2022-08-10 Nr. AB-20434-3-61-3-01441-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3543-463/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01441-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Ivetos Pelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. (S.) H. A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. (S.) H. A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė S. H. A. A. (toliau – ir pareiškėja, prieglobsčio prašytoja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 21S32395 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Migracijos departamentas skundžiamu sprendimu nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; 2) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė (šalis),(duomenys neskelbtini)); 3) uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkerius) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 (trejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

3. Pareiškėja skunde nurodė, kad ji (duomenys neskelbtini).

4. Pareiškėja paaiškino, jog (duomenys neskelbtini).

5. Pareiškėja laikosi pozicijos, jog jos prašymas išnagrinėtas neišsamiai, neįvertinti argumentai dėl jos išsiuntimo iš kilmės šalies, nesudaryta galimybė savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, neįvertintas maksimalaus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpio proporcingumas ir būtinybė. Kadangi Sprendimas neišsamus, jis neatitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų.

6. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą.

7. Migracijos departamentas nurodė, kad nesuteikė pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Paaiškino, kad įvertinęs pareiškėjos pateiktą ir kilmės valstybės informaciją, nenustatė nei tikėtino persekiotojo, nei tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikavo faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju jai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjos pateikta informacija iš esmės susijusi su bendra situacija kilmės šalyje, tačiau informacijos apie tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini). Todėl pareiškėjos deklaruojama baimė įvertinta kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikyta visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

8. Atsakovas tyrimo metu taip pat nenustatė faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad pareiškėjai grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Atsižvelgęs į tai, atsakovas konstatavo, kad pareiškėja neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Migracijos departamentas nustatė, kad pagal Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ir ESPA) 2021 m. gaires, įvairiuose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis, tačiau šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgęs į tai, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

9. Atsakovas patikino, kad nagrinėdamas pareiškėjos prašymą suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino visą aktualią su jos individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste ir pagrįstai priėmė skundžiamą Sprendimą. Nors pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

10. Migracijos departamentas akcentavo, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų. Pasak Migracijos departamento, šių aplinkybių visuma pagrindžia prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra pareiškėjos tikslas. Tikėtina, jog atsisakius suteikti prieglobstį pareiškėjai, ji vengdama grąžinimo, gali pasislėpti, todėl pareiškėjai ir nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti.

11. Atsakovas pažymėjo, jog draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika ir kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pabrėžė, kad nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 30 d. sprendimu pareiškėjos S. H. A. A. skundą patenkino iš dalies: pakeitė Migracijos departamento sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą, uždrausdamas pareiškėjai S. (S.) H. A. A. atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė, kaip nepagrįstą.

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: (duomenys neskelbtini).

14. Teismas, apžvelgęs bylai aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, įvertinęs pareiškėjos pasakojimą, apklausoje teiktus paaiškinimus bei kilmės valstybės informaciją pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Teismas vertino, jog Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjos nurodyti argumentai, kuriais yra grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, negali būti laikytini patvirtinančiais Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui gauti. Pareiškėjos pasakojimą apie (duomenys neskelbtini).

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos nurodytas ekonominio pobūdžio priežastys, kurios taip pat prisidėjo prie pareiškėjos apsisprendimo išvykti iš kilmės valstybės, nelaikė tapačiomis persekiojimui. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, išaiškino, jog socialiniai ir ekonominiai motyvai nėra pagrindas prieglobsčio suteikimui. Taigi, įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas sutiko su Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjos pasakojimas yra daugiau grįstas prielaidomis negu realiais faktais, todėl pagrįstai sprendė, jog pasakojimas negali būti pripažįstamas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu prieglobsčio prašymą ir tarptautinės apsaugos suteikimo poreikį.

16. Teismas pažymėjo, jog atsakovas vertindamas pareiškėjai tariamai gresiančias individualias grėsmes, rėmėsi EPPB 2021 m. ataskaita, kurioje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini).

17. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, rėmėsi naujausia, aktualiausia ir tarptautiniu lygiu pripažįstama informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjos prašymui, pagal jame nurodytas aplinkybes, suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti. Pareiškėjos atveju Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją (duomenys neskelbtini), o pati pareiškėja šių išvadų jokiais argumentais ar įrodymais nepaneigė, todėl teismas pareiškėjos argumentus dėl informacijos neaktualumo ir nepakankamumo atmetė kaip nepagrįstus.

18. Teismas, įvertinęs tai, jog: pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka ir atmestas kaip nepagrįstas; į Lietuvos Respubliką pareiškėja atvyko neteisėtai, kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje; prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą, priėjo prie išvados, kad tikėtina, jog atsisakius suteikti pareiškėjai prieglobstį, ji, vengdama gražinimo, gali pasislėpti, todėl teismas sprendė, kad ši pareiškėjai pritaikyta priemonė yra motyvuota, nulemta tinkamai pritaikyto teisinio reglamentavimo.

19. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog Sprendimo dalis, kuria uždrausta pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką maksimaliam 5 (penkerių) metų laikotarpiui yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl pakeitė šią Sprendimo dalį, uždrausdamas pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 20. Pareiškėja S. H. A. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

21. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus.

22. Pareiškėja nesutinka su teismo argumentais, kad jos prašymas yra grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais ir jai kilmės šalyje nekyla individualios grėsmės pavojus. Paaiškina, jog dėl (duomenys neskelbtini).

23. Aplinkybė, kad pareiškėjo negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės. Pareiškėja pažymi, kad ji (duomenys neskelbtini), todėl pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką jai kylanti grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal EPPB nustatytus reikalavimus (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėja akcentuoja, kad EPPB ataskaitoje pateikiami duomenys, kuriais rėmėsi atsakovas, yra vienerių metų senumo ir nebeatitinka esamos padėties (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjai kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą, turėjo ne formaliai pakartoti EPPB duomenis ir bendrą informaciją, tačiau sistemingai įvertinti kitą naujausią ir aktualią informaciją, gautą iš skirtingų informacijos šaltinių apie ginkluotus susirėmimus bei individualias pareiškėjos galimybes apsisaugoti.

24. Pareiškėja teigia, kad jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) vyksta karo veiksmai tarp (duomenys neskelbtini). Taigi, dėl nuolatinių bombardavimų beatodairiško smurto lygis yra laikomas aukštesniu. Be to, pareiškėjos išvykimo priežastis negali būti laikoma ekonomine, nes skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio gali būti labai neryškus.

25. Pareiškėjos įsitikinimu, jai pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys selektyvūs ir neatitinka reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitinka naujumo ir aktualumo reikalavimų.

26. Atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką.

27. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

28. Palaikydamas atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, atsakovas papildomai akcentuoja, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo nesuteiktas pareiškėjai pabėgėlės statusas ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo, bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo, pagrįstumo.

30. Dėl pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kuris išspręstas 2022 m. liepos 27 d. nutartimi dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

31. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant, nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, ar nurodyti pasakojimo neatitikimus. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, šis pareiškėjos prašymas netenkinamas, o byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

32. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, ir padarė išvadą, kad Migracijos departamento sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę. Tačiau, teismas vertino, kad pareiškėjai nustatytas draudimas 5 (penkerius) metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra nepagrįstas ir neproporcingas, todėl pakeitė šią Migracijos departamento Sprendimo dalį nustatydamas, kad pareiškėjai draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė, kaip nepagrįstą. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

33. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjo skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014).‏‏‎

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepateikė pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

35. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

36. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

37. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2374-629/2021).

38. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

39. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

40. Pagal Tvarkos aprašo 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

41. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Tvarkos aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

42. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

43. Pareiškėja prašymą suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvavo tuo, kad (duomenys neskelbtini).

44. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos išsakytą baimę dėl jos persekiojimo kilmės šalyje akcentuoja, jog Gairėse apžvelgus rizikas (22–23 p.) matyti, kad ne visiems asmenims, priskiriamiems (duomenys neskelbtini). Atkreipiamas dėmesys, kad nesant persekiojimo, yra tikimybė, kad šie asmenys yra diskriminuojami. Siekiant įvertinti diskriminacijos pobūdį (jo rimtumą, sistemiškumą) bei jo sukeliamą kumuliacinį poveikį asmens teisėms, kuris gali prilygti persekiojimui, būtina vertinti individualias aplinkybes. (Duomenys neskelbtini).

45. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjos išsakytos baimės būti persekiojamai pagrįstumą. Migracijos departamento sprendime akcentuojama, kad nėra informacijos, patvirtinančios, jog (duomenys neskelbtini).

46. Pažymėtina, jog pagal Gaires, su padidinta rizika gali susidurti būtent (duomenys neskelbtini), tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėja (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo teigti, jog šiuo atveju pareiškėja priskirtina didesnės rizikos grupei ir jai gresia persekiojimas kilmės šalyje tokio pobūdžio, dėl kurio jai turi būti suteiktas pabėgėlės statusas pagal Konvenciją ir Įstatymą. Tyrimo metu taip pat nenustatyta, kad pareiškėja patyrė persekiojimą dėl savo individualių savybių, kurioms apsaugoti skirti Konvencija ir Įstatymas, arba pagrįstai bijo patirti tokį persekiojimč grįžimo į kilmės valstybę atveju.

47. Įvertinusi Migracijos departamento sprendimo turinį ir byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagridžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, pareiškėja grėsmę iš esmės sieja su bendra situacija jos gyvenamojoje vietoje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Juolab, kad pati pareiškėja apklausose patvirtino, jog nesusidūrė su persekiojimo veiksmais. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai pagrįstai nesuteiktas pabėgėlės statusas Lietuvos Respublikoje.

48. Teisėjų kolegija iš viešai skelbiamos informacijos (https://www.dw.com/en/yazidis-in-iraq-nightmare-is-unbelievable/a-61711729, https://www.france24.com/en/live-news/20220509-yazidis-displaced-anew-by-north-iraq-violence, https://www.crisisgroup.org/middle-east-north-africa/gulf-and-arabian-peninsula/iraq/235-iraq-stabilising-contested-district-sinjar) nustatė, kad jau po Sprendimo priėmimo, (duomenys neskelbtini) (https://www.crisisgroup.org/middle-east-north-africa/gulf-and-arabian-peninsula/iraq/235-iraq-stabilising-contested-district-sinjar).

49. Įvertinusi, kad pareiškėja yra iš (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos gyvenamojoje vietoje negresia pavojus jos (pareiškėjos) gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų dėl vidaus ginkluoto konflikto.

50. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

51. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjos paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Migracijos departamento sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas.

52. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. (S.) H. A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Iveta Pelienė