692114aa-9f14-4e9c-a5e2-aea3c2d9d296 · Å iaulių apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-29-1028/2017Teisminio proceso Nr. 4-70-3-03485-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1; 1.4.4; 1.5.4; 1.5.7; 16.9.7;16.9.10; 21.9.9; 21.9.10.; 21.11.3(S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2017 m. vasario 6 d.Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Silvijus Balčytis,sekretoriaujant Editai Petrevičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Č., Šiaulių apskrities VPK atstovui Donatui Miliui,viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A.

Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.) 127 straipsnio 3 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, bei n u s t a t ė : A. Č. 2016 m. lapkričio 20 d., laikotarpyje nuo 14.00 val. iki 14.17 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį AUDI 80, valstybinis Nr. nenustatytas, neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, kai Å¡ios specialiosios teisės nėra įgijęs, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, vietovės reljefÄ , ko pasekoje automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorÄ , taip jÄ apgadindamas, bei iÅ¡ sukelto eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino pažeisdamas KET taisykles.Teisme A.

Č. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, jog tÄ dienÄ važiavo pas draugÄ , važiavo ne vienas, su P. L., automobilį vairavo jis, suko į keliukÄ , paslydo ir automobilio nesuvaldė, įvažiavo į tvorÄ . Bandė su nukentėjusiÄ ja tartis, kad ji nekviestų policijos, kad viskÄ tarpusavyje iÅ¡siaiÅ¡kintų, tačiau ji nesutiko. Nei R. P., nei L. B. paties autoįvykio nematė, t. y. kaip jis įvažiavo į tvorÄ , jos išėjo tik tada, kai P. L. tuo momentu jau bandė iÅ¡važiuoti iÅ¡ griovio, o jam nepavykus jis pats sėdo už vairo, iÅ¡važiavo iÅ¡ griovio, apsisuko ir nuvažiavo.

Automobilis senas, 1992 metų laidos, jį buvo nusipirkęs vienÄ dienÄ prieÅ¡ šį įvykį, po jo iÅ¡ karto pardavė tiems patiems pardavėjams, iÅ¡ kurių jį ir nupirko. R. P. gal ir matė, kad iÅ¡ griovio bandė iÅ¡važiuoti P. L., tačau ji tikrai negalėjo matyti, kas juo toliau nuvažiavo. Nors pats to tiksliai ir neprisimena, gal P. sėdo už vairo ir iÅ¡važiavo. Gerai atsimena tik tai, jog bÅ«tent jis įvažiavo į tvorÄ . Po to atsimena, kaip buvo pažadintas pareigÅ«nų.

ŽalÄ nukentėjusiajai jau atlygino.Nukentėjusioji R. P. teismo posėdžio metu parodė, kad tÄ kart jos vyras iÅ¡girdo trenksmÄ , ji išėjo į kiemÄ . Ant kelio pamatė A. Č. ir P. L.. Jie buvo įvažiavę į jos tvorÄ . Norėjo paimti maÅ¡inos raktelius, bet P. L. Å¡oko į maÅ¡inÄ , kada į maÅ¡inÄ Ä¯sėdo A., neprisimena. P. L. sėdėjo už vairo, A. sėdėjo keleivio pusėje, jie nuvažiavo ŽadžiÅ«nų link, ji iÅ¡kvietė policijÄ . Kaip jie atvažiavo, nematė.

Ji juos pamatė, kai maÅ¡ina buvo griovyje, iÅ¡ jo iÅ¡važiavo P. L., o nuvažiuojant vairavo bÅ«tent P. L., A. Č. sėdėjo keleivio pusėje priekyje. Ji dar pasiÅ«lė jiems maÅ¡inÄ palikti kieme, norėjo paimti maÅ¡inos raktelius, kad jie nebeiÅ¡važiuotų, tačiau P. L. Å¡oko į priekį, sėdo už vairo. Jie nesakė, kuris iÅ¡ jų įvažiavo į tvorÄ . MaÅ¡inos numerių nepastebėjo. ŽalÄ jai atlygino A. Č.. Abu buvo akivaizdžiai neblaivÅ«s, jautėsi stiprus alkoholio kvapas.

Liudytoja L. B. teismo posėdžio metu parodė, kad iÅ¡girdus, jog kažkas atsitrenkė į tvorÄ , išėjo ant kelio pasižiÅ«rėti, matė, jog ant kelio stovėjo A., o P. su maÅ¡ina iÅ¡važinėjo iÅ¡ griovio. Po to P. L. pavažiavo, A. įlipo į maÅ¡inÄ , jie apsisuko ir nuvažiavo ŽadžiÅ«nų link. Nematė, kaip jie atsitrenkė į tvorÄ . Išėjo, kai maÅ¡ina jau buvo griovyje, o P. L. bandė iÅ¡važiuoti, A. stovėjo ant keliuko. Dar ji priėjo, paÅ¡nekėjo su A., su P. nebendravo, tik staiga jie susėdo į maÅ¡inÄ ir nuvažiavo.

Tai buvo A. Č.. Juos pažįsta gerai, jie iÅ¡ gretimo kaimo. Matė bÅ«tent tÄ momentÄ , kai maÅ¡ina buvo griovyje ir kai ji iÅ¡važiavo iÅ¡ įvykio vietos. Kas atsitrenkė į tvorÄ , nematė. Matė, kad A. stovėjo ant keliuko. P. L. važiavo iÅ¡ griovio, o A. stovėjo ant keliuko. Kai P. iÅ¡važiavo iÅ¡ griovio, A. įlipo į maÅ¡inÄ , į keleivio pusę, jie pavažiavo iki gretimo keliuko, apsisuko ir nuvažiavo ŽadžiÅ«nų pusės link. Jie pravažiavo pro jÄ , todėl gerai matė, kad už vairo sėdėjo P. L., A. sėdėjo keleivio vietoje, priekyje.

MaÅ¡ina buvo balta, numerių neprisimena. Tvora sugadinta. A. buvo neblaivus. Ar P. buvo blaivus, nežino. Liudytojas G. J. teismo posėdžio metu parodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Č. jam matytas. Vakare jam atėjus į tarnybÄ , kolegos jį sulaikytÄ perdavė iÅ¡blaivinti ir apsiklausti, suraÅ¡yti protokolÄ . Jis apsiklausė, o kolega M. A. surašė protokolÄ . Asmuo pasakodamas įvykio aplinkybes sakė, kad jis važiavo, suko į kiemÄ , nesuvaldė automobilio, įvažiavo į tvorÄ ir jÄ apgadino.

Sakė, kad po įvykio maÅ¡inÄ pardavė. Su kitais asmenimis jis nebendravo. Taip pat Å¡is asmuo minėjo, kad jis buvo su kažkokiu asmeniu, tik dabar neprisimena jo pavardės. Pagal surinktus įrodymus, nebuvo jokių faktų, paliudijančių patį vairavimo faktÄ .Liudytoja D. B. teismo posėdžio metu parodė, kad iÅ¡ Å iaulių apskrities VPK budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , jog NoruÅ¡aičių kaime automobilis įvažiavo į tvorÄ , jÄ apgadino ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Nuvažiavus į įvykio vietÄ , pasitiko namo savininkė su dukra ir paaiÅ¡kino, kad du galimai neblaivÅ«s vyrai įvažiavo į tvorÄ , po to į griovį, po ko automobilį iÅ¡sistÅ«mė ir nuvažiavo į ŽadžiÅ«nų kaimÄ .

Kadangi moterys tuos vyrus pažinojo, tai nurodė vieno iÅ¡ jų gyvenamÄ jÄ vietÄ . Nuvykus ten, nurodyto asmens nerado, o buvęs vaikinas nurodė kitÄ adresÄ , kuriuo nuvykus rado neblaivų A. Č., jis miegojo. Jis sakė, kad važiavo neblaivus ir apgadino tvorÄ . Kadangi buvo stipriai apsvaigęs, jį parsivežė iÅ¡blaivinti į Å iaulių apskrities VPK laikino sulaikymo patalpas. Moterys sakė, kad momento, kaip įvažiavo į tvorÄ , jos nematė. Kai jos pamatė, kad tvorai kažkas negerai, jos išėjo į kiemÄ ir pamatė ant kelio stovinčius vyrus.

Tos moterys matė kaip jie nuvažiavo ir į kuriÄ pusę. Antro asmens jie nerado ir jam girtumo (neblaivumo) nenustatinėjo.Liudytojas M. A. teismo posėdžio metu parodė, kad prisimena, jog jis perėmė tyrimo medžiagÄ iÅ¡ darbÄ baigiančios pamainos ekipažo, reikėjo suraÅ¡yti ATP protokolÄ ir paimti paaiÅ¡kinimÄ iÅ¡ vairuotojo, kuris vairavo automobilį. Pats įvykio vietoje nebuvo. Apklausė šį asmenį, paaiÅ¡kinimÄ paėmė kolega J., o jis surašė ATP protokolÄ . Su kitais asmenimis nebendravo.

SuraÅ¡ant protokolÄ , jokių abejonių nekilo.Liudytojas S. V. teismo posėdžio metu parodė, kad atsimena, jog buvo gautas iÅ¡kvietimas dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos. Nuvažiavus į įvykio vietÄ pasitiko dvi moterys, kurios paaiÅ¡kino, kad automobilis sugadino jų tvorÄ . Sugadino joms pažįstami asmenys. Moterys sakė, kad paties eismo įvykio jos nematė, tik po to matė stovinčiÄ apgadintÄ maÅ¡inÄ ir matė, kad stovėjo joms pažįstami du žmonės iÅ¡ gretimo kaimo.

Moterys sakė, kad tarėsi dėl nuostolių atlyginimo, tačiau nesusitarus, vienas iÅ¡ piliečių, ne A. Č., o jo draugas, sėdo už vairo ir iÅ¡važiavo iÅ¡ kaimo. Moterys nepasakė, kuris iÅ¡ piliečių vairavo. Po kiek laiko rado A. Č.. Jautėsi, kad jis stipriai girtas, pasakojo, kad tai jis padarė avarijÄ , kad jis važiavo ir įvažiavo į tvorÄ . AiÅ¡kino, kad avarijÄ padarė jis, o iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo kitas asmuo. Kadangi asmuo buvo labai girtas, buvo sunku patikėti, ar jis sakė teisybę, ar ne.

Asmenį parsivežė iÅ¡blaivinti, kad bÅ«damas blaivus papasakotų eismo įvykio aplinkybes. DarbÄ baigė, medžiagÄ perdavė kitiems pareigÅ«nams. Norėjo apžiÅ«rėti ir maÅ¡inÄ , bet jaunuolis sakė, kad maÅ¡ina yra pas kitÄ asmenį, o vėliau pasakė, kad maÅ¡ina jau parduota. Kito asmens nesurado.Liudytojas P. L. teismo posėdžio metu parodė, kad jis atsibudo, kai A. Č. jau buvo įvažiavęs į tvorÄ . Padėjo iÅ¡stumti maÅ¡inÄ iÅ¡ griovio ir jie iÅ¡važiavo į namus.

Ä®vykio metu buvo neblaivus ir miegojo maÅ¡inoje. Atsibudo po smÅ«gio į tvorÄ . MaÅ¡inÄ vairavo A.. Važiuojant atgal, maÅ¡inÄ taip pat vairavo A.. MaÅ¡ina buvo A.. Sakė, kad po įvykio maÅ¡inÄ pardavė. Valstybinio numerio nežino. Niekas nematė, kaip jie įvažiavo į tvorÄ , tik vėliau išėjo R. P. ir pradėjo Å¡aukti, kad tai jis vairavo maÅ¡inÄ , taip visÄ kaltę suverčiant jam. A. sakė, kad tvorÄ jis jau sutvarkė. Neatsimena, ar prašė nekviesti policijos, buvo daug iÅ¡gėręs. A. sukosi ir maÅ¡ina įvažiavo į griovį, buvo paÅ¡alę, jis sukosi ir nepataikė į keliÄ , slydo ir atsitrenkė į tvorÄ .

Negali atsakyti, kas maÅ¡inÄ iÅ¡vairavo iÅ¡ griovio. Atrodo, kad A., nes brolio žmona sakė, kad jis stÅ«mė maÅ¡inÄ . Jis negalėjo vairuoti maÅ¡inos, nes buvo per daug girtas. Ä® priekį ir atgal važiavo A. Č.. Neprisimena, kas iÅ¡vairavo maÅ¡inÄ iÅ¡ griovio, buvo girtas. Gal ir jis galėjo maÅ¡inÄ iÅ¡vairuoti iÅ¡ griovio, bet jis tik galėjo padėti jÄ iÅ¡stumti.Nukentėjusioji R. P. raÅ¡ytiniu pareiÅ¡kimu byloje patvirtino, kad 2016-11-20 dėl jos tvoros sugadinimo padaryta žala atlyginta, jÄ atlygino A.

Č. ir jam jokių pretenzijų nebeturi.IÅ¡ asmens blaivumo alkotesteriu patikrinimo duomenų matyti, kad 2016-11-20, 15.48 val., A. Č. buvo nustatytas 1,92 promilių girtumas.Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Ä®rodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ATPK 127 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimÄ , nulėmusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymÄ ar kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), kai Å¡ios pasekmės sukeliamos neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmens.

Pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tyčia. Taigi tam, kad asmenį bÅ«tų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, bÅ«tina nustatyti, jog KET pažeidimÄ padaręs asmuo neblaivus (apsvaigęs) ir juo buvo padaryta žala, Å¡iuo atveju, sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad A. Č. padarė pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, t. y. kad vairuodamas transporto priemonę neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, kai Å¡ios specialiosios teisės nėra įgijęs, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, vietovės reljefÄ , ko pasekoje jis Å¡io automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kitam asmeniui priklausančiÄ tvorÄ , taip jÄ apgadindamas.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , ginčo byloje dėl to taip pat nėra. Be A. Č. prisipažinimo ir jo parodymų teisme, taip pat nukentėjusiosios R. P., liudytojų L. B., G. J., D. B., M. A., S. V. ir P. L. parodymų teisme, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisme iÅ¡tirtais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, A. Č., R. P., L. B. paaiÅ¡kinimais, policijos pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, asmens blaivumo testo duomenimis, patvirtinančiais A.

Č. girtumÄ (1,92 promilės) įvykio metu, nors Å¡ie duomenys gauti praėjus beveik dvejoms valandoms nuo įvykio, tačiau byloje aplinkybių, jog A. Č. alkoholį bÅ«tų vartojęs po autoįvykio, nenustatyta, jų neminėjo ir pats A. Č., taip pat pats patvirtino, kad automobilį vairavo ir į tvorÄ Ä¯važiavo bÅ«damas stipriai neblaivus. Be to, jis po pakankamai trumpo laiko tarpo buvo rastas namuose miegantis, todėl darytina iÅ¡vada, jog jis autoįvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio.

PažeidimÄ taip pat patvirtina administracinio sulaikymo protokolas, fotonuotraukos kompaktinėje plokÅ¡telėje, iÅ¡ kurių matyti padaryta žala – apgadinta R. P. tvora, nukentėjusiosios R. P. pareiÅ¡kimas apie padarytos žalos atlyginimÄ , kuriÄ atlygino bÅ«tent A. Č., iÅ¡raÅ¡as apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus. Atsižvelgiant į tai, veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį. Å ioje dalyje protokolas A. Č. buvo suraÅ¡ytas pagal teisės pažeidimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį.

Bylos nagrinėjimo metu Å¡is teisės aktas yra netekęs galios. 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso pataisos, pagal kurias A. Č. veika patenka į Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso reglamentavimo sferÄ . Tačiau 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (pakeisto 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2275) 31 straipsnyje numatyta, kad už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytos baudos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, A. Č. veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį. A. Č. kaltė pilnai įrodyta, byloje surinkti įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama asmens padarytos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti, todėl skirtina atitinkama nurodytame straipsnyje numatyta nuobauda. Protokole formuluojant pažeidimo esmę nurodyta, jog A. Č. pažeidė KET 9, 14, 127, 222 punktų reikalavimus, numatančius eismo dalyvių pareigas.

KET 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems Å¡ios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichikÄ veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu <...>, Å¡ių taisyklių 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

A. Č. vairuodamas automobilį nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, transporto priemonės vairuotojų pareigos ir reikalavimų, sukėlė pavojų kitų asmenų turto saugumui ir to pasekoje turtÄ apgadino. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad A. Č. iÅ¡ nurodyto eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino.Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad A. Č. padarė eismo įvykį, tačiau eismo įvykio vietoje nepasiliko ir iÅ¡važiavo.

KET 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Tuo tarpu Å¡ių taisyklių 220 punktas numato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietÄ , su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemÄ , apraÅ¡yti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasiraÅ¡yti.

Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali bÅ«ti apraÅ¡omos ir eismo įvykio schema nubraižoma Å¡variame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių paraÅ¡ais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policijÄ Ä¯ eismo įvykio vietÄ .Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai.

Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos – pasireiÅ¡kė tyčios forma, bÅ«tina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastÄ , kontakto pobÅ«dį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagÄ .

Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir prieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Taigi, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal minėtÄ normÄ turi bÅ«ti nustatyti ne tik objektyvieji Å¡io pažeidimo sudėties požymiai, bet ir tai, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sÄ moningai pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Č. dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos taip pat prisipažino visiÅ¡kai, paaiÅ¡kino, kad jis suvokė vairuodamas nulėmęs svetimo turto apgadinimÄ , įvažiavęs į tvorÄ , bandė su turto savininku tarpusavyje susitarti dėl žalos atlyginimo, jiems nepavykus to padaryti bei nukentėjusiajai nusprendus iÅ¡kviesti policijÄ , jis sÄ moningai pasiÅ¡alino (pasitraukė) iÅ¡ įvykio vietos ir taip pasielgti sÄ lygojo objektyvios ir rimtos priežastys: neblaivumas bei neturėjimas įgytos specialiosios teisės vairuoti tranporto priemones.

Tai patvirtino pats A. Č., kuris parodė, kad iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukė sÄ moningai ir tikslingai. Ä®vertinus visus surinktus įrodymus darytina iÅ¡vada, kad A. Č. iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino tyčia, t. y. suvokdamas sukelto eismo įvykio pobÅ«dį ir jo pasekmes, tačiau nesutarus su nukentėjusiÄ ja dėl Å¡io įvykio aplinkybių, siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės pasiÅ¡alino, po įvykio buvo ieÅ¡komas ir rastas namuose miegantis.Å ioje dalyje protokolas A.

Č. buvo surašytas pagal teisės pažeidimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, kuris neatsiejamai susijęs su eismo įvykio jau aukščiau išdėstytu faktu. Pažeidimas padarytas esant vidutiniam girtumui, todėl A. Č. veika ir šioje dalyje kvalifikuotina kaip numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, kadangi šios veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai neatsiejami nuo veikos, numatytos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, kvalifikuojančių požymių.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad A. Č. veiksmuose yra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis, nes byloje nustatyta jo neabejotina tyčia pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos. Pastebėtina, kad nustatyto neblaivumo laipsnis A. Č. byloje nebuvo ginčijamas.Skirdamas administracinę nuobaudÄ , teismas atsižvelgia į padarytų administracinių pažeidimų pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytų administracinių pažeidimų kiekį ir reikÅ¡mingumÄ .

A. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs teisės pažeidimus ir dėl jų gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, taip pat į pažeidėjÄ charakterizuojančius duomenis (Administracinių teisės pažeidimų registro duomenys), žalÄ nukentėjusiajai atlygino ir nukentėjusioji pretenzijų jam nebeturi, įvertinus Å¡ių duomenų visumÄ , užtikrinant administracinės nuobaudos tikslų įgyvendinimÄ , vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, A.

Č. už pažeidimus skirtinos sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – minimalios piniginės baudos be transporto priemonės konfiskavimo, adekvačios pažeidėjo asmenybei ir jo padarytiems pažeidimams. Transporto priemonės AUDI 80 valstybinis Nr. ir kiti identifikaciniai duomenys nenustatyti, bylos duomenimis automobilis perleistas, todėl nesant paties daikto, nėra galimybės bei pagrindo spręsti klausimÄ dėl jo konfiskacijos.Paskirtos administracinės nuobaudos subendrintinos apėmimo bÅ«du.Siekiant teisingai ir objektyviai įvertinti P. L. veiksmus dėl galimai neblaivaus transporto priemonės vairavimo 2016-11-20 bÅ«tų reikalingas iÅ¡samus su juo susijusio įvykio aplinkybių iÅ¡tyrimas, aplinkybės neaiÅ¡kios, prieÅ¡taringos: jo neblaivumas patvirtinamas tik jo paties, liudytojos R.

P. bei A. Č. žodiniais parodymais, kuriuos įvertinti kiekybiÅ¡kai, nustatyti neblaivumo laipsnį be iÅ¡samių Å¡ių aplinkybių iÅ¡tyrimo ir kitų duomenų surinkimo teismas neturi galimybių. Be to, pats P. L. neigia neblaivus vairavęs transporto priemonę, Å¡i aplinkybė patvirtinama tik liudytojų R. P. ir L. B. parodymais, juos paneigia A. Č. parodymai, pagal kuriuos jis, o ne P. L., vairavo transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, nulėmė svetimo turto apgadinimÄ , o nesusitarus dėl turtinės žalos atlyginimo, pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos nesulaukus nukentėjusiosios iÅ¡kviestos policijos.

Atsižvelgiant į P. L. paaiÅ¡kinimus įvykį galimai matė kas nors iÅ¡ kaimynystėje gyvenančių žmonių, todėl tik patikslinus Å¡ias aplinkybes ir paÅ¡alinus jų prieÅ¡taringumÄ bÅ«tų galima spręsti klausimÄ dėl P. L. administracinės atsakomybės. P. L. atsakomybė nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, dėl įvykio turėtų bÅ«ti atliktas papildomas tyrimas, kurį atlieka ne teismas, o policija, todėl teisė spręsti dėl P. L. galimos atsakomybės paliktina policijos institucijai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 286-288 str., 291-293 str., teismas, n u t a r i a : A. Č.:- pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 127 straipsnio 3 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudÄ â€“ 1448 Eur (vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) baudÄ be transporto priemonės konfiskavimo;- pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudÄ â€“ 1158 Eur (vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) baudÄ be transporto priemonės konfiskavimo.A.

Č. skirti galutinę subendrintÄ administracinę nuobaudÄ 1448 Eur (vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) baudÄ be transporto priemonės konfiskavimo.Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant Å iaulių apylinkės teismui. Teisėjas                                                                                                                                          Silvijus Balčytis