tęsti svetimu prekės ženklu pažymėtų prekių gamybÄ , tačiau jos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios. Apeliacinės instancijos teismui prokuroras pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes, t. y. pakeisti kaltinimo dalį, kurioje apraÅ¡yti A.

M. veiksmai apie tai, kad iÅ¡ likusios žaliavos buvo kėsintasi nusikalstamÄ veikÄ tęsti, nurodant, kad iÅ¡ likusios turėtos žaliavos, t. y. 26180 kg miltelių ir 73055 litrų skystų skalbimo priemonių buvo pasikėsinta svetimais prekių ženklais „Ariel“, „Persil“, „Lenor“, „Fairy“, „Vanish“ ir „M. P.“, neturint leidimo pažymėti didelį kiekį, ne mažiau kaip 26180 kg birių (miltelių) ir 73055 litrus skystų skalbimo priemonių, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2015 m. gruodžio 15 d. (duomenys neskelbtini) skalbimo priemonių pakavimo procese užklupo ir sulaikė Å¡iÄ veiklÄ darančius asmenis.

Prokuroro įsitikinimu, byloje esanti įrodymų visuma, kuriuos įvertinus ir sulyginus tarpusavyje, neabejotinai patvirtina A. M. kaltę pasikėsinus tęsti BK 204 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. pasikėsinus tęsti svetimu prekės ženklu pažymėtų prekių gamybÄ . Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su A. M. taikytu laidavimu, akcentuojant tai, jog nepagrįstai pripažinta, kad A. M. prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras pasisakė ir dėl laiduotojo, nurodydamas, jog V.

M. nėra tinkamas laiduotojas, nes ji jokios realios teigiamos įtakos nedaro ir negali padaryti objektyviai, nes neturi nieko bendro su A. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma veikla, jog jai nėra žinomos jokios aplinkybės dėl nusikalstamos veiklos vykdymo. Taip pat prokuroras praÅ¡o paÅ¡alinti iÅ¡ A. M. pareikÅ¡to kaltinimo aplinkybę, kad A. M. įsigijo ir laikė prekes be leidimo pažymėtas svetimu prekių ženklu, nes BK 204 straipsnio dispozicijoje nėra numatyta baudžiamoji atsakomybė už prekių, neteisėtai pažymėtų svetimu prekių ženklu įgijimÄ ir laikymÄ .

PraÅ¡o A. M. pripažinti kaltu pagal BK 204 straipsnio 1 dalį ir jam skirti 210 MGL (7908,60 Eur) dydžio baudÄ , vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti daiktus, nurodytus 2017 m. rugsėjo 22 d. pareiÅ¡kimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu priedo I skyriuje. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis). 7.2. Pagal BPK 1 straipsnio 1 dalį baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.

Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. 7.3.

Ä®rodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , tai yra jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Ä®rodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali bÅ«ti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiÅ¡kiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymÄ , bÅ«tina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai), kas taip pat reiÅ¡kia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-P-221/2008, 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. 7.4. Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamÄ ar nenusikalstamÄ naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Remiantis Å¡iuo modeliu, norint padaryti iÅ¡vadÄ apie nusikalstamÄ ar nenusikalstamÄ veikos pobÅ«dį, bÅ«tina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktÄ , kad asmens poelgiui yra bÅ«dingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ , kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi bÅ«ti neprieÅ¡taringi, nuoseklÅ«s, tarpusavyje susiję ir iÅ¡ jų analizės turi logiÅ¡kai iÅ¡plaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados.

Todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma. Dėl kaltinimo pakeitimo ir iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alintų dalies aplinkybių 8. Apeliacinės instancijos teismui prokuroras pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes nurodydamas, jog siekiant užtikrinti, kad kaltinimas bÅ«tų aiÅ¡kus, konkretus, jame bÅ«tų nurodytos visos BPK 187 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės bei tai nesutrukdytų teismui priimti teisingo sprendimo, kaltinimo dalis, kurioje apraÅ¡yti A.

M. veiksmai apie tai, kad iÅ¡ likusios žaliavos buvo kėsintasi nusikalstamÄ veikÄ tęsti, papildyta naujomis aplinkybėmis, nurodant, kad iÅ¡ likusios turėtos žaliavos, t. y. 26180 kg miltelių ir 73055 litrų skystų skalbimo priemonių buvo pasikėsinta svetimais prekių ženklais „ARIEL“, „PERSIL, „LENOR, „FAIRY“ „VANISH“ ir „MR. PROPER“, neturint leidimo pažymėti didelį kiekį, ne mažiau kaip 26180 kg birių (miltelių) ir 73055 litrus skystų skalbimo priemonių.

Taip pat praÅ¡yme nurodo, kad 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu Å iaulių apylinkės teismas pripažino įrodytomis aplinkybėmis tai, kad A. M., žinodamas, jog prekės pažymėtos svetimu prekių ženklu be leidimo, įsigijo ir laikė prekes, pažymėtas (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiais prekių ženklais „ARIEL“, „FAIRY“ ir „LENOR“, bei (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu prekės ženklu „PERSIL“, tačiau Å¡i aplinkybė Å¡alintina iÅ¡ kaltinimo bei kaltinimas koreguotinas, nes BK 204 straipsnyje nėra numatyta baudžiamoji atsakomybė už prekių, neteisėtai pažymėtų svetimu prekių ženklu įgijimÄ ir laikymÄ .

Taigi praÅ¡yme pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes, prokuroras prašė kaltinimÄ iÅ¡dėstyti taip: A. M., nuo 2013 m. lapkričio 4 d. bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2015 m. gruodžio 15 d., (duomenys neskelbtini) r., UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudos pagrindais naudojamose patalpose, panaudodamas tam specialiai skirtus įrengimus ir iÅ¡ tiksliai nenustatyto Å¡altinio įsigytÄ produkcijÄ : 1) 56 502,6 kg miltelių, supakuotų į 1 tonos talpos maiÅ¡us, iÅ¡ kurių dalį iÅ¡pilstė bei supakavę į mažesnę tarÄ ir pažymėjo (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu prekių ženklu „ARIEL“: - 904 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 8,125 kg; - 296 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 6,825 kg; - 4120 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 5,600 kg; - 133 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 15 kg; - 53 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 8,8 kg; - 3 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 450 g; - 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 10,4 kg; - 2 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 6,500 kg; - 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 2,56 kg; - 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 9 kg; - 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 2,8 kg; (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu prekės ženklu „PERSIL“: - 194 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 5 kg; - 58 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 4,5 kg; - 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 6 kg; - 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3 kg; 2) 124882,6 litrus skystų priemonių, supakuotų į 1 tonos plastikines talpas, iÅ¡ kurių dalį iÅ¡pilstė į mažesnę tarÄ ir pažymėjo (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiais prekių ženklais „ARIEL“, „FAIRY“, „MR.PROPER“, „LENOR“: - 2984 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 4,745 1; - 2459 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 4,97 1; - 899 vnt. prekių su žymenimis „MR.PROPER“ 5 1; - 1397 vnt. prekių su žymenimis „FAIRY“ 5 1; - 1 vnt. prekių su žymenimis „FAIRY“ 1 1; - 790 vnt. prekių su žymenimis „LENOR“ 5 1; - 2 vnt. prekių su žymenimis „LENOR“ 2 1; - 1 vnt. prekių su žymenimis „LENOR“ 4,620 1; (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu prekės ženklu „PERSIL“: - 1352 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 5 1; - 323 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 8,395 1; - 68 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 8,03 1; - 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3 1; - 2 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3,96 1; - 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3,2 1; 3) 9905 kg miltelių, supakuotų į 500 g talpos plastiko dėžutes ir 1472 litrus skystos priemonės, iÅ¡pilstytos į 1 litro tarÄ , kurių dalį pažymėjo (duomenys neskelbtini) įmonėms „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu prekių ženklu „VANISH“: - 8207 vnt. prekių su žymenimis „VANISH“ 500 g; - 1472 vnt. prekių su žymenimis „VANISH“ 1 1; 4) 394,75 litrus Å¡ampÅ«no, iÅ¡pilstyto į 250 ml tarÄ , pažymėjo (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu prekių ženklu „HEAD&SHOULDERS“: - 1579 vnt. prekių su žymenimis „PIEAD&SPIOULDERS“ 250 ml, neturėdamas Å¡ių prekių ženklų savininkų leidimo, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, nustatančius, kad „įregistruoto ženklo savininkas turi iÅ¡imtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra: tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms; tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panaÅ¡ioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panaÅ¡us ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamÄ asocijavimÄ su įregistruotu ženklu“, 38 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus, nustatančius, kad „ženklo savininkas gali uždrausti: tokiu žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę; siÅ«lyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, iÅ¡leisti jas į rinkÄ arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti“, 44 straipsnio 1 dalį, nustatančiÄ , kad „ženklo savininkas turi teisę suteikti kitam asmeniui savanoriÅ¡kÄ iÅ¡imtinę ar neiÅ¡imtinę licencijÄ visoms arba daliai prekių ir (ar) paslaugų žymėti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba tam tikroje jos dalyje“, reikalavimus, o iÅ¡ likusios turėtos žaliavos, t. y. 26 180 kg miltelių ir 73 055 litrų skystų skalbimo priemonių kėsinosi svetimais prekių ženklais „ARIEL”, „PERSIL”, „LENOR”, „FARY”, „VANISH“ ir „MR.

PROPER”, neturint leidimo pažymėti didelį kiekį, ne mažiau kaip 26 180 kg birių (miltelių) ir 73 055 litrų skystų skalbimo priemonių, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2015 m. gruodžio 15 d. (duomenys neskelbtini) pareigÅ«nai skalbimo priemonių pakavimo procese užklupo ir sulaikė Å¡iÄ veiklÄ darančius asmenis. Å iais veiksmais A. M. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 204 straipsnio 1 dalyje. 8.1. IÅ¡ prokuroro praÅ¡ymo pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes matyti, kad praÅ¡oma paÅ¡alinti iÅ¡ kaltinimo pirmosios instancijos teismo nustatytÄ aplinkybę, kad A.

M., žinodamas, jog prekės pažymėtos svetimu prekių ženklu be leidimo, įsigijo ir laikė prekes, pažymėtas (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiais prekių ženklais „ARIEL“, „FAIRY“, „LENOR“ bei (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu prekės ženklu „PERSIL“, t. y. 3 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 450 g; 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 10,4 kg; 2 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 6,500 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 2,56 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 9 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 2,8 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „FAIRY“ 1 l; 2 vnt. prekių su žymenimis „LENOR“ 2 l; 1 vnt. prekių su žymenimis „LENOR“ 4,620 l, 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3 l; 2 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3,96 l; 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3,2 l; 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 6 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3 kg.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad prokuroras, praÅ¡ydamas minėtÄ aplinkybę iÅ¡ kaltinimo A. M. paÅ¡alinti, prašė pripažinti A. M. kaltu neturint leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjus ne tik pareiÅ¡kime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytas prekes (39 t., b. l. 2–10), bet ir prekes, kurių pažymėjimu A. M. nebuvo kaltinamas, o buvo kaltinamas tik jų įgijimu ir laikymu. Taigi prokuroras praÅ¡yme pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes praplėtė A.

M. suformuluoto kaltinimo apimtį jį pasunkindamas, taip peržengdamas apeliacinio skundo ribas, todėl Å¡is prokuroro praÅ¡ymas Å¡ioje dalyje atmestinas. 8.2. Kadangi BK 204 straipsnio 1 dalyje nenumatyta baudžiamoji atsakomybė už prekių, neteisėtai pažymėtų svetimu prekių ženklu, įgijimÄ ir laikymÄ , iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alintina aplinkybė, kad A. M., žinodamas, jog prekės pažymėtos svetimu prekių ženklu be leidimo, įsigijo ir laikė prekes, pažymėtas (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiais prekių ženklais „ARIEL“, „FAIRY“, „LENOR“ bei (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu prekės ženklu „PERSIL“, t. y. 3 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 450 g; 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 10,4 kg; 2 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 6,500 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 2,56 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 9 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 2,8 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „FAIRY“ 1 l; 2 vnt. prekių su žymenimis „LENOR“ 2 l; 1 vnt. prekių su žymenimis „LENOR“ 4,620 l, 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3 l; 2 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3,96 l; 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3,2 l; 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 6 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3 kg.

Dėl to nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

9. Apeliaciniu skundu prokuroras ginčija pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ ir teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad nesurinkta patikimų įrodymų, jog A. M. iÅ¡ kratos metu rastos likusios žaliavos – 20 373 kg miltelių, 73 055 l skystų priemonių ir 5 807 kg miltelių, iÅ¡pilstytų į 500 g talpos plastiko dėžutes, kėsinosi tęsti svetimu prekės ženklu pažymėtų prekių gamybÄ , tačiau jos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios.

Apeliacinės instancijos teismui pateiktu praÅ¡ymu pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes praÅ¡oma papildyti nurodytÄ kaltinimo dalį naujomis aplinkybėmis, kad iÅ¡ likusios turėtos žaliavos, t. y. 26180 kg miltelių ir 73055 litrų skystų skalbimo priemonių buvo pasikėsinta svetimais prekių ženklais „Ariel“, „Persil“, „Lenor“, „Fairy“, „Vanish“ ir „M. P.“, neturint leidimo pažymėti didelį kiekį, ne mažiau kaip 26180 kg birių (miltelių) ir 73055 litrus skystų skalbimo priemonių, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2015 m. gruodžio 15 d. (duomenys neskelbtini) pareigÅ«nai skalbimo priemonių pakavimo procese užklupo ir sulaikė Å¡iÄ veiklÄ darančius asmenis. 9.1.

Prokurorės apeliaciniame skunde A. M. kaltė pasikėsinus tęsti BK 204 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ grindžiama tuo, kad: A. M., ikiteisminio tyrimo pradžioje įteikus jam praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ , kaltės nepripažino, parodymus duoti atsisakė, dokumentus, kuriais grindė savo gynybinę versijÄ , pateikė praėjus beveik metams nuo praneÅ¡imo apie įtarimÄ Ä¯teikimo ir tai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad visi Å¡ie dokumentai buvo suraÅ¡yti vėliau, negu juose nurodyta data, t. y. jau po kratų atlikimo; iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad abi įmones, tarp kurių buvo pasiraÅ¡yta 2015 m. rugpjūčio 8 d.

Paslaugų atlikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai valdė ir joms vadovavo kaltinamasis A. M., nors sutartyje įmonės „P. G.“ vardu pasirašė T. B., kuri nebuvo įmonės vadove, o tai leidžia pagrįstai abejoti minėtų dokumentų tikrumu ir juose nurodytų duomenų teisingumu; UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios svetimu prekės ženklu pažymėtos prekės buvo sulaikytos 2015 m. spalio 16 d., kai A. M. pateiktuose kelionės lapuose ir tarptautinių krovinių važtaraščiuose bei gautų prekių perdavimo-priėmimo aktuose nurodyta, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ įranga, skirta skalbimo priemonių fasavimo ir pakavimo darbams, iš „P. G.“ pristatyta tik 2015 m. spalio 19 d., ir tai rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo gaminti ir fasuoti žymiai anksčiau nei, kaip nurodė kaltinamasis, iš (duomenys neskelbtini) įmonės buvo gauta įranga tokiems darbams atlikti; iš (duomenys neskelbtini) gauta informacija patvirtina, jog įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo gaminami pakuočių ruošiniai, kurie vėliau buvo gabenami įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu, o liudytoja, įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovė A.

M. parodė, kad vyras vardu A. užsakė kartoninių dėžučių Å¡tampavimÄ , atvežė iÅ¡karpų pavyzdžius, pristatydavo kartonÄ be spausdintų užrašų ir storÄ kartonÄ su skalbimo miltelių „Ariel“ spausdintu užraÅ¡u; bylos duomenys paneigia A. M. versijÄ apie neva buvusį asmenį vardu A; iki pat 2015 m. gruodžio 15 d., kol buvo atliktos kratos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ cheminių prekių „BREXIL“ ir „PEARLOX“ gamybos nepradėjo ir net neturėjo Å¡ių prekės ženklų etikečių, o tai rodo, kad A.

M. neketino laikytis jo vadovaujamos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ su įmone „P. G. sudarytoje sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų sÄ lygų; iki 2015 m. gruodžio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje oficialiai įdarbinti buvo tik du žmonės, o tai rodo, kad įmonė net neturėjo pasamdžiusi darbo jėgos, kuri buvo bÅ«tina norint realiai vykdyti sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2015 m. gruodžio 15 d. atvykus atlikti kratÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinėse patalpose vyko cheminių priemonių gamybos ir fasavimo procesas, dalis produkcijos jau buvo supakuota ir pažymėta svetimais prekės ženklais, kita dalis produkcijos buvo supakuota dėžutėse, bet dar nepažymėta, įrenginiai buvo paruoÅ¡ti darbui, o asmenys, netikėtai užklupti gamybinėse patalpose, akivaizdžiai bandė pasiÅ¡alinti iÅ¡ minėtos patalpos nepastebėti; iÅ¡ 2015 m. gruodžio 15 d. kratos protokolo matyti, kad Å¡iose gamybinėse patalpose rastas ir paimtas didelis kiekis jau pagamintų buitinės chemijos prekių, pažymėtų prekių ženklais „ARIEL“, „PERSIL“, „LENOR“, „VANISH“, „FAIRY“, „HEAD&SHOULDERS“, patalpoje rastas ir didelis kiekis žaliavos, priemonės, reikalingos prekių iÅ¡pilstymui į dėžutes, prie minėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, sulaikytas vilkikas „(duomenys neskelbtini)“ su puspriekabe, iÅ¡ kurio buvo kraunami atvežti dar nauji kartoninių dėžučių su užraÅ¡u „ARIEL“ ruoÅ¡iniai. 9.2.

Teisėjų kolegijos vertinimu, prokurorės apeliaciniame skunde išdėstytų ir anksčiau aptartų aplinkybių visuma neduoda pagrindo daryti neabejotinos išvados, kad A. M. iš likusios turėtos žaliavos, t. y. 26 180 kg miltelių ir 73 055 litrų skystų skalbimo priemonių, kėsinosi svetimais prekių ženklais „ARIEL”, „PERSIL”, „LENOR”, „FARY”, „VANISH“ ir „MR. PROPER”, neturint leidimo pažymėti didelį kiekį, ne mažiau kaip 26 180 kg birių (miltelių) ir 73 055 litrų skystų skalbimo priemonių. 9.2.1.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, praneÅ¡imas apie įtarimÄ A. M. įteiktas 2016 m. sausio 21 d., pateikus įtariamajam klausimÄ , ar jis prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , A. M. pasinaudodamas įtariamojo teise, atsisakė duoti parodymus, dėl kaltės Å¡ios apklausos metu A. M. savo pozicijos neiÅ¡sakė (26 t., b. l. 47). Tačiau apklausiamas įtariamuoju 2016 m. spalio 5 d., tiek ir vėlesnėse apklausose, A. M. savo kaltę pripažino, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi nusikaltęs. A. M. apklausų metu nuosekliai laikėsi savo pozicijos, kad bendrovės patalpose rasta nepanaudota žaliava buvo skirta ne tęsti nusikalstamÄ veikÄ , o pradėti gaminti UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcijÄ su prekės ženklu „Brixil“ ir „Pearlox“.

Tvirtino, kad jis, neturėdamas leidimo, pagal susitarimÄ su asmeniu, vardu A., darė iÅ¡ ruoÅ¡inių dėžutes su užraÅ¡ais „ARIEL“ ir „PERSIL“, pilstė ir fasavo miltelius bei skystas priemones į tuščiÄ tarÄ , klijavo etiketes „ARIEL“, „PERSIL“, „LENOR“ „MR. PROPER“, „FAIRY“, „VANISH“ ant plastikinių talpų. Taip pat nurodė, kad 2015 m. buvo gautas (duomenys neskelbtini) įmonės „P. G.“ pasiÅ«lymas bendrai gaminti buitinės chemijos produkcijÄ .

Dėl to jis bendravo su (duomenys neskelbtini) įmonės atstove vardu T., kurios pavardės nepamena (pavardė vokiÅ¡ka) ir dėl Å¡io bendradarbiavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu jis 2015 m. rugpjūčio mėnesį pasirašė sutartį su (duomenys neskelbtini) įmone „P. G.“ dėl produkcijos fasavimo. Pagal pasiraÅ¡ytÄ sutartį (duomenys neskelbtini) įmonės produkcijos ženklas buvo „BRIXIL“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ ženklas turėjo bÅ«ti „PEARLOX“.

Pagal sutartį (duomenys neskelbtini) įmonė „P. G.“ turėjo jo įmonei perduoti miltelių ir skystų priemonių fasavimo įrangÄ , tiekti žaliavÄ (miltelius ir skystas priemones), dalį tuščių plastikinių talpų be etikečių (5 l ir 10 l talpos), plastikinius maiÅ¡elius, priklijuojamas „BRIXIL“ etiketes. Kadangi 2015 m. pabaigoje prekės ženklas „PEARLOX“ nebuvo registruotas, todėl etiketės ir maiÅ¡eliai su Å¡iuo ženklu jiems nebuvo tiekiami. Produkcijos „BRIXIL“ pagal sutartį (duomenys neskelbtini) įmonei nepagamino, nes maiÅ¡elius su Å¡ios prekės etiketėmis ir klijuojamas etiketes gavo tik 2016 m. metų pradžioje. 2016 m. pavasarį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistravo prekės ženklÄ â€žPEARLOX“.

Nurodė ir tai, kad 2015 m. rugsėjo mėnesį buitinės chemijos produkcija buvo pradėta fasuoti į A. pateiktas pakuotes ir talpas. Neturėdamas leidimo ir naudodamas svetimÄ prekės ženklÄ , jis norėjo gauti pajamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Produkcijos gamybai (fasavimui, etikečių klijavimui, markiravimui ir kt.) buvo naudojama iÅ¡ Vokietijos įmonės „P. G.“ gauta įranga ir dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytos įrangos. Miltelių fasavimui buvo naudojamas įrenginys „(duomenys neskelbtini)“, kurį jis įsigijo už savo lėšas ir dėl to Å¡is įrenginys nebuvo užpajamuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje.

Pažymėjo, kad pagal susitarimÄ su A., jie visÄ produkcijÄ turėjo pagaminti iki 2015 m. gruodžio 15 d. 2015 m. rugsėjo mėnesį pradėjus gaminti produkcijÄ pagal susitarimÄ su A., oficialiai įmonėje dirbo V. T., S. S. ir E. M., kurie žinojo, kad iki 2015 m. gruodžio 15 d. turi pagaminti tam tikrÄ kiekį produkcijos. A. M. paaiÅ¡kino, kad iki 2015 m. gruodžio 15 d. buvo pagaminta visa produkcija pagal A. užsakymÄ , o dėl kito užsakymo jie nieko nekalbėjo. Nurodė, kad likusi žaliava bÅ«tų buvusi panaudota produkcijos „BRIXIL“ ir „PEARLOX“ gamybai.

Pažymėjo, kad visos priemonės produkcijai pakuoti buvo atvežtos pagal susitarimÄ su A., jam iÅ¡ anksto nebuvo žinoma, kokios priemonės ir kokiÄ konkrečiai dienÄ bus pristatytos. Jis taip pat nežinojo, kad 2015 m. gruodžio 15 d. bus atvežti dėžučių ruoÅ¡iniai. (26 t., b. l. 69–73, 84–90, 161–164, 173–178, 27 t., b. l. 88–93; 139–141, 153–155, 28 t., b. l. 13–18). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme A. M. taip pat laikėsi savo ikiteisminio tyrimo metų duotų parodymų, paaiÅ¡kino, kad kratos metu rasta neiÅ¡pilstyta žaliava, t. y. apie 73 000 l skystų skalbimo priemonių ir apie 25 000 kg miltelių buvo skirta legaliai veiklai.

Parodė ir tai, kad prieÅ¡ Naujuosius 2016 metus jau buvo gautos visos „PEARLOX“ ir „BRIXIL“ pakuotės, todėl tęsti veiklos su A. jis tikrai neplanavo (39 t., b. l. 74–76). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. M. atsakydamas į prokuroro klausimÄ paaiÅ¡kino, kad T. B. dirbo (duomenys neskelbtini), ji atstovavo direktorių, tvarkė bankinius ir kitus reikalus, sutarčių pasiraÅ¡ymus, o jis tik savininkas. PaaiÅ¡kino, kad jis yra buvęs (duomenys neskelbtini) užsakyti pakuočių, tačiau ar jas užsakinėjo pas A.

M., negali pasakyti, nes susitikdavo ne su vienu gamintoju. Dar kartÄ patvirtino, kad jis nežinojo, jog 2015 m. gruodžio 15 d. bus pristatytos pakuotės, nes jų neužsakinėjo ir už jas nemokėjo. Taigi iÅ¡ Å¡ių aptartų A. M. parodymų matyti, jog jie viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s, nuo pirmos apklausos, kai A. M. sutiko duoti parodymus, savo kaltę pripažino, gailėjosi nusikaltęs. Be to, Å¡iuos A. M. parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti ir teisme iÅ¡tirti įrodymai. 9.2.2. Teisme apklaustas liudytojas S. S. parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė pirkimus ir pardavimus, planavo skalbimo miltelių gamybÄ .

Visam gamybos procesui vadovaudavo A. M.. Buvo pilstoma buitinė chemija į „Ariel“ ir „Persil“ pakuotes. Skystas ir birias medžiagas gaudavo toniniais maiÅ¡ais, bÅ«davo bačkos, grįždavo ir gatavos pakuotės. Gautas medžiagas kėlė į kitÄ aukÅ¡tÄ , nes buvo skirti gamybai, kuriÄ planavo pradėti. Apie „Brexil“ gamybos produkcijÄ direktorius minėjo ir perspėjo, kad po Naujų metų bus darbo. Å ios medžiagos buvo skirtos naujo produkto gamybai ir keliamos į 2 aukÅ¡tÄ .

Gruodžio 15 d. turėjo iÅ¡krauti maÅ¡inÄ ir eiti ilsėtis, planuotos atostogos su vadovo žinia. Tai, jog kratos atlikimo diena buvo paskutinė darbo diena, nes taip buvo sakęs A. M., patvirtino teisme apklausti liudytojai A. B., D. E., T. V., A. R.. Nors teisme apklausta liudytoja D. V. tvirtino, kad atsižvelgiant į tai, kiek A. M. darbovietėje turėjo dėžučių su žymenimis, plastikinių maiÅ¡elių, kartoninių dėžučių dalių pakavimui, rankenėlių, kniedžių, kniedymo apratų, talpų, iÅ¡pilstyti skystoms medžiagoms ir labai daug lipnių etikečių „Ariel“, „Persil“ ir kitų, jog buvo talpos, maiÅ¡ytuvai, pajungti siurbliai, elevatorius, konvejeriai, spausdintuvai datai, jai buvo įtarimas, kad ketino toliau gaminti produkcijÄ , tačiau taip pat parodė, jog kratos metu nebuvo nustatyta, kad fasavimo įrenginys veikė, tiesiog manė dėl to, jog viskas buvo apibyrėję milteliais.

Sutiko, kad Å¡ie milteliai galėjo iÅ¡byrėti ir netyčia. Teisme apklaustas liudytojas O. C. taip pat negalėjo patvirtinti, ar mechanizmai, skirti birių medžiagų pakėlimui, nuleidimui, dozavimui tÄ dienÄ veikė, ar ne. Liudytojas tik nurodė, jog buvo rastos kai kurios talpos su nupjautu virÅ¡umi, jog atsižvelgiant į įrangÄ , kuri buvo, tai yra birių medžiagų pakėlimo, dozavimo mechanizmai, kad patalpose galėjo vykti skirtingų cheminių medžiagų maiÅ¡ymas, iÅ¡ kurių galėjo bÅ«ti gaminamos skystosios medžiagos, galėjo vykti birių medžiagų pakavimas.

Liudytoja D. V. parodė, kad kratos metu rado visko labai daug, t. y. rado supakuotos ir nepakuotos produkcijos, tuščios taros, skysčių, tačiau kratos metu jokie mechanizmai neveikė, visi įrenginiai buvo sustoję, veikiančių nebuvo, žmonės nedirbo, tik stovėjo, joks veiksmas nevyko. Å iuo aspektu pažymėtina ir tai, kad tiek A. M., tiek ir liudytojai A. B., D. E., T. V., A. R., tvirtino, kad kratos atlikimo dienÄ buvo jų paskutinė darbo diena pilstant svetimu prekės ženklu pažymėtÄ produkcijÄ , kÄ nurodė ir liudytojas S. S., kad kratos atlikimo dienÄ dar vyko pilstymai ir gamybos procesas, jog jie užbaiginėjo darbus, tvarkėsi, todėl akivaizdu, kad kai kuri įranga, kaip nurodė liudytojai D.

V., O. C., D. V., dar buvo pajungta, tačiau, kaip teigė tie patys liudytojai- jokie mechanizmai neveikė, visi įrenginiai buvo sustoję. Taip pat pasisakytina ir dėl patalpose rastų pakavimui naudotų priemonių, rastų talpų ir pan. 9.2.3. Be to, A. M. nurodytÄ versijÄ , kad jis iÅ¡ kratos metu rastos žaliavos planavo vykdyti legaliÄ veiklÄ ir 2016 m. pavasarį UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å¡iÄ veiklÄ jau vykdė, įregistravo prekės ženklÄ â€žPEARLOX“, patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai.

Kaip matyti iÅ¡ 2015-08-04 Paslaugų atlikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) turinio, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo savo įmonėje atlikti įmonei „(duomenys neskelbtini)“ skystų ir birių skalbimo priemonių iÅ¡pilstymo, fasavimo bei pakavimo, fasuojamus produktus ir fasavimo tarÄ gauna iÅ¡ užsakovo – (duomenys neskelbtini)“. 2015-08-28 Prekių ženklų licencine sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ suteikė UAB „(duomenys neskelbtini) “ teisę veikti bei naudoti registruotus (duomenys neskelbtini)“, prekių ženklus – „Brixil“ ir „Pearlox“. 2015-09-03 Internetinės svetainės dėl logotipų sukÅ«rimo sutartimi (duomenys neskelbtini) įsipareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sukurti Å¡abloninę internetinę svetainę dėl logotipų „Brixil“ ir „Pearlox“.

Byloje esantys UAB (duomenys neskelbtini)“ kelionės lapai, tarptautinių krovinių vežimo važtaraščiiai, gautų medžiagų priėmimo – perdavimo aktai patvirtina, kad nuo 2015-09-30 (duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ fasavimui pristatė skystas ir birias skalbimo priemones (27 t., b. l. 20–52), o nuo 2015-10-19 (duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ fasavimui pristatė įrangÄ skystų ir birių skalbimo priemonių gamybai (27 t., b. l. 53–70).

Kaip jau buvo minėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016-03-03 pradėjo prekybÄ â€žBrixil“ produkcija (39 t., b. l. 79-87). 9.2.4. Taigi aptartų įrodymų visuma, prieÅ¡ingai nei teigiama prokurorės apeliaciniame skunde, nepaneigia A. M. nurodytos versijos, kad jis tam tikrÄ kiekį produkcijos planavo žymėti svetimais prekių ženklais tik iki 2015 m. gruodžio 15 d., o toliau jis ketino vykdyti jo vadovaujamos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ su įmone „P. G. sudarytoje sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų sÄ lygų, t. y. pradėti cheminių prekių „BRIXIL“ ir „PEARLOX“ gamybÄ .

Minėtos aplinkybės taip pat paneigia prokurorės apeliacinio sundo argumentus, kad iki 2015 m. gruodžio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje oficialiai įdarbinti buvo tik du asmenys, jog įmonė net neturėjo pasamdžiusi darbo jėgos, kuri buvo būtina norint realiai vykdyti sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nes, kaip matyti iš bylos duomenų, įmonei iki 2015 m. gruodžio 15 d. neturint leidimo svetimu prekių ženklu pažymėti didelį kiekį prekių, darbo jėgos pakako. 9.3.

Tai, kad A. M. kėsinosi tęsti BK 204 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nepatvirtina ir iÅ¡ Lenkijos gauta informacija, kad įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo gaminami pakuočių ruoÅ¡iniai, kurie vėliau buvo gabenami įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu nei liudytojos A. M., įmonės „(duomenys neskelbtini) atstovės, nurodytos aplinkybės, kad vyras vardu A. užsakė kartoninių dėžučių Å¡tampavimÄ , atvežė iÅ¡karpų pavyzdžius, pristatydavo kartonÄ be spausdintų užrašų ir storÄ kartonÄ su skalbimo miltelių „ARIEL“ spausdintu užraÅ¡u, nei liudytojas R.

C., kuris vežė krovinius – kartotines pakuotes, į (duomenys neskelbtini). Liudytoja A. M. nurodė, kad į įmonę „(duomenys neskelbtini)“ keletÄ kartų su kitu vyru buvo atvažiavęs vyriÅ¡kis vardu A., kuris užsakė kartoninių dėžučių Å¡tampavimÄ , gamybÄ , kartoninius įdėklus, jog kartonÄ su spausdintu užraÅ¡u jis pristatė tris kartus, tačiau liudytoja negalėjo nurodyti vyro, vardu A. pavardės, negalėjo nurodyti tikslių vizito datų, kokios firmos atstovas buvo A., paaiÅ¡kino, jog užsakymai buvo žodiniai, dėl kartoninių dėžučių gamybos nebuvo pasiraÅ¡ytos jokios sutartys, pinigus – 1000 Eur įdėtus į vokÄ , už pagamintas kartonines dėžutes, jai perduodavo vairuotojas, jokių sÄ skaitų neiÅ¡davė (24 t., b. l. 27–32).

Liudytojas R. C. tik patvirtino, jog vežimo dokumentus gaudavo iš firmos „(duomenys neskelbtini)“ vadovės, ir veždavo krovinį CMR dokumente nurodytu adresu, asmenų, kurie krovinį priimdavo, duomenų nežino (24 t., b. l. 56–59). Šie aptarti duomenys patvirtina tik tai, kad įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo gaminami pakuočių ruošiniai, kurie vėliau buvo gabenami įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu, tačiau tai negali būti neabejotinu įrodymu, kuris patvirtintų A.

M. kaltę, kad jis kėsinosi tęsti nusikalstamÄ veikÄ ir po 2015 m. gruodžio 15 d. 9.3.1. Dėl 2015 m. gruodžio 15 d. prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų sulaikyto vilkiko „(duomenys neskelbtini)“ su puspriekabe, iÅ¡ kurio buvo kraunami atvežti nauji kartoninių dėžučių su užraÅ¡u „ARIEL“ ruoÅ¡iniai, A. M. paaiÅ¡kino, kad visos priemonės produkcijai pakuoti buvo atvežtos pagal susitarimÄ su A., jam iÅ¡ anksto nebuvo žinoma, kokios priemonės ir kokiÄ konkrečiai dienÄ bus pristatytos, jis taip pat nežinojo, kad 2015 m. gruodžio 15 d. bus atvežti dėžučių ruoÅ¡iniai.

Å i A. M. versija anksčiau aptartais duomenimis, taip pat nėra paneigta, nes kaip buvo minėta, liudytoja A. M. negalėjo nurodyti vyro, vardu A. pavardės, negalėjo nurodyti tikslių užsakymo datų, nurodyti įmonės, su kuria buvo tik žodinis susitarimas, o liudytojas R. C. tik veždavo krovinį CMR dokumente nurodytu adresu, asmenų, kurie krovinį priimdavo, duomenų nežino. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, asmens vardu A. nenustatymas A. M. kaltės pasikėsinus tęsti svetimu prekės ženklu pažymėtų prekių gamybÄ taip pat nepatvirtina. 9.4.

Atmestini kaip nepagrįsti prokurorės apeliacinio skundo argumentai, kad dokumentai, kuriuos A. M. pateikė praėjus beveik metams nuo praneÅ¡imo apie įtarimÄ Ä¯teikimo, buvo suraÅ¡yti vėliau, negu juose nurodyta data, t. y. jau po kratų atlikimo, jog iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad abi įmones, tarp kurių buvo pasiraÅ¡yta 2015 m. rugpjūčio 8 d. Paslaugų atlikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai valdė ir joms vadovavo kaltinamasis A. M., nors sutartyje įmonės „P. G.“ vardu pasirašė T.

B., kuri nebuvo įmonės vadove leidžia pagrįstai abejoti minėtų dokumentų tikrumu ir juose nurodytų duomenų teisingumu. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų patvirtinančių, kad kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės (duomenys neskelbtini)“ sudarytos sutartys ir kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai būtų suklastoti ar juose užfiksuoti duomenys neatitiktų tikrovės, todėl abejoti A. M. pateiktų dokumentų tikrumu ir juose nurodytų duomenų teisingumu, nėra jokio pagrindo.

10. Pažymėtina, kad BPK 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai.

Taigi, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, tai yra nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018 ir kt.).

Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiÅ¡kindamas Konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (pvz., 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 33501/96).

11. Teisėjų kolegija, remdamasi anksčiau iÅ¡dėstytų įrodymų visuma, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, konstatuoja, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad A. M. iÅ¡ likusios turėtos žaliavos, t. y. 26 180 kg miltelių ir 73 055 litrų skystų skalbimo priemonių kėsinosi svetimais prekių ženklais „ARIEL”, „PERSIL”, „LENOR”, „FARY”, „VANISH“ ir „MR. PROPER”, neturint leidimo pažymėti didelį kiekį, ne mažiau kaip 26 180 kg birių (miltelių) ir 73 055 litrų skystų skalbimo priemonių, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2015 m. gruodžio 15 d. (duomenys neskelbtini) pareigÅ«nai skalbimo priemonių pakavimo procese užklupo ir sulaikė Å¡iÄ veiklÄ darančius asmenis, todėl Å¡i kaltinimo dalis pagrįstai pirmosios instancijos teismo paÅ¡alinta iÅ¡ A.

M. pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK 204 straipsnio 1 dalį. Dėl A. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ 12. Prokuroro apeliaciniu skundu nesutinkama su A. M. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , teigiant, kad nėra vienos, t. y. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos, bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, sÄ lygos, nes A. M. pripažino tik dalį jam pareikÅ¡to kaltinimo – jis nepripažino kaltinimo dalies, jog kėsinosi tęsti svetimu prekės ženklu pažymėtų prekių gamybÄ , tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras nurodė, kad taip pat nėra ir kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygos, jog yra pagrindas manyti, kad A. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes 2020 m. sausio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. M. buvo nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, už tai, kad apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ . Taip pat nurodė, kad V. M. nėra tinkamas laiduotojas, nes ji jokios realios teigiamos įtakos nedaro ir negali padaryti objektyviai, kadangi neturi nieko bendro su A.

M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma veikla, jog jai nėra žinomos jokios aplinkybės dėl nusikalstamos veiklos vykdymo. 12.1. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , kaip viena iÅ¡ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rÅ«Å¡ių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnio1 dalis).

Kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos yra:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta Å¡iame BK straipsnyje įtvirtintų sÄ lygų visuma. Taigi tam, kad asmenį bÅ«tų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , byloje turi bÅ«ti nustatytos ne tik visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sÄ lygos, bet ir Å¡io straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje nustatyta, kad laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ taikyti laidavimÄ ir perduoti kaltininkÄ laiduotojo atsakomybei, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat į jo charakteristikÄ ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-145-895/2018, 2K-67-942/2019, 2K-96-628/2019).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-114-628/2019). 12.2.

Prokuroro vertinimu, Å¡iuo atveju nėra vienos, t. y. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos, bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygos, nes A. M. pripažino tik dalį jam pareikÅ¡to kaltinimo – jis nepripažino kaltinimo dalies, jog kėsinosi tęsti svetimu prekės ženklu pažymėtų prekių gamybos, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. 12.3. IÅ¡ bylos matyti, kad A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu (26 t., b. l. 69–73, 84–90, 161–164, 173–178; 27 t., b. l. 88–93, 139–141, 153–155; 28 t., b. l. 13–18), tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu (39 t., b. l. 74–76) prisipažino kaltu, kad neturėdamas leidimo svetimu prekės ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi nusikaltęs. A.

M. taip pat nuosekliai teigė, kad jis nesikėsino tęsti svetimu prekės ženklu pažymėtų prekių gamybos ir pastarojo kaltė galimai pasikėsinus tęsti nusikalstamÄ veikÄ nebuvo įrodyta nei bylÄ nagrinėjant pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose. Taigi nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad A. M. viso proceso metu nebuvo nuoÅ¡irdus, pripažino tik dalį kaltinimo ir tai padarė ne savo noru, o tik po to, kai jo kaltė ir kitos nusikalstamos veikos aplinkybės jau buvo įrodytos byloje surinktais faktiniais duomenimis, todėl nėra pagrindo Å¡alinti iÅ¡ nuosprendžio dalį, kurioje konstatuota, kad nustatyta A.

M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Be to, pažymėtina ir tai, kad Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokurorė 2017 m. rugsėjo 22 d. byloje suraÅ¡iusi pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu nurodė, jog įtariamojo A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir siÅ«lė pripažinus A.

M. kaltu pagal BK 204 straipsnio 1 dalį paskirti jam 210 MGL dydžio baudÄ , kuriÄ , vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu (39 t., b. l. 2–10). Taigi aptarti duomenys patvirtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytÄ , bÅ«tinÄ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygÄ , apylinkės teismas nustatė pagrįstai. 12.4. Pirmosios instancijos teismas, atsižvegęs į tai, jog A. M. nusikalto pirmÄ kartÄ , galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirbantis, vedęs, augina mažametį vaikÄ , padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad baudžiamasis procesas jam turėjo pakankamÄ auklėjamÄ jį poveikį, todėl yra pagrindas manyti, kad A.

M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors prokuroras apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis apie tai, kad 2020 m. sausio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. M. buvo nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, tačiau skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu A. M. nebuvo teistas ir atsižvelgdamas į jo padaryto nusikaltimo sunkumÄ , asmenybę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas A. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . 12.5.

Kaip matyti iÅ¡ prokuroro pasisakymų apeliacinės instanciojos teisme, jis suabejojo laiduotojos galimybėmis daryti teigiamÄ poveikį A. M., nes ji neturi nieko bendro su A. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma veikla, jog jai nėra žinomos jokios aplinkybės dėl nusikalstamos veiklos vykdymo. 12.5.1. Bylos duomenys patvirtina, jog V. M. yra A. M. mama ir yra tinkama bÅ«ti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sÄ lygas: anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, dirba pagal verslo liudijimÄ , psichikos ir priklausomybių registre neįraÅ¡yta, charakterizuojama teigiamai (39 t., b. l. 55-61).

Apklausiama pirmosios instancijos teisme A. M. nurodė, kad žino dėl ko sÅ«nus yra kaltinamas, jog jis yra geras ir darbÅ¡tus žmogus. Su teisėsauga sÅ«nus nėra niekada turėjęs jokių reikalų. Nėra buvusi policijoje dėl jo elgesio. Visada gerai mokėsi. Su sÅ«numi dažnai susitinka, jie yra labai artimi. Mano, kad sÅ«nui gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, neabejotina, kad V. M. yra verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetÄ A. M. ir gali daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ , todėl abejoti jos, kaip laiduotojos tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

IÅ¡ laiduotojos paaiÅ¡kinimo akivaizdu, jog ji domisi sÅ«naus gyvenimu, žino apie jam pareikÅ¡tus kaltinimus ir gali daryti įtakÄ net ir negyvendama kartu. Dėl BK 72 straipsnio 2 dalies taikymo 13. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Apeliacinius skundu praÅ¡oma konfiskuoti daiktus, nurodytus 2017 m. liepos 22 d. pareiÅ¡kimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu priedo I skyriuje, Eil. Nr. nuo 24 iki 45 (39 t., b. l. 11–14): 72 730 l skystos skalbimo priemonės (77 vnt., 1 000 l talpose); 18 598 kg skalbimo miltelių (polipropileno maiÅ¡uose, 21 vnt.); 15 kg spalvotų skalbimo miltelių (maiÅ¡uose, 2 vnt.); 11 614 vnt. dėžučių skalbimo miltelių (dėžutės be etikečių, po 500 g); 1 000 kg druskos (polipropileno maiÅ¡e, 1 vnt.); 33 159 vnt. tuščių 5 l talpų; 4 602 vnt. tuščių 10 l talpų; 42 vnt. tuščių 1 000 l talpų; 914,1 kg plastikinių kamÅ¡telių (maiÅ¡uose ir dėžėse); 14 vnt. 10 l talpų su skalbimo skysčiu; 37 vnt. 5 l talpų su skalbimo skysčiu (be etikečių); 107,9 kg dozatorių (maiÅ¡uose); 1 576 kg klijų (dėžėse); 703,48 kg plastikinių rankenėlių (dėžėse); 890,88 kg kartoninių tvirtinimo lapelių (dėžėse); 10,8 kg lankstinukų (dėžėje); 99,55 kg metalinių kniedžių (maiÅ¡e ir dėžėse); 7 vnt. pistoletų, skirtų klijavimui; 2 kniedijimo aparatus; skystų priemonių dozavimo aparatÄ ; 41 vnt. lipnios juostos (rulonuose); 4 dėžes plastikinių maiÅ¡elių.

Prokurorė pažymėjo, kad byloje įrodžius, jog A. M. kėsinosi tęsti svetimu prekės ženklu pažymėtų prekių gamybÄ , tačiau jos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, Å¡ie daiktai turi bÅ«ti pripažinti nusikalstamos veikos priemonėmis ir turi bÅ«ti konfiskuoti. Be to, pasak apeliantės, bylos duomenys patvirtina, kad visa skysta ir biri produkcija, kuri buvo gauta iÅ¡ įmonės „P. G.“ ir laikoma patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) rajone, taip pat druska maiÅ¡uose, įvairių dydžių talpos, plastikiniai kamÅ¡teliai, dozatoriai, klijai, plastikinės rankenėlės, kartoniniai tvirtinimo lapeliai, metalinės kniedės, kniedijimo aparatas, pistoletai klijavimui, skystų priemonių dozavimo aparatas, lipni juosta rulonuose, plastikiniai maiÅ¡eliai buvo bÅ«tini ir naudojami skalbimo priemonių klastojimui, o jie nebuvo sunaudoti tik todėl, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai nutraukė neteisėtÄ veiklÄ . 13.1.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje neįrodžius, kad A. M. kėsinosi tęsti svetimu prekės ženklu pažymėtų prekių gamybÄ , nėra pagrindo tenkinti apeliantės praÅ¡ymÄ ir konfiskuoti daiktus, nurodytus 2017 m. liepos 22 d. pareiÅ¡kimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu priedo I skyriuje, Eil. Nr. nuo 24 iki 45. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad daiktai, kurie nebuvo naudojami nusikalstamai veikai daryti, taip pat daiktai, kurie galbÅ«t galėjo bÅ«ti panaudoti tęsiant nusikalstamÄ veikÄ , tačiau byloje pasikėsinimas neįrodytas ir iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alintas, negali bÅ«ti konfiskuojami ir turi bÅ«ti grÄ Å¾inami UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A.

M.. 13.2. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, 2020 m. vasario 24 d. Å iaulių apygardos teismo nutartimi skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas daiktams – skysta priemonė 1000 litrų talpose, svoris (kiekis) 48 730 litrų, spalvoti milteliai maiÅ¡uose –15 kg, 2 maiÅ¡ai, milteliai plastiko dėžutėse be etikečių po 200 g – 3068 vnt., druska (prolipropileno maiÅ¡e) – 1000 kg, 5 litrų talpos tuščios talpos – 8324 vnt., 5 litrų tuščios talpos – 35 vnt., 10 litrų tuščios talpos – 602 vnt., skystis 10 litrų talpose (nupjautų virÅ¡Å«nių be etikečių) – 14 vnt., skalbimo skystis 5 litrų talpose be etikečių – 185 kg, dozatoriai – maiÅ¡ai (iÅ¡ viso 24,9 kg), plastikinės rankenėlės 703,48 kg, kartoniniai tvirtinimo lapeliai – 890,68 kg, reklaminiai lankstinukai – 10,8 kg, skystų priemonių dozavimo aparatas – 1 vnt., plastikiniai maiÅ¡eliai be pavadinimo 126 kg, kurie grÄ Å¾inti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A.

M., uždraudžiant Å¡iais daiktais disponuoti ir Å¡iuos daiktus naudoti bei skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. M. nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponuoti Å¡iuo turtu, naikintini (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

14. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad iš kaltinimo šalinama aplinkybė, jog A. M., žinodamas, kad prekės pažymėtos svetimu prekių ženklu be leidimo, įsigijo ir laikė prekes, pažymėtas (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiais prekių ženklais „ARIEL“, „FAIRY“, „LENOR“ bei (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu prekės ženklu „PERSIL“, o pirmosios instancijos teismas šias prekes nusprendė sunaikinti, skundžiamas nuosprendis keičiamas ir dėl netinkamai išspręsto daiktinių įrodymų likimo klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Kadangi byloje nenustatyta, kad minėtos prekės nėra uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, Å¡ios prekės grÄ Å¾intinos teisėtam savininkui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. M. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, 4 punktu, n u t a r i a: Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendį pakeisti:

Iš kaltinimo pašalinti aplinkybę, kad A. M., žinodamas, jog prekės pažymėtos svetimu prekių ženklu be leidimo, įsigijo ir laikė prekes, pažymėtas (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiais prekių ženklais „ARIEL“, „FAIRY“, „LENOR“ bei (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu prekės ženklu „PERSIL“, t. y. 3 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 450 g; 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 10,4 kg; 2 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 6,500 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 2,56 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 9 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 2,8 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „FAIRY“ 1 l; 2 vnt. prekių su žymenimis „LENOR“ 2 l; 1 vnt. prekių su žymenimis „LENOR“ 4,620 l, 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3 l; 2 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3,96 l; 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3,2 l; 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 6 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3 kg.

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 3 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 450 g; 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 10,4 kg; 2 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 6,500 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 2,56 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 9 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 2,8 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „FAIRY“ 1 l; 2 vnt. prekių su žymenimis „LENOR“ 2 l; 1 vnt. prekių su žymenimis „LENOR“ 4,620 l, 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3 l; 2 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3,96 l; 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3,2 l; 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 6 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3 kg grÄ Å¾inti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A.

M.. Panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartimi skirtÄ laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ daiktams – skystai priemonei 1000 litrų talpose, svoris (kiekis) 48 730 litrų, spalvotiems milteliams maiÅ¡uose –15 kg, 2 maiÅ¡ams, milteliams plastiko dėžutėse be etikečių po 200 g – 3068 vnt., druskai (prolipropileno maiÅ¡e) – 1000 kg, 5 litrų talpos tuščioms talpoms – 8324 vnt., 5 litrų tuščioms talpoms – 35 vnt., 10 litrų tuščioms talpoms – 602 vnt., skysčiui 10 litrų talpose (nupjautų virÅ¡Å«nių be etikečių) – 14 vnt., skalbimo skysčiui 5 litrų talpose be etikečių – 185 kg, dozatoriams – maiÅ¡ams (iÅ¡ viso 24,9 kg), plastikinėms rankenėlėms 703,48 kg, kartoniniams tvirtinimo lapeliams – 890,68 kg, reklaminiams lankstinukams – 10,8 kg, skystų priemonių dozavimo aparatui – 1 vnt., plastikiniams maiÅ¡eliams be pavadinimo 126 kg, ir A.

M. nekilnojamam turtui – žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Zigmas Kavaliauskas Gražvydas PoÅ¡kus Laisvydas ZederÅ¡tremas