2016-01-15 Nr. CB-549-2-56-3-00699-2011-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė byla Nr. 3K-3-42-701/2016

Proceso Nr. 2-56-3-00699-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.4.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virgilijaus Grabinsko ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno apygardos prokuroro ieškinį atsakovams A. M., V. B., A. P., UAB „Domus firma“, UAB „Brastos valda“, UAB „JB investicijos“ dėl sandorių ir paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais; tretieji asmenys: Aplinkos ministerija, Nacionalinė žemės tarnyba, A. K., B. G., D. G., D. K., J. R., P. O., Z. S., M. M. L., O. B. Y., R. P., Z. S.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl naujos santuokos sudarymo, mirus ankstesniajam sutuoktiniui, reikšmės teisei atkurti nuosavybės teises.

2. Byloje nustatyta, kad 1950 m. balandžio 15 d. mirė V. S., ginčo žemės iki nacionalizacijos savininkė. Visą jos palikimą pagal testamentą priėmė A. B., jis mirė 1951 m. rugpjūčio 20 d. Jo palikimą pagal įstatymą priėmė jo sutuoktinė O. B.

3. 1972 m. gegužės 20 d. O. B. sudarė santuoką su A. L., tačiau 1972 m. gruodžio 20 d. išsituokė. 1975 m. birželio 5 d. A. L. ir O. B. vėl susituokė, tačiau O. B. po santuokos sudarymo pasiliko B. pavardę. A. L. mirė 1978 m.

4. 1999 m. balandžio 28 d. O. B. Kauno apskrities viršininko administracijai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę, buvusią Kaune, Vilijampolės dvare, jos paveldėtą iš pirmojo vyro A. B., kurią jam testamentu 1947 m. paliko V. S.

5. 2000 m. vasario 1 d. notaro patvirtintu testamentu O. B. išreiškė valią jai priklausantį žemės sklypą Kaune, Vilijampolėje, kuris jai bus atkurtas, arba sumokėtą kompensaciją už jį palikti lygiomis dalimis V. B. ir A. M. O. B. mirė 2000 m. kovo 1 d.

6. 2000 m. kovo 8 d. Kauno apskrities viršininko administracija (toliau – ir KAVA) pripažino, kad O. B. pakanka dokumentų atkurti nuosavybės teises į 58 ha žemės sklypą. Šis KAVA sprendimas buvo pripažintas negaliojančiu, o 2003 m. gegužės 9 d. KAVA pripažino, kad V. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 35 ha žemės. O. B. žemės testamentinis paveldėtojas A. M. dėl nustatyto 35 ha žemės ploto nesutiko ir kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Kauno miesto apylinkės teismas 2004 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-216/2004 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S. iki žemės nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teisėmis valdė 57,4639 ha žemės sklypą, buvusį Kaune, Vilijampolėje. Teismo sprendimas apskųstas nebuvo ir yra įsiteisėjęs.

7. V. B. ir A. M. kreipėsi dėl palikimo priėmimo pagal 2000 m. vasario 1 d. O. B. testamentą, tačiau 2004 m. spalio 11 d. jie atlygintine paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Domus firma“ pardavė visas paveldėjimo teises ir visas turtines teises į palikimą, nurodytą O. B. 2000 m. vasario 1 d. testamente. UAB „Domus firma“ kreipėsi į notarą ir po O. B. mirties priėmė palikimą pagal 2004 m. spalio 11 d. paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį.

8. Nuo 2005 m. gruodžio 12 d. Kauno apskrities viršininko administracijos, Marijampolės apskrities viršininko administracijos bei Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono, Varėnos ir Alytaus žemėtvarkos skyrių priimtais sprendimais pradėtos atkurti O. B. nuosavybės teisės į V. S. turėtą turtą.

9. 2011 m. gegužės 20 d. Kauno apygardos prokuroras, gindamas viešąjį interesą, ieškiniu kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydamas panaikinti administracinius aktus, kuriais O. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės, pripažinti negaliojančiais sandorius ir paveldėjimo teisės liudijimus, kuriais žemės sklypai, į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės, buvo perleisti tretiesiems asmenims, ir taikyti restituciją, ginčo žemę grąžinant valstybei.

10. Prokuroras ieškinį grindė pažymėdamas, kad O. B., po A. B. mirties ištekėjusi už A. L., neteko teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, todėl visi paskesni administraciniai aktai, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į žemę, taip pat visi fizinių ir juridinių asmenų sandoriai, sprendimai, aktai, sudaryti dėl ginčo žemės, yra neteisėti ir negaliojantys.

11. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2011 m. lapkričio 24 d. nutartimi nusprendė, kad nuosavybės teisių O. B. atkūrimo procedūrų teisėtumo klausimas turi būti sprendžiamas administracinėje byloje, o civilinėje byloje – sandorių, kuriais perleistos nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamąjį turtą – paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties, paveldėjimo teisės liudijimų, pirkimo–pardavimo sutarčių, akcininkų susirinkimo sprendimų, akcijų pasirašymo sutarties, nekilnojamojo turto perdavimo–priėmimo akto teisėtumo bei restitucijos taikymo klausimai.

12. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 7 d. sprendimu iš dalies tenkindamas Kauno apygardos prokuratūros prašymą panaikino Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2008 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. S-48-19511-196 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei O. B.“ ir 2008 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. ŽM-484 „Dėl nuosavybės teisų į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtiesiems, žemės sklypus Marijampolės, Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybėse“ dalis, kuriose nurodyta, kad O. B. perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam 19,86 ha miško sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); kitą prašymo dalį (dėl kitų administracinių aktų panaikinimo) atmetė kaip nepagrįstą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

13. Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.

14. Teismas nesutiko su prokuroro teiginiais, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 3 punkto nuostatomis, O. B. prašymas atkurti nuosavybės teises į žemę, kurią testamentu jos buvusiam vyrui A. B. paliko V. S., negalėjo būti tenkinamas ir jai nuosavybės teisės negalėjo būti atkurtos, taip pat kad notaras negalėjo patvirtinti ginčijamo liudijimo, jog atsakovai V.

B. ir A. M. priėmė palikimą pagal 2000 m. vasario 1 d. O. B. testamentą. Teismas nurodė, kad Tvarkos 3 punktas neteko galios nuo 1999 m. lapkričio 11 d., todėl 2005 metais atkuriant nuosavybės teises į V. S. žemę ši teisės norma nebegalėjo būti taikoma ir pagrįstai nebuvo taikyta. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nė vienas iš šioje byloje ginčijamų sandorių, liudijimų nebuvo sudarytas tuo laikotarpiu, kai galiojo Tvarkos redakcija, kuria remiasi ieškovas. Taigi, reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2004 m. rugsėjo 2 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 5034 apie palikimo priėmimą pagal testamentą po O.

B. mirties šiuo pagrindu teismas, remdamasis pirmiau nurodytais argumentais, laikė atmestinu, nes teisės normos neturi atgalinio veikimo galios. Teismas pažymėjo, kad A. B. buvo ne turto savininkas, o tik paveldėtojas, paveldėjimo teisės liudijimas išduotas vadovaujantis paveldėjimo teisinius santykius reguliuojančiomis Civilinio kodekso normomis, o nurodytas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) reglamentuoja išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimą jo savininkams, t. y.

įstatymas nereglamentuoja paveldėjimo teisinių santykių. Be to, nėra ginčijamas testamentas, kuris buvo pagrindas išduoti šį liudijimą. Ieškinyje nurodyti išaiškinimai, išdėstyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. Č. v. Šiaulių apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-442/2003, ir 2010 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. J. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-259/2010, šioje byloje netaikytini, nes šiose bylose konstatuotos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių.

15. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl sandorių, kuriais perleistos nuosavybės teisės į valstybinį mišką, pripažinimo negaliojančiais, ir šią ieškinio dalį tenkino.

16. Kolegija, pasisakydama dėl ieškovo argumentų, kad O. B. neteko teisės į nuosavybės teisių atkūrimą po pirmojo sutuoktinio A. B. mirties sudariusi naują santuoką, juos atmetė, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17. Kasaciniu skundu trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2014 m. gegužės 26 d. nutarties dalį, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikta nepakeista, bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

18. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Byloje nagrinėjamam ginčui išspręsti būtina išaiškinti, kas sudaro Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punkte pavartotos sąvokos „turto savininko sutuoktiniui“ turinį. Jei mirusio buvusio savininko sutuoktinis sudaro naują santuoką, jis tampa kito asmens sutuoktiniu CK 3.49 straipsnio 2 dalies prasme ir įgyja sutuoktinio teises ir pareigas šiam asmeniui. Todėl pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnį buvusio savininko sutuoktiniu laikytinas asmuo, iki savininko mirties sudaręs su juo santuoką, santuokos nenutraukęs ir po buvusio sutuoktinio mirties nesudaręs naujos santuokos. Pagal išaiškinimus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. Č. v. Šiaulių apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-442/2003, ir 2010 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. J. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-259/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-248-143/2007, 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-444-2383-2012, 2014 m. sausio 17 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-858-2140/2013, savininko sutuoktiniu laikytinas asmuo, iki savininko mirties sudaręs su juo santuoką, santuokos nenutraukęs ir po buvusio sutuoktinio mirties nesudaręs naujos santuokos. Sudaręs naują santuoką, pergyvenęs sutuoktinis netenka teisės atkurti nuosavybės teises į mirusio savininko turtą. O. B., po sutuoktinio A. B. mirties sudariusiai naują santuoką, negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į A. B. pagal testamentą paveldėtą žemę. Tiek paduodama prašymą atkurti nuosavybės teises, tiek nuosavybės teisių atkūrimo metu O. B. turėjo A. L., o ne A. B. sutuoktinės teisinį statusą, todėl ji neatitiko Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto mirusio asmens, kuriam testamentu buvo paliktas turtas, sutuoktinio statuso ir pretenduoti į V. S. iki nacionalizacijos turėtų nuosavybės teisių atkūrimą neturėjo teisės.

19. Ieškovas Kauno apygardos prokuroras pareiškė prisidėjimą prie kasacinio skundo.

20. Atsakovai A. M. ir V. B. bei tretieji asmenys M. M. L. ir O. B. Y. atsiliepimais į kasacinį skundą prašo kasacinį procesą nutraukti, o šio prašymo netenkinus – kasacinį skundą atmesti. Atsakovai UAB „Domus firma“, UAB „Brastos valda“ ir trečiasis asmuo P. O. atsiliepimais į kasacinį skundą prašo skundą atmesti. Kadangi atsiliepimuose į kasacinį skundą nurodomi argumentai iš esmės sutampa, jie pateikiami apibendrinti, t. y. tapačių argumentų nekartojant.

21. Atsiliepimuose nurodoma:

21.1. CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, kuriuo savo poziciją nemokėti žyminio mokesčio grindžia kasatorė, taikytinas tik ieškovui ar pareiškėjui ir tik dėl tos dalies, kurioje ieškovas kreipiasi dėl galimai pažeisto viešojo intereso gynybos. Kasatorė – trečiasis asmuo – nepareiškė ieškinio, neinicijavo proceso, kreipdamasi į prokurorą, kad šis gintų viešąjį interesą, ir neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacine tvarka. Dėl to CPK 356 straipsnio 6 dalies ir 350 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu kasacinis procesas nutrauktinas, kasatorei nesumokėjus žyminio mokesčio.

21.2. Tretieji asmenys civiliniame procese – byloje dalyvaujantys asmenys, kurių dalyvavimas sprendžiant ginčą grindžiamas jų teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi. Nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiami ginčai dėl paveldėjimo teisės liudijimų ir sandorių, kurių šalys yra fiziniai asmenys ir įmonės, panaikinimo. Nacionalinė žemės tarnyba jokio teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi neturi, todėl jos dalyvavimas šioje civilinėje byloje yra nepagrįstas. CPK 342 straipsnyje nustatyta, kad kasacinį skundą gali paduoti byloje dalyvaujantys asmenys. Konstatavus, kad Nacionalinė žemės tarnyba nepagrįstai buvo įtraukta dalyvauti šioje civilinėje byloje trečiuoju asmeniu, darytina išvada, kad kasacinį skundą padavė asmuo, kuris neturėjo dalyvauti byloje, todėl yra pagrindas nutraukti kasacinį procesą.

21.3. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai aiškino įstatymus ir padarė pagrįstas išvadas kasatorės keliamais klausimais dėl pakartotinės santuokos sudarymo reikšmės teisei atkurti nuosavybės teises. Tvarkos 3 punktas, kuriuo remiasi kasatorė, neteko galios nuo 1999 m. lapkričio 11 d., todėl vėliau atkuriant nuosavybės teises pagrįstai nebuvo taikytas. Teisės normos, apribojančios civilines teises pretenduoti į palikimą, yra imperatyvios ir negali būti aiškinamos plečiamai. A. B. ir O. B. santuoka pasibaigė ne dėl to, kad buvo nutraukta, o dėl to, kad A. B. mirė. Teisės aktuose nenustatyta apribojimų pergyvenusiam sutuoktiniui paveldėti mirusio sutuoktinio turtą dėl to, kad pergyvenęs sutuoktinis sudaro naują santuoką. Teismas neturi diskrecijos iš pergyvenusio sutuoktinio paveldėjimo teisę atimti įstatyme tiesiogiai nenustatytu pagrindu. Kasatorės nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos nuo nagrinėjamos bylos skiriasi faktinėmis aplinkybėmis. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad ginčo atveju O. B. galėjo paveldėti turtinę teisę atkurti nuosavybės teises iš tokios turtinės teisės turėtojo A. B. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. v. I. O., bylos Nr. 3K-3-518/2009; 2011 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. K. v. Č. K., bylos Nr. 3K-3-161/2011). Atsakovai ir tretieji asmenys pabrėžia, kad byloje nustatyta ir kasaciniu skundu neginčijama, jog tiek jie, tiek O. B. visą laiką buvo sąžiningi ginčo teisinių santykių dalyviai. Dėl išvardytų priežasčių nėra pagrindo taikyti restituciją, priešingu atveju būtų neužtikrinta pusiausvyra tarp bendrojo visuomenės intereso ir asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų, pažeisti teisėtų lūkesčių ir teisinio stabilumo, nuosavybės neliečiamumo principai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi sustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimą iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės administracinę bylą Nr. A-966-261/2015.

23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi nurodytą administracinę bylą išnagrinėjo ir pakeitė Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimo dalį: panaikino Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2008 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. S-48-19511-196 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei O. B.“ dalį ir 2008 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. ŽM-484 „Dėl nuosavybės teisų į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtiesiems, žemės sklypus Marijampolės, Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybėse“ dalį, kuriomis O. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,04 ha valstybinės reikšmės miško plotą sklype, (duomenys neskelbtini); kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą.

Dėl kasacinio proceso galimumo

25. Atsakovai kelia klausimą dėl kasacinio proceso galimumo, motyvuodami tuo, kad kasatorė Nacionalinė žemės tarnyba už kasacinį skundą nesumokėjo žyminio mokesčio, taip pat neturi jokio teisinio suinteresuotumo nagrinėjamos bylos baigtimi, todėl ji nepagrįstai buvo įtraukta dalyvauti šioje byloje ir dėl to neturėjo teisės paduoti kasacinį skundą.

26. Teisėjų kolegija, atsakydama į šiuos argumentus, pažymi, kad trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos pateikto kasacinio skundo priėmimo klausimą sprendė teisėjų atrankos kolegija, vertindama, ar skundas atitinka Civilinio proceso kodekse įtvirtintas kasacinio skundo priėmimo sąlygas, įskaitant reikalavimą sumokėti žyminį mokestį. CPK 83 straipsnio 1 dalyje išdėstytas asmenų, atleidžiamų nuo žyminio mokesčio mokėjimo, sąrašas. Kasatorė, paduodama kasacinį skundą, nurodė argumentus, kuriais remdamasi laikėsi pozicijos, kad ji atitinka CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte apibrėžto bylos dalyvio, atleidžiamo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, požymius, todėl neprivalo jo mokėti už paduotą kasacinį skundą. Teisėjų atrankos kolegija, įvertinusi nurodytus argumentus ir pateikto kasacinio skundo atitiktį įstatyme įtvirtintiems reikalavimams, nekonstatavo CPK 350 straipsnio 2 dalyje išvardytų pagrindų atsisakyti priimti kasacinį skundą ir 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartimi jį priėmė. Nutartis, kuria išsprendžiamas kasacinio skundo priėmimo klausimas, yra galutinė ir neskundžiama (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Priėmus nurodytą nutartį, klausimo dėl pareigos sumokėti žyminį mokestį už priimtą kasacinį skundą peržiūrėjimas reikštų nurodytos galutinės nutarties peržiūrėjimą. Kadangi tokios nutarties peržiūrėjimas negalimas, teisėjų kolegija žyminio mokesčio mokėjimo šioje byloje klausimu nepasisako. Dėl tos pačios priežasties – negalimumo peržiūrėti klausimo, išspręsto galutine nutartimi, iš naujo nesprendžiamas ir kasatorės suinteresuotumo bylos baigtimi ir jos teisės paduoti kasacinį skundą klausimas.

Dėl naujos santuokos sudarymo reikšmės pretendento teisei atkurti nuosavybės teises

27. Kasatorės nuomone, tiek paduodama prašymą atkurti nuosavybės teises, tiek nuosavybės teisių atkūrimo metu O. B. turėjo A. L., o ne A. B. sutuoktinės teisinį statusą. Dėl to ji neatitiko Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto mirusio asmens, kuriam testamentu buvo paliktas turtas, sutuoktinio statuso ir pretenduoti į V. S. iki nacionalizacijos turėtų nuosavybės teisių atkūrimą neturėjo teisės. Kasatorė tokią savo poziciją grindžia Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punkte pavartotos sąvokos „turto savininko sutuoktinis“ aiškinimu ir remiasi administracinių bei bendrosios kompetencijos teismų praktika.

28. Pagal kasatorės nurodytą Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuosavybės teisės atkuriamos turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai.

29. Pažymėtina, kad šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas jau atkreipė dėmesį į tai, jog O. B. teisę atkurti nuosavybės teises įgijo ne pagal kasatorės nurodytą Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3, bet 2 punktą, nes mirusi turto savininkė V. S. savo turtą A. B. paliko testamentu.

30. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte (1999 m. gegužės 13 d. įstatymo Nr. VIII-1181 redakcija, įsigaliojusi nuo 1999m. birželio 2 d.) nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams.

31. Kadangi turto savininkė turtą testamentu paliko ne sutuoktiniui, o testamentiniam įpėdiniui A. B., nagrinėjamoje byloje nėra aktualus kasatorės nurodytos „turto savininko sutuoktinio“ sąvokos turinys. Pažymėtina, kad būtent šios sąvokos turiniui atskleisti kasatorė rėmėsi savo išvardytomis administracinės ir bendrosios kompetencijos teismų priimtomis nutartimis, todėl jose pateikti išaiškinimai nagrinėjamu atveju neaktualūs.

32. Kasatorės teiginys, kad O. B., po A. B. mirties sudariusi santuoką su A. L., neatitiko Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto asmens, turinčio teisę pretenduoti į V. S. nuosavybės teisių atkūrimą, statuso, grindžiamas pirmiau nurodytos šioje byloje neaktualios sąvokos aiškinimu, todėl yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas kasatorės apskųstoje nutartyje, priimtoje nagrinėjamoje byloje, nurodė iš esmės analogiškas išvadas, todėl teisėjų kolegija nekonstatuoja pagrindo apeliacinės instancijos nutartį pakeisti ar panaikinti.

33. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi išnagrinėjusi administracinę bylą dėl nuosavybės teisių O. B. atkūrimo procedūrų teisėtumo, išsamiai pasisakė dėl šioms procedūroms vertinti aktualaus Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo.

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, be kita ko, pažymėjo, kad nuosavybės teisės atkuriamos retrospektyviai, todėl savo sutuoktinį pergyvenusio asmens vėlesnė santuoka su kitu asmeniu negali turėti įtakos jo įgytai teisei pirmoje santuokoje, nes pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą santuokos pasibaigimas dėl vieno iš sutuoktinių mirties nepanaikina kito sutuoktinio teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, o priešingai, įstatyme specialiai nustatyta, kad jis tokią teisę įgyja tik po sutuoktinio mirties. Sutuoktinio sąvoka šiuo atveju turi būti suprantama taip, kaip yra apibrėžta Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tai yra asmuo, buvęs santuokoje su asmeniu jo mirties dieną. Pasibaigus santuokai dėl sutuoktinio mirties, asmenys jau nėra sutuoktiniai ir nauja santuoka negali paneigti buvusios santuokos ar turtinių teisių, įgytų pirmoje santuokoje, nebent tokia teisę ribojanti sąlyga būtų nurodyta specialiame įstatyme, kaip šio ginčo atveju – Atkūrimo įstatyme, nes tik įstatymų leidėjas gali nustatyti asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, ratą. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas nustato tik įstatymas, todėl, bet koks ribojimas nėra galimas ir siaurinti asmens teisių negalima be įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. spalio 27 d. nutarimas). Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisės į nuosavybę perėjimas yra siejamas su sutuoktinio mirtimi ir ribojimų atkurti nuosavybės teises asmeniui, pergyvenusiam sutuoktinį, įstatymu nenustatyta.

35. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 153,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

37. Netenkinant ieškinio reikalavimų, atsižvelgiant į atsakovo UAB „Domus firma“ prašymą, panaikinamos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 149 straipsnio 1 dalis, 150 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad ieškinio reikalavimų dalis dėl sandorių, kuriais perleistos nuosavybės teisės į valstybinį mišką, pripažinimo negaliojančiais, apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo patenkinta, todėl šia apimtimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 149 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (j. a. k. 188704927) 153,42 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tris Eur 42 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-480-343/2013 (ankstesnis bylos Nr. 2-2603-273/2011) ieškovo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro reikalavimams užtikrinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo į šiuos žemės sklypus: (duomenys neskelbtini).

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-480-343/2013 ieškovo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro reikalavimams užtikrinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo į žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), paliekant galioti taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl 0,04 ha valstybinės reikšmės miško, esančio žemės sklype, (duomenys neskelbtini).

Nutarties kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir VĮ Registrų centrui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Virgilijus Grabinskas

Antanas Simniškis